Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolitos Rasiukevičienės, Vitos Valeckaitės ir Indrės Žvaigždinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovams Viešojo valdymo agentūrai (ankstesnis pavadinimas – Valstybės tarnybos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos), Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Viešojo valdymo agentūros, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – Ž. K., R. G.), dėl sprendimo panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas J. K. kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, ir prašo: 1) panaikinti Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas, ir VTD) (nuo 2023 m. sausio 1 d. Viešojo valdymo agentūros (toliau – ir Agentūra)) Pretendentų vertinimo komisijoje 2022 m. spalio 25 d. protokolu Nr. KAP- 2452 (toliau – ir Protokolas) priimtą sprendimą dėl konkurso laimėtojų į Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (duomenys neskelbtini) pareigas (skelbimo Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Sprendimas, ir Protokolinis sprendimas) ir Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2022 m. gruodžio 20 d. įsakymą Nr. P2-196 „Dėl R. G. priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas“ (toliau – ir Įsakymas); 2) priteisti iš Lietuvos Respublikos atstovaujamos Departamento (nuo 2023 m. sausio 1 d. Viešojo valdymo agentūros) pareiškėjui J. K. 11 000 (vienuolika tūkstančių) eurų neturtinei žalai atlyginti ir 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) priteisti iš atsakovo Departamento (nuo 2023 m. sausio 1 d. Viešojo valdymo agentūros) pareiškėjui J. K. visas jo patirtas bylos nagrinėjimo išlaidas ir išlaidas susijusias su bylos nagrinėjimu. Pareiškėjas taip pat prašo sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176 „Dėl Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas tvarkos patvirtinimo“ (suvestinė redakcija nuo 2022 m. sausio 22 d.) patvirtinta Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarka ta apimtimi, kuria nebuvo nustatyta teisė į pretendentų įvertinimo apeliaciją, – inter alia pretendentų į valstybės tarnautojo pareigas konkurso komisijos narių klausimus ir pretendentų atsakymus raštu, ar žodžiu, ar ir raštu, ir žodžiu, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 33 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 daliai, 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (suvestinė redakcija nuo 2022 m. rugsėjo 1 d.) 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam valstybės tarnybos teisingumo principui.

Paaiškina, kad pareiškėjas dalyvavo viešame konkurse į Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir LHMT) (duomenys neskelbtini) pareigas (skelbimo Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris įvyko Departamento Pretendentų vertinimo komisijos (toliau – ir Komisija) posėdyje 2022 m. spalio 25 d., o po pirmo testo metodu vertinimo etapo, toliau dalyvauti konkurse pareiškėjui neleista. Pažymi, kad šio ginčo sprendimui taikytinas teisinis reguliavimas, kurį nustato Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas (toliau – ir VAĮ), Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas (toliau – ir VTĮ), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176 (suvestinė redakcija nuo 2022 m. sausio 22 d.) patvirtintas Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas) ir kiti teisės aktai. Nors VTD atsiliepime nurodo, jog konkurso metu buvo taikomi 2 etapai, o ne 2 metodai, tačiau įrašai Protokole tai paneigia ir įrodo priešingai, kad šiuo konkrečiu atveju Komisijos sprendimu pretendentai buvo vertinami 2 metodais – testu ir interviu. Pirmame etape vertinimas vyko testo metodu, po kurio pareiškėjui toliau dalyvauti konkurse neleista. Pažymi, jog konkurso metu nebuvo paaiškinta (to nepaaiškinama ir VTD atsiliepime), kodėl teste buvo pateikiama būtent 12 užduočių, o ne tarkim 10 ar kitas užduočių skaičius, leidžiantis pretendentų pateiktus atsakymus konvertuoti į dešimtbalę vertinimo sistemą taip, kad susidarytų lygiai 6 balai, nes šiuo konkrečiu atveju teisingai atsakius į 7 užduotis susidaro 5,83 balo, o atsakius į 8 užduotis jau 6,67 balo, kas įrodo neteisėtą Komisijos aukštesnį reikalavimą, viršijantį 6 balus, teisingai atsakyti į 8 užduotis (Aprašo 45, 51 punktai). Vadinasi, pagal Komisijos supratimą, kad pretendentui būtų leidžiama dalyvauti kitame interviu vertinimo metodu konkurso etape, jis turėjo teisingai atsakyti į 7,5 užduoties, kas suprantama ir nelogiška, neskaidru ir svarbiausia iš esmės pažeidžia Vyriausybės nutarimu patvirtinto Aprašo 51 punkto imperatyvius reikalavimus.

Teigia, kad VTD atsiliepime nurodoma, kad Aprašas nenustato kiek klausimų turi sudaryti testą, todėl tai sprendžia Komisija, o tai, kad pretendentai turi atsakyti teisingai į ne mažiau nei 8 testo klausimus, nurodė Komisijos pirmininkė. Taigi, nors Aprašas ir nenustato kiek klausimų turi sudaryti testą, tačiau Komisija negali veikti ultra vires ir savo žemesnės teisinės galios sprendimu (jeigu toks Komisijos sprendimas ir buvo, tai jis net neįtvirtintas ir jokiu aktu) nustatyti tokių reikalavimų, kurie būtų aukštesni už Vyriausybės nutarimu (aukštesnės teisinės galios teisės aktu) Apraše įtvirtintus. Taigi, Komisijai savo nuožiūra ir veikiant ultra vires vykdžius konkursą taip, kad pretendentams, įskaitant pareiškėjui, nebuvo galimybės į testo užduotis atsakyti pasiekiant lygiai 6 balus, o buvo neteisėtai reikalaujama surinkti aukštesnį balą (6,67 balo), nei įtvirtinta aukštesnės teisinės galios teisės aktu (Vyriausybės nutarimu), tuo šiuo konkrečiu atveju iš esmės pažeistas Aprašo 51 punkte nustatytas imperatyvus reikalavimas ir konkurso skaidrumo principas. Todėl skundžiamas Protokolinis sprendimas ir jo pagrindu priimtas Įsakymas naikintini ir nurodytais pagrindais, vadovaujantis ir suformuota teismų praktika.

Akcentuoja, jog Protokolas įrodo, kad vertinant testo metodu, anot Komisijos, pareiškėjas iš 7 pretendentų aplenkęs 3 pretendentus surinko 5,83 balo (teisingai atsakė į 7 užduotis), kurį apvalinant ir gaunasi 6 balai. Be to, kadangi pareiškėjas aplenkęs 3 pretendentus surinko ne mažiausiai, bet daugiausiai balų, Komisijai iš esmės pažeidus ir Aprašo 45 punkte nustatytus imperatyvius reikalavimus, pareiškėjui vėlgi neteisėtai neleista toliau dalyvauti konkurse. Todėl skundžiamas Protokolinis sprendimas ir jo pagrindu priimtas Įsakymas naikintini ir nurodytais pagrindais. Akcentuotina ir tai, kad testo užduotys buvo be vienareikšmio teisingo atsakymo, tai ir dėl to iš esmės pažeisti Aprašo 46.4. papunkčio imperatyvūs reikalavimai ir skaidrumo principas, be to, pareiškėjas į visas užduotis pateikė teisingus atsakymus, kas taip pat sudaro pagrindą skundžiamą Protokolinį sprendimą ir jo pagrindu priimtą Įsakymą panaikinti ir šiais pagrindais. VTD atsiliepime remiasi tuo, kad testą parengė UAB „(duomenys neskelbtini)“, o testo medžiagą vertino ekspertai (socialinių mokslų (psichologija) daktarai, remiantis EFPA (Europos Sąjungos psichologų asociacija) rekomenduojamomis gairėmis, pateiktomis EFPA psichologinių testų aprašymo ir vertinimo priežiūros modelyje (v. 3.42: 2008 m. rugsėjis), tačiau į bylą jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė, ko nepatvirtina bei neįrodo ir pateiktos gairės. Vadovaujantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat). Taigi, VTD, nepateikus į bylą jokių įrodymų, kad būtent šį testą parengė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (beje įregistruota sodų namelyje – adresu (duomenys neskelbtini), kurioje dirba vos keli darbuotojai), kokie tie daktarai (kiek jų) ir kada šį testą vertino, kokie tų slepiamų daktarų šio testo vertinimo rezultatai, nepatvirtina bei neįrodo ir pateiktos EFPA (Europos Sąjungos psichologų asociacija) rekomenduojamos gairės, pateiktos EFPA psichologinių testų aprašymo ir vertinimo priežiūros modelyje (v. 3.42: 2008 m. rugsėjis), tai tėra tik VTD subjektyvūs niekuo nepagrįsti samprotavimai dėl neva jų pateiktų testo užduočių atsakymų teisingumo, visiškai neįrodantys, kad pareiškėjas į testo 5 užduotis atsakė neteisingai. Todėl VTD neįrodžius, kad pareiškėjas į testo 5 užduotis atsakė neteisingai, skundžiami Protokolinis sprendimas ir jo pagrindu priimtas Įsakymas naikintini ir šiais pagrindais, vadovaujantis ir šiuo aspektu suformuota administracinių teismų praktika.

Nurodo, kad VTD su atsiliepimu į bylą pateikė pareiškėjo testą, iš kurio akivaizdu, jog 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 ir ypatingai 10 užduotis yra visiškai nesusijusios su LHMT (duomenys neskelbtini) pareigomis ir jų funkcijomis (esminis ir Aprašo 38 punkto reikalavimų pažeidimas). Todėl ir nurodytais pagrindais skundžiami Protokolinis sprendimas ir jo pagrindu priimtas Įsakymas naikintini, vadovaujantis ir skunde nurodyta Konstitucinio Teismo doktrina. Akcentuoja ir tai, kad Aprašo nuostatos nenumato ir nereikalauja, kad pretendentai jau pirmo testo metodu vertinimo etapo tarpiniame vertinime surinktų ne mažiau kaip 6 balus, priešingai, vertinant keliais metodais per etapus, būtent galutiniame vertinime jie turi surinkti ne mažiau kaip 6 balus (Aprašo 45, 51 punktas). Todėl ir nurodytais pagrindais po pirmo testo metodu tik tarpinio vertinimo etapo Komisija neteisėtai pareiškėjui neleidusi toliau dalyvauti konkurse, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą Protokolinį sprendimą, kuris, kaip ir jo pagrindu priimtas Įsakymas, naikintini ir nurodytais pagrindais. Pabrėžia, kad VTD direktoriaus 2019 m. lapkričio 29 d. įsakymas Nr. 27V-204 (suvestinė redakcija nuo 2022 m. gegužės 21 d.), kuriuo patvirtintas Pretendentų vertinimo komisijos darbo reglamentas ar VTD direktoriaus 2020 m. liepos 16 d. Nr. 27L-1472 patvirtintos Konkursų ir atrankų į valstybės tarnautojo pareigas komisijų nariams rekomendacijos oficialiai (e-tar.lt) nėra paskelbti, todėl nagrinėjamu atveju netaikytini. Pažymi, kad priimant į darbą konkurso būdu siekiama užtikrinti, kad į konkursines pareigas būtų atrinkti labiausiai kvalifikacinius reikalavimus atitinkantys asmenys. Dėl to konkursą organizuojantis asmuo privalo konkursą organizuoti ir vykdyti nepažeisdamas ne tik atitinkamu aktu nustatytos jo organizavimo tvarkos, bet ir bendrųjų teisės, darbo teisės, konkursų organizavimo principų, neišskiriant ir skaidrumo principo, kurie aiškintini pretendentų naudai. Taigi, šiuo konkrečiu atveju pareiškėjui neteisėtai neleidus dalyvauti konkurso antrame interviu vertinimo metodu etape, Komisija iš esmės pažeidė pareiškėjo konstitucines teises lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą, konstitucinį lygiateisiškumo (asmenų lygybės įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams) principą, pareiškėją tokiu būdu diskriminavo, iš esmės pažeidė konstitucinį lygių sąlygų stojant į valstybės tarnybą imperatyvą ir taip sumažino stojančiųjų pretendentų konkurenciją, be to, iš esmės pažeidė ir principus, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms bei konstitucinės valstybės tarnybos sampratos ir konstitucinius valstybės tarnybos skaidrumo ir viešumo principus.

