- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-08
- Bylos Nr.
- e2A-381-254/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolia Indreikienė, Marius Bartninkas, Dalė Burdulienė
- Ieškovas
- mažosios bendrijos „Autoregis“
- Atsakovas
- A. D.
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei „Adauta“
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Dalės Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolios Indreikienės,
rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės mažosios bendrijos „Autoregis“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės mažosios bendrijos „Autoregis“ ieškinį atsakovui A. D., trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Adauta“ dėl vartojimo ginčo nagrinėjimo iš esmės ir teisės pripažinimo, dalyvaujant išvadą teikiančiai institucijai Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai,
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė MB „Autoregis“ kreipėsi į teismą prašydama ginčą dėl automobilio BMW 116 pirkimo–pardavimo sutarties tarp ieškovės ir atsakovo A. D. tinkamo įvykdymo nagrinėti iš esmės; panaikinti 2019 m. spalio 29 d. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos nutarimą Nr. 10-2740; atmesti atsakovo A. D. prašymą atlyginti 1 279,76 Eur automobilio remonto išlaidas.
2. Nurodė, kad 2019 m. birželio 6 d. pirkimo–pardavimo sutartimi ieškovė pardavė, o atsakovas įsigijo transporto priemonę BMW 116, indentifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini). 2019 m. birželio 14 d. ieškovė gavo atsakovo pretenziją dėl nupirkto automobilio trūkumų. Ieškovė su atsakovo pretenzija nesutiko, nes atsakovas nepateikė specialistų išvados, kuri patvirtintų teiginius apie automobilio gedimus. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija, išnagrinėjusi atsakovo prašymą, 2019 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. 10-2740 iš dalies patenkino vartotojo A. D. reikalavimus, pripažino pagrįstu reikalavimą atlyginti automobilio remonto išlaidas (1 279,67 Eur), likusią reikalavimo dalį atlyginti remonto išlaidas ir sumažinti automobilio kainą (700 Eur) atmetė. Ieškovė nesutinka su šiuo komisijos nutarimu. Techninės apžiūros metu automobilis yra ne tik apžiūrimas vizualiai, kaip nurodyta komisijos nutarime, bet ir patikrinama automobilio techninė būklė, sistemų, agregatų ir mazgų veikimas bei ar efektyvumas atitinka techninius reikalavimus. Šiuolaikinių automobilių kuro sistemos gaminamos iš nerūdijančio plieno arba medžiagų, kurių neveikia korozija. Atliekant atsakovo pirkto automobilio techninę apžiūrą, išorinės kuro sistemos pažeidimų nefiksuota, variklio išmetamų teršalų kiekis neviršijo nustatytų reikalavimų, techninės apžiūros metu konstatuota, kad automobilis atitinka visus keliamus techninius reikalavimus ir jam leidžiama dalyvauti eisme. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad iš ieškovės įsigyto automobilio kuro sistema yra sugadinta ir kad ją reikia keisti. O pateikti kuro sistemos detalių įsigijimo ir darbų apmokėjimo dokumentai neįrodo, kad kuro sistema sugedusi. Prieš parduodant automobilį jo variklis veikė be trikdžių, todėl staigaus kuro sistemos gedimo priežastimi galėjo būti tai, kad atsakovas įsipylė nekokybiško kuro pakeliui iš Kretingos į Kauną.
3. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad UAB „Dizrida“ sąskaitoje faktūroje matosi automobilio valstybinis numeris, automobilio pavadinimas, automobilio identifikavimo Vin kodas, išvardintos pateiktos detalės bei gedimo priežastys: bake kuras su vandeniu, siurblio ašis surūdijusi, purkštukai visi neremontuojami, sistemoje visur rūdys. Eilinės automobilio techninės apžiūros metu specialistas negali konstatuoti automobilio trūkumų, susijusių su kuro sistemos gedimais. Tokiam automobilio trūkumui nustatyti reikalingos specialios žinios ir serviso apžiūra. Nuo ieškovės aikštelės, kurioje pirko automobilį, iki automobilių techninės apžiūros centro, kurioje buvo atliekama automobilio apžiūra, buvo apie 400 metrų. Automobiliui nuvažiavus šį atstumą, nesant didesnės apkrovos, didesnio akseleratoriaus spustelėjimo ir kuro sistemos intensyvaus darbo, kol visos rūdys bei vanduo buvo intensyviai neišjudinti, automobilio būklė galėjo atitikti reikalavimus. Kuro išmetimo parodymai ir kuro sistemos surūdijimas bei vanduo yra skirtingi parametrai, specialistų negalėjo būti pastebėti išoriškai ar klausant akustinio variklio darbo, tai yra neįmanoma neišardžius tam tikrų automobilio mazgų bei detalių. Problemos prasidėjo sistemai gavus stipresnės apkrovos ir įpusėjus kelionę iš Kretingos į Kauną. Automobilis naudotas 5 metus, todėl jis turėtų važiuoti be jokių gedimų. Ieškovė užsiima automobilių prekyba. Ieškovė neinformavo atsakovo, jog automobilis turėjo įvykį, kas galėjo lemti atsakovo sprendimą jį pirkti. Atsakovas įsigijęs automobilį patyrė moralinės žalos, todėl žalos atlyginimui reikalavo apmokėti automobilio aptarnavimo sąskaitas už einamąjį aptarnavimą – tepalų keitimą, kuro filtrą, tepalo filtrą, salono filtrą, diagnostiką, ratų suvedimą ir kt.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės atsakovui 1 279,67 Eur automobilio remonto išlaidas.
