Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Virginija Šeškuvienė, sekretoriaujant Rasai Rutienei, dalyvaujant ieškovės E. S. atstovui advokato padėjėjui Vygintui Kupriui, išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Gražinai Didžbalienei, nedalyvaujant ieškovei E. S. ir atsakovui O. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. S. ieškinį atsakovui O. M. dėl nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį jam pranešta tinkamai – teismo šaukimas atsakovui įteiktas asmeniškai (25, 32 b.l.), iki teismo posėdžio iš atsakovo negauta jokių prašymų ar pareiškimų, jo neatvykimo priežastys teismui nežinomos, todėl byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant (CPK 246 str.2 d.).

Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdyje nurodė, kad pilnai palaiko pateiktą byloje išvadą (26-27 b.l.) ir paaiškino, kad ieškovės nurodyti motyvai, kuriais remdamasi ji prašo teismo pakeisti savo nepilnamečiam sūnui pavardę be vaiko tėvo sutikimo, nesudaro pagrindo keisti vaiko pavardę. Dėl to, kad vaiko tėvas nesirūpina vaiku, neteikia jam išlaikymo, nebendrauja su juo, ieškovė galėtų kreiptis į teismą dėl atsakovo tėvo valdžios apribojimo. Atstovė nurodė, kad nepaisant to, ar tėvas vaiku rūpinasi, jį išlaiko, ar visiškai vaiku nesirūpina ir su juo nebendrauja, nepilnamečio vaiko pavardė be tėvo sutikimo negali būti keičiama, nes remiantis 2001 m. birželio 20 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr.111 patvirtintų Asmens vardo, pavardės, tautybės pakeitimo taisyklių 15 ir 17 punktais, pasikeitus vieno iš tėvų pavardei, nepilnamečių vaikų pavardes keisti leidžiama, jeigu pateikiamas kito iš turimų tėvų rašytinis sutikimas ir vaiko, jei jam yra suėję 10 metų, rašytinis sutikimas. Tik vaiko tėvui nepagrįstai atsisakius duoti sutikimą, vaiko motina galėtų kreiptis į teismą dėl nepilnamečio sūnaus pavardės pakeitimo. Atstovė atkreipė dėmesį, kad ieškovė, prašydama teismo pakeisti nepilnamečiam sūnui turimą pavardę į jos įgytą kitos santuokos pagrindu pavardę, siekia ne apginti vaiko interesus, o susikurti sau patogesnę padėtį, kad išvengtų papildomų procedūrų savo su vaiku giminystės ryšiui pagrįsti švietimo, gydymo ir kitose įstaigose.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Išklausius ieškovės atstovo aiškinimus ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės išvadą bei įvertinus byloje esančius įrodymus, nustatyta, kad nepilnamečio vaiko K. M., gimusio (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) tėvai yra atsakovas O. M. ir ieškovė E. M. (6 b.l.). Santuoka tarp vaiko K. M. tėvų buvo nutraukta (duomenys neskelbtini) Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo O. M. ir E. M. paliktos tos pačios, t.y. santuokinės, pavardės, vaiko K. M. gyvenamoji vieta nustatyta kartu su motina E. M., iš O. M. priteistas išlaikymas sūnui Kajui periodinėmis išmokomis po 350 Lt kas mėnesį, pradedant nuo (duomenys neskelbtini) ir tęsiant iki sūnaus pilnametystės (7-8 b.l.). Minėto teismo sprendimo pagrindu (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos biure buvo padarytas įrašas ištuokos metrikų knygoje, įrašo Nr.218, ir buvo išduotas ištuokos liudijimas (9 b.l.), o (duomenys neskelbtini) buvo išduotas vykdomasis raštas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl priteisto išlaikymo iš atsakovo O. M. sūnui K. M. išieškojimo (15-16 b.l.). (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos biure buvo įregistruota E. M. ir R. S. santuoka, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), po santuokos E. M. pasirinko sutuoktinio pavardę ir jai buvo suteikta S. pavardė (10 b.l.). Į bylą pateiktos pažymos patvirtina, kad ieškovė E. S. gyvena adresu (duomenys neskelbtini) (13-14 b.l.), o nepilnametis K. M. lanko (duomenys neskelbtini) mokyklos pirmąją klasę (11-12 b.l.).

Byloje sprendžiamas ginčas dėl nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimo.

