Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aušros Vingilės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. G. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2021 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio, kuriuo L. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme.

V. G. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir priteista iš L. G. 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Iš L. G. priteista valstybei 288 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų bei Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos – 1 492,48 Eur ekstradicijos išlaidų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. L. G. nuteistas už tai, kad lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja V. G. prieš jos valią, pasinaudojęs bejėgiška jos būkle, o būtent: 2019 m. gruodžio 22 d., laikotarpyje nuo 5.00 val. iki 6.00 val., po bendrų išgertuvių, vykusių V. G. ir D. G. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), grįžęs atgal su automobiliu „VW Golf IV“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, turėdamas tikslą lytiškai santykiauti su V. G. prieš jos valią, pasinaudodamas V. G. bejėgiška būkle dėl jos tuometinio girtumo, dėl kurio nukentėjusioji V. G. negalėjo aktyviai pasipriešinti jos atžvilgiu atliekamiems prievartiniams veiksmams, išnešė ją ant rankų iš namų, esančių (duomenys neskelbtini) į lauką bei atidaręs automobilio „VW Golf IV“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dureles, įstūmė nukentėjusią į automobilio „VW Golf IV“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saloną, kur jai gulint ant galinės sėdynės, įvedė savo lytinį organą į V. G. makštį ir natūraliu būdu lytiškai santykiavo prieš nukentėjusiosios V. G. valią, t. y. ją išžagino. Po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, išlipęs iš automobilio bei sėdęs už automobilio „VW Golf IV“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairo nuvežė V. G. į (duomenys neskelbtini) g., netoli namo Nr. (duomenys neskelbtini) bei automobilyje prieš nukentėjusiosios V. G. valią, šiai bandant pasipriešinti išsakant žodžius „baik, už ką, kodėl?“, prievarta ją išžagino, t. y. įvedė savo lytinį organą į V. G. makštį ir natūraliu būdu lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja V. G., prievartinių lytinių aktų atlikimo metu padarydamas nukentėjusiajai odos nubrozdinimus kairės alkūnės sąnaryje, kelių sąnariuose, poodines kraujosruvas dešinės alkūnės, kairio peties, dešinio kelio sąnaryje, blauzdoje, kurie kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

6. Duomenų pripažinimo įrodymais ir jų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Pažymėtina, kad teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

7. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, jų visumą, apeliacinio skundo argumentus, skundžiamame nuosprendyje pateiktas išvadas ir motyvus dėl byloje surinktų įrodymų vertinimo, ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino laikydamasis aukščiau aptarto reglamentavimo. Visi byloje surinkti duomenys, nesuteikiant prioriteto nei vienam iš jų, pirmosios instancijos teismo buvo išanalizuoti ir įvertinti juos palyginus tarpusavyje bei kitų byloje objektyviai nustatytų aplinkybių kontekste. Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai įvertino ne tik nukentėjusiosios parodymus, bet ir visų surinktų duomenų visumą, bei aiškiai nurodė, kodėl nagrinėjamu atveju tiki būtent nukentėjusiosios, o ne nuteistojo nagrinėjant bylą teisme pateikiama įvykių versija. Visapusiškas ir objektyvus bylos įrodymų vertinimas lėmė tai, kad apylinkės teismas padarė išvadas, atitinkančias faktines bylos aplinkybes. Pagal teisingai nustatytas faktines bylos aplinkybes, pirmosios instancijos teismas taip pat tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį dėl L. G. pripažinimo kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 149 straipsnio 1 dalyje.

8. Nuteistasis L. G. nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme savo kaltę dėl nukentėjusiosios V. G. išžaginimo neigė. Nuteistasis pripažino, kad 2019 m. gruodžio 21 d. vakare buvo tėvo D. G. ir nukentėjusiosios V. G. namuose, vartojo alkoholį, tačiau neigė aplinkybes, kad nukentėjusiąją iš namų išsinešė, įstūmė į automobilį ir du kartus su ja lytiškai santykiavo prieš jos valią. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nuteistojo teisme duotus parodymus kitų byloje surinktų įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, sprendė, kad vadovautis nuteistojo teisiamajame posėdyje duotais parodymais ir laikyti juos patikimai paneigiančiais nuteistojo kaltę dėl inkriminuoto nusikaltimo padarymo, nėra pagrindo, nurodė išsamius tokio vertinimo motyvus, su kuriais teisėjų kolegija sutinka. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, vienu pagrindinių L. G. kaltės įrodymų pirmosios instancijos teismas pripažino nukentėjusiosios V. G. parodymus, kuriuose, priešingai apelianto teiginiams, esminiai prieštaravimai nebuvo nustatyti ir kurie atitinka kitus bylos įrodymus, tarp jų ir paties nuteistojo L. G. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu.

