Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės T. A. R. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-461-358/2011 pagal ieškovės T. A. R. ieškinį atsakovams R. R., E. A., tretiesiems asmenims Kauno miesto 17-ojo notaro biuro notarei Rasai Inokaitienei dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, paveldėjimo teisės liudijimų pripažinimo iš dalies negaliojančiais.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 2 dalis), tačiau daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, todėl netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, taip pat netinkamai vadovavosi suformuota teismų praktika, ko pasekmėje netinkamai pritaikė materialines teisės normas (CPK 329 straipsniom1 dalis, 330 straipsnis).

Pirmosios instancijos, atmesdamas ieškovės reikalavimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, t.y. kad ji po A. R. mirties priėmė atsiradusį palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti, padarė išvadą, kad T.A. R. po sutuoktinio A. R. mirties per įstatymo, t.y. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą specialų 3 mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos terminą palikimo nepriėmė. Palikimas atsiranda palikėjui mirus (CK 5.3 straipsnis), o tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Palikimo priėmimas, savo esme, yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo jis išreiškia valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Kaip nurodyta, remiantis CK 5.50 straipsnio 2 ir 3 dalimis, įpėdinis savo valią turi išreikšti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, ir tai gali padaryti dviem būdais: 1) paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą; 2) pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipia į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet faktiškai savo veiksmais priima palikimą, kilus ginčui dėl palikimo priėmimo fakto, šis faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Kad galėtų tai padaryti, įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo ir įrodyti, jog jis per įstatymo nustatytą terminą pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą ir tokiu būdu priėmė palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Kaip nurodyta, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė palikimo priėmimo, pradėjus jį faktiškai valdyti, fakto. Tačiau tokia teismo išvada prieštarauja byloje surinktiems įrodymams. Teismas akcentavo ieškovės paaiškinimuose nurodytą aplinkybę, kad ji ginčo bute su sutuoktiniu negyveno ir jame neapsigyveno ir po sutuoktinio mirties, kurią patvirtino ir byloje surinkti rašytiniai įrodymai apie tai, kad bute nebuvo deklaruotas suvartotų dujų kiekis, ir kad ieškovei nebuvo įteikti procesiniai dokumentai nurodytu ginčo buto adresu. Tačiau gyvenimo ginčo bute faktas gali būti tik viena iš faktinį palikimo priėmimą patvirtinančių aplinkybių, bet ne vienintelė. Svarbu nustatyti ne tik tokių faktinių palikimo priėmimo veiksmų faktą, bet ir jų pobūdį, t.y. kad iš įpėdinio atliktų aktyvių veiksmų matytųsi, kad jis perimtą turtą siekė valdyti kaip savo, t.y. kad įpėdinis šiais veiksmais laikytų save perimto turto savininku. Savininko teisės apima turto valdymą, naudojimąsi ir disponavimo juo. Todėl vien gyvenimo ginčo bute faktas nėra vienintelis faktas, galintis patvirtinti savininko teisių realizavimą, ir net nustačius, kad ieškovė palikimo atsiradimo metu negyveno palikimą sudarančiame ginčo bute, negalima daryti išvados, kad ieškovė neįrodė, jog palikimą priėmė, pradėdama jį faktiškai valdyti. Pažymėtina, kad ieškovė nuo pat bylos pagal ieškovų R. R. ir E. A. ieškinį atsakovei T.A. R. dėl mirusio A. R. turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje (civilinė byla Nr. 2-495-480/2007) iškėlimo laikė save vienintele viso buto savininke, kuris jai atiteko nuosavybėn paties A. R. valia, ką patvirtina ir jos pateiktas atsiliepimas nurodytoje byloje (civilinės bylos Nr. 2-495-480/2007 bylos t.1, b.l. 50) bei šioje byloje priimtame 2007 m. liepos 9 d. sprendime nurodytos aplinkybės (civilinės bylos Nr. 2-495-480/2007 b.l. 105-107). Tai rodo, kad ieškovė ginčo butą nuo pat palikimo atsiradimo momento valdė ir tvarkė, kaip savo. Analogišką poziciją ieškovė buvo užėmusi ir kitoje civilinėje byloje pagal ieškovų R. R. ir E. A. ieškinį atsakovei T.A. R. dėl paveldėto turto atidalijimo (civilinė byla Nr. 2-698-713). Be to, ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, kad būtent ji po sutuoktinio A. R. mirties (mirė 2005-04-15 t.1, b.l. 28) ir vėliau mokėjo mokesčius, rūpinosi šio buto saugumu, kadangi 2005-07-22 įstatė šarvuotas duris (t.1, b.l. 100-106, 126-160). Todėl akivaizdu, kad ieškovė visais savo faktiniais veiksmais patvirtina, kad yra priėmusi palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti. Ginčo butas yra vieno kambario butas (t.1, b.l. 7-9), todėl būtų nelogiška teigti, kad tokiu būdu rūpindamasi šiuo turtu ji būtų rūpinusi tik jai iki sutuoktinio mirties priklausiusia buto dalimi. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė per įstatymo nustatytą terminą nepriėmė palikimo faktiniu valdymu, prieštarauja bylos duomenims, todėl yra nepagrįsta. Tai, kad ieškovė savo paveldėjimo teisės neformalizavo net ir kviečiama atvykti į notarų biurą, neatima iš jos teisės paveldėti turtą kitu įstatyme numatytu būdu, t.y. pradėjus šį turtą faktiškai valdyti. Todėl turėjo būti nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad ieškovė palikimą po A. R. mirties priėmė, pradėdama jį faktiškai valdyti, ir šis faktas nustatytinas CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu.

Pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimą dėl paveldėjimo teisės liudijimų pripažinimo iš dalies negaliojančiais atmetė taikęs CK 5.8 straipsnyje numatytą sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas nurodytą ieškinio senaties terminą, rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 22 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-627/2008, ir 2009 m. lapkričio 2 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009, išaiškinimais, tačiau šiuos išaiškinimus nagrinėtoje byloje taikė netinkamai. Pirmosios instancijos teismas sutiko su nurodytose kasacinio teismo nutartyse padarytomis išvadomis, kad ginčas dėl palikimo tarp įpėdinių, įstatymų nustatyta tvarka įgyvendinusių paveldėjimo pagrindu atsiradusias teises ir taip įgijusių nuosavybės teisę į palikimą, kvalifikuotinas kaip bendraturčių ginčas dėl turto, ir tokio ginčo šalys pagal teisinį statusą yra nuosavybės teisinių santykių subjektai (CK 4.47 straipsnio 2 punktas), kurių teisėms į teisminę gynybą įgyvendinti taikytinas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas. Tačiau apylinkės teismas, taikydamas šiuos išaiškinimus nagrinėjamoje byloje, padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovė pretenduoja į palikimą ir nėra įgyvendinusi savo paveldėjimo teisės, todėl negali to padaryti nenuginčijusi palikimą priėmusių asmenų teisių į palikimą. Ši ydinga išvada buvo padaryta, teismui padarius kitą nepagrįstą išvadą, kad ieškovė nėra priėmusi palikimo pradėdama jį faktiškai valdyti. Todėl apeliacinės instancijos teismui nustačius palikimo priėmimo faktą CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu, darytina priešinga išvada, kad ieškovė ne pretenduoja į palikimą, o yra jį priėmusi įstatymų nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybė, kad ieškovė tinkamai neformalizavo savo paveldėjimo teisės ir nesikreipė į notarų kontorą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, nors buvo kviečiama tai padaryti, neturi esminės reikšmės. Nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą. Tam, kad teises į paveldėtą turtą galėtų įgyvendinti visa apimtimi (įregistruoti teises į privalomai registruotiną turtą, sudaryti jo perleidimo sandorius ir pan.), įpėdinis gali prašyti notaro išduoti dokumentą, patvirtinantį jo teisių į palikimą įgijimą - paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.66 straipsnis). Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties. Išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, t.y. šios teisės įgyvendinimas laiko atžvilgiu yra neribojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008).

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės reikalavimus dėl paveldėjimo teisės liudijimų pripažinimo negaliojančiais, be pagrindo taikė CK 5.8 straipsnyje nustatytą sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą, o bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas yra nepraleistas. Ieškovė pareikštais reikalavimais ginčija du Kauno 17-ojo notaro biuro notarės R. Inokaitienės išduotus paveldėjimo teisės liudijimus – 2007-12-11 paveldėjimo teisės liudijimą Nr. RI-10990 (t.1, b.l. 56) ir 2008-02-12 paveldėjimo teisės liudijimą Nr. RI-1130 (t.1, b.l. 60). Šiuos paveldėjimo teisės liudijimus ieškovė ginčija tuo pagrindu, kad juos išduodant buvo pažeistos jos, kaip palikėjo A. R. sutuoktinės, teisės į palikimą, ir atsakovai yra paveldėję didesnę, nei jiems priklauso, palikimo dalį. CK 5.13 straipsnyje numatyta, kad palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Su pirmos eilės įpėdiniais jis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio. Tai reiškia, kad ieškovė T.A. R. priėmusi palikimą, pradėdama jį valdyti, paveldėjo įstatymo nustatytą, jai priklausančią palikimo dalį kartu su palikėjo pirmosios eilės įpėdiniais, t.y. jo vaikais – atsakovais R. R. ir E. A., kurių paveldėjimo teisėms įforminti buvo išduoti du nurodyti paveldėjimo teisės liudijimai. 2007-12-11 paveldėjimo teisės liudijimas Nr. RI-10990 (t.1, b.l. 56) atsakovams R. R. ir E. A. yra išduotas, nustatant kiekvienam jų į 3/8 dalis, paskaičiuotas nuo ½ dalies (mirusiojo A. R. dalies) ginčo buto, o į ¼ dalį šio turto, atitinkančią ieškovei T.A. R. priklausančią palikimo dalį, paveldėjimo teisės liudijimas tuo metu dar nebuvo išduotas, kas nurodyta paveldėjimo teisės liudijime. Todėl šis paveldėjimo teisės liudijimas nepažeidžia CK 5.13 straipsnyje nustatytų reikalavimų ir tuo pačiu nepažeidžia ieškovės teisių. Dėl šios priežasties nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti negaliojančiu šį paveldėjimo teisės liudijimą. Tačiau vėliau, t.y. 2008-02-12 atsakovams R. R. ir E. A. išduotas paveldėjimo teisės liudijimas Nr. RI-1130 (t.1, b.l. 60), kuriuo jie paveldėjo likusią ieškovei T.A. R. priklausančią pagal CK 5.13 straipsnį palikimo dalį, pažeidžia šio straipsnio reikalavimus, nes šį palikimą ieškovė yra priėmusi, pradėdama jį faktiškai valdyti. Todėl šis paveldėjimo teisės liudijimas, kaip pažeidžiantis įstatymo reikalavimus, naikintinas, nustatant, kad ieškovė T.A. R. po A. R. mirties paveldi 1/8 dalį ginčo buto.

