Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bartninkas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens S. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo K. C. (jo teisių ir pareigų perėmėjas – M. C.) prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovo K. C. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, dėl savavališkos statybos akto ir privalomųjų nurodymų panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – A. K., D. D., E. G., S. V., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 dalimi, 338 straipsniu, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

14. Apeliacijos dalyką sudaro nutarties, kuria buvo atsisakyta atnaujinti procesą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

15. Teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde ir atsiliepimuose į jį nurodytas aplinkybes, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė atnaujinti procesą.

16. Proceso atnaujinimas yra išimtinė peržiūros procedūra, o prašymams atnaujinti procesą taikomi formalieji reikalavimai – jie turi būti paduodami laikantis CPK XVIII skyriuje nustatytų taisyklių. Nagrinėdamas prašymą teismo posėdyje teismas klausimą dėl prašymo pagrįstumo sprendžia iš esmės, t. y. patikrina, ar: 1) prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 368 straipsnyje; 2) prašymas pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais (CPK 370 straipsnio 3 dalis). Nustatęs, kad egzistuoja dviejų privalomų įstatyminių sąlygų sutaptis proceso atnaujinimo institutui taikyti, teismas nutartimi atnaujina procesą ir paskiria bylos nagrinėjimo teismo posėdyje datą. Ir, atvirkščiai, teismas nutartimi procesą atnaujinti atsisako, jeigu konstatuoja, kad yra CPK 370 straipsnio 3 dalyje nurodyti trūkumai (nenustatyta bent viena iš proceso atnaujinimo instituto taikymo sąlygų).

17. Pareiškėjas (ieškovas) prašymą atnaujinti procesą teikė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu, t. y. dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y., jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas kitoks sprendimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-1075/2018). Jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš nurodytų požymių, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Taigi pareiškėjas (ieškovas), prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turėjo įrodyti, kad jo nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau apibrėžtus kriterijus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2011).

18. Spręsdamas, ar naujai paaiškėjusi aplinkybė buvo žinoma arba galėjo būti žinoma pareiškėjui, teismas vertina ne tik subjektyviuosius, bet ir objektyviuosius sužinojimo kriterijus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2005, 2015 m. birželio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-915/2015, 2015 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015, 2017 m. balandžio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-184-415/2017 17 punktą). Taigi, siekiant nustatyti, ar aplinkybės laikomos naujai paaiškėjusiomis, be kita ko, reikia nustatyti ir vieną iš jų požymių – ar aplinkybė nebuvo ir negalėjo būti žinoma pareiškėjui. Siekiant nustatyti, ar aplinkybės galėjo būti žinomos pareiškėjui, svarbu išsiaiškinti, ar, esant tokioms sąlygoms, kokios buvo nagrinėjant bylą, asmuo ėmėsi reikiamų priemonių, kad jas sužinotų, taip pat ar ne dėl pareiškėjo kaltės nebuvo galimybės anksčiau pateikti jų teismui. Aplinkybė, kad pati ginčo šalis nerūpestingai įgyvendino savo procesines teises ir dėl to tam tikros aplinkybės nebuvo nustatytos, negali būti pripažinta pakankamu pagrindu atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

19. CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Taigi, šio straipsnio 1 dalis nustato termino pradžios momentą prašymo atnaujinti procesą pateikimo. Siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas tam tikroje situacijoje kaip bonus pater familias (geras šeimos tėvas), t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009, 2013 m. spalio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2013, 2015 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015).

20. Taigi, siekiant, kad civilinis procesas būtų atnaujintas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu, pirma, turi būti įrodyta, kad egzistuoja naujai paaiškėjusios aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui, ir kad pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui, antra, turi būti nustatyta, ar nėra praleistas trijų mėnesių terminas prašymui atnaujinti procesą pateikti, t. y. įrodyta, nuo kokio momento asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie naujai paaiškėjusias aplinkybes. Taigi tiek nustatant naujai paaiškėjusias aplinkybes, tiek aplinkybę, ar nėra praleistas terminas prašymui atnaujinti procesą pateikti, turi būti nustatytas subjektyvusis ir objektyvusis sužinojimo apie naujai paaiškėjusią aplinkybę momentas.

21. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjo prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytos aplinkybės ir šias aplinkybes galintys patvirtinti įrodymai pareiškėjui galėjo būti žinomi bylos nagrinėjimo teisme metu, jeigu jis savalaikiai, t. y. dar tebenagrinėjant bylą teisme, būtų kreipęsis į VĮ Registrų centrą dėl išaiškinimų pateikimo (pastato 3I1m kadastro duomenys buvo nustatyti dar 2017 m. birželio 8 d.), taip pat būtų galėjęs teismo posėdžio metu remtis pareiškime nurodomais argumentais, todėl sprendė, jog jos negali būti pripažįstamos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Nustatęs, kad pareiškėjas duomenis apie ūkinio pastato kadastro duomenis pradėjo rinkti praėjus daugiau negu pusei metų po Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 23 d. sprendimo įsiteisėjimo, teismas pripažino, kad pareiškėjas yra akivaizdžiai praleidęs CPK 368 straipsniu prašymui dėl proceso atnaujinimo tokiam prašymui pateikti nustatytą terminą.

