Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Arūno Bartkaus, Ievos Gavelytė-Kalytienė (kolegijos pirmininkės bei pranešėjos) ir Nijolės Žimkienės,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo O. Č. ir jo gynėjo advokato Aleksandr Gorčanko apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 23 d. nuosprendžio, kuriuo O. Č. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalyje už kurią jam paskirta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė bei nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 2 dalyje, už kurią jam paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, prie griežčiausios paskirtos 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėta švelnesnės bausmės dalis – 6 mėnesiai laisvės atėmimo ir nuteistajam O. Č. paskirta subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinti vienu trečdaliu ir O. Č. paskirti galutinė subendrinta 2 metų 8 laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmės laiką įskaitytas O. Č. laikinajame sulaikyme nuo 2024 m. vasario 20 d. iki 2024 m. gegužės 10 d. išbūtas laikas.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1-3 dalimis, iš O. Č. konfiskuotos piniginės lėšos – 1 985 Eur.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas V. V., dėl jo apeliacinis skundas nebuvo paduotas, taip pat šis nuteistasis apeliacinio skundo nepadavė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. O. Č. neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti psichotropines medžiagas, tiksliau nenustatytu laiku ir vietoje, iš nenustatyto asmens įgijo tiksliai nenustatytą kiekį psichotropinės medžiagos – amfetamino, bet ne mažiau kaip 2,042 g, kurių dalį - 0,235 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, 2024 m. vasario 20 d., apie 12.30 val., bute esančiame (duomenys neskelbtini), išplatino, parduodamas už 30 Eur V. V., o likusią dalį – 1,807 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, laikė iki tol, kol 2024 m. vasario 20 d. 19.45 val. buvo sulaikytas policijos pareigūnų prie gyven (duomenys neskelbtini), kurie atliktos jo asmens kratos metu rado ir paėmė polietileninį maišelį su 0,064 g psichotropinės medžiagos – amfetaminu ir bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kur 2024 m. vasario 20 d. 20.30 val. atlikus kratą, policijos pareigūnai rado ir paėmė įvairiose buto vietose laikytus – 1,743 g psichotropinės medžiagos – amfetamino.

Tokiais savo veiksmais O. Č. nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.

2. Be to, O. Č. tiksliau nenustatytomis aplinkybėmis įgijo žinomai netikrą dokumentą – Lenkijos Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. 07113/23/1465118, išduotą O. Č., kuris, remiantis 2024 m. kovo 29 d. specialisto išvada Nr. IBPS-V-882444-24 yra atspausdintas ne pagal tokių blankų spausdinimo reikalavimus ir jis yra netikras (įskaitant asmens atvaizdą, juodos spalvos užrašus) yra atspausdintas spalviniu rašaliniu spausdinimo įrenginiu, apatiniame dešiniajame kampe esančio difrakcinio apsaugos elemento langelyje esantis įrašais – „PL“ yra atliktas elektrografiniu spaudos būdu, kitos dokumento blanko apsaugos priemonės yra imituotos. O. Č. šį žinomai netikrą vairuotojo pažymėjimą Nr. 07113/23/1465118 laikė prie savęs piniginėje, kol 2024 m. vasario 20 d., 19.45 val. buvo sulaikytas policijos pareigūnų prie namo (duomenys neskelbtini), kurie atliktos jo asmens kratos metu rado ir paėmė šį žinomai netikrą vairuotojo pažymėjimą Nr. 07113/23/1465118.

Tokiais savo veiksmais O. Č. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 2 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniu skundu nuteistasis O. Č. ir jo gynėjas advokatas Aleksandr Gorčanko prašo iš dalies pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 23 d. nuosprendį ir nuteistajam sušvelninti paskirtą laisvės atėmimo bausmę bei panaikinti piniginių lėšų – 1 985 Eur konfiskavimą.

4. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog O. Č. savo kaltę pripažino visiškai, sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai, ikiteisminio tyrimo metu pats savanoriškai atidavė narkotines medžiagas, o ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai sutapo su parodymais, duotais teisminio nagrinėjimo metu.

