- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-10-05
- Bylos Nr.
- e2A-1709-863/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-01209-2022-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Mikonienė, Kristina Lysionok, Donata Kravčenkienė
- Ieškovas
- A. S.
- Atsakovas
- V. S.
- Kategorijos
- 2.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.5.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.5.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.18.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donatos Kravčenkienės, Kristinos Lysionok (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Ramunės Mikonienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (ieškovo) A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2023 m. balandžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovui V. S. dėl nuosavybės teisės pripažinimo ir paveldimo turto padalinimo bei pagal atsakovo V. S. priešieškinį ieškovui A. S. dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe ir turto padalinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs, prašė: 1) nustatyti, jog atsakovui V. S. nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis šio nekilnojamojo turto: i) žemės sklypo 20,2158 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 11 150 Eur, adresu (duomenys neskelbtini); ii) žemės sklypo 0,9800 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 1 790 Eur, adresu (duomenys neskelbtini); iii) žemės sklypo 1,50 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 2 870 Eur, adresu (duomenys neskelbtini); 2) nustatyti, jog atsakovui V. S. nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/2 dalis tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių bendra vertė 4 700 Eur, adresu (duomenys neskelbtini), ir priteisti ieškovui šį butą ir tvartą, o atsakovui V. S. išmokėti 2 350 Eur piniginę kompensaciją per 1 mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 3) priteisti iš atsakovo V. S. aukso dirbinius, likusius po V. S. mirties, kurių vertė 10 000 Eur, o jų nesant – priteisti 10 000 Eur piniginę kompensaciją; 4) priteisti iš atsakovo V. S. 46 780 Eur piniginę kompensaciją už kilnojamąjį turtą:
· balną arkliui, vertė 180 Eur;
· bulvių dvivagę kasamąją, vertė 1 200 Eur;
· purkštuvą (traktoriaus), vertė 1 000 Eur;
· sodinamąją dvivagę, vertė 1 000 Eur;
· mėšlo šakes su cilindru (krokodilas), vertė 1 000 Eur;
· lėkštinį skutiką, vertė 1 650 Eur;
· cisternas, 2 vnt., bendra vertė 550 Eur;
· rotacines šienapjoves 2 vnt., bendra vertė 1 500 Eur;
· traktoriaus platformą, vertė 1 000 Eur;
· plūgą 3 korpusų, vertė 1 000 Eur;
· traktorių MTZ Belorus-82, vertė 10 000 Eur;
· frontalinį krautuvą su papildomais junginiais: griebtuvu rulonams, kaušu, vertė 5 800 Eur;
· galvijus (karvių banda 18 gyvūnų), vertė 25 200 Eur, vieno gyvūno vertė 1 400 Eur (pagal pridedamą galvijų sąrašą);
· automobilį „Opel Frontera”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertė 2 000 Eur;
· automobilį „Kia Sportage“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertė 18 990 Eur;
· automobilį „Fiat Ducato”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (vežti gyvūnams), vertė 4 500 Eur;
· elektrinį motorolerį, vertė 1 300 Eur;
· elektrinį triratį, vertė 1 290 Eur;
· įrangą melžimui ir gyvulių šėrimui, melžimo aikštelę, priekabą (geležinė) pašarų vežimui, įvairią tarą, vertė 5 000 Eur;
· automobilį „Audi” 100, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertė 1 000 Eur;
· mobilią pirtį, vertė 8 000 Eur;
· priekabą gyvūnų vežimui, vertė 400 Eur.
Ieškinio reikalavimus grindė žemiau nurodytais pagrindiniais argumentais.
1.1. 2021 m. gruodžio 7 d. mirė V. S., kuri testamentu visą jai mirties dieną priklausiusį turtą paliko savo sūnui - ieškovui A. S.. Atsakovas V. S., pergyvenęs mirusią sutuoktinę V. S., kai jam buvo paskelbtas testamentas, žodžiu notarei nurodė, kad jam priklauso didesnė, negu įstatyme preziumuojama 1/2 dalis santuokoje su mirusiąja įgyto turto, todėl neteiks prašymo išduoti jam nuosavybės teisės liudijimo į pusę santuokoje įgyto turto. Ieškinys teikiamas tikslu nustatyti atsakovo V. S. nuosavybės teises į kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą ir nustatyti palikėjos V. S. nuosavybės teises į jai priklausančią santuokinio turto dalį, kad nebūtų kliūčių notarui išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą.
1.2. Santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytas kilnojamasis turtas: balnas arkliui (180 Eur), bulvių dvivagė kasamoji (1 200 Eur), purkštuvas (traktoriaus) (1 000 Eur), sodinamoji dvivagė (1 000 Eur), mėšlo šakės su cilindru (krokodilas) (1 000 Eur), lėkštinis skutikas (1 650 Eur), cisternos ratinės kabinamos prie traktoriaus, 2 vnt. (bendra vertė 550 Eur), traktoriaus platforma rulonams vežti (1 000 Eur), plūgas 3 korpusų (1 000 Eur), rotacinės šienapjovės, 2 vnt. (bendra vertė 1 500 Eur), frontalinis krautuvas su papildomais junginiais (griebtuvas rulonams, kaušas, bendra vertė 5 800 Eur), buvo parduotas po to, kai ieškovui jau atsirado paveldėjimo teisė. Frontalinis krautuvas su papildomais junginiais (griebtuvas rulonams, kaušas), parduotas A. S. kartu su traktoriumi MTZ Belorus 82, ką patvirtina 2022 m. vasario 24 d. pirkimo - pardavimo sutartis ir jos priedas. Elektrinį motorolerį (1 300 Eur), kuris įgytas santuokos metu, atsakovas taip pat pardavė. Elektrinis motoroleris buvo siūlomas kaimynams, o paskui buvo išvežtas, bandant paslėpti turtą. Elektrinis triratis (1 290 Eur), kuris įgytas santuokos metu, taipogi atsakovo parduotas po V. S. mirties. Dėl kitų kilnojamųjų daiktų - įranga melžimui ir gyvulių šėrimui, melžimo aikštelė, priekaba (geležinė) pašarų vežimui, įvairi tara, melžimo aparatai, kiti smulkūs įrankiai (5 000 Eur) – buvimo vietos ginčo metu ieškovas duomenų neturi, tačiau jie buvo palikimo priėmimo metu. Mobili pirtis (8 000 Eur), įgyta santuokos metu, yra pas atsakovą. Pirtis pirkta bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe, todėl 1/2 dalis priklauso V. S., o kita 1/2 dalis priklauso atsakovui. Traktorius MTZ Belorus-82, Nr. (duomenys neskelbtini) (10 000 Eur), parduotas A. S., ką patvirtina pateikta byloje 2022 m. vasario 24 d. pirkimo - pardavimo sutartis ir jos priedas bei mokėjimo nurodymas 800 Eur sumai Nr. 65. Kitas turtas: 18 galvijų banda, iš jų keturi parduoti, bendra vertė 25 200 Eur, turi būti priteista atsakovui, o ieškovui priteistina 12 600 Eur kompensacija; santuokos matu įgytos ir atsakovo vardu registruotos transporto priemonės: „Opel Frontera“, „Kia Sportage“, „Fiat Ducato“ paliktinos atsakovui, o ieškovui priteistina kompensacija. Kilnojamojo turto vertė nustatyta remiantis analogiško turto skelbimais. Iš viso kilnojamojo turto vertė – 93 560 Eur, todėl iš atsakovo turi būti priteista 46 780 Eur kompensacija.
1.3. Atsakovas po sutuoktinės V. S. mirties savavališkai pasiėmė visus jos aukso dirbinius. Aukso dirbinius V. S. paliko ieškovui ir tokia buvo jos valia. Dalis aukso dirbinių yra palikti V. S. po jos tėvų Broniaus ir Č. Š. mirties, dalis aukso dirbinių buvo jos pačios įsigyta iki santuokos. Aukso dirbinių bendra vertė yra 10 000 Eur. Aukso dirbiniai pirkti visą gyvenimą, aukso dirbiniai masyvūs, įvairūs, vertingi.