13. Nepagrįsti ir apelianto teiginiai, kad Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020 m. birželio 4 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) ne patvirtina o paneigia jo kaltę dėl nukentėjusiosios išžaginimo. Nors atlikus tyrimą automobilyje nerasta nukentėjusiosios kelnaičių pluošto, taip pat automobilyje ir ant nukentėjusiosios kelnaičių nerasta biologinių pėdsakų, atitinkančių nuteistojo DNR, tai nukentėjusiosios parodymų objektyvumo ir patikimumo nepaneigia ir nesudaro pagrindo jos parodymus vertinti kaip melagingus, duotus siekiant pasipelnyti, kaip teigiama nuteistojo skunde. Kaip matyti iš nuteistojo apeliacinio skundo, savo nesutikimą su byloje atliktu įrodymų vertinimu jis iš esmės grindžia tik selektyviai atrinktais duomenimis, aplinkybėmis, kurios, vertinant atsietai, yra palankios nuteistajam. Tačiau kaip minėta, išvadų dėl asmens kaltės pagrįstumas yra siejamas su įrodymų vertinimo visumos reikalavimu. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti vertinamas tiek kiekvienas įrodymas atskirai, tiek įrodymų visuma, nė vienas įrodymas iš anksto nėra svarbesnis už kitą, nepriklausomai nuo įrodymų šaltinio (kaltinamojo, liudytojo, nukentėjusiojo parodymai, specialisto išvada ir pan.). Šių reikalavimų nagrinėjamu atveju neabejotinai buvo laikomasi. Pirmosios instancijos teismas apelianto akcentuojamas aplinkybes dėl nukentėjusiosios kelnaičių pluošto neradimo automobilyje, biologinių pėdsakų, atitinkančių nuteistojo DNR, neradimo, įvertino kitų byloje ištirtų įrodymų kontekste, kurių visuma nukentėjusiosios pateiktą įvykio versiją ne paneigia, kaip teigiama skunde, o patikimai ją patvirtina. Tuo labiau, kad, kaip jau minėta, nuteistasis L. G., nors nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme savo kaltės dėl nukentėjusiosios išžaginimo nepripažino, ikiteisminio tyrimo metu buvo priešingos pozicijos ir savo kaltės dėl nukentėjusiosios išžaginimo neneigė.

14. Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad L. G., ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjai, savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino, davė išsamius ir nuoseklius parodymus, atitinkančius nukentėjusiosios nurodytas, bei kitais aukščiau aptartais duomenimis nustatytas aplinkybes. L. G. pripažino, kad išvažiavęs iš tėvo D. G. ir nukentėjusiosios V. G. namų po ten vykusių išgertuvių, po kurio laiko jis sugrįžo, tėvas D. G. jau miegojo. Patvirtino, kad nukentėjusioji savo noru į automobilį nėjo, ją paėmė ant rankų ir išsinešė prieš jos valią, paguldė ją ant galinės automobilio sėdynės, numovė jai kelnaites, bandė įvesti lytinę varpą nukentėjusiajai į makštį, nepamena, ar pavyko, buvo visiškai girtas, įvesti lytinę varpą nukentėjusiajai į makštį bandė automobilyje prie namų ir nuvažiavus į užmiestį už autoserviso. Taip pat nurodė, kad nukentėjusioji sakė jam baigti, klausė, „ką tu čia darai“, „už ką“, sulenkė kojas ir pasirodė, kad norėjo spirti (2 t., b. l. 87, 88). 2020 m. sausio 9 d. teismo posėdžio protokole užfiksuotų parodymų teisingumą nuteistasis patvirtino, pasirašė, papildymų neturėjo.

