Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Laimos Ribokaitės ir Tomo Venckaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Versina“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2023 m. vasario 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Versina“ ieškinį atsakovei Telšių rajono savivaldybės administracijai dėl indeksuotos darbų kainos ir nuostolių atlyginimo priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, byloje – A. Ž. ir uždaroji akcinė bendrovė „KRS“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

27. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, nusprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribų.

Dėl faktinių bylos aplinkybių ir ginčo esmės

28. Įvykus viešajam pirkimui, 2015 m. rugpjūčio 31 d. tarp Telšių rajono savivaldybės administracijos ir jungtinės veiklos partnerių: pagrindinės partnerės UAB „Irdaiva“ ir partnerių UAB „Rūdupis“, UAB „KRS“, UAB „Plungės lagūna“, veikiančių pagal 2014 m. balandžio 23 d. Jungtinės veiklos sutartį Nr. 176990, buvo sudaryta Statybos darbų rangos sutartis Nr. S-11725. Sutarties objektas – projekto „Telšių rajono savivaldybės Žemaitės dramos teatro, kultūros centro ir K. P. viešosios bibliotekos pastato Telšiuose, Respublikos g. 18 / Katedros a. 1, avarinės būklės likvidavimas ir rekonstravimas“ įgyvendinimas. 2015 m. lapkričio 5 d. pagrindinė partnerė UAB „Irdaiva“ sudarė su rangove UAB „Versina“ Statybos darbų rangos sutartį Nr. 359 (toliau – ir Subrangos sutartis), kuria rangovė įsipareigojo per Subrangos sutartyje nustatytą darbų atlikimo terminą atlikti Projekto įgyvendinimo darbus ir juos perduoti (Subrangos sutarties 2 punktas).

29. 2018 m. birželio 25 d. tarp jungtinės veiklos partnerių UAB „Irdaiva“, UAB „Rūdupis“, UAB „KRS“ bei UAB „Plungės lagūna“ ir Administracijos buvo pasirašytas Papildomas susitarimas Nr. 3 prie Sutarties, kuriuo susitarta dėl papildomų darbų, neįtrauktų į pirminį darbų pirkimą. Papildomų darbų Lokalinės sąmatos Nr. KK Skyriaus „Akustika“ 69 punkte susitarta dėl salės sienų karkasų aptaisymo perforuotomis akustinėmis plokštėmis – 250,2 kv. m už 59 323,68 Eur kainą.

30. 2019 m. rugsėjo 20 d. tarp pagrindinės partnerės UAB „Irdaiva“ ir partnerių UAB „Rūdupis“, UAB „KRS“, UAB „Plungės lagūna“ buvo sudarytas susitarimas dėl jungtinės veiklos sutarties pakeitimo. Šiuo dokumentu pagrindine partnere buvo paskirta UAB „KRS“.

31. 2021 m. vasario 10 d. tarp Administracijos ir jungtinės veiklos partnerių atstovės UAB „KRS“ buvo pasirašytas Atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktas. Šiuo dokumentu buvo patvirtina, kad darbai pagal Sutartį ir Papildomus susitarimus Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4 ir Nr. 5 atlikti ir Administracija priėmė visus atliktus darbus.

32. 2021 m. vasario 17 d. tarp UAB „KRS“, atstovaujančios jungtinės veiklos partneres, ir UAB „Versina“ buvo pasirašyta Reikalavimų perleidimo sutartis. Pradinė kreditorė, laikydama, kad Administracija nėra tinkamai atsiskaičiusi už papildomus darbus, kurių kaina nebuvo įtraukta į Sutarties kainą, taip pat darbus, kurių kaina turi būti indeksuota, perleido naujajai kreditorei teises reikalauti Administracijos atsiskaityti už šiuos darbus. 2021 m. vasario 23 d. pranešimu Administracija buvo informuota apie reikalavimo teisės perleidimą.

33. UAB „Versina“ 2021 m. lapkričio 10 d. pretenzija kreipėsi į Telšių rajono savivaldybės administraciją, prašydama atlyginti dėl Administracijos kaltės patirtus nuostolius, t. y. atlyginti darbų, atsiradusių dėl klaidų projektinėje dokumentacijoje, kainą – 26 126,37 Eur ir sumokėti indeksuotos darbų, atliktų po 2017 m. rugsėjo 1 d., kainos ir faktiškai apmokėtos darbų kainos skirtumą – 126 665,97 Eur. Pretenzijoje rangovė nurodė, kad teisę į darbų kainos skirtumą patvirtina Sutarties 9.9.2 punktas, numatantis Sutarties kainos didinimą arba mažinimą dėl metinio infliacijos ar defliacijos pokyčio. Rangovė taip pat teigė, kad dėl atsakovės Techninio projekto sprendinių pakeitimo, t. y. reikalavimo sienų plokščių medžiagiškumui pakeitimo, ir įpareigojimo perdaryti kokybiškai atliktus Objekto salės akustinių sienų įrengimo darbus – demontuoti sumontuotas Techninio projekto reikalavimus atitinkančias akustines gipso plokštes ir sumontuoti kitas Administracijos pageidaujamas plokštes, buvo patirtos papildomos išlaidos.

34. 2021 m. gruodžio 31 d. atsakydama į rangovės pretenziją, Administracija nurodė, kad darbų kaina buvo suderinta pasirašant Sutartį ir Papildomus susitarimus, rangovė niekada nereiškė reikalavimų indeksuoti Sutarties kainą, Sutarties kainos koregavimas pagal Sutarties 9.9.2 punktą galimas tik raštu, o tokio raštiško susitarimo nebuvo. Administracija taip pat pažymėjo, kad plokščių Techninė specifikacija jų montavimo metu nebuvo koreguojama bei ji akustines sienų plokštes suderino tokias, kokios yra sumontuotos Objekto salėje. 2022 m. sausio 24 d. UAB „Versina“ pateikė Administracijai pakartotinę pretenziją, pagrįstą ankstesnėje pretenzijoje išdėstytais argumentais, kurią Telšių rajono savivaldybės administracija 2022 m. kovo 28 d. pranešimu atmetė.

35. Laikydama, kad Administracija privalo sumokėti rangovei indeksuotos (pabrangusios) darbų kainos skirtumą bei atsiskaityti už Objekto koncertų salės akustinių sienų perdarymo darbus, UAB „Versina“ kreipėsi į teismą dėl indeksuotos darbų kainos ir nuostolių atlyginimo priteisimo. Pirmosios instancijos teismui ieškinį atmetus, rangovė sprendimą apskundė apeliacine tvarka.

