Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. Č. ieškinį atsakovui R. Č., tretiesiems asmenims UAB „I. L.“, UAB „G.“, A. F. OU, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, Valstybinei ligonių kasai, B. I., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie SADM, dėl santuokos nutraukimo ir kitų susijusių klausimų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovė A. Č., jos atstovė prašo: 1) nutraukti R. Č. ir A. Č. (ankstesnė pavardė – „B.“), santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sav. administracijos CMS (įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl R. Č. kaltės; 2) nustatyti nepilnamečių vaikų N. Č., T. Č. ir M. Č. gyvenamąją vietą kartu su mama A. Č.; 3) nustatyti, kad R. Č. bendrauja su vaikais bendru tėvų sutarimu ne vėliau kaip prieš tris dienas suderintu laiku, atsižvelgiant į šalių ir vaikų užimtumą, suplanuotas atostogas, sveikatos būklę ir kitas svarbias aplinkybes bei geriausius vaikų interesus; 4) priteisti iš atsakovo R. Č. išlaikymą nepilnamečiams vaikams: N. Č., T. Č. ir M. Č. po 150,00 Eur kas mėnesį iki einamojo mėnesio 15 dienos mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės; 5) paskirti A. Č. nepilnamečiams vaikams skirto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise; 6) padalyti santuokos metu įgytą turtą, taip:

- pripažinti, kad po santuokos nutraukimo R. Č. asmeninės nuosavybės teise tenka automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vin. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 200 Eur;

- pripažinti, kad po santuokos nutraukimo A. Č. asmeninės nuosavybės teise tenka automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vin. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 200 Eur; 7) nustatyti, kad nekeičiant ir nemodifikuojant prievolių kreditoriams, A. Č. nuo ieškinio padavimo dienos asmeniškai vykdo šias prievoles:

7.1 kreditoriui VMI – 150,00 Eur (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini));

7.2 kreditoriui UAB „I. L.“ - 831,14 Eur pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų sprendimą už akių c. b. Nr. (duomenys neskelbtini) (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini));

7.3 kreditoriui Valstybinei ligonių kasai - 585,59 Eur pagal Šiaulių apylinkės teismo nuosprendį byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini));

7.4 kreditorei B. I. - 2 497,74 Eur pagal Šiaulių apylinkės teismo nuosprendį byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)).

8) nustatyti, kad nekeičiant ir nemodifikuojant prievolių kreditoriams, R. Č. nuo ieškinio padavimo dienos asmeniškai vykdo šias prievoles:

8.1. kreditoriui VMI – 60,00 Eur (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 1 158,48 Eur (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini));

8.2. kreditoriui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui - 853,80 Eur (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini));

8.3. kreditoriui UAB „G.“ - 660,99 Eur pagal Telšių apylinkės teismo sprendimą byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini));

8.4. kreditoriui A. F. OU - 1 185,89 Eur (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)).

9) nustatyti, kad nekeičiant ir nemodifikuojant prievolės kreditoriui, A. Č. ir R. Č. nuo ieškinio padavimo dienos vykdo prievolę kreditoriui UAB „I. L.“ - 4 307,40 Eur pagal Šiaulių apylinkės teismo įsakymą c. b. Nr. (duomenys neskelbtini) (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)) lygiomis dalimis, t. y. po ½; 10) nustatyti, kad tuo atveju, jei vienas sutuoktinis įvykdys prievolę ar jos dalį, kurią asmeniškai turi pareigą vykdyti kitas sutuoktinis, pirmasis sutuoktinis įgis atgręžtinio reikalavimo teisę įvykdytų prievolių ribose to kito sutuoktinio atžvilgiu; 11) po santuokos nutraukimo šalims palikti pavardes „Č.“ ir „Č.“ (el. bylos apyrašo 1 failas, 1–9 b. l.).

2. Nurodė, kad šalių santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini). Šalys turi tris nepilnamečius vaikus. Ieškovės teigimu, atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu, menkai domisi su vaikais susijusiais klausimais, tačiau ieškovė nori, kad atsakovas dalyvautų vaikų auklėjime. Ieškovės vertinimu, atsakovas turi skirti kiekvienam vaikui po 150,00 Eur kasmėnesinį išlaikymą.

3. Atsakovas R. Č. bylos nagrinėjime nedalyvavo, procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai, pasirašytinai (1 tomas, 61 b. l.).

4. Panevėžio teritorinė ligonių kasa atsiliepime nurodė, kad ieškovės skola VLK siekia 585,59 Eur, o atsakovas įsiskolinimų VLK neturi (1 tomas, 55–56 b. l.).

5. Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija nurodė, kad bylos medžiaga yra žinoma (1 tomas, 63 b. l.).

