Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustas, teistas:

1. Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 1 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 8 mėnesiams su įpareigojimais;

2. Šakių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 5 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 1 metams su įpareigojimais. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 1 d. teismo baudžiamuoju įsakymu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 1 metams 4 mėnesiams su įpareigojimais.

Šakių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 2 d. nutartimi Šakių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 5 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista į 45 parų areštą;

3. Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 5 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams su įpareigojimais.

Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 20 d. nutartimi panaikintas teismo 2017 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu paskirtos galutinės 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas ir vykdyta nuosprendžiu paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose;

4. Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 27 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį areštu 30 parų.

5. Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 8 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį areštu 40 parų. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones 3 metus. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalimi, prie Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės (4 mėnesių) pridėta šiuo nuosprendžiu paskirta bausmės dalis (1 mėnuo) ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 mėnesiams, bausmę skiriant atlikti pataisos namuose.

6. Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 9 dalimi, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 8 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme, ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose;

7. Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2018 m. kovo 15 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė bausmė – 1 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo.

8. Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2018 m. liepos 11 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį, 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2018 m. kovo 15 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme, iš dalies jas sudedant, ir paskirta galutinė bausmė – 2 metai laisvės atėmimo, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. 2019 m. lapkričio 7 d. paleistas iš Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, atlikus bausmę, teistumas neišnykęs, (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 149 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis L. G. lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja V. G. prieš jos valią pasinaudojęs bejėgiška jos būkle, o būtent: 2019 m. gruodžio 22 d., laikotarpyje nuo 5 val. iki 6 val., po bendrų išgertuvių, vykusių V. G. ir D. G. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), grįžęs atgal su automobiliu „(duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, turėdamas tikslą lytiškai santykiauti su V. G. prieš jos valią, pasinaudodamas V. G. bejėgiška būkle dėl jos tuometinio girtumo, dėl ko nukentėjusioji V. G. negalėjo aktyviai pasipriešinti jos atžvilgiu atliekamiems prievartiniams veiksmams (duomenys neskelbtini), prievarta ją išžagino, t. y. (duomenys neskelbtini) natūraliu būdu lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja V. G., (duomenys neskelbtini).

Dėl faktinių aplinkybių vertinimo ir veikos kvalifikavimo pagal BK 149 straipsnio 1 dalį.

Išžaginimas BK 149 straipsnio prasme yra skirtingų lyčių asmenų, t. y. vyro ir moters lytinis aktas, įvedant vyro varpą į moters makštį. Ši veika padaroma tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad jis lytiškai santykiauja su nukentėjusiuoju prieš jo valią, pasipriešinimui įveikti panaudojęs fizinį smurtą, grasinimus tuoj pat jį panaudoti ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, arba pasinaudojęs bejėgiška nukentėjusiojo būkle, ir nori tokių lytinių santykių. Pripažįstant asmenį kaltu pagal BK 149 straipsnį svarbi subjektyvinė nusikalstamos veikos pusė, –t. y. ar kaltininkas siekė atlikti lytinį aktą, o sprendžiant ar asmuo pasikėsino išžaginti svarbu nustatyti kaltininko tyčios kryptingumą, tikslą.