Dėl reikalavimo atlyginti nuostolius kvalifikavimo

37. Nagrinėjamu atveju ieškovė teigia, kad išimtinai dėl neteisėto atsakovės elgesio, atsisakius vykdyti sutartinius įsipareigojimus – priimti pagal Sutartį įvykdytus rangos darbus ir atsiskaityti už juos, patyrė nuostolių. Rangovė buvo priversta demontuoti Objekto koncertų salėje sumontuotas Techninio projekto reikalavimus atitinkančias akustines plokštes ir sumontuoti kitas pagal pakeistą projektinę dokumentaciją. Ieškovės nuostolius sudaro sumontuotų gipso plokščių išmontavimo ir naujų atsakovės pareikalautų plokščių įsigijimo bei sumontavimo kaštai, kurių dydis siekia 27 313,14 Eur.

38. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad kiekvienas asmuo, vykdydamas sutartį, turi elgtis teisėtai, t. y. tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutartinės prievolės neįvykdžiusiai šaliai kyla sutartinė civilinė atsakomybė – ji privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad sutartinei civilinei atsakomybei būdinga tai, jog šalis dar iki civilinės teisės pažeidimo sieja civiliniai teisiniai santykiai. Civilinės teisės pažeidimas tokiais atvejais dažniausiai pasireiškia sutarties pažeidimu (CK 6.256 straipsnis). Sutartis laikoma įvykdyta netinkamai, ją įvykdžius tik iš dalies, praleidus įvykdymo terminą, pažeidus kitas sutartas jos vykdymo sąlygas, bendradarbiavimo pareigą, imperatyviąsias teisės normas, taip pat pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1 dalis). Iš esmės sutartine teise ginamas lūkesčių interesas. Tai reiškia, kad šalis tikisi atsidurti tokioje padėtyje, kurioje ji būtų, jei būtų tinkamai įvykdyta sutartis, todėl taikant sutartinę atsakomybę siekiama užtikrinti, kad nukentėjusioji šalis tokioje padėtyje ir atsidurtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015).

39. Kasacinio teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad vykdant sutartį neužtenka vien tik vykdyti ją taip, kad būtų pasiektas pagrindinis sutarties tikslas – tinkamas jos įvykdymas. Ne mažiau svarbu elgtis taip, kad sutarties vykdymo metu nebūtų padaryta žalos kontrahentui. Todėl laikytina, kad iš sutarties kyla ne tik jos tinkamą įvykdymą apibrėžiančios pareigos, taip pat ne tik sutarties tinkamą įvykdymą užtikrinanti šalių tarpusavio bendradarbiavimo pareiga, bet ir bendroji rūpestingumo pareiga. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad veiksmų neteisėtumas kaip civilinės atsakomybės (tiek sutartinės, tiek deliktinės) sąlyga gali būti suprantamas ne tik kaip sutartyje ar įstatymuose nustatytos prievolės nevykdymas ar netinkamas vykdymas, įstatymo reikalavimų nepaisymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai pažeidimas. Įprastai bendroji rūpestingumo pareiga visų pirma siejama su generalinio delikto idėja, kuri yra įtvirtinta CK 6.263 straipsnio 1 dalyje. Tačiau tiek kasacinio teismo praktikoje, tiek teisės doktrinoje pripažįstama, jog ši pareiga egzistuoja ir sutarčių teisėje bei gali būti civilinės atsakomybės pagrindu. Taigi tuo atveju, jeigu bendroji rūpestingumo pareiga pažeidžiama vykdant sutartį, t. y. siekiant jos tikslo (sutarties rezultato), tai šios pareigos pažeidimo prigimtis yra išimtinai sutartinio pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3k-3-44-313/2021).

40. Vadovaujantis aptartu teisiniu reglamentavimu ir kasacinio teismo jurisprudencijoje pateiktais teisės išaiškinimais, dėl nagrinėjamoje byloje ieškovės pareikšto reikalavimo priteisti iš atsakovės nuostolių, kildinamų iš Statybos darbų rangos sutarties Nr. S-11725, atlyginimą, spręstina pagal sutartinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas.

41. Sutartinei civilinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos šios sąlygos: atsakovo neteisėti veiksmai, pasireiškiantys sutartinės prievolės nevykdymu ar netinkamu vykdymu, dėl to atsiradę nuostoliai ir priežastinis jų ryšys (CK 6.246–6.249, 6.256 straipsniai). Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Sutartyje nesant išlygos dėl kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, verslininko sutartinė atsakomybė atsiranda be kaltės, ir, esant reikalavimui taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, teismas turi nustatyti tris atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472-684/2015).

42. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad sutartinės prievolės neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas nėra preziumuojamas (CK 6.246, 6.256 straipsniai), todėl ginčo atveju, reikalaudamas nuostolių atlyginimo, jį privalo įrodyti ieškovas, reikalaujantis taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, t. y. ieškovas privalo įrodyti sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą, kaip vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtus veiksmus), dėl to patirtus nuostolius bei priežastinį ryšį tarp nuostolių ir sutarties neįvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472-684/2015; 2017 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-225-687/2017).

Dėl ieškovei pateikto Techninio projekto bei jo korekcijos

43. Teisėjų kolegija nustatė, kad kartu su ieškiniu apeliantė pirmosios instancijos teismui pateikė Techninio projekto Architektūrinę – interjero dalį, kurioje esančiame brėžinyje „Salės sienų išklotinės tarp ašių 3-6; E-B; 2016/05-01-TP-A-22-A“ nurodyta, kad Objekto salės (1) apatinė sienų dalis dengiama kieta, smūgiams atsparia medžiaga – OSB plokšte laminuota natūralaus medžio plaušu, dažyta juodais matiniais dažais, išlaikant medienos tekstūrą (rievėtumą), (2) vidurinė sienų dalis dengiama 50 mm presuota vata dengta juodu stiklo audiniu ir garsą išskaidančiomis perforuotomis plokštėmis 6–3 proc. RAL 7024 spalvos, (3) viršutinė sienų dalis dengiama 50 mm presuota vata dengta juodu stiklo audiniu. Brėžinyje „Salės sienų išklotinės tarp ašių 3-6; E-B; 2016/05-01-TP-A-22-A“ taip pat nurodyta, kad parenkant apdailos medžiagas būtina papildomai derinti su Projekto architektu. Techninio projekto Architektūrinės – interjero dalies brėžinyje „Salės sienų išklotinės tarp ašių 6-3; B-E; 2016/05-01-TP-A-23-A“ pažymėta bei šalia pateiktame Salės apdailos medžiagų žiniaraštyje nurodyta, kad Objekto salės sienų vidurinė dalis (236 kv. m) dengiama perforuoto 6–3 proc. gipso plokšte RAL 7024 spalvos. Šis brėžinys patvirtintas Telšių rajono savivaldybės administracijos paskirto Statinio statybos techninio prižiūrėtojo P. D. 2018 m. birželio 8 d. spaudu „Pritariu statyti“ bei parašu. Atsakovė su atsiliepimu į ieškinį pateikė tuos pačius Techninio projekto Architektūrinės – interjero dalies brėžinius.

