- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-07-13
- Bylos Nr.
- e2-92-443/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-40-3-00491-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arturas Rauktys
- Ieškovas
- J. Ž.
- Atsakovas
- uždarosios akcinės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“
- Trečiasis asmuo
- Šakių rajono savivaldybės administracijos, uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“
- Advokatai
- Ina Kurauskienė, Simas Lilas
atsakovės uždarosios akcinės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui Audriui Bandzaičiui,
trečiojo asmens Šakių rajono savivaldybės administracijos atstovams Gediminui Morkeliūnui ir Antanui Grigaičiui,
trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokato padėjėjui Simui Lilui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. Ž. ieškinį dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, pareikštą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, trečiaisiais asmenimis byloje esant Šakių rajono savivaldybės administracijai ir uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ .
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
teisme 2020 m. birželio 25 d. buvo priimtas ieškovo J. Ž. ieškinys atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“, kuri Šakių rajono savivaldybės 2020 m. rugsėjo 11 d. sprendimu dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ reorganizavimo sąlygų patvirtinimo ir pavedimo, buvo reorganizuojant prijungta prie UAB „(duomenys neskelbtini)“. Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 4 d. nutartimi nusprendė pakeisti civilinėje byloje e2-92-443/2021 (buvęs Nr. e2-4556-443/2020) pradinę atsakovę UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), jos teisių perėmėja UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
Ieškinyje prašoma: įpareigoti atsakovę nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos per 10 kalendorinių dienų perduoti (duomenys neskelbtini) jungtinės veiklos sutarties įgaliotam asmeniui daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) dokumentaciją, konkrečiai namo techninės priežiūros žurnalą, daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato bendrojo naudojimo objektų aprašo originalą, 2019 m. kasmetinės apžiūros aktus, pastato šilumos punkto, šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros žurnalo originalą, operatyvinio žurnalo originalą, namo inventorinės bylos originalą, Namo bendro naudojimo objektų administratoriaus veiklos, susijusios su administruojamu namu ataskaitą už 2019 m., Namo priežiūros ūkinį ir finansinį planą 2019 m., bendrojo naudojimo objektų raktus ir kaupiamąsias lėšas; skirti UAB „(duomenys neskelbtini) “ 30 Eur dydžio baudą už kiekvieną dieną uždelstą dieną įvykdyti teismo sprendimą.
Ieškovas ieškinyje nurodė, kad daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), (toliau – Daugiabutis namas) butų ir kitų patalpų savininkai 2019 m. gruodžio 12 d. sudarė bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį (toliau – Jungtinės veiklos sutartis). Jungtinės veiklos sutartis yra įregistruota nekilnojamojo turto registre. Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai 2020 m. balandžio 2 d. sudarė susitarimą dėl sutarties punkto pakeitimo ir pakeitė Jungtinės veiklos sutarties 6 punktą ir įgaliotu asmeniu paskyrė ieškovą J. Ž.. 2019 m. gruodžio 18 d. buvo sudaryta administravimo, eksploatavimo ir komunalinių paslaugų teikimo sutartis su UAB (duomenys neskelbtini), kuriai buvo pavesta teikti bendrojo naudojimo objektų paslaugas namui (duomenys neskelbtini). 2019 m. gruodžio 18 d. buvo kreiptasi į atsakovą UAB „(duomenys neskelbtini) “, kuris iki Jungtinės veiklos sutarties sudarymo buvo paskirtas Daugiabučio namo administratoriumi, su prašymu dėl dokumentų perdavimo. Papildomai buvo kreiptasi ir į Šakių rajono savivaldybės administraciją dėl namo (duomenys neskelbtini) išbraukimo iš UAB „(duomenys neskelbtini) “ administruojamų namų sąrašo ir įpareigojimo UAB „(duomenys neskelbtini) “ perduoti namo įgaliotiniui visą namo dokumentaciją, raktus, kaupiamąsias lėšas. UAB (duomenys neskelbtini) . 