Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2019-08-21 · Administracinė byla Nr. eAS-536-556/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2019-08-21Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-10-08Regionų apygardos administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-08-21
Bylos Nr.
eAS-536-556/2019
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01976-2019-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjai
Veslava Ruskan, Arūnas Sutkevičius, Ramutė Ruškytė
Pareiškėjas
viešosios įstaigos Klaipėdos jūrininkų ligoninės
Atsakovas
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra "Naujoji šiluma" "DIVIDIO" Viešoji įstaiga Klaipėdos jūrininkų ligoninė
Trečiasis asmuo
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai, uždarajai akcinei bendrovei „Naujoji šiluma“, uždarajai akcinei bendrovei „Dividio“
Administracinė byla Nr. eAS-536-556/2019Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01976-2019-8Procesinio sprendimo kategorija 49 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2019 m. rugpjūčio 21 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Veslavos Ruskan, Ramutės Ruškytės ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo viešosios įstaigos Klaipėdos jūrininkų ligoninės atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Klaipėdos jūrininkų ligoninės skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai, uždarajai akcinei bendrovei „Naujoji šiluma“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Dividio“ dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninė kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2019 m. gegužės 2 d. įsakymą Nr. D1-252 „Dėl klimato kaitos specialiosios programos subsidijos lėšų, skirtų viešajai įstaigai „Klaipėdos jūrininkų ligoninė“ teikimo nutraukimo ir išmokėtų lėšų grąžinimo“ (toliau – ir Įsakymas). Pareiškėjas taip pat prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti ginčijamo Įsakymo 2 punktą, įpareigojantį pareiškėją per 60 d. grąžinti išmokėtą subsidiją – 294 131,31 Eur.

Pareiškėjas nurodė, kad visi projekte numatyti darbai yra pabaigti 2016 metais ir gauta subsidijos suma yra išmokėta rangovui, todėl VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninė jos neturi. Priverstinis tokios sumos išieškojimas gali sutrikdyti normalią pareiškėjo veiklą ir sukelti pavojų gydomų pacientų sveikatai ir gyvybei. Teismui patenkinus pareiškėjo skundą, padaryta žala ne tik jam, bet ir jo pacientams negalėtų būti atitaisyta.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. birželio 17 d. nutartimi nutarė pareiškėjo skundą priimti, taip pat nutarė netenkinti pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas savo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo argumentavo tuo, kad, nepritaikius užtikrinimo priemonių, pareiškėjui palankaus teismo sprendimo atveju kiltų neatitaisoma žala, tačiau nedetalizavo, kokia konkrečiai žala gali kilti, taip pat nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Pareiškėjas, prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, turėjo nurodyti argumentus, dėl kurių reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas yra būtinas, ir pateikti tai pagrindžiančius įrodymus. Vadinasi, pareiškėjas reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinumą turėjo pagrįsti duomenimis, kurie leistų spręsti, kad, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali kilti neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma žala. Pareiškėjas nepateikė pakankamai pagrįstų argumentų, jog dabartinėje situacijoje nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, ateityje galbūt kils didelė žala, kurią atitaisyti (kompensuoti) bus sudėtinga ar juo labiau neįmanoma. Todėl teismas nutarė, kad nėra pagrindo taikyti pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės.

III.

Pareiškėjas VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninė atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 17 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, ir taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas pareiškėjui pritaikė pačią griežčiausią sankciją – visos išmokėtos subsidijos sumos grąžinimą, nors Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. D1-275 patvirtintas Klimato kaitos specialiosios programos lėšų naudojimo tvarkos aprašas numato galimybę tikslinti subsidiją, atsižvelgiant į projekto aplinkosaugos rodiklių įvykdymą. Rašytiniais įrodymais (2016 m. spalio 6 d. bandymų rezultatų ir rėžiminė lentelė) yra pagrįsta, kad visi aplinkosauginiai rodikliai projekte yra įvykdyti. Byloje taip pat pateikti rašytiniai įrodymai (2016 m. spalio 21 d. Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažyma Nr. 14ĮP2-161682; 2016 m. spalio 23 d. Užbaigtų statybos darbų perdavimo-priėmimo aktas), kurie patvirtina, kad visi finansuojamame projekte numatyti darbai yra pabaigti 2016 metais ir gauta subsidijos suma yra išmokėta rangovui, todėl pareiškėjas subsidijos lėšų nebeturi.

Pareiškėjas yra nurodęs, kad yra viešoji įstaiga, teikianti sveikatos priežiūros paslaugas, finansuojamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų. Atsakovo prašoma grąžinti suma yra labai didelė ir pareiškėjas neturi galimybių ją sumokėti iš savo biudžeto, nes Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšos privalo būti skiriamos tik medicininių paslaugų teikimui. Pareiškėjui neturint lėšų, kurios galėtų būti skiriamos subsidijos grąžinimui, priverstinis tokios didelės sumos išieškojimas gali sutrikdyti normalią pareiškėjo, kaip ligoninės veiklą, ir sukelti pavojų gydomų pacientų sveikatai ir gyvybei, t. y. padaryti žalą neapibrėžtai visuomenės grupei.

