- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2023-01-12
- Bylos Nr.
- A6.-1-549/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00263-2022-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Ingrida Krušienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. S.
- Pareiškėjas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Advokatai
- Iveta Vitkutė
- Kategorijos
- 1.2.1Administracinis nusižengimas (ANK 5 str.)
- 1.4.4Bauda (ANK 25 str.)
- 1.5.1Bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai (ANK 32 str.)
- 7.11Kreditorių teisių pažeidimas (ANK 120 str.)
- 21.9.10Nutarimas (nutartis) administracinio nusižengimo byloje (ANK 636 str.)
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. S., jo atstovei advokatei Ivetai Vitkutei – Zvezdinienei,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau ir pareiškėja, VMI) pareiškimą, A. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančiam Šveicarijoje, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)k., Dovilų sen., Klaipėdos r. sav., buvusiam UAB „(duomenys neskelbtini)“, kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini), Klaipėda, vadovui, pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. S., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini), Klaipėda, vadovu nuo 2014 m. balandžio 2 d. iki 2022 m. kovo 28 d., žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį (jos nemokumą) bei didėjančius įsipareigojimus kreditorei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, ir ne vėliau kaip 2019 m. liepos 4 d. turėdamas pareigą imtis veiksmų, siekiant atkurti bendrovės mokumą, arba pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, laiku neįvykdė pareigos inicijuoti bendrovės nemokumo proceso ir tokiu savo neveikimu pažeidė kreditorės interesus, ir tokiu būdu padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. S. teismo posėdžio metu kaltės dėl padaryto administracinio nusižengimo nepripažino. Parodė, kad buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, tačiau 2016 metais bendrovės veikla buvo pelninga, bet susipažino su asmenimis, kurie pasiūlė prekiauti traktoriais. Tačiau pasirodė, jog traktoriai buvo vogti. Už tai buvo nuteistas. Bendrovėje yra du akcininkai, bendrovės buhalterė buvo akcininko I. P. žmona M. P.. 2016-2017 m. traktoriai buvo įtraukti į balansą, dėl to ir susidarė skola, nes turėjo už juos atsiskaityti. Už 2017 m. balansą pateikė, bet jį reikėjo tikslinti, kadangi traktoriai į jį neturėjo būti įtraukti. Bet 2018 m. balansas nebuvo ištaisytas, todėl jis jo nepasirašė, o 2017-2018 m. daug laiko praleido užsienyje. 2017 m. bendrovė nuostolių neturėjo. Kai pasunkėjo bendrovės finansinė padėtis, ieškodamas išeičių, surado kitų investuotojų, planavo užsiimti statybų verslu, tačiau projektų nepavyko įgyvendinti. 2019 m. balanso neteikė. Apie skolą VMI sužinojo, kai buvo paskelbtas įmonės bankrotas. Bendrovės nemokumo neginčijo, nes nežinojo, kad keliama bankroto byla. VMI mokestinio nurodymo negavo. Deklaracijas teikė buhalterė. Įsipareigojimai išaugo tik dėl traktorių, jeigu jie nebūtų įtraukti į balansą, įsipareigojimai nebūtų viršiję pusės turto. 2019 m. birželio mėn. PVM deklaracijos suma už parduotą motociklą. 2020 m. vasario, kovo, balandžio mėnesiais jokių pirkimų, pardavimų nevykdė, paslaugų neteikė.