5. Teismas nustatė, kad atsakovas siekė įsigyti automobilį savo asmeniniams poreikiams tenkinti, turėdamas lūkestį, jog įsigyjamas automobilis yra tinkamas naudoti, nereikalaujantis papildomų išlaidų. Parduotas automobilis buvo beveik 6 metų senumo, pirmosios registracijos data 2013 m. rugsėjo 30 d. Bet jam buvo atlikta privalomoji techninė automobilio apžiūra ir ieškovė sutartyje nurodė, jog automobilis turi tik vairo mechanizmo trūkumų. Atsakovas manė, jog perka geros būklės automobilį, tačiau iškart po įsigijimo pradėjo aiškėti automobilio trūkumai. Pasireiškus automobilio trūkumams, atsakovas dėl automobilio remonto kreipėsi į UAB „Autobroliai“, UAB „Greitos dalys“, UAB „Augenera“, UAB „Dizrida“. Buvo nustatyta, kad automobilis buvo nekokybiškai perdažytas, pakeistos detalės yra neoriginalios, o UAB „Dizrida“ nustatė, kad visa kuro sistema yra surūdijusi iš vidaus ir ją reikia keisti. Ginčas byloje kilo iš esmės dėl automobilio kuro sistemos defektų remonto išlaidų atlyginimo (1 279,67 Eur). UAB „Dizrida“ atliktos patikros metu gautos išvados patvirtino, kad automobilio kuro sistema buvo su defektais. UAB „Dizrida“ sąskaitoje faktūroje matėsi automobilio pavadinimas, automobilio identifikavimo Vin kodas, todėl nebuvo abejonių, kad ginčo automobiliui buvo atliktas remontas. Teismas atmetė ieškovės argumentą, kad kuro sistemą sugadinti galėjo netinkamos kokybės kuras. Netinkamos kokybės kuras negalėjo lemti kuro sistemos surūdijimo per tokį trumpą laikotarpį, nuo automobilio įsigijimo. Teismas laikė pagrįstu atsakovo argumentą, kad automobilio rida 2017 m. gruodžio 24 d. buvo 139 584 km, 2019 m. birželio 6 d. – 139 636 km, taigi per 1,5 metų automobilis buvo nuvažiavęs tik 52 km. Todėl tikėtina, kad kuro sistemos defektus lėmė tai, kad automobilis nebuvo naudojamas ilgą laiką, po to kai 2017 m. gruodžio 24 d. Prancūzijoje patyrė žalą 5 000 – 10 000 Eur sumos ribose (Carvertical duomenys). Atsižvelgęs į trūkumų nustatymo laiką, į tai, kad nėra duomenų apie netinkamą automobilio eksploatavimą, į trūkumų kiekį, jų pobūdį (trūkumai nėra akivaizdūs, nes automobilis nepakeitus kuro sistemos negali būti naudojamas), teismas sprendė, kad automobilis negali būti pripažintas tinkamos kokybės, nes jis neatitinka įprastų tokioms prekėms keliamų reikalavimų ir pagrįstų atsakovo (vartotojo) lūkesčių. Kitus remonto darbus, nurodytus UAB „Autobroliai“ PVM sąskaitoje faktūroje AUT Nr. 2197, (pvz., alyvos ir kt. keitimas), teismas laikė einamaisiais automobilio remonto darbais. Ieškovei turėjo būti žinomi automobilio trūkumai, nes automobilį ieškovė įsigijo iš trečiojo asmens UAB „Adauta“ ir tą pačią dieną pardavė atsakovui. Teismas pažymėjo, kad automobilio 2019 m. birželio 6 d. pirkimo–pardavimo sutartyje, sudarytoje tarp ieškovės ir UAB „Adauta“, nurodyti automobilio trūkumai. Automobilį ieškovė iš trečiojo asmens įsigijo už 4 500 Eur sumą, o atsakovui, nenurodydama jo trūkumų, pardavė už 6 700 Eur sumą, todėl tokį atsakovės elgesį laikė nesąžiningu. Teismas pažymėjo, kad privalomoji techninė automobilio apžiūra nelaikytina įrodymu, patvirtinančiu automobilio trūkumų nebuvimą, nes ji nėra skirta atskleisti visus galimus automobilio trūkumus. Automobilio trūkumai nustatyti po 3 dienų po jo pardavimo, jie nėra akivaizdūs, todėl ieškovei kilo pareiga paneigti atsakomybės už parduodamo daikto kokybę prezumpciją, t. y. ieškovė turėjo pareigą pateikti įrodymus, kad nustatyti automobilio trūkumai atsirado dėl atsakovo (pirkėjo) kaltės, tačiau tokių įrodymų byloje nepateikė.
6. Teismas nurodė, kad nesprendžia Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo, nes kreipimasis į teismą po vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nelaikomas šios institucijos sprendimo apskundimu. Teismas ginčą sprendė iš esmės, kadangi inicijavus ginčą teisme minėtos tarnybos nutarimo teisinė galia nustoja veikti įstatymo pagrindu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Apeliaciniu skundu ieškovė MB „Autoregis“ (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Paskirti byloje ekspertizę atsakyti į klausimus, pateiktus pirmosios instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad UAB „Autobroliai“, UAB „Greitos dalys“, UAB „Augenera“ nustatė, jog automobilis buvo nekokybiškai perdažytas, pakeistos detalės yra neoriginalios, nes tokių duomenų byloje nėra. Byloje yra tik šių bendrovių sąskaitos faktūros už automobilio detales. Tik automobilio remonto užsakymo serija PAU Nr. 003750 nurodoma, kad „bake kuras su vandeniu, siurblio ašis surūdijusi, purkštukai visi blogi (neremontuojami), sistemoje visur rūdys“. Teismas nurodydamas, kad automobilis blogai perdažytas ir pakeistos neoriginalios detalės, rėmėsi atsakovo teiginiais, nepagrįstais objektyviais duomenimis, juolab, kad ginčo dėl nekokybiškai perdažyto automobilio ir sudėtų neoriginalių detalių, nebuvo.
7.2. Teismas nepagrįstai sprendė, kad kuro sistemos defektą lėmė tai, kad automobilis nebuvo naudojamas ilgą laiką. Teismas nėra technikos srities specialistas ir neturi autotechninės srities specialisto išvados. Tam reikalingos specialios žinios. Teismas pasivadovavo prielaida, kad automobilis iš UAB „Adauta“ ieškovei buvo nupirktas su defektais. Ieškovė nežino, kodėl sutartyje su UAB „Adauta“ buvo pažymėti nurodyti trūkumai. Mano, kad UAB „Adauta“ norėjo apsidrausti nuo galimų pirkėjo pretenzijų ateityje dėl automobilio kokybės. Ieškovė teismui paaiškino, kad dėl šių aplinkybių reikėtų teirautis UAB „Adauta“, tačiau teismas to nepadarė. Aplinkybė, kad atlikus automobilio techninę apžiūrą jam buvo leista dalyvauti eisme patvirtina, jog UAB „Adauta“ nurodyti automobilio trūkumai buvo fiktyvūs. Nelogiška, kad ieškovei nepranešus atsakovui apie UAB „Adauta“ automobilio pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytus automobilio trūkumus, jie laikomi paslėptais. Automobilio techninė apžiūra paneigė egzistavus nurodytus trūkumus, nes jų nebuvo. Ginčas teisme buvo dėl automobilio kuro sistemos gedimo, tačiau automobilio pirkimo–pardavimo sutartyje su UAB „Adauta“ tokio gedimo nebuvo. Tai neleidžia ieškovė laikyti nesąžininga.