Ieškovė E. S. nurodo, kad kadangi vaiko biologinis tėvas, kurio pavardę turi vaikas, visiškai neįgyvendina savo kaip tėvo pareigų, todėl pasikeitus ieškovės (vaiko motinos) pavardei, iškilo būtinybė pakeisti ir nepilnamečio sūnaus pavardę, suteikiant jam motinos pavardę S. Ieškovė nurodo, kad keisti vaiko pavardę būtinybė iškilo ir dėl praktinių aspektų, kadangi (duomenys neskelbtini) teismo sprendimu nustačius vaiko gyvenamąją vietą su motina, o (duomenys neskelbtini) ieškovei dar kartą ištekėjus ir pasikeitus pavardę į S., jos nepilnametis sūnus šeimoje gyvena kita pavarde - buvusio sutuoktinio M., todėl susiduriama su problemomis vaiko kelionių metu, švietimo, gydymo ir kitose įstaigose, nes kiekvieną kartą reikia teikti dokumentus, įrodančius, kad nepilnametis vaikas K. yra ieškovės sūnus. Teigia, kad su atsakovu -vaiko tėvu- jai nepavyko susitarti dėl vaiko pavardės pakeitimo, todėl ji kreipėsi į teismą, prašydama suteikti jos nepilnamečiui sūnui K. M. motinos pavardę S.

Atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl teismui nežinoma atsakovo nuomonė dėl ginčo.

Pavardės vaikui suteikimas ir jo vardo bei pavardės pakeitimas reglamentuotas CK 3.167 str., kurio 4 dalyje numatyta, kad vaiko pavardės pakeitimo pagrindus ir tvarką nustato Teisingumo ministro patvirtintos Civilinės metrikacijos taisyklės.

Ginčo sprendimo metu galiojančių Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr.1R-160 patvirtintų Civilinės metrikacijos taisyklių 103 punkte numatyta, kad civilinės būklės aktų įrašai papildomi, pakeičiami ir ištaisomi, jeigu tai pakankamai pagrįsta ir tarp suinteresuotų asmenų nėra ginčo. Jeigu tarp suinteresuotų asmenų kyla ginčas, įrašų papildymo, pakeitimo ir ištaisymo klausimai sprendžiami teismo tvarka. Minėtų Taisyklių 331 punktas numato, kad vaiko vardas, pavardė, tautybė keičiami vadovaujantis Asmens vardo, pavardės, tautybės keitimo taisyklių nustatytais pagrindais ir tvarka.

Bylos nagrinėjimo metu galiojančių 2008 m. spalio 29 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-415 patvirtintų Asmens vardo, pavardės, tautybės pakeitimo taisyklių 15 punktas numato, kad nepilnamečių vaikų pavardes keisti leidžiama, jeigu pavardes keičia abu tėvai arba vienas iš turimų tėvų. Kai pavardę keičia tik vienas iš tėvų, nepilnamečio vaiko pavardė keičiama, jei pateikiamas kito iš turimų tėvų rašytinis sutikimas ir vaiko, jeigu jam yra suėję 10 metų, rašytinis sutikimas. Šių Taisyklių 16 punkte numatyta, kad jeigu vienam iš nepilnamečio vaiko tėvų teismo sprendimu yra neterminuotai apribota tėvų valdžia, o kitas iš turimų tėvų keičia pavardę šių taisyklių nustatyta tvarka, santuokos sudarymo metu pasirenka kito sutuoktinio pavardę ar santuokos nutraukimo metu pasilieka savo iki santuokos turėtą pavardę, nepilnamečio vaiko pavardė gali būti keičiama, jei pateikiamas vaiko, jeigu jam yra suėję 10 metų, rašytinis sutikimas. Taip pat minėtų Taisyklių 17 punkte įtvirtinta taisyklė, kad jeigu vienas iš nepilnamečio vaiko tėvų santuokos sudarymo metu pasirenka kito sutuoktinio pavardę arba santuokos nutraukimo metu pasilieka savo iki santuokos turėtą pavardę, nepilnamečio vaiko pavardė gali būti keičiama, jei pateikiamas kito iš turimų tėvų rašytinis sutikimas ir vaiko, jeigu jam yra suėję 10 metų, rašytinis sutikimas.

