- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-25
- Bylos Nr.
- e2-1264-370/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00749-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danguolė Martinavičienė
- Atsakovas
- E. M.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės E. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 16 d. nutarties, kuria atmestas atsakovės E. M. prašymas leisti pervesti trečiajam asmeniui pinigines lėšas civilinėje byloje Nr. e2-2546-603/2021 pagal ieškovės bankrutavusios kooperatinės bendrovės kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“, atstovaujamos nemokumo administratorės J. K., ieškinį atsakovei E. M. dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutavusi kooperatinė bendrovė (toliau – BKB) kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės E. M. (toliau – ir atsakovė) 986 979,84 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – neviršijant ieškinio sumos areštuoti atsakovei priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamą turtą, tiek esantį pas atsakovę, tiek pas trečiuosius asmenis, uždraudžiant šį turtą bei iš jo kylančias turtines ir neturtines teises perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti ar kitaip apsunkinti, o jo nepakakus, areštuoti ir atsakovės pinigines lėšas, esančias pas ją ar trečiuosius asmenis, leidžiant su jomis atlikti atsiskaitymus tik su ieškove, taip pat areštuoti bet kokias gautinas sumas ir ieškovei priklausančias turtines teises.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus apygardos teismas liepos 8 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino – areštavo atsakovei priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą ne mažesnei kaip 986 979,84 Eur sumai, o tokio turto nesant ar esant nepakankamai, areštavo atsakovės turtines teises bei pinigines lėšas, esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, neviršijant 986 979,84 Eur sumos; atsakovei leido iš areštuotų lėšų kiekvieną mėnesį disponuoti gaunamomis pajamomis, neviršijančiomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto vienos minimalios mėnesinės algos dydžio, bei atsiskaityti su ieškove.
4. Atsakovė pateikė prašymą leisti jai pervesti 140 000 Eur iš jos vardu atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) sumą, areštuotą vykdant Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartį, į I. M. vardu atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).
5. Nurodė, kad prašo leisti grąžinti 140 000 Eur atsakovės motinai I. M. priklausančių lėšų, dėl klaidos patekusių į atsakovės sąskaitą. 2021 m. vasario 17 d. paskolos sutartimi atsakovė ir M. R. susitarė, kad atsakovė suteiks M. R. 140 000 Eur paskolą pervesdama šias lėšas paskolos gavėjo nurodytiems asmenims – buto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavėjoms. Paskolos sutarties sudarymo dieną prokuroro 2020 m. gegužės 19 d. nutarimu ikiteisminiame tyrime Nr. 06-1-01003-11, pradėtame ieškovės prašymu, atsakovės sąskaitose esančioms lėšoms taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas. Tam, kad užtikrinti įsipareigojimų pagal paskolos sutartį vykdymą, 2021 m. vasario 19 d. atsakovė, M. R. ir atsakovės motina I. M. pasirašė papildomą susitarimą dėl 2021 m. vasario 17 d. paskolos sutarties vykdymo sąlygų, pagal kurį I. M. sutiko vykdyti atsakovės įsipareigojimus tuo atveju, jeigu paskolos išmokėjimo dieną atsakovės sąskaitose esančioms lėšoms taikyti apribojimai nebus panaikinti. Vykdydama susitarimą I. M. 2021 m vasario 22 d. pervedė po 70 000 Eur M. R. nurodytiems asmenims. Paskolos sutarties 5 punkte nurodyta, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti paskolą į atsakovės sąskaitą arba kitaip, pagal paskolos davėjo raštišką nurodymą. Prokuroro 2021 m. birželio 8 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas atsakovės atžvilgiu nutrauktas ir panaikintas laikinas nuosavybės teisės apribojimas jos turtui. 