- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-20
- Bylos Nr.
- 2K-129/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-23-1-00151-2010-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vytautas Greičius (pirm.), Alvydas Pikelis, Armanas Abramavičius (pran.)
- Nuteistasis
- S. K.
- Nukentėjusysis
- G. N.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vytauto Greičiaus, Alvydo Pikelio ir pranešėjo Armano Abramavičiaus,
teismo posėdyje žodinio kasacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro Nerijaus Marcinkevičiaus kasacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 17 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 23 d. nutarties.
Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu S. K. (S. K. ) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 146 straipsnio 1 dalį areštu keturiasdešimčiai penkioms paroms, pagal BK 145 straipsnio 1 dalį areštu keturiasdešimčiai penkioms paroms, pagal BK 150 straipsnio 1 dalį areštu šešiasdešimčiai parų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos, prie griežtesnės pridedant dalį švelnesnės arešto bausmės, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė areštas devyniasdešimčiai parų.
Iš S. K. priteista 5000 Lt nukentėjusiajai G. N. neturtinės žalos atlyginimo bei 200 Lt teismo išlaidų.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartimi Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, nuteistojo, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. K. nuteistas už tai, kad neteisėtai atėmė žmogaus laisvę, o būtent: 2010 m. kovo 5 d. laikotarpiu nuo 16.00 iki 19.30 val. Kaune, G. N. nuomojamame bute, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, užrakino bute ir iš jo neišleido nukentėjusios G. N. , taip neteisėtai atėmė žmogui laisvę.
Be to, jis nuteistas už tai, kad 2010 m. kovo 5 d. Kaune, G. N. nuomojamame bute, (duomenys neskelbtini), nuo 16.00 iki 19.00 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, turėdamas du peilius grasino jais nukentėjusiajai G. N. ją nužudyti, nusukti sprandą, nukapoti pirštus bei juos išsiųsti nukentėjusiosios mamai, ir tai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Be to, jis nuteistas už tai, kad 2010 m. kovo 5 d. Kaune, G. N. nuomojamame bute, (duomenys neskelbtini), nuo 16.00 val. iki 19.00 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dviem peiliais bei kitais būdais grasindamas nukentėjusiajai G. N. tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, t. y. tuoj pat ją nužudyti, per prievartą girdydamas alkoholiu ir taip atimdamas jai galimybę priešintis, liepė nukentėjusiajai nusirengti nuogai, šiai paklusus ir nusirengus, rankomis lietė jos nuogą kūną bei lytinius organus; taip kitokio fizinio sąlyčio būdu tenkino savo lytinę aistrą su nukentėjusiąja prieš jos valią.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu Kauno apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras prašo pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 17 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartį: S. K. už BK 150 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskirti laisvės atėmimą ketveriems metams, už BK 146 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą - laisvės atėmimą dvejiems metams, už BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą - laisvės atėmimą vieneriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą ketveriems metams.
Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo argumentai dėl nuteistajam paskirtos bausmės rūšies ir jos dydžio yra nepagrįsti, todėl 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartis ir pirmosios instancijos teismo 2011m. gegužės 17 d. nuosprendis keistini dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.
Kasaciniame skunde pažymėtina, kad BK 54 straipsnio 2 dalis įpareigoja teismą skiriant bausmę atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Parenkant bausmės rūšį bei nustatant jos dydį, būtina atsižvelgti į kaltininko elgesį darant nusikalstamą veiką bei po jos. Nurodoma, kad S. K. pripažintas kaltu ir nuteistas už trijų tyčinių nusikalstamų veikų, iš kurių viena priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 150 straipsnio 1 dalis), o dvi nesunkių (BK 145 straipsnio 1 dalis, 146 straipsnio 1 dalis), padarymą. Kasatorius pažymi, kad šios veikos pagal savo pavojingumo laipsnį labai skiriasi. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, parinkdamas bausmės rūšį bei nustatydamas jos dydį už kiekvieną iš nusikaltimų, šios aplinkybės neįvertino ir už visas tris nusikalstamas veikas nuteistajam paskyrė tos pačios rūšies bausmę - areštą. Pažymėtina, kad ir paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmių - arešto dydis nelabai skiriasi: už nesunkių nusikaltimų padarymą teismas paskyrė nuteistajam po keturiasdešimt penkias paras arešto, o už sunkaus nusikaltimo padarymą - šešiasdešimt parų arešto.