22. Trečiasis asmuo S. V., nesutikdama su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėjas paaiškinimą apie ūkinio pastato 3I1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis, įrašytus Nekilnojamojo turto registre, galėjo gauti anksčiau, formaliai remiasi CK 4.262 straipsnio nuostatomis dėl registro duomenų teisinio statuso, t. y., kad įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka, tačiau nepateikia jokių argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadą, jog aplinkybės, nurodytos kaip proceso atnaujinimo pagrindas, pareiškėjui galėjo būti žinomos dar civilinės bylos nagrinėjimo metu. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs civilinės bylos medžiagą, sutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada.

23. Kaip matyti iš civilinės bylos duomenų, dar 2017 m. lapkričio 28 d. į bylą pateiktame atsiliepime į ieškinį (1 t., b. l. 65–72) atsakovė nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis (duomenys neskelbtini) esančiame žemė sklype esančio pastato – ūkinio pastato, baigtumo procentas – 80 proc. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pats pareiškėjo (ieškovo) atstovas prašė teismo atkreipti dėmesį į tai, kad iš bylos duomenų matyti, jog statinys egzistavo nuo 1966 m., jo baigtumas Nekilnojamojo turto registre anksčiau buvo nurodytas 100 proc., todėl statinys, anksčiau buvęs baigtas 100 proc., negali staiga tapti nebaigtu statyti statiniu (2018 m. spalio 3 d. teismo posėdžio civilinėje byloje Nr. 2-2338-921/2018 garso įrašas: nuo 45 min. 50 sek. iki 49 min. 20 sek.). Apeliaciniame skunde dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 23 d. sprendimo (2 t., b. l. 78–83) ieškovas taip pat nurodė, kad 2012 m. lapkričio 30 d. Nekilnojamojo turto registro išraše nurodyta, jog statinio, kuris turi unikalų Nr. (duomenys neskelbtini), baigtumo procentas yra 100 proc., statybos metai 1966 m. Iš nurodytų aplinkybių akivaizdu, kad pareiškėjui dar civilinės bylos nagrinėjimo eigoje kilo abejonės, kaip pastatas, kurio baigtumas anksčiau buvo 100 proc., galėjo tapti nebaigtu statyti statiniu, todėl elgdamasis apdairiai ir rūpestingai jis privalėjo imtis priemonių šiai aplinkybei išsiaiškinti. Duomenų, kad pareiškėjas tuo metu ėmėsi kokių nors veiksmų šios aplinkybės išsiaiškinimui, tačiau reikiama informacija jam nebuvo suteikta, byloje nėra. Taigi pareiškėjas objektyviai turėjo galimybę sužinoti aplinkybes apie kadastro duomenų reikšmes (t. y., kad Nekilnojamojo turto registre nurodytas ūkinio pastato baigtumo procentas iš tiesų reiškia statinio fizinio pažeistumo procentą) dar bylos nagrinėjimo eigoje ir tokią informaciją pateikti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismui. Tai, kad pareiškėjas nerūpestingai įgyvendino savo procesines teises ir dėl to aplinkybės dėl kadastro duomenų tikrųjų reikšmių nebuvo išsiaiškintos bylos nagrinėjimo metu, negali būti pripažinta pakankamu pagrindu atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

24. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškėjo prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytos aplinkybės negali būti vertinamos kaip naujai paaiškėjusios aplinkybės CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme, nes šios aplinkybės pareiškėjui objektyviai galėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu.