Nagrinėjamojoje byloje nėra duomenų, kad atsakovui O. M. būtų apribota tėvo valdžia nepilnamečio sūnaus K. M. atžvilgiu. Kaip matyti iš pateikto ištuokos liudijimo (9 b.l.), po santuokos nutraukimo su nepilnamečio vaiko tėvu atsakovu O. M. ieškovė pasiliko ne savo prigimtinę pavardę B., o santuokinę –M. Todėl apibendrinant aukščiau paminėtą teisinį nepilnamečio vaiko pavardės keitimo reglamentavimą teismas konstatuoja, kad nagrinėjamo ginčo atveju nėra pagrindo keisti nepilnamečio vaiko K. M. pavardės. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė prašo pakeisti nepilnamečio vaiko pavardę ne į vaiko motinos prigimtinę pavardę, bet į motinos pavardę, kurią ji įgijo santuokos su R. S. sudarymo pagrindu. Nors ieškovė teigia, kad tėvas visiškai nesirūpina vaiko auklėjimu, ugdymu, nesidomi jo pasiekimais, sveikata, tačiau šie argumentai, teismo vertinimu, nesuponuoja pagrindo nustatyti esant būtinybę pakeisti nepilnamečio vaiko pavardę. Atsižvelgtina ir į tai, kad vaikas pradėjo lankyti mokyklą, dėl to pavardės pakeitimas, teismo vertinimu, netgi gali neigiamai paveikti vaiko socializaciją. Teismas mano, kad nepilnamečio vaiko pavardės keitimas, siejamas su vaiko motinos pavardžių keitimusi dėl jos santuokų sudarymu ir nesant vaiko tėvo valdžios apribojimo į vaiką, prieštarautų Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 8 str. ir pažeistų prioritetinius vaiko teisių apsaugos ir gynimo principus. Taigi teismas sprendžia, kad ieškovė nepagrindė būtinumo keisti nepilnamečio vaiko pavardę įtikinamais argumentais ir pakankamais įrodymais, todėl ieškovės nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimą.

Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju visiškai nepagrįstas ieškovės nurodytas argumentas, kad esant skirtingai jos ir vaiko pavardei kyla ir ateityje gali kilti daugiau sunkumų keliaujant, lankantis gydymo įstaigose ir pan. Jeigu ieškovė turi nepatogumų dėl giminystės ryšių su sūnumi pagrindimu esant skirtingoms jos ir sūnaus pavardėms, ji gali pasinaudoti 2008 m. spalio 29 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-415 patvirtintų Asmens vardo, pavardės, tautybės pakeitimo taisyklių 33 punktu, kuris numato, kad jeigu vardą, pavardę, tautybę keičia nors vienas iš nepilnamečio vaiko tėvų, įrašai apie tėvus atitinkamai keičiami nepilnamečių vaikų civilinės būklės aktų įrašuose ir išduodami atitinkamai pakeisti nepilnamečių vaikų civilinės būklės aktų įrašų įregistravimo liudijimai. Tuo tikslu ji turėtų kreiptis į pasirinktą civilinės metrikacijos įstaigą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja teismų praktiką, kad teismas, spręsdamas ginčą dėl vaiko pavardės pakeitimo, turi atsižvelgti į Vaiko teisių konvencijos 8 straipsnyje nustatytą valstybės pareigą užtikrinti vaiko teisę į savo identiškumo išsaugojimą. Vaiko pavardės keitimas neatitiktų ir jo interesų, nebent tai yra aiškiai pagrįsta pasikeitusiomis aplinkybėmis, pavyzdžiui, jeigu pavardę pakeičia motina (tėvas), kurio pavardė vaikui suteikta (Vaiko teisių apsaugos konvencijos 3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-09-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1003/2002). Lietuvos Respublikos teismai laikosi tokios Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos : Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2137-560/2014; Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-984-730/2014; Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-458-267/2011; Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2A-1486-264/2009.

Tokiu būdu remiantis išdėstytų motyvų visuma, teismas daro išvadą, kad ieškovės ieškinys yra nepagrįstas ir todėl atmestinas – CPK 178 str.

Remiantis CPK 93 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Atsakovas nepateikė įrodymų apie savo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinį atmetus, iš ieškovės priteistina valstybei 18, 00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu -CPK 96 str.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 263-270 str., 279 str. teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovės E. S. ieškinį dėl nepilnamečio vaiko K. M., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pavardės pakeitimo atmesti.

Priteisti iš ieškovės E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), valstybei 18,00 Lt (aštuoniolika litų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, mokamų Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, į.k. 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.