Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų teisėja Vaida Railienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. S. skundą suinteresuotiems asmenims R. P., notarei A. B., dėl Palangos miesto pirmojo notaro biuro notarės A. B. neteisėtų veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

teisme iškelta civilinė byla pagal pareiškėjos V. S. skundą dėl Palangos miesto pirmojo notarų biuro notarės A. B. veiksmų. Pareiškėja prašo įpareigoti Palangos miesto pirmojo notarų biuro notarę A. B. išduoti paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą pareiškėjai į jos brolio V. G. palikimą; panaikinti paveldėjimo liudijimą, (duomenys neskelbtini), išduotą jos seseriai R. P. bei pripažinti žodžius netekusiais galios „sesuo R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paduodama (duomenys neskelbtini) Palangos miesto pirmojo notarų biurui pareiškimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)apie palikimo priėmimą ir“ ir panaikinti šį įrašą 2017 m. rugsėjo 14 d. liudijime, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini).

Notarė A. B. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškėjos V. S. pareiškimą nepateikė.

Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Civilinė byla nutrauktina (CPK 511 straipsnis, 512 straipsnis, 293 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis CPK 511 straipsnio 1 dalimi apskundimo teismui objektas gali būti ne tik atliktas notarinis veiksmas, bet ir atsisakymas atlikti notarinį veiksmą.

Iš pareiškėjos V. S. skundo turinio matyti, kad pareiškėja 2019 m. vasario 6 d. kreipėsi į notarę A. B. su prašymu išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į jos brolio V. G. palikimą, o notarė pateikė 2019 m. vasario 11 d. atsakymą (paaiškinimą), kuriame, pareiškėjos tvirtinimu, išreikštas atsisakymas atlikti notarinį veiksmą.

Kaip matyti iš notarės 2019 m. vasario 11 d. rašto, jame nurodyta, kad suinteresuotas asmuo R. P. 2018 m. gruodžio 4 d. kreipėsi į pirmąjį notarų biurą su prašymu sustabdyti paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo išdavimo procedūrą į V. G. palikimą, motyvuojant tuo, kad ji ruošiasi kreiptis į teismą dėl termino palikimui, atsiradusiam po V. G. mirties priimti atnaujinimo (pratęsimo). Taip pat nurodyta, kad Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose yra paskirtas teismo posėdis 2019 m. kovo 7 d., 10 val. civilinėje byloje Nr. e2YT-468-995/2019 pagal R. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. S., Palangos miesto 1-ojo notaro biuro notarei A. B., R. P., (duomenys neskelbtini) dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Atsižvelgiant į tai, notarė raštu informavo pareiškėją V. S., kad išduoti paveldėjimo teisės liudijimo nėra galimybės iki nebus išnagrinėta pirmiau paminėta civilinė byla. Taigi, iš šio notarės rašto turinio matyti, kad notarė ne atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimo pareiškėjai, bet šio klausimo sprendimą atidėjo iki bus išnagrinėta pirmiau minėta civilinė byla.

Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 29 straipsnyje numatyta, kad notariniai veiksmai atliekami iš karto, kai pateikiami reikiami dokumentai ir paimamas nustatyto dydžio atlyginimas. Jeigu reikalinga papildoma informacija ar dokumentai, notarinių veiksmų atlikimas gali būti atidėtas dvidešimt kalendorinių dienų arba iki reikiamos informacijos ar dokumentų gavimo. Notarinių veiksmų atidėjimas, siekiant klausimo išnagrinėjimui surinkti visą būtiną informaciją bei dokumentus, susijusius su paveldėjimo pagrindu, objektu, galimais įpėdiniais, bei jų statusu, negali būti traktuojamas kaip atsisakymas išreikštas notarės neveikimu ar atsisakymas atlikti prašomą notarinį veiksmą. Teismas negali įpareigoti notarą vykdyti jam tenkančias funkcijas, teismas gali peržiūrėti atliktų veiksmų teisėtumą.

Taip pat pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 40 straipsnį asmens, kuriam atsisakyta atlikti notarinį veiksmą, rašytiniu prašymu atsisakymo priežastis išdėstoma raštu ir išaiškinama jo apskundimo tvarka ir terminai raštu. Atsisakymo atlikti notarinį veiksmą rašte turi būti nurodyta: atsisakymo data, notaro vardas, pavardė ir notaro biuro pavadinimas, asmens, kuriam atsisakyta atlikti notarinį veiksmą, tapatybę patvirtinantys duomenys, veiksmas, kurį buvo prašoma atlikti, atsisakymo atlikti notarinį veiksmą motyvai ir teisiniai pagrindai, atsisakymo apskundimo tvarka ir terminai. Atsisakymą atlikti notarinį veiksmą notaras parengia per dešimt kalendorinių dienų nuo prašymo atlikti notarinį veiksmą gavimo dienos, jį pasirašo ir patvirtina savo antspaudu. Nagrinėjame atveju notarės atsakymas (paaiškinimas) į pareiškėjos prašymą neatitinka pirmiau nurodytų įstatymo keliamų atsisakymui atlikti notarinius veiksmus reikalavimų.