15. Ikiteisminio tyrimo teisėjai duoti parodymai iš esmės atitinka ir nuteistojo pirmosios apklausos 2020 m. sausio 8 d. protokole užfiksuotas aplinkybes. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūno, L. G. kaltę pripažino visiškai, patvirtino, kad buvo grįžęs į tėvo butą, tėvas miegojo, paėmė ant rankų ir išsinešė nukentėjusiąją V. G., paguldė ją ant galinės automobilio sėdynės, numovė kelnaites, užgulė ant jos, bandė atlikti lytinį aktą, galėjo įvesti savo lytinį organą nukentėjusiajai į makštį, tai darė du kartus (prie namų ir nuvažiavus į miesto pakraštį), nukentėjusioji sakė baigti, klausė, ką jis daro, klausė už ką, lytinių santykių nukentėjusioji nenorėjo, sulenkė kojas ir jis suprato, kad ji nori fiziškai pasipriešinti, spirti iš kojos, prašė baigti ir prie jos nelįsti (2 t., b. l. 79–81). Nors nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, kaip ir apklausiamas 2021 m. gegužės 26 d., L. G. savo anksčiau duotus parodymus paneigė iškeldamas versiją, kad pirmoje apklausoje jam buvo daromas spaudimas, buvo grasinama, kad sėdės, kol neprisipažins, dėl to jis, apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, pirmoje apklausoje duotus parodymus patvirtino, ši nuteistojo versija nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo patikrinta ir argumentuotai atmesta.

16. Pritariant pirmosios instancijos teismo išvadoms visų pirma pažymėtina, kad pirmoji įtariamojo apklausa ikiteisminio tyrimo metu, kurioje jis savo kaltę pripažino visiškai ir detaliai papasakojo su tiriama nusikalstama veika susijusias aplinkybes, ir kurios metu, kaip teigia nuteistasis, jam buvo daromas spaudimas ir jis buvo verčiamas prisipažinti, vyko dalyvaujant įtariamojo gynėjui advokatui D. G.. L. G. ir jo gynėjas apklausos protokolą pasirašė, jokių pastabų dėl šio procesinio veiksmo, jį atlikusio tyrėjo veiksmų ar elgesio, protokolo turinio, neturėjo (2 t., b. l. 79–81). Tokių pastabų L. G. ir jo gynėjas neišsakė ir po apklausos, pareigūno veiksmų neskundė.

17. Vyriausiasis tyrėjas D. Z., apklaustas kaip liudytojas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, kategoriškai paneigė, kad L. G. apklausos metu buvo daromas spaudimas. Paaiškino, kad prieš apklausą tikrai galėjo būti kalbėta su įtariamuoju, jis galėjo būti įtikinėjamas sakyti tiesą, tačiau spaudimas nebuvo daromas, to ir neįmanoma padaryti, nes apklausų kambariai filmuojami, daromi garso įrašai, įtariamasis buvo apklaustas dalyvaujant advokatui (4 t., b. l. 3–6). Nenustatyta, kad L. G. apklausą vykdęs vyriausiasis tyrėjas D. Z. būtų asmeniškai pažįstamas su nuteistuoju ar nukentėjusiąja, kad iki įvykio jie būtų turėję nesutarimų su apeliantu, juos būtų sieję konfliktiški santykiai, dėl ko jis galėtų būti suinteresuotas pakenkti L. G.. Tokių aplinkybių nenurodė ir pats nuteistasis. Apklausiamas teisme liudytojas parodymus davė būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės. Šių aplinkybių visuma suponuoja pagrindą liudytojo parodymus apie nuteistojo vykdytą apklausą vertinti kaip objektyvius ir patikimus, o nuteistojo iškeltą versiją dėl spaudimo prisipažinti, grasinimų, atmesti, kaip nepagrįstą. Tokią išvadą dėl nuteistojo iškeltos versijos vertinimo patvirtina ir aplinkybė, kad po to, kai buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (tyrėjo ir ikiteisminio tyrimo teisėjos), L. G. 2020 m. sausio 9 d. atlikto parodymų patikrinimo vietoje metu ne tik kad neneigė prievartinių lytinių santykių su nukentėjusiąją V. G. fakto, bet ir pats savarankiškai parodė vietą prie namų bei vietą miesto pakraštyje (2 t., b. l. 92, 93), kurios nukentėjusioji nebuvo nurodžiusi, taigi ji negalėjo būti žinoma ir parodymų patikrinimo vietoje procesinį veiksmą atlikusiam tyrėjui D. Z..

