Šiaulių apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka priėmusi ieškovo UAB „Paskirtis“ ieškinį atsakovei daugiabučio gyvenamojo namo Gegužių g. 65, Šiauliuose savininkų JVS įgaliotai atstovei G. A. D., tretysis asmuo VĮ Registrų centras, dėl jungtinės veiklos sutarties ir 2016-09-06 daugiabučio gyvenamojo namo savininkų susirinkimo protokolo pripažinimo negaliojančiais bei jungtinės veiklos sutarties registracijos panaikinimo, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas UAB „Paskirtis“ 2016-10-07 pateikė Šiaulių apylinkės teismui ieškinį atsakovei daugiabučio gyvenamojo namo Gegužių g. 65, Šiauliuose savininkų JVS įgaliotai atstovei G. A. D., tretysis asmuo VĮ Registrų centras, dėl 2016-09-06 jungtinės veiklos sutarties ir 2016-09-06 daugiabučio gyvenamojo namo savininkų susirinkimo protokolo pripažinimo negaliojančiais bei jungtinės veiklos sutarties registracijos panaikinimo, 2016-10-21 ieškovas UAB „Paskirtis“ prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – draudimą atstovui dalyvauti tam tikruose sandoriuose arba imtis tam tikrų veiksmų, t. y. draudimą sudaryti administravimo ir kitokius sandorius ar vykdyti bet kokią kitą jungtinės veiklos sutarties tiksluose numatytą veiklą.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. CK 1.78 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad ieškinį dėl nuginčijamo sandorio pripažinimo negaliojančiu gali pareikšti tik įstatymų nurodyti asmenys. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad reikalavimą dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo gali pareikšti bet kuris suinteresuotas asmuo.

CK 6.227 straipsnyje nustatyta, kad teisę pareikšti ieškinį dėl absoliutaus sutarties negaliojimo turi visi asmenys, kurių teises ar teisėtus interesus tokia sutartis pažeidė, o teisę pareikšti ieškinį dėl santykinio sutarties negaliojimo turi sąžininga sutarties šalis, kuri nukentėjo dėl sutarties sudarymo, arba trečiasis asmuo, kurio naudai sutartis buvo sudaryta, ar asmuo, kurio teises arba teisėtus interesus ta sutartis pažeidė.

Kasacinis teismas, nagrinėdamas analogiškas bylas, yra nurodęs, kad daugiabučio namo administravimas – tai tam tikra įstatymo nustatyta daugiabučio namo valdymo forma, kuri naudojama tais atvejais, kai savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties. Tokio administravimo tikslas – išvengti situacijų, kai namo bendrojo naudojimo objektai yra neprižiūrimi dėl savininkų neveiklumo ar nesant jų bendro sutarimo. Kitaip tariant, namo savininkai turi teisę reikalauti, kad jiems nesusitarus ir neįsteigus bendrijos arba nesudarius jungtinės veiklos sutarties būtų skirtas administratorius, tačiau tai nesuponuoja priešpriešinės administratoriaus teisės reikalauti būti paskirtam ar reikalauti leisti tęsti pradėtą administravimą. Nors tiek jungtinės veiklos sutartis, tiek administratoriaus paskyrimas yra daugiabučio namo valdymo formos, tačiau tai nereiškia, kad vienoje iš jų dalyvaujantys subjektai savaime tampa teisinio santykio dalyviais dėl kitos valdymo formos. Esant paskirtam namo administratoriui, šio teisinio santykio dalyviai yra daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai ir administratorius, o sudarius jungtinės veiklos sutartį, teisinio santykio dalyviais laikomi tik daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, nes tik jiems sutarties pagrindu atsiranda tam tikros teisės ir pareigos. Namo administratorius nėra jungtinės veiklos sutarties šalis, šia sutartimi jo teisės ir pareigos nenustatomos, todėl nėra pagrindo teigti, kad administratorius turi materialųjį teisinį suinteresuotumą dėl šios sutarties. CK, Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatuose ar kituose teisės aktuose administratoriaus teisė ginčyti jungtinės veiklos sutartį nėra nustatyta, vadinasi, pastarasis neturi ir procesinės teisės (procesinio teisinio suinteresuotumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kauno komunalinis ir butų ūkis“ v. AB „City Service“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-505-687/2015; 2016 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kauno komunalinis ir butų ūkis“ v. UAB „Namų priežiūros centras“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-97-421/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114-684/2016)

Kadangi nagrinėjamoje byloje pagal CK 1.78 straipsnio 4 dalį, ieškinį dėl nuginčijamo sandorio pripažinimo negaliojančiu gali pareikšti tik įstatymų nurodyti asmenys, t. y. sandorio šalys ar kitas suinteresuotas asmuo, kurio teises toks sandoris pažeidžia, ieškovas UAB „Paskirtis“ nėra Jungtinės veiklos sutarties dalyvė, jai nėra įstatymais suteikta teisė ginti viešąjį interesą, ieškovas nepateikė įrodymų, kokias konkrečias jos teises pažeidžia sutartis, teismas sprendžia, kad jis neturi teisės kreiptis dėl Sutarties pripažinimo negaliojančia, reikalavimas pareikštas reikalavimo teisės neturinčio asmens, todėl byla nutrauktina.

Nutraukus bylą, prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nespręstinas.

Ieškovui grąžintinas jo 2016-09-28 mokėjimo nurodymu Nr. 81 sumokėtas 30,75 Eur žyminis mokestis (CPK 87 str. 1 d. 8 p.)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 str. 1 d. , teismas

nutaria:

civilinę byla Nr. e2-10263-291/2016 nutraukti.

Ieškovui UAB „Paskirtis (į. k. 144971960) grąžinti 2016-09-28 mokėjimo nurodymu Nr. 81 sumokėtą 30,75 Eur (trisdešimt eurų, 75 centų) žyminį mokestį.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą Šiaulių apylinkės teisme.