Kaip jau buvo minėta, norint padaryti išvadą apie nusikalstamą ar nenusikalstamą veikos pobūdį, būtina nustatyti nusikalstamos veikos sudėtį kaltininko veikoje. Šiuo atveju buvo būtina įrodyti, kad L. G. kaltinime nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja V. G., kad jis tai darė prieš nukentėjusiosios valią, pasinaudodamas jos apsvaigimu nuo alkoholio, ir tai, kad L. G. veikė tiesiogine tyčia, tai yra suvokė, jog lytiniai santykiai vyksta prieš nukentėjusiosios valią, pasinaudojant tuo, kad ji apsvaigusi nuo alkoholio. Pažymėtina, kad seksualinės prievartos bylų specifikai būdingas tiesioginių tokios prievartos liudytojų nebuvimas, šios kategorijos bylose paprastai pagrindinis, o kartais ir vienintelis įrodymų šaltinis yra nukentėjusiojo asmens parodymai, todėl teismas turi pareigą kruopščiai ir atidžiai juos patikrinti lygindamas juos su kitais įrodymų šaltiniais ir bendrame įrodymų kontekste, įvertindamas jų logiškumą, (ne)prieštaringumą, nuoseklumą viso bylos proceso metu, bendrą įvykio situaciją ir kitas reikšmės turinčias aplinkybes (pavyzdžiui, kaltinamojo situacijos suvokimą, jo ir nukentėjusiojo elgesį iki įvykio ir po jo ir panašiais).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išnagrinėjęs šią baudžiamąją bylą, konstatuoja, kad byloje surinktais duomenimis neabejotinai įrodyta tai, kad kaltinamasis L. G. 2019 m. gruodžio 22 d., laikotarpyje nuo 5 val. iki 6 val., po bendrų išgertuvių, vykusių V. G. ir D. G. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), grįžęs atgal su automobiliu (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, turėdamas tikslą lytiškai santykiauti su V. G. prieš jos valią, pasinaudodamas V. G. bejėgiška būkle dėl jos tuometinio girtumo, dėl ko nukentėjusioji V. G. negalėjo aktyviai pasipriešinti jos atžvilgiu atliekamiems prievartiniams veiksmams, (duomenys neskelbtini), prievarta ją išžagino, t. y. (duomenys neskelbtini) natūraliu būdu lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja V. G. ir padarė nusikaltimą, numatytą BK 149 straipsnio 1 dalyje.

Nustatydamas L. G. kaltę dėl šio nusikaltimo padarymo teismas remiasi pačios nukentėjusiosios V. G. bei liudytojo S. T. parodymais, kaltinamojo L. G. ikiteisminio tyrimo teisėjai duotais parodymais, L. G. parodymų patikrinimo vietoje protokolu, specialistų išvadomis.

Tokiu būdu gretinant ir lyginant paminėtų asmenų parodymus, kitas byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad iš esmės šie parodymai, kiek tai liečia nukentėjusios būsenos apibūdinimą, nukentėjusiosios veiksmus, kaltinamojo L. G. konkrečiai atliktus veiksmus, sutampa ir todėl jais abejoti pagrindo nėra. (duomenys neskelbtini). Teisme šiuo parodymus nukentėjusioji patvirtino ir teigė, kad dabar atsimena geriau.

Remiantis nagrinėjamos bylos medžiaga matyti, kad pagrindinis L. G. kaltės dėl išžaginimo tiesioginis įrodymų šaltinis yra nukentėjusiosios V. G. parodymai, tačiau, teismo vertinimu, nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad nukentėjusiosios parodymai yra nepatikimi ar neteisingi, siekiant tokiu būdu apkalbėti kaltinamąjį. Be to, pagal BPK 301 straipsnį, toks įrodymas yra leistinas.

(Duomenys neskelbtini).

Nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir paties kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu tyrimą atlikusiam pareigūnui ir ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti parodymai, parodymų patikrinimas įvykio vietoje. Nors kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu neigė kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo, ikiteisminio tyrimo metu ir apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu ją pripažino, patvirtindamas, kad du kartus (duomenys neskelbtini) bandė (duomenys neskelbtini) su nukentėjusiąją santykiauti – sustangrinti lytinį organą, tačiau nesijaudino ir lytinis aktas neišėjo. Parodymų patikrinimo vietoje metu parodė įvykių eigą ir vietą.

Aiškindamas parodymų pakeitimo priežastis kaltinamasis L. G. tvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino dėl policijos pareigūnų pirmosios neoficialios apklausos metu jo atžvilgiu naudoto spaudimo ir grasinimų laikyti jį suimtą, jei jis kaltės nepripažins. Kadangi šventes norėjo sutikti namuose, todėl davė tokius parodymus, kurie buvo priderinti prie nukentėjusiosios parodymų.

