Kauno apygardos teismo nutartis

2013-07-02 · Civilinė byla Nr. 2A-1298-259/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-07-02
Bylos Nr.
2A-1298-259/2013
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-06244-2011-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Gintautas Koriaginas, Arvydas Žibas, Galina Blaževič
Ieškovas
R. R., E. A.
Atsakovas
T. A. R.
Kategorijos
  • 44.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1298-259/2013Teisminio proceso Nr. 2-05-3-06244-2011-0Procesinio sprendimo kategorijos: 44.2; 44.2.4.1; 44.2.4.2; 121.18;121.21; (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. liepos 2 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Galinos Blaževič, Gintauto Koriagino ir Arvydo Žibo (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. R. ir E. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1072-877/2013 pagal ieškovų R. R. ir E. A. ieškinį atsakovei T. A. R. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovai patikslintu ieškiniu (t. 2, b. l. 4-14) prašė priteisti iš atsakovės po 15 852,06 Lt turtinei, po 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovai nurodė, jog 2005-04-15 mirė ieškovų tėvas ir atsakovės sutuoktinis A. R.. Po jo mirties paveldėjimo objektu tapo butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini). Butas jungtinės nuosavybės teise priklausė A. R. ir atsakovei. A. R. priklausiusią buto dalį įgijo teisę paveldėti ieškovai, kaip palikėjo vaikai, ir atsakovė, kaip palikėją pergyvenusi sutuoktinė (CK 5.11 str. 1 d. 1 p., 5.13 str.). Terminas palikimui priimti suėjo 2005-07-15. Atsakovė įstatymo nustatytu terminu į notarę dėl mirusio A. R. palikimo priėmimo nesikreipė. Nors pagal faktinę ir teisinę situaciją buvo visiškai aišku, kad A. R. dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje yra 1/2 buto, atsakovei to nepatvirtinus, ieškovai buvo priversti kreiptis į teismą dėl mirusio tėvo A. R. dalies santuokiniame turte nustatymo. Jie Kauno miesto apylinkės teismui 2006-11-07 pateikė ieškinį dėl bendraturčio dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo ir šio ieškinio pagrindu teisme buvo iškelta civilinė byla Nr. 2-15985/480/2006 (2007 metų Nr. 2-495-480/2007). Kauno miesto apylinkės teismas 2007-07-09 ieškovų ieškinį patenkino ir nustatė, kad A. R. dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su atsakove yra 1/2 dalis ginčo buto. Nors pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo aiškus ir pagrįstas, atsakovė jį apskundė apeliacine tvarka, tuo siekdama užvilkinti laiką. Kauno apygardos teismas 2007-10-24 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1103-173/2007, Kauno miesto apylinkės teismo 2007-07-09 sprendimą paliko nepakeistą. Šių teismų sprendimų pagrindu ieškovams 2007-12-11 ir 2008-02-12 buvo išduoti paveldėjimo teisės liudijimai, kurių pagrindu kiekvienas jų įgijo nuosavybės teises į ¼ dalį buto. Mirusio A. R. dalies santuokiniame turte nustatymo procedūra užtruko dėl atsakovės kaltės, nes ji vilkino bylos nagrinėjimą nepriimdama procesinių dokumentų bei neatvykdama į posėdžius. Nors ieškovai tapo pilnateisiais buto bendrasavininkiais ir jiems bendrai priklausė ½ buto, o kita ½ buto priklausė atsakovei, visu butu ir toliau faktiškai naudojosi viena atsakovė. Ieškovai buvo priversti kreiptis į teismą dėl atidalijimo iš bendro turto. Ieškovai pirmą pasiūlymą dėl buto atidalijimo atsakovei pateikė dar 2008-02-20, kurio nei asmeniškai, nei registruotu laišku, nei per antstolį įteikti atsakovei nepavyko, nes atsakovė slapstėsi ir vengė priimti jai siunčiamą korespondenciją. Tuo metu, kai ieškovai inicijavo buto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės procedūrą, t.y. 2008 metų vasario mėnesiui, buto rinkos vertė buvo 160 000 Lt - 180 000 Lt, ką patvirtina UAB STIVVF 2008-06-10 Preliminari turto rinkos vertės nustatymo pažyma Nr. 0805136. Ieškovai, prieš kreipdamiesi į teismą, negalėjo su turto vertintojais apžiūrėti buto ir atlikti buto vertės pilno įvertinimo todėl, kad ieškovai ir turto vertintojas į butą patekti negalėjo. Ieškovams nepavykus atsakovei įteikti pirmo pasiūlymo dėl buto atidalijimo, 2008-05-29 ieškovai pakartotinai atsakovei teikė pasiūlymą dėl buto atidalijimo, kuris vėlgi buvo teikiamas per antstolį. Atsakovė į šį pasiūlymą niekaip nesureagavo, toliau slapstėsi ir vengė bendrauti su ieškovais. Įsiteisėjusiu Kauno miesto apylinkės teismo 2009-11-04 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-698-713/2009 atsakovei yra priteistas visas butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o ieškovams pagal teismo sprendimą ji turi išmokėti šiame sprendime nurodytas pinigines kompensacijas. Atsakovė šio teismo sprendimo nevykdo, kelia naujas civilines bylas arba verčia ieškovus toliau kreiptis į teismą dėl jų teisių tolimesnio pažeidimo. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs ieškovų ir atsakovės apeliacinius skundus, 2010-12-27 sprendimu Kauno miesto apylinkės teismo 2009-11-04 sprendimą dalyje dėl piniginės kompensacijos priteisimo iš atsakovės ieškovams pakeitė ir priteistą piniginę kompensaciją sumažino nuo 25 250 Lt iki 19 700 Lt litų kiekvienam ieškovui bei sprendimo įvykdymą dalyje dėl piniginės kompensacijos išmokėjimo atidėjo dvylikai mėnesių. Teismas padarė išvadą, kad ginčo buto vertė nuo jo įvertinimo iki šiol sumažėjo 22 proc., t.y. nuo 101 000 litų iki 78 800 litų. Taigi, ieškovams išmokėtina piniginė kompensacija buvo nustatyta pagal buto rinkos vertę 2010-12-27 dienai. Jeigu atsakovė nebūtų piktnaudžiavusi savo teisėmis, šį butą būtų buvę galima atidalinti dar 2007 metų pabaigoje - 2008 metų pradžioje, t.y. iki tol, kol nekilnojamojo turto rinkoje prasidėjo krizė. Tuo metu buto rinkos kaina buvo daug didesnė, o tai reiškia, kad ieškovai būtų gavę didesnę piniginę kompensaciją, o ir atsakovei būtų likusi didesnės vertės buto dalis. Dėl atsakovės kaltės užtrukus A. R. dalies santuokiniame turte nustatymo ir ginčo buto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės procedūroms, butas nuvertėjo 56 499,60 Lt. Dėl to ieškovai patyrė nuostolių, nes jiems buvo priteista mažesnė piniginė kompensacija nei faktiškai būtų priklausę, jeigu butas būtų buvęs atidalintas 2008 m. I ketvirtį. Kiekvienas iš ieškovų patyrė po 14 124,9 Lt žalos. Tokia žalos (nuostolio) suma apskaičiuotina buto rinkos vertės sumažėjimą (56 499,6 Lt) dalijant iš keturių, nes ieškovams priklausė po 1/4 dalį buto. Be to, ieškovai patyrė ir kitokios žalos. Atsakovė ieškovų į butą neįsileido ir jame gyveno viena. Civilinėje byloje Nr. 2-698-713/2009 bylą nagrinėjant apeliacine tvarka 2010-12-13 teismo posėdžio metu atsakovė pripažino, kad vienu metu butą, įskaitant ir ieškovų buto dalį, buvo išnuomojusi. Nepaisant to, kad butas buvo išnuomotas ir atsakovė gavo pajamų, ji vis tiek už buto šildymą, elektros energiją, vandenį, komunalinius patarnavimus nemokėjo arba mokėjo nepilnai. Todėl minėtas paslaugas teikiančios įmonės reikalauja, kad ieškovai pagal jiems tenkančią buto dalį padengtų tokių mokesčių įsiskolinimus. Šiai dienai yra žinoma, kad 2010-10-01 bendras įsiskolinimas buvo 1 335,74 Lt. Ieškovai pagal jiems nuosavybės teise priklausančią dalį turi sumokėti kiekvienas atskirai - po 333,94 Lt. Be to, ieškovai pagal jiems priklausiusį buto plotą už komunalinius patarnavimus, kurie buvo teikiami tik atsakovei ir/ar jos nuomininkams 2010-10-01 dienai turi po 183,22 Lt įsiskolinimą. Dar civilinės bylos Nr. 2-698-713/2009 nagrinėjimo metu atsakovė nepagrįstai ginčijo ir Kauno miesto 17-ojo notaro biuro notarės R. I. išduotus 2007-12-11 paveldėjimo teisės liudijimus. Tokie atsakovės veiksmai ginčijant paveldėjimo teisės liudijimus sustabdė įsiteisėjusio teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-698-713/2009 vykdymą, ieškovams teko kreiptis į advokatą dėl teisinės pagalbos, gaišo laiką, jie turėjo atstovavimo išlaidų. Dėl atsakovės veiksmų ieškovai patyrė neturtinę žalą, kurią ieškovai prašo kompensuoti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2013 m. vasario 25 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas nurodė, jog bylose dėl buto, esanči (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriose dalyvavo šalys, esant duomenų, kad atsakovė gyvena kitu adresu, negu buvo nurodyta procesiniuose dokumentuose, nelaikytina, kad atsakovė slapstėsi ir vengė priimti procesinius dokumentus, kurie jai buvo siųsti adresu, kuriuo ji negyvena. Teismas įvertinęs prie šios bylos prijungtų kitų civilinių bylų medžiagą, darė išvadą, kad dar nagrinėjant bylas 2010 m. teismai konstatavo, kad ieškovai teikė taikos sutarčių projektus, iš esmės pažeidžiančius atsakovės savininkės teises, teismai yra konstatavę, kad ieškovai atsakovės prieštaravimų dėl bylų išsprendimo neturėjo pagrindo vertintini kaip piktnaudžiavimu savo teise. Teismas pažymėjo, jog minėtų bylų nagrinėjimas buvo atidėtas tiek dėl ieškovų, tiek dėl atsakovės veiksmų, o atsakovės atstovo neatvykimas į teismo posėdį negali būti vienareikšmiškai įvertintas kaip pačios atsakovės piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Teismas pažymėjo, jog patys ieškovai, reikšdami ieškinį dėl A. R. turto dalies nustatymo, galėjo toje pačioje byloje reikšti ir reikalavimus, susijusius su turto padalijimu, o taip pat patys reikalauti, kad turtas natūra būtų priteistas jiems, o atsakovei - kompensacija. Teismas pažymėjo, jog kreipimasis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo yra normalus kiekvienoje demokratinėje valstybėje teisių gynimo būdas, todėl vien tik aplinkybė, kad šalims teko kreiptis į teismą dėl savo pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo nėra reikšminga. Teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Ieškovų teigimu, atsakovės padaryta žala ieškovams pasireiškė tuo, kad dėl jau minėtų atsakovės neteisėtų veiksmų ieškovams priteista mažesnė piniginė kompensacija nei būtų butą atidalinat iš bendrosios dalinės nuosavybės 2008 m. I ketvirtį. Kiekvienas iš ieškovų dėl buto rinkos vertės sumažėjimo patyrė po 14 124,9 Lt žalos (nuostolį). Ieškovas pateikė 2008-06-10 UAB STIVVF preliminarios turto rinkos vertės nustatymo pažymą, kurioje nurodyta, jog buto vertė, nustatyta 2008 m. vasario mėnesiui, 160000-180000 Lt, tačiau pačioje pažymoje aiškiai nurodyta, kad ši turto vertės nustatyta vertinimo išvada neatitinka pagrindinių teisinių aktų reikalavimų ir metodologinių nuorodų, o yra tik informacinio pobūdžio dokumentas, kuriuo užsakovas gali naudotis savo nuožiūra. Ieškovai žalos dydį sieja su buto atidalinimu ir nurodo, kad jiems atsakovė kompensaciją už jų paveldėtas buto dalis turėjo išmokėti tuomet, kai buvo pats nekilnojamojo turto kainų pikas. Ieškovams 2007 gruodžio bei 2008 m. vasario mėn. notarei išdavus paveldėjimo teisės liudijimus, jie tapo turto savininkais. Teismas atkreipė dėmesį, kad 2008 m. vasario mėn. ieškovai dar net nebuvo pareiškę reikalavimo atsakovei dėl turto atidalijimo, o šį reikalavimą pareiškus, atsakovė dėl tokio atidalijimo prieštaravo ir tokiu būdu butas buvo atidalintas tik teismo sprendimu, todėl pats ieškovų reikalavimas skaičiuojant jų nuostolius ginčo buto kainą vertinti 2008 m. I ketvirčio kainomis laikytinas neatitinkančiu teisingumo ir sąžiningumo principų. Ieškovai šioje byloje pradiniu ieškiniu prašė priteisti po 45 000 Lt