Kauno apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto P. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 20 d. nutarties P. A. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2024 m. spalio 22 d. nutarimu P. A. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 dalį, 424 straipsnio 5 dalį už tai, kad 2024 m. rugpjūčio 29 d. 10.98 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Toyota“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) rankomis naudojosi mobiliojo ryšio telefono aparatu. Taip pat P. A. vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti, kai teisė vairuoti yra atimta, pažeidimas padarytas pakartotinai, kai asmuo yra baustas už transporto priemonių vairavimą neturint teisės. Šiais veiksmais P. A. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET) 14, 16 ir 20 punktų reikalavimus. Už šių administracinių nusižengimų padarymą jam paskirta galutinė 800 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 18 mėnesių.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. P. A. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

7. Nagrinėjamu atveju P. A. 2024 m. rugsėjo 11 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį, 424 straipsnio 5 dalį už tai, kad jis, vairuodamas automobilį, rankomis naudojosi mobiliojo ryšio telefonu bei vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti, kai teisė vairuoti yra atimta, pažeidimas padarytas pakartotinai, kai asmuo yra baustas už transporto priemonių vairavimą neturint teisės (administracinio nusižengimo byla Nr. ROIK: (duomenys neskelbtini)). Iš Administracinių nusižengimų registro išraše apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad P. A. 2024 m. kovo 29 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad jis vairavo transporto priemonių junginį, neturėdamas teisės tokį junginį vairuoti, tokiu būdu pažeidė ANK 424 straipsnio 3 dalį (administracinio nusižengimo byla ROIK: (duomenys neskelbtini)). Pažymėtina, kad 2024 m. kovo 29 d. protokolas buvo surašytas dalyvaujant P. A. ir įteiktas jam asmeniškai. Ne teismo tvarka administracinio nusižengimo byla ROIK: (duomenys neskelbtini) išnagrinėta rašytinio proceso tvarka ir 2024 m. balandžio 29 d. buvo priimtas nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo P. A. skirta ANK 424 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatyta minimali 300 eurų bauda ir skirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisė vairuoti transporto priemones) atėmimas minimaliam 6 mėnesių terminui. 2024 m. balandžio 29 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) tą pačią dieną buvo išsiųstas el. paštu (duomenys neskelbtini). Apeliaciniame skunde teigiama, kad P. A. neturėjo tyčios vairuoti transporto priemonę, kai tokia teisė atimta, kadangi tik 2024 m. rugpjūčio 29 d. sužinojo apie šios administracinio poveikio priemonės taikymą. Skunde nurodo, kad policijos pareigūnas jam nurodė, kad už 2024 m. kovo 29 d. nusižengimą bus paskirta tik bauda, su nusižengimu sutiko, 2024 m. balandžio 29 d. nutarimas jam nebuvo įteiktas. Taip pat nurodoma, kad po 2024 m. kovo 29 d. administracinio nusižengimo protokolo (ROIK: (duomenys neskelbtini)) surašymo jungėsi į ,,Mano VMI“ sistemą, kurioje buvo nurodyta, kad privalo sumokėti 300 Eur dydžio baudą, todėl sumokėjęs paskirtą baudą, buvo įsitikinęs, kad įvykdė taikytą sankciją už 2024 m. kovo 29 d. įvykdytą administracinį nusižengimą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo byloje užfiksuotus duomenis, konstatuoja, kad su tokia pozicija nėra pagrindo sutikti.