1.4. Visi trys ieškinyje nurodyti žemės sklypai yra įgyti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise ir niekada tokia nuosavybės forma nebuvo ginčijama. Niekada nebuvo V. S. sutikimo, kad nors vienas ar kitas žemės sklypas yra atsakovo V. S. asmeninė nuosavybė. Atsakovo nuosavybės teisė į šiuos žemės sklypus yra į 1/2 dalį, o palikėjos V. S. dalis yra kita 1/2 dalis, kuri yra paveldima pagal testamentą.
Šalies argumentai
2. Atsakovas V. S. pateikė priešieškinį, prašydamas: 1) ieškinį atmesti; 2) pripažinti, kad žemės sklypas 0,9800 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypas 1,5000 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), automobilis „Kia Sportage“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir mobili pirtis yra atsakovo asmeninė nuosavybė; 3) 20,2158 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priteisti ieškovui, o ieškovą įpareigoti sumokėti 36 500 Eur kompensaciją už šio sklypo 1/2 dalį per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 4) priteisti nuosavybės teise atsakovui butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), išmokant ieškovui 1 716 Eur kompensaciją per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 5) pripažinti, kad traktorius MTZ, kurio vertė 4 500 Eur, kasamoji, kurios vertė 500 Eur, purkštuvas (traktorius), kurio vertė 500 Eur, sodinamoji, kurios vertė 500 Eur, atiduoti už A. S. suteiktą paskolą 2020 m. gegužės 3 d. ir priedą prie jos; 6) priteisti nuosavybės teise atsakovui balną arkliui, o ieškovui - 90 Eur kompensaciją ieškovui už balno 1/2 dalį vertės; 7) priteisti nuosavybės teise atsakovui automobilį „Opel Frontera”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) o ieškovui 250 Eur kompensaciją už automobilio 1/2 dalį vertės; 8) priteisti nuosavybės teise atsakovui automobilį „Fiat Ducato”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), o ieškovui - 900 Eur kompensaciją už automobilio 1/2 dalį vertės; 9) priteisti nuosavybės teise atsakovui automobilį „Audi”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) o ieškovui - 50 Eur kompensaciją už automobilio 1/2 dalį vertės; 10) priteisti nuosavybės teise atsakovui melžimo aikštelę, o ieškovui - 250 Eur kompensaciją; 11) priteisti nuosavybės teise atsakovui galvijus (karves) sužymėtus numeriais: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), o ieškovui – 4 251 Eur kompensaciją už gyvulių 1/2 dalį vertės. Priešieškinį grindė žemiau nurodytais pagrindiniais argumentais.
2.1. 0,9800 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir 1,50 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), taip pat automobilis „Kia Sportage“ yra atsakovo asmeninė nuosavybė, pirkti už asmeninius pinigus 2019 m. birželio 19 d. atsakovui pardavus už 30 000 Eur savo asmeninės nuosavybės teise turėtą žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Taip pat mobili pirtis, kurios vertė 3 200 Eur, pirkta ne nauja, padėvėta už asmenines lėšas, gautas iš minėto žemės sklypo pardavimo, todėl pripažintina asmenine atsakovo nuosavybe.
2.2. Butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 2 564 Eur, ir tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 868 Eur, adresu (duomenys neskelbtini), įgyti 2006 m. spalio 30 d. pirkimo - pardavimo sutartimi. Ieškovo ir atsakovo santykiai labai konfliktiški, ieškovas naudojo smurtą atsakovo atžvilgiu, jam yra uždrausta artintis prie atsakovo, todėl bus neįmanoma kartu naudotis butu ir tvartu. Dėl to prašo šį turtą priteisti atsakovo nuosavybėn, o ieškovui priteisti 1 716 Eur kompensaciją, mokėtiną per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
2.3. 2020 gegužės 3 d. V. S. pasiskolino iš savo brolio A. S. 12 500 Eur ūkininkavimui. Šiuos pinigus atsakovas jam grąžino parduodamas pagal 2022 m. vasario 24 d. pirkimo - pardavimo sutartį traktorių MT2 Belorus-82 ir priede nurodytus daiktus, todėl santuokoje bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytas kilnojamasis turtas yra atiduotas už A. S. suteiktą paskolą ir yra nedalintini: kasamoji, kurios vertė 500 Eur, traktorius MTZ, kurio vertė 4 500 Eur, purkštuvas (traktoriaus), kurio vertė 500 Eur, sodinamoji, kurios vertė 500 Eur.
2.4. Dalintinas turtas: balnas arkliui, vertė 180 Eur; automobilis „Opel Frontera“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertė 500 Eur; automobilis „Fiat Ducato“, valstybins Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 900 Eur; automobilis „Audi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nevažiuojantis, vertė kaip už laužą 100 Eur; melžimo aikštelė, vertė 500 Eur. Visas šis turtas priteistinas atsakovui, o ieškovui priteistina kompensacija lygi 1/2 turto vertės. Gyvulių šėrimo įrangos nėra ir nebuvo.
2.5. Galvijai: (duomenys neskelbtini) - kaina 700 Eur, (duomenys neskelbtini) – kaina 500 Eur, (duomenys neskelbtini) – kaina 500 Eur, (duomenys neskelbtini) – kaina 520 Eur, (duomenys neskelbtini) – kaina 590 Eur, (duomenys neskelbtini) – kaina 700 Eur, (duomenys neskelbtini) – kaina 550 Eur (serga), (duomenys neskelbtini) – kaina 950 Eur, (duomenys neskelbtini) – kaina 820 Eur, (duomenys neskelbtini) – kaina 500 Eur (serga), (duomenys neskelbtini) – kaina 615 Eur (brokuota), (duomenys neskelbtini) – kaina 900 Eur, (duomenys neskelbtini) – kaina 656 Eur (parduota). Viso galvijų vertė – 8 501 Eur. Esami galvijai priteistini atsakovo nuosavybėn, o ieškovui priteistina 4 251 Eur kompensacija.
Atsiliepimas
2. Atsakovas V. S. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo su patikslinto ieškinio reikalavimais nesutiko ir pažymėjo, jog palaiko priešieškinyje išdėstytą poziciją. Papildomai akcentavo žemiau nurodytus argumentus.
3.1. Ieškovas neturi reikalavimo teisės šioje byloje, nes atsakovas V. S. nėra palikimo priėmėjas (įpėdinis), o būtent Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.70 straipsnio 1 dalies teisės norma gali išimtinai naudotis tik įpėdiniai. Atsakovas turtą įgijo santuokoje, yra turto savininkas, o ne paveldėtojas, velionė žmona ir toliau yra turto dalies savininkė, kurios turtą ieškovas paveldės pagal testamentą. Ieškovui išsisprendus klausimą dėl turto paveldėjimo ir tapus turto bendraturčiu su atsakovu, bus galima spręsti pateiktą ieškinį ir atsakovo priešieškinį.
