Šiaulių apygardos teismo sprendimas

3. Faktiškai statybos rangos darbus atliko subrangovė UAB „Versina“, kuri perėmė reikalavimo teisę į atsakovę Telšių rajono savivaldybės administraciją, apie reikalavimo teisės perėmimą atsakovė informuota 2021m. vasario 23 d. pranešimu, atsakovė spręsti ginčą taikiai atsisakė.

4. Tarp šalių ginčas yra kilęs dėl Telšių rajono savivaldybės administracijos reikalavimo perdaryti kokybiškai įrengtas koncertų salės akustines plokštes. Koncertų salės akustinės sienos buvo įrenginėjamos pagal administracijos rangovui pateikto techninio projekto architektūrinę dalį, vadovaujantis projekto brėžiniais ir juose pateiktais sprendiniais, taip pat medžiagų žiniaraščiais. Rangovas koncertų salėje akustines gipso plokštes sumontavo 2018 m. rugsėjo – lapkričio mėnesiais. Prieš montuodama akustines sienas ieškovė dėl jų savybių dar konsultavosi su projekto vadovu A. Ž. (UAB „Architekto studija“), kuris vykdė ir projekto vykdymo priežiūros funkciją. Sumontuotos sienų akustinės gipso plokštės atsakovei buvo priimtinos, dėl jų neatitikimo niekas nei abejonių, nei pretenzijų nereiškė, tačiau netrukus administracijos atstovai pradėjo reikšti žodines pretenzijas, neva koncertų salės sienų akustinių plokščių įrengimui patvirtinta ir papildomu susitarimu Nr. 3 nustatyta per didelė sąmata, todėl darbų kainą reiktų mažinti. Po nesutikimo sumažinti sutarties kainą, administracija ėmė reikšti pretenzijas dėl tariamai netinkamai atliktų koncertų salės sienų akustinių plokščių įrengimo darbų, nurodydama, kad rangovo naudojamos salės sienų akustinės plokštės neatitinka techniniame projekte plokštėms numatytų reikalavimų, kad esant prieštaravimų techniniame projekte, rangovas privalėjo atsižvelgti į techninio projekto dalių viršenybę bei vadovautis techninėmis specifikacijomis, kad projekto vadovas yra suderinęs tik akustinių plokščių perforaciją ir raštą, bet ne medžiagiškumą.

5. Rangovo teigimu, akustinės gipso plokštės atitiko techninio projekto sprendinius, įrenginėdamas koncertų salės akustines sienas rangovas elgėsi rūpestingai, vadovavosi projektine dokumentacija ir projekto vadovo bei projekto vykdymo priežiūros vadovo nurodymais. Rangovas prašė leisti toliau vykdyti darbus, o ginčo dalį dėl akustinių plokščių perduoti nagrinėti teismui, tačiau šalims susitarti nepavyko. Nors sumontuotų plokščių medžiagiškumas atliktų darbų kokybei ir akustikos reikalavimams jokios reikšmės neturėjo, atsakovė ėmė daryti spaudimą rangovui grasindama nutraukti rangos sutartį ir įtraukti rangovą į nepatikimų tiekėjų sąrašus.

6. 2020 m. sausio 10 d. raštu Nr. R7-80 administracija išdėstė pageidavimus dėl naujų akustinių plokščių, rangovas 2020 m. sausio 31 d. raštu Nr. 215 pareikalavo atlikti projekto korekciją, 2020 m. vasario 27 d. raštu Nr. 411 dėl patiriamo spaudimo, grasinimo nutraukti rangos sutartį ir įtraukti rangovą į nepatikimų tiekėjų sąrašą, rangovas informavo atsakovę, kad pakeis akustines plokštes į reikalaujamas, tačiau kreipsis į teismą dėl patirtų kaštų atlyginimo. Atsižvelgdamas į pakeistus projekto brėžinius ir administracijos reikalavimus, ieškovė išmontavo visas kokybiškai įrengtas koncertų salės sienų vidurinės dalies plokštes ir vietoj jų sumontavo naujas.

7. Administracija įsigijo būtent akustinių perforuotų gipso plokščių įrengimo koncertų salėje darbus. Papildomo susitarimo Nr. 3 sąmatoje numatyta, jog salės sienų karkasų aptaisymas perforuotomis akustinėmis plokštėmis, įskaitant visą tam reikalingą įrangą ir detales - 59 323,68 Eur. Tokia kaina yra būtent gipso plokščių kaina, būtent dėl akustinių gipso plokščių sumontavimo vyko derybos prieš pasirašant papildomą susitarimą Nr. 3, ką įrodo pridedami teikti komerciniai pasiūlymai dėl papildomų darbų, o atsakovės išsireikalautos akustinės Spigoacustic plokštės yra net ne garsą išskaidančios, o garsą sugeriančios (absorbcinės). Šis faktas paneigia, kad techninių specifikacijų dalyje „Garsą išskaidančios (difrakcija) – Perforuotos akustinės plokštės“ detalizuotos būtent tokios plokštės, kurias galiausiai neteisėtai išsireikalavo atsakovė, ir įrodo, kad centrinę sienų dalį rangovas nuo pat pradžių akustinėmis gipso plokštėmis buvo įrengęs tinkamai.