44. 2022 m. rugsėjo 28 d. Administracija pateikė į bylą Techninio projekto Architektūrinę – interjero dalį, kurioje esančiuose brėžiniuose tokiu pačiu pavadinimu „Salės sienų išklotinės tarp ašių 3-6; E-B; 2016/05-01-TP-A-22-A“ buvo nurodyta, kad vidurinė sienų dalis (250,2 kv. m) dengiama garsą išskaidančiomis perforuotomis plokštėmis 6–3 proc. RAL 7024 spalvos. Ant abiejų brėžinių buvo Statinio statybos techninio prižiūrėtojo P. D. parašas. Kartu buvo pateikti Techninio darbo projekto brėžiniai. „Salės sienų išklotinės tarp ašių 3-6; E-B; 2016/05-01-DP-A-25-A“ brėžinyje analogiškai nurodyta, kad Objekto vidurinė sienų dalis dengiama garsą išskaidančiomis perforuotomis plokštėmis 6–3 proc. RAL 7024 spalvos. „Salės sienų išklotinės tarp ašių 6-3; B-E; 2016/05-01-DP-A-24-A“ brėžinyje pateiktame Salės apdailos medžiagų žiniaraštyje numatyta, kad Objekto salės sienų vidurinė dalis (250,2 kv. m) dengiama akustinėmis perforuotomis 6–3 proc. plokštėmis RAL 7024 spalvos.

45. Aukščiau nustatytos aplinkybės patvirtina, kad UAB „Versina“ į bylą kartu ieškiniu pateikti ir Administracijos bylos nagrinėjimo metu teismui pateikti Techninio projekto Architektūrinės – interjero dalies brėžiniai skyrėsi. Ieškovės pateiktas brėžinys „Salės sienų išklotinės tarp ašių 6-3; B-E; 2016/05-01-TP-A-23-A“ numatė, kad Objekto salės sienų vidurinė dalis (236 kv. m) dengiama perforuoto 6–3 proc. gipso plokšte RAL 7024 spalvos, o atsakovės vėliau į bylą pateiktame „Salės sienų išklotinės tarp ašių 3-6; E-B; 2016/05-01-TP-A-22-A“ brėžinyje buvo nurodyta, kad vidurinė sienų dalis (250,2 kv. m) dengiama akustinėmis perforuotomis 6–3 proc. plokštėmis RAL 7024 spalvos. Iš nurodytų dokumentų matyti, kad Administracijos pateiktame Techniniame projekte nebuvo numatyta Objekto sienų vidurinę dalį dengti perforuoto gipso plokštėmis, taip pat skyrėsi plokštėmis numatytas dengti plotas.

47. Pirmosios instancijos teismas skundžiame sprendime nurodė, kad apeliantei Techninio projekto dokumentaciją, taip pat ir Architektūrinės – interjero dalies brėžinius „Salės sienų išklotinės tarp ašių 3-6; E-B; 2016/05-01-TP-A-22-A“ ir „Salės sienų išklotinės tarp ašių 6-3; B-E; 2016/05-01-TP-A-23-A“, elektroniniu būdu perdavė UAB „Irdaiva“. Ginčo dėl šios aplinkybės byloje nėra. Kartu teismas konstatavo, kad UAB „Irdaiva“ pakoreguotas Techninis projektas buvo perduotas 2017 m. spalio 12 d. Tokią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė remdamasis į bylą atsakovės pateiktu Dokumentacijos perdavimo–priėmimo aktu, kuriame nurodyta, kad UAB „Irdaiva“ atstovui 2017 m. spalio 12 d. buvo perduotas patikslintas Techninis projektas. Tokiu būdu teismas iš esmės nusprendė, kad UAB „Versina“, vykdydama rangos darbus, vadovavosi klaidingu Techniniu projektu, kurio brėžinyje „Salės sienų išklotinės tarp ašių 6-3; B-E; 2016/05-01-TP-A-23-A“ buvo numatyta Objekto salės sienų vidurinę dalį dengti perforuoto gipso plokštėmis.

48. Į bylą pateiktas išrašas iš Statybos darbų žurnalo Nr. 20 patvirtina, kad Objekto salės sienų aptaisymą akustinėmis perforuoto gipso plokštėmis UAB „Versina“ vykdė 2018 m. spalio 26 d. – lapkričio 12 d. laikotarpiu. Iki šių darbų atlikimo rangovės darbuotojai elektroniniu paštu kreipusis į Projekto vadovo A. Ž. vadovaujamą UAB „Architektūros studija“ su prašymu pateikti „paskutinę elektroninę versiją salės akustikos“, buvo pateiktas būtent Techninio projekto Architektūrinės – interjero dalies brėžinys „Salės sienų išklotinės tarp ašių 6-3; B-E; 2016/05-01-TP-A-23-A“, kuriame buvo numatytas Objekto salės vidurinės sienų dalies padengimas perforuoto 6–3 proc. gipso plokšte RAL 7024 spalvos. 2018 m. liepos 17 d. UAB „Versina“ atstovui Projekto inžinieriui D. N. elektroniniu laišku kreipusis į Projekto vadovą su pastabomis dėl Techninės specifikacijos ir Techninio projekto brėžiniuose esančių neatitikčių, kartu nurodant, kad, išskyrus spalvos ir perforacijos paklaidos nurodymą, sprendiniuose nėra detalizuotos akustinių perforuoto gipso plokščių savybės, Projekto vadovas A. Ž. 2018 m. liepos 18 d. atsakyme, nepateikdamas jokių papildomų paaiškinimų, patvirtino, kad akustinių gipso plokščių spalva – RAL 7024. Iš 2018 m. spalio 3 d. Pasitarimo statybvietės protokolo Nr. 5 matyti, kad ieškovės ir atsakovės atstovai sprendė dėl apšvietimo detalių montavimo (tvirtinimo) prie sienų akustinio gipso plokščių („Sienų akustinis gipsas detalių vietoje turi būti prisukamas [...].). Kaip teigė pati atsakovė 2022 m. spalio 24 d. rašte teismui dėl informacijos ir papildomų įrodymų pateikimo, ji taip pat niekada neįrodinėjo, kad projektinės dokumentacijos korekcija, iš jos pašalinant žodį „gipsas“, buvo atlikta iki perforuoto gipso plokščių sumontavimo. Šie duomenys, teisėjų kolegijos vertinimu, leidžia teigti, kad iki Objekto salės sienų įrengimo perforuoto gipso plokštėmis, Techninio projekto Architektūrinės – interjero dalies korekcija nebuvo atlikta.

