Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Mindaugas Plučas, skelbimu specialiame interneto tinklalapyje informavęs dalyvaujančius byloje asmenis apie teismo posėdžio vietą ir laiką, nekviečiant dalyvaujančių byloje asmenų į teismo posėdį ir jiems teismo posėdyje nedalyvaujant, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (ieškovo) K. C. (teisių ir pareigų perėmėjas – M. C.) prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovo K. C. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, dėl savavališkos statybos akto ir privalomųjų nurodymų panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, byloje yra A. K., D. D., E. G., S. V., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Pareiškėjas (ieškovas) K. C., kurio teises ir pareigas perėmė M. C., pareiškimu prašė atnaujinti procesą įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo 2018-10-23 sprendimu baigtoje civilinėje byloje, kuriuo buvo atmestas ieškovo ieškinys atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl savavališkos statybos akto ir privalomųjų nurodymų panaikinimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Procesą atnaujinti atsisakytina.

6. Civilinės bylos medžiaga yra nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2018-10-23 sprendimu atmetė ieškovo ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl savavališkos statybos akto ir privalomųjų nurodymų panaikinimo. Kauno apygardos teismas 2019-03-05 nutartimi Kauno apylinkės teismo 2018-10-23 sprendimą paliko galioti nepakeistą.

7. Pagal CPK 370 straipsnio 3 dalį, išnagrinėjęs teismo posėdyje prašymo atnaujinti procesą klausimą ir nustatęs, kad prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 368 straipsnyje, ir pagrįstas 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais, teismas nutartimi atnaujina procesą ir paskiria bylos nagrinėjimo teismo posėdyje datą arba nutartimi procesą atnaujinti atsisako, jeigu konstatuoja, kad yra šioje dalyje nurodyti trūkumai.

8. Pareiškimu yra prašoma atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu – kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Tačiau CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos nereiškia, kad civilinę bylą pralaimėjusi šalis, įsiteisėjus jai nepalankiam teismo sprendimui, gali rinkti papildomus įrodymus, kuriuos turėjo galimybę rinkti ir bylos nagrinėjimo teisme metu, o po to šiuos įrodymus, arba savo iniciatyva po bylos užbaigimo gautus įvairių institucijų išaiškinimus, teikti į baigtą civilinę bylą, siekdama, jog šalies pralaimėtas ginčas būtų nagrinėjamas iš naujo. Toks CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų aiškinimas prieštarautų teisinio apibrėžtumo principui ir proceso atnaujinimo teisinio instituto paskirčiai.

9. Europos Žmogaus Teisių Teismas, pasisakydamas dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose, taip pat yra pažymėjęs, kad teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, garantuojama Europos Žmogaus Teisių Konvencijos 6 straipsnyje, turi būti aiškinama Konvencijos preambulės kontekste, kurioje teisės viršenybės principas įtvirtintas kaip bendro Konvenciją taikančių šalių paveldo dalis. Vienas esminių teisės viršenybės principo elementų- teisinio apibrėžtumo principas. Vadovaujantis šiuo principu, prašymai atnaujinti procesą turi būti ribojami laiku, ir res judicata galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindams bei juos taikant neformaliai. Teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisės atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. spalio 28 d. sprendimas byloje Brumarescu v. Rumunija (pareiškimo Nr. 28342/95); Europos Žmogaus Teisių Teismo 2007 m. kovo 15 d. sprendimas byloje Volkov v. Rusija (pareiškimo Nr. 8564/020); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; kt.).

10. Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą procesas gali būti atnaujinamas jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytą pagrindą, kurį sudaranti aplinkybė konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatyta, peržiūrint bylą instancine tvarka. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms. Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Lietgalis” v. D. J., bylos Nr. 3K-3-356/2006; kt.), todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2014). CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių, tačiau šiuose įrodymuose esanti informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje BAB „ Statūna“ v. UAB „Parama“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-57/2008; kt.). Todėl procesas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu gali būti atnaujinamas tik tuo atveju, kai pareiškėjo nurodomos aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. Naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme negali būti laikomos tokios aplinkybės, kurios neatitinka bent vieno iš keturių minėtų naujai paaiškėjusių aplinkybių požymių.