Tiek 2020 m. sausio 8 d. apklausos protokolas, tiek 2020 m. sausio 9 d. apklausos protokolas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, kuriuose užfiksuoti L. G. parodymai apie 2019 m. gruodžio 22 d. įvykius yra pasirašyti paties kaltinamojo, padaryti prierašai, jog L. G. apklausos protokolą perskaitė, parodymai surašyti teisingai. Be to, abiejose apklausose dalyvavo advokatas, kuris apklausos protokolus taip pat pasirašė, pastabų apklausos atlikimo tvarkai ir eigai neturėjo. Taigi, nei kaltinamasis, nei jo gynėjas apklausų metu ar iš karto po apklausų jokių pretenzijų dėl galimai neteisėto pareigūnų elgesio ar netinkamai užfiksuotų parodymų nereiškė. Teisme apklaustas kaltinamojo pirmąją apklausą atlikęs pareigūnas D. Z. kategoriškai paneigė spaudimo, grasinimų naudojimą prieš kaltinamąjį. Nors kaltinamasis teigia, kad jo parodymai buvo pareigūnų derinti pagal nukentėjusiosios parodymus, tačiau ši kaltinamojo versija visiškai nepagrįsta, nes jo pirmų dviejų apklausų metu ir nukentėjusiosios ikiteisminio turimo metu duoti parodymai kai kuriose detalėse visgi išsiskyrė. Versija, kad L. G. norėjo sutikti šventes, todėl davė tokius parodymus taip pat nepagrįsta, nes L. G. buvo sulaikytas po švenčių, t. y. 2020 m. sausio 8 d.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių kaltinamojo L. G. teiginius apie ikiteisminio tyrimo pareigūnų naudotą spaudimą, grasinimus ar kitą neteisėtą poveikį, sudarantį pagrindą abejoti kaltinamojo L. G. įtariamojo pirmų dviejų apklausų metu duotų parodymų teisingumu ir patikimumu.

Dėl bejėgiškos nukentėjusiosios būklės

Fizinis smurtas traktuojamas gana įvairiai: 1) bet koks neteisėtas ir pavojingas tiesioginis ir išorinis poveikis žmogaus organizmui (gyvybei ir sveikatai), žmogaus teisėms ir laisvėms; 2) bet koks fizinės jėgos panaudojimas kito žmogaus atžvilgiu; 3) bet koks fizinis poveikis žmogui, sukeliantis skausmą bei atitinkamus padarinius ir pan.

Šiuo konkrečiu atveju kaltinamasis nukentėjusiąją (duomenys neskelbtini)nusinešė panaudodamas fizinę jėgą, po to jėga įstūmė ją (duomenys neskelbtini), kas laikytina fizinio smurto naudojimu.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmens nesutikimas lytiškai santykiauti turi būti aiškiai išreikštas ir kaltininkas turi suvokti kito asmens nesutikimą. Remiantis bendraisiais požymiais nesutikimas lytiškai santykiauti gali būti išreikštas įvairiai: žodžiu, raštu arba veiksmu (atstumiant, mušant, bėgant ir pan.). Tačiau tais atvejais kai pasinaudojama bejėgiška asmens būkle, ar santykiaujama su mažamečiu asmeniu, sutikimas ar nesutikimas neturi jokios teisinės reikšmės, kadangi tiek pirmu, tiek antru atveju žmogus apskritai negali išreikšti sutikimo, o jeigu gali ir išreiškia – toks sutikimas nėra pagrindas atlikti lytinį aktą ir yra laikomas išžaginimu. Sutikimas yra tinkamas tik tuo atveju, kai žmogus jį išreiškia niekieno nevaržomas ir tik tuo atveju kai jis gali jį išreikšti dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių. Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad bejėgiška būkle galima pripažinti tik sunkų apsvaigimą nuo minėtų medžiagų. Nukentėjęs asmuo nebūtinai turi būti be sąmonės, tačiau turi būti pakankamai sunkiai apsvaigęs jog galėtų aktyviai pasipriešinti ir išreikšti nesutikimą arba sutikimą lytiškai santykiauti.

Kad nukentėjusioji buvo apsvaigusi nuo alkoholio patvirtina ne tik jos pačios parodymai, tačiau ir kaltinamojo parodymai, kuris nurodė, kad suprato nukentėjusiąją esant labai girtą. Nukentėjusiajai praėjus aštuonioms valandoms po įvykio buvo nustatytas 2,76 prom. girtumas.