Atsižvelgiant į išdėstytą, į tai, kad 2019 m. vasario 11 d. notarės paaiškinimas neatitinka Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 40 straipsnio 2 dalyje nustatyto atsisakymo atlikti notarinį veiksmą turinio, pripažintina, jog nėra veiksmo, kurį reikėtų pripažinti neteisėtu. Pripažinus, kad notarės 2019 m. vasario 11 d. raštas, kuriame pateiktas paaiškinimas dėl galimybės pareiškėjai išduoti paveldėjimo liudijimą, nelaikytinas atsisakymu atlikti notarinį veiksmą, o tik šių veiksmų atidėjimas, civilinė byla pagal pareiškėjos skundo reikalavimą įpareigoti notarę išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, nenagrinėtina teisme, todėl nutraukiama (CPK 293 straipsnio 1 punktas). Išaiškintina, kad pareiškėja turi sulaukti notarinio veiksmo atlikimo, o tada, jei manys, jog yra pagrindas nesutikti, skųsti notarinį veiksmą teismui.

Pareiškėja taip pat skundžia notarės veiksmus, atliktus (duomenys neskelbtini), išduodant R. P. liudijimą, suteikiantį teisę palikimą priėmusiai įpėdinei gauti visą informaciją, pažymas ir kitus dokumentus apie palikėjo vardu visą likusį turtą, pinigines lėšas, turtines teises ir įsipareigojimus, prašydama panaikinti (duomenys neskelbtini), išduotą liudijimą jos seseriai R. P. bei pripažinti žodžius netekusiais galios „sesuo R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paduodama (duomenys neskelbtini) Palangos miesto pirmojo notarų biurui pareiškimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) apie palikimo priėmimą ir“ ir panaikinti šį įrašą (duomenys neskelbtini) liudijime, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini).

Procesiniams veiksmams atlikti įstatyme nustatyti terminai. Jie drausmina proceso dalyvius, užtikrina sklandesnę, operatyvesnę teismo veiklą, civilinių teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkerta kelią procesui vilkinti. Dėl svarbių priežasčių praleistus procesinius terminus galima atnaujinti (CPK 78 straipsnis), tačiau tais atvejais, kai neribota termino atnaujinimo galimybė gali pažeisti didelę reikšmę visuomenei turinčius interesus, civilinių santykių dalyvių teises, įstatyme nustatoma galutinė termino atnaujinimo riba (naikinamasis terminas). Neatlikus procesinio veiksmo ilgiau nei nustatyta šios galutinės ribos, asmuo praranda teisę jį atlikti, o terminas jam atlikti nebegali būti atnaujinamas. Toks terminas nustatytas CPK 512 straipsnyje, reglamentuojančiame tiek antstolio, tiek notaro veiksmų apskundimo terminą. Šiame straipsnyje nustatytas 20 dienų skundo dėl notaro veiksmų padavimo terminas, skaičiuotinas nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, kurį praleidus dėl svarbių priežasčių, praleistas terminas gali būti atnaujintas. Pasibaigus CPK 512 straipsnyje nustatytam naikinamajam 90 dienų terminui nuo skundžiamo veiksmo atlikimo, suinteresuotas asmuo netenka teisės paduoti teismui skundą dėl antstolio veiksmų. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad šis 90 dienų naikinamasis terminas įstatyme nustatytas kaip pakankamas aktyviai ir sąžiningai veikiantiems vykdymo proceso dalyviams sužinoti apie galimus savo teisių pažeidimus ir imtis priemonių šias teises ginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis Nr. 3K-3-578/2014).