5. Apeliaciniame skunde nesutinkama su skundžiamojo nuosprendžio 32 punktu, kuriame teigiama, jog į nuteistąjį kreipdavosi asmenys, kurie suderindavo galimybę atvykti pas nuteistąjį į namus įsigyti narkotinių medžiagų – amfetamino. O. Č. nuteistas tik už narkotinių medžiagų pardavimą V. V.. Kaltinamajame akte nėra jokių kitų asmenų ar kaltinimo, pagal kurį O. Č. būtų kaltinamas narkotinių medžiagų platinimu kitiems asmenims. Tokia pirmosios instancijos išvada pažeidžia nekaltumo prezumpciją, nepagrįstai apsunkino asmens teisinę padėtį, susijusią su bausmės skyrimu, kadangi padaryta neigiama išvada apie nuteistojo asmenybę.

6. Apeliaciniame skunde akcentuojama, jog nesutinkama su teismo pozicija, kad O. Č. prisipažinimą nulėmė byloje surinktų įrodymų visuma, o ne nuoširdus gailėjimasis dėl pačios veikos padarymo, kadangi ikiteisminio tyrimo metu O. Č. visiškai prisipažino, davė aiškius parodymus, tokia pati pozicija išliko ir teisminio nagrinėjimo metu. Todėl manytina, jog šioje situacijoje turėtų būti taikoma BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta lengvinanti aplinkybė. Pirmosios instancijos teismas nenustatė lengvinančių aplinkybių, tačiau nustatė vieną sunkinančią aplinkybę, dėl to buvo skirta per griežta bausmė.

7. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog BK 300 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką gali būti skiriama ir bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu. Manytina, jog šioje situacijoje, už netikro vairuotojo pažymėjimo disponavimą turėjo būti skirta švelnesnė nei realus laisvės atėmimas bausmė. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, taip pat ir į kilusias pasekmes. Praktikoje už disponavimą netikru dokumentu (vairuotojo pažymėjimu) dažniausiai skiriama bauda ar laisvės apribojimas.

8. Apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas subendrino bausmes jas sudedant iš dalies, tačiau šioje situacijoje teismas turėjo taikyti bausmių apėmimą.

9. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad pirmosios instancijos teismas konfiskavo 1 985 Eur tuo pagrindu, jog tai yra nusikalstamos veikos rezultatas, t.y. iš narkotinių medžiagų prekybos gautos lėšos, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų tokią išvadą. Šie pinigai buvo sukaupti ir gauti iš gaunamos pašalpos, taip pat iš kompiuterių remonto pajamų bei motorolerio pardavimo, taigi, šie pinigai buvo gauti legaliai.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo O. Č. ir jo gynėjo advokato Aleksandr Gorčanko apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

10. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl to asmens, kuris padavė apeliacinį skundą ar dėl kurio toks skundas buvo paduotas. Kitus bylos aspektus apeliacinės instancijos teismas patikrina tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.

11. Nuteistasis O. Č. ir jo gynėjas advokatas Aleksandr Gorčanko neginčija O. Č. kaltės, pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo, nustatytų faktinių jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių ar jų kvalifikavimo. Apeliaciniame skunde iš esmės nesutinkama tik su O. Č. paskirta bausme ir sprendimu konfiskuoti 1985 Eur, kaip nusikalstamos veikos rezultatą. Atsižvelgdama į tai bei nenustačiusi esminių BPK pažeidimų, teisėjų kolegija baudžiamąją bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, t. y. dėl O. Č. paskirtos bausmės ir turto konfiskavimo.

Dėl O. Č. paskirtos bausmės

12. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio siekia valstybė, nustatydama ir taikydama bausmes. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas kaltinamiesiems teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, ir skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, t. y. bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę. Jeigu BK straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra būtent pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai bei paskyrė aiškiai per griežtą ar per švelnią ir dėl to neteisingą bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019, Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-156-487/2020, 1A-73-851/2023).

13. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu O. Č. pripažino kaltu padarius dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 2 dalyje.

14. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas nuteistajam bausmes, vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgė į tai, kad O. Č. padarė vieną baigtą tyčinį apysunkį ir vieną baigtą tyčinį sunkų nusikaltimą, įvertino, jog nustatyta viena O. Č. atsakomybę sunkinanti aplinkybė – jis pakartotinai nusikalto neišnykus teistumui (BK 27 straipsnis ir BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), tuo tarpu atsakomybę lengvinančių aplinkybių – nenustatyta. Motyvuodamas bausmės skyrimą O. Č., pirmosios instancijos teismas nurodė ir tai, kad O. Č. praeityje yra teistas, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) nustatyta tvarka paskutinį kartą baustas 2024 m. spalio 22 d. (paskirtą baudą sumokėjo), SoDra duomenimis legaliai dirbo iki 2019 d. gruodžio 30 d., į bylą pateiktas neįgaliojo pažymėjimas patvirtina, jog nuteistasis turi 35 proc. darbingumą, taip pat teisiamojo posėdžio metu O. Č. patvirtino, kad gauna 300 Eur mėnesinę išmoką. Nors apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog į nuteistąjį kreipdavosi asmenys, kurie suderindavo galimybę atvykti pas nuteistąjį į namus įsigyti narkotinių medžiagų – amfetamino ir tai vertino kaip jį neigiamai charakterizuojančius duomenis, tačiau teismas, motyvuodamas O. Č. skirtiną bausmę, šios aplinkybės neįvardino. Minėta aplinkybė buvo nurodyta vertinant elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinį ir pateikiant argumentus dėl O. Č. inkriminuoto psichotropinių medžiagų platinimo tikslo.

15. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl skundo argumentų, susijusių su BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės nustatymo, pirmiausia pažymi, kad teismų praktikoje prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką laikoma situacija, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką. Tokiu atveju reikšminga tai, kad prisipažinimas būtų kaltinamojo asmeninės valios aktas, o ne išskaičiavimas, kai kaltė yra aiškiai įrodyta kitais bylos duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-516-697/2015). Nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, atlyginti žalą ir pan. Ši aplinkybė parodo asmens kritišką požiūrį į savo padarytą nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-211-1073/2019, 2K-49-976/2020). Pabrėžtina, kad nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-203-511/2022).

16. Iš bylos duomenų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu O. Č. kaltės dėl BK 300 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo iš pradžių visiškai nepripažino, teigė, kad vairuotojo pažymėjimą jam teisėtai išdavė Lenkijoje. Visgi, vėliau savo parodymus O. Č. pakeitė, dėl nusikaltimo padarymo visiškai prisipažino ir detaliai papasakojo netikro dokumento įsigijimo aplinkybes. Nuteistojo parodymai, duoti dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, taip pat buvo nenuoseklūs. Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, O. Č. iš pradžių savo kaltę pripažino iš dalies, t. y. teigė, kad psichotropinių medžiagų neplatino, kaltę pripažino tik dėl psichotropinių medžiagų įsigijimo asmeniniam vartojimui, vėliau parodė, kad dalį psichotropinės medžiagos V. V. galėjo paimti iš maišelio, tačiau jis jam jos nepardavė. Pasikeitus gynėjui bei susipažinus su ikiteisminio tyrimo medžiaga, papildomai apklaustas O. Č. savo kaltę pripažino ir parodė, kad davė V. V. psichotropinių medžiagų, už ką šis jam paliko 30 Eur. Teisiamajame posėdyje kaltinamasis O. Č. pripažino, kad su juo telefonu susisiekė V. V., o jis sutiko, kad šis atvyktų. Jam atvykus, O. Č. jau buvo paruošęs psichotropinę medžiagą pardavimui. Taigi, nors O. Č. galiausiai pripažino padaręs nusikalstamas veikas, tai negali būti traktuojama kaip nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kadangi jo prisipažinimą iš esmės nulėmė byloje surinktų duomenų visuma, o ne siekis padėti teisėsaugos institucijoms išsiaiškinti nusikalstamas veikas ar kritiškas savo neteisėto elgesio vertinimas. Nors teisiamajame posėdyje nuteistasis pripažino, kad psichotropines medžiagas pardavė V. V., tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šis kaltės pripažinimas yra susijęs su siekiu baigti procesą, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip užsitikrinant trečdaliu mažesnę gresiančią terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Be to, O. Č. tariamas nuoširdus gailėjimasis atsispindi tik jo teisme duotuose parodymuose, tačiau joks kitas baudžiamojo persekiojimo metu pademonstruotas elgesys šių teiginių nepagrindžia. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

17. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo O. Č. padarytas nusikalstamas veikas, jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, ankstesnius teistumus ir administracinius nusižengimus, tai, kad naujas nusikalstamas veikas jis padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, sprendžia, kad nuteistajam paskirtas laisvės atėmimo bausmes vertinti kaip aiškiai per griežtas nėra pagrindo. Paskirtosios bausmės neprieštarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai, bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 straipsnis ir 54 straipsnis). Aplinkybės, turinčios reikšmės individualizuojant O. Č. paskirtą bausmę, pirmosios instancijos teismo buvo tinkamai išnagrinėtos ir įvertintos. Duomenų, susijusių su nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdžiu ar asmenybe, kurių pagrindu būtų galima švelninti jo teisinę padėtį ir sutrumpinti paskirto laisvės atėmimo terminą ar keisti bausmių rūšis, byloje nenustatyta.

18. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, jog pirmosios instancijos teismas subendrino bausmes jas sudėdamas, nors šioje situacijoje turėjo vadovaudamasis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu ir taikyti bausmių apėmimą. BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad bausmių apėmimą teismas taiko, kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius. Teismų praktikoje pripažįstama, jog nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal savo pavojingumą, jeigu jos priskiriamos skirtingoms kategorijoms per vieną ar kelias (pvz., nesunkus ir sunkus, apysunkis ir labai sunkus nusikaltimas) arba viena iš nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, o kita – apysunkis, sunkus arba labai sunkus nusikaltimas. Jeigu nusikalstamos veikos priskiriamos tai pačiai ar gretimoms kategorijoms (atitinkamai nesunkus ir apysunkis, apysunkis ir sunkus, sunkus ir labai sunkus nusikaltimai), bausmės bendrinamos sudėjimo būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-493/2005, 2K-9/2010, 2K-474/2010, 2K-70/2011, 2K-162-719/2020 ir kt.). Skundžiamu nuosprendžiu O. Č. už sunkaus nusikaltimo padarymą (BK 260 straipsnio 1 dalis) paskirta bausmė buvo subendrinta dalinio sudėjimo būdu su už apysunkio nusikaltimo padarymą (BK 300 straipsnio 2 dalis) paskirta bausme. O. Č. padaryti nusikaltimai nėra priskiriami gretimoms kategorijoms, jie labai nesiskiria pagal pavojingumą, todėl pagrindo paskirtas bausmes bendrinti apėmimo būdu – nėra.

Dėl turto konfiskavimo

19. Teisėjų kolegija iš dalies pritaria apeliacinio skundo argumentui, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konfiskavo iš O. Č. kratos metu paimtus 1985 Eur.

20. BK 72 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties BK straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas, turtinė nauda, kurią kaltininkas gauna padaręs uždraustą veiką, jo pasipelnymas iš šios veikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 24/2011, 2K-368/2011). Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad kaltininko iš nusikalstamos veikos gauta turtinė nauda (taip pat ir iš nusikalstamos veikos gauti pinigai) bei jos dydis visais atvejais yra baudžiamojoje byloje įrodinėtinos aplinkybės, kurios nustatomos pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-210-942/2015). BK 72 straipsnio imperatyvas konfiskuoti nusikalstamos veikos rezultatą (nusikalstamu būdu gautą turtą ar iš šio turto naujai įgytą ekonominę vertę turintį turtą) suponuoja teismo pareigą baigiamajame akte išdėstyti motyvus, pagrindžiančius nusikalstamą konfiskuojamo turto kilmę. Nusikalstama turto kilmė turi būti nustatyta, o ne preziumuota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-384-648/2016, 2K-196-788/2017).