2020 m. kovo 5 d. papildomai kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl Daugiabučio namo dokumentų perdavimo. Pakartotinis raštas buvo pateiktas ir 2020 m. balandžio 9 d. Atsakovas neatsižvelgė į nei vieną pateiktą prašymą ir neperdavė Daugiabučio namo dokumentų, todėl 2020 m. balandžio 10 d. antstolio pagalba buvo pakeistos pakabinamos spynos ant dviejų elektros skydinių durų bei namo laiptinėse esančiose skelbimų lentose buvo patalpinta informacija apie paslaugas pradedančią teikti UAB (duomenys neskelbtini) . Atsakovas nėra perdavęs Daugiabučio namo dokumentacijos bei sukauptų kaupiamųjų lėšų, todėl ieškovas yra priverstas kreiptis į teismą.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad ieškinio 1.3 punkte nurodyta, kad 2019 m. gruodžio 18 d. buvo sudaryta administravimo, eksploatavimo ir komunalinių paslaugų teikimo sutartis, kurios pagrindu daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriumi tapo trečiasis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tačiau ieškovas praleidžia labai svarbų faktą, kad tuo pat metu to paties namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pareigas ėjo atsakovas, paskirtas Šakių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. AT-772. Tokiu būdu ieškovo neatsakingais veiksmais tuo pačiu metu tam pačiam daugiabučiam namui teisėtais pagrindais bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas teikti turėjo ir iki šiol turi pareigą du administratoriai, galimai dubliuodami vienas kito darbą. Su ieškiniu taip pat nėra pateiktas svarbus dokumentas – atsakovo 2020 m. balandžio 24 d. raštas Nr. SR-25. Iš šio rašto matyti, kad ieškovo ketinimas pakeisti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratorių, taip, atseit, vykdant visų namo gyventojų valią, kelia abejones. Atsakovas neginčija ieškovo, kaip daugiabučio namo savininkų įgalioto asmens, teisės pakeisti bendrojo naudojimo objektų administratorių, tačiau jokiame teisės akte nėra numatyta, kad nuo bendrosios jungtinės veiklos sutarties sudarymo dienos netenka galios savivaldybės direktoriaus įsakymas dėl to paties namo administratoriaus skyrimo. Atsakovo nuomone, ieškovas, siekdamas pakeisti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratorių, turi tai daryti civilizuotai, t. y. visų pirma teisės aktų nautatyta tavrka užbaigti to paties pobūdžio teisinius santykius su esamu administratoriumi ir tik tada reikalauti perduoti viską naujajam. Savivaldybės administracijos direktorius, vykdydamas įstatymų jam pavestas funkcijas, privalo ne tik vadovautis įstatymais, tačiau elgtis apdairiai, veikti taip, kad nepagrįstai nepažeistų kieno nors teisių ar teisėtų interesų. Prieš priimdamas įsakymą dėl administratoriaus pakeitimo, savivaldybės administracijos direktorius turi teisę patikrinti, ar bendrosios jungtinės veiklos sutartis buvo sudaryta nepažeidžiant įstatymų nustatytų procedūrų, ar įgaliotas asmuo veikia neviršydamas jam suteiktų įgaliojimų. Nustatęs trūkumus, savivaldybės administracijos direktorius turi teisę pareikalauti, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas juos ištaisytų. Iš prie šio atsiliepimo pridėto protokolo matyti, kad dauguma (duomenys neskelbtini) namo gyventojų nepritaria bendrojo naudojimo objektų administratoriaus keitimui. Esant tokiai situacijai ieškovo prašymas pakeisti jį yra pareikštas viršijant jo kompetenciją ir yra pagrįstai netenkinamas.
Trečiasis asmuo Šakių rajono savivaldybės administracija atsiliepime į ieškinį nurodė, kad Daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini) , jungtinės veiklos sutartis sudaryta pažeidžiant įstatymus, pažeidimai išdėstyti Šakių rajono savivaldybės administracijos 2020 m. kovo 6 d. rašte Nr. S-236 „Dėl jungtinės veiklos sutarties“. Šakių rajono savivaldybės administracijos 2020 m. balandžio 16 d rašte Nr. S-236 „Dėl jungtinės veiklos sutarties“ raštu informuotas Jungtinės veiklos įgaliotasis atstovas J. Ž. Informacijos apie jungtinės veiklos sutarties pakeitimą pagal nurodytas pastabas iš naujojo jungtinės veiklos įgaliotojo atstovo J. Ž. negavo. Informuoja, kad atsižvelgiant į padarytus pažeidimus sudarant daugiabučio namo jungtinės veiklos sutartį, gyvenamasis namas nėra išbrauktas iš savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu paskirtų administruoti namų sąrašo. 