6. Trečiasis asmuo UAB „I. L.“ prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (1 tomas, 89 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ieškovės A. Č. ieškinys tenkintinas iš dalies.

7. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sav. administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje buvo įregistruota ieškovės A. Č. ir atsakovo R. Č. santuoka. Šalys turi tris nepilnamečius vaikus, santuokos metu neįsigijo registruotino nekilnojamojo turto.

Faktiniai ir teisiniai argumentai, kuriais grindžiamas teismo sprendimas

Dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei

8. Ieškovė prašė santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, nurodydama, kad jis piktnaudžiauja alkoholiu, netinkamai vykdo savo pareigas, nepakankamai prisideda prie vaikų auklėjimo.

9. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus ja nesirūpina.

10. Teismas pažymi, kad sutuoktiniui, besiremiančiam aplinkybėmis, sudarančiomis kito sutuoktinio kaltės prezumpciją, tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.).

11. Nagrinėjamoje byloje ieškovei, besiremiančiai aplinkybėmis apie atsakovo netinkamą elgesį, teko pareiga pagrįsti faktus, sudarančius jos kaltės prezumpciją. Ieškovė nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių sutuoktinio kaltės dėl iširusios santuokos prezumpciją. Be to, 2023-03-13 teismo posėdžių metu nurodė, kad iki šiol veda su atsakovu bendrą ūkį, kartu perka maisto produktus parduotuvėse, atsakovas pastaruoju metu iš dalies prisideda prie vaikų išlaikymo.

12. Byloje nesant jokių objektyvių duomenų, kad santuoka iširo tik dėl vieno sutuoktinio kaltės, spręstina, jog nagrinėjamu atveju abu sutuoktiniai kalti dėl šeimos iširimo, nes dėjo nepakankamai pastangų sukurti ir išsaugoti šeimos santykius, paremtus abipusiu pasitikėjimu, moraline bei materialine parama vienas kitam. Todėl pripažintina, kad jie abu pažeidė sutuoktinių pareigas, numatytas CK 3.27 straipsnyje ir santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str. 2 d.). Šalims paliktinos santuokinės pavardės.

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

13. Sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo negalima teikti privilegijų tėvui ar motinai dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų (Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaikų interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vieningą praktiką atkreipė dėmesį, jog teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008).

14. Byloje nustatyta, kad nepilnamečiai vaikai šiuo metu gyvena su ieškove ir nėra duomenų, kad ieškovė vaikams sudaro netinkamas sąlygas augti ir vystytis. Byloje nesant duomenų, kad nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų vaikų interesams, nepilnamečių vaikų N. Č., T. Č. ir M. Č. gyvenamoji vieta nustatytina su motina A. Č.. Pažymėtina, kad atsakovas neprieštaravo tokiam ieškovės reikalavimui.

Dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo

15. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra ne kartą nurodęs, kad tėvo (motinos) ir vaiko mėgavimasis vienas kito draugija yra esminė šeimos gyvenimo dalis netgi tais atvejais, kai tėvų tarpusavio santykiai nutrūko (žr. Keegan v. Ireland, 26 May 1994, par. 50, Series A no. 290; Diamante and Pelliccioni v. S. M., no. 32250/08, 27 September 2011, par. 170). Jeigu tėvai nesusitaria dėl klausimų, susijusių su vaiko auklėjimu, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis).Tais atvejais, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kito, skyrium gyvenančio tėvo ar motinos teisė dalyvauti vaiko auklėjime ir ugdyme įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimą su vaiku (CK 3.170 straipsnis). CK 3.175 straipsnyje, reglamentuojančiame ginčų tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo sprendimą, nustatyta, jog gyvenančiam skyrium tėvui (motinai) turi būti sudaryta galimybė maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.

16. Bylos duomenimis, šalių parodymais nustatyta, kad ieškovė nesudaro jokių kliūčių atsakovui bendrauti su nepilnamečiais vaikiais. Teismas, atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes ir į tai, kad tarp šalių nekilo ginčo dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, sprendžia, jog nustatytina atsakovo bendravimo su vaikais tvarka pagal ieškovės prašymą.

Dėl išlaikymo vaikams dydžio

17. Tėvai turi pareigą vaikui užtikrinti tokias gyvenimo sąlygas, kokios yra reikalingos jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

18. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu.

19. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti.

20. Plėtodamas teismų praktiką, kasacinis teismas nurodė, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai).

21. Byloje nustatyta, kad vaikas N. Č. yra (duomenys neskelbtini), T. Č. – (duomenys neskelbtini), o M. Č. – (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Vaikai yra normalios sveikatos. Akivaizdu, kad tokio amžiaus vaikai turi įvairių poreikių. Nereikia įrodinėti visuotinai žinomų aplinkybių, kad vaikams reikalinga pilnavertė mityba, apranga, avalynė, higienos priemonės, gyvenamasis būstas, ugdymo priemonės.