2021 m. liepą M. R. pareiškė, kad grąžins paskolą ankščiau paskolos sutartyje nurodyto termino ir pasiūlė nurodyti sąskaitą, į kurią pervesti skolą. Kadangi atsakovės prievolę pagal paskolos sutartį savo asmeninėmis lėšomis įvykdė I. M., atsakovė, vadovaujantis paskolos sutarties 5 punktu, notarine tvarka išdavė M. R. 2021 m. liepos 14 d. sutikimą-pareiškimą, nurodydama grąžinti 140 000 Eur į I. M. vardu atidarytą sąskaitą. M. R. 2021 m. liepos 20 d. mokėjimo nurodymu klaidingai pervedė I. M. skirtus 140 000 Eur į atsakovės sąskaitą, kurioje esančios lėšos 2021 m. liepos 14 d. antstolio areštuotos vykdant Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atsakovės teigimu, I. M. priklausančios piniginės lėšos buvo areštuotos kartu su atsakovei priklausančiomis lėšomis, esančiomis atsakovės sąskaitoje. Areštas I. M. lėšoms reiškia sankcijos į bylą neįtrauktam asmeniui pritaikymą be teismo sprendimo. Be pagrindo suvaržyta I. M. teisė disponuoti jai nuosavybės teise priklausančiu turtu. Todėl I. M. priklausančios piniginės lėšos turi būti grąžintos į jos vardu atidarytą sąskaitą.
Šalies argumentai
6. Ieškovė prašė netenkinti prašymo dėl piniginių sumų pervedimo. Paskolos davėja (kreditorė) pagal 2021 m. vasario 17 d. paskolos sutartį yra atsakovė, todėl grąžintinos lėšos priklauso būtent atsakovei, o ne kitiems asmenims. 2021 m. vasario 17 d. paskolos sutartyje nurodyta, kad paskolos davėja yra atsakovė. Taip pat minėtos paskolos sutarties 5 punkte nurodyta, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti visą sutarties pagrindu gautą paskolą į paskolos davėjos (atsakovės) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Abejonių kelia ir 2021 m. vasario 19 d. sudaryto susitarimo tikrumas, kuriuo paskolos mokėtoja neva yra nurodoma I. M., kadangi, kaip ir buvo nurodyta pačiame susitarime, atsakovės banko sąskaitose esančioms lėšoms buvo taikomi apribojimai, dėl to jomis atsakovė negalėjo laisvai disponuoti. Atsakovė siekia apeiti jai taikomus turto apribojimus. Visam atsakovės turtui buvo taikyti Generalinės prokuratūros laikini nuosavybės teisės apribojimai ikiteisminiame tyrime Nr. 06-1-01003-11, šie apribojimai panaikinti tik 2021 m. birželio 8 d. Todėl akivaizdu, jog esant laikiniems nuosavybės teisių apribojimams, taip pat ir draudimui atsakovei disponuoti banko sąskaitoje esančiomis lėšomis, atsakovė paskolą nuosavomis lėšomis suteikė iš motinos I. M. sąskaitos, kuria tikėtina ji pati naudojosi savo asmeniniais poreikiais esant pritaikytam laikinam nuosavybės teisių apribojimui. Nepriklausomai nuo nurodyto mokėtojo, paskola suteikta atsakovės vardu ir lėšomis. Tą iš esmės patvirtina ir pati paskolos sutartis. Tai, kad paskolos sutartis sudaryta ir vykdoma pačios atsakovės, o ne jos motinos ar kitų asmenų interesais ir turtu, patvirtina ir pateiktos mokėjimo pavedimo kopijos, kurios pasirašytos pačios atsakovės, kaip įgaliotos I. M. atstovės. Nėra pagrindo abejoti, jog į atsakovės sąskaitą pervestos lėšos yra atsakovės, o ne kitų asmenų, nuosavybė, todėl esant pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms nėra pagrindo panaikinti areštą 140 000 Eur sumai ir leisti šias lėšas pervesti į atsakovės motinos sąskaitą.
