- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-27
- Bylos Nr.
- e2A-116-826/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-04429-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Dobrovolskis, Kristina Domarkienė, Aurimas Brazdeikis
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Baltija“
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
- Trečiasis asmuo
- akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“, uždaroji akcinė bendrovė „Lamberta“
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio, Mariaus Dobrovolskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kristinos Domarkienės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Baltija“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2612-793/2019 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Baltija“, tretieji asmenys akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“, uždaroji akcinė bendrovė „Lamberta“ ,dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Mano Būstas Baltija“ 2 102,47 Eur turtinės žalos atlyginimo, 159,33 Eur kompensacinių palūkanų, 6 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų, skaičiuojamų už priteistą sumą, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir visas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2016 m. spalio 28 d. draudžiamojo įvykio metu buvo sulieta pirmojo aukšto patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, buvusi įranga ir atsargos, kurios buvo apdraustos verslo turto draudimu. Pagal draudėjos UAB „Nagavita“ pateiktus dokumentus išmokėjo 2 102,47 Eur draudimo išmoką. Pastato, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, administratorė yra atsakovė. Ji atsakinga už šį draudžiamąjį įvykį, nes netinkamai prižiūrėjo pastato šildymo sistemą trečiajam asmeniui UAB „Lamberta“ rekonstruojant ją.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 3 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Teismo motyvai:
3.1. Atsakovė, būdama daugiabučio namo, adresas (duomenys neskelbtini), Klaipėda, bendrojo naudojimo patalpų ir objektų administratorė, neprižiūrėjo trečiojo asmens UAB „Lamberta“ pagal rangos sutartį vykdomų šildymo sistemos rekonstrukcijos darbų. Byloje esantis raštas patvirtina, kad atsakovė nesudarė sąlygų trečiajam asmeniui pabaigti darbų. Šildymo sistemos sklendes atsuko nenustatyti asmenys. Atsakovė žalos dydžio neginčijo.
Šalies argumentai
3.2. Ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ir atsakovės UAB „Mano Būstas Baltija“ draudimo teisiniai santykiai nesieja, todėl negali būti taikomas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Ieškovės pareikštam reikalavimui dėl žalos atlyginimo taikytinas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Ieškovė senaties termino nepraleido, nes į teismą kreipėsi 2018 m. gegužės 16 d., o ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl 1 537,40 Eur draudimo išmokos atsirado 2017 m. sausio 18 d., o reikalavimui dėl 565,07 Eur draudimo išmokos – 2017 m. sausio 19 d.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Atsakovė UAB „Mano Būstas Baltija“ pateikė apeliacinį skundą, juo prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir bylą išnagrinėti iš esmės – ieškinį atmesti. Pagrindiniai apeliacinio skundo motyvai:
4.1. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad trečiasis asmuo UAB „Lamberta“ vykdė bendro naudojimo šildymo sistemos rekonstrukciją. Darbai perduoti pagal rangos sutartį nebuvo, tad visa atsakomybė kyla rangovei. Vanduo nebūtų išsiliejęs ir žala nebūtų atsiradusi, jei UAB „Lamberta“ būtų tinkamai užsandarinusi nupjautus vamzdžius. UAB „Lamberta“ atlygino buto, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, savininkui R. Z. turtinę žalą už netinkamai atliktus darbus. Ši aplinkybė patvirtina trečiojo asmens atsakomybę.