Liudytoja M. P. teismo posėdyje parodė, kad buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere bei yra vieno iš akcininko žmona. Nežinojo, kad direktorius buvo nuteistas už traktorius. Aplinkybes apie traktorių įsigijimą sužinojo 2018 ar 2019 m., kai policija paprašė pateikti dokumentus dėl traktorių, o vėliau buvo apklausta kaip buhalterė. Kada sprendimas dėl direktoriaus nuteisimo įsiteisėjo, nežino, jokių dokumentų negavo. Į 2018 m. balansą traktorius įtraukė, nes savavališkai jų pašalinti negalėjo, o jokių vadovo nurodymų dėl to negavo, o būtent jis turi pateikti visus duomenis. Teismo sprendimo neturi iki šiol. Deklaracijas VMI teikė ji, tačiau vadovas taip pat turi visus prisijungimus prie deklaravimo sistemos. Jos įgaliojimai baigėsi 2020 m. sausio mėnesį, todėl po to deklaracijų ji nebeteikė.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Iš VMI prie FM pareiškimo, kitų rašytinių įrodymų nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra VMI prie FM skolininkė. VMI prie FM mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2022 m. balandžio 27 d. duomenimis, bendrovės mokestinė nepriemoka buvo 19040,97 Eur, iš jų – pelno mokesčio 287,97 Eur, pridėtinės vertės mokesčio (PVM) 18753,00 Eur (b. l. 14-15). Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. kovo 2 d. nutartimi bendrovei pagal VMI prie FM pareiškimą iškelta bankroto byla (b. l. 10-12). Nutartis įsiteisėjo 2022 m. kovo 25 d. Iš juridinio asmens duomenų išrašo matyti, kad bendrovės vadovas nuo 2014 m. balandžio 2 d. iki 2022 m. kovo 28 d. buvo A. S. (b. l. 7-8). Siekiant išieškoti mokestinę nepriemoką, VMI prie FM 2019 m. liepos 3 d. surašė nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) – 3699,68 Eur sumą (b. l. 20-21). 2019 m. rugsėjo 5 d. sprendimu nuspręsta išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto – 3768,50 Eur (b. l. 16-17), o 2020 m. gruodžio 8 d. sprendimu nuspręsta išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto – 15274,23 Eur (b. l. 18-19), tačiau mokestinių nepriemokų išieškoti nepavyko. Iš 2019 m liepos 3 d. balanso matyti, kad bendrovės mokestinė nepriemoka buvo 3699,68 Eur (pelno mokestis 136,33 Eur ir PVM 3563,35 Eur) (b. l. 22-23). Iš 2016 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad bendrovės grynasis pelnas ataskaitiniu laikotarpiu buvo 1487 Eur (b. l. 73). Iš 2018 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad bendrovės grynasis pelnas ataskaitiniu laikotarpiu buvo 2058 Eur (b. l. 74). Iš 2018 m. gruodžio 31 d. balanso matyti, kad už praėjusį laikotarpį nuosavo kapitalo bendrovė turėjo už 174493 Eur, o įsipareigojimų už 175547 Eur, ataskaitiniu laikotarpiu nuosavas kapitalas sumažėjo iki 145520 Eur, o įsipareigojimai iki 144516 Eur. Ataskaita ir balansas direktoriaus A. S. nepasirašyti (b. l. 74, 75). Iš „ManoVMI“ duomenų matyti, kad 2019 m. liepos 3 d. nurodymas 2019 m. rugsėjo 5 d. sprendimas dėl mokestinės nepriemokos nuskaitymo adresato neperskaityti (b. l. 99, 101), 2020 m. gruodžio 8 d. sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto perskaitytas 2022 m. balandžio 15 d. (b. l. 103). Iš apyvartos žiniaraščio matyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekybos skolos tiekėjams už 2017 m. gruodžio 1 d. – 2017 m. gruodžio 31 d., kuri laikotarpio pabaigai yra 125335 Eur (b. l. 112). Iš VMI prie FM rašto Klaipėdos apygardos teismui matyti, kad jame paaiškinta, kokiu būdu susidarė BUAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinė nepriemoka (b. l. 114-115). Iš Lietuvos informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai, tarp jų: VMI prie FM – 19040,97 Eur sumai. Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 21 d. nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinta likviduojama dėl bankroto, o bendrovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, išdėstytas Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartyje, paliktas galioti.
Teismas konstatuoja:
ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Tiek iš ANK 120 straipsnio 1 dalies dispozicijos, tiek ir iš teismų praktikos matyti, kad šio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai (Kauno apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-494-485/2017, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-56-468/2017, Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-429-397/2017).