2020 m. balandžio 24 d. vyko balsavimas raštu dėl administratoriaus pasirinkimo, gyventojų dauguma pasirinko administratoriumi UAB „(duomenys neskelbtini)“, balsavimo dokumentų kopijos pridedamo. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes bei pridėtus dokumentus, nesutinka su pareikštu ieškiniu.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė ieškinį palaikė ir paaiškino, kad byloje yra pateikti įrodymai, kad daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini) , butų ir kitų patalpų savininkai 2019 m. gruodžio 12 d. sudarė Jungtinės veiklos sutartį, o 2020 m. balandžio 2 d. susitarė dėl šios Jungtinės veiklos sutarties pakeitimo ir įgaliotu asmeniu paskyrė ieškovą. Taip pat 2019 m. gruodžio 18 d. buvo sudaryta administravimo, eksploatavimo ir komunalinių paslaugų teikimo sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini) “ ir nuo 2019 m. gruodžio 18 d. namo įgalioti atstovai kreipėsi į buvusį namo administratorių, t. y. į atsakovą dėl ieškinio rezoliucinėje dalyje nurodytų dokumentų perdavimo. Teisinis reikalavimo pagrindas yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugjūčio 5 d. nutarimo Nr. 831 „Dėl Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų patvirtinimo“, 7.11. punktas. Jungtinė veiklos sutartis yra sudaryta, galiojanti, išviešinta. Ieškinyje nurodyta dokumentacija nėra perduota. Nesutinka su atsakovo atsikirtimais, kad nėra pagrindo perduoti namo dėl to, kad 2020 m. balandžio 24 d. surašytas protokolas, kuris apibendrino namo butų savininkų balsavimo rezultatus ir, kad neva dauguma namo gyventojų pasirinko administratoriumi atsakovą. Šis protokolas ir balsavimas niekiniai, todėl, kad Daugiabučio gyvenamojo namo administratoriaus paskyrimą reglamentuoja Lietyvos Respublikos Vyriausybės nutarimo 2013 m. birželio 20 d. Nr. 567, 8 punktas, kuris nurodo, kad tokį balsavimą raštu gali inicijuoti tik savivaldybės vykdomoji institucija, o ne administratorius ir, kad toks procesas gali vykti tik tuose namuose, kur nėra įsteigta bendrija arba nėra sudaryta jungtinės veiklos sutartis. Šiuo konkrečiu atveju sutartis yra sudaryta, savivaldybės vykdomoji institucija balsavimo raštu neorganizavo, administratoriui šitas nutarimas tokių įgaliojimų nesuteikia, todėl šis balsavimas tiesiog nieko nereiškia. Neturėtų būti pagal šį balsavimą priimti jokie savivaldybės teisės aktai, nes savivaldybė privalo vadovautis Vyriausybės nutarimu, kuris vadinasi „Dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad buvo pažeidimai, susirinkimą galėjo sušaukti tik namo administratorius, su tuo nesutinka ir prašo vadovautis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. lapkričio 25 d. įsakymu, kuriuo patvirtintas Butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sušaukimo darbotvarkės ir priimtų sprendimų skelbimo aprašas, kurio 3 punkte numatyta, kad susirinkimą gali sušaukti ir ¼ dalis butų ir kitų patalpų savininkų ir jame nėra nurodyta, kad privalo dalyvauti savivaldybės institucijos atstovas. Nesutinka su atsakovo argumentais, kad Jungtinės veiklos sutartis neatitinka pavyzdinės sutarties, nes gyventojai 6 punkte įrašė, kad jie iš karto sudaro sutartį dėl komunalinių paslaugų teikimo su UAB „(duomenys neskelbtini) “, nes gyventojai gali susitarti ir dėl kitų sąlygų, neprieštaraujančių įstatymams sutarties sąlygų. Nei atsakovas, nei savivaldybė nepateikė pradinio įsakymo, pateiktas tik pakeitimas. Teisė pakeisti namo administratorių numatyta ir Šakių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gruodžio 29 d. įsakyme. Jungtinės veiklos sutartis yra išviešinta ir nenuginčyta. Apie savivaldybės administracijos teisę ginčyti pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartyje 3k-3-267-611/2019, kur nurodyta, kad nei administratorius, nei savivaldybės vykdančioji institucija neturi teisės tokios sutarties ginčyti. Dokumentų neperdavimas pažeidžia gyventojų interesus, pažeistas viešasis interesas (2020 m. rugsėjo 1 d. teismo posėdžio garso įrašas: 11 min. 8 sek. – 25 min. 10 sek.).