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti.

Atsakovas paaiškina, kad pareiškėjas nenurodė aplinkybių, sudarančių reikalavimo užtikrinimo pagrindą, ir nepateikė jokių konkrečių įrodymų, patvirtinančių, kad netaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, yra reali grėsmė, kad būtų padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Pagal pareiškėjo 2019 m. kovo 8 d. finansinės būklės ataskaitą pareiškėjo finansinis rezultatas buvo teigiamas. Be to, viešosios įstaigos Klaipėdos jūrininkų ligoninės įstatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2018 m. sausio 26 d. įsakymu Nr. V-97, 64.1–64.13 papunkčiuose nustatytas pareiškėjo veiklos finansavimo šaltinių sąrašas. Įstatų 13.16 papunktis nustato pareiškėjui teisę teisės aktų nustatyta tvarka naudotis bankų kreditais, gauti paskolas iš kitų subjektų.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Aplinkos projektų valdymo agentūra prašo atskirąjį skundą nagrinėti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 17 d. nutarties dalis, kuria teismas nutarė netenkinti pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pagal skundžiamo Įsakymo 2 punktą pareiškėjas yra įpareigotas per 60 d. grąžinti pareiškėjui išmokėtą subsidiją – 294 131,31 Eur.

Pareiškėjas, prašydamas taikyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 70 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę (laikinai sustabdyti ginčijamo Sprendimo galiojimą), akcentavo, kad lėšų grąžinimas pareiškėjui gali sutrikdyti normalią ligoninės veiklą ir sukelti pavojų gydomų pacientų sveikatai ir gyvybei, t. y. padaryti žalą neapibrėžtai visuomenės grupei. Tačiau pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, sprendė, kad pareiškėjas nepateikė pakankamai pagrįstų argumentų, jog dabartinėje situacijoje nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių, ateityje galbūt kils didelė žala, kurią atitaisyti (kompensuoti) bus sudėtinga ar juo labiau neįmanoma.

Nagrinėdama šiuos pareiškėjo išsakytus argumentus, teisėjų kolegija pirmiausia akcentuoja, kad pagal ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti; reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (liet. iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir dėl to, kad administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016). Reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012, 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013).

Atkreiptinas dėmesys, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016).

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo bylose dėl Europos Sąjungos paramos lėšų panaudojimo, paprastai laikomasi pozicijos, kad nėra būtinybės stabdyti administruojančių institucijų sprendimų dėl lėšų grąžinimo galiojimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS444-372/2012 ir kt.). Jeigu ginčijamas atsakovo sprendimas būtų panaikintas, atsakovas, vykdydamas teismo sprendimą, su pažeidimu susijusią susigrąžintą sumą teisės aktų nustatyta tvarka pervestų pareiškėjui (jo steigėjui, ar kitam nurodytam subjektui), todėl nėra jokios rizikos, kad, pareiškėjui grąžinus skirtas lėšas, nebūtų galima įvykdyti pareiškėjui palankaus teismo sprendimo, jeigu toks sprendimas būtų priimtas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-605-822/2016).

Nors pareiškėjas skunde ir atskirajame skunde nurodo neigiamas pasekmes, kurios jam kils dėl skundžiamo akto nesustabdymo, tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios patvirtintų, jog nepritaikius jo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės jam ar visuomenės saugomiems interesams gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Pareiškėjas skunde bei atskirajame skunde tik abstrakčiai nurodė, kad priverstinis tokios didelės sumos išieškojimas gali sutrikdyti normalią pareiškėjo, kaip ligoninės, veiklą ir sukelti pavojų gydomų pacientų sveikatai ir gyvybei, t. y. padaryti žalą neapibrėžtai visuomenės grupei, tačiau įrodymų pagrindžių, kad realiai būtų sutrikdyta pareiškėjo veikla, nepateikė. Teisėjų kolegija pastebi, kad prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-149/2012, 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-662-756/2017).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Kartu pastebėtina, jog ši teismo nutartis neužkerta kelio pareiškėjui pakartotinai kreiptis į teismą, pateikiant motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismas bet kurioje proceso stadijoje savo iniciatyva ar proceso dalyvių motyvuotu prašymu gali tiek pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tiek ir priimti nutartį panaikinti reikalavimo užtikrinimą, todėl, pasikeitus faktinei situacijai, išlieka galimybė iš naujo įvertinti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-39/2012 ir kt.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl būtinybės užtikrinti skundo reikalavimą, taip pat pirmosios instancijos teismui pateiktą medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, yra pagrįsta ir teisėta, priimta tinkamai pritaikius ABTĮ 70 straipsnio nuostatas, todėl paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo viešosios įstaigos Klaipėdos jūrininkų ligoninės atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Veslava RuskanRamutė RuškytėArūnas Sutkevičius