Pastaroji norma yra blanketinė ir nukreipia į šiuo metu aktualų juridinių asmenų bankroto procedūras reglamentuojantį Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymą (toliau – JANĮ), kurio 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Vadovaujantis to paties įstatymo 2 straipsnio 7 dalimi, juridinio asmens nemokumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Pagal JANĮ 5 straipsnio 1 punktą pareiga inicijuoti nemokumo procesą, jeigu juridinis asmuo yra nemokus, kyla juridinio asmens vadovui. Tokia pareiga įmonės vadovui nustatyta todėl, kad jis geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-9-489/2021). JANĮ 6 straipsnyje numatyta, kad juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo atlikti šiuos veiksmus: 1) nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą, 2) nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą, 3) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti (toliau – susitarimas dėl pagalbos) yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą. Pažymėtina, jog šios teisės normos yra imperatyvios. Tai, kad joks delsimas negali būti pateisinamas, matyti ir iš JANĮ 13 straipsnio nuostatų, nurodančių, kad juridinio asmens vadovas privalo atlyginti žalą, kuri atsirado dėl šiame įstatyme nustatytų pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo (pvz., neinicijavo juridinio asmens nemokumo proceso, kai pagal šį įstatymą tą privalėjo padaryti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-26-719/2020).
Faktinis pareigos inicijuoti nemokumo procesą, o tarp jų ir kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, pagrindas yra juridinio asmens nemokumas, kuris pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalies nuostatas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Tai tokia juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ar pradelsti juridinio asmens įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija jo turto vertę. Įstatymas apibrėžia, kad šios nemokumo sąlygos yra alternatyvios, todėl esant bent vienai iš jų, t. y. juridiniam asmeniui negalint laiku vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimams viršijant jo turto vertę, juridinis asmuo laikomas nemokiu. Tačiau teismų praktikoje juridinio asmens nemokumas yra vertinamas ne tik pagal šiuos rodiklius, bet ir atsižvelgiant į bendrą įmonės verslumo situaciją, t. y. vertinama, ar įmonė vykdo veiklą, kuria siekiama pelno, ar toks juridinis asmuo sugeba turimomis priemonėmis (grynaisiais pinigais, atsargomis, gautinomis sumomis, kitu turtu) padengti savo turimus trumpalaikius ir ilgalaikius įsipareigojimus, koks yra įmonės veiklos pelnas. Teismų praktikoje įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra pradelsti įmonės įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte ir įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-17-511/2020).
Kaip minėta, JANĮ 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla.
Pareiškėjos VMI prie FM pareiškime nurodoma, taip pat jos atstovė teismo posėdyje patvirtino, kad bendrovės nepriemokos susidarė ir pradėjo kauptis nuo 2019 m. birželio 26 d., kai bendrovė geranoriškai nesugebėjo sumokėti susidariusios skolos VMI prie FM, o nuo 2019 m. liepos 3 d. nepavyko priverstinai išieškoti mokestinės nepriemokos, todėl jau nuo 2019 m. liepos 4 d. A. S. kilo pareiga imtis veiksmų, siekiant atkurti mokumą, arba pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Šias aplinkybes patvirtina ir Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. kovo 2 d. nutartis, kurioje konstatuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ skola VMI sudaro 19 040,97 Eur. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. balanso duomenimis, įmonė turėjo turto už 174 493 Eur, jos skoliniai įsipareigojimai sudarė 175 547 Eur, iš jų 158 577 Eur per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis, 2017 m. ji turėjo 2 261 Eur nuostolių. Taip pat, kad bendrovė, ką pripažino ir administracinėn atsakomybėn traukiamas A. S., neteikė balanso už 2018 m., 2019 m., 2020 m. ir 2021 m. Nutartyje nurodyta, kad nustatyta, jog bendrovė savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi. VĮ „Regitra“ duomenimis, bendrovė registruota kaip vienos transporto priemonės („Toyota L. C.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurios dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas, valdytoja. Byloje duomenų apie bendrovės vykdomą ūkinę komercinę veiklą nėra. Pareiškėjai išieškoti mokestinę nepriemoką iš bendrovės, taikant priverstinio skolos išieškojimo priemones, nepavyko. Kitų duomenų, patvirtinančių savo mokumą, bendrovė teismui nepateikė.