11. Taigi, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką procesas užbaigtoje civilinėje byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu gali būti atnaujinamas tiktai tuo atveju, kai yra nustatoma, jog asmens, prašančio atnaujinti procesą, nurodomos aplinkybės pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu. Tuo tarpu iš pateiktame prašyme atnaujinti procesą nurodytų aplinkybių ir kartu su prašymu bei vėliau į bylą pateiktų duomenų matyti, kad visos prašyme nurodytos aplinkybės ir šias aplinkybes galintys patvirtinti įrodymai pareiškėjui (ieškovui) galėjo būti žinomi bylos nagrinėjimo teisme metu, kadangi tuo atveju, jeigu jis savalaikiai, t.y. dar tebenagrinėjant bylą teisme, būtų kreipęsis į VĮ „Registrų centras“ išaiškinimų, tai šiuos išaiškinimus būtų galėjęs pateikti į bylą ją dar tebenagrinėjant pirmosios instancijos teisme, taip pat būtų galėjęs teismo posėdžio metu remtis pareiškime nurodomais argumentais. Paminėto ginčo pastato 3I1m kadastro duomenys buvo nustatyti dar 2017-06-08. Įstatymas, suteikdamas byloje dalyvavusiems asmenims teisę reikšti prašymus dėl proceso atnaujinimo, įpareigoja asmenis motyvuoti ir įrodyti, jog jų prašymai yra pagrįsti. Tokią pareigą pareiškėjui suponuoja civiliniame procese galiojantis rungimosi principas, kuris lemia, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 7 straipsnio 2 dalis, 12 straipsnis, 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju kartu su pareiškimu ir vėliau į civilinę bylą nėra pateikta visiškai jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, jog pareiškėjas (ieškovas) bylos nagrinėjimo teisme metu neturėjo galimybės kreiptis į VĮ „Registrų centras“ ar kitas institucijas duomenų ir/ar išaiškinimų, arba tokius duomenis ir/ar išaiškinimus VĮ „Registrų centras“ ar kitos institucijos ieškovui tuo metu būtų atsisakiusios pateikti. Pažymėtina ir tai, kad netgi pastaruoju atveju ieškovas turėjo galimybę dar bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pareikšti prašymą teismui dėl konkrečių duomenų išreikalavimo. Todėl prašyme nurodytos aplinkybės ir šias aplinkybes galintys patvirtinti įrodymai pagal aukščiau nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką negali būti pripažįstamos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme, o pareikštas prašymas dėl proceso atnaujinimo turi būti atmestas (CPK 370 straipsnio 3 dalis).

12. Be to, CPK 368 straipsnio 1 dalyje yra nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį asmuo gali kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra ne kartą pažymėjęs, kad siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama ir tai, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015, ir kt.). Pareiškime nurodoma, kad ieškovas apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, sužinojo 2019-09-24 ir 2019-10-15 gavęs išaiškinimus iš VĮ „Registrų centras“. Aukščiau nurodytas Kauno apylinkės teismo 2018-10-23 sprendimas, kuriuo buvo atmestas ieškovo ieškinys atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, įsiteisėjo 2019-03-05. Prašymas dėl proceso atnaujinimo teismui pateiktas 2019-12-03. Iš kartu su prašymu pateiktų VĮ „Registrų centras“ 2019-09-24 ir 2019-10-15 raštų matyti, kad duomenys pareiškėjui šiais raštais buvo pateikti atsakant į, atitinkamai, 2019-09-10 ir 2019-10-04 prašymus. Tuo tarpu paminėto ginčo pastato 3I1m kadastro duomenys buvo nustatyti dar 2017-06-08. T.y. duomenys, kurių pagrindu yra prašoma atnaujinti procesą, buvo jau 2017-06-08, tačiau pareiškėjas juos pradėto rinkti tiktai 2019-09-10, t.y. praėjus daugiau negu pusei metų po Kauno apylinkės teismo 2018-10-23 sprendimo įsiteisėjimo (2019-03-05). Kartu su pareiškimu ir vėliau į bylą nėra pateikta visiškai jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, jog pareiškėjas (ieškovas), per trijų mėnesių laikotarpį nuo 2019-03-05, neturėjo galimybės kreiptis į VĮ „Registrų centras“ duomenų ir/ar išaiškinimų, arba tokius duomenis ir/ar išaiškinimus VĮ „Registrų centras“ ieškovui per nurodytą laikotarpį atsisakė pateikti. Pažymėtina, kad iš paminėtų VĮ „Registrų centras“ raštų matyti, jog pirmuoju atveju duomenys pareiškėjui buvo pateikti per 14 kalendorinių dienų, o antruoju atveju per 11 kalendorinių dienų nuo prašymų pateikimo. Todėl nagrinėjamu atveju pareiškėjas, pateikęs teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo užbaigtoje byloje, yra akivaizdžiai praleidęs CPK 368 straipsniu tokiam prašymui pateikti nustatytą terminą, kurio atnaujinti nėra jokio objektyvaus pagrindo ir tai yra atskiru ir savarankišku pagrindu pateiktą pareiškimą atmesti (CPK 370 straipsnio 3 dalis).