7.3. Nagrinėdamas bylą teismas turėjo išankstinę nuomonę, kuri lėmė ieškovei nepalankaus sprendimo priėmimą. Ieškovė abejojo atsakovo sąžiningumu, todėl kreipėsi į oficialų BMW atstovą UAB „Krasta auto“, kuri patvirtintų ar paneigtų, kad ginčo automobilio kuro sistema buvo surūdijusi viduje. Taip pat išsiaiškinti, ar kuro purkštukai, atsakovo pateikti fotonuotraukose, yra ginčo automobilio. Gavo atsakymą, kad šią informaciją ieškovei suteiktų, jeigu to pareikalautų teismas. Tačiau teismas tokį ieškovės prašymą atmetė, nurodydamas, kad reikalinga ekspertizė. Ieškovei pasiūlius specialių autotechninių žinių turintį asmenį ekspertizei atlikti ir sutinkant už ją sumokėti, teismas rezoliucija pareikalavo šalių nuomonės, tačiau paskutiniame teismo posėdyje prašymo netenkino, motyvuojant pakankamų duomenų buvimu byloje. Ieškovė turi pagrįstą abejonę teismo nešališkumu, nes teiginys, kad byloje ir be ekspertizės pakanka duomenų, leidžia daryti išvadą, kad teisėja, neištyrusi visos bylos ir neišėjus priimti sprendimo, jau turėjo nuomonę ir susiformavusį ieškovei nepalankų sprendimą. Teismas nurodė, kad ieškovė turėjo pareigą pateikti įrodymus, siekiant nustatyti, ar automobilio trūkumai atsirado dėl atsakovo kaltės, tačiau teismas atmetė ieškovės prašymą išreikalauti šiuos įrodymus. Ieškovė nėra ikiteisminio tyrimo įstaiga ir neturi teisinių svertų savarankiškai rinkti įrodymus.
7.4. Teismas pažeidė bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principą, kad įrodinėja tas, kas teigia. Šiuo atveju visa įrodinėjimo našta teko ieškovei. Atsakovas nuo jos buvo atleistas. Atsakovo teisme buvo prašoma paaiškinti, ką reiškia kuro purkštukų testo lentelėje surašyti skaičiai, rodmenys, iš kurių vienas buvo apibrauktas tušinuku, tačiau atsakovas to negalėjo paaiškinti. Byloje nebuvo ir serviso, atlikusio kuro purkštukų testą, paaiškinimo dėl šių rodmenų. Atsakovas taip pat nenurodė, ar kuro purkštukų numeris yra individualus šiam automobiliui ar modeliui, kad būtų galima patvirtinti ar paneigti, kad šie purkštukai išimti iš ginčo automobilio. Atsakovas atsakė, kad šiuos duomenis galima gauti iš BMW centro, tačiau pats jų teismui nepateikė. Ieškovė nėra tikra, kad purkštukai pateikti atsakovo foto nuotraukose, yra ginčo automobilio. Atsakovas teigė, kad automobilio bake buvo šiukšlių, lapų, tačiau tai patvirtinančių duomenų nepateikė. Tokių duomenų nėra ir autoserviso išvadoje. Be to, žiūrint į nespalvotas foto nuotraukas, negalima tvirtinti, kad rūdys iš tiesų yra matomos. Teismui nekėlė abejonių atsakovo sąžiningumas, kai jis be kuro sistemos remontui išleistų pinigų papildomai prašė kompensuoti išlaidas už salono filtrą, alyvos filtrą, rato guolį, šių detalių keitimą, ratų suvedimą. Esant skirtingam proceso šalių elgesio vertinimui, ieškovė suabejojo teismo nešališkumu ir objektyvumu.
7.5. Prielaidas abejoti teismo išvadomis dėl automobilio gedimo priežasties sudaro Vilniaus Gedimino technikos universiteto Automobilių inžinerijos katedros preliminari išvada, kuri paneigia atsakovo teiginius, kad kuro bake buvo šiukšlių, kuro sistema surūdijusi iš vidaus. Atsakovas nė karto nagrinėjant bylą nenurodė, kad automobilio variklis sunkiai pasileido. Tai leidžia abejoti degalų purkštuvų testų rezultatų patikimumu, teismo padarytomis išvadomis. Esant teismo nurodytoms aplinkybėms prieštaraujančioms preliminarioms išvadoms, ekspertizės skyrimas yra būtinas, nes ji padės nustatyti svarbias automobilio gedimo aplinkybes. Išvados neteikė pirmosios instancijos teismui, nes teismo prašė skirti byloje ekspertizę.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas A. D. prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą ir prašymą skirti ekspertizę. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Teismas pagristai rėmėsi atsakovo teiginiais teisme, nes jis prisiekė sakyti tiesą bei pateikti tik teisingą informaciją. Atsakovo suteikta informacija teismui parodė ieškovės nesąžiningus veiksmus, parduodant klientui prekę, nenurodant pirkimo–pardavimo sutartyje automobilio trūkumų. Po išsamaus automobilio tikrinimo, automobilio trūkumų pastebėjo daug daugiau: palikta daugybė deformacijos vietų po įvykio, dažai lupasi nuo kai kurių detalių, detalės yra nuo kito automobilio, nes yra kitos spalvos; vanduo per nesandarumus bėga į automobilio vidų per drėgną orą ir t.t. Tai yra informacija, kurios dalis paaiškėjo po pirmojo apsilankymo UAB „Autobroliai“. Nors dėl šių automobilio trūkumų atsakovas ieškovei reikalavimų nereiškė, tačiau ieškovė neneigė aplinkybių dėl automobilio nekokybiško perdažymo, nekokybiško atstatymo po įvykio, nekokybiškų sudėtų neoriginalių detalių.