kompensaciją, o vėliau 2009-08-24 parengiamojo teismo posėdžio metu ieškinio reikalavimą sumažino iki 31 750 Lt (Civilinė byla Nr. 2-698-713/2008, 9 b.l., 2 tomas). Ieškovai, apskundę 2009-11-04 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-698-713/2009, apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas turėjo vadovautis 2008-06-01 nustatyta UAB „Turto spektras“ rinkos verte 127 000 Lt, nurodydami, kad atsakovė piktnaudžiavo savo teisėmis, vilkino bylą, dėl ko buto rinkos vertė sumažėjo, t.y. rėmėsi tais pačiais argumentais, kaip ir šioje byloje pareikštame ieškinyje. Kauno apygardos teismas, nesutikdamas su ieškovų argumentais, pažymėjo, kad šalių bendroji dalinė nuosavybė pasibaigia ją atidalinus, iki tol jie yra lygiaverčiai ginčo turto, nežiūrint naudojasi juo ar ne, kokia jo vertė, savininkai. Vertinant ieškovų nurodytas aplinkybes dėl negautų pajamų, kurias jie tikėjosi gauti, bet negavo dėl atsakovės neteisėtų veiksmų dėl užsitęsusių teisminių ginčų, teismas pastebėjo, jog į bylą nėra pateikta įrodymų, kad ieškovai patys siekė savo turtą 2008 m. pradžioje parduoti ar buvo asmenų, norinčių pirkti jų paveldėtas buto dalis. Jie tuo metu nebuvo sudarę jokios preliminariosios sutarties dėl įsipareigojimo parduoti buto dalis, dėl kurios neįvykdymo būtų patyrę tam tikrą žalą. Ieškovai patirtų nuostolių faktą grindžia tik prielaidomis, t.y. tikėtinomis, o ne realiomis pajamomis. Ieškovai nurodo, kad patyrė/patirs po 517,16 Lt nuostolių, kuriuos sudaro/sudarys jų privalomas padengti įsiskolinimas už komunalinius patarnavimus, šildymą, elektros energiją, vandenį. Tai, kad šiai dienai jie nėra sumokėję šios sumos, jų nuomone nepanaikina ieškovų teisės reikšti reikalavimą dėl šių išlaidų atlyginimo, nes pagal CK 6.249 str. 3 d. teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Kauno apygardos teismas 2010 m. gruodžio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-412-254/2010 nurodė, jog byloje nėra patikimų duomenų spręsti, kad atsakovė šiuo butu naudojasi, jame gyvendama. Ieškovams valdžius turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise bei neapmokėjus šios sumos, byloje nesant įrodymų, kad atsakovė laikotarpiu, už kurį priskaičiuoti mokesčiai, bute gyveno ir išimtinai viena paslaugomis naudojosi, šis ieškovų reikalavimas laikytinas nepagrįstu, neįrodytu, todėl atmestinas. Teismas taip pat atmetė ieškovų reikalavimą priteisti žalą, kurią išlaidos advokato pagalbai apmokėti civilinėje byloje Nr. A2-11516-329/2012. Teismas nurodė, jog ieškovai turėjo galimybę prašyti priteisti atstovavimo išlaidas, patirtas Kauno miesto apylinkės teisme nagrinėjant civilinę bylą Nr. A2-11516-329/2012. Byloje nėra duomenų, kad ieškovai tokį prašymą būtų teismui pateikę ir jis būtų jį atmetęs arba kad buvo kitų priežasčių, dėl kurių pasinaudoti minėta procesiniame įstatyme numatyta galimybe buvo neįmanoma arba pernelyg sudėtinga. Dėl neturtinės žalos priteisimo teismas nurodė, jog ieškovai neįrodė, kad dėl atsakovės veiksmų jie patyrė objektyvias neigiamas pasekmes. Byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovai dėl atsakovės veiksmų patyrė išgyvenimus, kurie savo pobūdžiu ir intensyvumu patektų į atlygintinos neturtinės žalos sampratą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovai apeliaciniu skundu (t. 2, b. l. 85-92) prašo Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 25 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas išvadą, kad atsakovė nevilkino civilinių bylų nagrinėjimo, motyvavo tuo, kad civilinėje byloje Nr. 2-495-480/2007 parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad ji gyvena ne adresu(duomenys neskelbtini), o kitu adresu - (duomenys neskelbtini). Nors civilinėje byloje Nr. 2-495-480/2007 parengiamojo posėdžio metu atsakovė ir nurodė, kad ji gyvena adresu Vilniaus g. 3-6, Kaune, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų į bylą nepateikė. Atsakovė ir toliau tiek civilinėje byloje Nr. 2-495-480/2007, tiek kitose bylose, tiek šioje civilinėje byloje Nr. 2-1072877/2013 pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodydavo tik adresą A(duomenys neskelbtini). Priešingai nei šioje byloje nustatė pirmosios instancijos teismas, ta aplinkybė, kad aukščiau nurodytose bylose atsakovė vengė priimti jai adresu (duomenys neskelbtini) siunčiamas procesinius dokumentus, patvirtina, kad atsakovė slapstėsi, nepagrįstai vengdavo priimti jai siunčiamas procesinius dokumentus. Tai neginčijamai užvilkino minėtų civilinių bylų nagrinėjimą. Civilinė byla Nr. 2-698-713/2009 buvo vilkinama ir tuo, kad atsakovės atstovas be pateisinamų priežasčių neatvykdavo į teismo paskirtus posėdžius, dėl ko jos atstovui net buvo paskirta bauda. Civilinėje byloje atstovas veikia atstovaujamojo vardu, todėl visi atstovo atlikti veiksmai sukuria atitinkamas teises ir pareigas pačiam atstovaujamajam (CPK 59 str.). Todėl teismo nustatyta aplinkybė, kad atsakovės atstovas be pateisinamos priežasties neatvyko į teismo posėdį, turi būti vertinama kaip patvirtinimas, jog minėtoje civilinėje byloje atsakovė piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis. Civilinėje byloje Nr. 2-698-713/2009 taikos sutartis nebuvo sudaryta todėl, kad atsakovė vis keitė savo poziciją iš pradžių pasiūlydavo vienas sąlygas, o po to su jomis pati nebesutikdavo ir vis keldavo kitas sąlygas. Toks jos elgesys sudaro pagrindą daryti išvadą, kad atsakovė derėjosi dėl taikos sutarties sudarymo ne todėl, kad iš tiesų turėjo tikslą sudaryti taikos sutartį, o todėl, kad galėtų vilkinti bylos nagrinėjimą. Civilinėje byloje Nr. 2-698-713/2009 bylą nagrinėjant apeliacine tvarka 2010-12-13 teismo posėdžio metu