5. Trečiasis asmuo UAB „Lamberta“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Pagal projektą reikėjo demontuoti seną šildymo sistemą, butuose sumontuoti naujus vamzdynus ir šildymo prietaisus, taip pat sumontuoti naują bendrojo naudojimo vamzdyną ir šilumos mazgą. Prieš atliekant darbus bendra šildymo sistema buvo nudrenuota, t. y. išleistas vanduo iš sistemos, todėl numatytiems darbams saugiai atlikti nebuvo jokių kliūčių. Siekiant užbaigti šildymo sistemos rekonstrukciją, t. y. atskirti (duomenys neskelbtini) namo senus vamzdynus nuo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)namų vamzdynų, reikėjo užsandarinti vamzdžius UAB „Golkonda“ patalpose, atveriant pogrindžio kanalą. Šių darbų neatliko, nes į šias patalpas nebuvo įleista. Atsakovė 2016 m. spalio 31 d. raštu informavo, kad į patalpas bus galima patekti 2016 m. lapkričio 2 d., t. y. jau po įvykio. Apie įvykį sužinojo 2016 m. spalio 28 d. telefonu, nes jos darbuotojai ten nedirbo. Kieno darbuotojai atsuko sklendes, byloje nebuvo nustatyta.
6. Daugiau atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Apeliacinis skundas netenkintinas.
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
8. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
Dėl naujų įrodymų pridėjimo
9. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).
10. Atsakovė 2020 m. vasario 5 d. pateikė teismui Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 3 d. nutarties kopiją (civilinė byla Nr. 2-995-965/2019) be jokio motyvuoto prašymo. Atsižvelgęs į tai, apeliacinės instancijos teismas atsisako šį įrodymą pridėti ir vertinti su kitais duomenimis. Teisėjų kolegija pažymi, kad, susipažinusi su bylos medžiaga, įvertinusi apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, mano, jog byloje esančių įrodymų visuma pakankama faktinėms aplinkybėms, reikšmingoms teisingam ginčo išsprendimui, nustatyti.
11. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovės ieškinys dėl išmokėtų draudimo išmokų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
Faktinės bylos aplinkybės
12. Nustatyta, kad 2016 m. spalio 28 d. buvo užlietos patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Įvykio metu buvo sugadinti draudėjai UAB „Nagavita“ nuosavybės teise priklausantys įrengimai ir atsargos. Įvykis įvyko dėl bendrojo naudojimo inžinerinio objekto – šildymo sistemos, esančios (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, netinkamo eksploatavimo. Ieškovė draudėjai 2017 m. sausio 18 d. ir 2017 m. sausio 19 d. išmokėjo draudimo išmokas, kurių bendra suma yra 2 102,47 Eur. Namo, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, bendrojo naudojimo patalpų ir objektų administratorė yra atsakovė UAB „Mano Būstas Baltija“. Teismui nepateikta duomenų, kad atsakovė ieškovei sumokėjo 2 102,47 Eur.
13. Šioje byloje ieškovė draudikė, išmokėjusi draudimo išmoką, reiškė ieškinį dėl žalos atlyginimo daugiabučio namo administratorei (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnis), teigdama, jog ši yra atsakinga už padarytą žalą. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovės ieškinį visiškai, motyvuodamas tuo, kad atsakovė, būdama bendrojo naudojimo objektų administratorė, neįgyvendino jai teisės aktų nustatytų pareigų – tinkamai neprižiūrėjo daugiabučio namo šildymo sistemos, dėl šių atsakovės pareigų nevykdymo ieškovei kilo 2 102,47 Eur žala. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad daugiabučio namo šildymo sistemą pagal rangos sutartį rekonstravo trečiasis asmuo UAB „Lamberta“. Ji nebuvo perdavusi atliktų darbų, tad visa atsakomybė kyla trečiajam asmeniui. Teisėjų kolegija atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus kaip teisiškai nepagrįstus.
14. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Pagrindas civilinei atsakomybei (žalos atlyginimo forma) bendraisiais atvejais kilti egzistuoja, jeigu nustatomos šios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), žala (CK 6.249 straipsnis), priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys (CK 6.247 straipsnis) ir žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.248 straipsnis). Civilinei atsakomybei (bendraisiais atvejais) kilti yra būtinas įvardytų sąlygų visetas – bent vienos sąlygos nebuvimas eliminuoja civilinės atsakomybės taikymo galimybę.
15. Priklausomai nuo neteisėtų veiksmų pobūdžio (pažeidimo objekto) skiriama sutartinė ir deliktinė civilinė atsakomybė (CK 6.245 straipsnio 2 dalis). Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimas kildinamas iš delikto.
16. Patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, 2016 m. spalio 28 d. buvo užlietos dėl šiame name esančio bendrojo naudojimo inžinerinio objekto – šildymo sistemos, netinkamo eksploatavimo (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Šalys šių aplinkybių neginčija (CPK 187 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas. Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 2 punktą šildymo sistema, kaip viena iš pagrindinių pastato konstrukcijų, laikytina bendrąja daline daugiabučio gyvenamojo namo savininkų nuosavybe.
17. Remiantis CK 4.75 straipsnio 1 dalimi, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba CK 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių.
18. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio 20 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prie šilumos tiekimo sistemos prijungtas daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias butų ir kitų patalpų savininkams, taip pat šilumos punktus, tiek nuosavybės teise priklausančius šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjui ar tretiesiems asmenims, tiek butų ir kitų patalpų savininkams, turi prižiūrėti (eksploatuoti) pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas). Teisę reguliuoti (nuotoliniu būdu ar kitaip daryti įtaką) namo šilumos punkto įrenginių darbą, laikydamasis nustatytų higienos normų, turi tik pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas) arba atitinkamą kvalifikaciją turintys daugiabučio namo bendrijos atstovas ar daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų išrinktas jų įgaliotas atstovas. Daugiabučio namo šilumos punktus, nuosavybės teise priklausančius šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjui ar tretiesiems asmenims, pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas) prižiūri (eksploatuoja) šio įstatymo pagrindu, nesudarydamas atskirų sutarčių su šilumos punktų savininkais. Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas) savo prievoles vykdo apdairiai, sąžiningai ir šilumos ir (ar) karšto vandens vartotojų interesais. Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoją (eksploatuotoją) CK 4.85 straipsnyje nustatyta sprendimų priėmimo tvarka pasirenka daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrija arba, jeigu šie nepriima sprendimo, bendrojo naudojimo objektų administratorius. Daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros (eksploatavimo) sutartį su pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoju (eksploatuotoju) sudaro daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotas asmuo arba bendrojo naudojimo objektų administratorius. Pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas (eksploatuotojas) neturi teisės įgalioti kitų asmenų verstis atestatu reguliuojama veikla arba perduoti jiems šią teisę pagal sutartį, arba kitaip pavesti vykdyti šią veiklą. Kai pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas (eksploatuotojas) yra bendrija, ji gali pirkti atskirus darbus ar paslaugas iš subjektų, turinčių atitinkamą kompetenciją, technines priemones ir gebėjimus. Daugiabučio namo savininkų bendrija ir (ar) bendrojo naudojimo objektų administratorius gali būti pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas).
19. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2009 m. lapkričio 26 d. įsakymo Nr. 1-229 „Dėl pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“ 20 punkte numatyta, kad daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos bei išorinių atitvarų (langų, durų, sienų, stogo ir pan.) priežiūrą (eksploatavimą) organizuoja ir už ją atsako bendrojo naudojimo objektų valdytojas, vadovaudamasis Aprašo 1 priede išvardytų teisės aktų nuostatomis.
20. Apeliantė teismui nepateikė duomenų, kad pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūrą perdavė trečiajam asmeniui (CPK 12, 178 straipsniai). Tad šiuo atveju atsakovė UAB „Mano Būstas Baltija“, būdama daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, administratorė, yra atsakinga už namo šilumos sistemos įrenginių techninę būklę ir jų (eksploatavimo) organizavimą (CPK 185 straipsnio 1 dalis).