Pažymi, kad viešas konkursas ir jo metu priimamas Komisijos protokolinis sprendimas yra administracinis sprendimas, kurio priėmimu baigiama administracinė procedūra (VAĮ 2 straipsnio 2, 3 ir 5 dalys). Pareiškėjas teigia, kad skundžiamas Protokolinis sprendimas nėra pagrįstas nei teisiniais, nei faktiniais pagrindais, yra nemotyvuotas ir nepasirašytas, jame nenurodyti jokie teisiniai ir faktiniai pagrindai, įpareigojantys Komisiją po pirmo testo metodu vertinimo etapo neleisti pareiškėjui dalyvauti konkurso antrame interviu vertinimo metodu etape. Todėl skundžiamas Protokolinis sprendimas naikintinas ir nurodytais pagrindais, kaip nepagrįstas ir neaiškus (Aprašo 3.2. papunktis, VAĮ 3 straipsnio 1 dalies 6 punktas) bei neatitinkantis ir VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatytų (ankstesnės redakcijos 8 bei 34 straipsnių) imperatyvių reikalavimų, kaip ir jo pagrindu priimtas Įsakymas.

Paaiškina, kad Komisija (Komisijos nariai, valstybės tarnautojai) padarė ir VTĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principų, pagarbos žmogui ir valstybei ir teisingumo principų pažeidimus, o dėl tokių tyčinių kaltų Komisijos (Komisijos narių, valstybės tarnautojų) veiksmų J. K. jau patyrė ir toliau patiria labai didelę neturinę žalą, kurią sudaro pareiškėjo patirti ir toliau patiriami ilgalaikiai ir besitęsiantys labai stiprūs dvasiniai sukrėtimai ir išgyvenimai, ilgalaikis emocinis ir nervinis stresas, beviltiškumas ir prarastas gyvenimo džiaugsmas, nusivylimas valstybinėmis institucijomis, pakenkta psichologinė gerovė, savigarbos sumenkinimas ir kančios. Todėl atsižvelgdamas ir į tokiais atvejais teismų priteisiamas sumas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4104- 629/2019, 57, 59 punktas), į bendruosius teisės principus bei į tai, kad asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra garantuota Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, be kita ko – teisingumo principo, taip pat į Lietuvoje esamas valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), neturtinės žalos dydį pareiškėjas įvertina 11 000 eurų suma, kuri (neturtinė žala) nurodytais pagrindais iš atsakovo Lietuvos Respublikos priteistina pareiškėjui (CK 6.250 straipsnis, 6.271 straipsnis).

Dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą nurodo, kad byloje pareiškėjas siekia nuginčyti ir neteisingą Komisijos narių atliktą jo testo teisingų atsakymų įvertinimą. Pažymėtina, kad moksleiviui, studentui ir net vairuotojui, laikiusiam egzaminą, yra nustatyta teisė į jo laikyto egzamino įvertinimo apeliaciją. Tuo tarpu Vyriausybė nutarimu patvirtinto Aprašo 73 punktu nustatė pareiškėjui galimybę skųsti tik konkurso procedūras, teismas tik patikrina, ar nebuvo pažeista konkurso tvarka ir asmens konstitucinė teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą, o konkurso teisėtumą teismas revizuoja tik konkurso organizavimo tvarkos aspektu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. spalio 27d. nutartį administracinėje byloje Nr.eA-756-815/2022; 2022 m. spalio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-516- 463/2022). Tuo tarpu nagrinėjamu atveju pareiškėjas kelia klausimą dėl pretendentų teisės į jų įvertinimo apeliaciją, ko Konstitucinis Teismas 2008 m. sausio 22 d. nutarime nenagrinėjo ir nesprendė. Pagal Konstituciją, įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmens teisių ar laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme. Gali būti nustatyta ir ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka. Tačiau negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų paneigta asmens, manančio, kad jo teisės ar laisvės pažeidžiamos, teisė ginti savo teises ar laisves teisme. Be to, kai teismui gali būti paduotas skundas tik dėl teisės aktų nustatytos tvarkos pažeidimo, yra varžoma Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą ir yra pažeidžiama Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies nuostata, kad teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai (Konstitucinio Teismo 2002 m. liepos 2 d. nutarimas). Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad Vyriausybės nutarimu patvirtintas Aprašas ta apimtimi, kuria nebuvo nustatyta teisė į pretendentų įvertinimo apeliaciją, – inter alia pretendentų į valstybės tarnautojo pareigas konkurso komisijos narių klausimus ir pretendentų atsakymus raštu, ar žodžiu, ar ir raštu, ir žodžiu, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 33 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 daliai, 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam valstybės tarnybos teisingumo principui.

Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti.

Atsakovė Agentūra (ankstesnis pavadinimas – Valstybės tarnybos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos) atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti.

Atsiliepime paaiškina, kad dėl konkurso teisėtumo, pagal pareiškėjo keliamus identiškus klausimus, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2021 m. lapkričio 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-3082-968/2021, 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-525-575/2022, 2022 m. birželio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-349-552/2022, 2022 m. spalio 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-756-815/2022, 2022 m. lapkričio 3 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-571-463/2022, 2023 m. vasario 1 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-29-492/2023 jau yra suformavęs teisminę praktiką. Nurodomi ir LVAT sprendimai dėl pareiškėjo prašymų atnaujinti procesą: 2022 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eP-100-629/2022, 2022 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eP-101-556/2022.

Akcentuoja, kad konkursas į skunde nurodytas pareigas buvo vykdomas, vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymu, Aprašo, Pretendentų vertinimo komisijos darbo reglamentu, patvirtintu Valstybės tarnybos departamento direktoriaus 2019 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 27V-204 ,,Dėl Pretendentų vertinimo komisijos darbo reglamento patvirtinimo“ (toliau – ir Reglamentas). Pretendentų vertinimo komisijos, sudarytos Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2022 m. spalio 17 d. įsakymu Nr. 27VK-2560 „Dėl konkurso į Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (duomenys neskelbtini) pareigas komisijos sudarymo (Skelbimo Nr. (duomenys neskelbtini))“ posėdis įvyko 2022 m. spalio 25 d. vaizdo konferencijos formatu: Valstybės tarnybos departamente prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos hidrometeorologijos tarnyboje prie Aplinkos ministerijos ir (ar) iš kitų nutolusių vietų ir kiekvieno dalyvaujančio pretendento individualioje prisijungimo vietoje, naudojant telekomunikacijų galinius įrenginius. Pretendentų vertinimo komisijos posėdis organizuotas Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (duomenys neskelbtini) (skelbimo Nr. (duomenys neskelbtini)) pareigoms užimti. Konkurso komisijos nariai: 1) A. M., Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vadovų atrankos ir planavimo skyriaus (duomenys neskelbtini) – komisijos pirmininkė; 2) K. Š., Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (duomenys neskelbtini) – komisijos narys; 3) L. P., Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vadovų atrankos ir planavimo skyriaus (duomenys neskelbtini) – komisijos narė ir sekretorė. Aprašo 39 punkte nurodyta, kad apie pretendentų vertinimą komisijoje datą, laiką ir vietą, Aprašo 32 punkte nurodytą pretendentų vertinimo organizavimo plano turinį, išskyrus klausimus ir užduotis, Viešojo valdymo agentūra praneša pretendentams per Valstybės tarnybos valdymo informacinę sistemą (toliau – VATIS) ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki pretendentų vertinimo komisijoje pradžios.

Pažymi, jog per VATIS 2022 m. spalio 19 d. 10:01 val. pareiškėjui buvo pranešta, kad pretendentų vertinimas komisijoje vyks 2022 m. spalio 25 d. 9.00 val.; pretendentų vertinimo komisijoje kriterijai yra kompetencijos ir gebėjimai, kurių reikia pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms tinkamai atlikti, ir tinkamumas eiti valstybės tarnautojo pareigas, kurie yra įtvirtinti Aprašo 38 punkte. Nurodyta, kad pretendentų vertinimui komisijoje bus taikomas vertinimo metodas – interviu (pretendentai turės žodžiu pateikti atsakymus į komisijos narių užduodamus klausimus). Komisijos sprendimu priklausomai nuo prisijungusių dalyvauti vertinime komisijoje pretendentų skaičiaus gali būti taikomas testas ir pretendentai bus vertinami per 2 etapus. Informuojama, kad iki pretendentų vertinimo komisijoje pradžios pretendentai (tarp jų – ir pareiškėjas) bus užregistruoti testo laikymui naudojant VATIS ir jiems bus suteiktas unikalus testo laikymo kodas. Testo laikymo kodas ir prisijungimo prie testo nuoroda bus išsiųsta atskiru pranešimu per VATIS. Pažymėta, kad ši informacija bus reikalinga, jei komisijos sprendimu bus taikomas testas. Prašoma susipažinti su Pretendentų į specialistų, patarėjų, padalinio vadovų pavaduotojų pareigas vertinimo komisijoje pristatymu ir Atmintine pretendentams apie testo atlikimą Valstybės tarnybos valdymo informacinėje sistemoje iš nutolusių vietų. Nurodoma, kad pretendentų vertinimas komisijoje vyks nuotoliniu būdu vaizdo konferencijos formatu, kai visi dalyviai tiek pretendentai, tiek komisijos nariai jungiasi iš skirtingų jiems patogių/prieinamų vietų. Teigia, kad iš pateiktų pranešimų per VATIS, nustatyta, jog pareiškėjas buvo tinkamai informuotas apie vertinimo komisijoje datą, laiką ir vietą, Aprašo 32 punkte nurodytą pretendentų vertinimo organizavimo plano turinį, išskyrus klausimus ir užduotis.

Nurodo, kad atsižvelgiant į tai, kad į Pretendentų vertinimo komisijos posėdį nuotoliniu būdu prisijungė 7 pretendentai, Komisijos sprendimu pretendentai buvo vertinami 2 etapais, pirma - testu, po to - interviu. Pažymi, kad Aprašas nenustato kiek klausimų turi sudaryti testą, todėl tai sprendžia komisija. Iš konkurso vaizdo ir garso įrašo matyti, kad komisijos pirmininkė aiškiai nurodė vertinimo procedūrą. Komisijos pirmininkė nurodė, kad pretendentų vertinimas komisijoje vyks 2 etapais. 1 etape dalyvaus visi pretendentai. 2 etape - 1 etapo metu atrinkti pretendentai. 1 etape bus taikomas vadovavimo ir lyderystės kompetencijų testas (skirtas įvertinti pretendentų turimas vadovavimo ir lyderystės kompetencijas), 2 etape – interviu. 1 etapo rezultatai neturės įtakos 2 etapo rezultatams. Konkursą laimės 2 etape daugiausia balų, bet ne mažiau 6 balus, surinkęs pretendentas. Komisijos pirmininkė nurodė, kad praeinamas testo balas yra 8, t. y. pretendentai turi atsakyti teisingai į ne mažiau nei 8 testo klausimus. Pretendentai, teisingai atsakę į 8 testo klausimus, bus pakviesti dalyvauti 2 vertinimo etape. Pretendentai, teisingai atsakę į 7 klausimus ir mažiau, negalės dalyvauti 2 vertinimo etape. Komisijos pirmininkė akcentavo, kad testo balai bus vėliau konvertuoti į dešimtbalę skalę, t. y. vadovaujantis Aprašo 46.4 papunkčiu. Pažymi, kad sukonvertuotas į dešimtbalę sistemą rezultatas atsispindi konkurso protokole. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas iš 12 testo klausimų atsakė teisingai 7 klausimus, todėl į 2 etapą nepateko, kaip ir buvo nurodyta konkurso sąlygose. Pareiškėjo skunde nurodomi testo balų skaičiavimai yra tik jo paties susigalvota interpretacija. Kaip matyti iš konkurso vaizdo ir garso įrašo, testo vertinimas buvo aiškiai išdėstytas pretendentams, tarp jų ir pareiškėjui.