8. Ginčo situacija susiklostė išimtinai dėl neteisėto atsakovės elgesio. Rangovas ginčo atveju nebuvo lygiavertėje padėtyje su atsakove, grasinant nutraukti rangos sutartį ir įtraukti rangovą į nepatikimų tiekėjų sąrašą, rangovas neturėjo galimybės net ir būdama visiškai įsitikinęs savo teisumu, atsisakyti tenkinti neteisėtus atsakovės reikalavimus. Tokia situacija bet kuriam rangovui būtų pražūtinga, todėl nevykdyti net ir neteisėtų užsakovo reikalavimų esant tokiai rizikai rangovas negalėjo. Galiausiai, atsakovei piktybiškai nepriimant darbų, rangovas negalėjo užbaigti objekto.

9. Kokybiškai sumontuotas koncertų salės sienų akustines plokštes rangovas išmontavo ir naujas atsakovės pageidaujamas plokštes sumontavo ne laisva valia, o dėl patiriamo spaudimo, siekdamas išvengti papildomų ginčų ir dar didesnių nuostolių. Rangovas ginčo atveju buvo tas asmuo, kuris siekė bendradarbiauti, vykdė imperatyvią statybos rangos sutarties šalių kooperavimosi pareigą, tačiau bendradarbiauti ir ieškoti susiklosčiusios situacijos sprendimų atsisakė būtent atsakovė. Atsakovė nevykdė įstatyminės ir sutartinės pareigos priimti kokybiškai atliktus darbus, be to, piktnaudžiavo savo padėtimi teisiniuose santykiuose, darė spaudimą rangovui tenkinti neteisėtus reikalavimus dėl darbų kainos sumažinimo arba kokybiškai atliktų darbų perdarymo, grasino nutraukti rangos sutartį ir įtraukti rangovą į nepatikimų tiekėjų sąrašą, tokiu būdu priversdamas papildomų teisinių ginčų vengiantį rangovą perdaryti kokybiškai atliktus darbus.

10. Atsakovė nevykdė imperatyvios rangos teisinių santykių dalyvių pareigos bendradarbiauti (CK 6.691 straipsnis), t. y. ne tik neieškojo kompromisų, neatsižvelgė į ekspertų išvadas dėl darbų kokybės ir akustinių reikalavimų išpildymo, tačiau atmetė ir visus rangovo siūlytus kompromisus, tarp jų netgi galiausiai išprovokuotą pasiūlymą sumažinti darbų kainą. Toks atsakovės elgesys yra neteisėtas, pažeidžiantis CK 6.256 straipsnio 1 dalį, CK 6.662, 6.694 straipsnius, rangos sutarties 2 straipsnį ir kt. Kadangi pagal Rangos sutarties 4.6.2. punktą, visi techninio projekto netikslumai, klaidos ir trūkumai priskirti atsakovės atsakomybei, todėl atsakovė neturėjo teisės reikalauti iš rangovo savo sąskaita perdaryti iš esmės kokybiškai atliktus, akustinius parametrus visiškai atitinkančius darbus, kadangi net jei jie ir neatitiko techninio projekto reikalavimų, tai dėl atsakovės rizikai tenkančių aplinkybių.

11. Ieškovė savo teises gina ieškinyje pareikšdama alternatyvius reikalavimus: atlyginti patirtus nuostolius arba priteisti papildomų darbų kainą. Nurodo, kad ieškovės nuostolį sudaro sumontuotų gipso plokščių išmontavimo ir naujų atsakovės pareikalautų plokščių įsigijimo bei sumontavimo kaštai.

13. Patenkinus ieškinio reikalavimą, ieškovė atitinkamai jos naudai prašo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

14. Posėdžio metu ieškovės UAB „Versina“ atstovai ieškinį palaikė ieškinyje nurodytais motyvais. D. V. B. papildomai paaiškino, kad rangovas turėjo projektus, kuriuose buvo numatytos akustinės gipso kartono plokštės; darbus atliko pagal techninį projektą, darbo projektas buvo pateikinėjamas statybų eigoje; vienas darbo projektas buvo grąžintas, nes buvo pakeistos medžiagos; kad akustinės plokštės netinkamos, sužinojo atlikus įrašus statybos darbų žurnale; ginčas tarp šalių vyko ilgą laiką, buvo patirti nuostoliai; rangovas nenorėjo sutarties nutraukimo, todėl nutarė pirma atlikti darbus, po to bylinėtis.

17. Nesutikimą su reikalavimu priteisti indeksuotos darbų kainos ir faktiškai apmokėtos darbų kainos skirtumą atsakovė argumentuoja tuo, kad ieškovė dėl kainos perskaičiavimo kreipėsi 2020 m. sausio 16 d., kai beveik visi rangos darbai buvo atlikti, neatliktų darbų vertė buvo 259 659 Eur, tačiau indeksavimą siekia taikyti nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. Ieškovė siekia atbuline data priteisti infliacijos kainos pokytį, dėl kurio nebuvo susitarimo. Ieškovė negavusi teigiamo atsakymo dėl 2020 m. sausio 16 d. prašymo, turėjo teisę stabdyti rangos darbus ar imtis kitų savo teisių gynimo būdų. Rangos sutarties 9.9.2 punkto nuostatos dėl kainos perskaičiavimo nėra imperatyvios, kadangi numatė tik prielaidas kainodarai, o susitarimai dėl peržiūros turi būti įforminti raštu, pagrįsti dokumentais ir šalių suderinti.