21. Pagal CK 6.644 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sutarties sampratą rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Rangos sutartis sudaroma pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui (CK 6.645 straipsnio 1 dalis). Vienas iš šios sutarties teisės principų yra sutarties uždarumas, kuris reiškia, kad sutartis sukuria teises ir pareigas ją sudariusiems asmenims ir, išskyrus įstatyme įtvirtintas išimtis, nesukuria teisių ir pareigų tretiesiems asmenims. Teismų praktikoje sprendžiant iš rangos santykių kylančius ginčus, suformuluota taisyklė, kad reikšti reikalavimus dėl rangos sutarties pažeidimo gali tik jos šalys, kiti asmenys – tik tuo atveju, jeigu reikalavimo teisę turintis asmuo jiems ją perleido (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB ,,Lietuvos draudimas“ v. UAB ,,Statinių priežiūra“, kt., bylos Nr. 3K-3-105/2012; 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Rombas“ v. UAB „ATEA“, bylos Nr. 3K-3-526/2012; kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2014).
22. Šiuo atveju ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ yra trečiasis asmuo rangos sutarties tarp atsakovės UAB „Mano Būstas Baltija“ ir trečiojo asmens UAB „Lamberta“ atžvilgiu. Rangos sutartis galioja tik ją pasirašiusiems asmenims. Teisę reikšti reikalavimą trečiajam asmeniui kaip rangovui atlyginti žalą, padarytą dėl to, jog neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta rangos sutartis, turi kita šios sutarties šalis – atsakovė UAB „Mano Būstas Baltija“, o ne ieškovė (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, atsakovės apeliacinio skundo argumentai, jog trečiajam asmeniui pagal rangos sutartį neperdavus jai atliktų darbų, atsakomybė jai nekyla, atmestini kaip teisiškai nepagrįsti.
23. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytoja atlieka visus veiksmus, būtinus turtui išsaugoti arba jo naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti (CK 4.239 straipsnis). Šiuo atveju nustatyta, kad žalos atsiradimo priežastis – šildymo sistemos, esančios (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, netinkamas eksploatavimas. Trečiasis asmuo UAB „Lamberta“ 2016 m. rugsėjo 22 d. raštu Nr. 1-142 „Dėl šildymo sistemos (duomenys neskelbtini)renovacijos“ pranešė atsakovei, kad norint baigti šildymo sistemos renovacijos darbus, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, reikia užaklinti esamos senos sistemos vamzdyną. Tam jiems reikėjo patekti į kavinės patalpas, po kurios grindimis – senos sistemos vamzdynas. Kavinės savininkai į patalpas neįleido. Atsakovė neginčijo, kad šį dokumentą ji gavo (CPK 187 straipsnio 1 dalis). Nepaisant šio įspėjimo šildymo sistemos sklendės buvo atsuktos ir dėl to 2016 m. spalio 28 d. įvyko draudžiamasis įvykis. Asmenys, kurie atsuko sklendes, nenustatyti. Atsižvelgus į tai, laikytina, kad apeliantė veikė neatsakingai, nes vykstant rekonstrukcijos darbams nesiėmė visų įmanomų priemonių, kad niekas neatsuktų sklendžių, kurios šildymo sistemą užpildo vandeniu ir savo neveikimu sudarė sąlygas nenustatytiems asmenims užpildyti šildymo sistemą termofikaciniu vandeniu, nors buvo tinkamai informuota apie nebaigtus rekonstrukcijos darbus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog atsakovė, būdama namo administratorė, neatliko veiksmų, būtinų turtui išsaugoti, ir yra atsakinga už žalos atsiradimą.
24. Šalys žalos dydžio ir priežastinio ryšio tarp sklendžių atsukimo ir žalos atsiradimo neginčijo, atsakovės kaltė yra preziumuojama todėl apeliacinės instancijos teismas šiais klausimais plačiau nepasisako.
25. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, teisėjų kolegija nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.).
Dėl procesinės bylos baigties
26. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigas byloje, tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir įvertino įrodymus, teisingai pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias išmokėtos draudimo išmokos priteisimą (CK 6.1015 straipsnis), proceso teisės normas (CPK 185 straipsnis), todėl teismo sprendimą keisti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
27. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostata numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteisiamas iš antrosios šalies.
28. Atsakovės apeliacinis skundas netenkintas, todėl jos turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.