Teigia, kad testas, kuris buvo taikomas šiame konkurse, buvo parengtas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įgyvendinant projekto, finansuojamo pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 10 prioriteto „Visuomenės poreikius atitinkantis ir pažangus viešasis valdymas“ 10.1.5-ESFA-V-923 priemonę „Žmogiškųjų išteklių valdymo tobulinimas valstybinėje tarnyboje sisteminiu lygmeniu“. Testas atspindi pretendentų elgseną (kompetencijas) ir požiūrį darbo situacijoje. Testas pretendentams į padalinio vadovo pareigas, kuris ir buvo pateiktas per konkursą, vertina Strateginį požiūrį, Veiklos valdymą, Lyderystę. Pažymi, kad šios kompetencijos yra įtvirtintos Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašyme. Testo medžiagą vertino ekspertai (socialinių mokslų (psichologija) daktarai, remiantis EFPA (Europos Sąjungos psichologų asociacija) rekomenduojamomis gairėmis, pateiktomis EFPA psichologinių testų aprašymo ir vertinimo priežiūros modelyje (v. 3.42: 2008 m. rugsėjis). Buvo atlikti testų validavimo tyrimai bei testų patikimumo ir validumo vertinimas remiantis EFPA gairėmis (Patikimumas bei validumas yra psichometrikoje naudojamos sąvokos, apibūdinančios instrumento funkcionavimą. Patikimumas bendrai įvardija tai, kiek tikslus yra instrumentas, o validumas – kiek kokybiškai instrumentas atspindi tai, ką, instrumento kūrėjų teigimu, instrumentas turėtų atspindėti. Instrumentas negali būti validus, jei jis nėra patikimas, tačiau instrumentas gali būti patikimas ir nevalidus. Yra įvairių būdų įvertinti validumą ir patikimumą, o jų taikymas priklauso tiek nuo praktinių ribojimų, tiek ir nuo vertinamo instrumento specifikos, tad kiekvieno instrumento atveju validumas vertinamas tam instrumentui tinkamais metodais.). Pažymi, kad testo atsakymai yra vienareikšmiai bei pagrįsti. Teigia, kad pareiškėjas klaidina teismą, jog „į visas užduotis pateikė teisingus atsakymus“. Palyginus pareiškėjo spręstą testą su testu su teisingų atsakymu pagrindimu – akivaizdu, jog pareiškėjas teisingai atsakė tik į 7 klausimus iš 12 klausimų.

Paaiškina, kad konkrečiu atveju, šiame konkurse komisija taip ir buvo nusprendusi – taikyti 2 etapus ir į 2 etapą pakviesti tik pretendentus, kurie teisingai atsakė į testo 8 ir daugiau klausimų. Pažymėtina, kad pretendentams, tarp jų ir pareiškėjui, tokia procedūra buvo išaiškinta, tai patvirtina konkurso vaizdo ir garso įrašas. Atkreiptinas dėmesys, kad konkurso metu buvo taikomi 2 etapai, o ne 2 metodai su atitinkamu lyginamuoju vertinimo svoriu. Aprašo 47 punktas nustato, kad jeigu pretendentai vertinami pagal vieną vertinimo metodą, išskyrus testą, kiekvienam pretendentui individualaus vertinimo metu skirti balai susumuojami ir dalijami iš komisijos darbe dalyvaujančių komisijos narių skaičiaus. Jeigu pretendentams vertinti komisijoje taikomas daugiau nei vienas vertinimo metodas, komisijos sprendimu gali būti nustatomas taikyto vertinimo metodo lyginamasis svoris kitų pretendentų vertinimui komisijoje taikomų vertinimo metodų atžvilgiu, kai vertinimo metu taikomais vertinimo metodais galima nustatyti skirtingą tikrinamų gebėjimų ir kompetencijų kiekį. Kiekvieno komisijos nario vertinimo balai pagal atskirą vertinimo metodą sudedami ir padalijami iš komisijos narių skaičiaus, o jeigu yra nustatytas vertinimo metodo lyginamasis svoris, gautas balas dauginamas iš komisijos vertinimo metodui nustatyto koeficiento. Jeigu yra nustatytas vertinimo metodo lyginamasis svoris, gauti balai susumuojami. Jeigu vertinimo metodo lyginamasis svoris nenustatomas, gauti balai susumuojami ir dalijami iš vertinimo metu taikytų vertinimo metodų skaičiaus. Vertinimo balai apvalinami iki šimtosios dalies.

Pažymi, jog pareiškėjas pateikia tik savo Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų principų interpretavimą. Pažymi, kad konkrečiu atveju pareiškėjui buvo taikomos lygiai tokios pačios sąlygos kaip ir kitiems pretendentams, todėl nepagrįsti pareiškėjo argumentai dėl diskriminavimo ar lygiateisiškumo principo pažeidimo.

Akcentuoja, kad LVAT 2023 m. vasario 1 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-29-492/2023 dėl konkurso teisėtumo, kuriuo netenkintas pareiškėjo J. K. skundas, nurodė: „Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo teiginius dėl Protokolo nemotyvavimo faktinėmis aplinkybėmis, teisės normomis ir kt., įvertinęs Protokolo turinį Aprašo 41 punkto kontekste, padarė išvadą, kad Protokolas atitinka teisės aktų reikalavimus dėl motyvavimo, kadangi jame nurodyti Konkurso laimėtojai, tokio sprendimo motyvas yra aiškus – jie surinko daugiausiai balų iš visų pretendentų (nurodomi konkretūs balai).“ Pareiškėjo nurodoma teisminė praktika nesusijusi su konkursų protokolais.

Nurodo, kad Reglamentas ir Rekomendacijos yra viešai prieinami Viešojo valdymo agentūros interneto svetainėje (duomenys neskelbtini) skiltyje „Teisės aktai“.

Dėl neturtinės žalos akcentuoja, jog Viešojo valdymo agentūra nepriėmė jokių administracinių sprendimų, dėl kurių pareiškėjas būtų negalėjęs dalyvauti konkurse, konkrečiu atveju 2 etape. Pareiškėjas, būdamas (duomenys neskelbtini) ir gerai išmanydamas administracinę teisę, bei puikiai išmanantis konkursų organizavimo procedūras, suvokė, kad turės laikyti testą ir atsakius mažiau nei į 8 klausimus teisingai, jam nebus leista dalyvauti kitame etape, tuo jam nebuvo apribota galimybė dalyvauti šiame konkurse vienodomis sąlygomis su visais pretendentais. Nurodyti pareiškėjo neva tai patiriami stiprūs dvasiniai išgyvenimai niekuo nepagrįsti, reikalavimas atlyginti neturtinę žalą turi būti pagrįstas ne vien tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, bet ir pačios žalos padarymu, todėl vien teiginys, jog neturtinė žala kildinama iš galimai neteisėtų atsakovo veiksmų, kuriais pareiškėjas buvo pažemintas, jis patyrė patyčias, buvo sumenkinta jo savigarba ir pan., nelaikytinas pakankamu pagrindu neturtinei žalai atlyginti. Tik įrodžius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas neturtinės žalos padarymo faktas. Neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Ne visais atvejais tam, kad būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Pareiškėjas nepagrindė prašomos priteisti neturtinės žalos, nepateikė jokių žalą patvirtinančių įrodymų, o rėmėsi tik abstrakčiais ir subjektyviais faktais, neįrodė esant būtinųjų viešosios civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų. Pareiškėjas niekaip neįrodė patirtos žalos, taip pat tokios žalos ryšio su atsakovo veiksmais.

Paaiškina, kad testas, kuris buvo taikomas skunde nurodytame konkurse, buvo parengtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgyvendinant projekto finansuojamo pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 10 prioriteto „Visuomenės poreikius atitinkantis ir pažangus viešasis valdymas“ 10.1.5-ESFA-V-923 priemonę „Žmogiškųjų išteklių valdymo tobulinimas valstybinėje tarnyboje sisteminiu lygmeniu“. Skelbiama viešai: (duomenys neskelbtini) Kaip žinia, projektas finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis, o jo įgyvendinimo priežiūrą vykdo/vykdė Europos socialinio fondo agentūra (ESFA) bei Viešųjų pirkimų tarnyba. 2021 m. sausio 19 d. pasirašyta paslaugų viešojo pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 27F11-3 su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Remiantis projekto 1.1 veiklos tyrimo rezultatais sukurti atrankos instrumentai su metodikomis bei užtikrinta jų integracija į valstybės tarnautojų atrankos procesą. Šios veiklos tikslas – išplėsti patikimų ir validžių centralizuotos atrankos instrumentų spektrą ir bazę, kas sudarytų daugiau galimybių kokybiškai, skaidriai ir efektyviai įvertinti pretendentų bendrąsias, vadybines ir lyderystės, specifines ir profesines kompetencijas ir tinkamumą eiti valstybės tarnautojo pareigas, siekiant atrinkti tinkamiausius pretendentus konkrečioms pareigoms konkrečioje įstaigoje. 2022 m. birželio 13 d. paslaugų perdavimo-priėmimo aktu Nr. 27F11-25 priimti sukurti 6 atrankos instrumentai su metodikomis. Taip pat parengtos aukščiau paminėtų atrankos instrumentų užduočių atnaujinimo rekomendacijos. Atlikti tyrimai, skirti nustatyti psichometrines charakteristikas bei įvertinti naujai sukurtų 6 atrankos instrumentų praktinį tinkamumą. Atrankos instrumentai kurti skirtingoms pareigų grupėms, todėl konkursuose į vadovaujamas ar nevadovaujamas pareigas bus didesnės skirtingų kompetencijų vertinimo galimybės. Pažymėtina, kad viešojo konkurso sąlygos buvo skelbiamos viešai: (duomenys neskelbtini). Pagal viešojo konkurso sąlygas testą rengė kvalifikacinius reikalavimus atitinkantys ekspertai. Pagal projektą parengti atrankos instrumentai, skirti įvertinti pretendentų bendrąsias, vadybines ir lyderystės ar specifines ir profesines kompetencijas. Šie atrankos instrumentai neprieštarauja esamam teisiniam reguliavimui, pagrįsti Viešojo valdymo agentūros organizuojamos centralizuotos atrankos gerosios praktikos ir mokslinės literatūros analize. Kiekvienam atrankos instrumentui parengtas atrankos instrumento konstravimo projektas, kuriame pateiktas / aprašytas kuriamo atrankos instrumento teorinis ir praktinis pagrindimas: instrumento paskirtis, vertinamas turinys (kompetencijos), konstravimo principai ir etapai (užduočių (klausimų) formatas, užduočių skaičius, pilotiniai tyrimai bei kt.), rezultatų skaičiavimas ir interpretavimas, rezultatų pateikimas, instrumento naudojimas ir administravimas, įskaitant numatomą užduoties / -ių atlikimo trukmę, patikimumo ir validumo bei kitų psichometrinių charakteristikų tyrimai, projekto rengimui naudoti mokslinės literatūros ir kitos su kuriamu instrumentu susijusios medžiagos šaltiniai. Atrankos instrumentai sukurti tikslinei populiacijos grupei, t. y. 18 - 65 metų amžiaus suaugusiems, turintiems aukštąjį universitetinį arba aukštąjį koleginį išsilavinimą. Kiekvieno atrankos instrumento užduočių ir stimulinės medžiagos turinys relevantiškas valstybės tarnautojo veiklos specifikai. Kiekvienas atrankos instrumentas atitinka to tipo atrankos instrumentui keliamus patikimumo ir validumo kriterijus. Priklausomai nuo instrumentų tipo atlikti patikimumo ir validumo tyrimai, kurių metu būtų tikrinimas atrankos instrumentų tinkamumas. Kiekvienam atrankos instrumentui pateiktas detalus rezultatų skaičiavimo, interpretavimo ir konvertavimo į 10 balų sistemą aprašymas. Rengiant visus atrankos instrumentus ir metodikas vadovautasi pažangiausiais Lietuvos ir užsienio šalių testų / vertinimo instrumentų rengimo standartais, gerąja praktika, moksline literatūra. Kiekvienam atrankos instrumentui parengta metodika, kurioje pateiktas detalus atrankos instrumento aprašymas / pagrindimas, reikalingas tinkamam instrumento naudojimui: instrumento paskirtis, vertinamas turinys (kompetencijos), konstravimo principai ir procedūros, rezultatų skaičiavimas ir interpretavimas, rezultatų pateikimas, instrumento naudojimas ir administravimas, gauti patikimumo ir validumo rodikliai bei kitos psichometrinės charakteristikos. Rengiant visus atrankos instrumentus ir metodikas vadovautasi galiojančiais Lietuvos Respublikos teisės aktais, reglamentuojančiais valstybės tarnybą, Valstybės tarnybos departamento įgyvendinamo projekto Nr. VP1-4.1-VRM-01-V-01-001 „Valstybės tarnyboje būtinų kompetencijų analizė ir valstybės tarnautojų pareigybių aprašymų katalogas“ metu sukurtu kompetencijų modeliu.