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas A. B. su ieškiniu nesutiko ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškinio dalykas yra prašymas perduoti dokumentus. Reikia išsiaiškinti ar yra pasibaigęs administravimas. Adminitravimas yra paskirtas savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu, kuris yra galiojantis, nepanaikintas ir atsiliepimo esmė yra ta, kad daugiabučio namo gyventojų susirinkimas, pasirašymas Jungtinės veiklos sutarties, negali panaikinti, pripažinti negaliojančiu savivaldybės administracijos sprendimo. Tam yra civilizuota tvarka teisinėse valstybėse ir pas mus ji turėtų būti taikoma. Ieškovo reikalavimai nesusiję su bylos dalyku. Yra klausimas ar pasibaigęs administravimas, ar ne. Administravimas paskirtas teisės aktu, jis galiojantis, jį galima nuginčyti. Siekdamas savo tikslų taip ir turėtų elgtis ieškovas, nuginčyti savivaldybės sprendimą jeigu jis mano, kad nepagrįstas, neteisėtas. Yra du administratoriai. Pagal teisės aktus aiškiai pasakyta, kai pasibaigia administravimas, tada įvyksta administratoriaus pakeitimas. Administracijos direktorius gali pats panaikinti aktą ir gali panaikinti teismas. Čia jau yra paskirtas administratorius, reikia sulaukti to pasibaigimo ir tada jau taikyti tą teisės aktą. Ne šitos bylos dalykas yra pagrindai panaikinti tą aktą. Gyventojams reikia kreiptis ir spręsti tai civilizuotai (2020 m. rugsėjo 1 d. teismo posėdžio garso įrašas: 31 min. 13 sek. – 39 min. 44 sek.).
Trečiojo asmens UAB „(duomenys neskelbtini)” atstovas advokato padėjėjas Simas Lilas teismo posėdžio metu paaiškino, kad palaiko ieškovo išdėstytus argumentus, norėtų akcentuoti esminius momentus, kad yra teisės aktų sistema ne šiaip sau padaryta ir teisės aktų hierarchija taipogi. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.84 straipsnio 10 punkte aiškiai nustatyta imperatyvi norma kada baigiasi administratoriaus įgaliojimai. Sutartis buvo sudaryta teisėtai, įregistruota Nekilnojamojo turto registre. P. N. turto registro įstatymą, įregistruoti faktai yra laikomi teisėtais kol jie nėra nuginčyti, todėl atsakovo veiksmai laikytini neteisėtais ir nuosavybę ribojančiais gyventojų interesus. Teismų praktika yra vienareikšmiška ir panašiose bylose yra sprendžiama, kad gyventojams sudarius Jungtinės veiklos sutartį, automatiškai pasibaigia administratoriaus įgaliojimai. Būtent Jungtinės veiklos sutarties pagrindu arba patys imsis administravimo ar sudarys sutartį. P. Š. apygardos teismo 2017 m. sausio 24 d. nutartis Nr. e2S-67-368/2017 – toje byloje teismas tiesiogiai konstatavo, kad gyventojams sudarius Jungtinės veiklos sutartį administravimas nutrūksta. Panašių bylų yra ir daugiau, visų jų fabula panaši (2020 m. rugsėjo 1 d. teismo posėdžio garso įrašas: 39 min. 53 sek. – 42 min. 45 sek.).
Atsiliepimas
Trečiojo asmens Šakių rajono savivaldybės administracijos atstovas Gediminas Morkeliūnas paaiškino, jog visiškai palaiko atsakovės poziciją, argumentus, pažymi, kad minimas daugiabutis namas nėra išbrauktas iš administracijos direktoriaus įsakymu priskirtų administruoti namų sąrašo, įsakymas nėra pakeistas, panaikintas ar teismo pripažintas negaliojančiu. Kaip ir buvo minėta, sutartis yra su atitinkamais pažeidimais, kurie yra įvardinti 2020 m. kovo 6 d. rašte. Savivaldybė, priimdama sprendimus, vadovaujasi galiojančiais atitinkamais teisės aktais. Tai, kad savivaldybės vykdančioji institucija turi teisę reikšti patabas dėl Jungtinės veiklos sutarties, numato Administracinių nusižengimų kodeksas, pačio straipsnio ir punkto atstovas neįvardins. Raštai parengti vadovaujantis teisės aktų nuostatomis.
Atsiliepimas
Trečiojo asmens Šakių rajono savivaldybės administracijos atstovas A. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad esmė yra tame, kad kilo abejonės dėl pačios Jungtinės veiklos sutarties sudarymo procedūrų pažeidimų. Savivaldybė pateikė pastabas dėl Jungtinės veiklos sudarymo. Pristabdytas dokuemntų perdavimas dėl to, kad susirinkimą organizuoja administratorius, pats organizavimo procesas pažeistas (2020 m. rugsėjo 1 d. teismo posėdžio garso įrašas: 44 min. 28 sek. – 46 min. 24 sek., 2020 m. rugsėjo 15 d. teismo posėdžio garso įrašas: 39 min. 50 sek. – 40 min. 47 sek.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas visiškai.
Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad Daugiabučiui namui, esančiam (duomenys neskelbtini) , nustatytas bendro naudojimo objektų valdymas (sudaryta Jungtinės veiklos sutartis), įregistravimo pagrindas 2019 m. gruodžio 12 d. Jungtinės veiklos sutartis, 2020 m. balandžio 2 d. susitarimas pakeisti sutartį Nr. 1.
Atsakovė 2020 m. balandžio 24 d. raštu Mr. SR-25, atsakydama į Daugiabučio namo įgaliotinio ir UAB „(duomenys neskelbtini) “ prašymus, nurodė, kad savivaldybės sprendimu vykdė namo administratoriaus pareigas ir atliko namo gyventojų apklausą dėl administratoriaus keitimo. Apklausos rezultatai parodė, kad dauguma Daugiabučio namo gyventojų pageidauja, kad namo administratoriaus funkcijas ir toliau vykdytų UAB „(duomenys neskelbtini) “.
Šakių rajono savivaldybės administracijos direktorius 2020 m. gegužės 13 d. raštu Nr. S-374, atsakydamas į 2020 m. balandžio 16 d. raštą Nr. MBD-IR-20-00102220-01, Daugiabučio namo įgaliotiniui J. Ž. nurodė, kad patikrinus Jungtinės veiklos sutarties sudarymo dokumentus ir nenustačius pažeidimų, gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), bus išbrauktas iš Šakių rajono savivaldybės administracijos paskirto administratoriaus, – UAB „(duomenys neskelbtini) “, administruojamų namų sąrašo.
Byloje kilo ginčas dėl Daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), administravimo ir dokumentacijos perdavimo.
Pagal CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Tuo tikslu butų ir kitų patalpų savininkai gali įsteigti butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaryti jungtinės veiklos sutartį, arba šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirinkti bendrojo naudojimo objektų administratorių. Taigi, daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkai turi teisę pasirinkti daugiabučio namo valdymo formą (įsteigti butų ir kitų patalpų savininkų bendriją, sudaryti jungtinės veiklos sutartį arba pasirinkti bendrojo naudojimo objektų administratorių). Butų ir kitų patalpų savininkai balsų dauguma turi teisę priimti sprendimą pakeisti bendrojo naudojimo objektų administratorių (CK 4.84 straipsnio 3 ir 4 dalys).
Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teisė spręsti dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir disponavimo priklauso butų ir kitų patalpų savininkams, nepriklausomai nuo to, kokia įstatyme nustatyta forma jie šią teisę įgyvendina; daugiabučio namo gyventojai gali laisvai pasirinkti, tvarkyti namo bendrojo naudojimo turtą savarankiškai, per tam tikslui įsteigtą bendriją ar naudotis įmonės, užsiimančios daugiabučių namų administravimu, paslaugomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2010 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2010, 2013 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2013).
Teismo 2021 m. kovo 31 d., 2021 m. balandžio 21 d. ir 2021 m. gegužės 21 d. posėdžiuose buvo apklausti Gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) , esami ir buvę gyventojai. Iš teismo posėdžių metu apklaustų liudytojų paaiškinimų nustatyta, kad dalis gyventojų (U. S., R. D.) pasirašė Jungtinės veiklos sutartį ir pageidavo, kad jų daugiabutį namą administruotų UAB „(duomenys neskelbtini) “; dalis liudytojų (V. M., V. L., I. B., I. J., A. K., G. A., K. N.) pasirašė Jungtinės veiklos sutartį, tačiau po to nuomonę pakeitė ir 2020 m. balandžio 10 d. atsakovei vykdant apklausą balsavo, kad pritaria, jog jų Daugiabučio namo administratoriumi liktų UAB „(duomenys neskelbtini) “. Kiti liudytojai nepasirašė Jungtinės veiklos sutarties (T. D., N. P., J. B., R. S., V. P.) ir 2020 m. balandžio 10 d. balsavo, kad pritaria, jog jų Daugiabučio namo administratoriumi liktų UAB „(duomenys neskelbtini)“. Liudytojas G. A. nurodė, kad jis pasirašė ir Jungtinės veiklos sutartį, ir tai, kad pageidauja, jog namą administruotų atsakovė, jis ruošėsi parduoti butą, nebebuvo suinteresuotas šiais klausimais – kas paprašė, tam ir pasirašė. Liudytoja B. R. taip pat nurodė, kad jai priklausęs butas (duomenys neskelbtini), yra parduotas, pasirašė, nes to prašė kaimynas. Liudytoja V. L. sutiko, kad jų namo administratoriumi būtų atsakovė, tačiau negalėjo daugiau nieko paaiškinti dėl tokio pasirinkimo, nes nieko neprisiminė. Aukščiau paminėto daugiabučio gyvenamojo namo 7 bute gyvenanti I. S. nurodė, kad jos kaimynė prašė pasirašyti, ji nesigilino, todėl 2020 m. balandžio 10 d. balsavo, kad pritaria, jog jų Daugiabučio namo administratoriumi liktų UAB „(duomenys neskelbtini) “, nors jos miręs tėvas K. S., būdamas buto savininku, buvo pasirašęs Jungtinės veiklos sutartį.