22. Byloje nustatyta, kad ieškovė su savo trimis vaikais gyvena atsakovo (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančiame name. Šalys registruoto nekilnojamojo turto neturi. Ieškovės mėnesinės darbo pajamos sudaro apie 500,00 Eur. Atsakovas verčiasi individualia veikla. Ieškovės teigimu, atsakovo mėnesinės pajamos sudaro apie 600,00 Eur.

23. Teismo vertinimu, minimali 300,00 Eur suma kiekvienam iš vaikų užtikrintų, kad jie turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdytis ir tobulinti savo gebėjimus. Be to, visos abejonės dėl išlaikymo vaikams dydžio nustatymo, turi būti vertinamos vaikų interesų naudai. Pažymėtina, kad atsakovas nepateikė teismui duomenų, kad šiuo metu vaikų poreikiai yra mažesni, nei 300,00 Eur per mėnesį.

24. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

25. Atsakovas nenurodė ir nepateikė teismui duomenų apie tai, kad turėtų sveikatos problemų, todėl teismas laiko, kad atsakovas yra normalios sveikatos ir gali dirbti. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, sprendžia, jog atsakovas turi objektyvias galimybes dirbti tokį darbą, kad galėtų teikti materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams.

26. Teismas, sprendžia, jog iš atsakovo nepilnamečiams vaikams N. Č., T. Č. ir M. Č. priteistinas po 150,00 Eur dydžio išlaikymas mokamas periodinėmis išmokomis nuo 2022-12-08, iki vaikų pilnametystės (CK 3.200 str.). Nepilnamečių vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoju skirtina ieškovė A. Č. (CK 3.185 str. 1 d.). Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

27. Nutraukiant santuoką, turi būti išspręstas ir turto padalijimo klausimas (CPK 385 str.). Iš bylos duomenų matyti, kad šalys santuokoje bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise neįsigijo dvi transporto priemones. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad ji realiai naudojasi transporto priemone „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė 200 Eur, todėl ši transporto priemonė priteistina ieškovei, o transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė 200 Eur, priteistina atsakovui.

Dėl kreditorinių reikalavimų

28. Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 str. 1 d.), Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte.

29. Antstolių informacinės sistemos išrašo duomenys patvirtina šalių prievolių kreditoriams buvimo faktą. Pažymėtina, kad byloje nekilo ginčo dėl kreditorinių reikalavimų pobūdžio, todėl tenkintinas ieškovės reikalavimas dėl kreditorinių reikalavimų pripažinimo.

30. Nors ieškovė prašė nustatyti, kad ji ir atsakovas nuo ieškinio padavimo dienos vykdo prievolę kreditoriui UAB „I. L.“ - 4 307,40 Eur pagal Šiaulių apylinkės teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis, t. y. po ½, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) prieš tai minėta skola iš šalių buvo priteista solidariai, o ne po ½ dalį, todėl ir po santuokos nutraukimo šalys pagal minėtus įsipareigojimus atsako solidariai.

31. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl solidariųjų sutuoktinių prievolių, yra išaiškinęs, jog nutraukiant santuoką solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nekeičiamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (2010 m. gegužės 20 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

32. Tačiau teismas sprendžia, kad tuo atveju, kai po santuokos nutraukimo viena šalis įvykdys kreditoriui UAB „I. L.“ - 4 307,40 Eur prievolę ar jos dalį, ji įgis atgręžtinio reikalavimo teisę į ½ dalį įvykdytų prievolių kitos šalies atžvilgiu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

33. Ieškinį tenkinus iš dalies, tarp šalių paskirstos bylinėjimosi išlaidos.

34. Ieškovė šioje byloje yra 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, jai buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą, kurioje nurodyta, kad išlaidų už ieškovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą dydis yra 316,67 Eur. Pagal CPK 99 straipsnio 2 dalį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimą. Kadangi valstybė turėjo 316,67 Eur išlaidų, o ieškovės ieškinys iš esmės visa apimtimi buvo patenkintas, šios išlaidos priteistinos iš atsakovo.

35. Iš atsakovo valstybei taip pat priteistinas 143,20 Eur žyminis mokestis už ieškinio pateikimą ir 28,57 Eur proceso išlaidos (CPK 79, 88 str.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 265, 268–270, 279 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovės A. Č. ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti ieškovės A. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo R. Č. (a.k. (duomenys neskelbtini) santuoką, (duomenys neskelbtini) įregistruotą (duomenys neskelbtini) sav. administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei A. Č. palikti pavardę – „Č.“, atsakovui R. Č. palikti pavardę – „Č.“.