8. ANK 573 straipsnio 1 dalis numato, kad šaukimus ir kitus procesinius dokumentus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija siunčia per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo naudojant pašto tinklą informacinę sistemą, elektroniniu paštu, kitomis elektroninių ryšių priemonėmis arba registruotąja pašto siunta. Šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami ir elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė Lietuvos Respublikos gyventojų registre ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad P. A. elektroninis pašto adresas buvo gautas iš valstybės informacinių sistemų (registrų). Taigi, P. A. 2024 m. balandžio 29 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK: (duomenys neskelbtini) buvo išsiųstas laikantis ANK 573 straipsnio 1 dalyje numatytos tvarkos. Pažymėtina, kad iš Administracinių nusižengimų registro duomenų bazės matyti, kad 2024 m. kovo 29 d. administracinio nusižengimo protokole buvo nurodytas asmens el. paštas (duomenys neskelbtini). Toks pats elektroninio pašto adresas yra nurodytas ir 2024 m. rugsėjo 11 d. administracinio nusižengimo protokole ROIK: (duomenys neskelbtini). P. A. nei protokolą surašiusiems policijos pareigūnams, nei teismui nenurodė, kad minėtas elektroninio pašto adresas yra klaidingas ar juo nesinaudoja. Be to, pats apeliantas pripažino, kad po inkriminuojamų administracinių nusižengimų padarymo savo elektroninio pašto dėžutėje (duomenys neskelbtini), suvedęs ROIK numerį, rado Institucijos siųstą 2024 m. balandžio 29 d. nutarimą ir Valstybinės mokesčių inspekcijos siųstą laišką dėl paskirtos baudos už administracinį nusižengimą. Taigi, tai patvirtina, kad P. A. jam siųstą procesinį dokumentą iš tikrųjų gavo į jo naudojamą elektroninį paštą.

9. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad korespondencija siunčianti institucija neturi pareigos domėtis, ar nustatyta tvarka išsiųstą korespondenciją adresatas gavo ir perskaitė, kadangi ANK numato pareigą procesinius dokumentus asmeniui siųsti ANK 573 straipsnyje numatyta tvarka, tačiau nenumato pareigos tikrinti, ar asmuo iš tikrųjų gavo šiuos procesinius dokumentus ir su jais susipažino. Nei teismas, nei Institucija, nagrinėjanti administracinio nusižengimo bylas, neprivalo asmeniui įteikinėti procesinių dokumentų visais įmanomais būdais. Pakanka, jog bent vienas pasirinktas procesinių dokumentų įteikimo būdas būtų tinkamas. Nagrinėjamu atveju 2024 m. balandžio 29 d. nutarimas, kuriuo P. A. buvo nubaustas dėl ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, buvo išsiųstas tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek valstybės informacinėse sistemose nurodytu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, konstatuojama, kad P. A. įteikiant valstybės sistemose nurodytu elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), kurio naudojimo neneigia ir pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, tokiu būdu siunčiant 2024 m. balandžio 29 d. nutarimą, ANK 573 straipsnio nuostatos pažeistos nebuvo.

10. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad P. A. administracinio nusižengimo protokolas buvo įteiktas asmeniškai nusižengimo padarymo dieną, t. y. 2024 m. kovo 29 d. Svarbu ir tai, kad administracinio nusižengimo protokole buvo nurodytos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės ir pareigos, administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo data, laikas, vieta (2024 m. balandžio 29 d. 10.00 val.). Taigi, apeliantas buvo tinkamai informuotas apie jo atžvilgiu inicijuotą administracinio nusižengimo teiseną. Vis dėlto, apeliantas administracinio nusižengimo bylos nagrinėjime nedalyvavo, reikalavimo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka nepateikė. Taigi, kaip pagrįstai pažymėta skundžiamoje nutartyje, apeliantas sąmoningai nesidomėjo savo teisine padėtimi ir paskirta nuobauda, nors tokią galimybę turėjo, t. y. jis turėjo galimybę sužinoti už kokius veiksmus jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir kokios pasekmės gresia už neteisėtus veiksmus. Tokia galimybe P. A. galėjo pasinaudoti tinkamai pasitikrinęs elektroninį paštą ir (ar) kreipdamasis į administracinį nurodymą surašiusios Institucijos atstovus. Taigi, sutiktina su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens argumentas, kad jis nebuvo tinkamai informuotas apie jo atžvilgiu priimtą nutarimą, kuriuo jam atimta teisė vairuoti transporto priemones, neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Pažymėtina, kad subjektyvios, nuo asmens valios priklausančios aplinkybės, asmeninės savybės (domėjimasis ar nesidomėjimas teisiniu reguliavimu, sąmoningas įstatyme įtvirtintų pareigų nevykdymas, neapdairumas, neatidumas, lengvabūdiškumas ir kt.) nusižengimo fakto nepaneigia ir asmens kaltės nešalina. Taigi, P. A., turėdamas ilgametį vairavimo stažą ir naudodamasis teise vairuoti transporto priemones, atitinkamai turi ir įstatyme įtvirtintą pareigą žinoti, kokie norminiai aktai ir kaip reglamentuoja naudojimąsi teise vairuoti transporto priemones. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į aukščiau išdėstytų teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl P. A. kaltės, padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, padarytas administracinis nusižengimas įrodytas ir pagrįstai bei teisingai kvalifikuotas pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį.

