Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Dalės Burdulienės, kolegijos teisėjų Aušros Baubienės, Neringos Venckienės, sekretoriaujant Ingai Kalkauskaitei, dalyvaujant ieškovų atstovui advokatui Laimontui Gasiūnui, atsakovei T. A. R. ir jos atstovui advokatui Edgarui Pauliui Staniukaičiui viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų R. R., E. A. bei atsakovės T. A. R. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų R. R. ir E. A. ieškinį atsakovei T. A. R. dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismas iš Valstybinės įmonės Registrų centro pažymos nustatė, jog butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisėmis yra valdomas bendraturčių: 1/4 dalimi ieškovo R. R., 1/4 dalimi ieškovės E. A. ir 1/2 dalimi atsakovės T. A. R.. Teismas, atsižvelgiant į šalių gyvenamąsias vietas - ieškovai gyvena Klaipėdoje ir Vilniuje sprendė, kad jiems butas Kaune nereikalingas. Teismas, nustatydamas piniginės kompensacijos dydį, vadovavosi atsakovės pateikta UAB “Turto spektras“ nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaita, kurioje ginčo buto vertė 2009-02-27 buvo 101.000 Lt. Šis vertinimas yra artimiausias bylos išnagrinėjimo dienai, o tuo pačiu daugiausia atitinka pasikeitusias nekilnojamojo turto pardavimo kainas lyginant su kitais bylos įrodymais. Teismas ieškovų pateiktą 2008-06-10 UAB „STIVVF“ preliminarią turto rinkos vertės nustatymo pažymą, atsakovės pateiktą informaciją iš interneto laikė neatitinkančia teisinių reikalavimų, informacinio pobūdžio. Buto vertę laikant 101.000 Lt, ieškovams teismas priteisė iš atsakovės po 25 250 Lt. piniginės kompensacijos, tai pat po 2809 Lt kiekvienam iš jų patirtų bylinėjimosi išlaidų. Teismas, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, kad advokatas atvykdavo iš kito miesto, byla nagrinėta 9-iuose posėdžiuose, priteisė ieškovams 5.000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Skunde nurodoma, kad ieškovai galutinai sutikslintu ieškinio reikalavimu visiškai pagrįstai teismo prašė priteisti po 31 750 Lt dydžio piniginę kompensaciją. Apeliantų teigimu, teismas nepagrįstai nustatinėjo buto rinkos vertę, kuri yra artimiausia bylos išnagrinėjimo dienai, kadangi tai yra neteisinga ieškovų atžvilgiu, prieštarauja bendriesiems teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuo 9 440,00 Lt iki 5 000,00 Lt sumažino priteistiną išlaidų advokato pagalbai apmokėti sumą, kadangi byla buvo sudėtinga, pakankamai didelės apimties, advokatas rengė ne tik ieškinį, bet ir kitus dokumentus - ikiteisminį pasiūlymą dėl buto atidalijimo, prašymą dėl procesinių dokumentų išdavimo tam, kad jie atsakovei būtų įteikti per antstolį, taikos sutarties projektus, advokatas ieškovus atstovavo derybose dėl taikos sutarties sudarymo, dalyvavo net devyniuose teismo posėdžiuose, į teismo posėdžius vykdavo iš Vilniaus į Kauną. Be to, į ieškovų advokatui sumokėtą atlygį yra įskaitytas PVM mokestis.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovų apeliacinis skundas atmestinas, atsakovės tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).Teisėjų kolegija CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys yra 37,27 kv.m. bendro ploto 1 kambario buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai, kurių dalys bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos taip: ieškovų po ¼ dalį, atsakovės ½ dalis (CK 4.73 str. 1 d.). Ieškovai nuosavybės teisę įgijo priėmę savo tėvo A. R., mirusio 2005-04-15, palikimą, o atsakovė 1992-06-09 pirkimo-pardavimo sutarties pagal LR 1991-05-28 Įstatymą Nr. I-1374 pagrindu. Ieškovai pareiškė ieškinį pagal CK 4.80 straipsnį, kai kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalinti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija laiko nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad atsakovė, nesutikdama su ieškinyje nurodytu atidalinimo būdu, turėjo reikšti priešieškinį, o nesant priešieškinio, teismas negalėjo parinkti kitokio atidalinimo būdo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-638/2005, 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005). Ginčo dalykas nagrinėjamu atveju yra turto atidalinimas iš bendrosios dalinės nuosavybės, o turto atidalinimo būdas parenkamas remiantis byloje konstatuotais teisiškai reikšmingais faktais ir taikytina materialiosios teisės norma. Teismas šiuo atveju turi tam tikrą diskrecijos teisę, kurią įgyvendindamas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis).