Kaip matyti, pareiškėja V. S. skundžia notarės veiksmą atliktą (duomenys neskelbtini), o į teismą dėl šio notarės atlikto veiksmo kreipėsi 2019 m. kovo 5 d. Taigi, skundžiamo veiksmo atlikimo diena laikytina (duomenys neskelbtini), kadangi tą dieną ir buvo išduotas skundžiamas notarės R. P. išduotas liudijimas. Iš pareiškėjos skundo turinio spręstina, jog ji apie skundžiamą notarės išduotą liudijimą sužinojo 2017 m. liepos 25 d. teismo posėdžio metu. Vadovaujantis CPK 512 straipsnyje numatytais terminais, pareiškėja skundą dėl skundžiamų notarinių veiksmų turėjo teisę paduoti vėliausiai iki 2017 m. spalio 23 d. įskaitytinai. Šiuo atveju pareiškėja skundą dėl (duomenys neskelbtini) notarės A. B. išduoto liudijimo Plungės apylinkės teismo Palangos rūmams padavė 2019 m. kovo 5 d., praėjus vieneriems metams ir aštuoniems mėnesiams, t. y. ženkliai praleidusi CPK 512 straipsnyje nustatytą naikinamąjį devyniasdešimties dienų terminą notariniams veiksmams apskųsti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pasisakęs, kad skundas, paduotas teismui praleidus naikinamąjį terminą, nenagrinėtinas teisme, todėl tokį skundą teismas turi atsisakyti priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o tokiai aplinkybei paaiškėjus po skundo priėmimo – bylą nutraukti (CPK 293 straipsnio 1 punktas) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2008; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2006). Dėl nurodytų priežasčių civilinė byla pagal V. S. reikalavimus dėl notarės A. B. veiksmų, išduodant skundžiamą (duomenys neskelbtini) liudijimą, nutrauktina. Esant pirmiau nustatytoms aplinkybėms, naikinamojo termino praleidimo priežastys šiuo atveju nėra reikšmingos.

Kiti pareiškėjos skunde nurodyti argumentai neturi įtakos sprendimo priėmimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2010).

Suinteresuotas asmuo R. P. savo atsiliepime nurodė, jog ji patyrė 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su teisinės pagalbos teikimu, surašant atsiliepimą į pareiškėjos skundą ir prašo jas priteisti iš pareiškėjos V. S.. Iš suinteresuoto asmens R. P. pateikto mokėjimo orderio Nr. 684 matyti, kad R. P. 2019 m. kovo 25 d. sumokėjo 200,00 Eur advokatei J. P. už atsiliepimo į skundą surašymą.

Ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika. Paprastai tai yra vienašalė teisena, kai nėra priešingus interesus, turinčių šalių. Todėl, vadovaujantis CPK 443 straipsnio 6 dalies nuostatomis, dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia nei ginčo teisenos atveju taisyklė – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Įstatyme nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2013). Taigi, tik esant nurodytoms aplinkybėms (išimtims), teismas turi diskrecijos teisę spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims arba priteisti jas iš asmens, kurio pareiškimas atmestas.

Šioje byloje konstatuotinas pareiškėjos V. S. ir suinteresuoto asmens R. P. interesų priešingumas. Suinteresuoto asmens R. P. patirtos bylinėjimosi išlaidos yra tiesiogiai nulemtos pareiškėjos veiksmų – pateikto skundo, pagal kurį teisme buvo užvesta civilinė byla, į kurią suinteresuotas asmuo R. P. teikė procesinį dokumentą - atsiliepimą, dėl kurio rengimo patyrė bylinėjimosi išlaidas. Teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą teismui taikyti CPK 443 straipsnio 6 dalies išimtį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, reglamentuojamas CPK 94 straipsnio 1 dalyje. Tokiu atveju teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Nagrinėjamu atveju, pareiškėja V. S. inicijavo civilinį procesą, kreipdamasi į teismą su pareiškimu dėl notaro neteisėtų veiksmų, kuris nenagrinėtinas teisme, ir dėl šių priežasčių civilinė byla nutraukta. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pripažintina, kad suinteresuoto asmens R. P. turėtos bylinėjimosi išlaidos, kurios yra pagrįstos ir neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku, patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio nustatytų dydžių, buvo patirtos tik dėl pareiškėjos V. S. iniciatyva iškeltos civilinės bylos, todėl iš pareiškėjos V. S. priteisiamos suinteresuoto asmens R. P. patirtos 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 straipsnis, 98 straipsnio 1 dalis, 443 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 290-291 straipsniais, 511 straipsniu, 512 straipsniu,

nutaria:

civilinę bylą Nr. 2YT-1267-995/2019 pagal pareiškėjos V. S. skundą dėl notarės veiksmų nutraukti.

Priteisti iš pareiškėjos V. S. suinteresuotam asmeniui R. P. 200,00 Eur (du šimtus eurų ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Nutartis per septynias kalendorines dienas nuo nutarties įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.