Atkreipiamas dėmesys į tai, kad apeliacinės instancijos teismas su tokiomis bausmėmis bei jų skyrimo motyvais sutiko, nurodydamas, jog BK 55 straipsnis numato, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, paprastai skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė. Kasatorius teigia, kad su tokiu motyvu būtų galima sutikti, jeigu S. K. būtų pripažintas kaltu ir nuteistas tik už nesunkaus ar apysunkio nusikaltimo padarymą. Tačiau jis pripažintas kaltu už dviejų nesunkių ir už vieno sunkaus nusikaltimo padarymą, už kurį taip pat paskirta arešto bausmė. Ir nors BK 150 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, kad kaltininkui už šio nusikaltimo padarymą gali būti skiriama arešto arba laisvės atėmimo bausmė, tačiau vertinant visumą, t. y. tai, kad padaryti trys tyčiniai nusikaltimai, arešto bausmės paskyrimas tiek už nesunkius nusikaltimus, tiek ir už sunkų nusikaltimą neatitinka BK 41 straipsnyje numatytos bausmės paskirties, tinkamai nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir pan.
Šalies argumentai
Kasatorius teigia, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, o apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, nepakankamai atsižvelgė ir įvertino veikų pobūdį, jų padarymo aplinkybes (visi trys nusikaltimai yra tyčiniai, baigti, jie padaryti nukentėjusiajai grasinant peiliais, prievarta girdant alkoholį, tai jai sukėlė didelį išgąstį ir šoką, teko kreiptis pagalbos į medikus), nuteistojo požiūrį į nusikalstamą veiką (nepripažino kaltės netgi esant neginčijamiems įrodymams), taip pat tai, kad yra nustatyta nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ir nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, ko reikalauja BK 54 straipsnio 2 dalis.
Kasatorius pažymi, kad tinkamai įvertinus nurodytas aplinkybes, yra pagrindas nuteistajam parinkti ir paskirti griežtesnę bausmę rūšimi ir dydžiu, jos dydį skaičiuojant nuo sankcijos vidurkio (BK 61 straipsnis 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas atmestinas.
Kasacinio teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamus teismų sprendimus teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), konstatuoja, kad kasacinis skundas nepagrįstas.
Kasaciniame skunde prašoma nuteistajam S. K. už nusikalstamų veikų padarymą sugriežtinti teismo paskirtas bausmes: pagal BK 150 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą vietoj šešiasdešimties parų arešto paskirti laisvės atėmimą ketveriems metams, už BK 146 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą vietoj keturiasdešimt penkių parų arešto paskirti laisvės atėmimą dvejiems metams, už BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą vietoj keturiasdešimt penkių parų arešto paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 5, dalimis bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą ketveriems metams.
Šį prašymą kasatorius argumentuoja tuo, kad skiriant bausmes neatsižvelgta į BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatas, neteisingai vadovautasi BK 55 straipsnio nuostatomis, o paskirta bausmė neatitinka BK 41 straipsnyje numatytos bausmės paskirties.