18. Posėdžio metu atsakovės Telšių rajono savivaldybės atstovė papildomai paaiškino, kad susitarimo keisti sutarties kainą 2017 metais šalys sudariusios nebuvo, prašymas taikyti indeksavimą turi būti teikiamas būsimiems, o ne jau atliktiems darbams; keisti sutarties kainos negalima nei pagal sutarties sąlygas, nei pagal Telšių rajono savivaldybės kainodaros taisykles; rangovas vidurinę sienų dalį sumontavo iš akustinės gipskartonio plokštės, kurios kaina yra ženkliai mažesnė, negu papildomu susitarimu nupirkti sienų aptaisymo akustinėmis plokštėmis darbai, kurių vertė 59 000 Eur ir kuriuos savivaldybė yra apmokėjusi.

29. Byloje nustatyta, kad statybos rangos darbų eigoje buvo permontuotos koncertinės salės sienų akustinės plokštės. Ieškovė, reikšdama reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, nurodė, kad užsakovė nepagrįstai reikalavo išmontuoti kokybiškai sumontuotas salės sienų akustines gipso plokštes ir sumontuoti naujas užsakovės pageidaujamas plokštes, todėl ieškovė patyrė nuostolių. Atsakovė įrodinėja, kad salėje sumontuotos akustinės gipskartonio plokštės neatitiko techninės specifikacijos reikalavimų, ir atsisako sumokėti sienų akustinių gipskartonio plokščių permontavimo naujomis plokštėmis (28-16-32 m/f 16x300x120 mm melaminas) darbų vertę, kuri, ieškovės skaičiavimu, sudaro 27 313,14 Eur. Tokiu būdu tarp šalių kilęs ginčas liečia atliktų darbų (ant sienų sumontuotų akustinių plokščių) priėmimo aplinkybes ir atliktų darbų atitikimą sutartiniams įsipareigojimams.

30. Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl to, kad nevykdoma ar netinkamai vykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ar netesybas, o kita privalo juos atlyginti (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Sutartinei civilinei atsakomybei būdinga tai, kad šalis dar iki civilinės teisės pažeidimo sieja civiliniai teisiniai santykiai. Civilinės teisės pažeidimas tokiais atvejais dažniausiai pasireiškia sutarties pažeidimu (CK 6.256 straipsnis). Sutartis laikoma įvykdyta netinkamai, ją įvykdžius tik iš dalies, praleidus įvykdymo terminą, pažeidus kitas sutartas jos vykdymo sąlygas, bendradarbiavimo pareigą, imperatyviąsias teisės normas ir pan. Sutartinė atsakomybė gina lūkesčių interesą. Jo kompensacinė funkcija pirmiausia pasižymi siekimu, kad nukentėjusio nuo sutarties pažeidimo asmens padėtis būtų kiek įmanoma artimesnė padėčiai, tarsi sutartis būtų buvusi tinkamai įvykdyta. Dėl to taikant sutartinę atsakomybę siekiama užtikrinti, kad nukentėjusioji šalis tokioje padėtyje ir atsidurtų. Reikšdamas reikalavimą dėl sutartinės atsakomybės taikymo, nukentėjęs asmuo iš esmės siekia sutarties įvykdymo. Sutarties pažeidimo atveju lūkesčio interesas yra konkretus ir susiformuoja, atsižvelgiant į konkrečius kitos sutarties šalies įsipareigojimus.

31. Vadovaujantis LR CK 6.246 – 6.249 straipsnių nuostatomis, civilinė atsakomybė atsiranda tik egzistuojant visoms šioms sąlygoms: nevykdant įstatyme ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), žala (nuostoliai), priežastinis ryšys tarp nuostolių ir neteisėtų veiksmų (veikimo, neveikimo), kaltė, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės.

32. Pagal civilinio kodekso 6.246 straipsnio 1 dalį, civilinei atsakomybei kilti būtinas įstatymuose arba sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas (neteisėtas neveikimas). Ieškovė nurodo, kad atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad atsakovė nevykdė įstatyminės ir sutartinės pareigos priimti kokybiškai atliktus darbo, piktnaudžiavo savo padėtimi teisiniuose santykiuose, privertė teisinių ginčių vengiantį rangovą perdaryti kokybiškai atliktus darbus, nevykdė pareigos bendradarbiauti (CK 6.691 straipsnis), tuo atsakovė pažeidė CK 6.256 straipsnio 1 dalies, CK 6.662 straipsnio, 6.694 straipsnio, rangos sutarties 2 straipsnio nuostatas.