11. Apeliaciniame skunde akcentuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-20-719/2024, kuria, apelianto vertinimu, turėtų būti vadovaujamasi ir šioje byloje. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismams sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Minėta kasacinė nutartis negali būti laikoma precedentu šiai bylai, kadangi šioje byloje nustatytos faktinės aplinkybės nėra tapačios į tas, kokios buvo nustatytos administracinio nusižengimo byloje, kurioje buvo priimta paminėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis. Administracinio nusižengimo byloje, kurioje suformuluotais išaiškinimais remiamasi apeliaciniame skunde, nagrinėtos aplinkybės, kai byloje nenustatyta, jog administracinio nusižengimo protokolas asmeniui būtų išsiųstas tinkamu, aktyviu ir jo naudojamu elektroniniu paštu, nebuvo įrodyta, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo elektroniniu paštu gavo administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu bei byloje buvo užfiksuoti prieštaringi duomenys, kurie kėlė abejonių dėl to, ar procesiniai dokumentai konkrečiam asmeniui apskritai galėjo būti siunčiami elektroniniu paštu. Tuo tarpu šioje byloje nustatyta, kad P. A. elektroninis pašto adresas buvo gautas iš valstybės informacinių sistemų (registrų), jis gavo siųstą procesinį dokumentą į tinkamą ir naudojamą elektroninį paštą, kuris buvo nurodytas ir administracinio nusižengimo protokole.

12. Apeliaciniame skunde taip pat keliamas ir nuobaudos individualizavimo klausimas, prašant paskirti trumpesnį administracinio poveikio priemonės terminą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad galimybę paskirti mažesnę baudą, nei ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, nei numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti, numato ANK 34 straipsnio 6 dalis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pasisakęs, kad nukrypimas nuo bendrųjų administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklių galimas, kai byloje esančių reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių tiek padarytą administracinį nusižengimą, tiek nusižengimą padariusį asmenį, tiek kitas ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, visuma leidžia padaryti išvadą apie mažesnį administracinio nusižengimo, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, ir (ar) jį padariusio asmens pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-47-976/2022, 2AT-39-648/2023, 2AT-2-387/2024 ir kt.). Administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021, 2AT-39-648/2023). Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, 2AT-58-697/2017).

13. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti trumpesnį administracinio poveikio priemonės terminą, nei numato ANK specialiosios dalies straipsnio sankcija. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors Institucijos nutarimu P. A. pagrįstai buvo nubaustas pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį, tačiau tiek Institucija, paskirdama apeliantui administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 18 mėnesių, tiek ir apylinkės teismas, neišsamiai ir nevisapusiškai įvertino su padaryto nusižengimo pavojingumu susijusių, nusižengimą padariusį asmenį charakterizuojančių duomenų ir aplinkybių visumą ir dėl to administracinio poveikio priemonę individualizavo netinkamai. Pažymėtina, kad P. A. nusižengimo fakto neneigė, pripažino padaręs nusižengimą ir dėl tokio savo poelgio gailėjosi. Šią aplinkybę Institucija pagrįstai pripažino atsakomybę lengvinančia ir į ją atsižvelgė, nustatydama skirtinos nuobaudos dydį. Nagrinėjamu atveju atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Vertindama kitas nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, Institucija savo nutarime apsiribojo bendro pobūdžio fraze, kad administracinė nuobauda skiriama vadovaujantis ANK 34 straipsniu, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Įvertinusi šias aplinkybes, Institucija P. A. paskyrė minimalaus dydžio baudą ir minimaliam terminui atėmė teisę vairuoti transporto priemones.