Kad nuo 2018 metų bendrovė vykdė kokią nors veiklą, ar kad įmonė buvo ir yra moki, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nepateikė ir šioje byloje. Nors A. S. ir jo atstovė tvirtino, kad VMI prie FM nepagrįstai skaičiavo mokėtinus mokesčius, nes bendrovė veiklos nevykdė ir jokių sandorių nuo 2018 metų nesudarinėjo, tačiau VMI prie FM atstovė paaiškino, jog PVM nepriemokos buvo apskaičiuotos pagal suformuotas „pakaitines“ deklaracijas. Tokios deklaracijos suformavimo teisę suteikia Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 104¹ straipsnio 1 dalis, kuri nurodo, kad mokesčių administratorius, siekdamas užtikrinti, kad būtų įvykdyta nedeklaruota mokestinė prievolė, centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka turi teisę savo sprendimu nustatyti mokesčių mokėtojui mokestinę prievolę, jeigu mokesčių mokėtojas atitinkamo mokesčio įstatymo nustatyta tvarka laiku nepateikia atitinkamo mokesčio deklaracijos. Mokestinės prievolės dydis nustatomas pagal ankstesnių mokesčių mokėtojo pateiktų to mokesčio deklaracijų duomenis ir (arba) kitą mokesčių administratoriui šio ir kitų mokesčių įstatymų nustatyta tvarka šio mokesčių mokėtojo ir trečiųjų asmenų pateiktą informaciją. Remiantis šio straipsnio 3 dalimi, mokesčių mokėtojui vis vien išlieka pareiga mokesčio įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuoti mokestį ir pateikti mokesčio deklaraciją. Tačiau, jeigu, pasibaigus mokesčio deklaracijos pateikimo terminui, mokesčių mokėtojas pateikia mokesčio deklaraciją, mokesčių administratoriaus nustatyta mokestinė prievolė patikslinama pagal tos pateiktos mokesčio deklaracijos duomenis. Šiuo atveju bendrovė mokesčių deklaracijų neteikė ir jų netikslino, todėl pagrindo perskaičiuoti mokestines prievoles nebuvo.
A. S. ir jo atstovė taip pat tvirtino, kad A. S. nebuvo informuotas apie VMI prie FM siunčiamus nurodymus ir sprendimus išieškoti mokestines nepriemokas, tačiau vertinti VMI prie FM veiksmus ir priimtus sprendimus nėra šios bylos dalykas, todėl dėl šių aplinkybių teismas nepasisako. Juo labiau, kad iš „ManoVMI“ duomenų matyti, kad 2019 m. liepos 3 d. nurodymas, 2019 m. rugsėjo 5 d., 2020 m. gruodžio 8 d. sprendimai dėl mokestinės nepriemokos nuskaitymo bendrovei buvo išsiųsti per šią sistemą, o tai, kad vadovas šia informacija nesidomėjo, nešalina jo atsakomybės už pasyvumą ir neveikimą (b. l. 99, 101,103).
Pagal formuojamą Lietuvos apeliacinio teismo praktiką nustačius, jog įmonė, kuri eilę metų nesugeba bent iš dalies atsiskaityti su tais pačiais kreditoriais, galėtų būti pripažinta nemokia pradelstiems įsipareigojimams net ir neviršijant pusės balansinio turto vertės (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1665/2011; 2017 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-2081-798/2017, 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1394-881/2019, kt.). Bendrovės pradelsti įsipareigojimai valstybės biudžetui tęsėsi jau nuo 2019 m., t. y. jau ne pirmus metus, bendrovės mokumo būklė nepakito, ji veiklos nevykdė, jos įsipareigojimai viršijo turto vertę, todėl akivaizdu, kad bendrovė jau 2019 m. buvo nemoki, ką konstatavo ir Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. kovo 2 d. nutartimi, ir A. S. privalėjo imtis JANĮ 6 straipsnyje numatytų veiksmų.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo mano, kad jis nėra kaltas, nes bandė atstatyti bendrovės mokumą, ieškojo naujų investuotojų ir veiklos krypčių.