Taigi, apklausus liudytojus matyti, kad dalis gyventojų tiek Jungtinės veiklos sutarties pasirašymo metu, tiek 2020 m. balandžio 10 d. balsavimo metu, tiek ir teismo posėdžio metu buvo tvirtai apsisprendę, kad nori, kad jų Gyvenamąjį namą administruotų UAB „(duomenys neskelbtini)“; dalis gyventojų dėl įvairių priežasčių persigalvojo ar tiesiog nesigilindami pasirašė ir pasirinko namo administratoriumi atsakovę; dalis gyventojų buvo ir yra patenkinti atsakovės, kaip namo administratoriaus teikiamomis paslaugomis ir pageidavo, kad taip ir liktų ateityje.
Vertintina, kad dalies gyventojų nuomonės įvairovę ir jos keitimą galimai įtakojo ir pačios atsakovės organizuotas balsavimas, taip pat ir UAB „(duomenys neskelbtini) “ prašymas gyventojus atsisakyti savo parašų dėl 2020 m. balandžio 10 d. vykusio atsakovės organizuoto balsavimo.
Byloje nėra duomenų, kad daugiabučio namo gyventojai būtų ginčiję Jungtinės veiklos sutartį, tai patvirtino ir patys gyventojai teismo posėdžių metu.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Šakių rajono savivaldybės administracija atsakydama į atsakovo ir trečiojo asmens UAB „(duomenys neskelbtini) “ prašymus nurodė, kad sudaryta Jungtinės veiklos sutartis neatitinka Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr.D1-1047 patvirtintos pavyzdinės Daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų valdymo, audojimo ir priežiūros jungtinės veiklos sutarties formos ir prašė pašalinti Jungtinės veiklos sutarties sudarymo trūkumus, t. y. iš naujo organizuoti gyventojų susirinkimą dėl Jungtinės veiklos sutarties pakeitimo. Teismas kritiškai vertina tokius argumentus, kadangi vadovaujantis 2001 m. birželio 21 d. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo pakeitimo įstatymo 4 straipsniu, visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Byloje nėra duomenų, kad Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų sudarytos Jungtinės veiklos sutartis būtų ginčyta. Trečiojo asmens Šakių rajono savivaldybės atstovai teismo posėdžių metu negalėjo nurodyti konkrečių teisės aktų, kurių pagrindu jie tikrino Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų sudarytos Jungtinės veiklos sutarties teisėtumą. Kasacinis teismas 2019 m. rugsėjo 19 d. priimtoje nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-267-611/2019 yra kontatavęs, kad Vietos savivaldos įstatymo ir Pavyzdinių taisyklių normos nesuteikia savivaldybės administracijai teisės ginti viešąjį interesą, civilinio proceso tvarka ginčijant gyvenamojo namo patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį.
Nesutiktina su atsakovės atstovo atsiliepime nurodytais argumentai, kad dėl ieškovo neatsakingų veiksmų tuo pačiu metu tam pačiam daugiabučiui namui teisėtais pagrindais bendrojo nadojimo objektų administravimo paslaugas paslaugas turi teikti du administratoriai, galimai dubliuodami vienas kito darbą, kadangi informacija (prašymas) apie pasirašytą Jungtinės veiklos sutartį ir jos įregistravimą Nekilnojamojo turto registre buvo pateikta namo administratoriui ir Šakių rajono savivaldybės administracijai, o pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalį savivaldybės administracijos direktorius ar kiti savivaldybės viešojo administravimo subjektai savo priimtus teisės aktus gali sustabdyti ir juos pakeisti ar panaikinti. Tačiau šiuo atveju – esant Nekilnojamojo turto registre išviešintam juridiniam faktui dėl sudarytos Jungtinės veiklos sutarties, Šakių rajono savivaldybės administracijos direktorius nepriėmė įsakymo, kuriuo daugiabutis namas, esantis (duomenys neskelbtini), būtų išbrauktas iš atsakovės administruojamų namų sąrašo.