Teismo posėdžiuose ištirtais įrodymais nustatyta, kad nukentėjusioji įvykio metu buvo visiškai girta ir dėl tokios savo būsenos taip pat patirto fizinio smurto negalėjo kontroliuoti savo veiksmų, adekvačiai priešintis jos atžvilgiu atliekamiems veiksmams. Iš to darytina išvada, kad nukentėjusioji buvo bejėgiškoje būklėje ir savo valios, sutikimo lytiškai santykiauti neišreiškė. Priešingai, nukentėjusioji bandė kaltinamąjį stumti nuo savęs, sulenkti kojas, kas kaltinamajam atrodė, kaip galimas bandymas jam spirti, sakymas, kad liautųsi, o tai reiškia, kad tokius veiksmus kaltinamasis atliko prieš nukentėjusios valią, pasinaudodamas jos bejėgiška būkle bei panaudodamas fizinį smurtą (prievartą).

Aplinkybė, jog nukentėjusioji nesišaukė pagalbos, nepasišalino (duomenys neskelbtini) dar nesukelia pagrindo manyti, jog jai nebuvo sukeltas pakankamas baimės ir nesaugumo jausmas. Asmuo apimtas baimės gali patirti emocinį šoką, didelį stresą, dėl kurio jis gali nesiimti tam tikrų veiksmų. Kiekvieno žmogaus organizmas yra unikalus ir reaguoja į realią grėsmę įvairiai. Taip pat tais atvejais kai lytinė prievarta yra tęstinio pobūdžio, nebūtina, kad kaltininkas kiekvieną kartą naudotų fizinį smurtą ir grasinimus, pakanka, kad jis tai darė anksčiau – nagrinėjamu atveju nunešdamas nukentėjusiąją (duomenys neskelbtini) ir įstumdamas ją (duomenys neskelbtini). Be to, kaip jau buvo minėta, nukentėjusioji buvo neblaivi.

Teismas, atsižvelgdamas į tai kad bylos nagrinėjimo metu pavyko tiksliau nustatyti įvykio laiką – nuo 5 val. iki 6 val., šią aplinkybę kaltinime patikslina.

Bausmės skyrimas

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, kitas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamojo L. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustato. Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai).

Teismas atsižvelgia į tai, kad L. G. padarė vieną sunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 5 dalis), jis nukreiptas į kito žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą, kaltinamasis nusikaltimo praėjus tik kiek daugiau nei mėnesiui laiko po bausmės atlikimo. Per tą patį laikotarpį taip pat buvo du kartus nubaustas administracine tvarka, paskirtų baudų nėra sumokėjęs. Nors kaltinamasis tuo metu buvo dirbantis, tačiau jo elgesys – girtavimas, vairavimas transporto priemonės būnant neblaiviam, padarytas naujas nusikaltimas nėra atsitiktinis jo neigiamas poelgis, tai dėsningas jo elgesio padarinys dėl susiformavusios neigiamos orientacijos visuomenėje, visuotinai priimtinų elgesio normų nepaisymo ir nenoro laikytis įstatymų reikalavimų. L. G. nekeičia savo elgesio, išvadų iš jam anksčiau paskirtų bausmių nepadarė, nepripažino padaręs nusikalstamą veiką, po nusikaltimo padarymo dirbo tik vieną dieną, po to išvyko ir pasislėpė užsienyje, dėl ko buvo paskelbta jo paieška.

Įvertinęs tai, kas išdėstyta, tiek padarytą nusikaltimą, tiek kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, nustatytas kaltinamojo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, teismas sprendžia, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už BK 149 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą paskyrus sankcijoje numatytą vienintelę galimą skirti bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, nustatant mažesnę nei apskaičiuotas vidurkis jo trukmę – 3 metus laisvės atėmimo.

Baudžiamojo proceso kodekse nustatyti suėmimo pagrindai, kuriais remiantis iki šiol kaltinamasis yra suimtas, neišnyko, todėl suėmimo terminas kaltinamajam L. G. pratęstinas iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo. Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina (BPK 307 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Pagal tarptautinę sutartį Lietuvos Respublikos išduotam asmeniui į ikiteisminio tyrimo suėmimo terminą (BPK 127 straipsnis) įskaitomas visas mūsų valstybės prašymo pagrindu suimto asmens užsienio valstybėje suėmime išbūtas laikas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 42 ,,Dėl teismų praktikos taikant Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ir Baudžiamojo bei Baudžiamojo proceso kodeksų normas, nustatančias asmenų išdavimą užsienio valstybei arba perdavimą Tarptautiniam baudžiamajam teismui“ 27 p.).