Nurodo, kad Konstitucinis Teismas jau išanalizavo ir pasisakė dėl galimybės turėti valstybėje ikiteisminę tarnybinių ginčų sprendimo tvarką ar apeliacinę egzaminavimo komisiją, ir neišreiškė abejonių dėl konstitucinių principų „lygiomis teisėmis stoti į valstybės tarnybą“ ar „teisė į gynybą“ neužtikrinimo, nesant įtvirtintiems šiems institutams. Tame kontekste Konstitucinis Teismas taip pat pasisakė, kad „Pagal konkurse į tam tikras valstybės tarnautojo pareigas dalyvavusių pretendentų egzamino rezultatus nustatomas konkurso laimėtojas – asmuo, atliksiantis konkrečias valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme apibrėžtas funkcijas, todėl egzamino – nesvarbu, ar jis vyksta raštu, ar žodžiu, ar ir raštu, ir žodžiu, – klausimai (užduotys) pirmiausia turi būti siejami su būtent tomis pareigomis valstybės tarnyboje, į kurias pretenduojama (vyksta konkursas)” (2008 m. sausio 22 d. nutarimas). Atsižvelgiant į tai, formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika nagrinėjant ginčus dėl konkursų teisėtumo – spręsdamas tokius ginčus, teismas veikia ne kaip kokia nors „apeliacinė egzaminų komisija“, o kaip jurisdikcinė institucija, sprendžianti, ar nebuvo pažeista egzamino (konkurso) tvarka ir asmens konstitucinė teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą, taip pat patikrinant, ar užduoti klausimai pretendentams buvo susiję su pareigomis (2011 m. gruodžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-3241/2011, šiuo aspektu taip pat žr. 2012 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2667/2012; 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1334/2012). Atsakymų į pateiktus klausimus būdu atliekamas žinių patikrinimas yra kiekvieno konkurso komisijos nario diskrecija (2011 m. gruodžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-3241/2011, šiuo aspektu taip pat žr. 2012 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2667/2012; 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1334/2012). Šiam patikrinimui yra būdingas subjektyvaus pretendento (konkurso dalyvio) žinių vertinimo faktorius. Šio faktoriaus reikšmė yra siejama tik su konkurso komisijos nario, o ne konkurso dalyvio (pretendento) atitinkamos nuomonės susiformavimu (2011 m. gruodžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-3241/2011; 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143- 1334/2012). Nesutikimas su Komisijos narių vertinimu, pagrįstas vien subjektyviu pretendento vertinimu, nenustačius jokios aplinkybės, leidžiančios abejoti Komisijos narių objektyvumu vertinant konkurse dalyvavusius pretendentus, neleidžia pagrįstai teigti, jog Komisijos nariai piktnaudžiavo pretendentų į valstybės tarnybą žinių patikrinimo diskrecijos teise (2012 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2667/2012). Atsižvelgiant į tai, kad tiek Konstitucinis Teismas, tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išsamiai yra išnagrinėjęs ir pasisakęs dėl konstitucinių principų: lygiomis teisėmis stoti į valstybės tarnybą, teisė į gynybą, teisė laisvai pasirinkti darbą ir pan., mano, jog pareiškėjo prašymas stabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą yra nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo atkreipia dėmesį į netinkamą pareiškėjo procesinį elgesį bei siekį pasipelnyti, piktnaudžiauti procesu ir savo teisėmis. Pagal pareiškėjo skundus dėl Viešojo valdymo agentūros organizuojamų konkursų teisėtumo ar prašymus suteikti jam informaciją, susijusią su konkursais, administraciniuose teismuose nagrinėtos/nagrinėjamos 50 bylos (įskaitant ir atskirųjų skundų nagrinėjimą). Teigia, kad pareiškėjas iš esmės su panašiais skundais dėl konkursų teisėtumo jau ne kartą yra kreipęsis į teismą, kuriose pareiškėjas pateikia identiškus motyvus. Nagrinėjamu atveju įvertinus bylos pobūdį, atsižvelgiant į tai, kad skunde buvo pateikiamas tik faktinių bylos aplinkybių vertinimas, nekeliamas teisės spragų šalinimo klausimas, netaikyta tarptautinė teisė ar nebuvo remtasi tarptautinių teismų jurisprudencija, t. y. skundo parengimas nereikalavo jokių specialių žinių, vadovaujantis teisingumo, protingumo principais, mano, kad bylinėjimosi išlaidų suma už skundo parengimą yra nepagrįsta, neatitinkanti suteiktos teisinės paslaugos pobūdžio. Nurodo, kad jei teismas tenkintų pareiškėjo skundą, prašo teismo atsižvelgti į išdėstytus motyvus ir netenkinti pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, jog vykdant konkursą į Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (duomenys neskelbtini) pareigas buvo laikomasi Valstybės tarnybos įstatymo, Aprašo ir Reglamento nuostatų, ir į tai, jog pareiškėjui, kaip ir kitiems pretendentams buvo tiksliai išaiškintos konkurso procedūros, konkrečiu atveju – 2 etapai ir testo pereinamasis balas, taip pat į tai, jog pareiškėjas nebuvo diskriminuojamas ar ribojamos jo teisės – nėra pagrindo naikinti konkurso rezultatus.

Teismo posėdyje atsakovės Agentūros atstovas palaikė atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti.

Atsakovas LHMT atsiliepime prašo neatnaujinti termino skundui paduoti ir pareiškėjo patikslintą skundą dėl reikalavimo panaikinti Įsakymą, atsisakyti priimti.

Paaiškina, kad pareiškėjas, pateikdamas patikslintą skundą 2023 m. vasario 23 d., įstatyme numatytą skundo padavimo terminą, praleido. Pirmą kartą pareiškėjas kreipėsi į LHMT dėl sužinojimo apie (duomenys neskelbtini) paskyrimą 2023 m. vasario 21 d., t. y. daugiau kaip po dviejų mėnesių, o tokio delsimo priežasčių nenurodė. Pažymi, kad pareiškėjas nenurodė jokių priežasčių dėl termino praleidimo.

Nurodo, kad pareiškėjas daugiau kaip du mėnesius buvo pasyvus, nesikreipė į atsakovą (LHMT) informacijos apie priimtą į pareigas konkurso laimėtoją. Toks pareiškėjo elgesys visiškai neatitinka apdairaus, rūpestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo asmens (bonus pater familias) elgesio standarto. Pareiškėjas dalyvavo konkurse (duomenys neskelbtini) pareigoms užimti. (duomenys neskelbtini) pareigos valstybės tarnyboje yra viena aukščiausių kategorijų karjeros valstybės tarnybos pareigybių ir suponuojama, kad šias pareigas einančio asmens dalykinei kompetencijai keliami aukšti reikalavimai, tame tarpe puikiai išmanyti teisės aktų taikymą. Atkreipia dėmesį, kad atsakovas VTD atsiliepime į skundą nurodo, kad pareiškėjas yra dalyvavęs konkursuose į valstybės tarnybą ne vieną kartą ir jam priėmimo į valstybės tarnybą procedūros yra žinomos. Taip pat pastebėtina, kad pareiškėjo interesams atstovauja profesionalus teisininkas, advokatas. Todėl pareiškėjui tikrai turėjo būti suprantama, kad teisės aktas dėl priėmimo į pareigas įstaigoje turi būti priimamas nedelsiant, kai tik atlikti teisės aktų nustatyta tvarka atliekami visi reikalaujami veiksmai dėl specialiųjų reikalavimų patikrinimo, todėl delsimas daugiau kaip 2 mėnesius išsiaiškinti, ar jau paskirtas į pareigas konkursą laimėjęs asmuo yra jokiais argumentais nepateisinamas ir demonstruoja tik pareiškėjo neapdairumą. Todėl pareiškėjo argumentas, kad apie naujas aplinkybes jam tapo žinoma tik 2023 m. vasario 21 d. po kreipimosi į atsakovo LHMT direktorių ir nuo šio termino turi būti skaičiuojamas terminas naujam reikalavimui pareikšti, yra nepagrįstas ir atmestinas. Teismui nėra nurodyta jokių priežasčių ir nepateikta jas patvirtinančių įrodymų, dėl kurių terminas praleistas.

Dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą nurodo, kad šį klausimą palieka spręsti teismo nuožiūra. Pritaria atsakovo VTD nuomonei, kad pareiškėjo prašymas stabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą yra nepagrįstas.

Teismo posėdyje atsakovės LHMT atstovė palaikė atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti.

Tretieji suinteresuoti asmenys Ž. K. ir R. G. atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką jiems pranešta teisės aktų nustatyta tvarka.

Teismo posėdyje trečiasis suinteresuotasis asmuo R. G. bylai reikšmingų papildomų paaiškinimų neteikė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl VTD (nuo 2023 m. sausio 1 d. Viešojo valdymo agentūros) Protokolinio sprendimo ir LHMT Įsakymo, teisėtumo bei pagrįstumo, taip pat dėl pagrindo priteisti pareiškėjui 11 000 eurų neturtinės žalos atlyginimą ir 5 proc. metines palūkanas.

Nustatyta, kad VTD direktoriaus 2022 m. spalio 17 d. įsakymo Nr. 27VK-2560 ,,Dėl konkurso į Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (duomenys neskelbtini) pareigas komisijos sudarymo (skelbimo Nr. (duomenys neskelbtini))“ 1 punktu sudaryta konkurso į LHMT (duomenys neskelbtini) pareigas komisija. Šio įsakymo 2 punktu nustatyta, kad šio Įsakymo 1 punkte nurodytas konkursas vyks 2022 m. spalio 25 d. nuo 9.00 val. vaizdo konferencijos formatu: Valstybės tarnybos departamente prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos hidrometeorologijos tarnyboje prie Aplinkos ministerijos ir (ar) iš kitų nuo įstaigų nutolusių vietų ir kiekvieno dalyvaujančio pretendento individualioje prisijungimo vietoje, naudojant telekomunikacijų galinius įrenginius.

Konkurse 2022 m. spalio 25 d. į LHMT (duomenys neskelbtini) pareigas dalyvavo pareiškėjas. Pareiškėjas atlikdamas testo užduotį, iš 12 klausimų teisingai atsakė į 7 klausimus.