Ieškovai savo ieškinį dėl atidalinimo būdo grindžia tuo, kad ginčo bute negyvena. Tačiau byloje nėra patikimų duomenų spręsti, kad atsakovė šiuo butu naudojasi, jame gyvendama. Ji nurodė, kad butas jai nereikalingas, ji gyvena kitur, nors moka mokesčius už butą, nes atsakovai juo nesirūpina, o apeliaciniu skundu prašė priteisti jai piniginę kompensaciją (I t., b.l. 34). Taigi, šalių poreikis butui yra vienodas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad bendraturčiai, įgyvendindami savo teises, privalo išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto naudojimo ir valdymo, aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo taip pat ir vykstant ginčui teisme; optimaliam atidalijimo variantui pasiekti būtina, kad bendraturčiai kooperuotųsi; siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų; jeigu atidalijimo prašantis bendraturtis siekia patenkinti tik savo interesus, tokie veiksmai gali būti vertinami kaip piktnaudžiavimas teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. ir kt. v. S. B., E. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-780/2003; 2003 m. spalio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. N. S. v. T. M., bylos Nr. 3K-3-964/2003; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. A. v. D. Š., bylos Nr. 3K-3-576/2006). Šioje byloje tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismas suteikė šalims visas galimybes kooperuotis ir maksimaliai patenkinti savo interesus, dėl to byla šalių prašymu buvo atidėta ne kartą. Ieškovai paruošė ne vieną taikos sutarties variantą, kurių atsakovė nepasirašė. Kolegija sutinka su atsakovės nuomone, kad ieškovų pateiktų taikos sutarčių projektai ( b.l. 99-101) bei paaiškinimas dėl paskutinio varianto, kuris nebuvo pateiktas į bylą raštu, iš esmės pažeidžia atsakovės savininkės teises, kai ribojama teisė parduoti butą tik su buvusių bendraturčių sutikimu, šalys taikos sutarties negali sudaryti dėl didelių ieškovų bylinėjimosi išlaidų, sąlygų sutartyje dėl jau priimtų sprendimų kitose bylose įvykdymo, keliamų klausimų dėl kitų galimų šalių ginčų - dėl savininkų pareigų bendrosios dalinės nuosavybės teisėje (nesumokėtų mokesčių). Šiuo aspektu pažymėtina, kad įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Šiai taisyklei taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės (CK 4.76 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Kaunuva“ v. Smėlynės g. 49-oji DNSB., bylos Nr. 3K-7-515/2009).

Aiškinant CK 4.80 straipsnio 2 dalies normą, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad kompensacija už dalį bendrojoje nuosavybėje, nesant bendraturčio sutikimo, galima tik išimtiniais atvejais, kai išnaudotos visos galimybės padalyti daiktą natūra pagal bendraturčiams tenkančias dalis, nepadarius daiktui neproporcingos žalos. Atsakovė jau pirmosios instancijos teisme su ieškovų siūlomu atidalinimo būdu nesutiko nurodydama, kad neišsigalės sumokėti kompensacijos, kadangi jos turtinė padėtis yra sunki, pajamos yra tik gaunamos senatvės ir našlės pensijos, todėl jai priteisus butą jai natūra, jis bus parduotas iš varžytinių (I t., b.l. 34, 36). Duomenų, kad ieškovė turi santaupų, kurias galėtų panaudoti kompensacijos išmokėjimui, kitus pajamų šaltinius (banko, kitų kredito įstaigų paskolos) byloje nėra. Bylos duomenys nepatvirtina, kad atsakovei paskyrus butą natūra, ji turi ar gali pakankamai greitu laiku įgyti piniginių lėšų, kad išsigalėtų sumokėti po 25.250 Lt piniginę kompensaciją kiekvienam ieškovui ir išsaugoti nuosavybę. Tokiu atveju, ieškovai atsakovės prieštaravimų neturėjo pagrindo vertintini kaip piktnaudžiavimu savo teise.