8.2. Teismas teisingai sprendė, kad kuro sistemos defektą tikėtina lėmė tai, kad automobilis nebuvo naudojamas ilgą laiką. Pagrindinė kuro sistemos neveikimo priežastis yra detalių korozija, kuri pasireiškia per ilgą laiką, sąlygojant netinkamų aplinkybių, kurios tikėtina ir turėjo lemiamą įtaką korozijai. Nelogiškas ieškovės argumentas, jog nebūdamas technikos srities specialistu ir neturint autotechninės srities specialisto išvados, teismas tokios išvados daryti negalima. Jei automobilis stovėjo netinkamai, atviroje vietovėje po autoįvykio, drėgmė galėjo skverbtis visame automobilyje ilgą laiko tarpą, dėl ko atsirado automobilio kuro sistemos korozija. Kadangi automobilis patyrė stiprius smūgius iš priekio ir galo, vanduo galėjo į kuro sistemą patekti pro bet kur, galimai per kuro baką, ar jo įtrūkusias, sulūžusias dalis. Rastos šiukšlės ir lapai patvirtina, jog automobilis nuo gamtos jėgų nebuvo izoliuotas. Nepagrįsti ieškovės teiginiai, jog informacija iš įmonės „Carvertical“ yra nepatikima. Ši kompanija specializuojasi automobilių istorijos srityje, sudariusi sutartis su daugelio pasaulio šalių draudimo kompanijomis, iš ten turi tikslią, patikimą bei išsamią informaciją apie automobilius. Įmonė yra labai populiari Lietuvoje, ji žinoma kaip patikima, norint sužinoti apie automobilį daugiau duomenų.
Šalies argumentai
8.3. Ieškovė žinodama apie automobilio trūkumus privalėjo juos nurodyti atsakovui. Ieškovė automobilį iš UAB „Adauta“ nupirkto su defektais, o atsakovui pardavė tą pačią dieną šių defektų nenurodant, todėl elgėsi nesąžiningai, nors tokią informaciją nurodyti sutartyje turėjo ne teisę, bet pareigą. Automobilio trūkumai, kurie kelia nepatogumų naudotis daiktu ir sumažina daikto naudingumą, paaiškėjo po sutarties sudarymo, todėl tokios daikto savybės, pagrįstai laikomos paslėptais daikto trūkumais. Esminis nesąžiningo pardavėjo bandymas nuslėpti tikrąją automobilio būklę yra tai, kad šalių sutartyje nebuvo pateikta informacija, jog automobilis yra turėjęs eismo įvykį.
8.4. Teismas teisingai pasisakė dėl techninės automobilio apžiūros. Privalomoji techninė automobilio apžiūra nėra skirta atskleisti visus galimus automobilio trūkumus, ji skirta tik įvertinti automobilio būklę saugumo požiūriu, suteikiant galimybę jį naudoti eisme, todėl ir atitinkantis techninius reikalavimus automobilis gali būti pripažintas neatitinkančiu kokybės reikalavimų, todėl nelaikytina įrodymu, patvirtinančiu automobilio trūkumų nebuvimą. Šiuo klausimu pasisakė ir Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, nurodydama, jog galiojanti automobilio techninė apžiūra nereiškia, jog jis neturi paslėptų defektų. Kauno techninės apžiūros centro specialisto išvadoje nurodoma, kad eilinės techninės apžiūros metu nėra tikrinamos automobilio sistemų vidinės dalys.
8.5. Teismo sprendimas neskirti ekspertizės buvo teisingas ir pagrįstas, kadangi byloje yra pakankamai objektyvių įrodymų, patvirtinančių atsakovo pagrįstą reikalavimą padengti automobilio kuro sistemos sutvarkymo patirtas išlaidas, t. y. UAB „Dizrida“ purkštuvų testo išvados, UAB „Dizrida“ papildomos testo išvados, Kauno techninės apžiūros centro specialisto išvados, trečiojo asmens UAB „Adauta“ gauta medžiaga, jog automobilis ieškovei parduotas su defektais, atsakovo pateiktos papildomos kuro sistemos fotonuotraukos. Ieškovės pateikti klausimai įmonei UAB „Krasta auto“ yra neesminiai ir iš esmės nieko nekeičiantys, nepaneigiantys UAB „Dizrida“ nurodytų automobilio gedimų. UAB „Dizrida“ yra viena didžiausių ir kompetetingiausių įmonių dyzelinių mašinų remonto srityje Kaune, tad abejoti specialistų pateikta informacija yra ieškovės bandymas vengti atsakomybės. Teismui pateiktos geros kokybės spalvotos fotonuotraukos, kuriose akivaizdžiai matosi visa automobilio kuro sistemos korozija detalių vidinėse dalyse, detalių visuma su jiems priklausančiais identifikaciniais kodais. Ieškovei nėra aiškūs purkštuvų testo rezultatų tam tikri skaičiai testo išvadose. Tačiau testo išvadose suprantamai paaiškinta žodžiais, kad automobilio kuro sistema yra negera. Ankstesnis atsakovo siūlymas ieškovei dėl automobilio ekspertizės nebuvo aktualus, geranoriškai išspręsti klausimą nesikreipiant į teismą nepavyko. Ieškovė turėjo galimybę netrukdomai rinkti įrodymus, kreiptis į automobilių tvarkymo srityje panašios kompetencijos įmonę, ekspertus be teismo prašymo (ne tik į UAB „Krasta auto“, kuriems reikėjo teismo prašymo), bet to vilkindama procesą nedarė.
8.6. Atsakovas prašė atlyginti automobilio einamojo aptarnavimo (tepalų keitimą, kuro filtrą, tepalo filtrą, salono filtrą, diagnostiką, ratų suvedimą it t.t.) išlaidas kaip padarytą moralinę žalą, kurią patyrė įsigijęs automobilį. Šio reikalavo VVTAT netenkino, nes dėl patirtos moralinės žalos atlyginimo atsakovas turėjo kreiptis atskirai, bet to nežinojo.