33. Pagal bendrą taisyklę teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią; sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Sutarties šalys turi vykdyti prisiimtus įsipareigojimus tinkamai, vienos sutarties šalies pareigą vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos sutarties šalies reikalavimo teisė, kuri yra ginama įstatymu.

34. Užsakovės Telšių rajono savivaldybės administracijos civilinės atsakomybės už nuostolius, kuriuos ieškovė teigia patyrusi permontuodama salės sienų akustines plokštes, prielaidos kyla iš 2015 m. rugpjūčio 31 d. sudarytos rangos sutarties, kurioje numatyta rangovo pareiga vykdyti ir užbaigti darbus, vadovaujantis techniniame projekte numatyta darbų apimtimi, techninėmis specifikacijomis ir brėžiniais, laikantis pateikto grafiko, Lietuvoje galiojančių įstatymų, poįstatyminių aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir Statybos techninių reikalavimų; sutartimi rangovas patvirtino, kad yra gavęs visą norimą informaciją, kurią rangovas, panaudodamas visas savo žinias ir rūpestingumą, galėjo gauti iki sutarties pasirašymo, ir kuri gali turėti įtakos sutarties kainai arba darbams (Sutarties 5.1 p., 5.6 p.). Rangos sutartyje numatyta užsakovo pareiga pateikti rangovui techninį projektą, žiniaraštį (Įkainotą veiklų grafiką), kainodaros taisykles (sutarties 3.2 punktas); taip pat numatyta, kad užsakovo atsakomybei ir rizikai priskiriama klaidos, netikslumai ar trūkumai techniniame projekte (sutarties 4.6.2 punktas).

35. Ieškovė neginčija, kad vykdant sutartį 2018 m. rugsėjo – lapkričio mėnesį objekte buvo sumontuotos salės sienų perforuotos akustinės gipso plokštės, ir teigia, kad būtent tokie buvo techninio projekto sprendiniai, todėl ieškovės darbai buvo atlikti tinkamai.

36. Ieškovė UAB „Versina“, teigdama, kad sumontuotos akustinės gipso plokštės atitiko techninio projekto sprendinius, remiasi ieškovei perduota technine dokumentacija. Ieškovė nurodė, kad pradinis kreditorius (UAB „KRS“) jai yra perdavęs tik elektronines dokumentų versijas, dalis kurių nėra pasirašytos, ir pateikė techninio projekto architektūrinių dalių ir kitų susijusių bylų skaitmenines kopijas (4 bylos failas).

37. Ieškovei perduoto techninio projekto dalies Architektūra – interjeras brėžinyje „Salės sienų išklotinės tarp ašių 3-6, E-B“ ( 2016/05/01-TP-A-22-A) nurodyta, kad vidurinė sienų dalis dengiama 50 mm presuota vata dengta juodu stiklo audiniu ir garsą išskaidančiomis perforuotomis plokštėmis -6%-3% RAL 7024 spalvos (4 bylos failas 274 psl.). Brėžinyje „Salės sienų išklotinės tarp ašių 6-3, B-E“ (2016/05/01-TP-A-23-A) nurodyta, kad vidurinė sienų dalis dengiama perforuoto gipso plokštėmis; salės apdailos medžiagų žiniaraštyje nurodytos akustinės perforuoto 6%-3% gipso plokštės RAL 7024 spalvos (4 bylos failas, 276 psl.). Patalpų vidaus apdailos darbų ir medžiagų žiniaraščio 121 pozicijoje nurodyta, kad salės sienų apdailai naudojama 500 mm presuota vata dengta 3-6 % perforuotomis akustinėmis plokštėmis ant metalinio karkaso, dažyta matiniais dažais spalva RAL 7024; pastabose nurodyta, kad įrengimą žiūrėti brėžiniuose A-22, A-23, A-24, A-25, A-26, A-27 (4 bylos failas, 264 psl.). 2018 m. kovo mėnesį rangovui paprašius atsiųsti paskutinę elektroninę salės akustikos versiją, projektuotojas UAB „Architekto studija“ išsiuntė brėžinį „Salės sienų išklotinės tarp ašių 6-3, B-E“ (2016/05/01-TP-A-23-A), kuriame salės apdailos medžiagų žiniaraštyje nurodytos akustinės perforuotos 6%-3% gipso plokštės RAL 7024 spalvos (3 bylos failas, 23-24 psl.).

38. Ieškovės pateiktų techninių specifikacijų 109 lape (2016/05-01-TP-A-TS-A) nurodyta, kad ant sienų montuojama garsą išskaidančios (difrakcija) perforuotos akustinės plokštės, nurodyti akustiniai parametrai, taip pat nurodyta perforacija 6% +- 3%, perforacijos raštas, padengimas Ral 7024 matiniais nedegiais dažais, 12 m klijuota fanera, MDF, cemento ir medžio drožlių mišinio plokštė (4 bylos failas 287 psl.).

