- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-01-24
- Bylos Nr.
- e2S-67-368/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Mockevičius
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Paskirtis“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-10263-291/2016, kuria nutarta civilinę bylą nutraukti, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė UAB „Paskirtis“ pateikė teismui ieškinį atsakovei daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkų jungtinės veiklos sutartimi įgaliotai atstovei G. A. D., trečiajam asmeniui VĮ Registrų centras dėl jungtinės veiklos sutarties ir 2016 m. rugsėjo 6 d. daugiabučio gyvenamojo namo savininkų susirinkimo protokolo pripažinimo negaliojančiais bei jungtinės veiklos sutarties registracijos panaikinimo. Ieškovė prašė teismo panaikinti 2016 m. rugsėjo 6 d. namo savininkų susirinkimo protokolą ir visus jame fiksuotus susirinkimo sprendimus kaip neteisėtus; panaikinti 2016 m. rugsėjo 6 d. butų savininkų sudarytą ir Nekilnojamojo turto registre 2016 m. rugsėjo 9 d. registruotą jungtinės veiklos sutartį kaip neteisėtą.
Ieškovė nurodė, kad administruoja gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad 2016 m. rugsėjo 13 d. gavo atsakovės prašymą, kuriame nurodyta, jog 2016 m. rugsėjo 9 d. VĮ Registrų centre buvo įregistruota daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdymo ir priežiūros jungtinės veiklos sutartis, išdėstytas reikalavimas parengti priėmimo – perdavimo aktą administravimo nuostatų numatyta tvarka. Kartu su prašymu ieškovei buvo pateikta 2016 m. rugsėjo 6 d. jungtinės veiklos sutarties su jungtinės veiklos dalyvių parašais kopija, 2016 m. rugsėjo 6 d. namo savininkų susirinkimo protokolo kopija bei nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo kopija.
Ieškovės manymu butų savininkų susirinkimo protokolas bei jo pagrindu sudaryta jungtinės veiklos sutartis yra neteisėti ir naikintini. Ieškovė pažymėjo, kad butų savininkų susirinkimo organizatoriai ignoravo nustatytą susirinkimo šaukimo tvarką, neinformavo nustatyta tvarka butų savininkų apie šaukiamą susirinkimą, nesilaikė informavimo apie susirinkimo šaukimą terminų, neskelbė darbotvarkės, neinformavo butų savininkų apie priimtus sprendimus, dėl šių priežasčių namo savininkų susirinkimo protokolas (kuris turi akivaizdžių trūkumų) bei jame išdėstyti susirinkimo metu priimti sprendimai turi būti pripažinti negaliojančiais.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. spalio 24 d. nutartimi civilinę bylą nutraukė, grąžino ieškovei UAB „Paskirtis“ sumokėta 30,75 Eur žyminį mokestį.
Teismas nurodė, kad ieškinį dėl nuginčijamo sandorio pripažinimo negaliojančiu gali pareikšti tik įstatymų nurodyti asmenys, o ieškovė nėra sudarytos jungtinės veiklos sutarties dalyvė, jai nėra įstatymais suteikta teisė ginti viešąjį interesą, ieškovė nepateikė įrodymų, liudijančių, kokias jos teises pažeidė minėta sutartis. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė neturi teisės kreiptis dėl sutarties pripažinimo negaliojančia, reikalavimas yra pareikštas reikalavimo teisės neturinčio asmens, todėl byla nutrauktina.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Skųsdama Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. spalio 24 d. nutartį, apeliantė (ieškovė) UAB „Paskirtis“ prašo teismo nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Jungtinės veiklos sutartis buvo sudaryta neteisėtai, todėl ieškovė neprivalo vykdyti iš neteisėtos sutarties kylančių pareigų – perduoti administruojamo namo dokumentaciją ir sukauptų lėšų likutį.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje visiškai nepasisakė dėl reikalavimo pripažinti negaliojančiu namo savininkų susirinkimo protokolą ir šio prašymo nutartimi neišsprendė.
Skundžiama nutartis neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) išdėstytų reikalavimų nutarčiai.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė G. A. D. prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti ir palikti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. spalio 24 d. nutartį nepakeistą. Nurodo, kad namo butų savininkai jungtinės veiklos sutarties neginčija, jie šia sutartimi apsisprendė dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros, o ieškovė, neturėdama jokio suinteresuotumo ir nesant jokių jos teisių pažeidimų, bando primesti savo paslaugas, ginčydama gyventojų sudarytą sutartį.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliantės (ieškovės) UAB „Paskirtis“ atskirasis skundas tenkintinas.