atsakovė pripažino, kad vienu metu butą, įskaitant ir ieškovų buto dalį, buvo išnuomojusi. Tai dar kartą patvirtina atsakovės nesąžiningumą;Ieškovams, reiškiant ieškinį dėl A. R. turto dalies nustatymo, nebuvo pagrindo kartu kelti klausimą ir dėl buto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, nes jie dar nebuvo paveldėję atitinkamų buto dalių, t.y. dar nebuvo šio turto bendraturčiai. Be to, tuo metu tarp šalių dar nebuvo ginčo dėl buto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės;Pagal Registrų centro duomenis 2008 m. I ketvirtį ginčo buto kaina buvo 135 299,60 Lt. Dėl atsakovės kaltės užtrukus A. R. dalies santuokiniame turte nustatymo ir ginčo buto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės procedūroms, butas nuvertėjo 56 499,60 Lt. Dėl to darytina išvada, kad ieškovai patyrė nuostolių, nes jiems buvo priteista mažesnė piniginė kompensacija nei faktiškai būtų priklausę, jeigu butas būtų buvęs atidalintas 2008 m. I ketvirtį. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino tą aplinkybę, kad byloje nėra pateikta įrodymų, jog ieškovai patys siekė jiems tenkančią buto dalį 2008 m. pradžioje parduoti ar buvo asmenų, norinčių pirkti jų paveldėtas dalis. Ieškovai neturėjo rakto nuo buto ir į butą negalėjo patekti;Nepaisant to, kad butas buvo išnuomotas ir atsakovė gavo pajamų, ji vis tiek už buto šildymą, elektros energiją, vandenį, komunalinius patarnavimus nemokėjo arba mokėjo nepilnai. Pagal 2010-10-01 dienos duomenis įsiskolinimas už šildymą buvo 1 186,83 Lt, įsiskolinimas už bute sunaudotą elektros energiją - 45 Lt, įsiskolinimas už bendrosioms namo reikmėms sunaudotą elektros energiją - 56,75 Lt, už vandenį - 47,16 Lt. Taigi, 2010-10-01 dienai už minėtas paslaugas bendras įsiskolinimas buvo 1 335,74 Lt. Ieškovai pagal jiems nuosavybės teise priklausančią dalį bendrai turi sumokėti pusę šios sumos 667,87 Lt, o kiekvienas atskirai - po 333,94 Lt. Dėl to, kad atsakovė tinkamai nemokėjo mokesčių už butą kiekvienas ieškovas patyrė/patirs po 517,16 Lt nuostolių. Teismas nepagrįstai nurodė, kad byloje nėra įrodymų, jog atsakovė laikotarpiu, už kurį priskaičiuoti mokesčiai, bute gyveno ir išimtinai viena naudojosi paslaugomis. Tokią teismo išvadą paneigia vien tas faktas, kad, nors ieškovai ne kartą prašė, kad atsakovė perduotų ieškovams raktą nuo buto, atsakovė rakto neperdavė ir todėl ieškovai į butą fiziškai patekti negalėjo, kas įrodo, kad jie šiuo butu negalėjo naudotis dėl atsakovės kaltės. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino tą aplinkybę, kad iki šiol ieškovai nėra sumokėję jiems priskaičiuotų buto išlaikymo išlaidų. Pagal CK 6.249 str. 3 d. teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe;Dėl patikslintame ieškinyje nurodytų argumentų ieškovams taip pat turėjo būti priteista žala, kurią sudaro kiekvieno iš ieškovų patirtos po 1 210 litų išlaidos advokato pagalbai apmokėti Kauno miesto apylinkės teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. A2-115156-329/2012. Ši byla buvo iškelta dėl to, kad atsakovė vengė Nekilnojamojo turto registre įsiregistruoti savo nuosavybės teises į visą butą pagal įsiteisėjusi Kauno miesto apylinkės teismo 2009-11-04 sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-698-713/2009. Teismas nepagrįstai nurodė, jog ieškovai neturi teisės reikalauti šių išlaidų atlyginimo atskiroje byloje, nes ieškovai nepateikė prašymo dėl šių išlaidų priteisimo civilinėje byloje Nr. 2-698-713/2009. Vien ši aplinkybė negali būti pagrindu atmesti šį ieškinio reikalavimą, nes šios išlaidos gali būti vertinamos kaip žala CK 6.249 str. 1 d. prasme ir todėl jos gali būti priteisiamos kitoje byloje įrodžius visas atsakovės atsakomybės sąlygas;Ieškovai dėl atsakovės neteisėtų veiksmų patyrė itin didelių nepatogumų, įtampą ir stresą. Jie buvo priversti daugiau kaip keturis metus bylinėtis teismuose. Per visą tą laiką jie nebuvo įleisti į butą ir jame faktiškai negyveno, o visu butu naudojosi viena atsakovė, ji už komunalinius patarnavimus ir paslaugas nemokėjo arba mokėjo nepilnai. Todėl ieškovai iš šias paslaugas teikiančių įmonių gavo pranešimus/įspėjimus dėl skolos sumokėjimo. Ieškovų patirti išgyvenimai yra itin skausmingi, nes jau aptartose civilinėse bylose vyksta ginčas dėl ieškovų tėvui A. R. nuosavybės teise priklausančio buto padalijimo. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad minėtose civilinėse bylose ieškovai teismo posėdžiuose nedalyvavo, išskyrus pavienes išimtis. Tačiau ši aplinkybė nepaneigia ieškovų patirtos neturtinės žalos;Tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovų patirtos turtinės žalos yra priežastinis ryšys. Būtent dėl atsakovės neteisėtų veiksmų buvo užvilkinta mirusiojo A. R. dalies santuokiniame turte nustatymo ir ginčo buto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės procedūros. Per tą laiką dėl krizės nekilnojamojo turto rinkoje nukrito ginčo buto vertė, nuo kurios priklauso ieškovams išmokėtinos piniginės kompensacijos dydis. Atsakovės elgesys, jos piktnaudžiavimas savo teisėmis objektyviai neatitinka įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų tokioje situacijoje įprastų elgesio standartų. Atsakovė žinodama, kad ieškovai paveldėjo buto dalį, tyčia darė įvairias kliūtis, kad jie įformintų savo nuosavybę į jiems priklausančią buto dalį ir gautų piniginę kompensaciją už šį turtą.