18. Aptartos aplinkybės, patikimai paneigiančios nuteistojo iškeltą versiją dėl ikiteisminio tyrimo metu daryto spaudimo prisipažinti dėl to, ko nuteistasis nepadarė, nukentėjusiosios V. G. dėl esminių šiai bylai aplinkybių neprieštaringi parodymai, atitinkantys rašytinius bylos duomenis bei tai, kad būtent ikiteisminio tyrimo metu nuteistojo duoti parodymai sutampa su nukentėjusiosios nurodytomis aplinkybėmis bei rašytiniais bylos duomenimis, leido teismui L. G. pozicijos dėl kaltės pripažinimo pakeitimą pagrįstai vertinti kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės ir vadovautis ne nagrinėjant bylą teisme, o ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Būtent ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjai, kaip ir tyrėjui, nuteistojo nurodytos, su nusikalstama veika susijusios faktinės aplinkybės atitinka visus kitus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir nukentėjusiosios viso proceso metu nuoseklius parodymus dėl to, kokiomis aplinkybėmis ir kokius veiksmus atliko nuteistasis L. G.. Nors iš tikrųjų skirtingu proceso metu nukentėjusiosios parodymai dėl tam tikrų aplinkybių (dėl automobilyje galimai buvusio dar vieno asmens, jos paėmimo ant rankų bute ar rūkant lauke, lytinių santykių prie automobilio, nusikalstamos veikos laiko) skyrėsi, dėl esminių L. G. veiksmų teisiniam vertinimui aplinkybių, t. y. dėl to, kad nuteistasis nukentėjusiąją išsinešė ir su ja lytiškai santykiavo prieš jos valią du kartus, nukentėjusioji buvo nuosekli ir kategoriška viso proceso metu. Atsižvelgiant į paminėta, taip pat į tai, kad neatitikimai nukentėjusiosios parodymuose buvo pašalinti ir faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės buvo nustatytos ir kitais bylos įdodymais, tarp jų ir nuteistojo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, paminėti nukentėjusiosios skirtingu proceso metu duotų parodymų neatitikimai jų objektyvumui ir patikimumui visumos aspektu, esminės reikšmės neturi.

19. Pagrindo nesivadovauti nukentėjusiosios parodymais neduoda ir ta aplinkybė, kad 2019 m. gruodžio 22 d. 14.45 val. nukentėjusiajai V. G. buvo nustatytas 2,76 promilės girtumas (1 t., b. l. 69). Nukentėjusioji nei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nei ikiteisminio tyrimo metu neneigė, kad įvykio metu buvo neblaivi, kad dėl neblaivumo ne viską detaliai atsimena ir į šią aplinkybę, vertinant jos parodymų patikimumą, priimant skundžiamą nuosprendį, buvo atsižvelgta. Pažymėtina, kad nukentėjusioji buvo apklausta ne tik 2019 m. gruodžio 22 d., bet ir 2019 m. gruodžio 31 d., 2020 m. vasario 12 d., 2021 m. balandžio 7 d., taip pat ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir, kaip minėta, dėl to, kad nuteistasis nukentėjusiąją išsinešė ir du kartus su ja automobilyje lytiškai santykiavo prieš jos valią, nukentėjusioji buvo kategoriška ir nuosekli, jos parodymai atitinka kitus bylos duomenis. Dėl to nukentėjusiosios neblaivumą vertinti kaip aplinkybę, savaime įrodančia nukentėjusiosios parodymų melagingumą, nėra pagrindo.

20. Nors nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoti parodymai savo turiniu nėra visiškai identiški, tai nėra pagrindas jų nepripažinti BPK 20 straipsnio reikalavimus atitinkančiais įrodymais. Kaip minėta, dėl esminių šiai bylai aplinkybių nukentėjusiosios nurodytos aplinkybės nesiskyrė, o neesminiai neatitikimai, įvertinus nukentėjusiosios būklę įvykio metu (buvo apsvaigusi nuo alkoholio), subjektyvų gebėjimą įsiminti ir perteikti informaciją, taip pat įvertinus tai, jog nukentėjusioji davė parodymus apie patirtą seksualinę prievartą. t. y. apie situaciją, kuri jai buvo ypatingai nemaloni ir kėlė neigiamus dvasinius išgyvenimus, yra objektyviai pateisinami. Tuo labiau, kad neatitikimai nukentėjusiosios parodymuose, kaip minėta, buvo pašalinti ištyrus ir įvertinus kitus bylos duomenis (nuteistojo, liudytojų parodymus, rašytinius bylos duomenis). Skunde akcentuojama aplinkybė, kad nukentėjusiosios sutuoktinis (nuteistojo tėvas) apelianto motinos prašė pinigų už tai, kad nesikreiptų į policiją, esant byloje pakankamai patikimų nuteistojo kaltės įrodymų, nukentėjusiosios parodymų patikimumo vertinimui reikšmės neturi ir L. G. padarytos nusikalstamos veikos fakto bei jo kaltės nepaneigia.

