Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo I. B. skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutarties, kuria nuteistojo I. B. prašymas dėl bausmės švelninimo, taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 75 straipsnio nuostatas, atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. kovo 31 d. nuosprendžiu I. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 300 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu neatliktos bausmės dalimi ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams ir šešiems mėnesiams.

Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 12 d. nuosprendžiu Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. kovo 31 d. nuosprendis pakeistas: I. B., pripažintam kaltu pagal BK 300 straipsnio 2 dalį, paskirta laisvės atėmimo bausmė dvejiems metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės dalimi, prie neatliktos bausmės dalies – dvejų metų vienuolikos mėnesių keturiolikos dienų laisvės atėmimo pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės. Paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams dviems mėnesiams.

Klaipėdos apygardos teisme 2015 m. balandžio 27 d. buvo gautas nuteistojo I. B. prašymas, taikant BK 75 straipsnio nuostatas, sušvelninti Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. kovo 31 d. nuosprendžiu paskirtą ir Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 12 d. nuosprendžiu pakeistą laisvės atėmimo bausmę.

Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. gegužės 15 d. nutartimi nuteistojo I. B. prašymą dėl bausmės sušvelninimo, taikant bausmės vykdymo atidėjimo institutą, atmetė. Tokią išvadą pirmosios instancijos teismas pagrindė tuo, kad šiuo atveju neegzistuoja materialus šio straipsnio taikymo pagrindas – pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai nuteistajam I. B. bus pasiekti netaikant realaus laisvės atėmimo.

Nuteistasis I. B. skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartį panaikinti ir priimti dėl skundo naują sprendimą – atidėti nuteistajam paskirtos bausmės vykdymą.

Nuteistasis nurodo, kad yra visos būtinos sąlygos BK 75 straipsnio nuostatų taikymui. Jis yra nuteistas už BK 300 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, kuris priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai. Be to, jam paskirta subendrinta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo bausmės dydžio. Nuteistasis skunde pabrėžia, kad nors jam pagal ankstesnį Vilniaus apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 29 d. nuosprendį buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, kurios trukmė didesnė nei ketveri metai, tačiau dalį bausmės jis jau atliko. Nusikalstamą veiką, už kurią jis nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. kovo 31 d. nuosprendžiu, padarė lygtinio paleidimo iš pataisos namų metu, kuomet neatliktos bausmės dalis sudarė dvejus metus vienuolika mėnesių ir keturiolika dienų. Ši bausmės dalis buvo subendrinta su Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. kovo 31 d. nuosprendžiu paskirta bausme. Nuteistojo nuomone, BK 64 straipsnio nuostatų taikymas nereiškia, kad I. B. paskirtos bausmės vykdymas negali būti atidėtas, pritaikius BK 75 straipsnį. I. B. remiasi teismų praktika ir teigia, kad BK 75 straipsnio nuostatose nėra tiesioginio draudimo taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą tais atvejais, kai nuteistasis anksčiau yra padaręs nusikalstamas veikas, turi neišnykusį teistumą ar jam paskirta subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio nuostatomis (Kasacinė nutartis Nr. 2K-228/2010).

Nuteistojo I. B. nuomone, yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai nagrinėjamu atveju bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nuteistasis nesutinka su Klaipėdos apygardos teismo motyvais skundžiamoje nutartyje dėl jo asmenybės vertinimo, t. y. kad jis nepateisino pasitikėjimo, toliau ignoruoja visuomenėje nustatytas taisykles. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad Vilniaus apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu jam buvo paskirtos bausmės, švelnesnės negu įstatymo numatyta (BK 62 straipsnio nuostatos). Be to, 2012 m. balandžio 12 d. jis buvo išbrauktas iš Kauno miesto ir rajono pataisos inspekcijos įskaitos. Šios aplinkybės, nuteistojo nuomone, leidžia teigti, kad jis laikėsi visų lygtinio paleidimo iš pataisos namų sąlygų. Nuteistasis mano, kad iki Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. kovo 31 d. nuosprendžio priėmimo jis jau buvo faktiškai atlikęs Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę.

Skunde taip pat nurodomos aplinkybės, į kurias atsižvelgė ir įvertino Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. kovo 12 d. nuosprendyje, t. y. kad nuteistasis I. B. nebuvo nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 2 dalyje, iniciatorius, kad nusikalstamais veiksmais nebuvo padaryta reali žala įstatymo ginamoms vertybėms, kad I. B. dirba, turi šeimą, po nusikaltimo padarymo pakartotinai nenusikalto. Nuteistasis pažymi, kad Lietuvos apeliacinis teismas savo sprendimą skirti jam realią laisvės atėmimo bausmę grindė tuo, kad jis (I. B.) yra recidyvistas. Tačiau pagal naują BK 56 straipsnio redakciją (2015 m. kovo 19 d. Nr. XII-1554) nebeliko nuostatos, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Tai taip pat lengvina nuteistojo padėtį.

Nuteistasis skunde atkreipia dėmesį ir į tai, kad neatidėjus bausmės vykdymo jo šeimos finansinė padėtis ženkliai pablogės. Jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, todėl atliekant laisvės atėmimo bausmę, įmonė susidurs su sunkumais. Be to, jis augina du mažamečius vaikus, o jo gaunamos pajamos yra pagrindinis šeimos pragyvenimo šaltinis.

Nuteistojo I. B. skundas atmestinas.

Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Apygardos teismas teisingai įvertino bylos faktus, reikšmingus sprendžiant klausimą dėl paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo, tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė (BK 75 straipsnis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 362¹ straipsnis).

Pažymėtina, kad 2015 m. kovo 19 d. pakeitimo įstatymu Nr. XII-1554, įsigaliojusiu 2015 m. kovo 24 d., buvo pakeista BK 75 straipsnio 1 dalis, numatanti galimybę atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus).

Baudžiamajame įstatyme įtvirtinus nuostatą, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas ir už sunkius nusikaltimus nuteistam asmeniui, šis įstatymas laikytinas nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinančiu baudžiamuoju įstatymu ir turi grįžtamąją galią (BK 3 straipsnio 2 dalis).

Apeliacinis teismas sutinka su Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutarties išvada, kad nuteistajam I. B. nėra pagrindo taikyti BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas. Pažymėtina, kad teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų tuo atveju, jeigu nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, o BK 75 straipsnio nuostatų taikymas, kaip teisingai nurodė ir Klaipėdos apygardos teismas skundžiamoje nutartyje, yra teismo teisė. Šį baudžiamąjį įstatymą teismas taiko tik byloje esant tam tikrai įstatymo leidėjo nustatytai sąlygų visumai ir tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Pagal teismų praktiką (Kasacinės nutartys Nr. 2K-28/2013, 2K-91/2014, 2K-536/2014) teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo. Teismas šią išvadą gali padaryti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų, kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (Kasacinės nutartys Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012).

Nagrinėjamu atveju Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. kovo 31 d. nuosprendžiu, kuris buvo pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 12 d. nuosprendžiu, I. B. už BK 300 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą paskirta laisvės atėmimo bausmė dvejiems metams. Taigi I. B. pripažintas kaltu už apysunkį nusikaltimą. Nors šiuo atveju egzistuoja formalus pagrindas nuteistajam I. B. taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti bausmės vykdymą, tačiau materialiojo pagrindo taikyti BK 75 straipsnį šiuo atveju nėra. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu I. B. buvo nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir BK 260 straipsnio 3 dalį šešerių metų laisvės atėmimo bausme. 2009 m. gegužės 5 d. nuteistasis I. B. buvo lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos neatlikęs dvejų metų vienuolikos mėnesių keturiolikos dienų laisvės atėmimo bausmės dalies. BK 300 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, už kurią I. B. nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. kovo 31 d. nuosprendžiu, jis padarė lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu, t. y. 2011 m. lapkričio 19 d. Dėl to nuteistajam paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, buvo subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės dalimi. Šios aplinkybės bei tai, kad I. B. praeityje teistas, rodo, jog I. B. dėl savo elgesio išvadų nedaro. Atsižvelgiant į aplinkybes, susijusias su I. B. padarytomis nusikalstamomis veikomis, įvertinus nuteistojo asmenybę, darytina išvada, kad bausmės tikslai nuteistajam nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Pažymėtina, kad skunde nuteistasis teisingai nurodo, kad BK 75 straipsnyje nėra tiesioginio draudimo taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą tais atvejais, kai nuteistasis anksčiau irgi yra padaręs nusikalstamas veikas, turi neišnykusį teistumą ar jam paskirta subendrinta bausmė vadovaujantis BK 64 straipsnio nuostatomis. Tačiau atkreiptinas nuteistojo dėmesys, kad sisteminis BK bendrosios dalies normų aiškinimas leidžia teigti, kad asmeniui, turinčiam teistumą, o šiuo konkrečiu atveju padariusiam nusikalstamą veiką tuo metu, kai buvo lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, naujai paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas galimas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį ir laipsnį, atsakomybę lengvinančias aplinkybes bei kitus bylos duomenis. Nagrinėjamojoje byloje nenustatyta išimtinių aplinkybių, patvirtinančių galimybę pasiekti bausmės paskirtį be realaus bausmės atlikimo. Tokių aplinkybių nepateikia ir nuteistasis skunde Apeliaciniam teismui, todėl jo skundas netenkinamas.

Atkreiptinas dėmesys, kad apygardos teismas skundžiamoje nutartyje teisingai nurodė, kad naujos nusikalstamos veikos padarymas probacijos laikotarpiu sukelia nuteistajam teisines pasekmes. Priešingai nei mano nuteistasis, toks asmuo nėra laikomas atlikusiu bausmę suėjus lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos terminui. Laikas nuo paleidimo iš pataisos įstaigos iki naujo nusikaltimo padarymo nelaikomas atlikta bausme ir į atliktos bausmės laiką neįskaičiuojamas.

Skunde nurodomos aplinkybės, kad nuteistasis I. B. yra atlikęs dalį bausmės, paskirtos Vilniaus apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu, prieš atliekant bausmę dirbo, turi šeimą, kurią reikia išlaikyti, įvertinus kitas pirmiau nurodytas aplinkybes, nesudaro pagrindo nuteistajam taikyti BK 75 straipsnį. Analogiškai vertinami ir skundo argumentai dėl BK 56 straipsnio (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554) taikymo. Apeliacinio teismo nuomone, paminėti argumentai yra reikšmingi skiriant nuteistajam bausmę, o ne sprendžiant klausimą dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo. Tai nepaneigia išvadų, jog nagrinėjamu atveju bausmės tikslai nuteistajam I. B. nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo I. B. skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.