13. Be to, nagrinėjamu atveju aplinkybės, kurių pagrindu yra prašoma atnaujinti procesą užbaigtoje byloje, neatitinka ir dar vieno naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, tiktai kuriam esant pagal nutartyje aukščiau nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką procesas gali būti atnaujinamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Pareiškime nurodomos aplinkybės turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. Šio privalomojo požymio pareiškime nurodomos aplinkybės taip pat neatitinka ir tai sudaro dar vieną atskirą ir savarankišką pagrindą pareiškimą atmesti (CPK 370 straipsnio 3 dalis).

14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje pažymi, kad esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-643-219/2015, ir kt.). Kauno apylinkės teismas 2018-10-23 sprendimu ieškovo ieškinį atmetė nustatęs, kad adresu (duomenys neskelbtini), buvo vykdoma naujo I grupės nesudėtingo statinio statyba. Teismo išvada buvo grindžiama į bylą pateiktomis fotonuotraukomis, ieškovo ir trečiojo asmens S. V. atstovo advokato E. P. S. teismo posėdžio metu pripažinta aplinkybe, kad senas ūkinis pastatas, kuris stovėjo toje pačioje vietoje, buvo visiškai nugriautas, nes nebuvo ką išsaugoti, bei skirtingais senojo ūkinio pastato ir statomo statinio matmenimis (skirtingu senojo ir naujojo pastatų ilgiu ir aukščiu). Kauno apygardos teismas 2019-03-05 nutartimi sutiko su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei jų įvertinimu. T.y. teismai nurodytame sprendime ir nutartyje nesirėmė VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro išraše užfiksuotais kadastro duomenimis apie ginčo ūkinio pastato 3I1m, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), baigtumo procentą. Teismų išvados dėl naujo statinio savavališkos statybos buvo grindžiamos visai kitais įrodymais. Todėl pateikti VĮ „Registrų centras“ 2019-09-24 ir 2019-10-15 raštai neturi esminės reikšmės priešingoms, nei buvo padarytos teismų, išvadoms dėl naujo statinio statybos.

15. Esant visoms nutartyje aukščiau nurodytoms aplinkybėms pareiškimas yra atmetamas, procesą atnaujinti yra atsisakoma (CPK 370 straipsnio 3 dalis).

16. Pareiškimo netenkinus valstybei iš pareiškėjo priteisiamos 19,36 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 370 straipsnio 3 dalimi, 291 straipsniu,

nutaria:

atsisakyti atnaujinti procesą užbaigtoje Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-2338-921/2018.

Priteisti valstybei iš pareiškėjo M. C. (gim. (duomenys neskelbtini)) 19,36 Eur (devyniolikos eurų 36 ct) bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Nutarties patvirtintas kopijas siųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.