3.2. Nesutiktina su patikslintame ieškinyje nurodyta tam tikra dalintino turto verte: Bulvių dvivagė kasamoji, nurodyta vertė 1 200 Eur, tikroji vertė 800 Eur, atiduota broliui už paskolą; Purkštuvas (traktoriaus) nurodyta vertė 1 000 Eur, tikroji vertė 200 Eur, atiduota broliui už paskolą; sodinamoji dvivagė nurodyta vertė 1 000 Eur, tikroji vertė 400 Eur, atiduota broliui už paskolą; mėšlo šakių su cilindru (krokodilas) nurodyta vertė 1 000 Eur, atiduota broliui už paskolą; lėkštinis skutikas, nurodyta vertė 1 650 Eur, tikroji vertė 300 Eur, atiduota broliui už paskolą; cisternos, bendra vertė 550 Eur, brolio nuosavybė, tik paskolintos naudojimui; rotacinės šienapjovės 2 vnt., bendra vertė 1 500 Eur, tikroji kaina 299 Eur, viena nauja, atiduota broliui už paskolą; traktoriaus platforma, nurodyta vertė 1 000 Eur, tikroji kaina 320 Eur, atiduota broliui už paskolą; plūgas 3 korpusų, nurodyta vertė 1 000 Eur, tikroji vertė 550 Eur, atiduota broliui už paskolą; traktorius MTZ Belorus-82, nurodyta vertė 10 000 Eur, tikroji vertė 3 500 Eur, atiduota broliui už paskolą; frontalinis krautuvas su papildomais junginiais: griebtuvas rulonams, kaušas, kurių vertė 5 800 Eur, tikroji vertė - griebtuvas rulonams naujas 750 Eur, pats krautuvas – 1 000 Eur, atiduota broliui už paskolą; automobilis „Opel Frontera”, nurodyta vertė 2 000 Eur, tikroji vertė 350 Eur; automobilis „Kia Sportage“, vertė 18 990 Eur, automobilis „Fiat Ducato” (vežti gyvūnams), nurodyta vertė 4 500 Eur, tikroji vertė yra 512 Eur, nes reikalingas remontas, kad galėtų dalyvauti eisme remontui reikia 3 988 Eur pagal „Optima“ pažymą (techniškai netvarkinga, nevažiuojanti); elektrinis motoroleris, vertė 1 300 Eur, parduotas 2021 m. spalio 5 d., dar esant gyvai palikėjai; elektrinis triratis, vertė 1 290 Eur, parduotas 2021 m. spalio 5 d., dar esant gyvai palikėjai; įranga melžimui ir gyvulių šėrimui, melžimo aikštelė, priekaba (geležinė) pašarų vežimui, įvairi tara vertė 5 000 Eur, nesutiktina su tokia verte, gyvulių šėrimo įrangos nėra ir niekada nebuvo, visa kita - 500 Eur; priekaba atiduota broliui už paskolą; automobilis „Audi”, nurodyta vertė 1 000 Eur, tikroji vertė 100 Eur už metalą, nes automobilis išvis neveikiantis ir nevažiuojantis, nėra ir technikinės apžiūros; mobili pirtis, nurodyta vertė 8 000 Eur, tikroji vertė perkant 2016 m. buvo 3 290 Eur, dabar jos vertė apie 2 200 Eur; priekaba gyvūnų vežimui, nurodyta vertė 400 Eur, paskolinta naudojimuisi.
3.3. 2020 gegužės 3 d. V. S. pasiskolino iš savo brolio A. S. 12 500 Eur ūkininkavimui. Šiuos pinigus atsakovas grąžino A. S. parduodamas jam pagal 2022 m. vasario 24 pirkimo - pardavimo sutartį traktorių MT2 Belorus-82 ir sutarties priede nurodytus daiktus, o A. S. pavedimu primokėjo 800 Eur už įgytus daiktus, todėl santuokoje bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytas kilnojamasis turtas yra atiduotas už A. S. suteiktą paskolą ir yra nedalintini: kasamoji, 500 Eur vertė (10 metų senumo), atiduota už A. S. suteiktą paskolą, traktorius MTZ, pagal UAB „Ochroma“ įvertinimą 3 500 Eur vertės, purkštuvas 10 metų senumo (traktoriaus), 500 Eur vertė, atiduotas už A. S. suteiktą paskolą, sodinamoji, 500 Eur vertė, atiduota už A. S. suteiktą paskolą.
3.4. Atsakovas nepaėmė V. S. aukso dirbinių. Visus aukso dirbinius dar iki V. S. mirties gavo ir pasiėmė pats ieškovas.
3. Bylos nagrinėjimo iš esmės teismo posėdyje metu ieškovas ir jo atstovė palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją. Ieškovas papildomai paaiškino, kad šiuo metu neturi galimybės ūkininkauti, todėl su ūkininkavimu susijusį turtą prašo priteisti atsakovui, o jam prašo priteisti kompensaciją nuo motinai priklaususios dalies. Taip pat nurodė, jog jam yra žinoma, kad aukso dirbiniai, jų tarpe auksinė dėžutė, buvo namie, atsakovas juos paslėpė, sakydamas, kad jais atsiskaitys už paskirtas baudas už vogtą vandenį. Šie daiktai turi didelę moralinę vertę, norėtų juos atgauti. Žemės sklypus prašo priteisti natūra, po 1/2 dalį, nes ketina auginti danielius.
4. Bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu atsakovas ir jo atstovas papildomai pažymėjo, kad ieškovas pareiškė netinkamai suformuluotus ir netenkintinus reikalavimus, palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstą poziciją. Atsakovas papildomai paaiškino, jog niekuomet nesinaudojo sutuoktinės pinigais, ūkininkavo iš nuosavų lėšų. Laiko nesąžininga, kad jos turtą paveldėjo tik ieškovas, nes dar turi dvi dukras. Taip pat nurodė, jog su ieškovu santykiai visiškai pašliję, kartu valdyti turtą negalėtų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. balandžio 27 d. sprendimu ieškovo ieškinį ir atsakovo priešieškinį atmetė.
6. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs faktines aplinkybes apie tai, kad ieškovas A. S. paveldėjo savo motinos ir atsakovo V. S. sutuoktinės turtą bei tai, kad po testamento paskelbimo atsakovas teigė, jog jam priklauso didesnė turto dalis, sprendė, jog tarp šalių kilo ginčas dėl paveldimo turto, todėl notaras negalėjo ieškovui išduoti paveldėjimo teisės liudijimo.
7. Išanalizavęs visus atsakovo pateiktus rašytinius įrodymus, pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog nemato pagrindo daryti išvados, kad atsakovo priešieškinyje nurodomas santuokos metu įgytas turtas: žemės sklypas 0,9800 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas 1,50 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), automobilis „Kia Sportage“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir mobili pirtis, buvo pirkti už atsakovo asmenines lėšas, gautas pardavus asmeninės nuosavybės teise turėtą žemės sklypą už 30 000 Eur, esantį (duomenys neskelbtini)., ir todėl yra atsakovo asmeninė nuosavybė. Teismas pažymėjo, kad atsakovas tik esant konfliktinei situacijai su paveldėtoju ir nesant gyvai bendraturtei, iškėlė klausimą dėl minėto turto teisinio režimo, akcentavo, jog nors ir yra pakankamai duomenų, kad atsakovas pardavė asmeninį turtą, tačiau tai automatiškai negali būti suprantama, kad būtent už šias lėšas ir buvo įgytas nurodytas turtas ir nurodytais motyvais atsakovo reikalavimus pripažinti jo nurodytą turtą asmenine jo nuosavybe atmetė.
8. Pasisakydamas dėl ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimų, pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, jog dalis ieškovo patikslintame ieškinyje nurodomo turto yra registruotinas turtas (nekilnojamas turtas, automobiliai, technika ir galvijai), todėl išsprendus šiuo teismo sprendimu ginčą dėl asmeninio atsakovo V. S. turto nebuvimo šiame turte, notaras įstatymo nustatyta tvarka išduos paveldėjimo teisės liudijimą, o atsakovui nuosavybės teisės liudijimą.
