- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-04
- Bylos Nr.
- 2A-458-267/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-07-3-04986-2010-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Simonaitienė, Vytautas Kursevičius, Danutė Burbulienė
- Ieškovas
- E. V.
- Atsakovas
- D. T.
- Kategorijos
- 76.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėjas Arvydas Martinavičius Civilinė byla Nr. 2A-458-267/2011
NUTARTIS
2011 m. lapkričio 4 d.
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Burbulienės (pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo D. T. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 2 d. sprendimo pakeitimo civilinėje byloje Nr. 2-215-362/2011, iškeltoje pagal ieškovės E. V. ieškinį atsakovui D. T. dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė E. V., kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą, prašydama nustatyti, jog D. T. yra jos nepilnamečio sūnaus, J. V. tėvas, nustatyti J. V. gyvenamąją vietą su ja, priteisti iš atsakovo išlaikymą jo nepilnamečiui sūnui, J. V., mokant periodinėmis išmokomis po 400 Lt per mėnesį, nuo vaiko gimimo.
Ieškovė nurodė, kad su atsakovu pradėjo bendrauti nuo 2006 m. birželio mėn., o 2009-08-31 gimė sūnus J. V.. Kadangi ji jau prieš gimdymą su atsakovu D. T. kartu nebegyveno, todėl ir sūnui nebuvo suteikta tėvo pavardė, gimimo liudijime tėvas neįrašytas. Nuo pat sūnaus gimimo tėvas juo visiškai nesirūpina. Šiuo metu, po DNR ekspertizės, atsakovas D. T. tėvystę pripažįsta, tačiau sūnumi ir toliau nesirūpina, nebendrauja. Ji pati šiuo metu nedirba, yra motinystės atostogose, pajamos į rankas sudaro apie 700 Lt, turi 1993 m. automobilį Ford Mondeo. Ji sūnų išlaiko praktiškai viena, taip pat prie išlaikymo prisideda mama, brolis. Reikia mokėti už komunalinius patarnavimus, pirkti higienos priemones, maistą, rūbus, avalynę. Visos išlaidos sūnui sudaro apie 800 Lt per mėnesį.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodė, kad jis pripažįsta, jog yra J. V. tėvas, sutinka, jog sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina. Jis šiuo metu yra bedarbis, nedirba 2-2,5 metų, turi susirgimą – bronchinę astmą, tad apsunkintos jo galimybės rasti darbą. Prašoma priteisti suma yra per didelė, jis sutiktų mokėti 135 Lt per mėnesį, mano, jog vaikui užtenka apie 350 Lt per mėnesį pragyvenimui iš viso. Pajamų ir turto neturi, gyvena pas tėvus. Vaikui pinigų siuntęs nėra.
II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2011 m. gegužės 2 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: 1) nustatė, jog D. T. yra J. V. tėvas, o J. V. yra D. T. sūnus; 2) priteisė iš atsakovo D. T. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 300 Lt, mokamomis kas mėnesį, J. V. išlaikymui iki jo pilnametystės, nuo 2009 m. rugpjūčio 31 d., įpareigojant šias įmokas tvarkyti uzufrukto teise motiną E. V.; 3) nustatė nepilnamečio vaiko J. V. gyvenamąją vietą su motina E. V..
Teismas nusprendė, kad nesant tarp šalių ginčo dėl tėvystės nustatymo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, ieškinio pareiškimas šioje dalyje tenkintinas. Pažymėjo, jog ginčas dėl tėvystės išspręstas tik po to, kai buvo gautos DNR ekspertizės išvados, iki to atsakovas D. T. tėvystę ginčijo, todėl tėvystę nustatė teismo sprendimu. Teismas padarė išvadą, kad tėvų turtinė padėtis, vertinant byloje surinktą medžiagą, yra skirtinga, motina, nors ir nedirba, tačiau gauna motinystės pašalpą, turi automobilį, o tėvas nedirba, serga bronchine astma, turto neturi, dirbo prieš 2 metus, o nuo to laiko nebedirba. Teismas nusprendė, kad esant byloje nustatytam faktui, jog tėvas nuo pat vaiko gimimo išlaikymo neteikia, priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui periodinėmis išmokomis po 300 Lt per mėnesį, nuo 2009 m. rugpjūčio 31 d., įpareigojant E. V. šias įmokas tvarkyti uzufrukto teise.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė.
A. D. T. teismui pateikė apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 2 d. sprendimo pakeitimo, kuriuo prašo sumažinti priteistą išlaikymą iki 135 Lt kas mėnesį nuo 2011-05-02, t. y. teismo sprendimo priėmimo dienos, iki sūnaus pilnametystės ir suteikti pavardę T..