21. Atlikus kratą O. Č. gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), buvo rasti 1 985 Eur. Ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis parodė, jog dalį šių pinigų susitaupė, o kitą dalį gavo dalimis pardavęs du motorolerius. Pirmosios instancijos teisme apklaustas O. Č. laikėsi analogiškos pozicijos – teigė, jog gauna 300 Eur neįgalumo išmoką ir papildomai apie 400-800 Eur už kompiuterių remontavimą, dar papildomai perka motorolerius, juos sutvarko ir parduoda brangiau. Prokuroras teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog nėra jokių objektyvių duomenų, kad O. Č. turėjo legalių pajamų, jis tik gauna minimalias išmokas iš valstybės, todėl, prokuroro vertinimu, būtų pakankamai sunku sutaupyti beveik 2 000 Eur. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad Žirmūnų g. 111-2, Vilniuje, 2024 m. vasario 20 d. V. V. už 30 Eur iš O. Č. nusipirko psichotropinės medžiagos – amfetamino. Skundžiamame nuosprendyje dėl konfiskuotinos sumos plačiau nepasisakyta, nurodant, jog išnagrinėjus baudžiamąją bylą nustatyta, kad grynieji pinigai yra nusikalstamos veikos rezultatas. Teisėjų kolegijos vertinimu, baudžiamojoje byloje yra įrodyta, kad 30 Eur nuteistasis gavo kaip nusikalstamos veikos rezultatą, tačiau duomenų, kurie leistų vienareikšmiškai teigti, kad visos kitos pas O. Č. rastos piniginės lėšos (1955 Eur) buvo gautos būtent iš psichotropinių medžiagų platinimo, nėra.

22. Dėl nurodytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 23 d. nuosprendžio dalis, kuria, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, nuspręsta konfiskuoti iš O. Č. 1985 Eur, keičiama – 30 Eur, kuriuos nuteistasis įgijo pardavęs psichotropines medžiagas V. V., yra konfiskuotini valstybės naudai, kaip nusikalstamos veikos rezultatas, o likusi pinigų suma – 1955 Eur, grąžintina nuteistajam O. Č..

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 2 dalyje, perkvalifikavimo ir bausmės už ją paskyrimo

23. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog už nusikalstamą veiką, nurodytą BK 300 straipsnio 2 dalyje gali būti skiriama ir su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė.

24. Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo 2024 m. lapkričio 7 d. įstatymas Nr. XIV-3060, kuriuo buvo pakeista BK 300 straipsnio 2 dalis, šio straipsnio dispozicijoje numatant šias alternatyvias bausmės rūšis – baudą, laisvės apribojimą, areštą ir laisvės atėmimą. Iki 2025 m. sausio 31 d. galiojusioje BK 300 straipsnio 2 dalies redakcijoje buvo numatytos tik dvi bausmių rūšys – areštas ir laisvės atėmimas. Esant tokiai teisinei situacijai, naujasis baudžiamasis įstatymas laikytinas nuteistojo teisinę padėtį švelninančiu. Todėl teisėjų kolegija, vadovaudamasi BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis, nutaria perkvalifikuoti O. Č. padarytą nusikalstamą veiką iš BK 300 straipsnio 2 dalies (2006 m. sausio 20 d. įstatymo Nr. X-511 redakcija) į BK 300 straipsnio 2 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija).