Šalies argumentai
9. Pasisakydamas dėl patikslintame ieškinyje nurodyto kilnojamojo ir neregistruotino turto paveldėjimo, pirmosios instancijos teismas nurodė, jog nagrinėjamu atveju labai svarbi aplinkybė yra tai, ar paveldėtojas gyveno su palikėju iki mirties. Teismas konstatavo, kad ieškovo išvardintų kilnojamųjų daiktų nėra, taip pat sutiko, kad byloje yra rašytinis įrodymas, pagrindžiantis, jog atsakovas traktorių pardavė po sutuoktinės mirties, tačiau sprendė, jog nėra pagrindo netikėti tuo, kad būtent taip buvo dengiamas bendras sutuoktinių įsiskolinimas, kurio ieškovas nepripažįsta ir nesutinka dalyti. Teismas pažymėjo, jog ieškovas – turto paveldėtojas negyveno kartu su turto savininkais iki motinos mirties, todėl nėra pagrindo teigti, kad jis tiksliai žino jau nesančio turto realizavimo, panaudojimo aplinkybes. Dėl nurodyto, ieškovo reikalavimo dėl kompensacijos priteisimo už nesantį realizuotą turtą teismas netenkino.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Apeliantas (ieškovas) A. S. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2023 m. balandžio 27 d. sprendimą dalyje, kuria atmestas reikalavimas dėl kilnojamojo turto padalinimo ir kompensacijos priteisimo, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovo 33 535 Eur kompensaciją už šį nekilnojamąjį turtą, kuri sudaro: balnas arkliui, vertė 180 Eur; bulvių dvivagė kasamoji, vertė 1 200 Eur; purkštuvas (traktoriaus), vertė 1 000 Eur; sodinamoji dvivagė, vertė 1 000 Eur; mėšlo šakės su cilindru (krokodilas), vertė 1 000 Eur; lėkštinis skutikas, vertė 1 650 Eur; cisternos 2 vnt., vertė 550 Eur; rotacinės šienapjovės 2 vnt., bendra vertė 1 500 Eur; traktoriaus platforma, vertė 1 000 Eur, plūgas 3 korpusų, vertė 1 000 Eur, traktorius MTZ Belorus-82, vertė 10 000 Eur, frontalinis krautuvas su papildomais junginiais: griebtuvas rulonams, kaušas, vertė 5 800 Eur, galvijai (karvių banda, 18 gyvūnų), vertė 25 200 Eur (vieno gyvūno vertė 1 400 Eur), elektrinis motoroleris, vertė 1 300 Eur, elektrinis triratis, vertė 1 290 Eur, įranga melžimui ir gyvulių šėrimui, melžimo aikštelė, priekaba (geležinė) pašarų vežimui, įvairi tara, vertė 5 000 Eur, mobili pirtis, vertė 8 000 Eur, priekaba gyvūnų vežimui, vertė 400 Eur, taip pat 10 000 Eur piniginę kompensaciją už aukso dirbinius, likusius po V. S. mirties. Apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovas negali realizuoti turto paveldėjimo teisės, kadangi atsakovas laikosi pozicijos, kad jam priklauso didesnė turto dalis, t. y. dalis turto, įgyto santuokos metu su V. S., yra jo asmeninė nuosavybė. Teismas pagrįstai pripažino, kad V. S. ir V. S. santuokoje įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir dalintina lygiomis dalimis. Teismas padarė išvadą, kad išsprendus ginčą dėl asmeninio atsakovo V. S. turto nebuvimo, notaras įstatymo nustatyta tvarka išduotų ieškovui paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą, o atsakovui -nuosavybės teisės liudijimą, tačiau iki išduodant notarui nuosavybės teisės liudijimą atsakovui, o ieškovui paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą, gali būti turtas padalinamas. Tačiau teismas išvardinto nekilnojamojo turto nepadalino.
11.2. Kilnojamasis turtas liko nepadalintas ir atsakovas net paskatintas kilnojamąjį turtą toliau išpardavinėti. Atsakovas ir toliau pardavinėja galvijus, žemės padargus ir faktiškai savavališkai disponuoja šiuo turtu, pažeisdamas ieškovo teises ir interesus. Per kurį laiką šio turto nebeliks. Teismo padaryta išvada, kad kilnojamasis turtas neišliko ir nėra pagrindo jį padalinti, yra visiškai nepagrįsta. Teismas sprendimu pasisakė, kad turto nėra ir daugiau reikalavimų nebenagrinėjo, nors už kilnojamąjį turtą buvo pareikštas prašymas priteisti kompensaciją. Ieškinio reikalavimai šioje dalyje liko neišspręsti. Aplinkybę, kad minėtas turtas buvo, patvirtina į bylą pateiktas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kilnojamajam turtui neišlikus, ieškovas turi teisę į kompensaciją.
11.3. Teismo išvada, kad ieškovas – paveldėtojas negyveno kartu su savininkais iki motinos mirties, todėl nežino jau nesančio turto realizavimo aplinkybių, nepagrįsta. Teismas netgi nesiaiškino šių aplinkybių. Taip pat nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovas negyveno su motina iki jos mirties, todėl jam nėra žinoma apie turto apimtį. Ginčas dėl turto apimties nekilo, abi šalys pripažino, kad daiktai buvo arba tebėra, tačiau ieškovas šį turtą pageidauja pasidalinti, gaunant piniginę kompensaciją.
11.4. Nors ieškovas turi nuolatinę gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), tačiau nuolat lankydavosi pas motiną, ir labai gerai žino aplinkybes apie visą kilnojamąjį turtą; pats dirbo ūkyje, kiekvienas žemės ūkio padargas yra jam žinomas, iš kur, kada ir kokia kaina įgytas.
11.5. Teismas nesiaiškino apie kilnojamojo turto perleidimą 2022 m. vasario 4 d. ir skolinių įsipareigojimų atsiradimo aplinkybių. Pagal sutarties, kuri sudaryta 2020 m. gegužės 3 d. sąlygas, grąžinimo terminas numatytas 2023 m. gruodžio mėn., todėl nebuvo jokio pagrindo atsakovui perleisti išvardintus kilnojamuosius daiktus broliui A. S.. Taip pat atsakovui nebuvo poreikio skolintis 12 950 Eur iš brolio, nes atsakovas ir V. S. santuokoje nestokojo pinigų, atsakovas į savo sąskaitą nuolat gaudavo pastovias pajamas ir turėjo įprastas išlaidas.
11.6. Atsakovas su broliu surašė fiktyviai skolos raštelį dėl 12 950 Eur pasiskolinimo ir fiktyviai traktorių ir žemės ūkio techniką 2022 m. vasario 24 d. pardavė už skolą. Žemės ūkio technika ir padargai iki šiol yra naudojami atsakovo, tai įrodo, kad atsakovas faktiškai tik bando išvengti dalinimosi žemės ūkio technika ir padargais.
11.7. Pirmiausiai neįvertinta aplinkybė ar atsakovas turėjo teisę savavališkai kilnojamąjį turtą pagal perleidimo aktą perleisti savo broliui, taip bandydamas išvengti šio turto pasidalinimo be ieškovo sutikimo. Teismas pripažino, kad atsakovas kilnojamąjį turtą išpardavė, todėl ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimus dalyje dėl kilnojamojo turto padalinimo priteisiant iš atsakovo piniginę kompensaciją, teismas nepagrįstai atmetė.
Atsiliepimas
11. Atsakovas V. S. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad nesutinka su apeliaciniu skundu, prašo jį atmesti ir palikti galioti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Pažymėjo, jog savo nesutikimą išdėstė 2023 m. vasario 10 d. atsiliepime į ieškinį (DOK-9975), kuriame be kito ko nurodė, jog ieškovas neturi reikalavimo teisės, tik ieškovui išsprendus klausimą turto paveldėjimo ir tapus turto bendraturčiu su atsakovu, bus galima spręsti ieškinyje ir priešieškinyje išdėstytus reikalavimus dėl turto padalinimo. Taip pat atkreipė dėmesį, jog ieškovas neginčijo atsiliepime į ieškinį pateiktų turto verčių ir nepateikė jokio prašomo padalinti turto vertinimo. Nurodė, jog visus aukso dirbinius iki V. S. mirties ieškovas pasiėmė pats.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
12. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
13. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Nors apeliaciniame skunde ieškovas, be kito ko, teigia, jog ginčijamu teismo sprendimu liko neišspręstas jo reikalavimas dėl kompensacijos už neišlikusį paveldėtą turtą priteisimo, tačiau iš apeliacinio skundo teksto matyti, kad apeliantas iš esmės nesutinka su teismo sprendimu tokį ieškovo reikalavimą netenkinti. Iš ginčijamo teismo sprendimo matyti, jog pirmosios instancijos teismas dėl pareikšto reikalavimo pasisakė, nurodydamas, jog juo buvo dengiamas bendras sutuoktinių įsiskolinimas, todėl nematė pagrindo ieškovui priteisti kompensaciją. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, jog ginčijamu teismo sprendimu nebuvo išspręstas vienas iš byloje pareikštų reikalavimų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punktas), o dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo šioje dalyje pagrįstumo teisėjų kolegija pasisakys atskirai.