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad 2020 m. kovo 5 d. buvo paskelbta L. G. paieška. Pagal bylos duomenis, L. G. ekstradicijos į Lietuvą tikslu buvo sulaikytas 2021 m. vasario 11 d. Taikant ekstradicijos procedūrą 2021 m. balandžio 9 d. jis buvo perduotas Lietuvos Respublikos pareigūnams ir pargabentas į Lietuvą, kur kaltinamajam L. G. nuo 2021 m. balandžio 10 d. teismo nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, tęsiama iki 2021 m. gruodžio 10 d. (2 t., b. l. 167, 172-175; 3 t., b. l. 12-15, 84-88, 128-132).

Kadangi kaltinamasis pagal mūsų valstybės prašymą 2021 m. vasario 11 d. buvo laikinai suimtas užsienio valstybėje, po to laikomas suimtas Lietuvos Respublikoje, todėl, remiantis BK 66 straipsnio 1 dalies, 1957 m. gruodžio 13 d. Europos konvencijos dėl ekstradicijos nuostatomis, pagal tarptautinę sutartį Lietuvos Respublikai išduotam L. G. laikino suėmimo vykdant ekstradicijos procedūrą užsienio valstybėje laikotarpis, taip pat suėmimo laikotarpis Lietuvos Respublikoje – nuo 2021 m. vasario 11 d. iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo įskaitytinas į paskirtos bausmės laiką.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusioji V. G. byloje pareiškė 3 000 litų dydžio civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (3 t., b. l. 31-33).

(Duomenys neskelbtini).

Atsižvelgęs į tai, kas paminėta, teismas privalo vertinti visų nustatytų kriterijų visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, nagrinėjamą situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Išdėstytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą nustatyti mažesnį neturtinės žalos atlyginimo dydį, negu prašoma ieškinyje. Vertinama ir teismų formuojama praktika šios kategorijos bylose priteistinų neturtinių žalų dydžiai teismų praktikoje svyruoja apie nuo maždaug 800 eurų iki 4 500 Eur (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys 2K-58-696/2017, 2K-27-303/2017, 2K-246-697/2015, 2K-47-699/2015; Nr. 2K-611/2012; 2K-290/2012; 2K-129/2012).

Teismas, atsižvelgęs į tai, kad dėl kaltinamojo padaryto tyčinio nusikaltimo nukentėjusioji patyrė emocinį sukrėtimą, pažeminimą, skausmą, gėdą (CK 6.250 straipsnio 1 dalis), įvertinęs kaltinamojo turtinę padėtį, jo amžių (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), taip pat vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, nukentėjusiosios patirtą neturtinę žalą vertina 2 000 Eur dydžio suma. Teismo vertinimu, toks žalos dydis, užtikrina kaltinamojo bei nukentėjusiosios interesų pusiausvyrą, taip pat atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus bei teismų praktiką.

Dėl proceso išlaidų

Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Byloje pateikti duomenys apie nukentėjusiosios atstovavimo išlaidas 288 Eur sumai pagrindžiantys dokumentai (3 t., b. l. 147), todėl išlaidos už nukentėjusiajai suteiktą teisinę pagalbą priteistinos iš kaltinamojo L. G. (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Pagrįstu laikytinas prokurorės prašymas proceso išlaidomis pripažinti kaltinamojo L. G. ekstradicijos išlaidas ir priteisti iš jo valstybei, kadangi pagal BPK 103 straipsnio 6 punktą, proceso išlaidos yra ir kitos išlaidos, kurias turi proceso dalyviai ar teismas ir, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Tai būtų faktiškai išmokėtos sumos, nenumatytos BPK 103 straipsnio 1-5 punktuose, tačiau būtinos tiriant kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką. Pagal BPK 105 straipsnio 1 dalį teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš kaltinamojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Šiuo atveju ekstradicijos išlaidas sudaro aviabilietų kainos ir asmenų draudimas, taip pat pareigūnams išmokėti dienpinigiai, nakvynės išlaidos, pravažiavimai. Visos šios išlaidos atsirado dėl kaltinamojo sąmoningų veiksmų, kadangi kaltinamasis, žinodamas apie jo atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą, tačiau nuo ikiteisminio tyrimo pasislėpė bei į Lietuvos Respubliką negrįžo. Nors kaltinamasis teigia, kad nesislėpė, pats nuvyko į ambasadą, tačiau tokie jo veiksmai niekuo nepagrįsti. Iš paties kaltinamojo paaiškinimų matyti, kad į ambasadą jis nuvyko ne dėl sužinojimo apie paskelbtą jo paiešką, o dėl dokumentų pasidarymo, nes neturėjo galiojančio asmens dokumento, o išvykus jam nesisekė ir ieškojo pagalbos.