25. Vertindamas atskirajame skunde dėstomus argumentus, susijusius su tuo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti (CPK 368 straipsnio 1 dalis) pradžios momentą, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tuo, jog byloje iš tiesų nėra jokių objektyvių įrodymų, paneigiančių pareiškėjo prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytą aplinkybę, kad apie kadastro duomenų reikšmes jis realiai sužinojo tik gavęs VĮ Registrų centro 2019 m. rugsėjo 24 d. ir 2019 m. spalio 15 d. raštus su atitinkamais išaiškinimais. Tačiau, kaip jau buvo minėta, sprendžiant, ar nėra praleistas terminas prašymui atnaujinti procesą pateikti, turi būti nustatytas ne tik subjektyvusis, bet ir objektyvusis sužinojimo apie naujai paaiškėjusią aplinkybę momentas. Kaip konstatuota nutarties 23 punkte, pareiškėjas byloje susiklosčiusioje situacijoje (t. y., kilus abejonių ir neaiškumų, kaip pastatas, kuris anksčiau buvo įregistruotas kaip baigtas statinys (baigtumas – 100 proc.), tapo nebaigtu statyti statiniu), elgdamasis apdairiai ir rūpestingai dar bylos nagrinėjimo eigoje galėjo imtis priemonių išsiaiškinti šiai aplinkybei ir kreiptis į VĮ Registrų centrą dėl išaiškinimų gavimo. Pareiškėjas dėl tokių paaiškinimų į VĮ Registrų centrą kreipėsi tik 2019 m. rugsėjo 10 d, t. y. praėjus net pusei metų nuo apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo ir Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 23 d. sprendimo įsiteisėjimo (duomenų apie ankstesnius pareiškėjo kreipimusis į VĮ Registrų centrą ar kitas institucijas byloje nėra). Kaip teisingai nurodyta atsakovės atsiliepime į pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo, šiuo atveju tik nuo paties pareiškėjo priklausė, kada jis kreipsis į VĮ Registrų centrą dėl jį dominančios informacijos gavimo. Atsižvelgiant į tai, kad aplinkybes, kurias pareiškėjas nurodo kaip proceso atnaujinimo pagrindą, pareiškėjas neabejotinai galėjo sužinoti dar civilinės bylos nagrinėjimo metu, jeigu jis tuo metu būtų ėmęsis aktyvių veiksmų joms sužinoti, termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti pradžios momento nustatymas pagal subjektyvųjį sužinojimo apie naujai paaiškėjusias aplinkybes momentą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, reikštų, kad termino pradžia priklauso tik nuo paties pareiškėjo subjektyvių savybių, jo rūpestingumo ir atidumo laipsnio, o termino pradžios momentą tokiu atveju lemtų tik paties pareiškėjo pasirinkimas. Tokiu atveju nustatytas trijų mėnesių terminas nebetektų prasmės ir nebūtų pasiektas termino nustatymo tikslas – garantuoti teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas yra praleidęs CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti.

26. Apeliacinės instancijos teismas sutinka ir su skundžiamos nutarties išvada, kad pareiškėjo nurodoma aplinkybė negali būti vertinama kaip turinti esminės reikšmės bylai, t. y., jog jos žinojimas nagrinėjant bylą galėjo nulemti kitokią bylos baigtį.

27. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog naujai paaiškėjusių aplinkybių esminės reikšmės bylai pobūdis suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių bylos duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2010, 2010 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2010, 2011 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011 ir kt.).

28. Kaip matyti iš pareiškėjo prašymo dėl proceso atnaujinimo turinio ir atskirojo skundo argumentų, kaip naujai paaiškėjusia nurodoma aplinkybė dėl Nekilnojamojo turto registre nurodytų kadastro duomenų reikšmių, t. y., kad ūkinio pastato 3I1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), baigtumo procentas iš tiesų yra pastato fizinio pažeistumo procentas, siekiama paneigti teismų padarytą išvadą, jog buvo vykdoma naujo statinio statyba.

29. Iš Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 23 d. sprendimo motyvų matyti, kad teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus – pateiktas fotonuotraukas, ieškovo bei trečiojo asmens S. V. atstovo teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, jog toje pačioje vietoje stovėjęs ūkinis pastatas buvo visiškai nugriautas, taip pat atsižvelgdamas į skirtingus senojo ūkinio pastato ir statomo statinio metmenis, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 26 dalies nuostatomis, jog naujo statinio statyba yra ir statyba, kurios tikslas atstatyti visiškai sugriuvusį, sunaikintą, sugriautą statinį, padarė išvadą, kad buvo vykdoma naujo I grupės nesudėtingo statinio statyba. Bylą apeliacine tvarka išnagrinėjęs Kauno apygardos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad buvo vykdomi ne remonto darbai, bet naujo nesudėtingo statinio statyba. Taigi teismai Nekilnojamojo turto registro išraše užfiksuotais duomenimis apie ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), baigtumą nesirėmė, o išvadą, kad buvo vykdoma naujo statinio statyba, grindė kitais byloje esančiais įrodymais. Atsižvelgiant į tai, kad bylą nagrinėję teismai nustatė, jog anksčiau toje vietoje buvęs ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo faktiškai nugriautas, darytina išvada, jog prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodyta aplinkybė dėl Nekilnojamojo turto registre nurodytų šio senojo ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų reikšmių neturi jokios įtakos išnagrinėtos civilinės bylos baigčiai, teismų procesiniuose sprendimuose padarytų išvadų pagrįstumui ir nesudaro pagrindo proceso atnaujinimui.

30. Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad klausimą dėl proceso atnaujinimo nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai motyvavo skundžiamą nutartį bei pagrįstai atsisakė patenkinti pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti pagrįstos ir teisėtos pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

31. Netenkinus atskirojo skundo, iš jį padavusio trečiojo asmens S. V. valstybei priteistinas 12,13 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimas (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš trečiojo asmens S. V. (gim. (duomenys neskelbtini)) valstybei 12,13 Eur (dvylika eurų 13 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.