Dėl naujų įrodymų prijungimo
14. Apeliantas (ieškovas) A. S. kartu su apeliaciniu skundu pateikė atsakovo V. S. sąskaitos išrašą, kuris, kaip teigia ieškovas, patvirtina apeliaciniame skunde dėstomas faktines aplinkybes apie atsakovo finansinę padėtį ir poreikio skolintis pinigines lėšas nebuvimą.
15. Naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimą reglamentuoja CPK 314 straipsnis. Bendroji procesinė šiame straipsnyje įtvirtinta taisyklė yra ta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.
16. Sprendžiant ieškovo pateiktų įrodymų priėmimo klausimą, visų pirma atkreiptinas dėmesys į tai, kad įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) negali būti savitikslis, t. y. konkretus prašomas priimti įrodymas turi paneigti arba patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Jeigu įrodymas, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl išvadų byloje ir jeigu jo pateikimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę atsisakyti jį priimti (CPK 181 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015).
17. Atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą bei šiuo aspektu suformuluotą teismų praktiką, įvertinęs naujai pateiktų įrodymų turinį, apeliacinės instancijos teismas atsisako juos priimti, kadangi: a) iš bylos medžiagos matyti, kad 2023 m. vasario 14 d. ieškovui buvo išduotas teismo liudijimas gauti atsakovo ir jo mirusios sutuoktinės V. S. atsiskaitomųjų sąskaitų išrašus laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 8 d., tačiau iki bylos nagrinėjimo iš esmės 2023 m. kovo 20 d. teismo posėdyje jokie rašytiniai įrodymai nebuvo pateikti ir jokių prašymų, susijusių su atsakovo ar jo sutuoktinės banko sąskaitos išrašų duomenų gavimu ir pateikimu į bylą, iki bylos išnagrinėjimo iš esmės negauta, teismo posėdžio metu nei ieškovas, nei jo atstovė negalėjo nurodyti, ar tokiais įrodymais bus pildoma bylos medžiaga; b) teikdamas naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui ieškovas niekaip nepaaiškina, kodėl tokie įrodymai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui.
18. Kadangi nėra įstatymo ir teismų praktikos nustatytų pagrindų naujiems įrodymams apeliacinės instancijos teisme priimti, teisėjų kolegija atsisako juos priimti.
Dėl ginčo esmės
19. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovo ieškinys dėl paveldėto turto padalinimo ir kompensacijos priteisimo bei atsakovo priešieškinis dėl dalies santuokos metu įgyto turto pripažinimo asmenine nuosavybe bei ieškovo paveldėto turto padalinimo buvo atmesti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas dalyje dėl kilnojamojo turto padalinimo ir kompensacijos už neišlikusį nekilnojamąjį turtą priteisimo.
20. Byloje nustatyta, kad 2021 m. gruodžio 7 d. mirė ieškovo A. S. motina ir atsakovo V. S. sutuoktinė V. S.. Palikėja visą savo turtą testamentu paliko ieškovui. Ieškovas įstatymo nustatytu terminu kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos notarą ir 2022 m. sausio 6 d. testatorės palikimą priėmė. Paveldėjimo teisės liudijimas ieškovui nebuvo išduotas, nes, kaip nurodė abi šalys procesiniuose dokumentuose, tarp ieškovo, kaip testamentinio įpėdinio, ir atsakovo, kaip pergyvenusio sutuoktinio, kilo ginčas dėl paveldimo turto masės.
21. Byloje šalių nurodyta, jog V. S. ir V. S. santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini). Santuokos matu sutuoktiniai įsigijo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, dalį kurio – žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), automobilį „Kia Sportage“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir mobilią pirtį, atsakovas priešieškiniu prašė pripažinti jo asmenine nuosavybe.
22. CK trečiosios knygos normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000 m. liepos 18 d. įstatymo Nr. VIII-1864 redakcija) 25 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 3.87 straipsnį jeigu gyvenama įregistravus santuoką, įstatymo yra preziumuojama, kad po santuokos sudarymo sutuoktinių įgytas turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad turtas, sutuoktinių įgytas gyvenant santuokoje, laikomas bendrąją jungtine nuosavybe, nepaisant to, vieno sutuoktinio ar abiejų vardu jis įgytas, kol neįrodyta priešingai. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis).
23. Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. Vienas iš minėtų atveju yra tuomet, kai miršta vienas iš sutuoktinių (CK 3.100 straipsnio 1 punktas), o dėl mirusiajam priklausančios turto dalies, buvusios bendrąja jungtine nuosavybe, atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Mirus fiziniam asmeniui ir susiklosčius paveldėjimo teisiniams santykiams, reikia nustatyti palikimą, t. y. paveldimo turto masę. Palikimo apimtį ir sudėtį lemia mirusiojo asmens nuosavybės teisės, todėl pirmiausia iš mirusiajam priklausiusios dalies, buvusios bendrąja jungtine nuosavybe, turi būti sprendžiama, kokia turto dalis priklauso pergyvenusiam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise, o kuri – mirusiajam sutuoktiniui ir ji vertinama kaip palikimas, dėl kurio susiklosto paveldėjimo teisiniai santykiai. Jeigu mirė sutuoktinis, o turtas buvo bendroji jungtinė nuosavybė, tai palikimą sudaro mirusiam sutuoktiniui priklausiusi dalis, buvusi bendrąja jungtine nuosavybe. Ši dalis yra nustatoma taikant CK trečiosios knygos VIII skyriaus normas, reglamentuojančias sutuoktinių turto padalijimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2010).
24. Nagrinėjamu atveju atsakovas priešieškiniu siekė nuginčyti turto, įgyto santuokos metu, bendrosios jungtinės nuosavybės teisės prezumpciją, įrodinėdamas, kad dalis priešieškinyje nurodyto turto yra jo asmeninė nuosavybė (Santuokos ir Šeimos kodekso 22 straipsnis, CK 3.88 straipsnio 2 dalis, 3.89 straipsnis). Ginčijamu teismo sprendimu pirmosios instancijos teismas tokį atsakovo reikalavimą atmetė, kaip neįrodytą. Atsakovas apeliacinio skundo nepateikė, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau šiuo klausimu nepasisako, tik konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju santuokos metu įgyto turto bendrumo prezumpcija, kaip ir sutuoktinių lygių dalių prezumpcija, nebuvo paneigtos, atitinkamai sutiktina su apelianto apeliaciniame skunde išdėstyta pozicija, jog nagrinėjamu atveju testatorės V. S. paveldimą turtą sudaro 1/2 dalis turto, įsigyto jos ir atsakovo santuokos metu.
25. Ieškovas savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu iš esmės grindžia jo reikalavimo dėl kompensacijos už paveldėtą, tačiau neišlikusį kilnojamąjį, turtą netenkinimu.