Nustatyti nepilnamečių nepilnamečių vaikų N. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) T. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą su motina A. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti atsakovo R. Č. bendravimo ir dalyvavimo auklėjant nepilnamečius vaikus N. Č., T. Č. ir M. Č. tvarką taip: atsakovas R. Č. bendrauja su vaikais bendru tėvų sutarimu ne vėliau kaip prieš tris dienas suderintu laiku, atsižvelgiant į šalių ir vaikų užimtumą, suplanuotas atostogas, sveikatos būklę ir kitas svarbias aplinkybes bei geriausius vaikų interesus.

Priteisti iš atsakovo R. Č. (a.k. (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą N. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) T. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2022-12-08, iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.

Nepilnamečių vaikų išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavesti tvarkyti uzufrukto teise nepilnamečio vaiko atstovei pagal įstatymą – motinai A. Č..

Priteisti A. Č. asmeninės nuosavybės teise automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vin. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 200 Eur.

Priteisti R. Č. asmeninės nuosavybės teise automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vin. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 200 Eur.

Nekeičiant ir nemodifikuojant prievolių kreditoriams pripažinti asmeninėmis A. Č. prievolėmis, nurodant, kad nuo ieškinio padavimo dienos (2022-12-06) ji asmeniškai vykdo šias prievoles:

- įsipareigojimus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), vykdomoje antstolio T. U. kontoroje, dėl skolos išieškojimo iš skolininkės A. Č. išieškotojui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (į. k. 188659752);

- įsipareigojimus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), vykdomoje antstolio T. U. kontoroje, dėl skolos išieškojimo iš skolininkės A. Č. išieškotojui UAB „I. L.“ (į. k. (duomenys neskelbtini));

- įsipareigojimus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), vykdomoje antstolės V. Š. kontoroje, dėl skolos išieškojimo iš skolininkės A. Č. išieškotojui Valstybinei ligonių kasai prie SAM (į. k. 191351679);

- įsipareigojimus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), vykdomoje antstolės V. Š. kontoroje, dėl skolos išieškojimo iš skolininkės A. Č. išieškotojui B. I..

Nekeičiant ir nemodifikuojant prievolių kreditoriams pripažinti asmeninėmis R. Č. prievolėmis, nurodant, kad nuo ieškinio padavimo dienos (2022-12-06) jis asmeniškai vykdo šias prievoles:

- įsipareigojimus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), vykdomoje antstolio V. D. kontoroje, dėl skolos išieškojimo iš skolininko R. Č. išieškotojui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (į. k. 188659752);

- įsipareigojimus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), vykdomoje antstolės E. R. kontoroje, dėl skolos išieškojimo iš skolininko R. Č. išieškotojui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (į. k. 188659752);

- įsipareigojimus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), vykdomoje antstolės G. M. kontoroje, dėl skolos išieškojimo iš skolininko R. Č. išieškotojui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui (į. k. 193180814);

- įsipareigojimus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), vykdomoje antstolės I. G. kontoroje, dėl skolos išieškojimo iš skolininko R. Č. išieškotojui UAB „G.“ (į. k. (duomenys neskelbtini));

- įsipareigojimus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), vykdomoje antstolės V. Š. kontoroje, dėl skolos išieškojimo iš skolininko R. Č. išieškotojui A. F. OU (į. k. (duomenys neskelbtini)).

Nustatyti, kad skolininkų A. Č. ir R. Č. 4 307,40 Eur prievolės kreditoriui UAB „I. L.“ pagal Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) po šalių santuokos nutraukimo nekeičiamos ir nemodifikuojamos. Nurodyti, kad tuo atveju, jei po santuokos nutraukimo viena šalis įvykdys kreditoriui UAB „I. L.“ 4 307,40 Eur prievolę ar jos dalį, ji įgis atgręžtinio reikalavimo teisę į ½ dalį įvykdytų prievolių kitos šalies (bendraskolio) atžvilgiu.

Priteisti iš atsakovo R. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 316,67 Eur (trijų šimtų šešiolikos eurų 67 centų) išlaidas už valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti iš atsakovo R. Č. 143,20 Eur (vieno šimto keturiasdešimt trijų eurų 20 centų) žyminį mokestį valstybei.

Priteisti iš atsakovo R. Č. valstybei 28,57 Eur (dvidešimt aštuonių eurų, 57 centų) proceso išlaidas (gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas – 5662).

Sprendimo patvirtintą kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo įsiteisėjimo išsiųsti Civilinės metrikacijos skyriui – santuokos nutraukimo faktui įregistruoti, taip pat išsiųsti Vedybų sutarčių registrui, VĮ Registrų centras.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.