7. Net ir pervedus prašomas lėšas I. M., jos turėtų būti areštuotos vykdomojoje byloje, nes priklauso atsakovei. Pervedus lėšas trečiajam asmeniui, šios lėšos gali būti išgrynintos ir jų atžvilgiu taptų neįmanoma pritaikyti turto areštą, taigi atsakovė išvengtų jos atžvilgiu taikomų laikinųjų apsaugos priemonių.
8. Atsakovė yra nesąžininga ir stengiasi sumažinti turimo turto masę. Atsakovė, esant priimtai ir galiojančiai 2021 m. liepos 8 d. nutarčiai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovės naudai (apie tai atsakovei neabejotinai buvo žinoma), 2021 m. liepos 9 d. sudarė sutartinės hipotekos sandorį, kuriuo atsakovė įkeitė jai nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą už UAB „E.“ prievoles kredito unijai „Taupa“, taip apsunkindama ieškovės galimybes ieškinio tenkinimo atveju išsiieškoti priteistos žalos atlyginimą. Atsakovės nesąžiningumą pagrindžia ir tai, kad 2021 m. liepos 14 d., t. y. jau galiojant laikinosioms apsaugos priemonėms ir esant pradėtai vykdomajai bylai, sudarytas sutikimas-pareiškimas, dėl atsakovei nuosavybės teise priklausančių lėšų pervedimo į I. M. sąskaitą pagal minėtą paskolos sutartį. Atsakovė, siekdama išvengti tiek jos atžvilgiu taikomų turto apribojimų bei eliminuoti ar apsunkinti ieškovės galimybes išieškoti iš atsakovės priteistą žalą, yra perleidusi ir nekilnojamąjį turtą – žemės sklypus, o šių sandorių teisėtumas šiuo metu yra sprendžiamas kitoje byloje.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
9. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartimi netenkino atsakovės prašymo dėl leidimo pervesti trečiajam asmeniui lėšas.
10. Teismas nustatė, kad atsakovė ir M. R. 2021 m. vasario 17 d. sudarė paskolos sutartį, kuria atsakovė įsipareigojo suteikti paskolos gavėjui 140 000 Eur paskolą; paskolos grąžinimas užtikrintas sutartine hipoteka, kurioje hipotekos kreditore yra nurodyta atsakovė. Taip pat atsakovė 2021 m. vasario 19 d. sudarė susitarimą dėl 2021 m. vasario 17 d. paskolos sutarties vykdymo sąlygų pakeitimo, kuriuo paskolos mokėtoja tapo I. M. (atsakovės motina), atsakovės sąskaitoms bankuose paskolos mokėjimo dieną buvo pritaikyti apribojimai. Atsakovė 2021 m. liepos 14 d., t. y. jau galiojant laikinosioms apsaugos priemonėms ir esant pradėtai vykdomajai bylai Nr. 0174/21/00973, sudarė sutikimą-pareiškimą, kuriuo sutiko, kad atsakovei priklausančios lėšos būtų pervestos į atsakovės motinos I. M. sąskaitą, dengiant M. R. įsiskolinimą atsakovei. Tačiau, nepaisant šio susitarimo, 2021 m. liepos 20 d. lėšos, vadovaujantis atsakovės ir M. R. sudarytos paskolos sutarties sąlygomis, pervestos į atsakovės banko sąskaitą.