40. Palyginus atsakovės Telšių rajono savivaldybės administracijos (užsakovo) pateiktus techninės dokumentacijos originalius brėžinius su ieškovės pateiktas skaitmeniniais dokumentais, konstatuojamas akivaizdus šalių teismui pateiktų techninio projekto brėžinių ir dokumentų neatitikimas: užsakovės pateiktos dokumentacijos brėžinyje „Salės sienų išklotinės tarp ašių 6-3, B-E“ (2016/05/01-TP-A-23-A) nurodyta, kad vidurinė sienų dalis dengiama perforuotomis plokštėmis; salės apdailos medžiagų žiniaraštyje nurodytos akustinės perforuotos 6%-3% plokštės RAL 7024 spalvos; pateikto techninio projekto sprendiniai yra suderinti Statinių statybos Techninio prižiūrėtojo P. D. spaudu „Pritariu statyti“ ir parašu (data nenurodyta), t. y. užsakovo pateiktoje techninėje dokumentacijoje nėra nurodyta, kad salės sienoms naudojamos akustinės gipso plokštės.

41. Projekto vadovas A. Ž. (trečiasis asmuo) 2020 m. balandžio 22 d. rašte taip pat pripažino, kad 2016/05-01-TP-A-23-A brėžinyje yra įsivėlusi klaida arba neatitikimas projekto techninei specifikacijai, medžiagų lentelėje įrašant žodį „gipso“, nurodė, kad iškilus neaiškumui projekto dokumentuose rangovas, kaip statybos proceso dalyvis, privalo vadovautis STR1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 37 punkte nurodyta dokumentų viršenybės tvarka arba kreiptis į užsakovą dėl sprendinio patikslinimo.

43. Ieškovė taip pat remiasi 2019 m. rugsėjo 30 d. rangovo užsakymu UAB „Akustika plius“ atliktu techninio projekto architektūrinės akustikos sprendinių išpildymo vertinimu. Minėto vertinimo išvadose nurodoma, kad dėl techniniame projekte esančių dviprasmybių (skirtingai apibrėžiant medžiagas skirtingose projekto dalyse) bei techninio projekto klaidos aprašant medžiagos akustines savybes (lubinio sumontavimo duomenis priskiriant sieniniam montavimui), medžiagos (K. C. B512/25Q) panaudojimas galinės ir šoninių sienų centrinėje dalyje yra tinkamas pagal techninio projekto sprendinius vertinant akustiniu požiūriu.

44. Ieškovė ginčo plokščių medžiagos tinkamumą argumentavo taip pat tuo, kad salėje buvo sumontuotos tokios pat plokštės, kaip ir garso įrašų studijoje. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2004 metų techninio projekto S. A. dalies aiškinamajame rašte nurodyta, kad salėje lubų ir sienų apdaila įrengiama iš akustinių plokščių (4 bylos failas, 57 psl.), o garso įrašų studijos sienų apdaila numatyta iš gipskartonio su garso ir termo izoliacija (4 bylos failas, 123 psl.), salėje numatytos akustinės plokštės (4 bylos failas, 128 psl.). 2016 m. Techninio projekto laidos aiškinamajame rašte nurodyta garso įrašo studijos sienų apdaila daroma iš akustinių gipso plokščių (4 bylos failas, 259 psl.); salės sienų apdaila numatyta iš perforuotų akustinių plokščių (4 bylos failas 264 psl.). Taigi ir aiškinamųjų raštų duomenys patvirtina, kad techninės dokumentacijos sprendiniai pakankamai aiškiai išskyrė salės sienų medžiagiškumą.

45. Techninės specifikacijos – projekto dokumentas, kuriame pateikiamos būtinos projekto sprendinių įgyvendinimo sąlygos. Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas. Projekto ekspertizė“ 37 punkte numatyta dokumentų viršenybės tvarka: techninės specifikacijos; aiškinamieji raštai; brėžiniai; sąnaudų kiekių žiniaraščiai. Tai reiškia, kad techninėms specifikacijoms, kaip techninio projekto daliai, teikiamas prioritetas, todėl jose užfiksuoti duomenys turi esminę reikšmę, ir rangovas neturi teisės jų nepaisyti.

46. Be to, rangos sutarties šalys taip pat buvo susitarę, kad jeigu rangovas darbų vykdymo metu sužino apie techninio projekto klaidą arba techninį trūkumą dokumento, kuriuo vadovaujantis rangovas privalo vykdyti darbus, tai rangovas apie tai privalo nedelsdamas pranešti užsakovui, užsakovas gavęs tokį rangovo pranešimą, privalo pateikti trūkstamą informaciją, tinkamus paaiškinimus bei (jeigu reikia) įforminti pakeitimą (sutarties 10.3 p.).

