- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-08
- Bylos Nr.
- e2-1443-881/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00346-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Callida progressio“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Iventi“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Callida progressio“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 29 d. nutarties, kuria netenkintas atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Callida progressio“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių masto sumažinimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Iventi“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Callida progressio“ dėl ne teismo tvarka vykdomo bankroto proceso pripažinimo neteisėtu, kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Iventi“ ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti ne teismo tvarka vykdomą atsakovės UAB „Callida progressio“ bankroto procesą bei nutarimą vykdyti bankrotą ne teismo tvarka neteisėtais, panaikinti 2020 m. birželio 5 d. kreditorių susirinkimo nutarimą vykdyti bankrotą ne teismo tvarka, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apygardos teismas 2020 m. birželio 25 d. nutartimi ieškovės prašymu pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė 2020 m. birželio 5 d. UAB „Callida progressio“ kreditorių susirinkimo priimto nutarimo iškelti atsakovei bankroto procesą ne teismo tvarka galiojimą; uždraudė atsakovės kreditoriams bei bankroto administratoriui priimti ir vykdyti bet kokius sprendimus ir (ar) atlikti veiksmus, susijusius su tolesniu atsakovės bankroto proceso ne teismo tvarka vykdymu.
Šalies argumentai
3. Atsakovė UAB „Callida progressio“, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Dialogika“, kreipėsi į teismą prašydama sumažinti Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą: 1) panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis sustabdytas 2020 m. birželio 5 d. įvykusio UAB „Callida progressio“ kreditorių susirinkimo priimto nutarimo UAB „Callida progressio“ iškelti bankroto procesą ne teismo tvarka galiojimas, uždrausta UAB „Callida progressio“ bankroto administratoriui priimti ir vykdyti bet kokius sprendimus ir (ar) atlikti veiksmus, susijusius su tolesniu UAB „Callida progressio“ bankroto proceso ne teismo tvarka vykdymu; 2) palikti galioti taikytas laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis uždrausta UAB „Callida progressio“ kreditoriams priimti ir vykdyti bet kokius sprendimus ir (ar) atlikti veiksmus, susijusius su tolesniu UAB „Callida progressio“ bankroto proceso ne teismo tvarka vykdymu; leisti nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių masto sumažinimo vykdyti skubiai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apygardos teismas 2020 m. liepos 29 d. nutartimi atsakovės UAB „Callida progressio“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių masto sumažinimo netenkino.
5. Atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos esmę bei teismų praktiką, teismas nesutiko su atsakovės argumentais, kad byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės prieštarauja ekonomiškumo ir proporcingumo principams. Teismas sprendė, kad ginčo laikinųjų apsaugos priemonių netaikius ar pagal atsakovės prašymą sumažinus jų mastą, ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas. Būtent tokia laikinųjų apsaugos priemonių apimtis ir mastas gali efektyviai užtikrinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslų tinkamą įgyvendinimą, ieškovės ir kitų atsakovės kreditorių teisių ir teisėtų interesų apsaugą.
6. Teismas nurodė, kad, sprendžiant, ar yra pagrindas sustabdyti neteisminį bankroto procesą iki bus išnagrinėtas jo teisėtumo klausimas, pagal analogiją atsižvelgtina ir į teisinį reguliavimą, pagal kurį apskundus teismo nutartį, kuria įmonei iškelta bankroto byla, šios įmonės bankroto procesas (teisminis) nepradedamas vykdyti iki nebus išspręstas nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo pagrįstumo klausimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1939-407/2016, 2018 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2- 807- 823/2018). Taigi, įstatymo leidėjas yra nustatęs, jog toks sprendimas negali būti vykdomas (jo vykdomas pilna apimtimi sustabdomas) iki bus patikrintas jo teisėtumas. Teisinės pasekmės tiek bankroto proceso teismine tvarka apskundus nutartį iškelti įmonei bankroto bylą, tiek apskundus kreditorių susirinkimo sprendimą bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka yra identiškos – sustabdomas bankroto procedūrų vykdymas bei su tuo susiję veiksmai iki bus patikrintas priimto sprendimo teisėtumas. Minėtos pagal analogiją taikytinos teisės normos patvirtina, jog ginčo atveju laikinosios apsaugos priemonės turėtų būti taikomos pilna apimtimi.
