Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka nagrinėdama pareiškėjos L. B. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1303-90/2014 pagal pareiškėjos L. B. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuotas asmuo A. B.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.) nėra nustatyta.

Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis jį turi priimti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, kreipdamasis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba paduodamas palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 str. 1-3 d.). CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas nėra naikinamasis. Pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį teismas gali praleistą terminą pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjos prašymas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, laikant, jog pareiškėja nenurodė svarbių priežasčių atnaujinti terminui palikimui priimti.

Kasacinio teismo praktika dėl CK 5.57 straipsnio 1 dalies taikymo yra išplėtota ir nuosekli, joje suformuluotos esminės įstatymų aiškinimo ir taikymo nuostatos dėl praleisto termino palikimui priimti pratęsimo. Jų esmė tokia, kad įpėdinis, siekdamas pasinaudoti CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybe pratęsti terminą palikimui priimti, turi įrodyti, jog šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. tam tikros priežastys lėmė, kad įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą. Įstatyme įpėdinis neįpareigojamas pranešti kitiems įpėdiniams apie jų turimą paveldėjimo teisę ir neleidžiama priimti palikimo už kitą, t. y. kiekvienas įpėdinis turi priimti palikimą asmeniškai, pats arba per atstovą. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 str.). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2007; 2007 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-246/2011). Be to, teismai turi ieškoti proporcingos pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų gynybos pusiausvyros.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjos motina B. B. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 31). Į notarų biurą dėl B. B. palikimo 2011 m. rugsėjo 6 d. kreipėsi mirusios įpėdiniai: sūnus A. B., duktė L. B. ir mirusios sutuoktinis B. B., iš kurių pareiškimus notarų biurui apie B. B. palikimo priėmimą 2011 m. rugsėjo 6 d. pateikė mirusios sūnus A. B. ir sutuoktinis B. B. (b. l. 28-29). CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas mirusios B. B. palikimui priimti pasibaigė 2011 m. spalio 8 d. . Iki minėto termino pabaigos pareiškėja pareiškimo notarų biurui apie palikimo priėmimą nepateikė, palikimo nepriėmė kitu būdu. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos ir suinteresuoto asmens tėvas B. B., kuris testamento nepaliko (b. l. 5). Pareiškėja ir suinteresuotas asmuo kaip įstatyminiai pirmos eilės įpėdiniai per įstatymo nustatytą terminą priėmė palikimą, atsiradusį po tėvo mirties. Pareiškėja 2014 m. vasario 26 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl termino B. B. palikimui priimti atnaujinimo (b. l. 1-2). Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta notarė R. S. patvirtino, kad 2011 m. rugsėjo 6 d. pareiškėjai atvykus į notarų biurą nepraleidus termino motinos palikimui priimti, jai buvo išaiškinta palikimo priėmimo tvarka ir terminai. Šią aplinkybę taip pat pripažino pareiškėja. Kaip vieną iš svarbių termino atnaujinimo priežasčių pareiškėja įvardino brolio, suinteresuoto asmens, nesilaikymą bendro su pareiškėja susitarimo – atsisakyti motinos palikimo tėvo B. B. naudai, dėl ko tarp pareiškėjos ir suinteresuoto asmens kilo konfliktas, suinteresuotam asmeniui pateikus prašymą notarei ne atsisakyti palikimo, bet palikimą priimti. Apeliacinės instancijos teismas nelaiko šios aukščiau nurodytos aplinkybės svarbia termino palikimui priimti praleidimo priežastimi. Palikimo priėmimas ar atsisakymas priimti palikimą yra vienašalis sandoris, todėl jo sudarymui yra svarbi jį sudarančio asmens valia. Vieno iš įstatyminių paveldėtojų noras paveldėti niekaip neįtakoja kito paveldėtojo galimybių ar aktyvių veiksmų, būtinų palikimui priimti. Pareiškėjos ir suinteresuoto asmens blogi tarpusavio santykiai bei konfliktas notarų biure, pareiškėjos susijaudinimas bei jos psichologinė būklė lankymosi notarų biure metu, negalėjo sukliudyti pareiškėjai realizuoti savo paveldėjimo teisės. Be to, po apsilankymo pas notarę pareiškėja turėjo pakankamai laiko (beveik vieną mėnesį) savo valiai dėl palikimo priėmimo pareikšti, neįtakojant jos valios bei jos emocinės būsenos kitiems įpėdiniams. Atskirojo skundo argumentas, kad per įstatymo nustatytą terminą pareiškėja negalėjo priimti palikimo dėl sunkiai sergančio tėvo slaugymo, vertintinas kritiškai. Atskirajame skunde pareiškėja nurodė, kad po motinos mirties mėnesį laiko ji lankė tėvą gydymo įstaigoje, rūpinosi juo, tvarkė dokumentus dėl jo nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikio nustatymo. Pažymėtina, kad atvykimas pas notarą ir pareiškimo pateikimas dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo priimti palikimą neužima tiek laiko, kad aukščiau nurodytos aplinkybės būtų kliūtis pareiškėjai palikimo priėmimo veiksmams atlikti. Apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės įvertinti, ar dėl pareiškėjos pablogėjusios sveikatos būklės ji negalėjo nustatytu terminu priimti palikimą, kadangi rašytinių įrodymų apie pareiškėjos sveikatos būklę byloje nėra pateikta. Atmestinas atskirojo skundo argumentas, jog termino praleidimą sąlygojo pareiškėjos teisinių žinių paveldėjimo klausimais neturėjimas. Pažymėtina, kad palikimo priėmimo ir atsisakymo tvarka pareiškėjai buvo žinoma po apsilankymo notarų biure 2011 m. rugsėjo 6 d. . Byloje nustatytos aplinkybės, jog pareiškėja padėjo savo motinai nuvykti į notarų biurą atšaukti testamentą bei dokumentų, reikalingų tėvui nuolatinei slaugai ir priežiūrai nustatyti tvarkymas patvirtina, kad pareiškėjos išsilavinimas, amžius ir socialinės branda bei darbo patirtis rodo, jog pareiškėja sugeba surasti reikiamą informaciją ir gali pasinaudoti specialistų pagalba. Pareiškėja galėjo gauti tiek mokamą, tiek nemokamą teisinę pagalbą. Pareiškėjos manymas, jog palikimo dokumentai tvarkomi, o paveldėjimo liudijimai į motinos palikimą nėra išduoti, nes gyvas tėvas, nebuvo kliūtis pareiškėjai pasidomėti savo teisėmis į palikimą.

Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės negali būti pripažintos svarbiomis termino palikimui priimti po jos motinos mirties praleidimo priežastimis. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjos pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, pagrįstai iš pareiškėjos priteisė suinteresuoto asmens naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. CPK 443 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Nagrinėjamoje byloje dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas, jų interesai yra priešingi – pareiškėja prašė atnaujinti terminą palikimui priimti, o suinteresuotas asmuo – pareiškimą atmesti.

Įvertinęs anksčiau nurodytą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė pareiškėjos termino palikimui priimti atnaujinimo klausimą, atskirajame skunde nurodytais motyvais naikinti teisėtos ir pagrįstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrindo nėra, todėl nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Atskirojo skundo netenkinti.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.