49. Ankstesnę išvadą pagrindžia ir po Objekto salės sienų įrengimo perforuoto gipso plokštėmis tarp rangovės bei Administracijos vykusi komunikacija. Tarp šalių kilus ginčui, atsakovė, laikydama, kad rangovė nesutinka pakeisti sumontuotų netinkamų perforuoto gipso plokščių, 2019 m. sausio 3 d. rašte pasiūlė atlikti Techninio projekto koregavimą, t. y. įtraukti į Techninį projektą galimybę Objekto salės sienų vidurinės dalies perforuotoms akustinėms plokštėms naudoti gipso kartoną bei atitinkamai pakeisti Sutarties kainą. Bylos duomenys bei pati atsakovė 2022 m. gruodžio 9 d. prašyme teismui dėl dokumentų pateikimo patvirtino, kad Administracija atliko dalies projektinės dokumentacijos korekciją, t. y. Techninio darbo projekto korekciją. Pakoreguotas Techninis darbo projektas, kurio „Salės sienų išklotinės tarp ašių 3-6; E-B; 2016/05-01-DP-A-25-A“ brėžinyje nurodyta, kad Objekto vidurinė sienų dalis dengiama garsą išskaidančiomis perforuotomis plokštėmis 6–3 proc. RAL 7024 spalvos, o „Salės sienų išklotinės tarp ašių 6-3; B-E; 2016/05-01-DP-A-24-A“ brėžinyje pateiktame Salės apdailos medžiagų žiniaraštyje numatyta, kad Objekto salės sienų vidurinė dalis (250,2 kv. m) dengiama akustinėmis perforuotomis 6–3 proc. plokštėmis RAL 7024 spalvos, ieškovei (UAB „Versina“ atstovui Projekto inžinieriui D. N.) buvo pateiktas 2019 m. sausio 10 d. Tačiau jis rangovės nebuvo priimtas ir grąžintas Administracijai. Šią aplinkybę patvirtina byloje esantis 2019 m. sausio 14 d. Dokumentų perdavimo–priėmimo aktas, kuriuo rangovė vienašališkai grąžino Administracijai pakoreguotą Techninį darbo projektą, nurodydama, kad pateikta darbo projekto byla yra vienašališkai pakoreguota, atsakovei siekiant naudos dalyvaujant ginče dėl Objekto salės akustinių sienų sprendinių tinkamumo. 2019 m. birželio 25 d. rašte rangovė nurodė, kad nesutinka su Administracijos siūlymu koreguoti Techninį projektą, pakeičiant (mažinant) Sutarties kainą, kai darbai jau atlikti. Tačiau 2020 m. sausio 31 d. atsakyme į Administracijos raštą rangovė pažymėjo, kad, esant atsakovės pageidavimui sumontuoti (permontuoti) jos pasirinktas akustines plokštes, turi būti pateikta Techninio projekto korektūra, joje nurodant atsakovės pasirinktų plokščių montavimą vidurinės Objekto salės sienų dalyje. Nors byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų pateikusi rangovei pakoreguotą Techninį projektą, kurį ji pateikė teismui į bylą (žr. šios nutarties 44 punktą), tačiau ieškovės kartu su 2022 m. spalio 5 d. prašymu dėl papildomų įrodymų prijungimo pateiktas A. Ž. ir UAB „Versina“ darbuotojo elektroninis susirašinėjimas leidžia daryti išvadą, kad rangovei patikslinti akustinių plokščių sprendiniai su medžiagos deklaracija buvo pateikti ne anksčiau kaip 2020 m. liepos 9 d.

50. Atsižvelgdama į anksčiau nustatytas aplinkybes bei išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija priėjo prie išvados, kad, priešingai, nei nurodė pirmosios instancijos teismas, UAB „Irdaiva“, o vėliau ir UAB „Versina“, nebuvo pateiktas pakoreguotas Techninis projektas. Kadangi Techninio projekto korektūra, kuria būtų pakeistas Architektūrinės – interjero dalies brėžinys, numatęs, kad Objekto salės sienų vidurinė dalis dengiama perforuoto gipso plokšte, buvo atlikta jau rangovei įrengus perforuoto gipso plokštes. Byloje esantis Projekto vadovo 2020 m. birželio 25 d. pranešimas, kuriame A. Ž. pateikė Administracijai akustinių Spigocustic plokščių deklaraciją, taip pat anksčiau minėtas 2020 m. liepos 9 d. A. Ž. ir UAB „Versina“ darbuotojo elektroninis susirašinėjimas, kurio metu rangovei buvo pateikti patikslinti akustinių plokščių sprendiniai su medžiagos deklaracija, leidžia nuspręsti, kad Techninio projekto korektūra buvo atlikta Administracijai pasirinkus montuojamų plokščių modelį. Todėl skundžiamo sprendimo išvada dėl UAB „Versina“ vadovavimosi klaidingu Techniniu projektu pripažįstama nepagrįsta.