Vienok, kolegija laiko, kad teismo sprendimas, kuriuo atsakovei buvo priteistas butas natūra, nagrinėjamu atveju labiausia atitiko teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnis). Šiuo atveju akivaizdu, kad visos šalys siekia atidalinimo gaunant kompensaciją, todėl atsakovės argumentai, kad kompensaciją galėtų išmokėti tik pardavus ginčo butą, neleidžia vertinti tokios padėties kaip savininkės teisių pažeidimo. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovė ieškovams buvo pasiūliusi, būtent, tokią taikos sutarties redakciją (II t., b.l. 87). Ieškovai gyvena kitoje vietovėje, negu šalių ginčo butas. Atsakovė turi galimybę butu disponuoti, ne tik gyvendama tame pačiame mieste, bet ir turėdama realias galimybes patekti į jį, ko ieškovai nurodė negalintys (neturi raktų). Šiuo atveju šalių ginčas galutinai galėtų būti išspręstas tik pardavus butą ir pasidalinus gautas lėšas. Toks sprendimas priimtinas tik teismui išnaudojus visas galimybes suderinti šalių valią, joms pareiškus neturint materialinių galimybių išmokėti viena kitai kompensacijos. Pripažinus ieškovų atidalinimo būdą netinkamu ir šalims paliekant galimybę rūpinti buto pardavimu kartu bendrai, kai šalys nebendradarbiauja, nebūtų užkirtas kelias ginčui ateityje. Tuomet kolegija sprendžia, kad priteisus butą natūra atsakovei, kad jį parduotų, bus išlaikyta bendraturčių interesų pusiausvyra tik tuomet, jeigu bus teisingai nustatyta ginčo turto rinkos vertės.

Kolegija visiškai nesutinka su ieškovų argumentais, kad ginčo buto vertė nustatytina jų kreipimosi į teismą dieną, nes tai atitinka CK 1.5 str. principus, dėl to priteista piniginė kompensacija padidintina iki 31 750,00 Lt kiekvienam. Šalių bendroji dalinė nuosavybė pasibaigia ją atidalinus, iki tol jie yra lygiaverčiai ginčo turto, nežiūrint naudojasi juo ar ne, kokia jo vertė, savininkai. Turtas atidalintinas pagal jo vertę atidalinimo pabaigai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi 2009-02-27 UAB „Turto spektras“ nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaita, pagal kurią buto vertė 101 000 Lt, vertinamąjį objektą apžiūrėjus vietoje (I t., b.l. 116-144). Pagal viešai skelbiamus VĮ Registrų centro duomenis apie įregistruotų parduotų butų (egzistavusio fondo) vidutinės 1m2 kainos pokyčius šalyje kolegija daro išvadą, kad ginčo buto rinkos vertė nuo jo vertinimo iki šiol (kai duomenys paskelbti tik už 2010 – 03 ketvirtį) sumažėjo 22 % ( 326,5 % : 255,7 % = 0,78). Duomenų apie jos augimą nėra, todėl bendrosios dalinės nuosavybės pabaigoje ginčo buto vertė nustatytina vidutiniškai 78800 Lt. Tuomet, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl piniginės kompensacijos ieškovams pakeistina, ją sumažinant nuo 25250 Lt iki 19700 Lt kiekvienam. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad byloje neginčijamai nustatyta, jog atsakovė neturi lėšų išmokėti piniginę kompensaciją ieškovams kitaip, kaip tik pardavus nuosavybę, šios sprendimo dalies įvykdymas atidėtinas 12 mėnesių (CPK 284 str.).

Kolegija nesutinka su ieškovų apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 3 p. nustatyta, kad advokato atvykimo teikti teisines paslaugas į kitą vietovę išlaidos iš šalies priteisiamos, jeigu advokatas vyksta teismo iniciatyva, dėl teismingumo ypatumų, kai reikiamos specializacijos advokato teismo vietovėje nėra ir kitais atvejais, kai advokato iš kitos vietovės dalyvavimas byloje būtinas, todėl apeliantų argumentai susiję su advokato vykimo išlaidomis nėra pagrindu jas padidinti. Be to, byla nėra sudėtinga sprendžiamų klausimų naujumu, abiejų ieškovų interesai tapatūs, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas išlaidų dalyje yra pagrįstas ir nekeistinas.

Vadovaujantis tuo, kas pirmiau nurodyta, Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 4 d. sprendimas pakeistinas, priteistą piniginę kompensaciją ieškovams sumažinant nuo 25250 Lt iki 19700 Lt kiekvienam, kitą sprendimo dalį paliekant nepakeistą.

Ieškovų apeliacinį skundą atmetus, o atsakovės tenkinant iš dalies, iš šalių lygiomis dalimis valstybei priteistina 24,30 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (CPK 92, 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies trečiuoju punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 4 d. sprendimą dalyje dėl piniginės kompensacijos ieškovams E. A. ir R. R. priteisimo iš atsakovės T. A. R. pakeisti ir priteistą kompensaciją sumažinti nuo 25 250 Lt iki 19 700 (devyniolikos tūkstančių septynių šimtų) litų kiekvienam ieškovui bei sprendimo įvykdymą piniginės kompensacijos išmokėjimo ieškovams dalyje atidėti 12 (dvylikai mėnesių).

Sprendimą kitoje dalyje palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovų E. A., R. R. ir atsakovės T. A. R. valstybei po 8,10 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.