11. Paskolos davėja (kreditorė) pagal 2021 m. vasario 17 d. paskolos sutartį yra atsakovė, todėl grąžintinos lėšos priklauso atsakovei, o ne kitiems asmenims. Paskolos sutarties 5 punkte nurodyta, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti visą sutarties pagrindu gautą paskolą į paskolos davėjos (atsakovės) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Abejonių kelia 2021 m. vasario 19 d. sudaryto susitarimo tikrumas, kuriuo paskolos mokėtoja nurodoma I. M., kadangi, kaip ir nurodyta pačiame susitarime, atsakovės banko sąskaitoms buvo taikomi apribojimai, dėl to atsakovė negalėjo laisvai disponuoti banko sąskaitose esančiomis lėšomis. Tokiais veiksmais atsakovė siekia apeiti jai taikomus turto apribojimus. Net ir pervedus prašomas lėšas I. M., jos turėtų būti areštuotos vykdomojoje byloje, nes priklauso atsakovei. Jeigu tampa žinoma, kad atsakovei priklausančios lėšos yra pervedamos į trečiųjų asmenų banko sąskaitas (būtent kaip yra siekiama padaryti šiuo atveju) antstolis turėtų taikyti areštą ir areštuoti pas trečiuosius asmenis esančias atsakovės lėšas. Tačiau pervedus jas trečiajam asmeniui, šios lėšos gali būti išgrynintos ir jų atžvilgiu taptų neįmanoma pritaikyti turto areštą, taigi atsakovė išvengtų jos atžvilgiu taikomų laikinųjų apsaugos priemonių. Atsižvelgiant į tai, atsakovės prašymas atmestas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Atsakovė E. M. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartį ir leisti atsakovei pervesti 140 000 Eur iš jos vardu atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) sumą, areštuotą vykdant Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartį, į I. M. vardu atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
12.1. Su atsakovės prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo pateikti įrodymai pagrindžia, kad: lėšos M. R. nurodytiems asmenims pervestos I. M.; sudarytas susitarimas, kad, jeigu lėšas pervestų I. M., šios lėšos privalo būti grąžintos I. M., į jai priklausančią banko sąskaitą; atsakovė M. R. suteikė notariškai patvirtintą sutikimą dėl lėšų pervedimo į I. M. sąskaitą; lėšos pervestos atsakovei. Šių įrodymų pagrindu galima daryti išvadas, kad paskolą pagal 2021 m. vasario 17 ir 19 d. susitarimus M. R. faktiškai suteikė I. M. iš savo asmeninių lėšų, kurios turėjo būti jai asmeniškai grąžintos. Grąžintinų lėšų priklausymą I. M. pagrindžia 2021 m. vasario 19 d. susitarimas, I. M. atlikti pavedimai, atsakovės 2021 m. vasario 14 d. sutikimas dėl lėšų pervedimo. Nėra pagrindo spręsti, kad šios lėšos priklauso atsakovei, nes 2021 m. vasario 19 d. susitarimu šalys susitarė, kad paskolos sumą sumokėjus I. M., būtent jai ir turi būti grąžinamos lėšos pagal paskolos sutartį.
12.2. Teismas 2021 m. vasario 19 d. sudarytu susitarimu abejoja, nes jame paskolos mokėtoja nurodoma I. M., nors atsakovės pateikti įrodymai neabejotinai pagrindžia, kad paskolos sumą sumokėjo būtent I. M. Nėra pagrindo abejoti, kad paskolos faktinė mokėtoja buvo I. M., o teismo nurodytos abejonės dėl 2021 m. vasario 19 d. susitarimo tikrumo yra nepagrįstos ir kyla dėl atsakovės pateiktų įrodymų neįvertinimo.
12.3. Atsakovė nesiekia apeiti jai taikomų turto apribojimų, tačiau įsipareigojusi suteikti paskolą nenorėjo nutraukti susitarimo. Tarp šalių 2021 m vasario 17 d. sudaryto susitarimo pagrindu susiklostė paskolos teisiniai santykiai, tačiau atsakovei negalint įvykdyti savo įsipareigojimų dėl taikomų poveikio priemonių atsakovės turtui, atsakovė, siekdama išvengti galimų nuostolių ir reputacinės žalos (atsakovės individuali veikla yra paskolų teikimas), paprašė paskolą suteikti savo motinos I. M., kuri sutiko ir sudarius 2021 m. vasario 19 d. susitarimą pervedė pinigus, tikėdamasi, kad būtent jai šie pinigai ir bus grąžinami. Tarp M. R. ir I. M. taip pat susiklostė paskolos santykiai, I. M. įvykdžius 2021 m. vasario 19 d. susitarimo sąlygą dėl lėšų pervedimo.