Dėl reikalavimo atlyginti nuostolius

51. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas patenkinti ieškovės reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, priėjo prie išvadų, jog nors Techninis projektas turėjo trūkumų, rangovė į juos neatsižvelgė ir apie tai atsakovės neinformavo. Tokiu būdu ieškovė vykdė darbus negavusi atsakovės nurodymų dėl perforuoto gipso plokščių įrengimo. Be to, UAB „Versina“ tęsė netinkamos gipso plokštės įrengimo darbus net ir po to, kai buvo informuota apie jos netinkamumą, taigi, prisiėmė visą su medžiagų tinkamumu susijusią riziką. Apeliantė su tokiomis skundžiamo sprendimo išvadomis nesutinka ir teigia, kad atsakovė įsigijo akustinių perforuoto gipso plokščių įrengimą.

52. Anksčiau nutartyje nustatyta, kad Techninio projekto Architektūrinės – interjero dalies brėžinyje „Salės sienų išklotinės tarp ašių 3-6; E-B; 2016/05-01-TP-A-22-A“ nurodyta, kad Objekto salės vidurinė sienų dalis dengiama inter alia (be kita ko) garsą išskaidančiomis perforuotomis plokštėmis 6–3 proc. RAL 7024 spalvos. Brėžinyje „Salės sienų išklotinės tarp ašių 6-3; B-E; 2016/05-01-TP-A-23-A“ buvo pažymėta bei šalia pateiktame Salės apdailos medžiagų žiniaraštyje buvo nurodyta, kad Objekto salės sienų vidurinė dalis (236 kv. m) dengiama perforuoto 6–3 proc. gipso plokšte RAL 7024 spalvos. Byloje esančio Patalpų vidaus apdailos darbų ir medžiagų žiniaraščio 121 punkte nurodytos Objekto salės (363V. Salė) sienoms skirtos apdailos medžiagos, t. y. jame numatyta, kad 236 kv. m Objekto salės sienų bus dengiama 3-6 proc. perforuotomis akustinėmis plokštėmis ant metalinio karkaso dažyta matiniais dažais, spalva RAL 7024. Apdailos medžiagų įrengimą nukreipiama žiūrėti inter alia į aukščiau aptartus Architektūrinės – interjero dalies brėžinius „Salės sienų išklotinės tarp ašių 3-6; E-B; 2016/05-01-TP-A-22-A“ ir „Salės sienų išklotinės tarp ašių 6-3; B-E; 2016/05-01-TP-A-23-A“. Ieškovė ir atsakovė taip pat pateikė į bylą Garsą išskaidančių (difrakcija) – perforuotų akustinių plokščių patikslintą Techninę specifikaciją, nustatančią perforuotos ant sienų montuojamos akustinės plokštės akustinius parametrus, perforaciją, triukšmo slopinimo koeficientą, atsparumo liepsnai standartą, spalvą – RAL 7024 bei medžiagiškumą – 12 mm klijuota fanera, MDF, cemento ir drožlių mišinio plokštė, taip pat po pakabinamomis lubomis montuojamos pakabinamos perforuotos akustinės plokštės akustinius bei kitus parametrus. 2018 m. birželio 25 d. buvo sudarytas Papildomas susitarimas Nr. 3, kuriuo buvo susitarta ir dėl salės karkasų aptaisymo perforuotomis akustinėmis plokštėmis – 250 kv. m už 59 323,68 Eur kainą.

53. Į bylą pateiktame 2020 m. balandžio 22 d. rašte Administracijai Projekto vadovas A. Ž. nurodė, kad Techninio projekto Architektūrinės – interjero dalies brėžinyje „Salės sienų išklotinės tarp ašių 6-3; B-E; 2016/05-01-TP-A-23-A“ yra įsivėlusi klaida arba neatitiktis brėžiniui „Salės sienų išklotinės tarp ašių 3-6; E-B; 2016/05-01-TP-A-22-A“ bei Projekto Techninei specifikacijai apdailos medžiagų lentelėje nurodant žodį „gipso“. Projekto vadovas kartu teigė, kad ši klaida Administracijai ir rangovei buvo žinoma iki rangovei įsigyjant ir vėliau, nesuderinus su Administracija bei A. Ž., sumontuojant perforuoto gipso akustines plokštes. Projekto vadovas rašte tvirtino, kad ši klaida buvo aptarta Sutarties šalių gamybiniuose pasitarimuose, kuriuose rangovė taip pat buvo ne kartą informuota apie pareigą vadovautis Statybos techninio reglamento 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, Projekto ekspertizė“ 37 punkte nurodyta dokumentų viršenybės tvarka.

54. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Techniniame projekte iš tiesų buvo neatitikimų. Šią išvadą pagrindžia ir į bylą pateiktas UAB „Akustika plius“ 2019 m. rugsėjo 30 d. Vertinimas, kuriame, įvertinus Techninį projektą, konstatuota, kad skirtingose Techninio projekto dalyse, t. y. aukščiau aptartuose brėžiniuose „Salės sienų išklotinės tarp ašių 3-6; E-B; 2016/05-01-TP-A-22-A“ ir „Salės sienų išklotinės tarp ašių 6-3; B-E; 2016/05-01-TP-A-23-A“ bei Techninėje specifikacijoje, ta pati apdailinimo rezonansinė plokštė apibrėžiama skirtingai. Tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti teismo išvadai, kad šiuo atveju rangovė nurodytas neatitiktis ignoravo. Priešingai, anksčiau nutartyje minėtas, netrukus po Papildomo susitarimo Nr. 3 sudarymo išsiųstas UAB „Versina“ atstovo Projekto inžinieriaus D. N. 2018 m. liepos 17 d. elektroninis laiškas Administracijai su pastabomis dėl Techninės specifikacijos ir Techninio projekto brėžiniuose esančių neatitikčių, kartu nurodant, kad, išskyrus spalvos ir perforacijos procento nurodymą, sprendiniuose nėra detalizuotos akustinių perforuoto gipso plokščių savybės, patvirtina, kad rangovė atliko Sutarties 10.3 punkte nustatytą pareigą informuoti Administraciją apie Techninio projekto klaidas. A. Ž. 2018 m. liepos 18 d. elektroniniame laiške išreikštas patvirtinimas, kad akustinių gipso plokščių spalva – RAL 7024, nepateikiant jokių kitų paaiškinimų, teisėjų kolegijos vertinimu, leidžia spręsti, kad tokiu būdu rangovei buvo nurodytas būtent akustinės perforuoto gipso plokštės naudojimas vykdant darbus Objekto salėje dėl akustinių plokščių įrengimo.