Pagal CK 4.84 straipsnio 10 punktą butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimas, kai šie savininkai neįsteigę bendrijos arba nesudarę jungtinės veiklos sutarties, administravimas pasibaigia šio kodekso 4.250 straipsnyje nustatytais pagrindais, taip pat įregistravus gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatus arba sudarius jungtinės veiklos sutartį.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes ir vadovaujantis aukščiau nurodyta CK nuostata bei sutarties laisvės principu, pagal kurį šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 straipsnio 1 dalis), darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju Daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini) , butų ir kitų patalpų savininkams sudarius Jungtinės veiklos sutartį, atsakovės administravimas pasibaigė ir administratorius per teisės aktuose nustatytą terminą turėjo perduoti Daugiabučio namo valdymą UAB „(duomenys neskelbtini) “, todėl ieškovo reikalavimas turėti ir valdyti visą daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini) , dokumentaciją, bendrojo naudojimo objektų raktus ir kaupiamasias lėšas, yra pagrįstas.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir aukščiau išdėstytą teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas tenkinti ieškinį, todėl ieškovo reikalavimas tenkintinas – atsakovė įpareigotina nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos per 10 kalendorinių dienų perduoti Jungtinės veiklos sutarties įgaliotam asmeniui Gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) , dokumentaciją, konkrečiai namo techninės priežiūros žurnalą, daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato bendrojo naudojimo objektų aprašo originalą, 2019 m. kasmetinės apžiūros aktus, pastato šilumos punkto, šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros žurnalo originalą, operatyvinio žurnalo originalą, namo inventorinės bylos originalą, Namo bendro naudojimo objektų administratoriaus veiklos, susijusios su administruojamu namu ataskaitą už 2019 m., Namo priežiūros ūkinį ir finansinį planą 2019 m., bendrojo naudojimo objektų raktus ir kaupiamąsias lėšas.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 273 straipsnis numato, kad jeigu nurodytus veiksmus gali atlikti arba nutraukti tik atsakovas, tai teismas sprendime nustato terminą, per kurį sprendimas turi būti įvykdytas, ir nurodo, kokio dydžio bauda atsakovui yra skiriama, jeigu jis per nustatytą terminą neįvykdys sprendimo ar nenutrauks nurodytų veiksmų. Taigi, už tokio sprendimo nevykdymą skolininkui gali būti skiriama bauda, kurią teismas pagal CPK 273 straipsnio 3 dalį turi numatyti sprendime dėl ginčo esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67-313/2017). Tokios baudos numatymas niekaip nereiškia, kad atsakovė būtų laikoma iš anksto nesąžininga ar kažkaip kitaip būtų menkinama jos reputacija. Baudos numatymas pagal CPK normas laikytinas ginčo iš esmės išsprendimo sudėtine dalimi, suteikiant aiškumo šalims dėl jų tarpusavio teisinių santykių. Todėl šiuo atveju teismas neturi pagrindo nenumatyti baudos. Įvertinus tai, kad nėra duomenų, jog atsakovė nevykdytų teismo sprendimų, laikytina, kad 30 Eur dydžio baudos numatymas būtų pakankamas, kad paskatintų atsakovę įvykdyti teismo sprendimą.
Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Pagal šiose teisės normose nustatytas taisykles bylinėjimosi išlaidos paskirstomos ne tik bylos šalims ir tretiesiems asmenims, pareiškusiems savarankiškų reikalavimų, bet ir tretiesiems asmenims, nepareiškusiems savarankiškų reikalavimų, jeigu teismo sprendimas priimtas naudai tos šalies, kurios pusėje dalyvavo tokie tretieji asmenys (CPK 47 straipsnio 2 dalis). Taigi, jeigu toks prašymas yra pareiškiamas ir pateikiama išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų, teismas turi spręsti dėl šių išlaidų priteisimo.