12.4. 2021 m. liepos 14 d. notarinį sutikimą-pareiškimą atsakovė M. R. pateikė siekiant užtikrinti, kad paskolos gavėjui sumokėjus lėšas I. M., atsakovė nereikš reikalavimų pagal 2021 m. vasario 17 d. paskolos sutartį dėl 140 000 Eur sumos sumokėjimo I. M.
12.5. Būtent I. M. savo, o ne atsakovės lėšomis, 2021 m. vasario 19 d. susitarimo pagrindu faktiškai suteikė paskolą, todėl nėra pagrindo spręsti, kad M. R. grąžinus paskolą įgytos lėšos taptų atsakovės nuosavybė. Teismas, nusprendęs, kad grąžintos lėšos priklauso atsakovei, ignoravo šalių susitarimą ir byloje nedalyvaujančio asmens atžvilgiu iš esmės pritaikė laikinąsias apsaugos priemones. Prašomos grąžinti lėšos atsakovei buvo pervestos per klaidą. Teismas nepagrįstai įvertino, kad šalių 2021 m. vasario 19 d. susitarimas galėtų būti netikras ir tokias išvadas grindė neteisingomis aplinkybėmis.
Atsiliepimas
13. Atsiliepime ieškovė BKB kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“ prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
13.1. Atsakovė nurodo tas pačias aplinkybes, kurias nurodė ir savo prašyme. Nutartimi pagrįstai nustatyta, kad paskolos sutartis sudaryta ir vykdoma pačios atsakovės, o ne jos motinos ar kitų asmenų interesais ir turtu.
Šalies argumentai
13.2. Net ir savo atskirajame skunde atsakovė nurodo, kad realiai pinigai pervesti iš atsakovės motinos banko sąskaitos tik todėl, kad jos banko sąskaitoms buvo taikomi apribojimai. Tai patvirtina, kad paskolą suteikė būtent atsakovė vykdydama savo vardu sudarytą paskolos sutartį ir paskolintos lėšos priklauso būtent jai. Atsakovės 2021 m. vasario 19 d. sudarytas susitarimas nepaneigia, kad paskolos davėja yra atsakovė ir paskolinti bei grąžinti pinigai priklauso būtent atsakovei.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio proceso ribų
14. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
15. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas ar absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, todėl apeliacinis procesas vyksta pagal atskirajame skunde nustatytas ribas. Šio apeliacinio proceso dalykas – Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 16 d. nutarties, kuria atmestas atsakovės prašymas leisti pervesti trečiajam asmeniui pinigines lėšas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl pagrindo leisti atlikti mokėjimą trečiajam asmeniui iš areštuotos banko sąskaitos
16. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
17. Remiantis CPK 148 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita. Minėtos normos pagrindu gali būti keičiamas ne tik laikinųjų apsaugos priemonių pobūdis (rūšis), bet ir mastas. Taikant laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimą reglamentuojančias teisės normas yra užtikrinama abiejų bylos šalių teisių apsauga: jei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra efektyvios ar pakankamos būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, ieškovas gali prašyti jas pakeisti kitomis, o jeigu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšis ar mastas yra pernelyg varžantys atsakovo interesus, jis gali pateikti prašymą taikyti kitas jo siūlomas laikinąsias apsaugos priemones arba sumažinti jų mastą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1443-881/2020).
18. CPK 145 straipsnio 6 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad areštavus lėšas, esančias kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų sąskaitose, leidžiama su jomis atlikti tik tas operacijas, kurios nurodytos teismo nutartyje.
19. CPK 149 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, kai teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės apriboja, pažeidžia ar suvaržo byloje nedalyvaujančių asmenų teises, šie asmenys turi teisę bylą iš esmės nagrinėjančiam teismui pateikti prašymus panaikinti jiems taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
20. Šioje byloje ieškovės pareikštų ieškinio reikalavimų realiam įvykdymui užtikrinti Vilniaus apygardos teismas 2021 m. liepos 8 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovei priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą ne mažesnei kaip 986 979,84 Eur sumai, o tokio turto nesant ar esant nepakankamai – atsakovės turtines teises bei pingines lėšas, esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, neviršijant 986 979,84 Eur sumos.
