Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Erinija Kazlauskienė Civilinė byla Nr. 2A-984-730/2014

Teisėjas Egidijus Mockaitis (Proceso Nr. 2-46-3-00938-2013-1)

NUTARTIS

2014 m. rugsėjo 8 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erikos Misiūnienės, Alonos Romanovienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo V. P. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. Ž. ieškinį atsakovui V. P., institucija teikianti išvadą Pagėgių savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Apie tai, kad yra biologinis O. Ž. ir L. Ž. tėvas sužinojo tik po ekspertizės, su jais nebendravo, jų nepažįsta, ateityje ketina išvykti gyventi į užsienį, todėl netikslinga dar kartą keisti vaikų pavardes. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad jis turi šeimą, nepilnametę dukterį, todėl O. ir L. pavardžių pakeitimas gali turėti neigiamos įtakos jo šeimai.Gaunamos pajamos, kreditoriniai įsipareigojimai, šeimyninė padėtis šiuo metu leidžia skirti 300 Lt dydžio išlaikymą kiekvienam vaikui.Teismų praktikoje pažymima, kad kai vaiko kilmė iš tėvo (motinos) yra nustatyta ne šiam gimus, o esant vyresniam, tėvų ir vaikų tarpusavio teisės ir pareigos taip pat atsiranda nuo vaiko gimimo dienos, tačiau įstatymas riboja išlaikymo priteisimo terminą ne daugiau kaip už 3 metus. Išlaikymo įsiskolinimas turėtų būti 12 600 Lt ir galėtų būti mažinamas bei išdėstomas jo mokėjimas dalimis vadovaujantis protingumo ir proporcingumo principais.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Atsakovas neginčija teismo sprendimo dalies dėl tėvystės nustatymo, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų.

Apeliantas nesutinka su 400 Lt dydžio išlaikymo suma, kadangi jis pagal savo turtinę padėtį gali teikti ne didesnį nei 300 Lt dydžio išlaikymą kiekvienam vaikui. Teisėjų kolegija su šiuo apelianto argumentu nesutinka.

Vertinant turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, reikėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-05-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2006). Taip pat nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Nustatant išlaikymo dydį, turi būti įvertinama ir tai, jog išlaikymas privalo užtikrinti vaikui vystytis būtinas sąlygas. Orientaciniu kriterijumi, užtikrinančiu būtinus minimalius vaiko poreikius yra laikomas 1 minimalios mėnesinės algos dydis (1000 Lt).

Byloje nustatyta, kad atsakovas dirba, turi didelės vertės turto, atsakovo duktė E. P. jau yra pilnametė (b. l. 46-73, 89, 91-96). Ieškovė pragyvena iš socialinių pašalpų, ji nedirba, neturi jokio turto, išlaiko dar vieną savo nepilnametį vaiką (b. l. 104-106). Nors atsakovas ir nurodo, kad jo darbo užmokestis 2013 metais buvo apie 1000 Lt, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas dirba tolimųjų reisų vairuotoju, vyksta į komandiruotes užsienyje, kurios tęsiasi apie 1 mėnesį, todėl abejotina, kad atsakovo darbo užmokestis tesiekia 1000 Lt, kaip paprastai tolimųjų reisų vairuotojų didžiąją dalį pajamų sudaro dienpinigiai. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2004-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004), taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovo 400 Lt dydžio išlaikymą kiekvienam vaikui. Be to, atsakovas, būdamas jauno ir darbingo amžiaus, gali imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti.

Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išlaikymo įsiskolinimą priteisė 16 800 Lt, nes tai, jog yra O. ir L. tėvas sužinojo neseniai, mano, kad išlaikymo įsiskolinimas gali būti 12 600 Lt ir prašo jį išdėstyti dalimis. Teisėjų kolegija atmeta šiuos argumentus kaip nepagrįstus.

Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tokiu atveju teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį (CK 3.194 straipsnio 1 dalis). Aiškindamas ir taikydamas pirmiau nurodytas įstatymo normas, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009).