Dėl nurodytų argumentų Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 22 d. sprendimas keistinas, panaikinant tą sprendimo dalį, kuria buvo atmesti ieškovės T.A. R. reikalavimai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad ji po A. R. mirties priėmė atsiradusį palikimą, ir dėl 2008-02-12 paveldėjimo teisės liudijimo Nr. RI-1130 pripažinimo negaliojančiu, šioje sprendimo dalyje priimant naują sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai). Sprendimo dalis, kuria buvo atmestas ieškovės reikalavimas dėl 2007-12-11 paveldėjimo teisės liudijimo Nr. RI-10990 pripažinimo iš dalies negaliojančiu, paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Tokiu būdu ieškinį patenkinus iš dalies (patenkinus du reikalavimus iš trijų) keistinas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas tarp šalių, t.y. bylinėjimosi išlaidos ieškovei priteistinos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovams – proporcingai atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovė yra 2 kartus turėjusi 132 Lt dydžio žyminio mokesčio išlaidas, paduodama ieškinį (t.1, b.l. 6) ir apeliacinį skundą (t.2, b.l. 18), viso 234 Lt, šios išlaidos priteistinos ieškovei iš atsakovų visa apimtimi, kadangi pagrindinis ieškovės reikalavimas yra patenkintas. Atsakovai byloje yra pareiškę prašymą priteisti atstovavimo išlaidas ir yra pateikę atstovavimo išlaidas patvirtinančius dokumentus. Atsakovų atstovavimo išlaidos sudaro 3 000 Lt pirmosios instancijos teisme (t.1, b.l. 161-166). Kadangi vienas ieškinio reikalavimas yra atmestas, atsakovams atlygintina 1/3 dalis atstovavimo išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktais, 331 straipsniu,

nutaria:

Ieškovės T.A. R. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą.

Panaikinti šio sprendimo dalis, kuriomis buvo atmestas ieškovės T.A. R. reikalavimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po A. R. mirties priėmė atsiradusį palikimą, ir reikalavimas dėl 2008-02-12 paveldėjimo teisės liudijimo Nr. RI-1130 pripažinimo negaliojančiu, ir šiose sprendimo dalyse priimti naują sprendimą. Šiuos ieškovės T.A. R. reikalavimus patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad T. A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) po A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties priėmė atsiradusį palikimą – 1/8 dalį buto (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 37,27 kv. m, su rūsiu, pradėdama jį faktiškai valdyti.

Pripažinti negaliojančiu Kauno m. 17-ojo notarų biuro 2008 m. vasario 12 d. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, notarinio registro Nr. RI-1130.

Nustatyti, kad po A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties T. A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) paveldi 1/8 dalį buto Nr. 8, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 37,27 kv. m, su rūsiu.

Sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškovės T.A. R. reikalavimas dėl Kauno m. 17-ojo notarų biuro 2007 m. gruodžio 11 d. išduoto paveldėjimo teisės liudijimo Nr. RI-10990 pripažinimo iš dalies negaliojančiu, palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo R. R., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės E. A., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovei T. A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) po 132 Lt žyminio mokesčio iš kiekvieno, o valstybei – po 28,10 Lt pašto išlaidų iš kiekvieno.

Priteisti iš ieškovės T. A. R. atsakovams R. R. ir E. A. po 500 Lt kiekvienam atstovavimo išlaidų, o valstybei – 28,10 Lt pašto išlaidų