Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2021-10-28 · Civilinė byla Nr. e2-1123-302/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2021-10-28Lietuvos apeliacinis teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2021-11-25Lietuvos apeliacinis teismas
  3. Pirmoji instancijaSprendimas · 2023-02-15Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-10-28
Bylos Nr.
e2-1123-302/2021
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00749-2021-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Romualda Janovičienė
Atsakovas
E. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1123-302/2021Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00749-2021-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.2.1; 3.1.18.2.3 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 28 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės E. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 8 d. nutarties, kuria patenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios kooperatinės bendrovės kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ ieškinį atsakovei E. M. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė bankrutavusi kooperatinė bendrovė kredito unija (toliau – ir BKB KU) „Vilniaus taupomoji kasa“, atstovaujama nemokumo administratorės J. K., kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei E. M., prašydama priteisti iš atsakovės 986 979,84 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – neviršijant ieškinio sumos areštuoti atsakovei E. M. priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamą turtą, tiek esantį pas atsakovę, tiek pas trečiuosius asmenis, uždraudžiant šį turtą bei iš jo kylančias turtines ir neturtines teises perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti ar kitaip apsunkinti, o jo nepakakus, areštuoti ir atsakovės pinigines lėšas, esančias pas ją ar trečiuosius asmenis, leidžiant su jomis atlikti atsiskaitymus tik su ieškove, taip pat areštuoti bet kokias gautinas sumas ir ieškovei priklausančias turtines teises.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. liepos 8 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino, ieškovės BKB KU ,,Vilniaus taupomoji kasa“ naudai ieškinio reikalavimo užtikrinimui areštavo atsakovei E. M. priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą ne mažesnei kaip 986 979,84 Eur sumai, o tokio turto nesant ar esant nepakankamai – areštavo atsakovės turtines teises bei pinigines lėšas, esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, neviršijant 986 979,84 Eur sumos, leido atsakovei E. M. iš areštuotų lėšų kiekvieną mėnesį disponuoti gaunamomis pajamomis, neviršijančiomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto vienos minimalios mėnesinės algos dydžio, bei atsiskaityti su ieškove.

4. Teismas, įvertinęs ieškovės ieškinio faktinį pagrindą, pateikto ieškinio formą, sprendė, kad ieškinys iš esmės atitinka įstatyme keliamus reikalavimus.

5. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl 986 979,84 Eur žalos atlyginimo ir teismas sprendė, kad prašoma priteisti piniginė suma yra didelė ir gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką.

6. Ieškovė, įrodinėdama atsakovės nesąžiningumą, pateikė įrodymus apie tai, jog atsakovė perleido turtą, kurio disponavimas nebuvo apribotas ikiteisminiame tyrime, taip pat sukėlė abejones tiek dėl parduodamo turto vertės bei dėl sandorių galimo formalumo. Dėl to teismas sprendė, kad ieškovė pagrindė galimą atsakovės E. M. nesąžiningumą.

7. Teismas, įvertinęs prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones argumentus, darė išvadą, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas ateityje gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, todėl yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones CPK 145 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 3 punkto pagrindais.

8. Siekdamas užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą bei atsakovės teisėtų interesų apsaugą, teismas pirmiausia areštavo atsakovės nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, o jų nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas bei turtinės teisės.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9. Atsakovė E. M. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartį ir ieškovės prašymą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškinys preliminariai pagrįstas. Ieškovės reiškiamų reikalavimų nėra pagrindo laikyti tiek tikėtinais, kad būtų galima atsakovei iš esmės visiškai apriboti teisę į nuosavybę. Net preliminariai vertinant byloje galima nustatyti, jog ieškovės reikalavimas reiškiamas praleidus senaties terminą.

9.2. Ieškovė sprendimo įgyvendinimo riziką grindė tik ieškinio sumos dydžiu, tačiau tai nėra absoliutus pagrindas suteikiantis galimybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nėra pagrindo spręsti, kad atsakovė už neprotingą kainą perleis jai priklausantį nekilnojamą turtą siekdama išvengti reikalavimo, kuris reiškiamas praleidus ieškinio senaties terminą ir selektyviai teikiant duomenis ir įrodymus.

9.3. Atsakovei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ieškinio reikalavimų užtikrinimui yra perteklinės. Buvo spręsta areštuoti atsakovei priklausantį nekilnojamąjį turtą ir taip pat lėšas esančias banko sąskaitoje. Nuo 2018 m. nekilnojamojo turto kaina išaugo, todėl nėra būtina areštuoti atsakovės lėšas esančias banko sąskaitose.