VTD Protokoliniu sprendimu nusprendė, kad pareiškėjas pirmame etape (teste) surinko 5,83 balų, antrame etape pareiškėjui neleista dalyvauti.

LHMT direktoriaus Įsakymo 1 punktu R. G. nuo 2023 m. sausio 2 d. priimtas į LHMT (duomenys neskelbtini) pareigas.

Pareiškėjas, nesutikdamas su VTD Protokoliniu sprendimu ir LHMT Įsakymu, kreipėsi į teismą.

Ginčo teisinius santykius reguliuoja VTĮ, Aprašo ir VAĮ nuostatos (nurodytų teisės aktų redakcijos, galiojusios ginčijamų Protokolinio sprendimo ir Įsakymo priėmimo metu).

VTĮ nustato pagrindinius valstybės tarnybos principus, valstybės tarnautojo teises ir pareigas, atsakomybę, darbo užmokestį, socialines ir kitas garantijas, valstybės tarnybos valdymo teisinius pagrindus (1 straipsnis).

Karjeros valstybės tarnautojas – valstybės tarnautojas, priimtas į pareigas neterminuotam laikui arba įstatymų nustatytai kadencijai ir šio įstatymo nustatyta tvarka galintis siekti karjeros valstybės tarnyboje (VTĮ 2 straipsnio 2 dalis).

VTĮ 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų poreikį konkursus į įstaigų vadovų ir karjeros valstybės tarnautojų pareigas Vyriausybės nustatyta tvarka pagal patvirtintus ir viešai paskelbtus vertinimo metodus ir kriterijus centralizuotai organizuoja Vyriausybės įgaliota įstaiga. VTĮ 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad į įstaigos vadovo, įstaigos vadovo pavaduotojo ir įstaigos padalinio vadovo, išskyrus pakaitinį karjeros valstybės tarnautoją, pareigas priimančiam asmeniui Vyriausybės įgaliota įstaiga atrenka du geriausiai centralizuotame konkurse įvertintus pretendentus. Jeigu į įstaigos vadovo, įstaigos vadovo pavaduotojo ir įstaigos padalinio vadovo pareigas po centralizuoto konkurso yra tik vienas pretendentas, gavęs ne mažesnį negu Vyriausybės nustatytą bendrą minimalų įvertinimą, įstaigos vadovą, įstaigos vadovo pavaduotoją ir įstaigos padalinio vadovą į pareigas priimančiam asmeniui, o kai į šias pareigas priima kolegiali valstybės ar savivaldybės institucija, – šios institucijos vadovui Vyriausybės įgaliota įstaiga teikia tik vieną pretendentą. VTĮ 11 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad galutinį sprendimą, kurį iš šio straipsnio 2 dalyje nurodytų dviejų geriausiai centralizuotame konkurse įvertintų pretendentų priimti į valstybės tarnautojo pareigas, priima į pareigas priimantis asmuo. Galutinį sprendimą dėl šio straipsnio 2 dalyje nurodyto vieno pateikto pretendento priėmimo ar nepriėmimo į valstybės tarnautojo pareigas priima į pareigas priimantis asmuo. VTĮ 11 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Vyriausybės įgaliota įstaiga atrenka valstybės tarnautojus į šio straipsnio 2 dalyje nenurodytas valstybės tarnautojų pareigas, išskyrus pakaitinio karjeros valstybės tarnautojo pareigas. VTĮ 11 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje į pareigas priimantis asmuo ir (ar) jo įgalioti asmenys dalyvauja centralizuoto konkurso procedūrose.

Vadovaujantis Aprašo 22 punktu, konkursui vykdyti Valstybės tarnybos departamento direktorius ar jo įgaliotas kitas Valstybės tarnybos departamento valstybės tarnautojas sudaro komisiją. Atrankos, statuso atkūrimo komisiją ir komisiją, tikrinančią asmens, kurio kadencija pasibaigusi, gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, sudaro valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo ar jo įgaliotas asmuo, o jeigu valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo yra kolegiali valstybės ar savivaldybės institucija, – šios institucijos vadovas (toliau kartu – į pareigas priimantis asmuo). Konkurso komisijos pirmininku skiriamas Valstybės tarnybos departamento atstovas, išskyrus Aprašo 24 punkto antrojoje pastraipoje nustatytą atvejį. Konkurso, atrankos, statuso atkūrimo komisijos ir komisijos, tikrinančios asmens, kurio kadencija pasibaigusi, gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, (toliau kartu – komisija) pirmininkas organizuoja komisijos darbą.

Pagal Aprašo 32 punktą, likus ne mažiau kaip 3 darbo dienoms iki pretendentų vertinimo komisijoje dienos, komisija sudaro pretendentų vertinimo organizavimo planą, kuriame aptariami pretendentų vertinimo komisijoje metu naudotini vertinimo kriterijai ir metodai, vertinimo balų skaičiavimo procedūra, jeigu bus taikomas daugiau nei vienas vertinimo metodas, nusprendžiama, ar pretendentai bus vertinami telekomunikacijų galiniais įrenginiais, o jeigu bus, – kokiu būdu, parengiami klausimai, užduotys ir jų vertinimo kriterijai, nustatomi pretendentų vertinimo etapai, aptariami kiti su pretendentų vertinimu susiję klausimai. Komisijos nariai privalo užtikrinti parengtų klausimų ir užduočių konfidencialumą.

Pagal Aprašo 38 punktą, pretendentų vertinimo komisijoje kriterijai yra kompetencijos ir gebėjimai, kurių reikia pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms tinkamai atlikti, ir tinkamumas eiti valstybės tarnautojo pareigas. Pagal Aprašo 39 punktą, apie pretendentų vertinimo komisijoje datą, laiką, vietą ir eigą, Aprašo 32 punkte nurodytą informaciją apie pretendentų vertinimo komisijoje metu taikytinus vertinimo kriterijus ir metodus, vertinimo balų skaičiavimo procedūrą, prašymo atsiėmimą, nusprendus nedalyvauti pretendentų vertinime komisijoje, Valstybės tarnybos departamentas ar įstaiga, organizuojanti atranką, praneša pretendentams per VATIS ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki pretendentų vertinimo komisijoje pradžios.

Pagal Aprašo 42 punktą, pretendentų vertinimo komisijoje eiga ir rezultatai įforminami protokolu. Aprašo 44 punkte nustatyta, kad pretendentų vertinimas komisijoje pradedamas pretendentams praneštu laiku ir vietoje. Aprašo 45 punkte nustatyta, kad Komisijai nusprendus pretendentus vertinti per kelis etapus, į vėlesnius pretendentų vertinimo etapus kviečiami komisijos atrinkti daugiausiai per vertinimą balų surinkę pretendentai.

Aprašo 46 punkte nustatyta, kad pretendentų vertinimui komisijoje gali būti taikomi šie vertinimo metodai: 46.1. interviu (struktūruotas ar pusiau struktūruotas, individualus ar grupinis pokalbis, per kurį pretendentams individualiai ar jų grupei duodami vienodi ar lygiaverčiai klausimai, su galimybe duoti tikslinamuosius klausimus, ar pateikiami pagrindiniai klausimai su galimybe duoti papildomus klausimus); 46.2. praktinė užduotis (pretendentui raštu ir (ar) žodžiu pateikiama (-os) užduotis (-ys), kuri (-ios) leidžia prognozuoti pretendento elgesį realiose darbo situacijose); 46.3. esė (pretendento samprotavimas raštu nurodyta tema, grįstas tezių formulavimu ir jų pagrindimu argumentais); 46.4. testas (pretendentams raštu pateikiamos užduotys, reikalaujančios vienareikšmio atsakymo; testo rezultatas konvertuojamas į dešimtbalę vertinimo sistemą ir apvalinamas iki šimtosios dalies); 46.5. namų darbų užduotis (pretendentams iš anksto pateikiama užduotis su sąlygomis, kurios rezultatus pretendentai turi pristatyti komisijai žodžiu ir (ar) raštu; namų darbų užduotis pretendentams turi būti pateikiama per VATIS ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki pretendentų vertinimo komisijoje pradžios).

Pagal Aprašo 47 punktą, pretendentų vertinimo komisijoje metu kiekvienas komisijos narys pretendentų kompetencijas ir gebėjimus, kurių reikia pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms atlikti, bei tinkamumą eiti valstybės tarnautojo pareigas vertina individualiai pagal atskirą (-us) vertinimo metodą (-us), išskyrus testą, – nuo 1 iki 10 balų vadovaudamiesi Aprašo 2 priedu ir užpildydami individualaus vertinimo lentelę. Testas vertinamas pagal teisingų atsakymų dalį teste 10 balų skalėje. Žemiausias testo įvertinimas yra 1 balas, aukščiausias – 10 balų. Jeigu pretendentai vertinami pagal vieną vertinimo metodą, išskyrus testą, kiekvienam pretendentui individualaus vertinimo metu skirti balai susumuojami ir dalijami iš komisijos darbe dalyvaujančių komisijos narių skaičiaus. Jeigu pretendentams vertinti komisijoje taikomas daugiau nei vienas vertinimo metodas, komisijos sprendimu gali būti nustatomas taikyto vertinimo metodo lyginamasis svoris kitų pretendentų vertinimui komisijoje taikomų vertinimo metodų atžvilgiu, kai vertinimo metu taikomais vertinimo metodais galima nustatyti skirtingą tikrinamų gebėjimų ir kompetencijų kiekį. Kiekvieno komisijos nario vertinimo balai pagal atskirą vertinimo metodą sudedami ir padalijami iš komisijos narių skaičiaus, o jeigu yra nustatytas vertinimo metodo lyginamasis svoris, gautas balas dauginamas iš komisijos vertinimo metodui nustatyto koeficiento. Jeigu yra nustatytas vertinimo metodo lyginamasis svoris, gauti balai susumuojami. Jeigu vertinimo metodo lyginamasis svoris nenustatomas, gauti balai susumuojami ir dalijami iš vertinimo metu taikytų vertinimo metodų skaičiaus. Vertinimo balai apvalinami iki šimtosios dalies. Pretendentų vertinimo komisijoje eigai fiksuoti ir vertinimo objektyvumui užtikrinti daromas skaitmeninis garso (ir) ar vaizdo įrašas. Skaitmeninis garso (ir) ar vaizdo įrašas daromas viso pretendentų vertinimo komisijoje metu, išskyrus pertraukas. Laikmena su skaitmeniniu garso ir (ar) vaizdo įrašu pridedama prie protokolo. Raštu atliktos užduotys pridedamos prie protokolo.

Aprašo 51 punkte nustatyta, kad pretendentų vertinimą komisijoje laimi daugiausia balų, bet ne mažiau kaip 6 balus surinkęs pretendentas, išskyrus pretendentus, dalyvavusius konkurse į įstaigos vadovo, įstaigos vadovo pavaduotojo ar įstaigos padalinio vadovo pareigas. Pretendentais į įstaigos vadovo, įstaigos vadovo pavaduotojo ir įstaigos padalinio vadovo pareigas laikomi 2 daugiausiai konkurse balų, bet ne mažiau kaip 6 balus surinkę pretendentai, o Valstybės tarnybos įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju – vienas pretendentas, surinkęs ne mažiau kaip 6 balus.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo doktrinoje yra konstatavęs, kad piliečių teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą (Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalis) nėra absoliuti: valstybė negali įsipareigoti ir neįsipareigoja kiekvieno asmens priimti dirbti valstybinėje tarnyboje; valstybės tarnyba turi būti kvalifikuota, turi sugebėti atlikti jai keliamus uždavinius; norintieji tapti valstybės tarnautojais, pareigūnais paprastai privalo turėti atitinkamą išsilavinimą, profesinę patirtį, kai kurias asmens savybes, be to, kuo aukštesnės pareigos, kuo svarbesnė veiklos sritis, tuo didesni reikalavimai keliami šias pareigas einantiems asmenims (Konstitucinio Teismo 1999 m. kovo 4 d., 2007 m. rugpjūčio 13 d., 2008 m. sausio 22 d. nutarimai).