8.7. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Automobilių inžinerijos katedros preliminarios išvados pateikimo būtinybė neiškilo vėliau, ją ieškovė galėjo pateikti pirmosios instancijos teisme, todėl ji negali būti priimama. Kita vertus, eksperto preliminari išvada neleidžia abejoti, jog ginčo automobilio kuro sistema neatitinka įprastų tvarkingo automobilio kuro sistemos normų. Su eksperto teigimu, jog rūdys yra padengusios tik išorinius detalių paviršius, negalima sutikti. Pagrindiniai korozijos židiniai yra vidinėse detalių dalyse. Fotonuotraukose aiškiai nurodyta rodyklėmis, kurios nurodo korozijos židinius, vidinėse detalių dalyse. Nesuprantama, kaip eksperto vertinimu kuro siurblio ašis (aukšto slėgio kuro siurblio sudedamoji dalis), kuri funkcionuoja ir yra aukšto slėgio kuro siurblio viduje, tampa išorine kuro sistemos dalimi. Tokie prieštaringi ir neobjektyvūs doc. S. P. vertinimai, (prieštaraujant pačiam sau) sukelia pagrįstų abejonių dėl eksperto nešališkumo. Ekspertas toliau patvirtina duomenis gautus iš UAB „Dizrida“ serviso testo rezultatų lentelėje, kad purkštuvų testo rezultatai 3-4 kartus viršija leistinas normas, kartu patvirtindamas faktą, jog jie yra nesandarūs. Taip pat patvirtina aplinkybę, jog tokią vidinę kuro sistemos vidaus detalių koroziją akivaizdžiai lemtų tai, jeigu į baką pakliūtų didesnis kiekis vandens, kuris dėl didesnio tankio, lyginant su dyzelinu, nusėstų ant bako dugno, ir automobilio užvedimo sistema būtų bandoma automobilį užvesti. Tokiu atveju į visą degalų tiekimo sistemą pakliūtų vanduo, kuris pabuvęs sistemoje ilgesnį laiką ir galėtų sukelti koroziją. Primena, jog iš bylos medžiagoje esančių įrodymų bei aplinkybių, galima susidaryti pagrįstą nuomonę apie automobilio kuro sistemos nefunkcionalumą. Atsakovas akcentuoja nesandarią, blogą kuro padavimo sistemą, vidinių detalių koroziją. Nenagrinėjama tai, kas būtų jei šio automobilio kuro sistema būtų sandari ir funkcionuojanti. Ji tokia nėra, todėl apie tai negali būti prielaidų. Pažymi, kad atsakovas automobilį eksploatuoti turėjo galimybę tik kelionėje iš Kretingos į Kauną, kuomet jį nusipirko. Tad nepagrįsta preliminari eksperto nurodyta purkštuvų nesandarumo priežastis dėl dažno automobilio eksploatavimo apytuščiu baku. Ieškovės pateikti papildomi įrodymai įrodo, jog automobilis turėjo minėtus defektus iki atsakovui jį įsigyjant. Ieškovės nurodomi klausimai nėra esminiai, jie yra savaime suprantami, kad bet kurio automobilio kuro sistema gali būti paveikta korozijos, jog nėra jokių abejonių, kad purkštuvai fotonuotraukose pateikti atsakovo yra ginčo automobilio ir kt. Eksperto preliminarioje išvadoje nėra jokių su šiais klausimais susijusių pastebėjimų dėl to, kad jie yra savaime suprantami iš bylos medžiagos.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Adauta“ prašo patenkinti ieškovės apeliacinį skundą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Teismas nurodo, kad ieškovės elgesys laikytinas nesąžiningu, tačiau iš konteksto galima suprasti, kad teismas laiko nesąžiningu ne ieškovę, o atsakovą. Teismas preziumuoja, kad automobilis turėjo trūkumų, nes ieškovės ir trečiojo asmens pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyti automobilio trūkumai. Tačiau automobilis išvardintų trūkumu neturėjo, tai patvirtino automobiliui atlikta privalomoji techninė apžiūra. Jeigu automobilis būtų turėjęs šiuos trukumus, automobiliui tiesiog nebūtų leidžiama dalyvauti eisme, nes išvardinti automobilio trūkumai laikomi esminiais ir kelia pavojų eismo saugumui. UAB „Adauta“ sutinka su apeliaciniame skunde nurodyta automobilio trūkumų atsiradimo priežastimi. Trūkumai buvo pažymėti, kad jeigu jie tikrai būtų, ieškovė negalėtų reikšti pretenzijų UAB „Adauta“ dėl netinkamos kokybės daikto pardavimo, nes apie jokius, tame tarpe ir nurodytus, automobilio trūkumus UAB „Adauta“ nežinojo. Ji šio automobilio neeksploatavo, o nusipirko Prancūzijoje. UAB „Adauta“ ir ieškovė automobilio pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyti neva esantys trūkumai nebuvo ginčo teisme objektas. Ginčas vyko dėl šio automobilio kuro sistemos galimo gedimo, kuris sutartyje nėra pažymėtas. Todėl tuo pagrindu laikyti ieškovę nesąžininga yra neteisinga.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
11. Byloje nustatyta, jog 2019 m. birželio 6 d. tarp ieškovės MB „Autoregis“ ir atsakovo A. D. buvo sudaryta transporto priemonės BMW 116, indentifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartis, kurioje fiksuota, kad yra trūkumai automobilio vairo mechanizme. Prieš sudarant sutartį automobiliui buvo atlikta privalomoji techninė automobilio apžiūra. Po automobilio įsigijimo atsakovui vykstant namo iš Kretingos į Kauną automobilio prietaisų skydelyje atsirado įspėjimai apie įvairius gedimus, todėl atsakovas kreipėsi į servisą dėl automobilio patikros ir 2019 m. birželio 10 d. pretenzija kreipėsi į ieškovę dėl automobilio defektų. Ieškovė 2019 m. birželio 27 d. raštu nurodė, kad netenkins pretenzijoje nurodytų reikalavimų, nes nėra jos kaltės. Atsakovas 2019 m. birželio 27 d. pateikė Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai (toliau VVTAT) prašymą dėl įgyto naudoto automobilio netinkamos kokybės. 2019 m. spalio 29 d. VVTAT sprendimu nutarė iš dalies patenkinti vartotojo reikalavimą, pripažįstant pagrįstu reikalavimą atlyginti 1 279,67 Eur automobilio remonto išlaidas, o likusią 700 Eur reikalavimo dalį dėl automobilio remonto išlaidų atlyginimo ir automobilio pardavimo kainos sumažinimo pripažino nepagrįstu ir atmetė. Nesutikdama su VVTAT išvada ieškovė kreipėsi į teismą dėl ginčo išsprendimo iš esmės. Byloje kilo ginčas dėl automobilio kuro sistemos defektų remonto išlaidų atlyginimo (1 279,67 Eur). Pirmosios instancijos teismas priteisė iš ieškovės atsakovui 1 279,67 Eur automobilio remonto išlaidas. Atsakovas su tokiu sprendimu nesutinka, dėl jo pateikė apeliacinį skundą ir prašo skundžiamą sprendimą panaikinti, ieškinį atmesti.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
12. Ieškovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naują įrodymą – Vilniaus Gedimino technikos universiteto Automobilių inžinerijos katedros 2020 m. gruodžio 7 d. preliminarią išvadą dėl automobilio BMW 116 ((duomenys neskelbtini)) gedimo. Nurodė, kad ši išvada sudaro pagrindą suabejoti teismo išvadomis dėl automobilio gedimo priežasties. Šio įrodymo pirmosios instancijos teismui nepateikė todėl, kad byloje buvo pareikštas prašymas dėl ekspertizės skyrimo. Teismas sutiko, kad byloje gali būti skiriama ekspertizė, pasiūlė šalims pateikti savo klausimus ekspertui, tačiau ekspertizės nepaskyrė. Be to, teismas atmetė ieškovės prašymą išreikalauti iš UAB „Krasta auto“ duomenis, motyvuodamas tuo, kad ekspertizė atsakys į ieškovės klausimus, kuriuos ji užduoda UAB „Krasta auto“.
13. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad šioje teisės normoje nustatytas ribojimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui, kartu nustatytos ribojimo išlygos. Teismų praktikoje ribojimo išlygos išaiškintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktą). Be to, kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog, priimant naujus įrodymus, būtina užtikrinti priešingos bylos šalies teisę pasisakyti dėl naujų įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018, 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-421/2021).
14. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantės nurodytos aplinkybės, kuriomis ji grindžia savo prašymą dėl pateikto naujo įrodymo priėmimo, teikia pagrindą išvadai, kad ji nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise, jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, nes naujas įrodymas pateiktas su apeliaciniu skundu, atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą įvertino jo turinį, 2020 m. gruodžio 7 d. preliminarioje išvadoje atsakoma į klausimus, kurie buvo ieškovo keliami bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl teisėjų kolegija priima šį įrodymą ir vertins kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
Dėl ekspertizės skyrimo
15. Apeliaciniame skunde ieškovė suformulavo prašymą paskirti byloje ekspertizę. Bylos duomenys patvirtina, kad 2020 m. kovo 2 d. vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu teismas atkreipė byloje dalyvaujančių asmenų dėmesį į tai, kad byloje keliami klausimai, į kuriuos galėtų atsakyti ekspertai, tačiau ieškovės atstovas abejojo jos paskyrimo tikslingumu, kadangi automobilio gedimai sutaisyti. Ieškovė 2020 m. balandžio 17 d. rašte (DOK-46553) suformulavo klausimus BMW atstovui „Krasta auto“, prašydama teismo juos užduoti šiam atstovui. Teisėja 2020 m. balandžio 20 d. rezoliucija pasiūlė svarstyti klausimą dėl ekspertizės skyrimo. Apie teisėjos rezoliucijos turinį ieškovė informuota 2020 m. balandžio 22 d. pranešimu. 2020 m. birželio 1 d. teismo posėdyje buvo nustatytas dešimties dienų terminas prašymams dėl ekspertizės skyrimo pateikti (garso įrašas nuo 28:25 min. iki 30:40 min.). 2020 m. liepos 13 d. teismo posėdžio metu taip pat buvo svarstoma dėl galimumo skirti ekspertizę, atsakovas sutiko, kad byloje būtų skiriama ekspertizė, tačiau ieškovės atstovas manė, kad tikslinga yra sulaukti trečio asmens UAB „Adauta“ atsiliepimo. 2020 m. spalio 22 d. teismo posėdyje, kuriame byla buvo išnagrinėta iš esmės, buvo atmestas ieškovės prašymas dėl ekspertizės skyrimo konstatuojant, kad byloje yra pateikta pakankamai rašytinių įrodymų (garso įrašas nuo 36:53 min. iki 38.57 min.).
16. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė nebuvo aktyvi, sprendžiant klausimą dėl ekspertizės paskyrimo byloje, kuomet teismas dėl jos paskyrimo siūlė spręsti dar 2020 m. balandžio 20 d. teisėjos rezoliucija, pasirengimo bylos nagrinėjimo teisme parengiamajame teismo posėdyje stadijoje. Todėl pakartotinio prašymo skirti ekspertizę pateikimas ir jo patenkinimas 2020 m. spalio 22 d. teismo posėdyje, kuriame byla buvo išnagrinėta iš esmės, neabejotinai būtų užvilkinęs bylos nagrinėjimą. Be to, ieškovė 2020 m. birželio 11 d. prašyme dėl ekspertizės skyrimo suformulavo klausimus ekspertui (kada pagamintas automobilis; iš kokių detalių susideda šio automobilio kuro sistema, iš kokių medžiagų kiekviena iš jų yra pagaminta; koks kuro sistemos sandarumas, t. y. ar gali patekti į ją, ne per kuro bako angą, vanduo, lapai, šiukšlės ir taip sukelti kuro sistemos detalių koroziją ir sugadinti kuro purkštukus; ar automobilio purkštukai turi indentifikacinius numerius, jeigu purkštukai turi indentifikacinius numerius, ar jie yra vienodi, ar skirtingi; ar gali būti, kad visi kuro purkštukai yra vieno indentifikacinio numerio; paaiškinti, ką reiškia užsakymo Nr. 3750, kuris pridedamas, duomenys grafoje „Testo rezultatai“, ar šie rodmenys atitinka eksploatacines normas; ar pagal juos galima konstatuoti, kad yra purkštukų gedimas; kaip galite pakomentuoti šio automobilio techninių reikalavimų įvertinimo lentelėje grafoje „Išmetamųjų teršalų kiekis“ pavaizduotus techninius parametrus; jeigu kuro purkštukų rodmenys neatitinka eksploatacinių techninių normų, ar jie galėjo atsirasti tą pačią dieną per trumpą laiką; ar galėjo šiuos galimus kuro sistemos gedimus (kuro purkštukų gedimas) įtakoti pakeliui iš Kretingos į Kauną įsipiltas blogos kokybės kuras; ar galėjo atsirasti per tokį trumpą laiką galimi tokio masto kuro sistemos gedimai, techninės automobilio apžiūros metu nustačius, kad visi automobilio techniniai parametrai yra geri ir automobilis gali dalyvauti eisme, atsižvelgiant ir į automobilio techninės apžiūros metu nustatytus išmetamųjų teršalų kiekius), kurie nereikalauja specialių žinių, į juos galima atsakyti įvertinus bylos esančius duomenis, ar pateikus kitus rašytinius įrodymus.