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 102-106) prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 25 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Šioje byloje ieškinys buvo pareikštas vien tik tam, kad butų pagrindas sutrukdyti atsakovei įvykdyti Kauno apygardos teismo 2010-12-27 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2A-412-254/2010 - pardavus butą (duomenys neskelbtini)išmokėti kompensacijas ieškovams. Kauno apygardos teismas laikė neginčijamai nustatyta, kad atsakovė atsiskaityti su ieškovais, t.y. išmokėti jiems kompensaciją, kitaip kaip pardavusi nuosavybę neišgalės, todėl sprendimo vykdymą atidėjo 12 mėnesių. Buvo akivaizdu, jog pareiškus ieškinį šioje byloje ir pritaikius laikinąsias apsaugos priemones atsakovė negalės savalaikiai įvykdyti Kauno apygardos teismo 2010-12-27 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2A-412-254/2010. Būtent dėl apeliantų keliamų reikalavimų taikos sutartyje taikos sutartis nebuvo pasirašyta, nes apeliantų keliami reikalavimai buvo realiai neįgyvendinami atsakovei dėl nedidelių pajamų, nes visos jos pajamos yra tik VSDFV mokama senatvės pensija bei našlės pensija. Vykstant apeliaciniam procesui civilinėje byloje Nr. 2A-412-254/2010, apeliantų buvo iškelta taikos sutarties sąlyga, jog butas (duomenys neskelbtini), turėtų atitekti jiems, o atsakovei būtų išmokėta 5.000 Lt kompensacija per 12 mėnesių, nesuteikiant jokių šios kompensacijos išmokėjimo garantijų. Akivaizdu, jog savo reikalavimais šioje byloje ieškovai ir toliau siekia, kad visas butas (duomenys neskelbtini), ar bent visa vertė pinigais atitektų jiems, nes visos priteistos sumos bus išieškomos tik iš buto (duomenys neskelbtini). Atsakovė, siekdama apginti savo teises, kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą dėl paveldėjimo liudijimų išduotų ieškovams dalies panaikinimo ir juridinę reikšmę turinčio fakto, t.y. 1/8 dalies buto (duomenys neskelbtini) paveldėjimo pripažinimo. Šiuo ieškiniu prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį kad, kad po A. R. mirties priėmė atsiradusį palikimą - 1/8 dalį buto Nr. 8, (duomenys neskelbtini), pradėdama jį faktiškai valdyti, nes buvo praleistas įstatymu nustatytas 3 mėnesių terminas kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą. Kauno apygardos teismas 2012-03-29 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-247-230/2012 šį atsakovės ieškinį pripažino iš esmės pagrįstu ir jį tenkino, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šią Kauno apygardos teismo nutartį panaikino ne todėl, kad laikė, jog atsakovė yra neteisi ar piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis ,o todėl, kad Kauno apygardos teismo 2010-12-27 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-412-254/2010 jau nustatė ginčo buto (duomenys neskelbtini), nuosavybės dalis;Ieškovai savo ieškinyje nurodo, jog patyrė turtinę žalą, nes dėl ilgo bylinėjimosi sumažėjo buto(duomenys neskelbtini), vertė, o vertei įtakos turėjo spartus kainų kritimas nekilnojamojo turto rinkoje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. spalio 22 d. nutartyje priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-483/2008, esant analogiškoms faktinėms bylos aplinkybėms, yra pažymėjusi, kad nekilnojamojo turto kainų kitimas yra objektyvus nuo šalių valios nepriklausantis veiksnys, nulemtas valstybėje vykusių ekonominių procesų už kurį nėra atsakinga nei viena iš ginčo šalių. Nekilnojamojo turto kainų kitimas atitinkamu laikotarpiu pripažintina visiems žinoma aplinkybe, nereikalinga įrodinėjimo (CPK 182 straipsnio 1 punktas);Teismas pagrįstai konstatavo, kad nors savo reikalavimą priteisti patirtą turtinę žalą iš esmės grindžia buto(duomenys neskelbtini), vertės sumažėjimu lygindami 2008 m ir 2010 m. kainas, tačiau 2008 m. vasario mėn. ieškovai dar net nebuvo pareiškę reikalavimo atsakovei dėl turto atidalijimo, o šį reikalavimą pareiškus, atsakovė dėl tokio atidalijimo prieštaravo ir tokiu būdu butas buvo atidalintas tik teismo sprendimu, todėl pats ieškovų reikalavimas skaičiuojant jų nuostolius ginčo buto kainą vertinti 2008 m. I ketvirčio kainomis laikytinas neatitinkančiu teisingumo ir sąžiningumo principų;Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vieną kartą yra pažymėjęs, jog už bylinėjimąsi teisme negali priteisiama neturtinė žala. Bylinėjimosi išlaidas, kurios yra priteisiamos šaliai, kurios naudai priimamas teismo sprendimas nustato CPK 88 str. Būtent išlaidomis susijusiomis su bylos nagrinėjimu yra pripažįstamos sumos, išmokėtos liudytojams, ekspertams, ekspertinėms įstaigoms ir vertėjams, bei išlaidos, susijusius su vietos apžiūra, atsakovo paieškos išlaidos, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu išlaidos, susijusios su teismo sprendimo vykdymu, atlyginimo už kuratoriaus darbą išlaidos, išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos. Įstatyme nėra numatyta, jog prie bylinėjimosi išlaidų yra priskiriamo ir dėl dalyvavimo teisme patiriama moralinė žala, tuo labiau, kad ieškovai prašomos priteisti neturtinės žalos dydžio (po 10000 Lt) niekaip nepagrindžia;Nepagrįstas apeliantų apeliacinio skundo motyvas, kad apeliantai ateityje patirs išlaidas, kurios susidarė dėl jų įsiskolinimo už komunalinius patarnavimus, šildymą, elektros energiją, vandenį po 517,16 Lt, nes iki visų teisminių ginčų pradžios (duomenys neskelbtini), savininke buvo tik atsakovė , o jai, kaip gaunančiai mažas pajamas, didesnioji dalis išlaidų buto išlaikymui buvo kompensuojama. Apeliantams tapus šio Buto bendraturčiais, atsakovė prarado teisę į kompensacijas ir dėl to susidarė skola.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje ieškovai kelia klausimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kurią ieškovai patyrė dėl atsakovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis užsitęsus teisminiams procesams dėl atidalijimo iš bendrąja daline nuosavybe priklausančio nekilnojamojo turto.