26. Byloje nustatyta, jog be nekilnojamojo turto (žemės sklypų ir statinių) ir registruotino kilnojamojo turto – automobilių ir gyvulių testatorei bendrosios jungtinės nuosavybės teise su atsakovu taip pat priklausė ir neregistruotini kilnojamieji daiktai: balnas arkliui, bulvių dvivagė kasamoji, purkštuvas (traktoriaus), sodinamoji dvivagė, mėšlo šakės su cilindru (krokodilas), lėkštinis skutikas, cisternos 2 vnt., rotacinės šienapjovės 2 vnt., traktoriaus platforma, plūgas 3 korpusų, traktorius MTZ Belorus-82, frontalinis krautuvas su papildomais junginiais: griebtuvas rulonams, kaušas, elektrinis motoroleris, elektrinis triratis, melžimo aikštelė. Dėl šių kilnojamųjų daiktų nuosavybės teisinio režimo, t. y. kad šie daiktai priklausė testatorei ir atsakovui bendrosios jungtinės nuosavybės teise lygiomis dalimis, tarp šalių ginčo nėra. Ginčas kilo dėl kompensacijos už šių daiktų 1/2 dalį vertės priteisimo, nes atsakovas minėtus daiktus perleido savo broliui A. S.. Taip pat tarp šalių kilo ginčas dėl testatorės aukso dirbinių ir kompensacijos už jų neišsaugojimą priteisimo. Be to, apeliaciniame skunde ieškovas taip pat prašo priteisti kompensaciją už gyvulius, mobilią pirtį, ir priekabą gyvūnų vežimui. Dėl visų paminėtų kilnojamųjų daiktų paveldėjimo teismas pasisakys atskirai.
Dėl apeliacinio skundo (ne)tenkinimo
27. Paveldėjimas yra vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų (CK 4.47 straipsnio 2 punktas). Pagal CK 5.1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sampratą pavedėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, kai įpėdiniai paveldi visą palikėjo turtą – materialius ir nematerialius dalykus, palikėjo turtines teises ir prievoles. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo.
28. Palikimo priėmimo teisiniai padariniai – nuosavybės teisė į paveldėtą turtą ir atsakomybė už palikėjo skolas – kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo, o ne nuo palikimo priėmimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Tačiau palikimo turinį sudarančiu turtu, kaip nuosavybės teisės objektu, įpėdinis gali disponuoti tik po to, kai notaras išduoda paveldėjimo teisės liudijimą. Iki šio liudijimo išdavimo paveldėjimo procedūros nėra baigtos, dėl to negalima daryti kategoriškos išvados apie įpėdinio paveldėjimo teisių į turtą, t. y. to turto nuosavybės teises, įgijimą, iki šis faktas nebus patvirtintas notaro išduotu liudijimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2011). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog laikotarpiu nuo palikimo priėmimo iki paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo galioja paveldėjimo teisių režimas, kadangi įpėdinis disponuoja paveldėjimo teisėmis į palikimą, bet ne palikimą sudarančiu turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-173-916/2021, 4 punktas). Todėl iki teisių apie turimas teises į paveldėtą turtą išviešinimo – paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo – palikimo turinį sudarantis turtas lieka registruotas mirusiojo vardu, o įpėdiniai, priėmę palikimą, disponuoti, t. y. parduoti, dovanoti ir kitaip perleisti, gali tik paveldėjimo teisėmis, bet ne jo turinį sudarančiu konkrečiu turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-538-916/2018, 14 punktas).
29. Vertinant apelianto apeliaciniame skunde išdėstytus reikalavimus paminėtos kasacinio teismo praktikos kontekste, teisėjų kolegija visų pirma atkreipia dėmesį į byloje nustatytas faktines aplinkybes apie tai, kad nagrinėjamu atveju, ieškovas, nors jau yra išreiškęs valią dėl testatorės palikimo priėmimo, tačiau paveldėjimo teisės liudijimas jam dar nėra išduotas. Taigi šiuo metu apeliantas savo dispozicijoje turi paveldėjimo teises, bet ne konkretų paveldėtą turtą. Apelianto reiškiamų reikalavimų kontekste tai reiškia, jog apeliantas šiuo metu dar neturi teisės disponuoti esamu paveldimu turtu ir reikšti dėl jo reikalavimus tretiesiems asmenims. Iš apeliacinio skundo dalyku esančių kilnojamųjų daiktų tik mobili pirtis ir gyvulių banda (karvės) yra paveldimo turto dalis - daiktai, kurie šiuo metu šalims priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, t. y. ieškovo užsakymu šiuos daiktus pas atsakovą užfiksavo antstolis 2022 m. balandžio 8 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, o bylos nagrinėjimo metu atsakovas tokio turto buvimo jo žinioje palikimo atsiradimo dieną (2021 m. gruodžio 7 d.) neginčijo. Ieškovas prašo iš atsakovo priteisti kompensaciją už 1/2 dalį šio turto vertės, o patį turtą priteisti atsakovui, taigi, ieškovas iš esmės reiškia reikalavimą susijusį su paveldėto turto disponavimu, nors paveldėjimo teisės liudijimas į šį konkretų turtą ieškovui dar nėra išduotas ir todėl šiuo metu negali būti tenkinamas. Tik ieškovui gavus paveldėjimo teisės liudijimą į jam priklausančią dalį pirties ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo metu esančius galvijus, ieškovas įgys teisę reikšti reikalavimus, susijusius su disponavimu minėtu turtu, kaip pvz., reikšti reikalavimą dėl atidalinimo savo dalies iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant daiktus natūra arba reikalaujant kompensacijos ir pan. Konkretaus turto paveldėjimo fakto patvirtinimas notaro išduotu paveldėjimo teisės liudijimu taip pat sudarys sąlygas įvertinti kiek galvijų ieškovas paveldėjo palikimo atsiradimo metu (kiek tokių galvijų buvo registruota 2021 m. gruodžio 7 d.) ir kiek jų išliko iki paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog pirminiame ieškinyje ieškovas nurodė, jog palikimo atsiradimo dieną buvo 18 karvių banda, tačiau bylos nagrinėjimo metu atsakovas nurodė, jog trys gyvuliai jau yra parduoti mėsos perdirbimo įmonei, o vienas paskerstas šeimos reikmėm. Nors abi šalys pripažino, jog joms yra prieinami Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenys apie atsakovo vardu registruotus gyvulius, iki bylos išnagrinėjimo iš esmės aktualių duomenų apie neišsaugotą/tikslingai parduotą gyvulių kiekį, šalys nepateikė. Įvertinus tai, kad iki paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ieškovas neturi teisės reikšti reikalavimų, susijusių su paveldimo turto disponavimu, reikalavimas dėl šio turto padalinimo ir kompensacijos už mobilią pirtį ir gyvulių bandą priteisimo atmestini kaip nepagrįsti, tačiau tai neužkerta kelio tokius reikalavimus pareikšti po atitinkamo notaro liudijimo išdavimo, taip pat reikšti atitinkamus reikalavimus dėl paveldėtų, tačiau neišsaugotų gyvulių.
30. Kita tarp šalių kilusio ginčo dalis, susijusi su neregistruotinais kilnojamaisiais daiktais, kurie, kaip pripažino atsakovas, iki testatorės mirties priklausė jam su sutuoktine bendrosios jungtinės nuosavybės teise lygiomis dalimis, tačiau kurie, kaip paaiškėjo po bylos iškėlimo, po testatorės mirties buvo perleisti į bylą neįtrauktam trečiajam asmeniui – A. S.. Iš atsakovo į bylą pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad traktorius MTZ Belorus – 82, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2022 m. vasario 24 d. pirkimo – pardavimo sutartimi atsakovo buvo perleistas A. S. už 800 Eur kainą. Iš sutarties priedo matyti, jog kartu su traktoriumi taip pat buvo parduoti šie žemės ūkio padargai: lėkštinis skutikas, purkštuvas (400 l), dvivagė bulvių kasamoji, dvivagė bulvių sodinamoji, kultivatorius su akėčiomis, griebtuvas, kaušas, mėšlo šakės su 1 cilindru, dvi vandens cisternos su važiuokle, rotacinės šienapjovės 2 vnt., traktoriaus priekaba, trijų korpusų plūgas, traktoriaus platforma rulonams vežti, iš viso 13 pozicijų. Byloje esantis A. S. 2022 m. vasario 24 d. atliktas 800 Eur mokėjimo pavedimas, kurio paskirtis „už traktorių ir prik. ž. ū. padargus“, taip pat traktoriaus techninis pasas, kuriame nuo 2022 m. kovo 7 d. savininku nurodomas A. S., patvirtina, jog traktoriaus ir žemės ūkio padargų pirkimo – pardavimo sandoris buvo realiai įvykdytas, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su ieškovo dėstoma pozicija, kad minėtas kilnojamas turtas buvo perleistas fiktyviai. Ieškovas minėtos pirkimo – pardavimo sutarties įstatyme nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais neginčijo ir neprašė taikyti restitucijos, atvirkščiai, prašė kompensacijos už neišsaugotą turtą priteisimo, todėl teisėjų kolegija nepasisako dėl tokio sandorio teisėtumo ir šių aplinkybių nevertina. Tačiau, įvertinusi tai, kad sandoris buvo sudarytas po testatorės mirties dėl testatorei priklausančio turto pardavimo, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju dalis ieškovo paveldėto turto iki paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo buvo neišsaugota dėl atsakovo tyčinių neteisėtų veiksmų, todėl ieškovas pagrįstai pareiškė reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo.