Teismų praktikoje nurodoma, jog priemonės turi rodyti realias vadovo pastangas ir galimybes atkurti įmonės mokumą. Tai reiškia, kad tokios priemonės turi atitikti esamą įmonės veiklos padėtį ir būti pakankamos bei efektyvios tam, kad būtų pasiektas konkretus rezultatas – realus įmonės finansinės padėties pagerėjimas. Be to, įmonės ekonominė situacija turi būti tokia, kuri leistų pagrįstai tikėtis, kad tinkamomis priemonėmis įmonės mokumas dar gali būti atkurtas. Priešingu atveju, bet kokius įmonės vadovo veiksmus pripažįstant pastangomis atkurti įmonės mokumą, būtų sukurta situacija, leidžianti įmonės vadovams (ar kitiems atsakingiems asmenims) piktnaudžiauti šia aplinkybe, nepagrįstai nesikreipiant į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (taip pažeidžiant įmonės kreditorių interesus), savo neveikimą pateisinant tuo, kad buvo imtasi veiksmų įmonės mokumui atkurti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-648/2020). Šioje administracinio nusižengimo byloje nėra pateikta jokių duomenų apie tai, kad šiuo atveju A. S. būtų ėmęsis veiksmų, siekiant atkurti bendrovės mokumą bei sumokėti jos kreditoriams. Priešingai, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė, kad 2017-2018 metais daugiausia laiko praleido užsienyje ir mažai domėjosi bendrovės veikla. Taigi administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo apskritai nusišalino nuo bendrovės veiklos ir ja nesidomėjo. Įvertinus tai, daroma išvada, kad A. S., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, nesiėmė pakankamų veiksmų bendrovės mokumui atstatyti ir jam pareiga pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei atsirado nuo 2019 m. liepos 4 d., tačiau vadovas nemokumo proceso neinicijavo.
Taigi, byloje esančių duomenų visuma leidžia spręsti, kad nuosekliai blogėjanti bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinė padėtis, augantys įsipareigojimų dydžiai, vykdomi priverstiniai skolų išieškojimai, bendrovės vadovui A. S. buvo žinomi ir suprantami. A. S. jokių realių veiksmų, kuriais būtų siekta atkurti bendrovės mokumą, neatliko ir tai nešalino jo pareigos inicijuoti bendrovės nemokumo procesą. Vadinasi, A. S. jau 2019 m. liepos 4 d. žinodamas apie bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumą ir nesikreipdamas į teismą dėl bendrovės bankroto bylos iškėlimo, padarė trunkamą administracinį nusižengimą, kuris tęsėsi iki 2022 m. sausio 5 d. kuomet bendrovės kreditorė – VMI prie FM, kreipėsi į teismą dėl bendrovės nemokumo bylos iškėlimo. Todėl daroma išvada, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog A. S. veikoje (neveikime) yra visi ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai ir konstatuojama, kad A. S., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu nuo 2014 m. balandžio 2 d. iki 2022 m. kovo 28 d., žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį (jos nemokumą) bei didėjančius įsipareigojimus kreditorei VMI prie FM, ir ne vėliau kaip 2019 m. liepos 4 d. turėdamas pareigą imtis veiksmų, siekiant atkurti bendrovės mokumą, arba pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, laiku neįvykdė pareigos Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos, į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nesikreipė inicijuoti bendrovės nemokumo proceso ir tokiu savo neveikimu pažeidė kreditorės interesus.
Pagal teismų praktiką, ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyto trunkamojo nusižengimo pabaigą žymi kreditoriaus pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui pateikimo momentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-26-719/2020, 2AT-2-303/2021). Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad VMI prie FM su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi 2022 m. sausio 5 d. Taigi, būtent ši data, pagal formuojamą teismų praktiką yra atskaitos taškas nuo kurio skaičiuojamas administracinės nuobaudos skyrimo terminas, todėl akivaizdu, kad jis šiuo atveju nėra suėjęs.
Aptartos aplinkybės patvirtina, kad A. S. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, todėl yra baustinas.
Byloje A. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriant nuobaudą kaltininkui teismas vadovaujasi bendromis nuobaudų skyrimo taisyklėmis, numatytomis ANK 34 straipsnyje.
Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į nusižengimo pobūdį ir pavojingumą, atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – padarytas netyčinis formalios sudėties nusižengimas, duomenų, kad A. S. turi galiojančių nuobaudų nėra, inkriminuojamo pobūdžio nusižengimą padarė pirmą kartą, dirba, kaltės nepripažino, tačiau neigiamai pažeidėją charakterizuojančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti A. S. paskyrus ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą artimą minimaliam dydžiui nuobaudą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,
nutaria:
A. S. pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje ir jam skirti administracinę nuobaudą – 1500,00 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų 00 ct) baudą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus šį nutarimą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant mokėjimo pavedime bylos Nr. A6.-1-549/2023, įmokos kodą 1001.
Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalis).
Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 2 dalis).
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.