Byloje nustatyta, jog ieškovai kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą prašydami nustatyti, kad mirusio A. R. dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su atsakove T. A. R. yra ½ dalis buto su rūsiu, esančio(duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovų ieškinys buvo tenkintas 2007-07-09 sprendimu (t. 1, b. l. 15-17). Kauno apygardos teismas 2007-10-24 nutartimi Kauno miesto apylinkės teismo 2007-07-09 sprendimą paliko nepakeistą (t. 1, b. l. 18-19). Ieškovai 2009 metais kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą su ieškiniu prašydami atidalinti butą su rūsiu, esantį(duomenys neskelbtini), atsakovei T. A. R. priteisiant visą butą natūra, o ieškovams R. R. ir E. A. priteisiant po 31 000 Lt piniginę kompensaciją. Kauno miesto apylinkės teismas 2009-11-04 ieškinį tenkino iš dalies, atidalino butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), atsakovei T. A. R. priteisiant visą butą natūra, o ieškovams R. R. ir E. A. priteisiant po 25 250 Lt piniginę kompensaciją (t. 1, b. l. 20-22). Kauno apygardos teismas 2010-12-27 Kauno miesto apylinkės teismo 2009-11-04 sprendimą dalyje dėl piniginės kompensacijos ieškovams priteisimo pakeitė ir sumažino priteistiną kompensaciją iki 19 700 Lt (t. 1, b. l. 23-28). Ieškovai nagrinėjamoje byloje atsakovės civilinę atsakomybę grindė tuo, jog dėl atsakovės nesąžiningo elgesio ir nenoro pripažinti ieškovų teisių į dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), ieškovai buvo priversti kreiptis į teismą, atsakovė savo veiksmais teisminius procesus vilkino, dėl to aiškiai ieškovams priklausanti turto dalis negalėjo būti atidalinta dar 2008 metais, kai nekilnojamojo turto kainos buvo ypač didelės. Žalos dydį ieškovai grindė nuvertėjusia buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), verte, ieškovams priskaičiuotais mokėtinais komunaliniais mokesčiais bei teisminiuose procesuose patirtomis bylinėjimosi išlaidomis. Taip pat ieškovai teigė dėl netinkamo atsakovės elgesio patyrę neturtinę žalą.

CK 6.245 straipsnio 1 dalyje civilinė atsakomybė apibrėžta kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Bet kuriai civilinės atsakomybės rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikalinga nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) ir kaltę (išskyrus griežtosios civilinės atsakomybės taikymo atvejus) bei priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį. Neteisėti veiksmai yra įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas arba veiksmų, kuriuos draudžia įstatymai ar sutartis, atlikimas, arba bendrojo pobūdžio reikalavimų elgtis atidžiai ir rūpestingai bei taip, kad niekam nepadarytum žalos, pažeidimas (CK 6.246 str., 6.263 str. 2 d.). Ieškovai apeliaciniame skunde teigia, jog atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, jog atsakovė piktybiškai vilkino teisminius procesus, nepriimdama procesinių dokumentų, neatvykdavo į posėdį jos atstovas, neišreiškė vienareikšmiškos nuomonės dėl atsakovų siūlomos taikos sutarties sąlygų. Tokius atsakovės veiksmus ieškovai laiko piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Piktnaudžiavimas teise reiškia, jog civilinės teisės įgyvendinamos tokiu būdu ir priemonėmis, jog be teisinio pagrindo pažeidžiamos ar suvaržomos kitų asmenų teisės ir teisėti interesai ar daroma žala kitiems asmenims (CK 1.137 str. 3 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. balandžio 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje pagal UAB ,,Oruva“ ir Ko“ pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-224/2005, pažymėjo, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį. Įvertinusi byloje surinktus duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovė piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis. Tai, kad atsakovė ieškovų inicijuotose bylose reiškė savo reikalavimus, dvejojo dėl taikos sutarčių sąlygų, reiškė apeliacinius skundus, kurių pagrįstumui įrodyti nepateikė pakankamai įrodymų, negali būti vienareikšmiškai vertinama kaip piktnaudžiavimas savo procesinėmis teisėmis. Kaip byloje buvo nustatyta, atsakovė buvo patvirtinusi, jog negyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo nurodžiusi kokiu adresu gyvena, todėl tiek teismui, tiek ieškovams galėjo būti žinoma kokiu adresu atsakovei siųsti procesinius dokumentus, kad jie atsakovei būtų įteikti tinkamai. Iš pačių ieškovų pateiktų duomenų matyti, kad jie aiškiai žinojo, kad atsakovė nurodytu adresu negyvena, galimai ginčo butą nuomoja, todėl ieškovai taip pat galėjo pateikti teismams duomenis kur atsakovė realiai gyvena. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad Kauno apygardos teismas 2010-12-27 nutartyje civilinėje byloje 2A-412-254/2010 aiškiai nurodė, kad ieškovų pateiktų atsakovei tvirtinti taikos sutarčių projektai iš esmės pažeidžia atsakovės savininkės teises (t. 1, b. l. 26). Tokios aplinkybės pagrindžia, jog ieškovai siūlė atsakovei tokį bylų išsprendimo variantą, kuris aiškiai neatitiko atsakovės lūkesčių, dėl ko atsakovė negali būti laikoma atsakinga už tokių sutarčių nepasirašymą (LR CK 6.156 str.). Atsakovės veiksmai teisminiuose procesuose negali būti laikomi netinkamais dar ir dėl to, jog atsakovės reikalavimai iš dalies buvo pripažinti pagrįstais, t.y. Kauno apygardos teismas 2010-12-27 nutartimi iš dalies tenkino atsakovės apeliacinį skundą ir sumažino iš atsakovės priteistinas ieškovams kompensacijas nuo 25 250 Lt iki 19 700 Lt (t. 1,b .l. 28). Tokios aplinkybės leidžia teisėjų kolegijai daryti išvadą, jog atsakovė nepažeidė savo pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai.Teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovė, gindama savo interesus teisminiuose ginčuose, reikšdama reikalavimus, nesutikdama su ieškovų pasiūlytais taikos projektais, minimuose byloje teisminiuose procesuose neatliko neteisėtų veiksmų. Tai pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime.