14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad taikant nusižengimą padariusiam asmeniui teisinę atsakomybę, būtina vadovautis teisingumo ir proporcingumo principais, o įstatymų taikymas neturi būti formalus. Būtent tinkamas asmeniui skiriamos nuobaudos individualizavimas padeda užtikrinti administracinės nuobaudos paskirtį ir pasiekti jos taikymo tikslus. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, tačiau ne mažiau svarbu yra užtikrinti ir tai, kad nuobaudos vykdymo sąlygojami asmens teisių ribojimai būtų adekvatūs (proporcingi) padaryto nusižengimo ir pažeidėjo asmenybės pavojingumui.

15. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad P. A. iki inkriminuojamų administracinių nusižengimų padarymo buvo tris kartus baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nusižengimo padarymo metu turėjo galiojančių nuobaudų, tačiau paskirtas baudas yra sumokėjęs, o ankstesni nusižengimai realių pasekmių kitų asmenų turtui ar sveikatai nesukėlė, už šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus jis nebuvo baustas. P. A. teisę vairuoti transporto priemones yra įgijęs, tačiau naudotis šia teise nusižengimo padarymo metu negalėjo dėl to, kad Institucijos 2024 m. balandžio 29 d. nutarimu buvo nubaustas už ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą ir jam buvo paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams. Tai sudaro pagrindą pareiškėjo padarytą nusižengimą vertinti kaip mažesnio pavojingumo, nei transporto priemonės vairavimas apskritai neįgijus teisės vairuoti transporto priemones, kai asmuo sąmoningai vairuoja transporto priemonę žinodamas, kad teisės vairuoti neturi, tačiau vis tiek pasirenka tokį elgesio variantą arba, kai asmuo sistemingai vairuoja transporto priemones, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones. Teismo vertinimu, šios aplinkybės sudaro pagrindą apelianto padarytą administracinį nusižengimą vertinti ne kaip sąlygotą jo siekio sąmoningai ir piktybiškai ignoruoti teisės aktų reikalavimus, o kaip nulemtą jo neapdairaus elgesio. Byloje esantys duomenys pagrindžia, kad P. A. neteistas, dirba, darbo pobūdis susijęs ir su transporto priemonių vairavimu, seniūnijos charakterizuojamas teigiamai, augina du mažamečius vaikus, kuriuos iš (duomenys neskelbtini) esančios gyvenvietės veža į Kauno mieste esančią mokyklą ir darželį, rūpinasi ir prižiūri savo garbaus amžiaus tėvais, kitų neigiamai jį charakterizuojančių duomenų bylos medžiagoje nėra. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 18 mėnesių skyrimas P. A. prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, paskirta nuobauda (800 Eur bauda) kartu su administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 10 mėnesių, už padarytą labiau atsitiktinio pobūdžio administracinį nusižengimą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, leis pasiekti ANK 22 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos tikslus ir bus proporcinga padaryto nusižengimo pavojingumui ir jo asmenybei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 2 dalimi, teismas

nutaria:

P. A. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 20 d. nutartį pakeisti: vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, pakeisti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. spalio 22 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK: (duomenys neskelbtini) dalį ir P. A. už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 5 dalyje, paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sutrumpinti iki 10 (dešimties) mėnesių.

Kitą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 20 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.