Konstitucinis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad konstitucinė valstybės tarnybos paskirtis, ypatingi uždaviniai, keliami valstybės tarnybai, lemia tai, kad piliečiui, stojančiam į valstybės tarnybą, gali ir turi būti keliami tam tikri bendrieji reikalavimai – stojimo į valstybės tarnybą bendrosios sąlygos, kurių neatitinkantis asmuo negalės tapti valstybės tarnautoju. Minėti reikalavimai turi būti aiškūs ir bendri visiems, kurie siekia atitinkamų pareigų valstybės tarnyboje, stojančiajam į valstybės tarnybą jie turi būti nustatyti įstatymu ir žinomi iš anksto. Iš tokių bendrųjų reikalavimų – stojimo į valstybės tarnybą bendrųjų sąlygų paminėtini: lojalumas Lietuvos valstybei ir jos konstitucinei santvarkai, Konstitucijos ir teisės sistemos pagrindų (įskaitant žmogaus teisių ir laisvių katalogą) išmanymas, valstybinės kalbos geras mokėjimas, konflikto tarp siekiamų pareigų ir privačių interesų nebuvimas (arba tokio konflikto pašalinimas iki asmeniui pradedant eiti pareigas, kurių jis siekia) ir kt. Taip pat gali būti nustatyti bendrieji reikalavimai, susiję su stojančiojo asmeninėmis savybėmis, reputacija, išsilavinimu ir kt. Gali būti nustatytos ir konstituciškai pagrįstos bendrosios sąlygos, dėl kurių asmeniui neleidžiama stoti į valstybės tarnybą. Valstybės tarnybai, kaip sistemai, keliami profesionalumo, kvalifikuotumo reikalavimai suponuoja ir tai, kad teisės aktais gali būti nustatyti ir specialieji reikalavimai asmenims, siekiantiems tam tikrų pareigų valstybės tarnyboje ar konkrečioje valstybės arba savivaldybės įstaigoje, – specialiosios sąlygos siekiantiesiems tam tikrų pareigų valstybės tarnyboje; šios specialiosios stojimo į valstybės tarnybą sąlygos gali būti diferencijuojamos pagal atitinkamų pareigų valstybės tarnyboje turinį. Iš tokių reikalavimų – specialiųjų stojimo į valstybės tarnybą sąlygų paminėtini profesinės kompetencijos, patirties, kalbų mokėjimo ir specialių žinių ar įgūdžių ir panašūs reikalavimai, taip pat reikalavimai, susiję su stojančiojo reputacija, asmeninėmis savybėmis ir kt., o priimant į tam tikras pareigas gali būti nustatomos labai įvairios specialiosios sąlygos, pavyzdžiui, susijusios su asmens sveikata, fizinėmis galimybėmis, ryšiais su kitais asmenimis ir kt. Visi nustatyti specialieji stojimo į valstybės tarnybą reikalavimai turi būti konstituciškai pateisinami, priešingu atveju bus pažeista ir piliečio konstitucinė teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą, ir žmogaus konstitucinė teisė laisvai pasirinkti darbą (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas).

Konstitucinis teismas pabrėžė, kad sprendžiant dėl pretendentų į atitinkamas pareigas valstybės tarnyboje būtina paisyti asmenų lygiateisiškumo (asmenų lygybės įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams) principo. Konstitucinis lygių sąlygų stojant į valstybės tarnybą imperatyvas suponuoja stojančiųjų konkurenciją, taip pat objektyvų, nešališką stojančiųjų į valstybės tarnybą vertinimą ir atranką. Piliečiai, siekiantys būti priimti į valstybės tarnybą, negali būti diskriminuojami arba jiems negali būti teikiama privilegijų nei Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalyje expressis verbis nurodytais, nei kitais konstituciškai nepateisinamais pagrindais. Asmuo, kuris mano, kad jam stojant į valstybės tarnybą buvo pažeistas lygiateisiškumo principas, taigi ir jo konstitucinė teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą, pagal Konstituciją turi teisę siekti apginti savo pažeistą teisę teisme (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas, 2008 m. sausio 22 d. nutarimas).

Kadangi piliečių teisė lygiomis sąlygomis stoti į valstybės tarnybą kyla iš Konstitucijos, pretendentų į valstybės tarnautojo pareigas žinių, gebėjimų, reikalingų atitinkamoms valstybės tarnautojo pareigoms atlikti, patikros pagrindai (principai) turi būti nustatyti įstatymu. Pažymėtina, kad asmens žinios, gebėjimai, reikalingi atitinkamoms valstybės tarnautojo pareigoms atlikti, gali būti tikrinami jį egzaminuojant (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 22 d. nutarimas).

Pabrėžtina, kad nuo asmenų atrankos į valstybės tarnybą labai priklauso visos valstybės tarnybos sistemos funkcionavimas bei veiksmingumas. Kai asmuo į valstybės tarnautojo pareigas yra atrenkamas konkurso būdu jį egzaminuojant, tokia procedūra negali būti vien formalus dalykas. Egzaminas – nesvarbu, ar jis vyksta raštu, ar žodžiu, ar ir raštu, ir žodžiu, – turi būti tikslingas, orientuotas į žinių ir gebėjimų, reikalingų kiekvienam valstybės tarnautojui, taip pat į konkrečių žinių ir gebėjimų, reikalingų valstybės tarnautojo pareigybės, į kurią asmuo pretenduoja, aprašyme nustatytoms funkcijoms įgyvendinti, patikrinimą ir įvertinimą. Pagal konkurse į tam tikras valstybės tarnautojo pareigas dalyvavusių pretendentų egzamino rezultatus nustatomas konkurso laimėtojas – asmuo, atliksiantis konkrečias valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme apibrėžtas funkcijas, todėl egzamino – nesvarbu, ar jis vyksta raštu, ar žodžiu, ar ir raštu, ir žodžiu, – klausimai (užduotys) pirmiausia turi būti siejami su būtent tomis pareigomis valstybės tarnyboje, į kurias pretenduojama (vyksta konkursas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 22 d. nutarimas).

Pabrėžtina ir tai, kad teismas, sprendžiantis bylą dėl asmens nepriėmimo į atitinkamas pareigas valstybės tarnyboje, veikia ne kaip kokia nors „apeliacinė egzaminų komisija“, o kaip jurisdikcinė institucija, sprendžianti, ar nebuvo pažeista egzamino (konkurso) tvarka ir asmens konstitucinė teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 22 d. nutarimas).

Pareiškėjas skunde teigė, kad VTD atsiliepime bando klaidinti teismą, jog konkurso metu buvo taikomi 2 etapai, o ne 2 metodai, tačiau įrašai Protokole tai paneigia ir įrodo priešingai, kad šiuo konkrečiu atveju Komisijos sprendimu pretendentai buvo vertinami 2 metodais – testu ir interviu.

Pagal Reglamento (viešai skelbiamo Agentūros (o iki 2023 m. sausio 1 d. – VTD) tinklalapyje) 7.4.1 papunktį, pretendentų į karjeros valstybės tarnautojų pareigas ar į pakaitinių valstybės tarnautojų pareigas vertinimo komisija prieš posėdį nustato vertinimo etapų skaičių, atsižvelgiant į pretendentų skaičių. Paprastai 2 vertinimo etapai vykdomi, kai ateina 7 ir daugiau pretendentų.

Nagrinėjamu atveju iš Protokolo matyti, jog konkurse į LHMT (duomenys neskelbtini) pareigas buvo užsiregistravusių 11 pretendentų, tačiau dalyvavo 7 pretendentai. Vadovaujantis Reglamento 7.4.1 papunkčiu, komisija pagrįstai taikė 2 vertinimo etapus, kadangi konkurse į minėtas pareigas dalyvavo 7 pretendentai. Metodai, kurie gali būti taikomi atliekant pretendentų vertinimą yra nurodyti Aprašo 46 punkte. Šiuo atveju komisija pasirinko ir taikė du vertinimo metodus skirtinguose dviejuose konkurso etapuose. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Reglamento 7.4.1 papunktį komisija turėjo pagrindą taikyti 2 vertinimo etapus, taip pat į tai, kad nėra draudimo konkurso komisijai skirtingiems konkurso etapams pasirinkti skirtingus metodus, kad nagrinėjamu atveju pasirinkti metodai atitinka Aprašo reikalavimus, teismas konstatuoja, kad pažeidimas šiuo aspektu vykdant konkursą nenustatytas.

Pareiškėjas skunde nesutinka su tuo, kad testą sudarė 12 užduočių ir bei pareiškėjo pateiktų atsakymu įvertinimu balais, kadangi mano, jog tuo atveju, jeigu būtų 10 užduočių, jo surinktas balų skaičius būtų didesnis. Šiuo atveju pretendentas turėjo teisingai atsakyti į 7,5 užduoties tam, kad galėtų dalyvauti kitame etape, todėl tai, pareiškėjo vertinimu, neatitinka Aprašo 51 reikalavimų. Pareiškėjas mano, jog Komisija veikė ultra vires, kadangi pretendentams, įskaitant pareiškėją, nebuvo galimybės į testo užduotis atsakyti pasiekiant lygiai 6 balus, o buvo neteisėtai reikalaujama surinkti aukštesnį balą (6,67 balo), nei įtvirtinta aukštesnės teisinės galios teisės aktu (Vyriausybės nutarimu), tuo šiuo konkrečiu atveju iš esmės pažeistas Aprašo 51 punkte nustatytas imperatyvus reikalavimas ir konkurso skaidrumo principas.

VTD atsiliepime patvirtino, jog Komisijos pirmininkė nurodė, kad pretendentai turi atsakyti teisingai į ne mažiau nei 8 testo klausimus tam, kad galėtų dalyvauti kitame konkurso etape. Pretendentai, teisingai atsakę į 8 testo klausimus, bus pakviesti dalyvauti 2 vertinimo etape. Pretendentai, teisingai atsakę į 7 klausimus ir mažiau, negalės dalyvauti 2 vertinimo etape. Komisijos pirmininkė akcentavo, kad testo balai bus vėliau konvertuoti į dešimtbalę skalę, vadovaujantis Aprašo 46.4 papunkčiu.