31. Susipažinusi su byloje surinktais įrodymais, išklausiusi bylos garso įrašuose užfiksuotų šalių paaiškinimų, teisėjų kolegija nemato pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog minėto kilnojamojo turto perleidimu buvo dengiamas bendras sutuoktinių įsiskolinimas. Visų pirma, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog nors byloje nebuvo keliamas klausimas dėl atsakovo ir jo brolio A. S. 2020 m. gegužės 3 d. sudaryto sandorio (dėl 12 500 Eur paskolos) teisėtumo, šis asmuo nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo ex officio vertinti tokio sandorio formos atitikimą imperatyviems įstatymo reikalavimams, tačiau iš minėto susitarimo teksto, teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat nėra jokio pagrindo spręsti, jog sandoris buvo sudarytos šeimos reikmėm, todėl už iš sandorio kylančias prievolės turėtų atsakyti ne tik atsakovas, bet ir jo sutuoktinė, o šiuo metu ieškovas. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas padarytos išvados apie sutuoktinių įsiskolinimo dengimą 2022 m. vasario 24 d. pirkimo -pardavimo sutartyje ir jos priede nurodytu turtu plačiau nemotyvavo, tuo tarpu apeliacinės instancijos teisėjų kolegija jokių įrodymų, pagrindžiančių abiejų sutuoktinių prisiimtas paskolines prievoles pagal minėtą susitarimą byloje nenustatė. Šiuo atveju pačiame susitarime nenurodytas paskolos ėmimo tikslas, taip pat nenurodyta, jog paskolos ėmimui pritarė atsakovo sutuoktinė, tokių aplinkybių negalima nustatyti iš kitų byloje esančių rašytinių įrodymų, liudytojų parodymais šalis savo pozicijų byloje negrindė. Tuo pačiu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad per įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos A. S. būtų pareiškęs ieškovui kreditorinį reikalavimą pagal minėtą susitarimą (CK 5.63 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgusi į tai, kad abiejų šalių santykiai yra itin konfliktiški, ką pripažįsta abi šalys bei apie ką byloja rašytiniai įrodymais apie šalių pradėtus ikiteisminius tyrimus viena kitos atžvilgiu, teisėjų kolegija vertina mažai tikėtinu, kad atsakovas po sutuoktinės mirties nusprendė kreditoriui padengti tiek savo, tiek mirusios sutuoktinės ir atitinkami jos įpėdinio skolą. Nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog iš atsakovo ir jo brolio 2020 m. gegužės 3 d. sudaryto susitarimo kylančios prievolės yra atsakovo asmeninės prievolės, todėl atsakovo prievolės pagal su trečiaisiais asmenimis sudarytus sandorius neturėtų įtakoti ieškovo teisių į paveldėtą turtą, o tokio turto neišlikus, ieškovui priklauso patirtų nuostolių atlyginimas.
32. Pagal teismų praktikoje nusistovėjusias įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškusiam asmeniui. Šiuo atveju ieškovas perleistų kilnojamųjų daiktų vertes nurodė patikslintame ieškinyje ir, kaip paaiškino procesiniuose dokumentuose ir bylos nagrinėjimo metu, neišsaugotų daiktų kainas nustatė pagal analogiškų daiktų skelbimus internete. Atsakovas savo procesiniuose dokumentuose (tiek atsiliepime į pirminį ieškinį, tiek atsiliepime į patikslintą ieškinį) su ieškovo pateiktomis parduotų kilnojamųjų daiktų vertėmis nesutiko, teigė, jog jos yra labai užaukštintos ir pateikė savo parduotų daiktų vertinimą bei skelbimus dėl analogiškų ar panašių daiktų pardavimo.
33. CPK II skyriuje įtvirtinti civilinio proceso principai, be kita ko, rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis), šalių procesinio lygiateisiškumo principas (CK 17 straipsnis), teisėjų ir teismų nepriklausomumo ir nešališkumo principas (CPK 21 straipsnis). Šių principų taikymas įrodinėjimo procese reiškia, kad šalims turi būti sudarytos vienodos galimybės įrodinėti savo reikalavimų ar atsikirtimų faktinį pagrindą, o bylą nagrinėjantis teismas negali įrodinėjimo proceso taisyklių vienai iš ginčo šalių taikyti palankiau negu kitai.
34. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės buvimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų byloje esančių įrodymų, reikšmingų bylos aplinkybių nustatymui, išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2012 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
35. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su abiejų šalių pateiktais ginčo daiktų vertę pagrindžiančiais rašytiniais įrodymais, vertina, jog nei viena iš šalių nepateikė patikimų rašytinių įrodymų šiuo klausimu, nes byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių realią ginčo turto vertę, t. y. byloje nėra duomenų apie daiktų įsigijimo datas, jų tarnavimo laikotarpį ir nusidėvėjimo lygį; iš šalių pateiktų skelbimų matyti, jog juose nėra nurodytos datos, todėl negalima spręsti apie skelbimuose nurodytų kainų atitikimą šios dienos rinkos aktualijoms; be to, skelbimuose pateiktos ofertos dėl naujų arba mažai naudotų daiktų pirkimo, tuo tarpu iš byloje esančio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo nuotraukų matyti, jog ieškovo paveldėti kilnojamieji daiktai nėra nauji, kai kurie, vertinant dažų nusilupimo lygį ir rūdžių kiekį, akivaizdžiai stipriai nudėvėti. Be to, nors ieškovas pateikė galimai analogiško traktoriaus MTZ pardavimo ofertas, pagrindžiančias patikslintame ieškinyje nurodytą tokio traktoriaus 10 000 Eur vertę, tačiau tuo pačiu byloje yra atsakovo pateiktas rašytinis įrodymas – UAB OCHROMA komercinis pasiūlymas dėl ginčo traktoriaus MTZ Belorus – 82, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijimo už 3 500 Eur kainą ir pateiktas traktoriaus būklės įvertinimas, nurodant, kad variklis, priekinis tiltas, pavarų dėžė, darbiniai velenai reikalauja remonto, neveikia elektros sistema. Tokią traktoriaus būklę paneigiančių įrodymų byloje nėra, o antstolio padarytos nuotraukos nesudaro pagrindo abejoti paminėtos bendrovės atlikto traktoriaus būklės įvertinimo teisingumu.
36. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.
37. Nagrinėjamu atveju, teismui nustačius, jog atsakovo neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala dėl paveldėto turto dalies neišsaugojimo, tačiau ieškovui nepateikus patikimų rašytinių įrodymų tokiai žalai pagrįsti, teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovo patirti nuostoliai vertintini remiantis atsakovo priešieškinyje nurodytomis turto vertėmis (su kuriomis atsakovas tokiu būtu sutiko ir kurias pagrindė prie priešieškinio pateiktais rašytiniais įrodymais), t. y., kad ieškovo paveldėtų ir atsakovo parduotų kilnojamųjų daiktų vertė buvo tokia: lėkštinis skutikas - 300 Eur, purkštuvas – 200 Eur, bulvių dvivagė kasamoji - 800 Eur, bulvių sodinamoji dvivagė - 400 Eur, mėšlo šakės su cilindru – 1 000 Eur, cisternos - 550 Eur, rotacinės šienapjovės 2 vnt. - 299 Eur, traktoriaus platforma – 320 Eur, plūgas 3 korpusų - 550 Eur, traktorius MTZ Belorus-82 – 3 500 Eur, frontalinis krautuvas su papildomais junginiais: griebtuvas rulonams, kaušas, 1 750 Eur, melžimo aikštelė, priekaba (geležinė) pašarų vežimui, įvairi tara - 500 Eur, iš viso ieškovo paveldėto, tačiau neišsaugoto turto vertė 5 084,50 Eur ((300+200+800+400+1000+550+299+320+550+3500+1750+500)/2)). Atitinkamai, šioje dalyje yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir šia apimtimi ieškovo ieškinį tenkinti.