55. Nors vėliau, t. y. 2020 m. balandžio 22 d. rašte Administracijai (žr. šios nutarties 53 punktą) Projekto vadovas A. Ž. iš esmės įrodinėjo, kad susitarimo dėl perforuoto gipso plokščių naudojimo niekada nebuvo, tačiau šiuos teiginius paneigia kiti byloje esantys įrodymai. Faktą, kad būtent dėl akustinių gipso plokščių sumontavimo vyko derybos prieš pasirašant Papildomą susitarimą Nr. 3, įrodo UAB „Versina“ darbuotojos 2017 m. lapkričio 27 d. Statinio statybos techniniam prižiūrėtojui P. D. pateikti 2017 m. lapkričio mėn. UAB „Lemora“, UAB „Iris“ ir UAB „Spedauta“ komerciniai pasiūlymai (dėl papildomų darbų), kuriuose nurodytos būtent akustinės perforuoto gipso 6-3 proc. plokštės RAL 7024 spalvos. Šie pasiūlymai P. D. buvo pakartotinai pateikti 2018 m. sausio 19 d. elektroniniu paštu. Nors į bylą pateiktas 2018 m. vasario mėn. A. Ž. susirašinėjimas elektroniniais laiškais patvirtina, kad jis taip pat ieškojo Objekto salėje tinkamų sumontuoti akustinių plokščių, tačiau iš šio susirašinėjimo negalima vienareikšmiškai nustatyti, kokio medžiagiškumo plokščių paiešką vykdė Projekto vadovas. Elektroninių laiškų turinys patvirtina, kad A. Ž. domėjosi ne plokščių medžiagiškumu, o jų perforacija. Byloje esantis A. Ž. 2019 m. rugsėjo 29 d. parašas dėl akustinės plokštės perforacijos piešinio suderinimo taip pat patvirtina, kad diskusijos tarp rangovės ir Administracijos dėl Objekto salėje numatytų montuoti plokščių medžiagiškumo nebuvo. Nustatytos aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad Administracija, atstovaujama Projekto vadovo, kontroliavo perforuoto gipso plokščių įsigijimo procesą. Todėl nėra jokio objektyvaus pagrindo pritarti atsakovei, kad Administracija nepritarė perforuoto gipso plokščių įsigijimui ir naudojimui.

56. Atsižvelgdama į aukščiau nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija pritaria apeliantei, kad ginčas dėl akustinių perforuoto gipso plokščių atitikimo Techninio projekto sprendiniams iš tiesų kilo jau po nurodytų plokščių sumontavimo. Byloje nėra jokių įrodymų, taip pat A. Ž. 2020 m. balandžio 22 d. rašte Administracijai paminėtų gamybinių susitarimų dokumentų, kurie patvirtintų, kad tarp rangovės ir Administracijos arba Projekto vadovo buvo sprendžiamas plokščių medžiagiškumo klausimas. Tai patvirtina ir į bylą pateikti Statybos darbų žurnalo Nr. 20 išrašai, kuriuose numatytas gipso plokščių įrengimo laikotarpis (2018 m. spalio 26 d. – 2018 m. lapkričio 12 d.) ir Techninio priežiūros vadovo 2018 m. lapkričio 9 d. pastaba dėl rangovės sumontuotos akustinės plokštės neatitikimo Techninės specifikacijos reikalavimų medžiagiškumui. Projekto vadovas A. Ž. pastabą, kad Objekto salės sienų garsą išsklaidančios perforuotos akustinės plokštės sumontuotos nesuderinus su juo bei neatitinka Techninės specifikacijos reikalavimų, pateikė 2018 m. lapkričio 12 d., t. y. rangovei jau baigus perforuoto gipso plokščių sumontavimo darbus Objekto salėje. Į bylą pateiktas rangovės ir Administracijos susirašinėjimas po nurodytų pastabų pateikimo (2018 m. lapkričio 12 d. rašte rangovė prašė Administracijos paaiškinti Projekto vadovo pastabą dėl sumontuotų plokščių neatitikties Techninės specifikacijos reikalavimams, atsakovė 2018 m. lapkričio 23 d. atsakyme patvirtinusi Techninio projekto brėžinių „Salės sienų išklotinės tarp ašių 3-6; E-B; 2016/05-01-TP-A-22-A“ ir „Salės sienų išklotinės tarp ašių 6-3; B-E; 2016/05-01-TP-A-23-A“ prieštaravimus, teigė, kad tokiu atveju rangovė turėjo vadovautis Technine specifikacija) taip pat įrodo, kad ginčas dėl plokščių medžiagiškumo kilo jau po pastarųjų sumontavimo.

57. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, sutinka su apeliantės vertinimu, kad ginčo situacija susidarė dėl Administracijos veiksmų, t. y. Projekto vadovui iš esmės pateikus patvirtinimą dėl Objekto salės vidurinėje dalyje montuojamų plokščių medžiagiškumo – perforuoto gipso plokščių montavimo, – kuris buvo nurodytas ir Techninio projekto sprendiniuose, rangovei tokiu patvirtinimu pagrįstai vadovavusis ir perforuoto gipso plokštes sumontavus, atsakovė bei Projekto vadovas nuomonę dėl plokščių medžiagiškumo pakeitė. Į bylą pateiktas Administracijos ir rangovės tarpusavio susirašinėjimas patvirtina, kad dėl kilusios situacijos sustoję Projekto įgyvendinimo darbai, vėliau buvo pratęsti. Rangovė, siekdama laiku ir tinkamai įvykdyti sutartinius įsipareigojimus, 2018 m. gruodžio 5 d., 2019 m. vasario 4 d., 2019 m. balandžio 23 d., 2019 m. birželio 25 d. raštais ragino Administraciją leisti rangovei tęsti Projekto įgyvendinimo darbų vykdymo darbus, akustinių sienų įrengimo darbų nepriimant ir nemokant Sutarties fiksuotos kainos dalies už šiuos darbus, o ginčą pratęsti po Objekto užbaigimo teisme. 2020 m. vasario 27 d. rašte rangovė nurodė nors nesutinkanti su akustinių sienų įrengimo neatitiktimi Techniniam projektui, tačiau sutinkanti pakeisti Objekto akustines plokštes į Administracijos reikalaujamas. Į bylą pateiktas 2021 m. vasario 10 d. tarp Administracijos ir jungtinės veiklos partnerių atstovės UAB „KRS“ pasirašytas Atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktas patvirtina, kad darbai pagal Sutartį ir Papildomus susitarimus Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4 ir Nr. 5 buvo atlikti ir Administracija visus atliktus darbus priėmė.

58. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija nusprendžia, kad atsakovės veiksmai, sutartinių santykių vykdymo eigoje iš esmės pritarus akustinių gipso plokščių medžiagiškumui, vėliau nuomonę pakeitus, kartu pripažįstant, kad jos rangovei pateikto Techninio projekto sprendiniuose yra klaidų, dėl to rangovei sumontuotas plokštes pakeitus kitomis, tačiau atsisakius už šiuos darbus sumokėti, yra nesuderinami su šalių bendradarbiavimo, kooperavimosi pareigomis, taip pat bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai bei patvirtina atsakovės neteisėtus veiksmus, kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlygą (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Nustačius Administracijos neteisėtus veiksmus, nulėmusius ieškovės reikalaujamų atlyginti nuostolių atsiradimą, atsakovės kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Teismo proceso metu atsakovė nepateikė įrodymų, paneigiančių šią prezumpciją (CPK 12, 178 straipsniai, 182 straipsnio 4 punktas).

Dėl priteisiamo nuostolių atlyginimo dydžio

59. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.

60. Ieškovė prašė teismo priteisti 27 313,14 Eur nuostolių, kuriuos sudaro sumontuotų gipso plokščių išmontavimo ir naujų atsakovės pareikalautų plokščių įsigijimo bei sumontavimo kaštai, atlyginimą. Į bylą pateiktos PVM sąskaitos faktūros, 2020 m. spalio 9 d. Atliktų darbų aktas Nr. 1 bei Mokėjimų pavedimų kopijos pagrindžia ieškovės reikalaujamų nuostolių patyrimo faktą bei dydį. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, UAB „Versina“ kaip nuostoliai nurodomas darbų vadovo G. G. atlyginimas už 2020 m. rugsėjo – spalio mėn., siekiantis 4 423,42 Eur, nelaikytinas dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ieškovės patirta žala. Nors pateiktas 2018 m. balandžio 3 d. UAB „Versina“ direktoriaus įsakymas dėl atsakingų asmenų objekte patvirtina, kad G. G. 2020 m. rugsėjo–spalio mėn. dirbo Objekte, tačiau, kadangi nurodytas asmuo yra UAB „Versina“ darbuotojas ir, tikėtina, vykdė kitas darbines funkcijas, nėra pagrindo nuspręsti, kad jam ieškovės šiuo laikotarpiu išmokėtas atlyginimas yra rangovės nuostolis. Todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 22 889,72 Eur nuostolių atlyginimo.

61. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi taip pat patenkinamas ieškinio reikalavimas dėl 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą (22 889,72 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. gegužės 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl alternatyvaus reikalavimo priteisti papildomų darbų kainą

63. Teismų praktikoje išaiškinta, kad ieškovas, atsižvelgdamas į materialinį teisinį reguliavimą, teismui pateikiamame ieškinyje gali nurodyti alternatyvius ieškinio reikalavimus. Alternatyvių ieškovo reikalavimų nurodymas reiškia, kad ieškovas, kreipdamasis į teismą teisminės gynybos, apibrėžia teisme nagrinėtino ginčo ribas tokiu būdu, kad bet kurio iš pareikštų reikalavimų patenkinimas reikštų kilusio ginčo išsprendimą iš esmės. Tokių reikalavimų esmė yra ta, kad vienas ieškinio reikalavimas pašalina kito galimybę, tačiau bet kuriuo iš jų yra siekiama apginti pažeistas ar ginčijamas asmens materialines subjektines teises arba įstatymo saugomus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014; 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-916/2019).

64. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi pateiktu kasacinio teismo išaiškinimu, aplinkybe, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, vienas iš reikalavimų priteisti nuostolių atlyginimą yra patenkintas (iš dalies), alternatyvaus reikalavimo priteisti papildomų darbų kainą nenagrinėja.

Dėl reikalavimo priteisti indeksuotos darbų ir faktiškai apmokėtos darbų kainos skirtumą bei prašymo priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme

65. Pagal tarp rangovės ir Administracijos sudarytos Sutarties 9.9.2 punktą, įtvirtinantį Sutarties kainos pakeitimo atvejį, Sutarties kaina dėl metinio infliacijos ar defliacijos pokyčio gali būti didinama arba mažinama, jei darbų atlikimo terminas trunka ilgiau nei vienerius metus. Sutarties kaina gali būti perskaičiuojama ne dažniau kaip kas vienerius metus skaičiuojant nuo Sutarties įsigaliojimo datos ir kai Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbta vidutinė metinė infliacija arba defliacija padidėja arba sumažėja 5 procentiniais punktais, lyginant su Sutarties sudarymo metu buvusia vidutine metine infliacija arba defliacija. Dar po metų likusios neišmokėtos Sutarties kainos dalies didinimas arba mažinimas galimas jei, praėjus metams po Sutarties kainos pakeitimo dėl bendro kainų lygio kitimo, vidutinė metinė infliacija arba defliacija padidėja arba sumažėja 5 procentiniais punktais, lyginant su Sutarties kainos paskutinio pakeitimo metu buvusia vidutine metine infliacija arba defliacija. Neišmokėta Sutarties kainos dalis didinama arba mažinama tiek procentų, kiek padidėja arba sumažėja infliacija arba defliacija. Tokiais atvejais suinteresuota šalis kreipiasi į kitą šalį dėl Sutarties kainos perskaičiavimo pateikdama Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės raštą apie kainų pokytį. Susitarimas padidinti arba sumažinti Sutarties kainą įsigalioja surašius jį raštu ir abiems šalims patvirtinus parašais. Ieškovė, išdėstytą Sutarties nuostatą taikydama po 2017 m. rugsėjo 1 d. atliktų darbų kainos daliai, kuri buvo nustatyta Sutartimi, t. y. kainomis, nustatytomis po 2015 m. rugpjūčio 31 d., prašė teismo (patikslinusi ieškinio reikalavimą) priteisti iš atsakovės 114 602,55 Eur indeksuotų darbų, atliktų po 2017 m. rugsėjo 1 d., kainos ir faktiškai apmokėtos darbų kainos skirtumą.

66. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau pateiktą Sutarties nuostatą, padaro išvadą, kad Sutarties kainos keitimas dėl metinio infliacijos ar defliacijos pokyčio pagal Sutarties 9.9.2 punktą taikomas neišmokėtai Sutarties kainos daliai, suinteresuotai Sutarties šaliai kreipusis į kitą Sutarties šalį dėl tokio Sutarties kainos pakeitimo bei pateikiant Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės raštą apie kainų pokytį. Toks susitarimas pakeisti Sutarties kainą turi būti sudarytas raštu bei patvirtintas šalių parašais.