17. Be to, ieškovė prašo eksperto atsakyti į klausimus, kurie grindžiami aplinkybėmis, kurios objektyviai byloje nenustatytos (pvz. įpiltas blogas kuras). Ieškovė prašo ekspertizės išvada paaiškinti automobilio kuro sistemos sudėtį, iš kokių medžiagų ji pagaminta, nors tai aplinkybės, kurios būdingos tos pačios rūšies ir markės transporto priemonėms, ar išsiaiškinti grafoje „Išmetamųjų teršalų kiekis“ pavaizduotus techninius parametrus nėra būtina byloje skirti ekspertizę. Tai akivaizdu iš ieškovės prie apeliacinio skundo pateiktos Vilniaus Gedimino technikos universiteto Automobilių inžinerijos katedros 2020 m. gruodžio 7 d. preliminarios išvados, kurioje buvo vertinama UAB „Dizrida“ pateikta purkštuvų testo rezultatų ataskaita (2019-06-14 užsakymo Nr. 3750). Išvadoje nurodyta, kad purkštuvai yra nesandarūs, o automobilio variklis su tokiais purkštuvų gedimais gali netgi neužsivesti, nes siurblys užvedant variklį gali sunkiai sukurti pakankamą slėgį, reikalingą degalams tinkamai išpurkšti per purkštuvus.
18. 2020 m. gruodžio 7 d. preliminarioje išvadoje nurodyta, kad pateiktose fotonuotraukose matomos aprūdijusios variklio degalų tiekimo sistemos detalės (purkštuvai, žemo slėgio degalų siurblio fragmentas, didelio slėgio degalų siurblio viena iš sudedamųjų dalių, degalų skirstymo magistralė). Rūdys yra padengusios išorinius detalių paviršius. Išorėje esančios paviršinės rūdys, esant sandariai degalų tiekimo sistemai, negali persimesti į sistemos vidų ir įtakoti degalų tiekimo sistemos veikimo. Esant techniškai tvarkingam automobiliui degalų tiekimo sistema yra sandari, todėl į ją negali pakliūti jokie pašaliniai daiktai (teršalai) ar skysčiai (pvz., vanduo). Taigi, pirmosios instancijos teismas pagal byloje esančias geros kokybės fotonuotraukas turėjo galimybę ir teisingai nustatė automobilio degalų tiekimo pažeidimus, jie jau yra pašalinti, o dėl priežasčių, sukėlusių tokius gedimus, t. y. ar automobilis buvo techniškai tvarkingas jį parduodant ir kt. (kada atsirado pažeidimai, ar kuras galėjo būti nekokybiškas ir kt.) teismas galėjo spręsti vertindamas visus byloje surinktus įrodymus pagal įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 straipsnis).
19. Pažymėtina, jog ekspertizės išvada yra tik viena iš įrodinėjimo priemonių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ekspertizę skirti tikslinga tada, kai abejojama tam tikrų faktų buvimu ir šioms aplinkybėms nustatyti reikalingos specialiosios žinios. Teismas gali skirti ekspertizę savo arba byloje dalyvaujančių asmenų iniciatyva, jeigu jam iškyla neaiškių, specialiųjų žinių reikalaujančių klausimų. Tačiau ekspertizės skyrimas turi būti pagrįstas ne spėjimu, bet teismo įsitikinimu, kad jos atlikimas yra tikslingas, atsižvelgiant į pagrindinį proceso tikslą – teisingai ir tinkamai išnagrinėti bylą, laikantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo, kooperacijos ir kitų proceso principų pusiausvyros (CPK 2 straipsnis, 7 straipsnio 1 dalis, 8, 17, 21 ir kt. straipsniai). Ekspertizės skyrimo klausimą teismas sprendžia ne tik vadovaudamasis CPK 212 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, bet ir bendraisiais teisės principais, atsižvelgdamas į šalių reikalavimus ir atsikirtimus, juos pagrindžiančių įrodymų pobūdį, taip pat įvertina galimą įtaką teisingam bylos išsprendimui. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-611/2016 34, 35 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-701/2019).
20. Apibendrinant teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės prašymą skirti byloje ekspertizę, nepadarė procesinės teisės pažeidimo dėl ko galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Taip pat apeliantės apeliacinio skundo argumentai neteikia pagrindo ekspertizę dėl parduoto daikto kokybės nustatymo skirti bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
21. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė, kad automobilis buvo techniškai netvarkingas, kai iki pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo automobiliui buvo atlikta techninė apžiūra ir ji nenustatė automobilio trūkumų. Be to, teismas nepagrįstai vadovavosi 2019 m. birželio 6 d. automobilio pirkimo–pradavimo sutartimi, sudaryta tarp ieškovės UAB „Adauta“ ir MB „Autoregis“, ir laikė ieškovę nesąžininga. Ieškovė nurodo, kad UAB „Adauta“ nurodyti automobilio trūkumai buvo fiktyvūs, nes parduodamam automobiliui tą pačią dieną buvo atlikta techninė apžiūra ir sutartyje nurodyti trūkumai techninės apžiūros metu nebuvo fiksuoti. Teisėjų kolegijos vertinimu šie apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių dėl ginčo automobilio kuro sistemos defektų ir išvadų, kad ginčo automobilis negali būti pripažintas tinkamos kokybės, nes jis neatitinka įprastų tokioms prekėms keliamų reikalavimų ir pagrįstų atsakovo (vartotojo) lūkesčių.
22. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija 2019 m. spalio 29 d. nutarime Nr. 10-2740 konstatavo, jog galiojanti techninė apžiūra nereiškia, kad automobilis neturi paslėptų defektų, kadangi atliekant techninę apžiūrą yra atliekama vizuali automobilio apžiūra, automobilis nėra ardomas ir tikrinamos visos dalys ir jų veikimas. Atkreiptinas dėmesys, kad remiantis kasacinio teismo praktika kai yra sprendžiamas klausimas ar perkamas daiktas atitiko jam reiškiamus bendruosius reikalavimus, nepakanka vien konstatuoti fakto, kad automobiliui buvo atlikta techninė apžiūra ir automobilis pripažintas tinkamu eksploatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-159/2003, 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 2017 m. spalio 17d. nutartis Nr. 3K-3-373-701/2017). Ši aplinkybė yra konstatuota ir UAB „Kauno techninės apžiūros centras“ 2020 m. vasario 14 d. atsakyme į paklausimą (DOK 27873 priedas). Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad privalomoji techninė automobilio apžiūra nėra skirta atskleisti visus galimus automobilio trūkumus, ji skirta tik įvertinti automobilio būklę saugumo požiūriu, suteikiant galimybę jį naudoti eisme, todėl ir atitinkantis techninius reikalavimus automobilis gali būti pripažintas neatitinkančiu kokybės reikalavimų. Todėl ieškovės argumentai apie tai, kad ginčo automobiliui buvo atlikta techninė apžiūra, nepaneigia fakto, jog automobilis turėjo paslėptų trūkumų.
23. Apeliaciniame skunde teigiama, jog teismas pažeidė bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principą, kad įrodinėja tas, kas teigia. Ieškovė mano, kad šiuo atveju visa įrodinėjimo našta teko būtent jai.
24. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog sprendžiant dėl parduoto daikto kokybės, pirkėjas turi įrodyti, kad parduotas daiktas yra netinkamos kokybės, t. y. kad jo negalima naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitinka kokybės reikalavimų, reiškiamų tokio pobūdžio daiktams, ir kad pirkimo metu jis nežinojo ir jam negalėjo būti žinoma apie parduoto daikto trūkumus. Tačiau aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t. y. tas, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 29 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-701/2020, 36 punktas). Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, laikėsi šios kasacinės praktikos ir tinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą.
25. Nagrinėjamu atveju byloje atsakovas pateikė įrodymus, pagrindžiančius jo nurodomus teiginius apie automobilio trūkumus ir jo remonto išlaidas. Atsakovas pateikė PVM sąskaitas faktūras ir kvitų kopijas patvirtinančias, kad buvo atlikti automobilio detalių keitimo ir remonto darbai: variklio alyvos keitimas, salono, kuro, oro, alyvos filtrų keitimas, rato guolio keitimas, ratų suvedimas, kompiuterinė diagnostika, kuro filtro keitimas, filtrai, guoliai, alyva (UAB „Autobroliai“ PVM sąskaitos faktūros AUT Nr. 2197 išrašyta 411,07 Eur sumai), kuro siurblys (UAB „Greitos dalys“ 2019 m. birželio 18 d. PVM sąskaita faktūra Nr. GD 1272 išrašyta 70 Eur sumai), kuro siurblys (UAB „Augenera“ 2019 m. birželio 20 d. PVM sąskaita faktūra Nr. AG 003208 išrašyta 150 Eur sumai), kuro sistemos komplektas (4 vnt. purkštukų, kuro reilas (skirstytuvai), kuro bako dangtelis) (UAB „Greitos dalys“ 2019 m. birželio 18 d. PVM sąskaita faktūra Nr. GD 1273 išrašyta 380 Eur sumai), ploviklis, poveržlė, kuras DK, kuro filtras, kompiuterinė diagnostika, kuro siurblio tikrinimas, purkštukų tikrinimas, purkštukų išėmimas/įdėjimas, kuro siurblio nuėmimas/uždėjimas, kuro sistemos valymas, kuro bako nuėmimas/uždėjimas (UAB „Dizrida“ automobilio remonto užsakymo Serijos PAU Nr. 003750 bendra 679 Eur suma). Teismas įvertinęs pateiktus įrodymus, bei atsižvelgdamas į tai, jog ginčo automobilio trūkumai nustatyti po 3 dienų po jo pardavimo, nustatyti trūkumai nėra akivaizdūs, teisingai sprendė, jog ieškovė turėjo pareigą pateikti įrodymus, kad nustatyti automobilio trūkumai atsirado dėl atsakovo (pirkėjo) kaltės, tačiau ieškovė tokių įrodymų byloje nepateikė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu nesutikti su šia teismo išvada nėra pagrindo. Todėl nepagrįstu laikytinas apeliacinio skundo argumentas dėl bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo pažeidimo.
26. Apeliaciniame skunde ieškovė kelia klausimą dėl teismo nešališkumo. Kaip pagrindą abejoti teismo nešališkumu apeliantė nurodo aplinkybes apie tai, kad atsisakant skirti byloje ekspertizę teismas nurodė, jog byloje pakanka kitų duomenų, kad teismui nekilo abejonių dėl atsakovo sąžiningumo, jam prašant VVTAT kompensuoti išlaidas, nesusijusias su kuro sistemos gedimu.
27. Procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas savaime negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu (CPK III dalis). Tuo tarpu įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės buvimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų byloje esančių įrodymų, reikšmingų bylos aplinkybių nustatymui, išnagrinėjimu. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas (pvz. dėl automobilio ridos per laikotarpį nuo 2017 m. gruodžio 24 d. iki 2019 m. birželio 6 d., t. y. per 1,5 metų automobilis buvo nuvažiavęs tik 52 km; dėl 2019 m. birželio 6 d. pirkimo–pardavimo sutartyje, sudarytoje tarp ieškovės ir UAB „Adauta“, nurodytų automobilio trūkumų ir kt) atliktas nepažeidžiant CPK 185 straipsnyje nurodytų įrodymų vertinimo taisyklių ir remiantis logikos dėsniais. Pažymėtina, kad šalies nesutikimas su viena ar kita teismo išvada nereiškia teismo šališkumo. Todėl vertinant apeliantės argumentus, nėra pagrindo konstatuoti, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas.
Dėl bylos procesinės baigties
28. Teisėjų kolegija atsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus, o dėl kitų plačiau nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu bei jį panaikinti. Todėl ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
29. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, 98 straipsnio nuostatas išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą jos turėtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo nepriteisiamos. Atsakovas nepateikė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, todėl šis klausimas nespręstinas.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.