8. Nagrinėjant atskirąjį skundą analizuojamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria civilinė byla buvo nutraukta, yra pagrįsta ir teisėta.
9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.84 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad jei butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Sprendimą dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo priima butų ir kitų patalpų savininkai, o jų pasirinktą administratorių skiria savivaldybės vykdomoji institucija. Jeigu butų ir kitų patalpų savininkai nepasirenka administratoriaus, sprendimą dėl administratoriaus skyrimo priima savivaldybės vykdomoji institucija. Savivaldybės vykdomoji institucija bendrojo naudojimo objektų administratorių skiria penkeriems metams (CK 4.84 straipsnio 4 dalis). Administravimas pasibaigia CK 4.250 straipsnyje nustatytais pagrindais, taip pat įregistravus gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatus arba sudarius jungtinės veiklos sutartį (CK 4.84 straipsnio 10 dalis). Analogiška nuostata numatyta Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-03-09 įsakymu Nr. A-261 patvirtintų „Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų“ 21 punkte: administravimas pasibaigia įregistravus daugiabučio namo savininkų bendriją ir jos įstatus arba sudarius patalpų savininkų jungtinės veiklos sutartį, taip pat kitais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatytais atvejais. Minėti teisės aktai administratoriui yra privalomi. Darytina išvada, jog administratorius skiriamas tais atvejais, kai savininkai neišreiškė valios patiems prižiūrėti bendrą turtą. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nėra jokių rašytinių įrodymų apie daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), administratoriaus paskyrimą. Administratoriaus įgaliojimai nutrūksta tada, kai savininkai aiškiai išreiškia valią savarankiškai prižiūrėti savo turtą. Nagrinėjamos bylos atveju minėta savininkų valios išraiška – tai 2016 m. rugsėjo 6 d. Jungtinės veiklos sutartis (b. l. 7–11), VĮ Registrų centras registruota 2016 m. rugsėjo 9 d. (b. l. 13).
10. Remdamasis išdėstytais išaiškinimais apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad CPK 2 straipsnyje nustatyta, kad civilinio proceso tikslai – ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti bei plėtoti teisę. CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas; o šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens (arba jo atstovo), kuris kreipėsi, jog būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą; įstatymų nustatytais atvejais prokuroras, valstybės ar savivaldybių institucijos ir kiti asmenys gali pareikši ieškinį ar pareiškimą viešajam interesui ginti. Taigi pagal šias proceso teisės normas teisę į teisminę gynybą turi asmuo, kurio teisė ar įstatymų saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami. Jose nustatyta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą. Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, jog būtų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-589/2003; 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009; 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009).
11. Pagal CPK 2 ir 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, jog jų teisės ir (ar) teisėti interesai pažeidžiami. Tačiau jeigu jie neįrodo, kad turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, tai ieškinys gali būti atmetamas taikant CPK 5 straipsnį dėl to, kad pareikštas netinkamo ieškovo – asmens, kuris neįrodė, jog jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 29 d. nutartis Nr. 3K-3-361/2006, 20111 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-556/2011). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė aplinkybes, jog ieškovė UAB „Paskirtis“ nėra 2016 m. rugsėjo 6 d. sudarytos Jungtinės veiklos sutarties (b. l. 7–11) šalis. Savininkams sudarius jungtinės veiklos sutartį – teisinio santykio dalyviais laikomi tik daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, nes tik jiems sutarties pagrindu atsiranda tam tikros teisės ir pareigos. Teisės normose įtvirtinta daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų teisė rinktis jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančios nuosavybės administravimo formą. Minėtos Jungtinės veiklos sutarties savininkai neginčija. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad ieškovei nėra įstatymais suteikta teisė ginti viešąjį interesą (CPK 5 straipsnio 3 dalis), taip pat ieškovė nepateikė įrodymų, kokias konkrečias jos teises pažeidžia minėta sutartis.
12. Apibendrinęs išdėstytas teisės normas ir įvertinęs civilinės bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė faktines bylos aplinkybes, nustatė materialinės teisės normas, tačiau netinkamai taikė civilio proceso teisės normas, reglamentuojančias bylos nutraukimą, dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. spalio 24 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.