BK 54 straipsnyje yra įtvirtinti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Antai pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Taigi teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės paskyrimo, turi įvertinti visas nurodytos aplinkybės, o neapsiriboti tik viena iš jų. Teismas, skirdamas bausmę už nusikalstamos veikos padarymą, turi vadovautis ir kitomis BK nuostatomis, įtvirtinančiomis bausmės skyrimo taisykles, inter alia BK 55 straipsniu, taip pat įvertinti, ar kaltininkui, paskyrus atitinkamą bausmę, bus įgyvendinta BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyta bausmės paskirtis, ar tokia bausmė bus teisinga. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstitucinė teisė į teisingą teismą reiškia ir tai, jog baudžiamajame įstatyme nustatyta ir teismo paskirta bausmė turi būti teisinga; neteisingos bausmės paskyrimas reikštų, kad yra pažeidžiama asmens teisė į teisingą teismą, taigi ir Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalis bei konstitucinis teisinės valstybės principas (Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarimas).
BK 55 straipsnis nustato, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes; skirdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Taigi BK 55 straipsnio nuostatos reiškia ir tai, kad teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuris yra pirmą kartą teisiamas už nesunkaus ar apysunkio nusikaltimo, už kurio padarymą atitinkamų straipsnių sankcijose alternatyviai su laisvės atėmimo bausme yra numatytos ir kitos bausmės, pirmiausia turi apsvarstyti galimybę skirti kitą, ne laisvės atėmimo bausmę. Tik esant išskirtinėms aplinkybėms (pavyzdžiui, susijusiomis su padaryto nusikaltimo pavojingumu ir (ar) kaltininko asmenybe) ir pripažinus, kad bausmės paskirtis gali būti įgyvendinta paskyrus laisvės atėmimo bausmę, teismas tokiam asmeniui gali skirti laisvės atėmimo bausmę motyvuodamas šį savo sprendimą. Jeigu straipsnio sankcija numato tik laisvės atėmimo bausmę, skirti kitą nei laisvės atėmimo bausmę galima tik nustačius švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo sąlygas (BK 62 straipsnis) arba kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui (BK 54 straipsnio 3 dalis).
Šiame kontekste pažymėtina, kad nors BK 55 straipsnyje žodis „nusikaltimas“ vartojamas vienaskaitos forma, tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką BK 55 straipsnio nuostatomis vadovaujamasi ir tokiais atvejais, kai asmuo viena veika padaro kelis nusikaltimus (ideali nusikaltimų sutaptis) arba kai naujas nusikaltimas būna kitokio pobūdžio – skiriasi kaltės forma, objektas ir pan. Taigi ir tuo atveju, jeigu asmuo pirmą kartą teisiamas už kelis nesunkius ar apysunkius nusikaltimus, teismas taip pat pirmiausia turėtų apsvarstyti galimybę skirti už šiuos nusikaltimus kitą nei laisvės atėmimo bausmę, o skirdamas laisvės atėmimo bausmę – nuosprendyje išdėstyti šios bausmės skyrimo motyvus. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad BK 55 straipsnis neužkerta kelio teismui skirti kaltininkui, kuris padaro kelis nesunkius (ar apysunkius) ir sunkų nusikaltimą, sudarančius idealią nusikaltimų sutaptį, už šiuos nusikaltimus (pavyzdžiui, jeigu už jų padarymą atitinkamų straipsnių sankcijose alternatyviai su laisvės atėmimo bausme yra numatytos kitos bausmės) kitas nei laisvės atėmimo bausmes. Aišku ir šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, kaltininko asmenybę, kitas reikšmingas bylos aplinkybes turi įvertinti, ar, paskyrus kitas nei laisvės atėmimo bausmes, bus įgyvendinta bausmės paskirtis ar tokia bausmė bus teisinga.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu S. K. buvo nuteistas pagal BK 146 straipsnio 1 dalį areštu keturiasdešimt penkioms paroms, pagal BK 145 straipsnio 1 dalį areštu keturiasdešimt penkioms paroms, pagal BK 150 straipsnio 1 dalį areštu šešiasdešimčiai parų. Iš bylos medžiagos matyti, kad S. K. teisiamas pirmą kartą, o jo padarytos BK 145 straipsnyje 1 dalyje, 146 straipsnio 1 dalyje, 150 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį.