Laikytina, kad ieškovo reikalavimai tenkinami visiškai. Ieškovo atstovė pateikė įrodymus, kad ieškovas turėjo 800 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidas bei sumokėjo byloje 75 Eur žyminį mokestį, trečiasis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini) “ pateikė įrodymus, kad turėjo 1 821,05 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Ieškovui iš atsakovės priteistinos jo turėtų atstovavimo išlaidų atlyginimas, kurios neviršija CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti Rekomendacijų redakcija) 2 punkte įtvirtintų kriterijų, atsižvelgiant į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, šalių atstovų galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengtų procesinių dokumentų kiekį, pobūdį, turinį.
Trečiasis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini) “ prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurių suma pagal pateiktas PVM sąskatas faktūras sudaro 1 821,05 Eur.
Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) (2015 m. kovo 19 d. redakcija) dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33/2008; 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011).
Iš 2020 m. rugpjūčio 18 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. AVC 20-461 ir darbų ataskaitos, matyti, kad pagal šiuos dokumentus už pasirengimą ir dalyvavimą 2020 m. rugpjūčio 13 d. teismo posėdyje prašoma priteisti 423,50 Eur. Bylos duomenimis, 2020 m. rugpjūčio 13 d. parengiamasis teismo posėdis truko tik 21 minutę.
Trečiasis asmuo prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas pagal 2020 m. spalio PVM sąskaitą faktūrą Nr. AVC 20-627, 2020 m. vasario 2 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. AVC 20-066, 2021 m. balandžio 13 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. AVC 21-233, 2021 m. balandžio 27 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. AVC 21-256, nurodydamas, kad pagal kiekvieną sąskaitą patyrė po 266,20 Eur.
Taip pat trečiasis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė 2021 m. birželio 17 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. AVC 21-380 ir 2021 m. birželio 18 d. mokėjimo nurodymą 332,75 Eur sumai, tačiau nėra pateikta darbų ataskaita, minėtoje PVM sąskaitoje faktūroje tik nurodyta: „Iš viso už teisines paslaugas“, todėl teismas neturi galimybės patikrinti pagal šią PVM sąskaitą faktūrą prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, bylos nagrinėjimo metu vykusių teismo posėdžių trukmę, į tai, jog byloje nagrinėjami klausimai nereikalavo specialių žinių, byloje nebuvo keliamas naujas ar sudėtingas teisės taikymo ar aiškinimo klausimas, taip pat į teismo šalių elgesį proceso metu, taip pat į tai, kad dalis trečiojo asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašomų priteisti išlaidų už advokato padėjėjo pagalbą nėra pagrįstos, konstatuotina, jog prašoma priteisti 1 821,05 Eur suma už advokato teisinę pagalbą yra aiškiai per didelė, neatitinkanti protingumo, sąžiningumo ir teisingumo reikalavimų, todėl mažintina iki 1 00 Eur, ir trečiojo asmens UAB „(duomenys neskelbtini) “ naudai iš atsakovės priteistina 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Ieškinį tenkinus visiškai iš ieškovės į valstybės biudžetą priteistina 53,87 Eur teismo patirtų išlaidų už procesinių dokumentų siuntimą (CPK 92 straipsnis).
Teismas, įvertinęs tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 263–268 straipsniais, 270 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Įpareigoti uždarąją akcinę bendrovę „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos per 10 (dešimt) kalendorinių dienų perduoti (duomenys neskelbtini), Jungtinės veiklos sutarties įgaliotam asmeniui daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), dokumentaciją, t. y. namo techninės priežiūros žurnalą, daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato bendrojo naudojimo objektų aprašo originalą, 2019 m. kasmetinės apžiūros aktus, pastato šilumos punkto, šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros žurnalo originalą, operatyvinio žurnalo originalą, namo inventorinės bylos originalą, Namo bendro naudojimo objektų administratoriaus veiklos, susijusios su administruojamu namu ataskaitą už 2019 m., Namo priežiūros ūkinį ir finansinį planą 2019 m., bendrojo naudojimo objektų raktus ir kaupiamąsias lėšas.
Nustatyti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) trisdešimties eurų (30 Eur) baudą už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną, jeigu ji per nustatytą terminą neįvykdys teismo sprendimo.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovui J. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) septyniasdešimt penkis eurus (75 Eur) žyminio mokesčio bei aštuonis šimtus eurų (800 Eur) atstovavimo išlaidų.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini) “, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), trečiajam asmeniui „(duomenys neskelbtini) “, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), vieną tūkstantį eurų (1 000 Eur) atstovavimo išlaidų.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini) “, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), penkiasdešimt tris eurus aštuoniasdešimt septynis centus (53,87 Eur) už procesinių dokumentų įteikimą valstybei (įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.