1. Apelianto nuomone, teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas, nes buvo neatsižvelgta į šiuo metu susidariusią sunkią atsakovo materialinę padėtį.
2. Apelianto nuomone, teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo iš jo nepilnamečiam vaikui nuo jo gimimo dienos yra neteisėtas, nes tėvystė teismo sprendimu buvo nustatyta tik 2011 m. gegužės 2 d. ir teismas privalėjo iš atsakovo priteisti išlaikymą nepilnamečiui sūnui būtent nuo tos datos.
3. Apelianto nuomone, jo sūnus privalo turėti tėvo pavardę, kadangi jis nesutiko, jog jo nepilnamečiui sūnui būtų suteikta ieškovės pavardė.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė E. V., prašo atmesti apeliacinį skundą, palikti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 2 d. sprendimą nepakeistą.
Šalies argumentai
Ieškovė nurodė, kad Šiaulių m. apylinkės teismo 2011-05-02 priimtame sprendime buvo nustatyta, kad atsakovas D. T. yra jos sūnaus J. tėvas. Išlaikymo ar kitos materialinės pagalbos savo nepilnamečiui sūnui atsakovas neteikia nuo 2009 m., t. y. vaiko gimimo. Todėl mano, kad teismo sprendimas priteisti išlaikymą sūnui J. T. nuo 2009-08-31, t. y. nuo jo gimimo, iš atsakovo D. T. yra teisėtas ir pagrįstas. Sutinka su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-05-02 dienos sprendimu priteisti sūnaus J. išlaikymui, kas mėnesį mokamas periodines išmokas po 300,00 Lt. Mano, kad teismo priteista išlaikymui suma yra normali, atitinka realias gyvenimo sąlygas ir sūnaus J. poreikius bei neprieštarauja protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams. Todėl kategoriškai nesutinka su atsakovo prašymu sumažinti išlaikymą sūnui J. iki 135 litų per mėnesį. Taip pat nesutinka, kad atsakovo sūnui J. būtų suteikta tėvo pavardė – T. Pažymi, kad ginčas dėl tėvystės išspręstas tik teisme, ir tik po to, kai buvo gautos teigiamos DNR ekspertizės išvados. Iki to atsakovas D. T. tėvystės nepripažino ir ją ginčijo. Tėvystė buvo nustatyta tik teismo sprendimu. Nuo pat gimimo atsakovas vaiku nesidomėjo, išlaikymo jam neteikė. Teigia, kad jokio prašymo teisme iš atsakovo pusės nebuvo dėl jo pavardės sūnui suteikimo, ir teismo posėdžio protokoluose toks jo prašymas neužrašytas. Todėl teisme jokio ginčo dėl pavardės suteikimo nebuvo. Taip pat nei teisme, nei iki teismo, nebuvo atsakovo prašymo suteikti savo pavardę sūnui, nebuvo jokio susitarimo su atsakovu dėl pavardės sūnui J. suteikimo.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsakovas D. T. ir jo atstovė advokatė S. Š. palaikė apeliacinį skundą jame išdėstytais pagrindais, prašė pakeisti teismo sprendimą ir sumažinti išlaikymą vaikui iki 135 Lt per mėnesį iki jo pilnametystės.
Šalies argumentai
Ieškovė E. V. prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo D. T. apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Dėl išlaikymo dydžio.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką nepilnamečių vaikų išlaikymo srityje yra pažymėjęs, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties, t. y. teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Dėl to, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, teismas privalo nustatyti tėvo ir motinos turtinę padėtį – visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje R. P. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje B. D. v. R. D., bylos Nr. 3K-3-101/2010; 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje S. S. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-569/2008).
Pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo D. T. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 300 Lt, mokamomis kas mėnesį, jo sūnaus J. V. išlaikymui iki jo pilnametystės. Kaip matyti iš bylos medžiagos apeliantas jokių pajamų negauna, serga bronchine astma, turėjo II gr. invalidumą, lankosi pas gydytojus ambulatoriškai. Be to, nagrinėjamu atveju būtina atsižvelgti ir į tai, kad atsakovas jokio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi, nuo 2010-04-12 registruotas darbo biržoje (82 b. l.). Ieškovė apeliacinės instancijos teismo posėdyje nurodė, kad pradėjo dirbti, turi automobilį. Todėl kolegija sutinka su apelianto argumentais, kad atsakovas dėl objektyvių priežasčių, t. y. savo sveikatos būklės ir sunkios turtinės padėties, negali teikti sūnaus išlaikymui pirmosios instancijos teismo priteistos sumos. Be to, privalu atsižvelgti ir į tai, kad abu tėvai privalo teikti vaikui išlaikymą, ir užtikrinti vaikui vystytis būtinas sąlygas (CK 3.192 str. 3 d.).