BK 145 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatomos šios bausmių rūšys: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, o BK 146 straipsnio 1 dalies sankcijoje – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų. Tiek BK 145 straipsnio 1 dalyje, tiek BK 146 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos pagal BK 11 straipsnio 3 dalį priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai, nes sankcijoje numatyta didžiausia bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo. Taigi S. K. yra teisiamas pirmą kartą, padarė ir du BK 145 straipsnio 1 dalyje bei 146 straipsnio 1 dalyje numatytus nesunkius idealią sutaptį sudarančius nusikaltimus, kurių sankcijose, be laisvės atėmimo bausmės, numatytos ir kitos alternatyvios bausmių rūšys. Minėta, kad pagal BK 55 straipsnį ir tuo atveju, jeigu asmuo pirmą kartą teisiamas už kelis nesunkius ar apysunkius nusikaltimus, sudarančius idealią nusikaltimų sutaptį, teismas taip pat turėtų pirmiausia apsvarstyti galimybę skirti už šiuos nusikaltimus kitą nei laisvės atėmimo bausmę. Be to, tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijų teismai spręsdami bausmių už šių nusikaltimų padarymą paskyrimo S. K. klausimą atsižvelgė į byloje nustatytas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, nuteistajam paskirtas bausmes įvertino bausmės paskirties aspektu. Taigi, atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas už nusikalstamų veikų, numatytų BK 145 straipsnio 1 dalyje ir 146 straipsnio 1 dalyje, padarymą S. K. skirdamas ne laisvės atėmimo bausmę, bet areštą, o apeliacinės instancijos teismas palikdamas šią bausmę bei konstatuodamas, kad S. K. skiriant bausmes taikytinos ir BK 55 straipsnio nuostatos, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą inter alia pažeidė BK 54, 55 straipsnių nuostatas.
Minėta, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu S. K. buvo nuteistas ir pagal BK 150 straipsnio 1 dalį areštu šešiasdešimčiai parų. BK 150 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos šios bausmių rūšys: areštas arba laisvės atėmimas iki septynerių metų. BK 54 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Taigi pirmosios instancijos teismas S. K. paskyrė BK 150 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę ir, kaip teisingai konstatavo apeliacinės instancijos teismas (įvertinęs S. K. asmenybę, tai, kad nėra teistas, administracine tvarka nebaustas, nedirba, tačiau yra registruotas darbo biržoje, turi gyvenamąją vietą ir kt.), tai, kad S. K. padarė veiką, numatytą BK 150 straipsnio 1 dalyje, kuri priskirtina sunkių nusikaltimų kategorijai, nėra absoliuti sąlyga jam skirti laisvės atėmimo bausmę. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijų teismai skirdami S. K. už nusikaltimo, numatyto BK 150 straipsnio 1 dalyje, padarymą arešto, o ne laisvės atėmimo bausmę aprašė byloje nustatytas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, įvertino jų reikšmę bausmės paskyrimui, taip pat pasisakė dėl bausmės paskirties. Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pakankamo teisinio pagrindo abejoti teismų padarytomis motyvuotomis išvadomis, jog S. K. pagal byloje nustatytas aplinkybes už nusikaltimo, numatyto BK 150 straipsnio 1 dalyje, padarymą yra tikslinga skirti ne laisvės atėmimo, o arešto bausmę.
Taigi darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas S. K. už nusikalstamų veikų, numatytų BK 145 straipsnio 1 dalyje, 146 straipsnio 1 dalyje, 150 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirdamas arešto bausmes ir galutinę subendrintą arešto bausmę, o apeliacinės instancijos teismas palikdamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį nepakeistą tinkamai taikė BK nuostatas.
Nenustačius BPK 369 straipsnio 1 dalyje 1 punkte, 2 dalyje nurodytų skundžiamų apeliacinės instancijos teismo nutarties ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio keitimo ar naikinimo pagrindų, šie sprendimai pripažintini teisėtais (BPK 384 straipsnio 5 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Atmesti Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Nerijaus Marcinkevičiaus kasacinį skundą.