Nagrinėjamoje byloje ieškovai siekė nuostolių atlyginimo, kuris atsirado nuvertėjus ginčo butui, esančiam (duomenys neskelbtini). Ieškovai apeliaciniame skunde teigia, jog pagal Registrų centro duomenis 2008 m. I ketvirtį ginčo buto kaina buvo 135 299,60 Lt. Dėl atsakovės kaltės užtrukus A. R. dalies santuokiniame turte nustatymo ir ginčo buto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės procedūroms, butas nuvertėjo 56 499,60 Lt. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, yra konstatavęs, kad, remiantis šios teisės normos nuostatomis, galima teigti, jog žala yra nukentėjusiojo turtiniai ir kitokie praradimai, dėl kurių nukenčia jo turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje BUAB „Nirvana“ v. G. G., bylos Nr. 3K-3-314/2008, taip pat 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje AB „Turto bankas, A. Č. v. A. M., bylos Nr. 3K-3-554/2008). Dėl neteisėtų kito asmens veiksmų žalą patyręs asmuo turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginami tiesioginiai nuostoliai, taip pat netiesioginiai nuostoliai - pajamos, kurias jis būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (negauta nauda) (CK 6.249 str.). Atlyginami tie nuostoliai, kurie yra susiję su neteisėtais veiksmais taip, kad yra pagrindas konstatuoti teisiškai reikšmingą priežastinį ryšį – nuostolius, kurie pagal civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu (CK 6.247 str.). Ieškovai turto nuvertėjimą įrodinėjo 2008-06-10 UAB STIVVF preliminariąja turto rinkos vertės nustatymo pažyma, kurioje ginčo turto vertė nurodyta 160 000 Lt -180 000 Lt (t. 1, b. l. 29) ir teigė, jog atsakovei sutikus su visais ieškovų reikalavimais ir neginčijant turto atidalijimo procedūrų, ginčo turtas galėjo būti atidalintas dar 2008 m., tuo šalys būtų turėjusios didesnę naudą iš realizuoto turto. Kolegija tokius ieškovų argumentus laiko nepagrįstais. Pirmiausia pažymėtina, jog ši apeliantų pateikta turto vertinimo pažyma nėra pakankama pagrįsti galimo ginčo buto pirkimo – pardavimo sandorio realumą. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovai jau minėtuose teisminiuose procesuose patys negalėjo tiksliai pasakyti kokia yra reali ginčo turto vertė, kurios pagrindu ieškovai kelia savo reikalavimus nagrinėjamoje byloje. Kaip matyti iš Kauno apygardos teismo 2010-12-27 nutarties, ieškovai šioje byloje sutiko, jog ginčo buto vertė yra ne 160 000 Lt-180 000 Lt, o 127 000 Lt (t. 1, b. l. 24). Be to, pritartina pirmosios instancijos teismo pozicijai, jog ieškovai savo ieškinį nagrinėjamoje byloje grindžia argumentais, kurie apeliacinės instancijos teisme jau buvo pripažinti nepagrįstais. Kaip matyti iš Kauno apygardos teismo 2010-12-27 nutarties, teismas jau yra nustatęs ginčo turto vertę, t.y. 78 800 Lt (t. 1, b. l. 27). Byloje nėra duomenų, kad atsakovai turėjo pasiūlymą ar patys galėjo realizuoti ginčo butą didesne kaina, negu ją nustatė teismas, t.y. ieškovai nei su ieškiniu, nei su apeliaciniu skundu nepateikė įrodymų, jog jų nurodytas pirkimo pardavimo sandoris buvo galimas sudaryti ir apskritai galėjo būti įgyvendintas. Atitinkamai tai reiškia, kad apeliantų nurodomi nuostoliai dėl nerealizuoto turto yra hipotetiniai, o ne realūs. Apeliantai skunde teigia, jog tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovų patirtos turtinės žalos yra priežastinis ryšys. Būtent dėl atsakovės neteisėtų veiksmų buvo užvilkinta mirusiojo A. R. dalies santuokiniame turte nustatymo ir ginčo buto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės procedūros. Per tą laiką dėl krizės nekilnojamojo turto rinkoje nukrito ginčo buto vertė, nuo kurios priklauso ieškovams išmokėtinos piniginės kompensacijos dydis. Teisėjų kolegija vertina, kad apeliantai neįrodė minėto priežastinio ryšio, kadangi iš byloje esančios medžiagos nėra matyti, kad ginčo buto vertė krito būtent dėl teisminių procesų, o ne dėl ekonominio nuosmukio, ir kad tai sąlygojo ekonominės krizės bei jos padarinius. Pažymėtina, kad už nuostolius, kurie buvo sukelti visuotinai pripažintos buvusios paskutinės ekonominės krizės, negali būti atsakinga nei viena iš šalių. Be to, nustačius, kad apeliantų prašomi atlyginti nuotoliai yra hipotetiniai, teismas vertina, kad apeliantų teiginiai, jog nuostolių atsiradimą įtakojo ne rinkos dėsniai, o išimtinai tik teisminiai procesai, yra nepagrįsti. Taigi nenustačius žalos fakto dėl atsakovės veiksmų ir priežastinio ryšio tarp šios ieškovų teigimu patirtos žalos bei atsakovės veiksmų, konstatuotina, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovų reikalavimo dėl nuostolių, patirtų 2008 m. neatidalijus ginčo turto, atlyginimo.