21. Konstatuojama, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai vertinant įrodymus nebuvo padaryti, teismas teisingai nustatė L. G. veiksmuose visus, tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius BK 149 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius. Pagal BK 149 straipsnio 1 dalį išžaginimas – tai lytinis santykiavimas su žmogumi prieš jo valią, panaudojant fizinį smurtą, grasinant tuoj pat jį panaudoti, kitaip atimant galimybę priešintis ar pasinaudojant bejėgiška nukentėjusio asmens būkle. Esminis išžaginimo požymis, skiriantis jį nuo nenusikalstamų veikų, yra tas, kad lytiškai santykiaujama prieš nukentėjusio asmens valią, t. y. nesutinkant vienam iš asmenų, dalyvaujančių lytiškai santykiaujant. Vieno iš asmenų nesutikimas turi būti aiškiai išreikštas ir kaltininkas turi suvokti kito asmens nesutikimą. Asmens nesutikimas gali būti išreikštas žodžiais – pasakant apie lytinių santykių nenorą, šaukiant pagalbos – arba kitokio pobūdžio veiksmais – verkiant, atstumiant kaltininką, stengiantis nuo jo pabėgti arba kitais būdais. Tais atvejais, kai kaltininkas nukentėjusiojo valiai palaužti naudoja fizinį smurtą, grasinimus arba pasinaudoja bejėgiška nukentėjusiojo būkle, tame tarpe ir bejėgiška būkle dėl apsvaigimo nuo alkoholio, nukentėjusysis gali išoriškai neišreikšti savo nesutikimo dėl panaudoto prieš jį smurto, sukelto skausmo poveikio ar baimės patirti fizinį smurtą, ar bejėgiškos būklės, tačiau kaltininkas turi suvokti, kad lytiniai santykiai vyksta prieš nukentėjusiojo valią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-127/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-16-895/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-441-677/2016 ir kt.).

22. Byloje surinkti, pirmosios instancijos teismo betarpiškai ištirti ir įvertinti, bei šioje nutartyje dar kartą aptarti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad L. G., prieš nukentėjusiosios V. G. valią išsinešęs ją iš namų ir įsodinęs į automobilį, su ja du kartus lytiškai santykiavo nesant nukentėjusiosios sutikimo lytiniams santykiams ir nuteistajam tai aiškiai suprantant. Neabejotina, kad nukentėjusiosios prašymas liautis, klausimai „ką tu čia darai“, „už ką“, kojų sulenkimas bandant įspirti, atstumti nuteistąjį, leido nuteistajam aiškiai suprasti, jog lytinių santykių nukentėjusioji su juo nenori. Šią aplinkybę pripažino ir pats nuteistasis. Tai, kad nukentėjusioji nesipriešino aktyviais veiksmais – nešaukė, nebandė bėgti, nenaudojo nuteistojo atžvilgiu fizinės jėgos – išvados, kad nukentėjusioji lytinių santykių nenorėjo, nepaneigia. Tuo labiau, kad nukentėjusioji įvykio metu buvo stipriai apgirtusi (nusikalstama veika padaryta 2019 m. gruodžio 22 d. apie 5-6 val.,14.45 val. jai nustatytas 2,76 promilės girtumas) ir tai neabejotinai turėjo įtakos nukentėjusiosios galimybei aktyviai priešintis su ja atliekamiems prievartiniams veiksmams, tačiau savo elgesiu ir žodžiais nukentėjusioji vis tik leido suprasti, kad lytinių santykių su nuteistuoju nenori. Išžaginimas yra baigtas nusikaltimas nuo lytinio akto pradžios, todėl nuteistojo keliama versija, kad lytinio akto jis nebaigė, nes nepavyko susijaudinti, nukentėjusiajai tvirtinant, kad nuteistasis lytinę varpą buvo įvedęs į jos makštį ir nuteistajam to nepaneigus, padarytos veikos, kaip baigto nusikaltimo, kvalifikavimo teisingumo nepaneigia. Taigi jokių pagrįstų abejonių dėl L. G. veikos kvalifikavimo pagal BK 149 straipsnio 1 dalį teisingumo, jo kaltės padarius šią nusikalstamą veiką, nekyla. Nuteistasis L. G. pagrįstai pripažintas kaltu dėl BK 149 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo.