Atsakovas neneigia, kad nuo pat gimimo vaikams išlaikymo neteikė. Nors atsakovas ir tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išlaikymo įsiskolinimą priteisė nuo vaikų gimimo, nes jis nežinojo, kad yra šių vaikų tėvas, šios atsakovo nurodytos aplinkybės negali atleisti atsakovo nuo pareigos teikti vaikams išlaikymą nuo jų gimimo, išlaikymo įsiskolinimas nepilnamečiams vaikams priteistas už mažiau nei 3 metus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovo 16 800 Lt išlaikymo įsiskolinimą (CK 3.200 straipsnis).

Apeliantas prašo išdėstyti išlaikymo įsiskolinimą dalimis. Netenkinamas atsakovo skundas dalyje dėl sprendimo pakeitimo dėl išlaikymo, byloje nėra duomenų, kad apeliantas prašymą dėl išdėstymo būtų teikęs pirmosios instancijos teismui. Apeliaciniame skunde draudžiama kelti naujus reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis), todėl dėl šio prašymo teisėjų kolegija nepasisako. Apeliantas turi teisę pateikti prašymą dėl sprendimo išdėstymo pirmosios instancijos teismui (CPK 284 straipsnis).

Teisėjų kolegijos nuomone, nepagrįsti apelianto argumentai, kuriais apeliantas grindžia pirmosios instancijos sprendimo neteisėtumą dalyje dėl įpareigojimo Pagėgių savivaldybės civilinės metrikacijos skyrių įrašyti duomenis apie tėvą - V. P.. Teisingumo ministro patvirtintose Civilinės metrikacijos taisyklėse (toliau-Taisyklės) nurodyta, kad vaiko gimimas registruojamas įrašant gimimo įrašą ir išduodant gimimo liudijimą (Taisyklių 31 punktas). Jei vaiko motina nėra susituokusi ir vaiko tėvystė nėra pripažinta ir nustatyta, duomenys apie vaiko tėvą nėra įrašomi (Taisyklių 32.7 punktas). Nagrinėjamu atveju nepilnamečių vaikų L. ir O. tėvystė nustatyta, tai yra, nustatyta, kad apeliantas yra nepilnamečių vaikų O. ir L. tėvas, todėl nustačius šias aplinkybes duomenys apie tėvą turi būti įrašyti. CK 3.161 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę žinoti savo tėvus, jei tai nekenkia jo interesams ar įstatymai nenumato ko kita. Įvertinus bylos aplinkybes darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas įpareigodamas Pagėgių savivaldybės civilinio metrikacijos skyrių įrašyti duomenis apie tėvą nepilnamečių vaikų interesų bei įstatymų nuostatų nepažeidė.

Apeliantas nurodo, kad netikslinga dar kartą keisti vaikų pavardes. Su šiuo argumentu teisėjų kolegija sutinka. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje bei CK 3.161 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta viena iš vaiko teisių – teisė nuo gimimo turėti vardą ir pavardę, tai yra, vaikui po gimimo turi būti suteiktas vardas ir pavardė per kuo trumpesnį laiką. Vaiko pavardės suteikimo principines nuostatas reglamentuoja CK 3.167 straipsnis, numatantis, kad tuo atveju, kai vaiko tėvų pavardė skirtinga, vaikui suteikiama vieno iš tėvų pavardė tėvų susitarimu, o jei tėvai nesusitaria – teismo nutartimi. Taigi, tėvai negali išrinkti vaikui pavardės, ši turi sutapti su tėvų pavarde ir tradiciškai nurodyti vaiko kilmę iš tėvų. Jeigu nėra nustatyta vaiko kilmė iš tėvo, vaikui pavardė suteikiama pagal motinos pavardę. Nepilnamečių vaikų tėvų ginčai, susiję su nepilnamečio vaiko vardo arba (ir) pavardės pakeitimu, sprendžiami teisme teisės aktų nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija pažymi, kad šios kategorijos bylose būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). CK 3.167 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad vaiko pavardės pakeitimo pagrindus ir tvarką nustato teisingumo ministro patvirtintos Civilinės metrikacijos taisyklės, kas sudaro pagrindą išvadai padaryti, vaiko vardas, pavardė, tautybė keičiami vadovaujantis Asmens vardo, pavardės, tautybės keitimo taisyklių nustatytais pagrindais ir tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 1R-160, su vėlesniais pakeitimais. Registruojant tėvystės (motinystės) nustatymą, paliekama vaiko turima pavardė ir tautybė arba bendru vaiko tėvų sutarimu jam suteikiama tėvo (motinos) pavardė ir (ar) tautybė (Taisyklių 53 punktas).