67. 2020 m. sausio 16 d. rangovė, vadovaudamasi Sutarties 9.9.2 punktu ir Sutarties priedu „Telšių rajono savivaldybės administracijos viešojo pirkimo–pardavimo rangos sutarčių kainos ir kainodaros taisyklė“, kreipėsi į Administraciją, su raštu dėl Sutarties kainos perskaičiavimo. Laikydama, kad Sutarties darbų kainų pokytis nuo statybos pradžios iki 2017 m. liepos mėn. padidėjo daugiau kaip 5 proc., rangovė nurodė, kad likutinių darbų (kurie nebuvo atlikti iki 2017 m. liepos mėn.) kaina turi būti perskaičiuojama atliekamų darbų kainą dauginant iš perskaičiavimo daugiklio. Rangovės skaičiavimais, darbų pabrangimas dėl kainų kilimo lygio siekė 133 498,79 Eur. Rangovė taip pat nurodė, kad nuo 2017 m. liepos mėn. yra galimas dar vienas perskaičiavimas 2019 m. liepos mėn., bet visi darbai iki to momento buvo užbaigti, tad kaina nėra perskaičiuojama.

68. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Sutarties 9.9.2 punktą bei bylos aplinkybes, konstatuoja, kad apeliantė neįvykdė aptariamos sutartinės nuostatos įgyvendinimui būtinų Sutarties sąlygų. Ankščiau aptartas ieškovės pranešimas nėra susijęs su ieškinyje reiškiamu reikalavimu, priešingai, pati apeliantė rašte patvirtina, kad yra galimas dar vienas Sutarties kainos perskaičiavimas, tačiau visiems darbams esant užbaigtiems, kaina negali būti perskaičiuojama. Taigi ieškovė negalėjo prašyti pakeisti Sutarties kainos už darbus, už kuriuos jau yra atsiskaityta. Į bylą taip pat nėra pateikta įrodymų, kad ieškovė būtų kreipusis į atsakovę su prašymu pakeisti po 2017 m. rugsėjo 1 d. atliktų darbų kainos dalį. Todėl skundo argumentai dėl Administracijos atsisakymo bendradarbiauti ir indeksuoti po 2017 m. rugsėjo mėn. darbų kainos yra nepagrįsti. Ieškovė taip pat nepateikė raštiško šalių susitarimo, kuris yra privalomas Sutarties kainos pakeitimui pagal Sutarties 9.9.2 punktą.

69. Atsižvelgdama į aukščiau nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria reikalavimas priteisti indeksuotos darbų ir faktiškai apmokėtos darbų kainos skirtumą atmestas.

70. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti, ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

71. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau padarytas išvadas, ieškovės kartu su apeliaciniu skundu pateiktus naujus įrodymus – 2022 m spalio 10 d. ir 2022 m. spalio 24 d. prašymus Statistikos departamentui dėl informacijos (statistinių duomenų) pateikimo bei Statistikos departamento 2022 m. rugsėjo 20 d. ir 2022 m. spalio 25 d. pateiktus statistinius duomenis apie infliaciją, atsisako priimti. Pateikti duomenys jokių naujų šiai bylai aktualių aplinkybių nepatvirtina, be to, galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

72. Teisėjų kolegija, apibendrindama aukščiau išdėstytas aplinkybes ir argumentus, padaro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino reikalavimo priteisti indeksuotos darbų kainos ir faktiškai apmokėtos darbų kainos skirtumą. Tačiau pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, aktualias reikalavimui dėl nuostolių atlyginimo priteisimo išnagrinėti, dėl to neteisingai išsprendė šį ieškinio reikalavimą. Todėl teisėjų kolegija pakeičia skundžiamą sprendimą ir UAB „Versina“ ieškinį patenkina iš dalies – priteisia ieškovei iš atsakovės 22 889,72 Eur nuostolių atlyginimo, o kitą skundžiamo sprendimo dalį palieka nepakeistą.

73. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovei – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio.

74. Ieškovė UAB „Versina“ pirmosios instancijos teisme prašė priteisti iš viso 9 680,44 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, kurias pagrindė PVM sąskaitomis faktūromis, išrašu iš kredito įstaigoje esančios sąskaitos bei teisinių paslaugų išklotine. Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytą maksimalų dydį. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į patenkintų ieškinio reikalavimų dalį – 16 proc., ieškovei iš atsakovės Telšių rajono savivaldybės administracijos priteisia 1 549 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme. Atsakovei bei tretiesiems asmenims pirmosios instancijos teisme nepateikus prašymo bei bylinėjimosi išlaidų faktą bei dydį patvirtinančių įrodymų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas nesprendžiamas.

75. Ieškovė, pateikdama apeliacinį skundą sumokėjo 2 039 Eur dydžio žyminį mokestį ir patyrė 2 178 Eur bylinėjimosi išlaidas už apeliacinio skundo parengimą. Šias išlaidas patvirtina kartu su prašymu priteisti bylinėjimosi išlaidas pateikta PVM sąskaita faktūra, teisinių paslaugų suvestinė ir mokėjimų nurodymai. Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos atitinka Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į patenkintų apeliacinio skundo reikalavimų dalį – 16 proc., ieškovei iš atsakovės priteisia 675 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Atsakovei nepateikus prašymo ir bylinėjimosi išlaidų faktą bei dydį patvirtinančių įrodymų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas nesprendžiamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2023 m. vasario 1 d. sprendimą ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Versina“ (juridinio asmens kodas 180346182) iš atsakovės Telšių rajono savivaldybės administracijos (juridinio asmens kodas 180878299) 22 889,72 Eur (dvidešimt du tūkstančius aštuonis šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus 72 centus) nuostolių atlyginimo, 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (22 889,72 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (2022 m. gegužės 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Versina“ (juridinio asmens kodas 180346182) iš atsakovės Telšių rajono savivaldybės administracijos (juridinio asmens kodas 180878299) 1 549 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus keturiasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.“

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Versina“ (juridinio asmens kodas 180346182) iš atsakovės Telšių rajono savivaldybės administracijos (juridinio asmens kodas 180878299) 675 Eur (šešis šimtus septyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.