9.4. Nepagrįstos teismo išvados, kad ieškovė pagrindė atsakovės nesąžiningumą. Tai, kad atsakovė disponavo turtu, kuriam nebuvo taikyti jokie apribojimai, nepagrindžia jos nesąžiningų veiksmų, o pateikti įrodymai apie sandorius pagrindžia tik jų įvykimo faktą. Nei vieno iš sandorių atsakovė nesudarė siekdama išvengti galimo išieškojimo, šie sandoriai buvo sąžiningi ir atlikti išimtinai atsakovės turtinių interesų naudai.

10. Ieškovė BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, palikti skundžiamą nutartį nepakeistą. Nurodo šiuos argumentus:

10.1. Teismas, spręsdamas, kad egzistuoja pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – tikėtinas ieškinio pagrįstumas, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį. Tuo tarpu, atsakovės teiginiai šioje dalyje yra nepagrįsti nei faktinėmis aplinkybėmis, nei teisiniu reglamentavimu.

10.2. Nepaisant to, kad minimų lėšų areštavimas yra teisėtas, vien tik atsakovės siekis nukreipti jai priklausančias lėšas į jos artimų asmenų banko sąskaitą, o vėliau ir reikalavimas panaikinti šioms lėšoms areštą patvirtina nesąžiningus atsakovės siekius stengiantis apsunkinti ieškovei palankaus sprendimo vykdymą. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovė imasi įvairių priemonių apsunkinti savo turtą įkeitimais arba nukreipiant pinigines lėšas į kitų asmenų banko sąskaitas. Atsakovė elgiasi nesąžiningai siekdama, kad išieškojimas ieškovės naudai iš turto būtų neįmanomas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas patenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais ir patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Dėl naujų rašytinių įrodymų

12. Atsakovė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus, t. y. ieškovės 2016 m. gruodžio 14 d. pretenzijos kopiją, turto vertinimo ataskaitų Nr. N1801S23, Nr. 1804S26 kopijas, turto vertinimo santraukos Nr. AGV17/35 kopiją, 2018 m. birželio 8 d. preliminarios nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties kopiją ir mokėjimo nurodymo kopiją, 2018 m. spalio 1 d. paskolos sutarties kopiją, 2018 m. spalio 1 d. sutartinės hipotekos kopiją, 2019 m. sausio 21 d. pirkimo – pardavimo sutarties kopiją, 2019 m. sausio 24 d. pirkimo – pardavimo sutarties kopiją ir mokėjimo nurodymo kopiją.

13. Ieškovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus rašytinius įrodymus, t. y. duomenų apie UAB „EMRO INVEST“ dalyvius išrašo kopiją, 2021 m. rugpūčio 4 d. hipotekos registro išrašo kopiją, 2021 m. liepos 20 d. pareiškimo dėl patikslinto ieškinio ir ieškinio kopiją, išrašo iš EPP kortelės kopiją, 2021 m. liepos 14 d. turto arešto akto kopiją, 2021 m. liepos 15 d. antstolio el. laiško kopiją, 2021 m. liepos 22 d. antstolio el. laiško kopiją, 2021 m. liepos 19 d. KU „Taupa“ rašto kopiją, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-662-275/2021 kopiją, 2019 m. gruodžio 4 d. Juridinių asmenų registro išrašo kopiją, 2021 m. birželio 8 d. nutarimo dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo kopiją, 2021 m. liepos 1 d. skundo dėl prokurorės 2021 m. birželio 8 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą įtariamajai E. M. kopiją, Generalinės prokuratūros 2021 m. liepos 16 d. rašto kopiją, E. M. 2021 m. liepos 14 d. sutikimo kopiją, 2021 m. rugpjūčio 18d. atsakovės kreipimosi į antstolį kopiją.

14. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad įrodymų teikimas byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymas turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės sprendžiamam klausimui aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

15. Įvertinus tai, kad teismo procesiniai dokumentai yra viešai skelbiami Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO, ieškovės pateiktą Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-662-275/2021 kopiją atsisakoma priimti į bylą.

16. Atsižvelgiant į tai, kad šalys teikiamais rašytiniais įrodymais siekia pagrįsti savo procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo/nepagrįstumo, ir į tai, jog šie rašytiniai įrodymai su atskiruoju skundu arba atsiliepimu į atskirąjį skundą buvo išsiųsti šalims susipažinti, todėl jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, šalių teikiami nauji rašytiniai įrodymai (išskyrus Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-662-275/2021 kopija) priimami ir vertinami visų į bylą pateiktų rašytinių įrodymų kontekste.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)pagrįstumo

17. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jeigu nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis).