Formuojama teismų praktika, kad teismas, spręsdamas ginčą dėl vaiko pavardės pakeitimo, turi atsižvelgti į Vaiko teisių konvencijos 8 straipsnyje nustatytą valstybės pareigą užtikrinti vaiko teisę į savo identiškumo išsaugojimą. Vaiko pavardės keitimas neatitiktų ir jo interesų, nebent tai yra aiškiai pagrįsta pasikeitusiomis aplinkybėmis, pavyzdžiui, jeigu pavardę pakeičia motina (tėvas), kurio pavardė vaikui suteikta (Vaiko teisių apsaugos konvencijos 3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-09-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1003/2002).

Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) išduotuose gimimo liudijimuose nepilnamečio O., gimusio (duomenys neskelbtini), pavardė „M.“ (b. l. 5), nepilnametės L., gimusios (duomenys neskelbtini), pavardė „M.“ (b. l. 6). Taip pat nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) išduotuose gimimo liudijimuose nepilnamečio O., gimusio (duomenys neskelbtini), pavardė „Ž.“ (b. l. 101), nepilnametės L., gimusios (duomenys neskelbtini), pavardė „Ž.“ (b. l. 100). Taigi šiuo metu nepilnamečiai vaikai turi jų motinos „Ž.“ pavardę. N. O. beveik (duomenys neskelbtini) metai, tokio amžiaus vaikai paprastai jau žino savo pavardę. Taigi teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju vaikų pavardės keitimas neatitiktų nepilnamečių vaikų interesų, esamo teisinio reglamentavimo ir formuojamos teismų praktikos.

Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas), teismo sprendimo dalis dėl nepilnamečių vaikų pavardės keitimo į atsakovo pavardę naikintina, nustatant, kad nepilnamečiui O. paliekama Ž. pavardė, nepilnametei L. paliekama Ž. pavardė, kita teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista.

Iš dalies tenkinus apeliacinį skundą dėl pavardžių keitimo, iš esmės sprendimu priimtas procesinis rezultatas nepasikeitė, nes yra palankus ieškovei, netenkintas tik išvestinis reikalavimas, todėl pirmosios instancijos teisme paskirstytos bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos, atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis) apeliacinės instancijos teisme jam nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys). Sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia ir į aplinkybę, kad pirmosios instancijos teismas, paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, patenkinęs ieškinį visiškai, valstybės turėtas bylinėjimosi išlaidas priteistinas iš atsakovo sumažino daugiau kaip per pusę, todėl dar didesnis valstybės turėtų bylinėjimosi išlaidų mažinimas prieštarautų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Kadangi apeliacinės instancijos teismo nuomone, apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, iš esmės sprendimu priimtas procesinis rezultatas nepasikeitė, vertinant, jog vienas iš išvestinių reikalavimų buvo tenkintas, iš atsakovo valstybei priteistina 200 Lt garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

pakeisti Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 27 d. sprendimą:

panaikinti teismo sprendimo dalį dėl nepilnamečių vaikų O. ir L. pavardės keitimo į atsakovo V. P. pavardę ir nustatyti, kad nepilnamečiui O., gimusiam (duomenys neskelbtini), paliekama Ž. pavardė, nepilnametei L., gimusiai (duomenys neskelbtini), paliekama Ž. pavardė.

Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti Iš atsakovo V. P. valstybei 200 Lt (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas – 188659752, įmokos kodas - 5630, bankas - AB „Swedbank“, mokėjimo paskirtis - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.