7. Šiuo atveju leidimas bankroto administratoriui tęsti bankroto ne teismo tvarka procedūras bei atlikti Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 66 straipsnio 1 dalyje jo kompetencijai priskirtus veiksmus, teismo vertinimu, neabejotinai gali padaryti didelę žalą, teismo sprendimo įvykdymą negalimą ar reikšmingai apsunkinti jo įvykdymą, iš esmės paneigti laikinųjų apsaugos priemonių taikymu byloje siekiamus tikslus.
8. Teismas pažymėjo, kad JANĮ 31 straipsnio 3 ir 4 dalyse šios kategorijos ginčų nagrinėjimui nustatyti specialūs – sutrumpinti terminai, todėl nėra pagrindo sutikti su atsakovės teiginiais, jog administratoriaus veiksmų, susijusių su tolesniu UAB „Callida progressio“ bankroto proceso ne teismo tvarka vykdymu, sustabdymas ir ginčo nagrinėjimo teisme laikotarpis daro didelę žalą atsakovei ir jos kreditoriams, pažeidžia bankroto proceso ekonomiškumo ir operatyvumo principus.
9. Teismas nurodė, kad, sustabdžius kreditorių susirinkimo sprendimo bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka galiojimą, šis sprendimas nėra vykdomas ir nesukelia teisinių pasekmių, o už bendrovės valdymą yra atsakingas bendrovės dalyvių paskirtas vadovas ar kiti bendrovės valdymo organai. Jei valdymo organas (-ai) nepaskirtas (-i), bendrovės dalyviai turi teisę priimti atitinkamą sprendimą. Tokiu būdu įmonės administravimas būtų visiškai užtikrintas.
10. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad atsakovė neįrodė jos atžvilgiu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių masto sumažinimo būtinumo, todėl jos prašymą tenkinti nėra pagrindo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 148 straipsnis, 178 straipsnis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Atskiruoju skundu atsakovė UAB „Callida progressio“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 29 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių masto sumažinimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Taikant laikinąsias apsaugos priemones yra paneigtas visų kitų atsakovės kreditorių, kurių net 85,22 proc. aiškiai pritarė atsakovės bankroto vykdymui ne teismo tvarka, interesas. Be to, atsakovė yra neabejotinai nemoki, nagrinėjamu atveju kyla tik klausimas, kokiu būdu bus tęsiamos atsakovės bankroto procedūros – ne teismo ar teismo tvarka. Nepaisydamas šių aplinkybių, teismas užkirto kelią vykdyti bet kokius veiksmus, susijusius su atsakovei iškeltu bankrotu.
11.2. Teismas visiškai nepagrįstai sprendė, jog galima pagal analogiją taikyti teismo nutarties iškelti bankroto bylą apskundimo pasekmes ieškovės pareikšto ieškinio pasekmėms. Nei JANĮ, nei kiti teisės aktai nenumato kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų galiojimo sustabdymo juos apskundus. Jei egzistuotų toks teisinis reguliavimas, apskritai nebūtų jokio tikslo šioje byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
11.3. Teismų praktikoje yra išaiškinta ir nagrinėjamu atveju ieškovės interesams užtikrinti yra pakankama taikyti proporcingesnes laikinąsias apsaugos priemones, nestabdant absoliučiai bet kokių atsakovės bankroto procedūrų.