21. Atsakovė prašė leisti grąžinti 140 000 Eur atsakovės motinai I. M. priklausančias lėšas dėl klaidos patekusias į atsakovės sąskaitą, kurioje esančioms lėšoms taikomas areštas. Atsakovė, įrodinėdama aplinkybę, jog dalis lėšų areštuotoje banko sąskaitoje yra ne atsakovės, o jos motinos, nurodė, kad 2021 m. vasario 17 d. paskolos sutartimi atsakovė ir M. R. susitarė, kad atsakovė suteiks M. R. 140 000 Eur paskolą pervesdama šias lėšas paskolos gavėjo nurodytiems asmenims – buto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavėjoms. Atsakovės teigimu, paskolos sutarties sudarymo dieną atsakovės atžvilgiu pradėtame ikiteisminiame tyrime atsakovės sąskaitoje esančioms lėšoms taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, todėl 2021 m. vasario 19 d. atsakovė, M. R. ir atsakovės motina I. M. pasirašė papildomą susitarimą, pagal kurį I. M. sutiko vykdyti atsakovės įsipareigojimus tuo atveju, jeigu paskolos išmokėjimo dieną atsakovės sąskaitoms taikyti apribojimai nebus panaikinti. Nurodė, kad vykdydama susitarimą I. M. 2021 m vasario 22 d. pervedė po 70 000 Eur M. R. nurodytiems asmenims. 2021 m. liepą M. R. pareiškus, kad grąžins paskolą, atsakovė išdavė M. R. 2021 m. liepos 14 d. sutikimą-pareiškimą, nurodydama grąžinti 140 000 Eur į I. M. vardu atidarytą sąskaitą. M. R. 2021 m. liepos 20 d. mokėjimo nurodymu klaidingai pervedė I. M. skirtus 140 000 Eur į atsakovės sąskaitą, kurioje esančioms lėšoms taikomas areštas 2021 m. liepos 14 d. antstolio vykdant Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Šioms aplinkybėms pagrįsti atsakovė pateikė šiuos įrodymus: 2021 m. vasario 17 d. paskolos sutartį; 2021 m. vasario 19 d. susitarimą; du mokėjimo nurodymus, kuriais iš I. M. sąskaitos pervesta paskolos suma; 2021 m. liepos 14 d. sutikimą-pareiškimą; 2021 m. liepos 20 d. mokėjimo nurodymą.
22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovės pateikti įrodymai ir nurodytos aplinkybės nepagrindžia jos prašymo leisti jai atlikti bankinę operaciją dėl 2021 m. liepos 20 d. M. R. atliktu mokėjimu į atsakovės sąskaitą, kurioje esančioms lėšoms taikomas areštas, pervestų atsakovės motinai I. M. priklausančių lėšų grąžinimo.
23. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2021 m. vasario 17 d. paskolos sutartyje, kuri nėra patvirtinta notarine tvarka, paskolos davėja (kreditore) nurodyta atsakovė. 2021 m. vasario 19 d. susitarime nenurodyta, kad paskolos davėja (kreditore) tampa atsakovės motina, tik nurodyta, kad atsakovės sąskaitoms esant taikomiems apribojimams, paskolos suma gali būti pervedama iš atsakovės motinos sąskaitos, o tokiu atveju, paskolos suma taip pat ir grąžinta turėtų būti į atsakovės motinos sąskaitą. Minėtame susitarime nėra duomenų apie asmenų pasikeitimą prievolėje, susitarime atsakovė toliau įvardijama kaip paskolos davėja (kreditorė), o atsakovės motina – kaip paskolos mokėtoja. Šiuo atveju svarbu ir tai, kad 2021 m. vasario 17 d. paskolos sutartyje nurodytos paskolos grąžinimas buvo užtikrintas 2021 m. vasario 22 d. sutartine hipoteka, kurioje hipotekos kreditore yra nurodyta būtent atsakovė.