47. Ieškovė pateikė duomenis, kad 2018 m. sausio mėnesį vyko susirašinėjimas dėl akustinių plokščių pirkimo; komerciniuose pasiūlymuose įmonės ( UAB „Lemora“, UAN „Spedauta“) siūlė akustines perforuoto gipso plokštes kartu su priedais ir montavimo darbais; užsakovė prašė atsiųsti akustinių plokščių kainas be montavimo darbų (3 bylos tomas, 27-30 psl.). Pateikto elektroninio šalių susirašinėjimo duomenimis, užsakovui buvo išsiųstos medžiagų kainos, tačiau duomenų, ar buvo suderinta dėl konkrečių akustinių gipso plokščių pirkimo, byloje nėra. Trečiasis asmuo A. Ž. teikė duomenis, kad 2018 m. vasario mėnesį ieškojo kitų galimų akustinių plokščių variantų ir apie tai informavo rango atstovę („... siunčiu informacijai, kad yra Lietuvoje pigesnių ir kokybiškų akustinių plokščių.“). Atsakovės teigimu, rangovo įsigytų ir salėje sumontuotų akustinių gipso plokščių kaina buvo žymiai pigesnė už komerciniuose pasiūlymuose nurodytas akustinių plokščių kainas ir papildomu susitarimu prie rangos sutarties 69 pozicijoje nurodytų akustinių plokščių su montavimo darbais kainą.

48. Dėl kilusių neatitikimų projektinėje dokumentacijoje 2018 m. liepos 17 d. D. N. (UAB „Versina“ atstovas) elektroniniu laišku kreipėsi į projekto vadovą A. Ž., prašydamas patvirtinti, kad „apatinės salės žiūrovinės dalies medžiaga turi būti dažoma matiniais nedegiais dažais RAL 7024 (šiuo atveju bus gamyklinis padengimas). Pagal specifikacijas taip ir yra, bet brėžinio pastabose įrašyta juoda spalva. Akustinių perforuotų gipso plokščių savybės nėra detalizuotos apart perforacijos 3-6 proc. Spalva RAL 7024. Salės balkono priekinės apdaila pavaizduota perforuoto gipso, o aprašyme yra: perforuotos akustinės plokštės 15 m2; OSB plokštės laminuotos natūralių medžio plaušu 15,7 m2. Kodėl čia sudubliuota ir kuo reikėtų vadovautis? “. 2018-07-18 architektas A. Ž. atsakė : „Akustinių perforuotų gipso plokščių spalva – RAL 7024“.

49. Liudytoju apklaustas D. N. posėdžio metu paaiškino, kad vidurinei sienų daliai turėjo būti naudojamos perforuotos akustinės gipso plokštės, kad birželio mėnesį su potencialaus tiekėjo katalogu ir pavyzdžiais važiavo pas architektą suderinti konkrečių pavyzdžių, buvo atrinktas konkretus gaminys ir perforacijos brėžinys, suderinta spalva.

50. 2018 m. rugsėjo 29 d. architektas A. Ž. ant bukleto K. C. akustinės dekoratyviosios lubos, įrašė, kad suderintas perforacijos piešinys (2 bylos tomas, 19 psl.). Posėdžio metu trečiasis asmuo A. Ž. paaiškino, kad buvo suderintos ne sienų, o lubų plokštės, buvo suderinta perforacija, o ne plokštės medžiagiškumas. Kad suderintas tik plokščių dizainas, savo 2018-11-12 rašte pripažino ir rangovas (1 bylos failas, 145 psl.).

51. Nors ieškovė pateikė duomenis, kad brėžinys 2016/05/01-TP-A-23-A (kuriame nurodytos akustinės gipso plokštės) 2018 m. birželio 8 d. buvo suderintas su statybos techniniu prižiūrėtoju P. D., tačiau atkreiptinas dėmesys, kad brėžinyje yra pastaba, jog parenkant apdailos medžiagas būtina papildomai derinti su projekto architektu; bet kokie pakeitimai turi būti suderinti su projekto vadovu (3 bylos failas, 6 psl.). Ieškovės UAB „Versina“ direktorius V. B. posėdžio metu pripažino, kad dėl plokščių buvo diskutuojama. Trečiasis asmuo A. Ž. posėdžio metu paaiškino, kad tiek užsakovas, tiek projektuotojas diskusijose su rangovu ieškojo sprendinių, tačiau galutinių sprendimų nebuvo. Šie duomenys patvirtina, kad techninės dokumentacijos netikslumai buvo žinomi statybos darbų eigoje ir dėl apdailai naudotinų medžiagų vyko diskusijos – susirašinėjimas tarp ieškovės ir projektuotojo UAB „Architekto studija“, tarp ieškovės ir užsakovo, tačiau nėra duomenų, kad užsakovas Telšių rajono savivaldybės administracija davė pritarimą dėl akustinių gipso plokščių naudojimo.

52. CK 6.665 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo nustatyta rangos sutartyje.

53. CK 6.689 straipsnyje reglamentuojama užsakovo teisė kontroliuoti statybos darbus. Užsakovas turi teisę kontroliuoti ir prižiūrėti atliekamų statybos darbų eigą ir kokybę, statybos darbų grafiko laikymąsi, rangovo tiekiamų medžiagų kokybę, užsakovo perduodamų medžiagų naudojimą. Užsakovas, nustatęs nukrypimus nuo sutarties sąlygų, kurie gali pabloginti statybos darbų kokybę, ar kitus trūkumus, privalo apie tai nedelsdamas pranešti rangovui. Rangovas privalo vykdyti statybos metu gautus užsakovo nurodymus, jeigu šie nurodymai neprieštarauja statybos rangos sutarties sąlygoms ir normatyviniams statybos dokumentams bei nėra kišimasis į rangovo ūkinę komercinę veiklą (3 dalis).