Ieškovai byloje prašė priteisti jiems iš atsakovės 517,16 Lt nuostolių, kuriuos jie patyrė/patirs dėl to, jog atsakovė nepilnai mokėjo komunalinius mokesčius už butą, esantį (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovai buto, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkiais buvo nuo paveldėjimo teisės liudijimų gavimo 2008-02-12 (t. 1, b. l. 51) iki 2010-12-27, kai įsiteisėjo 2009-11-04 lapkričio 4 d. nutartis, kuria butas, esantis (duomenys neskelbtini), natūra buvo priteistas atsakovei, išmokant ieškovams kompensacijas už jiems tenkančią buto dalį (t. 1, b. l. 23-28). Kaip matyti iš ieškovų pateiktų rašytinių įrodymų, AB „Kauno energija“, AB „VST“, UAB „Kauno vandenys“ UAB „Būsto valda“ yra informavusi ieškovus apie tai, kad yra priskaičiuotas įsiskolinimas už butui, esančiam(duomenys neskelbtini), suteiktas komunalines paslaugas (t. 1, b. l. 35-39). Kaip teigė ieškovai, jie ginčo bute negyveno ir šiomis suteiktomis paslaugomis nesinaudojo. Teisėjų kolegija pritaria ieškovų argumentui, jog tuo atveju, jei ginčo butu naudojosi ir galimai jį nuomojo tik atsakovė, ieškovai, kaip bendraturčiai gali patirti atitinkamų nuostolių dėl nesumokėtų mokesčių. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog šiems nuostoliams pagrįsti ieškovai į bylą nepateikė pakankamų įrodymų, t.y. iš minėtų komunalines paslaugas teikiančių įmonių raštų negalima nustatyti už kokius laikotarpius yra susikaupusios skolos, kas skolų susidarymo laikotarpiu buvo buto savininkai ir kam iš jų tenka pareiga sumokėti šias skolas. Be to, iš UAB „Būsto valda“ rašto matyti, kad kreditorius pažymėjo, kad bendraturčiai gali susitarti ir kitaip dėl skolų mokėjimo (t. 1, b. l. 38). Atsižvelgdama į tokius duomenis, kolegija daro išvadą, jog ieškovai nepateikė teismui įrodymų dėl šių nuostolių dydžio, jų susidarymo laikotarpio, todėl šie nuostoliai pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo laikyti neįrodytais ir ieškovams neatlyginti, kadangi ieškovai nevykdė įstatymo leidėjo įtvirtintos įrodinėjimo pareigos (CPK 178 str.).

Apeliaciniame skunde ieškovai teigia, jog jų nuostolius sudaro ir teisminių ginčų nagrinėjimo metu patirtos 1 210 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti, kurias atsakovė turėtų atlyginti ieškovams. Su tokia apeliantų pozicija teisėjų kolegija nesutinka. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymą ir jų priteisimą reglamentuoja Civilinio proceso kodekso normos. Tuo atveju, jeigu ieškovai teisminiuose ginčuose patyrė bylinėjimosi išlaidas, jie turėjo pagrindą, pateikę šias išlaidas patvirtinančius įrodymus, prašyti bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo jas priteisti iš priešingos šalies. Pirmosios instancijos teismas padarė visiškai pagrįstą išvadą, kad ieškovai tokio klausimo nekėlė civilinę bylą Nr. A2-11516-329/2012 nagrinėjančiame teisme, todėl nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų nagrinėjamoje byloje, tokie nuostoliai ieškovams nekompensuotini.

Apeliantai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu nepriteisti jiems neturtinės žalos, nurodo, jog ieškovai dėl atsakovės neteisėtų veiksmų patyrė itin didelių nepatogumų, įtampą ir stresą. Jie buvo priversti daugiau kaip keturis metus bylinėtis teismuose. Per visą tą laiką jie nebuvo įleisti į butą ir jame faktiškai negyveno, o visu butu naudojosi viena atsakovė, ji už komunalinius patarnavimus ir paslaugas nemokėjo arba mokėjo nepilnai. Todėl ieškovai iš šias paslaugas teikiančių įmonių gavo pranešimus/įspėjimus dėl skolos sumokėjimo. Ieškovų patirti išgyvenimai yra itin skausmingi, nes jau aptartose civilinėse bylose vyksta ginčas dėl ieškovų tėvui A. R. nuosavybės teise priklausančio buto padalijimo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nenustatė, jog į bylą būtų pateikti kokie nors įrodymai, apie tai, jog ieškovai patyrė realią neturinę žalą (LR CPK 178 str.). Teisėjų kolegijos nuomone, ilgą bylinėjimąsi ir jo sukeltus išgyvenimus lėmė būtent abiejų šalių nesugebėjimas ieškoti kompromisų, vienų kitiems rodoma nepagarba. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išsakyta nuomone dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalą nepagrįstumo, todėl daro išvadą, jog teismas pagrįstai netenkino tokio ieškovų reikalavimo.

Atsižvelgdama į tai, kas pasakyta teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, nepažeidė materialiosios ir procesinės teisės normų, dėl ko priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais pagrindo nėra. Todėl ieškovų apeliacinis skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 25 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Galina BlaževičGintautas KoriaginasArvydas Žibas