Sutiktina su VTD atsiliepime nurodyta pozicija, jog Aprašas nenumato reikalavimo, kiek tiksliai klausimų turi sudaryti testą. Aptartas ginčo laikotarpiu galiojęs teisinis reguliavimas konkurso užduoties turinį (etapų skaičių, metodus, klausimų skaičių ir kt.) palieka konkurso komisijos diskrecijai. Pagal Aprašo 46.4 papunktį, pretendentų vertinimui komisijoje be kita ko gali būti taikomas testas (pretendentams raštu pateikiamos užduotys, reikalaujančios vienareikšmio atsakymo; testo rezultatas konvertuojamas į dešimtbalę vertinimo sistemą ir apvalinamas iki šimtosios dalies). Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjui prieš pradedant spręsti testą, buvo išaiškinta testo atlikimo ir vertinimo tvarka, pareiškėjui ir kitiems pretendentams buvo paaiškinta, jog kitame etape dalyvaus tie pretendentai, kurie teisingai atsakys į 8 klausimus. Taigi, pareiškėjas buvo supažindintas su testo vertinimo tvarka prieš testo pradžią (dėl to ginčo byloje nėra). Iš byloje pateikto pareiškėjo laikyto testo atsakymų ir juos lyginant su UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtais testo atsakymų pagrindimais matyti, jog pareiškėjas teisingai atsakė į 7 klausimus. Akcentuotina, jog testo klausimai ir jų pagrindimas sudarytas UAB „(duomenys neskelbtini), įgyvendinant projekto finansuoto pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 10 prioriteto „Visuomenės poreikius atitinkantis ir pažangus viešasis valdymas“ 10.1.5-ESFA-V-923 priemonę „Žmogiškųjų išteklių valdymo tobulinimas valstybinėje tarnyboje sisteminiu lygmeniu“. Teismas neturi pagrindo abejoti testo klausimų ir atsakymų patikimumu, kokybe. Pareiškėjo skundo argumentai dėl testo kokybės, jį rengusių asmenų kvalifikacijos yra hipotetiniai, paremti vien subjektyviu pareiškėjo vertinimu, todėl atmestini. Jokių objektyvių įrodymų, kurie leistų konstatuoti (ar bent abejoti), kad pareiškėjo testo atsakymai buvo netinkamai ar diskriminuojant vertinti, į bylą nėra pateikta. Nors pareiškėjas skunde nurodo kitą testo vertinimo sistemą, kuri, jo vertinimu, būtų tinkamesnė, tačiau pareiškėjui (kaip ir kitiems pretendentams) buvo paaiškinta testo klausimų sistema ir nurodytas skaičius, kiek reikia teisingai atsakyti klausimų tam, kad galėtų dalyvauti antrame konkurso etape. Nagrinėjamu atbeju, testą sudarė 12 klausimų, o pareiškėjui teisingai atsakius į 7 klausimus, pareiškėjas surinko 5,83 balus, kaip tai nurodyta Protokole. Pagal Aprašo 46. 4 papunktį testo rezultatas konvertuojamas į dešimtbalę vertinimo sistemą ir apvalinamas iki šimtosios dalies, būtent tai ir buvo padaryta nagrinėjamu atveju. Pareiškėjo nurodomo apvalinimo iki pilno skaičiaus (nagrinėjamu atveju iki 6) nebuvo pagrindo taikyti.

Pagal Aprašo 51 punktą, pretendentų vertinimą komisijoje laimi daugiausia balų, bet ne mažiau kaip 6 balus surinkęs pretendentas, išskyrus pretendentus, dalyvavusius konkurse į įstaigos vadovo, įstaigos vadovo pavaduotojo ar įstaigos padalinio vadovo pareigas. Pretendentais į įstaigos vadovo, įstaigos vadovo pavaduotojo ir įstaigos padalinio vadovo pareigas laikomi 2 daugiausiai konkurse balų, bet ne mažiau kaip 6 balus surinkę pretendentai, o Valstybės tarnybos įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju – vienas pretendentas, surinkęs ne mažiau kaip 6 balus.

Šiuo atveju pareiškėjas nesurinko 6 balų spręsdamas testą, todėl pagrįstai nepateko į antrąjį pretendentų vertinimo etapą. Kadangi nagrinėjamu atveju testo užduočių buvo 12, todėl pagrįstai pretendentai turėjo tinkamai atsakyti į 8 testo klausimus, siekdami patekti į antrąjį vertinimo etapą. Teisėjų kolegija nenustatė, kad Komisija būtų veikusi ultra vires, vien dėl to, jog nebuvo galimybės atsakyti į testo užduotis pasiekiant lygiai 6 balus. Kaip minėta, pagal Aprašo 46.4 papunktį, vienas iš pretendentų vertinimo metodų yra testas, kurio rezultatas konvertuojamas į dešimtbalę vertinimo sistemą ir apvalinamas iki šimtosios dalies. Atsižvelgiant į tai, komisija nėra įpareigota testą sudaryti būtent iš 10 klausimų. Be to, net ir tuo atveju, jeigu testo užduotis būtų buvusi sudaryta iš 10 klausimų, nereiškia, kad būtų parinkti būtent tie klausimai, į kuriuos pareiškėjas atsakė teisingai. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas nenustatė Aprašo 51 punkto nuostatų ir (ar) konkurso skaidrumo principo pažeidimo.

Pareiškėjas skunde teigė, jog kadangi pareiškėjas aplenkęs 3 pretendentus surinko ne mažiausiai, bet daugiausiai balų, Komisijai iš esmės pažeidus ir Aprašo 45 punkte nustatytus imperatyvius reikalavimus, pareiškėjui neteisėtai neleista toliau dalyvauti konkurse. Todėl skundžiamas Protokolinis sprendimas ir jo pagrindu priimtas Įsakymas naikintini ir nurodytais pagrindais.

Iš Protokolo matyti, jog pretendentas D. V. surinko 1,67 balus, R. Č. surinko 3,33 balus, L. Z. B. surinko 5 balus, o pareiškėjas surinko 5,83. Likusieji pretendentai buvo surinkę daugiau nei 6 balus ir buvo patekę į antrąjį vertinimo etapą. Vien tai, jog pareiškėjas nesurinko mažiausiai balų iš visų dalyvavusių pretendentų, ar kad ženkliai aplenkė kai kuriuos kitus pretendentus, surinkusius mažiausiai balų, nereiškia, kad pareiškėjui buvo neteisėtai neleista dalyvauti antrame konkurso etape. Pagal Aprašo 45 punktą, komisijai nusprendus pretendentus vertinti per kelis etapus, į vėlesnius pretendentų vertinimo etapus kviečiami komisijos atrinkti daugiausiai per vertinimą balų surinkę pretendentai. Šiuo atveju pareiškėjas netinkamai interpretuoja Aprašo 45 punkto nuostatos taikymą, kadangi tik surinkus minimalų balų skaičių pirmame vertinimo etape, į antrąjį vertinimo etapą kviečiami tie pretendentai, kurie surinko daugiausiai balų virš nustatytos minimalios ribos, todėl Aprašo 45 punkto nuostatos pažeidimas nenustatytas.

Pareiškėjas skunde taip pat teigė, kad testo užduotys buvo be vienareikšmio teisingo atsakymo, tai ir dėl to iš esmės pažeisti Aprašo 46.4 papunkčio imperatyvūs reikalavimai ir skaidrumo principas, be to, pareiškėjas į visas užduotis pateikė teisingus atsakymus, kas taip pat sudaro pagrindą skundžiamą Protokolinį sprendimą ir jo pagrindu priimtą Įsakymą panaikinti ir šiais pagrindais.

Kaip minėta, testo užduotys, jų atsakymai ir vertinimas, nagrinėjamu atveju buvo sudarytos UAB „(duomenys neskelbtini)“. VTD atsiliepime paaiškino, jog testo medžiagą vertino ekspertai (socialinių mokslų (psichologija) daktarai, remiantis EFPA (Europos Sąjungos psichologų asociacija) rekomenduojamomis gairėmis, pateiktomis EFPA psichologinių testų aprašymo ir vertinimo priežiūros modelyje (v. 3.42: 2008 m. rugsėjis). Buvo atlikti testų validavimo tyrimai bei testų patikimumo ir validumo vertinimas remiantis EFPA gairėmis (Patikimumas bei validumas yra psichometrikoje naudojamos sąvokos, apibūdinančios instrumento funkcionavimą. Patikimumas bendrai įvardija tai, kiek tikslus yra instrumentas, o validumas – kiek kokybiškai instrumentas atspindi tai, ką, instrumento kūrėjų teigimu, instrumentas turėtų atspindėti. Instrumentas negali būti validus, jei jis nėra patikimas, tačiau instrumentas gali būti patikimas ir nevalidus. Yra įvairių būdų įvertinti validumą ir patikimumą, o jų taikymas priklauso tiek nuo praktinių ribojimų, tiek ir nuo vertinamo instrumento specifikos, tad kiekvieno instrumento atveju validumas vertinamas tam instrumentui tinkamais metodais.).

Teismo įsitikinimu, konkurso metu pateiktos užduotys buvo susietos su LHMT (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymui numatytomis kompetencijomis. Pažymėtina, jog teismas nevertina testo užduočių turinio, klausimų, jų atsakymų konkretumo ir pan. aplinkybių. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo kompetencijai, nagrinėjant šio pobūdžio bylas, nėra priskirta teisė vertinti klausimų turinio ar jų sudėtingumo ir atsakymų į juos teisingumo, kai šie klausimai iš esmės yra atitinkantys tą valstybės tarnybos sritį, į kurią yra organizuojamas konkursas. <...> Teismas konkurso teisėtumą revizuoja tik konkurso organizavimo tvarkos aspektu, kuri (tvarka), vykdant Aprašo reikalavimus, turi užtikrinti vienodas galimybes visiems asmenims dalyvauti šiame konkurse bei būti įvertintiems pagal vienodas visiems iš anksto žinomas sąlygas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1163/2013; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-634-492/2015). Atsižvelgiant į minėtą LVAT išaiškinimą, teismas plačiau nepasisakys dėl pareiškėjo skundo teiginių, susijusių su testo užduočių parengimu, atsakymų formulavimu ir pan.

Dėl pareiškėjo skundo teiginių, jog jis pateikė teisingus atsakymus į visas užduotis, pažymėtina, jog lyginant į bylą pateiktą pareiškėjo laikyto testo išrašo atsakymus ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtą testą su atsakymų pagrindimais, matyti, jog pareiškėjas teisingai atsakė į 7 klausimus iš 12 klausimų, todėl šie skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad VTD nepateikė įrodymų, jog testą parengė būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“, kokie tie daktarai (kiek jų) ir kada šį testą vertino, kokie tų daktarų šio testo vertinimo rezultatai, ko nepatvirtina bei neįrodo ir pateiktos EFPA (Europos Sąjungos psichologų asociacija) rekomenduojamos gairės, pateiktos EFPA psichologinių testų aprašymo ir vertinimo priežiūros modelyje (v. 3.42: 2008 m. rugsėjis), tai tėra tik VTD subjektyvūs niekuo nepagrįsti samprotavimai dėl neva jų pateiktų testo užduočių atsakymų teisingumo, visiškai neįrodantys, kad pareiškėjas į testo 5 užduotis atsakė neteisingai.

Teismo vertinimu, VTD išsamiai atsiliepime įvardino, jog testas buvo parengtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgyvendinant anksčiau minėtą projektą, o testo klausimus rengė ekspertai. Pareiškėjo skunde prašoma pateikti informacija vertintina kaip perteklinė. Teismas neturi pagrindo abejoti VTD atsiliepime pateiktais duomenimis, kurie patvirtina, jog testas parengtas UAB „(duomenys neskelbtini)“, o vien nenurodymas konkrečių asmenų, kurie rengė testą, ar nedetalizuotas išsamus testo užduočių vertinimas, jų sudarymas, nereiškia, jog pateiktos testo užduotys yra neteisingos. Be to, kaip nurodyta anksčiau, teismas neturi pareigos vertinti pateiktų užduočių turinio. Aplinkybė, jog pareiškėjas neteisingai atsakė į 5 testo klausimus, nereiškia, jog tie klausimai buvo netinkamai sudaryti. Be to, kaip jau minėta, ir pareiškėjas klausimų tinkamumą ginčija tik abstrakčiais, hipotetiniais svarstymais, prielaidomis, tačiau jokių objektyvių įrodymų dėl klausimų ar jų vertinimo netinkamumo nepateikia.

Analogiškai pasisakytina ir dėl pareiškėjo skundo teiginių, jog 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 ir ypatingai 10 užduotis yra visiškai nesusijusios su LHMT (duomenys neskelbtini) pareigomis ir jų funkcijomis. Teismo vertinimu, šie pareiškėjo skundo teiginiai vertintini kaip deklaratyvaus pobūdžio, nepatvirtinti jokiais byloje esančiais įrodymais. Testo užduočių kvestionavimas laikytinas subjektyvia pareiškėjo nuomone. Kaip minėta, testo užduotys buvo sudarytos siekiant įvertinti pretendento kompetenciją užimti (duomenys neskelbtini) pareigas ir atlikti su tuo susijusias funkcijas, teismas neturi pagrindo abejoti parengtų užduočių tinkamumu įvertinti pretendentų gebėjimus užimti minėtas pareigas. Be to, byloje nėra ginčo, kad visiems konkurse dalyvavusiems pretendentams buvo teiktos tos pačios užduotys, todėl visiems konkurso dalyviams buvo sudarytos vienodos sąlygos dalyvauti konkurse.