23. Pagrįstai pripažinus nuteistąjį kaltu dėl BK 149 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo, bausmė nuteistajam paskirta ir individualizuota nepažeidžiant BK 54, 62 straipsnio nuostatų. Paskirta bausmė savo rūšimi (laisvės atėmimas) ir dydžiu (mažesnė, negu vidurkis), įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis sunkus nusikaltimas), tai, kad nuteistasis poziciją dėl kaltės pripažinimo teisme pakeitė, savo kaltę neigė, nesigailėjo, į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą bei tai, kad nustatytos dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės, įvertinus informaciją apie ankstesnius nuteistojo teistumus (teistas 8 kartus), nėra aiškiai per griežta ar neproporcinga padaryto nusikaltimo pavojingumui, nuteistojo asmenybei. Civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti klausimas išspręstas teisingai, įvertinus nukentėjusiosios patirtus neigiamus dvasinius išgyvenimus, jų pobūdį, trukmę, atsižvelgus į Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse išskirtus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijus ir nelaikytina aiškiai per didele.

24. Nuteistojo apeliaciniame skunde naujos aplinkybės, faktai ar duomenys, kurie nebuvo žinomi nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir liko šio teismo neištirti ir neįvertinti, nėra nurodyti. Skundas iš esmės yra paremtas apelianto subjektyviu įsitikinimu, kad pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus, faktinę konflikto situaciją vertino neteisingai, tačiau teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, įrodymų vertinimo klaidų ar kitų esminių BPK pažeidimų nenustatė Apeliacinio skundo argumentai nuosprendyje padarytų išvadų dėl L. G. kaltės nepaneigia ir nesudaro pagrindo jo atžvilgiu priimti naują išteisinamąjį nuosprendį. Konstatuojama, kad Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 9 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas galioti. Nuteistojo apeliacinis skundas, nenustačius įrodymų vertinimo klaidų ar kitų esminių proceso pažeidimų, dėl kurių būtų pagrindas nuteistąjį pagal BK 149 straipsnio 1 dalį išteisinti, atmetamas.

25. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, teikiant teisinę pagalbą nuteistajam L. G., kurias sudaro 80 Eur (4 t., b. l. 77). Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos taikomos ir nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Tačiau išlaidų advokato paslaugoms apmokėti klausimą sprendžiant apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas taip pat į tai, ar nuteistasis buvo informuotas apie tokių išlaidų išieškojimo iš jo galimybę.

26. Baudžiamoji byla nagrinėjama pagal nuteistojo apeliacinį skundą. Nuteistasis L. G. apie galimybę išieškoti iš jo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidas buvo informuotas išsiunčiant jam Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 24 d. nutartį dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkto gynėjo paskyrimo nuteistajam (4 t., b. l. 75, 76). Apie tai, kad buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas gynėjas ir yra gauta pažyma dėl išlaidų, proceso dalyviai buvo informuoti ir 2022 m. vasario 9 d. apeliacinės instancijos teismo posėdyje (4 t., b. l. 83). Tačiau kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, nuteistasis L. G. dėl gynybos nagrinėjant bylą apeliacine tvarka Kauno apygardos teisme susitarimą sudarė su advokatu Mindaugu Skruibiu (4 t., b. l. 58). Advokatas nagrinėjant bylą apeliacine tvarka 2022 m. vasario 9 d. teismo posėdyje dalyvavo, dėl to valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas gynėjas advokatas R. B. buvo atleistas nuo dalyvavimo teismo posėdyje (4 t., b. l. 83). Atsižvelgiant į aptartus duomenis, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo L. G. apeliacinį skundą atmesti.

Iš nuteistojo L. G. 80 (aštuoniasdešimt) Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų neišieškoti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.