54. Rangos sutarties 5.1 punktas numato, kad rangovas privalo vykdyti ir užbaigti darbus pagal sutartį, vadovaudamasis Techniniame projekte numatyta darbų apimtimi, techninėmis specifikacijomis ir brėžiniais, laikydamasis galiojančių įstatymų, poįstatyminių aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir Statybos techninių reglamentų; 5.14 punktas numato, kad jeigu atlikus patikrinimą nustatoma, kad medžiagos neatitinka sutarties, tai statinio statybos techninės priežiūros vadovas gali atmesti tas medžiagas, atitinkamai apie tai raštu pranešdamas rangovui ir nurodydamas priežastis; tokiu atveju rangovas privalo ištaisyti trūkumus ir pakeisti medžiagas, kad šie atitiktų sutartį.

55. Užsakovas yra statybos darbų atlikimu ir jų rezultato gavimu suinteresuotas statybos rangos teisinių santykių dalyvis, susijęs su rangovu sutartiniais teisiniais santykiais ir turintis konkrečius lūkesčius dėl būsimo statinio (statybos darbų), todėl sprendžiant ginčus, kylančius iš sutartinių santykių, nevalia ignoruoti sutarties šalių valios. Teisės doktrinoje teigiama, kad užsakovas statybos procese turi šiuos pagrindinius interesus, t. y. kad: galutinis statybos darbų produktas būtų aukštos kokybės užbaigtas statinys; statybos darbai būtų baigti laiku ir įvykdyti neviršijant sutarties kainos. Detalizuojant užsakovo funkcijas kontroliuojant ir prižiūrint rangovo vykdomų darbų kokybę, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punkte imperatyviai nustatyta, kad statytojas (užsakovas) privalo organizuoti ir atlikti statinio statybos techninę priežiūrą, taigi – skirti statybos techninį prižiūrėtoją kontroliuoti, ar rangovo atliekami darbai bei jų rezultatas atitinka imperatyvias technines normas bei minimalius įstatymų nustatytus (arba ir papildomus, rangos sutartimi sulygtus) kokybės reikalavimus.

58. Apibendrinant darytina išvada, jog ieškovės sumontuotos salės sienų akustinės gipso plokštės neatitiko techninio projekto reikalavimų. Ieškovė taip pat neįrodė, kad būtent užsakovės pageidavimu buvo sumontuotos techninių specifikacijų neatitinkančios sienų akustinės gipso plokštės, kadangi nurodytų įrodymų visuma patvirtina labiau tikėtiną išvadą, kad užsakovė nesiekė projekte nenumatytų akustinių gipso plokščių sumontavimo. Bet kuriuo atveju ieškovės atliktas darbas vertintinas pagal pasirašytos sutarties sąlygas, t. y. remiantis techniniu projektu, todėl juos atlikus ne pagal sutarties reikalavimus užsakovė pagrįstai 2018 m. lapkričio 23 d. raštu pareikalavo rangovę salės sienų vidurinės dalies perforuotų akustinių plokščių sumontavimą pašalinti iki 2018 m. gruodžio 16 d.

60. 2018 m. gruodžio 5 d. raštu rangovas pasiūlė užsakovui leisti tęsti darbus pagal rangos sutartį, įskaitant akustinių sienų įrengimo ir kitus iš to technologiškai išplaukiančius darbus, tačiau akustinių sienų įrengimo darbų rezultato nepriimant ir nemokant sutarties fiksuotos kainos dalies (59 323,68 Eur su PVM); užbaigus sutarties vykdymą, rangovas kreipsis į teismą su reikalavimu priteisti minėtą likusią nesumokėtą sutarties fiksuotos kainos dalį.

62. Rangovas nuosekliai laikėsi pozicijos, kad salės akustinių plokščių įrengimo darbai atlikti tinkamai, atitinka keliamus akustikos reikalavimus bei projektinę dokumentaciją, siūlė kompromisinį variantą – leisti užbaigti objektą, priimti kitus kokybiškai atliktus darbus, o ginčą dėl salės sienų apdailos akustinėmis plokštėmis tinkamumo ir atitikimo projektinei dokumentacijai perduoti spręsti teismui. Rangovas pranešė, kad tik siekdamas išvengti ginčų dėl sutarties vykdymo ir išimtinai dėl to, kad patiria visokeriopą spaudimą, rangovas pakeis salės akustines plokštes į užsakovo reikalaujamas, sumontuotų plokščių pakeitimą vertins kaip papildomus darbus ir sieks už juos apmokėjimo, neprisiims jokio rizikos ir atsakomybės dėl užsakovo reikalavimu montuojamų plokščių atitikimo /neatitikimo techninio projekto sprendiniams (2020 m. vasario 27 d. raštas; 1 bylos failas, 176 psl.). Nagrinėjamu atveju rangovė nusprendė sukeisti vietomis įprastinio rangovo ir užsakovo bendradarbiavimo modelio etapus: nutarė iš pradžių atlikti ginčo darbus, o vėliau kreiptis į teismą dėl ginčo išsprendimo; tokiu būdu rangovė prisiėmė riziką, kad jos patirtos išlaidos jai gali būti nekompensuotos.