Teismas vertina, kad kaltinamasis visą laiką žinojo, jog yra įtariamas sunkaus nusikaltimo padarymu ir suprato, kokiu tikslu jis ekstradijuojamas į Lietuvą. Dėl kaltinamojo neleistinų veiksmų į Jungtinę Karalystę vyko 2 pareigūnai, departamentas turėjo papildomų išlaidų, kurių galėjo nebūti. Valstybė šiuo atveju patyrė 1 492,48 Eur išlaidų, kurių atsiradimą sąlygojo pats kaltinamasis (3 t., b. l. 62-67), todėl jos priteistinos iš kaltinamojo L. G. valstybės naudai.

Dėl kitų klausimų

Daiktai, turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1) Nukentėjusiosios V. G. kelnaitės ir 2 vnt. šluotelių su nuoplovomis, lipni juosta su mikrodalelėmis, 1 vnt. lyginamasis (duomenys neskelbtini)audinio pavyzdys bei lipni juosta su mikrodalelėmis nuo kelnaičių, saugomi Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje (1 t., b. l. 66, 68, 86, 88), sunaikintini nuosprendžiui įsiteisėjus;

2) L. G. telefonas (duomenys neskelbtini), IMEI (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 141, 144), saugomas Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje (1 t., b. l. 160, 162), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinas L. G., persiunčiant prie asmens bylos į (duomenys neskelbtini);

3) CD kompiuterinė laikmena Nr. 64-PR2-13494 su L. G. mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinėmis, DVD-R kompiuterinė laikmena reg. Nr. 64-LK-41 su liudytojo A. S. mobiliojo ryšio telefono (duomenys neskelbtini), IMEI (duomenys neskelbtini), nuskaityta informacija, DVD-R kompiuterinės laikmenos reg. Nr. 64-LK-45, 64-LK-46, 64-LK-47, 64-LK-48, 64-LK-49, viso 5 vnt., su L. G. telefono (duomenys neskelbtini), IMEI (duomenys neskelbtini), nuskaityta informacija (1 t., b. l. 127, 136, 148), paliktini saugoti kartu su baudžiamąja byla.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis BPK 303 straipsniu, teismas

nusprendžia:

L. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 149 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Kardomąją priemonę – suėmimą, palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Į bausmės laiką įskaityti L. G. sulaikymo Jungtinėje Karalystėje ir suėmimo Lietuvos Respublikoje laikotarpį nuo 2021 m. vasario 11 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš kaltinamojo L. G. civilinei ieškovei V. G. 2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Priteisti iš kaltinamojo L. G. valstybei 288 (dviejų šimtų aštuoniasdešimt aštuonių eurų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodą (5630), mokėjimo paskirtį (įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Priteisti iš kaltinamojo L. G. Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos 1 492,48 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų keturiasdešimt aštuonių centų) ekstradicijos išlaidų, jas sumokant į Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT04 7044 0600 0782 1039, esančią AB SEB banke.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

Nukentėjusiosios V. G. kelnaites ir 2 vnt. šluotelių su nuoplovomis, lipnią juostą su mikrodalelėmis, 1 vnt. lyginamąjį (duomenys neskelbtini) audinio pavyzdį bei lipnią juostą su mikrodalelėmis nuo kelnaičių, saugomus Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje, sunaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

L. G. telefoną (duomenys neskelbtini), IMEI (duomenys neskelbtini), saugomą Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti L. G., persiunčiant prie asmens bylos į (duomenys neskelbtini).

CD kompiuterinę laikmeną Nr. 64-PR2-13494, DVD-R kompiuterinę laikmeną reg. Nr. 64-LK-41, DVD-R kompiuterinę laikmeną reg. Nr. 64-LK-45, 64-LK-46, 64-LK-47, 64-LK-48, 64-LK-49, viso 5 vnt., palikti saugoti kartu su baudžiamąja byla.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.