38. Be 38 punkte paminėtų kilnojamųjų daiktų, ieškovas taip pat reiškė reikalavimą dėl kompensacijos už arklio balną priteisimo. Abi šalys šį kilnojamąjį daiktą įvertino 180 Eur, atsakovas bylos nagrinėjimo metu pripažino, jog ši turtas jam su sutuoktine priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise lygiomis dalimis, taip pat nurodė, jog šio turto jau nebėra. Taigi, dėl šio paveldėto turto neišsaugojimo ieškovas patyrė 90 Eur nuostolius (180/2), todėl taip pat šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, o ieškovo ieškinys tenkintinas.
39. Be 38 ir 39 punktuose nurodyto kilnojamojo turto, ieškovas patikslintu ieškiniu taip pat reiškė reikalavimą dėl kompensacijos už šį neišsaugotą paveldėtą turtą: auksiniai dirbiniai, vertė 10 000 Eur, elektrinis motoroleris, vertė 1 300 Eur, elektrinis triratis, vertė 1 290 Eur, priekaba gyvūnų vežimui, vertė 400 Eur, tačiau susipažinusi su visa byloje surinkta medžiaga, teisėjų kolegija neturi pagrindo tenkint ieškovo reikalavimų šioje dalyje. Pažymėtina, jog byloje nėra jokių įrodymų apie tai, jog tam tikri auksiniai dirbiniai, elektrinis motoroleris ir elektrinis triratis sudarė testatorės palikimo dalį. Šie kilnojamieji daiktai neužfiksuoti byloje esančiame antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, be ieškovo paaiškinimų, byloje nėra jokių duomenų apie tokių daiktų vertę, apskritai apie jų buvimą testatorės mirties dieną testatorės palikimo dalimi. Tuo tarpu priekaba gyvūnų vežimui, kaip pripažino pats ieškovas ir jo atstovė bylos nagrinėjimo metu, nėra registruota atsakovo ar testatorės vardu, atsakovas nurodė, jog šis kilnojamasis daiktas yra paskolintas. Atitinkamai nėra jokio teisinio pagrindo šį daiktą vertinti V. S. palikimo kontekste.
Dėl bylos baigties
40. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesines bei paveldėjimą reglamentuojančias materialines teisės normas, todėl yra teisinis pagrindas iš dalies naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl nuostolių už neišsaugotą paveldėtą kilnojamąjį turtą priteisimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą, tenkinant ieškovo ieškinį dalyje dėl 5 174,50 Eur nuostolių už neišsaugotus daiktus (arklio balną, lėkštinį skutiką, purkštuvą, bulvių dvivagę kasamąją, bulvių dvivagę sodinamąją, mėšlo šakes su cilindru, cisternas, rotacines šienapjoves, traktoriaus platformą, 3 korpusų plūgą, traktorių MTZ Belorus-82, frontalinį krautuvą su papildomais junginiais: griebtuvu rulonams ir kaušu, melžimo aikštelę ir įvairią tarą) (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
41. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme
42. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
43. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos šalims proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.
44. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismui iš dalies panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, atsirado pagrindas perskirstyti pirmosios instancijos teisme šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1-2 dalys).
45. Patenkinus ieškovo reikalavimus iš dalies, nustatytina procentinė priteistinų bylinėjimosi išlaidų išraiška. Vertinant, jog kiekvienai šaliai priklauso po 50 procentų bylinėjimosi išlaidų už jos reikalavimų visišką patenkinamą ir 50 procentų už priešingos šalies reikalavimų visišką atmetimą, ieškovei iš atsakovės priteistina 57,72 procentai (7,72 procentai nuo patenkintų ieškinio reikalavimų (5 174,50*100/67 035) + 50 procentai nuo atsakovo atmestų priešieškinio reikalavimų) jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, atsakovui iš ieškovo 42,28 procentai patirtų bylinėjimosi išlaidų (0 procentų patenkintų priešieškinio reikalavimų +42,28 procentų atmestų ieškinio reikalavimų).
46. Ieškovas pateikė rašytinius įrodymus apie 1 231 Eur žyminio mokesčio išlaidų patyrimą (byloje yra duomenų apie tai, jog ieškovas naudojosi antstolio ir turto vertintojo paslaugomis, tačiau realių bylinėjimosi išlaidų dėl to patyrimą pagrindžiančių rašytinių įrodymų nepateikė), atsakovas – įrodymus, pagrindžiančius 2 353 Eur pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas (1 003 Eur žyminis mokestis ir 1 350 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidos). Atsižvelgiant į tai, kad bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos rašytiniais įrodymais, yra realios, neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių (toliau – Rekomendacijos), remiantis nustatyta bylinėjimosi išlaidų atlyginimo proporcija, ieškovui priteistina 710,53 Eur, atsakovui – 994,85 Eur bylinėjimosi išlaidų. Įskaičius iš šalių vieną kitai priteistinas bylinėjimosi išlaidas, atsakovui iš ieškovo priteistina 284,32 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
47. Apeliacinės instancijos teisme apeliantas (ieškovas) patyrė 878 Eur žyminio mokesčio išlaidų. Atsakovas pateikė rašytinius įrodymus, pagrindžiančius apeliacinės instancijos teisme patirtas 500 Eur teisinės pagalbos išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, kurios neviršija Rekomendacijose nustatytų bylinėjimosi išlaidų dydžių. Apeliaciniu skundu apeliantas reiškė reikalavimą dėl 43 535 Eur kompensacijos priteisimo. Ši reikalavimas patenkintas 5 174,50 Eur dalyje, t. y. patenkinti 11,89 procentai pareikštų reikalavimų. Atitinkamai, apeliantui priklauso 11,89 procentų dydžio jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, atsakovui – 88,11 procentų dydžio patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, t. y. apeliacinį skundą iš esmės patenkinus 11,89 procentais, ieškovui iš atsakovo priteistina 104,39 Eur žyminio mokesčio, atsakovui iš ieškovo – 440,55 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Įskaičius šalims apeliacinės instancijos teisme priteistinas bylinėjimosi išlaidas, atsakovui iš ieškovo priteisiama 336,16 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, teisėjų kolegija
nusprendžia:
apelianto (ieškovo) A. S. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2023 m. balandžio 27 d. sprendimą dalyje dėl patikslinto ieškinio reikalavimo priteisti kompensaciją netenkinimo panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti ieškovui A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5 174,50 Eur (penkių tūkstančių vieno šimto septyniasdešimt keturių eurų ir 50 euro centų) kompensaciją už neišsaugotą paveldėtą kilnojamąjį turtą: arklio balną, lėkštinį skutiką, purkštuvą, bulvių dvivagę kasamąją, bulvių dvivagę sodinamąją, mėšlo šakes su cilindru, cisternas, rotacines šienapjoves, traktoriaus platformą, 3 korpusų plūgą, traktorių MTZ Belorus-82, frontalinį krautuvą su papildomais junginiais (griebtuvu rulonams ir kaušu), melžimo aikštelę ir įvairią tarą; priteisti atsakovui V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 284,32 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus ir 32 euro centus) bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 336,16 Eur (tris šimtus trisdešimt šešis eurus ir 16 euro centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Vilniaus apygardos teismo sprendimas įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.