24. Atsakovė taip pat pateikė du mokėjimo pavedimus, kuriais iš atsakovės motinos kredito įstaigos sąskaitos paskolos suma pervesta paskolos gavėjo nurodytiems asmenims, šiuos mokėjimus atliko pati atsakovė, veikdama kaip savo motinos įgaliotinė. Vien aplinkybė, kad paskolos suma išmokėta iš atsakovės motinos kredito įstaigos sąskaitos, šiuo konkrečiu atveju nesudaro pagrindo manyti, kad paskolą M. R. suteikė tiesiogiai atsakovės motina, kadangi atsakovės motinos sąskaita galėjo būti atsakovės naudojama tik kaip įrankis (laikinas pasiskolinimas lėšų iš trečiojo asmens paskolai suteikti) atsakovės paskolų teikimo veiklos tęstinumui užtikrinti kol atsakovės sąskaitoms taikomi apribojimai.
25. 2021 m. liepos 14 d. sutikime-pareiškime nurodyta, kad atsakovė sutiko, kad M. R., maksimaliosios hipotekos sandoriu įkeistų butą, esantį (duomenys neskelbtini), KB kredito unijos „Litas“ naudai, su sąlyga, kad 140 000 Eur bus pervesta į I. M. sąskaitą dengiant M. R. įsiskolinimą atsakovei pagal 2021 m. vasario 17 d. paskolos sutartį. Kaip matyti iš minėto dokumento turinio, jame taip pat nurodoma, kad M. R. turi įsiskolinimą būtent atsakovei, o ne jos motinai.
26. Šiuo atveju svarbu ir tai, kad, nors atsakovė teigia, kad į jos sąskaitą pervestos lėšos priklauso jos motinai, tačiau byloje nėra duomenų apie pačios atsakovės motinos poziciją šiuo klausimu – byloje I. M. nedalyvauja, jos paaiškinimų byloje nėra. Nėra objektyvių duomenų, kurie leistų manyti, kad taikomos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia atsakovės motinos teises – asmuo, manantis, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės apriboja, pažeidžia ar suvaržo jo teises, turi teisę bylą iš esmės nagrinėjančiam teismui pateikti prašymus panaikinti jiems taikytas laikinąsias apsaugos priemones (CPK 149 straipsnio 3 dalis). Taigi, būtent pats asmuo, manantis, kad taikomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis pažeidžiamos jo teisės, turi kreiptis į teismą su prašymu panaikinti šias laikinąsias apsaugos priemones, o ne kiti byloje dalyvaujantys asmenys.
27. Papildomai pažymėtina, jog aplinkybė, kad atsakovė turėtų grąžinti motinai piniginės lėšas, pati savaime nesudarytų teisinio pagrindo leisti į atsakovės sąskaitą M. R. grąžintas lėšas pervesti atsakovės motinai. Ši išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad tokiu atveju, atsakovė būtų laikoma savo motinos (kreditorės) skolininke, atsakovės motina galėtų atsakovei reikšti reikalavimus dėl šios sumos grąžinimo (duomenų apie atsakovės motinos reikalavimą atsakovei grąžinti šias lėšas nėra), tačiau ir tokiu atveju, šis atsakovės motinos reikalavimas, net ir atsakovei sutinkant, negalėtų būti vykdomas esant areštuotoms lėšoms kito kreditoriaus (ieškovės) anksčiau pareikštų reikalavimų įvykdymui užtikrinti. Atsakovės motina tokiu atveju būtų laikoma atsakovės kreditore, turinčia reikalavimo teisę, tačiau ne atsakovės banko sąskaitoje esančių lėšų savininke.
Dėl bylos procesinės baigties
28. Apibendrindamas nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą nutartį, kurios atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti nėra pagrindo, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartį palikti nepakeistą.