Šie paminėti faktai teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad iš atsakovo priteistas 300 Lt dydžio išlaikymas per mėnesį viršija atsakovo pajamas, yra neproporcingas atsakovo turtinei padėčiai. Todėl kolegija mažina priteistą išlaikymo dydį iki 200 Lt, mokamų kas mėnesį, iki atsakovo sūnaus J. V. pilnametystės.
Dėl išlaikymo įsiskolinimo.
Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 str. 2 d. įtvirtintomis nuostatomis. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio. Vaiko ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos yra grindžiamos vaiko iš tėvų kilme, kuri patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos ir nuo tos dienos sukuria su ja susijusias, įstatymų nustatytas teises ir pareigas (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnis, CK 3.137 straipsnis). Taigi vaiko kilmės iš tėvų patvirtinimas nesiejamas su vaiko gimimo įrašo padarymo data, taip pat su teismų sprendimų, nustatančių tėvystę (motinystę), įsiteisėjimo data. Kai vaiko kilmė iš tėvo (motinos) yra nustatyta ne šiam gimus, o esant vyresniam, tėvų ir vaikų tarpusavio teisės ir pareigos taip pat atsiranda nuo vaiko gimimo dienos, tačiau išlaikymo srityje įstatymo jos ginamos iš dalies, ribojant išlaikymo priteisimo terminą trejais metais iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas priteisė išlaikymą nuo 2009 m. rugpjūčio 31 d., todėl neviršijo trejų metų termino. Dėl to atmestinas kaip nepagrįstas apelianto argumentas, kad teismas privalėjo iš atsakovo priteisti išlaikymą nepilnamečiui sūnui nuo tėvystės nustatymo, t. y. teismo sprendimo priėmimo dienos.
Dėl pavardės vaikui suteikimo.
Vaiko pavardės suteikimo principines nuostatas reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.167 str., numatantis, kad tuo atveju, kai vaiko tėvų pavardė skirtinga, vaikui suteikiama vieno iš tėvų pavardė tėvų susitarimu, o jei tėvai nesusitaria – teismo nutartimi. Teisingumo ministro 2008 m. liepos 22 d. įsakymu Nr. 1R-294 patvirtintų civlinės metrikacijos taisyklių 33.2. punktas nustato, kad jei vaiko motina nėra susituokusi su vaiko tėvu ir jei tėvystė nepripažinta ar nenustatyta, vaikui suteikiama motinos pavardė, tautybė ir jos nurodytas vardas. Tų pačių taisyklių 53 punktas nustato, kad registruojant tėvystės (motinystės) nustatymą, paliekama vaiko turima pavardė ir tautybė arba bendru vaiko tėvų sutarimu jam suteikiama tėvo (motinos) pavardė ir (ar) tautybė. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad atsakovas reikalavimą dėl vaiko pavardės pakeitimo pareiškė tik 2011-05-23 savo apeliaciniame skunde, t. y. praėjus apie 2 m. po sūnaus gimimo. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 str. 1 d. bei CK 3.161 str. 1 d. įtvirtinta viena iš vaiko teisių – teisė nuo gimimo turėti vardą ir pavardę, t. y. vaikui po gimimo turi būti suteiktas vardas ir pavardė per kuo trumpesnį laiką. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad teismas turi atsižvelgti į Vaiko teisių konvencijos 8 str. nustatytą valstybės pareigą užtikrinti vaiko teisę į savo identiškumo išsaugojimą. Pažymėtina, kad vaiko pavardės keitimas neatitiktų ir jo interesų, nebent tai yra aiškiai pagrįsta pasikeitusiomis faktinėmis aplinkybėmis, pavyzdžiui, jeigu pavardę pakeičia motina (tėvas), kurio pavardė vaikui suteikta (Vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d.). Tikslas užtikrinti vaiko pavardės pastovumą (nekintamumą) atsispindi ir minėtų Civilinės metrikacijos taisyklių 53 p., kuriame įtvirtintas pagrindinis principas, kad registruojant tėvystės nustatymą – paliekama vaiko jau turima pavardė. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teisėjų kolegija apelianto argumentus dėl jo sūnaus pavardės pakeitimo atmeta.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu, teisėjų kolegija,
nutaria:
Pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 2 d. sprendimą išlaikymo dydžio dalyje ir sumažinti priteistą iš atsakovo D. T., (duomenys neskelbtini) išlaikymą periodinėmis išmokomis iki 200 Lt (du šimtai litų), mokamomis kas mėnesį, J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui iki jo pilnametystės.
Likusioje dalyje Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.