11.4. Byloje pritaikius laikinąsias apsaugos priemones kyla didelis teisinis neaiškumas dėl atsakovės statuso.
11.5. Atsakovės prašoma nustatyti laikinųjų apsaugos priemonių apimtis visiškai užtikrintų ieškovės reikalavimų įvykdymą. Tuo tarpu draudimas nemokumo administratoriui atlikti kitus bankroto proceso veiksmus niekaip neužkirs kelio būsimo teismo sprendimo įvykdymui, tačiau neabejotinai užvilkins atsakovės bankroto procesą, tuo pažeisdamas absoliučios atsakovės kreditorių daugumos interesus.
11.6. Teismas netinkamai konstatavo, kad atsakovė ir be nemokumo administratoriaus gali tinkamai įgyvendinti savo teises ir pareigas. Aptariamoje situacijoje ieškoti naujo asmens atsakovės vadovo pareigoms gali būti tiek ilgas, tiek ir nesėkmingas procesas, tai visiškai prieštarautų ir atsakovės kreditorių interesams.
11.7. Skundžiamoje nutartyje pateikiamas argumentas, jog sumažinus taikomų laikinųjų apsaugos priemonių mastą nemokumo administratorius neabejotinai gali padaryti didelę žalą, yra ne tik nemotyvuotas, tačiau ir nepagrįstas dėl nemokumo administratoriaus ir kreditorių susirinkimo kompetencijų.
11.8. Nesumažinus laikinųjų apsaugos priemonių masto gali kilti žalos tiek atsakovei, tiek ieškovei ir kitiems atsakovės kreditoriams. Tokios laikinosios apsaugos priemonės neatitinka ne tik proporcingumo principo, tačiau akivaizdžiai paneigtų bankroto bylose dominuojantį viešąjį interesą.
Atsiliepimas
12. Ieškovė UAB „Iventi“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
12.1. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mastą lemia pats bylos pobūdis, pagal analogiją taikytinos įmonių bankrotą teismo tvarka reguliuojančios teisės normos.
12.2. Analogijos taikymo leistinumą ginčo atveju pagrindžia Lietuvos teismų praktika bei suformuoti privalomai taikytini teismo precedentai.
12.3. Daugumos kreditorių pritarimas niekaip nepaneigia imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimų bei nesudaro pagrindo vykdomas procedūras laikyti teisėtomis, juo labiau nėra pagrindas taikytas laikinąsias apsaugos priemones (ar jų mastą) pripažinti neteisėtomis. Kreditorių daugumos pritarimas kaip teisiškai nereikšminga ir neaktuali aplinkybė nagrinėjamoje byloje jau patvirtinta Lietuvos apeliacinio teismo.
12.4. Ieškovei kyla pagrįstų abejonių dėl kreditorių finansinių reikalavimų sudėties ir realios ieškovės finansinio reikalavimo proporcijos kreditorių finansinių reikalavimų sudėtyje.
12.5. Klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių prieštaravimo proporcingumo ir ekonomiškumo principams jau yra išanalizuotas Lietuvos apeliacinio teismo, nagrinėjusio atsakovės atskirąjį skundą dėl 2020 m. birželio 25 d. teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nutartimi. Be to, Lietuvos teismų praktikoje ne kartą nagrinėtas tokio pobūdžio laikinųjų apsaugos priemonių galimo prieštaravimo ekonomiškumo ir proporcingumo principams klausimas bei vienareikšmiškai konstatuota, jog jokio pažeidimo nėra.
12.6. Atsakovės cituojamos pavienės Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 1 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-316-381/2018, ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) nesutampa su nagrinėjamos bylos ratio decidendi, todėl nagrinėjamoje byloje nurodytu teisės aiškinimu remtis nėra pagrindo.
12.7. Įmonės nemokumo administratorius turi plačius įgaliojimus bankroto proceso metu, todėl leidimas nemokumo administratoriui tęsti bankroto ne teismo tvarka procedūras bei atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus neabejotinai gali padaryti didžiulės žalos, sąlygoti teismo sprendimo įvykdymo negalimumą ar reikšmingai apsunkinti jo įvykdymą, iš esmės paneigti tikslus, kurių siekiama laikinųjų apsaugos priemonių taikymu byloje.