63. Civilinio kodekso 6.695 straipsnyje formuluojama vienareikšmiška taisyklė: rangovas atsako užsakovui už nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, taip pat už tai, kad nepasiekė šiuose dokumentuose arba sutartyje numatytų statybos darbų rodiklių. Tačiau rangovo prievolė užtikrinti darbų (darbų rezultato) kokybę nėra besąlyginė. Teisės doktrinoje nurodoma, kad tinkamą sutartinės prievolės vykdymą apibrėžia ne tik sutartis, bet ir tam tikrą profesinę veiklą reglamentuojančios normos ir taisyklės, jeigu skolininkas veikia kaip profesionalas. Teismas nagrinėjamo ginčo kontekste pripažįsta reikšminga aplinkybę, kad statybos darbų atlikimas yra rangovo verslas, jis veikia savo rizika, todėl būtent rangovui taikomi aukštesni atsargumo ir apdairumo standartai. Nagrinėjamu atveju užsakovė nurodė sienų akustinių plokščių kokybės reikalavimus, akustinių plokščių tiekėjas parinktas rangovo nuožiūra, nesuderinus su projekto vadovu. Nors akustinės gipso plokštės pagal jų kokybės duomenis (akustinius parametrus) yra tinkamos naudoti pagal numatytą paskirtį, sumontavus tokias plokštes koncertų salėje iškilo netinkamos kokybės (medžiagiškumo) problema. Teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju žala atsirado dėl rangovo veiksmų, o ieškovė neįrodė atsakovės kaltės bei priežastinio ryšio tarp užsakovės veiksmų ir patirtų nuostolių.

72. Perėmusi rangovo reikalavimo teises, ieškovė 2021 m. lapkričio 10 d. kreipėsi į atsakovę su pretenzija dėl neįvykdytų įsipareigojimų pagal rangos sutartį ir prašė atlyginti indeksuotą darbų kainos dalį (126 665,97 Eur). Telšių rajono savivaldybės administracija 2021m. gruodžio 31 d. atsakyme į pretenziją nurodė, kad sutarties kainos koregavimas galimas tik raštu dėl to susitarus, o jokie sutarties susitarimai nesudaro prielaidų dėl šalių ketinimų koreguoti kainą dėl infliacijos.

73. Ieškovė nurodo, kad rangos sutartis įsigaliojo 2015 m. rugsėjo 6 d. Kaina turėjo būti perskaičiuojama kas 12 mėnesių ir prašo priteisti 114 602,55 Eur indeksuotos darbų, atliktų po 2017 m. rugsėjo 1 d., kainos ir faktiškai apmokėtos darbų kainos skirtumą, pateikė darbų pabrangimo dėl kainų lygio kilimo skaičiuotę (3 bylos failas, 33 psl.).

75. Pirkimo sutarties keitimo jos galiojimo laikotarpiu sąlygas reglamentuoja VPĮ 89 straipsnio 1–2 dalys. Pagal VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punktą pirkimo sutartis gali būti keičiama, kai pakeitimas, neatsižvelgiant į jo piniginę vertę, iš anksto buvo aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai suformuluotas pirkimo dokumentuose nustatant pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties peržiūros, įskaitant kainos indeksavimą, atlyginimų darbuotojams peržiūrą, sąlygas ar pasirinkimo galimybes, įskaitant sutarties termino, perkamų kiekių, apimties, objekto pakeitimą. Pirkimo dokumentuose turi būti nurodyta galimų pakeitimų ar pasirinkimo galimybių apimtis, pobūdis ir aplinkybės, kuriomis tai gali būti atliekama. Neleidžiami tokie pakeitimai ar pasirinkimo galimybės, dėl kurių iš esmės pasikeistų pirkimo sutarties ar preliminarios sutarties pobūdis. Pagal VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 2 punktą pirkimo sutartis gali būti keičiama, kai prireikia iš to paties tiekėjo pirkti papildomų darbų, paslaugų ar prekių, kurie nebuvo įtraukti į pirminį pirkimą, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms. VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad pirkimo sutartis gali būti keičiama, kai pakeitimo būtinybė atsirado dėl aplinkybių, kurių protinga ir apdairi perkančioji organizacija negalėjo numatyti, ir kai kartu yra šios sąlygos: a) pakeitimas iš esmės nepakeičia pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pobūdžio; b) atskiro pakeitimo vertė neviršija 50 procentų, o bendra atskirų pakeitimų pagal šį punktą vertė – 100 procentų pradinės pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties vertės. Vadovaujantis VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 4 punktu, pirkimo sutartis gali būti keičiama, kai pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties šalis, su kuria perkančioji organizacija sudarė sutartį, pakeičiama nauja sutarties šalimi dėl įstatyme nurodytų priežasčių. Pagal VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 5 punktą sutartis gali būti keičiama, kai pakeitimas, neatsižvelgiant į jo vertę, nėra esminis.