18. Taigi, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas pirmiausia turi įvertinti, ar egzistuoja tikimybė, kad byloje bus priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, t. y. teismas turi preliminariai įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą. Jeigu teismas nustato, kad tokia tikimybė egzistuoja, jis turi įvertinti, ar yra grėsmė, jog ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų būti apsunkintas ar apskritai tapti neįmanomas dėl atsakovo veiksmų, nukreiptų išvengti būsimo išieškojimo.

19. Atskirajame skunde yra keliamas klausimas dėl ieškinio tikėtino nepagrįstumo ir tokios sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nebuvimo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovės pozicija ir pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad tokia sąlyga visgi egzistuoja. Tikėtino ieškinio pagrįstumo pagal prima facie (iš pirmo žvilgsnio) doktriną sąlyga reiškia, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nenagrinėja ir neturi nagrinėti ieškinio pagrįstumo klausimo iš esmės, neturi tirti ir vertinti ieškinio faktinių bei teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, jog pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-891-553/2021; 2021 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1051-464/2021).

20. Kaip ne kartą buvo pasisakyta Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1711-516/2017; 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1609-407/2020; 2021 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-307-370/2021).

21. Taigi, atliekant ieškinio prima facie pagrįstumo vertinimą teismui pakanka tik įsitikinti, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais ir ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais, tačiau ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių bei faktinių argumentų ir pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo (jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1464-516/2016; 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-27-370/2020; 2021 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-258-881/2021).

22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės ieškinio argumentai bei jos pateikti įrodymai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo, nes ieškinyje yra suformuluoti aiškūs reikalavimai, nurodytas jų teisinis ir faktinis pagrindas, išdėstyta argumentacija, pateikti nurodomas aplinkybes pagrindžiantys įrodymai. Ieškinio forma ir turinys atitinka įstatymo nuostatas, taip pat nėra duomenų, kad ieškovės reikalavimai būtų akivaizdžiai nepagrįsti ar kad ji savo interesus gina aiškiai netinkamu būdu.

23. Atsakovės atskirojo skundo argumentai, kuriais kvestionuojamas preliminarus ieškinio pagrįstumas ir tvirtinama, kad net preliminariai vertinant byloje galima nustatyti, jog ieškovės reikalavimas reiškiamas praleidus senaties terminą, yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, todėl jais negalima vadovautis sprendžiant tikėtino ieškinio pagrįstumo klausimą. Tik išnagrinėjęs kilusį ginčą iš esmės pirmosios instancijos teismas įvertins visus byloje esančius duomenis, taip pat pasisakys dėl ieškinio senaties.

24. Vertindamas, ar pagrįstai buvo nustatytas antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos t. y. grėsmės teismo sprendimo neįvykdymui, buvimas, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių, kaip itin atsakovo teises varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik išskirtiniais atvejais ir tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo (ieškovas) pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių tikslas – išvengti ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018; 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-614-450/2019; 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-538-302/2020; 2021 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-961-464/2021).

25. Taip pat Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje praktikoje ne kartą pažymėta, kad asmens nesąžiningumas nėra preziumuojamas, todėl būtent asmeniui, prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones – šiuo atveju ieškovei – tenka pareiga jį įrodyti. Kadangi laikinosios apsaugos priemonės yra skirtos užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, šio instituto taikymo kontekste yra reikšmingi tik tokie galimai nesąžiningi atsakovo veiksmai, kuriais siekiama išvengti išieškojimo pagal byloje priimtą jam nepalankų teismo sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-675-943/2020 ir kt.).

26. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiantis pasinaudotu asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atlikus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Priešingu atveju, šis išimtinis ir atsakovo interesus itin varžantis procesinis institutas netaikytinas.

27. Atsakovė skunde nurodo, kad aplinkybė, jog atsakovė disponavo turtu, kuriam nebuvo taikyti jokie apribojimai, nepagrindžia jos nesąžiningų veiksmų, o pateikti įrodymai apie sandorius pagrindžia tik jų įvykimo faktą. Atsakovės teigimu, nei vieno iš sandorių atsakovė nesudarė siekdama išvengti galimo išieškojimo, šie sandoriai buvo sąžiningi ir atlikti išimtinai atsakovės turtinių interesų naudai.

28. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė 2021 m. liepos 9 d. įregistravo sutartinės hipotekos sandorį, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini) (toliau – Hipotekos sandoris), kuriuo atsakovė įkeitė jai nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą už skolininkės UAB „EMRO INVEST“, kurios akcininkė atsakovė yra ir kuriai priklauso 51 proc. šios bendrovės akcijų, prievoles kredito unijai „Taupa“, t. y. žemės sklypo 200/1241 dalį, (duomenys neskelbtini), gyvenamąją patalpą, (duomenys neskelbtini), negyvenamąją patalpą, (duomenys neskelbtini).

29. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad Hipotekos sandoris yra sudarytas tarp susijusių asmenų, t. y. UAB „EMRO INVEST“, kuri yra skolininkė pagal Hipotekos sandoriu užtikrintą prievolę, pagrindinė akcininkė yra E. M., valdanti 51 proc. bendrovės akcijų. Tuo tarpu, kredito unija „Taupa“, kuri yra kreditorė pagal Hipotekos sandoriu užtikrintą prievolę, yra atstovaujama šios unijos teisininko R. P. (R. P.), kuris Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovės BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ ieškinį atsakovėms E. M., E. P. ir J. Č. dėl pirkimo –pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo yra įtrauktas trečiuoju asmeniu. Be to, R. P. buvo BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ paskolų komiteto narys laikotarpiu nuo 2007 m. balandžio 6 d. iki 2011 m. balandžio 8 d., t. y. tuo laikotarpiu, kai BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ valdybos narės pareigas nuo 2007 m. kovo 16 d. iki 2010 m. balandžio 9 d. ėjo ir atsakovė.

30. Nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, kad atsakovė Hipotekos sandoriu įkeitė savo nekilnojamąjį turtą už jos kontroliuojamos bendrovės UAB „EMRO INVEST“ prievoles kreditoriui, t. y. kito su ginčo santykiais glaudžiai susijusio asmens R. P. atstovaujamai kredito unijai „Taupa“. Taigi, atsakovė, sudarydama Hipotekos sandorį, veikė galimai nesąžiningai, siekdama išvengti galimai ieškovei palankaus sprendimo vykdymo, tokiu būdu pažeisdama ieškovės teisėtus interesus.

31. Be to, atsakovė 2021 m. liepos 14 d., t. y. jau galiojant laikinosioms apsaugos priemonėms sudarė sutikimą – pareiškimą, kuriuo sutiko, kad atsakovei priklausančios lėšos (140 000 Eur) būtų pervestos į I. M. (atsakovės motinos) sąskaitą, dengiant M. R. įsiskolinimą atsakovei. 2021 m. rugpjūčio 18 d. atsakovės prašymas antstoliui dėl arešto skolininkui priklausančioms piniginėms lėšoms panaikinimo patvirtina, kad atsakovė ir M. R. 2021 m. vasario 17 d. sudarė paskolos sutartį, kuria atsakovė suteikė paskolos gavėjui 140 000 Eur paskolą. Visus įsipareigojimus ir teises pagal šią paskolos sutartį prisiėmė pati Atsakovė. Paskolos grąžinimas buvo užtikrintas sutartine hipoteka, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), kurioje hipotekos kreditoriumi nurodyta atsakovė. Nepaisant atsakovės sutikimo dėl jai priklausančių lėšų pervedimo į jos motinos sąskaitą, 2021 m. liepos 20 d. lėšos buvo pervestos į atsakovės sąskaitą. Pirmiau nurodytas atsakovės elgesys taip pat vertinamas kaip siekis nukreipti jai priklausančias lėšas į jos artimų asmenų banko sąskaitą, o vėliau ir reikalavimas panaikinti šioms lėšoms areštą patvirtina nesąžiningus atsakovės tikslus stengiantis apsunkinti ieškovei galimai palankaus sprendimo vykdymą.

32. Atsakovės nesąžiningus veiksmus taip pat patvirtina žemės sklypų perleidimo sandoriai už grynuosius pinigus ar galimai ženkliai mažesnę nei rinkos kainą. Nagrinėjamu atveju atsakovė nepagrindė atskirojo skundo argumentų, kad nėra pagrindo spręsti, kad atsakovė už neprotingą kainą perleis jai priklausantį nekilnojamą turtą siekdama išvengti reikalavimo, todėl skunde nurodyti teiginiai laikytini deklaratyviais ir neįrodytais.

33. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytą daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovė pagrindė galimą atsakovės E. M. nesąžiningumą.

34. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakove, kad ieškinio suma nėra absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau nagrinėjamu atveju nustatytų aplinkybių visuma, pagrindžianti atsakovės nesąžiningus veiksmus, nesudaro pagrindo išvadai, kad panaikinus laikinąsias apsaugos priemones galimai ieškovei palankaus sprendimo vykdymas bus galimas.

Dėl bylos procesinės baigties

35. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, spręstina, kad atsakovės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atsakovės atskirasis skundas netenkinamas, o Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartis paliekama nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Romualda Janovičienė