Šalies argumentai
12.8. Ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones bei tokių priemonių taikymo poreikis yra pagrįstas ne tik nagrinėjamos bylos pobūdžiu (savaime sąlygojančiu poreikį taikyti nurodytos apimties laikinąsias apsaugos priemones), tačiau taip pat ir realiomis pagrįstomis abejonėmis dėl galimai neteisėtų veiksmų bei teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimo, leidus nemokumo administratoriui tęsti su bankrotu ne teismo tvarka susijusius veiksmus ir (ar) procedūras.
Atsiliepimas
12.9. Atsakovės nurodomos aplinkybės niekaip nepagrindžia būtinybės nemokumo administratoriui tęsti bankroto ne teismo tvarka procedūras. Sumažinus laikinųjų apsaugos priemonių mastą gali kilti kur kas didesnė žala tiek ieškovei, tiek ir kitiems atsakovės kreditoriams nei atsakovės įvardytos naujo vadovo paieškos, darbo užmokesčio mokėjimas jam ir kiti nepatogumai. Visa atsakovės veiksmų seka aiškiai nurodo siekį dirbtinai sumažinti atsakovės skolas, galimai perleidžiant jas susijusioms įmonėms ir kitaip pažeidžiant ieškovės ir kitų kreditorių interesus, bei paskirti vieną konkretų nemokumo administratorių, išvengiant teismo vykdomos veiksmų teisėtumo peržiūros bei nemokumo administratoriaus atrankos procedūros.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
14. Apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas apeliantės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių masto sumažinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
15. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, bei pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
16. Nagrinėjamu atveju apeliantė prašė sumažinti byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą, panaikinant jų dalį, kuria sustabdytas kreditorių susirinkimo priimto nutarimo vykdyti apeliantės UAB „Callida progressio“ bankroto procesą ne teismo tvarka galiojimas bei uždrausta apeliantės bankroto administratoriui priimti ir vykdyti bet kokius sprendimus ir (ar) atlikti veiksmus, susijusius su tolesniu apeliantės bankroto proceso ne teismo tvarka vykdymu, paliekant galioti tik tas laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis uždrausta apeliantės kreditoriams priimti ir vykdyti bet kokius sprendimus ir (ar) atlikti veiksmus, susijusius su tolesniu apeliantės bankroto proceso ne teismo tvarka vykdymu.
17. Remiantis CPK 148 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita. Minėtos normos pagrindu gali būti keičiamas ne tik laikinųjų apsaugos priemonių pobūdis (rūšis), bet ir mastas. Taikant laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimą reglamentuojančias teisės normas yra užtikrinama abiejų bylos šalių teisių apsauga: jei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra efektyvios ar pakankamos būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, ieškovas gali prašyti jas pakeisti kitomis, o jeigu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšis ar mastas yra pernelyg varžantys atsakovo interesus, jis gali pateikti prašymą taikyti kitas jo siūlomas laikinąsias apsaugos priemones arba sumažinti jų mastą.
18. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra išaiškina, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, turi įvertinti ir tai, ar laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo, ekonomiškumo principų, proceso šalių interesų pusiausvyros bei efektyviai užtikrintų pareikštus reikalavimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1229-180/2018; 2020 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-256-464/2020).
19. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas, pritaikęs ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones, paneigė daugumos apeliantės kreditorių, pritarusių apeliantės bankroto vykdymui ne teismo tvarka, interesus, skundžiamoje nutartyje neteisingai išaiškino, kad galima pagal analogiją taikyti teismo nutarties iškelti bankroto bylą apskundimo pasekmes ieškovės pareikšto ieškinio pasekmėms, ir neįvertino, kad ieškovės interesams užtikrinti yra pakankama taikyti proporcingesnes laikinąsias apsaugos priemones, nestabdant visų apeliantės bankroto procedūrų.