25. Spręsdama paskirtos bausmės klausimą, teisėjų kolegija atsižvelgia į jau išdėstytas bylos aplinkybes ir sprendžia, kad keisti skundžiamu nuosprendžiu O. Č. paskirtą bausmę dėl BK 300 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos, nėra pagrindo. Nors apeliaciniame skunde teigiama, jog vadovaujantis teismų praktika už minėtą veiką dažniausiai yra skiriama bauda arba laisvės apribojimas, tačiau aptariamas įstatymas galioja mažiau nei 3 mėnesius, todėl apibendrinta teismų praktika šiuo klausimu objektyviai dar negali būti susiformavusi, o nuorodų į konkrečius teismo sprendimus, kurie pagrįstų tokį teiginį, apeliantai nenurodė. Akcentuotina, jog O. Č. praeityje buvo nubaustas laisvės atėmimu už nusikalstamą veiką, numatytą 302 straipsnio 1 dalyje, kuri pažeidžia analogišką teisinį gėrinį (objektą). Akivaizdu, kad net tokia griežta bausmė nuteistajam teigiamos įtakos nepadarė ir nepaskatino siekti užsibrėžtų tikslų teisėtais būdais. Iš byloje esančios medžiagos taip pat matyti, jog per paskutiniuosius penkerius metus O. Č. buvo baustas administracine tvarka, jam skirtas didelis skaičius baudų, tačiau sumokėtos tik pavienės, o duomenų, apie baudų, kurių sumos yra ganėtinai didelės – 150 Eur, 400 Eur, 450 Eur – sumokėjimą, nėra. Atsižvelgdama į tai bei byloje surinktų duomenų visumą, teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra jokio pagrindo teigti, kad šiuo atveju BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų būtų galima pasiekti švelnesne bausmės rūšimi ar skiriant O. Č. laisvės atėmimą trumpesniam terminui.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, 2024 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3, 60, 99, 100, 100¹, 100², 100³, 103, 107, 108, 109, 123, 124, 125, 126, 127, 128, 129, 131, 132, 134, 135, 136, 137, 138, 139, 140, 142, 143, 145, 146, 147, 147¹, 147², 148, 149, 150, 151, 151¹, 152, 1521, 156, 157, 159, 160, 161, 162, 169, 170, 170¹, 170², 172, 173, 174, 175, 176, 178, 180, 181, 182¹, 185, 188, 189, 189¹, 191, 192, 193, 194, 196, 197, 198, 198¹, 198², 202, 206, 207, 208, 209, 210, 213, 214, 215, 217, 218, 224, 229, 231, 232, 233, 234, 236, 238, 249¹, 250, 250², 250⁴, 250⁵, 251, 256, 256¹, 257, 257¹, 258, 259, 262, 265, 267, 267¹, 267², 267³, 268, 270, 270², 270³, 273, 274, 275, 276, 276¹, 276², 276³, 277, 278, 279, 280, 281, 283, 285, 286, 287, 288, 289, 292, 292¹, 294, 295, 296, 297, 299, 300, 301, 302, 302¹, 303, 304, 306, 306¹, 306², 307, 308, 309, 310, 311, 312 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymu Nr. XIV-3060,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo O. Č. ir jo gynėjo advokato Aleksandr Gorčanko apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Perkvalifikuoti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 23 d. nuosprendžiu O. Č. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 2 dalį (2006 m. sausio 20 d. įstatymo Nr. X-511 redakcija) kvalifikuotą veiką į šios nutarties priėmimo metu galiojančios redakcijos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 2 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 23 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 23 d. nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1-3 dalimis, O. Č. paskirtas piniginių lėšų – 1985 Eur (vieno tūkstančio devynių šimtų aštuoniasdešimt penkių eurų) konfiskavimas valstybės naudai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis, konfiskuoti iš O. Č. 30 Eur (trisdešimt eurų) kaip uždraustos veikos rezultatą. Likusią po konfiskavimo pinigų sumą – 1955 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus penkiasdešimt penkis eurus), priimtus saugoti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriaus 2024 m. balandžio 10 d. kvitu A Nr. PD-000000341914, grąžinti O. Č..

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.