20. Pirmiausia apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atitikimas ekonomiškumo ir proporcingumo principams byloje jau buvo įvertintas, apeliacine tvarka patikrinus Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 25 d. nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1324-881/2020 apeliantės argumentai dėl laikinųjų apsaugos priemonių prieštaravimo ekonomiškumo ir proporcingumo principams atmesti kaip prieštaraujantys nuosekliai Lietuvos apeliacinio teismo praktikai iš esmės analogiškose bylose, be kita ko, kad, sprendžiant, ar yra pagrindas sustabdyti neteisminį bankroto procesą iki bus išnagrinėtas jo teisėtumo klausimas, pagal analogiją atsižvelgtina ir į teisinį reguliavimą, pagal kurį apskundus teismo nutartį, kuria įmonei iškelta bankroto byla, šios įmonės bankroto procesas (teisminis) nepradedamas vykdyti iki nebus išspręstas nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo pagrįstumo klausimas. Taigi šiais aspektais apeliacinės instancijos teismas pakartotinai nepasisako.
21. Pagrįsdama savo poziciją, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymą užtikrintų ir mažesnės apimties laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, apeliantė remiasi Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 1 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-316-381/2018. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, kaip nurodoma teismų praktikoje, nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (iš anksto), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma; dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 27 d. nutarties civilinėje byloje 3K- 3- 45-421/2020 28, 29 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką).
22. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad faktinėmis aplinkybėmis panašiose bylose teismų pateikti išaiškinimai apeliantės pozicijos dėl galimybės efektyviai užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, nestabdant visos bankroto procedūros, nepagrindžia. Pavyzdžiui, vienoje iš bylų, pasisakydamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kuriomis, kaip ir nagrinėjamoje byloje, buvo sustabdytas ieškovės ginčijamo kreditorių susirinkimo nutarimo galiojimas, t. y. pritaikytas draudimas jį realizuoti, kreditoriams priimti, o bankroto administratoriui vykdyti bet kokius sprendimus ir (ar) atlikti veiksmus, susijusius su tolesniu atsakovės bankroto procedūros ne teismo tvarka vykdymu, Lietuvos apeliacinis teismas pateikė vertinimą, kad, vykdant bankroto procedūras toliau, bankroto procesą vėliau nutraukus atsirastų daugiau neigiamų padarinių, nei gali sukelti šio proceso sustabdymas iki paaiškės jo teisėtumas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1541-464/2018). Šiame kontekste apeliantės argumentai, kad, nesumažinus laikinųjų apsaugos priemonių masto, gali kilti žalos tiek apeliantei, tiek jos kreditoriams, yra pernelyg abstraktūs, grindžiami tik neigiamų padarinių atsiradimo galimybe, tačiau ne realumu, todėl objektyvios būtinybės leisti bankroto administratoriui toliau vykdyti apeliantės bankroto procedūras ne teismo tvarka, nepatikrinus tokio bankroto proceso teisėtumo, ir tuo nukrypti nuo teismų nuosekliai formuojamos praktikos nepagrindžia.
23. Kaip minėta, keičiant pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, svarbiausia, kad būtų efektyviai užtikrinti pareikšti reikalavimai. Teismas, spręsdamas prašymą pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita (pakeisti laikinųjų apsaugos priemonių mastą), turi įvertinti, ar pakeitus laikinąsias apsaugos priemones teismo sprendimo įvykdymas nepasunkės arba nepasidarys nebeįmanomas, ar pakeičiamos laikinosios apsaugos priemonės atitiks jų taikymu siekiamus tikslus. Pirmiau nurodytų argumentų kontekste apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad, pagal apeliantės prašymą sumažinus byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą, ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas, t. y. ieškinio reikalavimai nebebus efektyviai užtikrinti.
24. Apeliantės argumentai, kad, byloje pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, kyla didelis teisinis neaiškumas dėl apeliantės statuso, nėra teisiškai reikšmingi ir kitokios išvados dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ginčo apimtimi poreikio nelemia.
25. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas apeliantės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių masto sumažinimo, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 29 d. nutartį palikti nepakeistą.