Pareiškėjas skunde taip pat teigė, kad Aprašo nuostatos nenumato ir nereikalauja, kad pretendentai jau pirmo testo metodu vertinimo etapo tarpiniame vertinime surinktų ne mažiau kaip 6 balus, priešingai, vertinant keliais metodais per etapus, galutiniame vertinime jie turi surinkti ne mažiau kaip 6 balus (Aprašo 45, 51 punktas).

Kadangi nagrinėjamu atveju buvo pretendentų vertinimas iš dviejų etapų, į 2 etapą buvo nuspręsta pakviesti tik pretendentus, kurie teisingai atsakė į testo 8 ir daugiau klausimų. Kaip minėta anksčiau šiame sprendime, pareiškėjui ši tvarka buvo išaiškinta. Konkursas į LHMT (duomenys neskelbtini) pareigas buvo vykdomas iš dviejų etapų, į antrąjį etapą patenkant pretendentams, teisingai atsakiusiems į bent 8 testo klausimus, todėl pirmuoju konkurso etapu pretendentai turėjo surinkti ne mažiau kaip 6 balus, tam, kad galėtų dalyvauti antrame konkurso etape. Pareiškėjui šios sąlygos neįvykdžius, jis pagrįstai nedalyvavo konkurso antrame etape. Šiuo atveju ne galutiniame vertinime pareiškėjas turėjo surinkti ne mažiau kaip 6 balus, bet pirmajame konkurso etape, todėl Aprašo 45, 51 punktų pažeidimas nenustatytas.

Pareiškėjas skunde teigė, kad jam neleidus dalyvauti konkurso antrame interviu vertinimo metodu etape, tuo Komisija iš esmės pažeidė pareiškėjo konstitucines teises lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą, konstitucinį lygiateisiškumo (asmenų lygybės įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams) principą, pareiškėją tokiu būdu diskriminavo, iš esmės pažeidė konstitucinį lygių sąlygų stojant į valstybės tarnybą imperatyvą ir taip sumažino stojančiųjų pretendentų konkurenciją, be to, iš esmės pažeidė ir principus, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms bei konstitucinės valstybės tarnybos sampratos ir konstitucinius valstybės tarnybos skaidrumo ir viešumo principus. Taip pat pareiškėjas mano, kad Komisija pažeidė ir konstitucinį lygių sąlygų stojant į valstybės tarnybą imperatyvą ir taip sumažino stojančiųjų pretendentų konkurenciją, kas lėmė ne tik konstitucinių valstybės tarnybos skaidrumo ir viešumo principų, bet ir esminio konkurso skaidrumo principo pažeidimus.

Nesutiktina su šiais pareiškėjo skundo argumentais. Pareiškėjui antrajame konkurso vertinimo etape nebuvo leista dalyvauti dėl to, jog jis pirmajame konkurso etape nesurinko minimalaus 6 balų skaičiaus, reikalingo siekiant dalyvauti antrajame etape. Teismas pabrėžia, kad vadovaujantis LVAT suformuota praktika tokio pobūdžio bylose, teismas nevertina Komisijos narių vertinimų, o tik patikrina, ar nebuvo pažeista konkurso tvarka ir asmens konstitucinė teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą. Šiuo atveju teismas nenustatė, jog konkurso komisija būtų atlikusi pareiškėjo atžvilgiu kokį nors pažeidimą, sutrukdžiusį jam lygiomis sąlygomis pretenduoti dirbti valstybės tarnyboje. Byloje nėra nustatyti jokių diskriminacinių veiksmų pareiškėjo atžvilgiu. Visi į antrąją etapą patekę pretendentai surinko daugiau nei 6 balus (atitinkamai- 6.67, 6.67 ir 8.33) ir teisingai atsakė į 8 ir daugiau klausimų. Pretendentų konkurencija antrajame etape buvo sumažinta pagrįstai atsižvelgiant į pirmojo etapo (testo) rezultatus, kuriame visi pretendentai dalyvavo vienodomis sąlygomis. Priešingai nei skunde teigia pareiškėjas, Komisija sudarė lygias sąlygas visiems pretendentams pretenduoti dirbti valstybės tarnyboje, jų skaičius nebuvo dirbtinai sumažintas. Šiuo aspektu konstitucinė teisė lygiomis sąlygomis stoti į valstybės tarnybą, lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principai nebuvo pažeisti.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Protokolinis sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatytų imperatyvių reikalavimų, kaip ir jo pagrindu priimtas Įsakymas.

Aiškindamas VAĮ (įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2020 m. lapkričio 1 d.) 8 straipsnį (šiuo metu galiojančios įstatymo redakcijos 10 straipsnio 5 dalies atitiktis), LVAT yra pažymėjęs, kad individualių administracinių aktų priėmimas yra teisės taikymas, sukeliantis konkrečių teisinių padarinių asmenų teisiniam statusui (žr., pvz., 2015 m. vasario 18 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-398-442/2015; 2012 m. liepos 20 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje A-520–2294/2012; 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-444-2366/2012). Individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės aktų reikalavimus, taip pat su gero administravimo principu, kurių viešojo administravimo subjektas privalo laikytis (žr., pvz., 2011 m. birželio 27 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011; 2014 m. kovo 19 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-662-839/14; 2014 m. kovo 25 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-756-997/2014; 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-2760-492/2015; ir kt.). Esminiais pažeidimais pripažįstami viešojo administravimo subjekto veiksmai, kai priimtame akte tinkamai neindividualizuojamos teisės normos, apsiribojama vien tik nuorodomis į bendro pobūdžio teisės akto nuostatas pateikimu ir pan. (žr., pvz., 2012 m. birželio 25 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-556-1750/2012; 2012 m. gruodžio 11 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-552-3114/2012; ir kt.).

Teismo vertinimu, Protokolinis sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies nuostatas, kadangi jame nurodytas konkurse dalyvavusių asmenų skaičius, jų surinkti balai konkurso pirmame etape, nurodytos užimtos vietos antrame konkurso etape, nurodytas komisijos sprendimas dėl konkurso laimėtojo (nurodyti pirmąją ir antrąją vietą užėmę pretendentai). Atsižvelgiant į Protokolinio sprendimo pobūdį ir tikslą, konstatuotina, kad Protokolinis sprendimas atitinka teisės aktų reikalavimus.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju, Komisija konkurso metu pretendentams taikė tuos pačius vertinimo etapus (testas ir interviu), uždavė vienodus su pareigybės, į kurią vyko konkursas, aprašyme nurodytų kompetencijų ir gebėjimų patikrinimu susijusius klausimus, kurie buvo įvertinti laikantis 10 balų vertinimo sistemos. Pretendentų vertinimo kriterijai yra aiškiai reglamentuoti Apraše, o byloje esantys įrodymai patvirtina, kad būtent jais Komisija ir vadovavosi, vertindama pretendentų gebėjimus bei kompetencijas, todėl nėra pagrindo teigti, kad Komisija piktnaudžiavo pretendentų į valstybės tarnybą žinių patikrinimo diskrecijos teise ir diskriminavo pareiškėją kitų pretendentų atžvilgiu. Nėra pagrindo daryti išvadą, jog organizuojant konkursą, buvo padaryti konkurso organizavimo procedūros pažeidimai, kurie sudarytų pagrindą panaikinti šioje byloje skundžiamus administracinius aktus. Iš į bylą pateiktos VATIS pranešimų išklotinės ir kitų byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovas pareiškėjui teikė informaciją, susijusią su konkursu ir jame dalyvaujančių pretendentų vertinimu Komisijoje, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, buvo tinkamai įgyvendintas Aprašo įtvirtintas reikalavimą pateikti informaciją apie pretendentų vertinimo organizavimo plano turinį ir nepažeisti konkurso organizavimo procedūros reikalavimai. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjui buvo apribota galimybė dalyvauti konkurse vienodomis sąlygomis su visais pretendentais, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, Komisija tinkamai ir skaidriai organizavo bei vykdė pretendentų vertinimo procedūras.

Dėl pareiškėjo skundo reikalavimo panaikinti Įsakymą, paminėtina, jog Įsakymo 1 punktu R. G. nuo 2023 m. sausio 2 d. priimtas į LHMT (duomenys neskelbtini) pareigas. Iš esmės pareiškėjo ginčijamas Įsakymas nėra priimtas pareiškėjo atžvilgiu ir tiesioginių teisinių pasekmių jam nesukelia. Tačiau, kadangi pareiškėjas minėtame konkurse buvo pretendentas užimti LHMT (duomenys neskelbtini) pareigas, todėl reikalavimas panaikinti Įsakymą vertintinas kaip išvestinis reikalavimas. Kadangi nagrinėjamoje byloje nenustatytas pretendentų vertinimo Komisijoje pažeidimas, priėmus ginčijamą Protokolinį sprendimą, kuriame nurodyta pirmą vietą užėmusi Ž. K. ir antrąją vietą užėmęs R. G., LHMT pagrįstai Įsakymu R. G. priėmė į LHMT (duomenys neskelbtini) pareigas. Ginčo Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, atitinkantis VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatytus imperatyvius reikalavimus.

Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad dėl Komisijos veiksmų patyrė neturtinę žalą.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). CK 6.271 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Taigi, CK 6.271 straipsnyje numatytas civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. CK 6.271 straipsnyje numatyta, kad viešoji atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

Pažymėtina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas ar nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nevykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu.

Vadovaujantis LVAT praktika bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo, reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., LVAT 2008-04-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Išgyvenimai ir jų priežastys turi būti tokio pobūdžio ir lygmens, kad juos galima būtų vertinti kaip pakankamai reikšmingus, lyginant su eiliniais, ir gilius (žr., pvz., LAT 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Atkreiptinas dėmesys, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos teismai ne kartą yra pažymėję, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą.

Nagrinėjamu atveju nei Agentūros, nei konkurso Komisijos, nei LHMT neteisėti veiksmai nenustatyti pagal CK 6.271 straipsnį, todėl kitų sąlygų vertinimas pagal šį straipsnį nėra tikslingas. Įvertinus tai, jog jokių neteisėtų veiksmų, susijusių su ginčo konkursu, pareiškėjo atžvilgiu nenustatyta, nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjas galėjo patirti neturtinę žalą, todėl šiuo aspektu pareiškėjo skundas taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas skunde taip pat prašo stabdyti administracinę bylą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą. Pareiškėjas nurodo, kad jis kelia klausimą dėl pretendentų teisės į jų įvertinimo apeliaciją, ko Konstitucinis Teismas 2008 m. sausio 22 d. nutarime nenagrinėjo ir nesprendė. Pareiškėjas mano, jog Vyriausybės nutarimu patvirtintas Aprašas ta apimtimi, kuria nebuvo nustatyta teisė į pretendentų įvertinimo apeliaciją, – inter alia pretendentų į valstybės tarnautojo pareigas konkurso komisijos narių klausimus ir pretendentų atsakymus raštu, ar žodžiu, ar ir raštu, ir žodžiu, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 33 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 daliai, 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam valstybės tarnybos teisingumo principui.

Teismo teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą numatyta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 4 straipsnyje. Pagal ABTĮ 4 straipsnio 2 dalį, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Gavęs Konstitucinio Teismo nutarimą, teismas atnaujina bylos nagrinėjimą. Minėtos taisyklės taikomos ir tais atvejais, kai teismas suabejoja, ar Lietuvos Respublikos Prezidento (toliau – Respublikos Prezidentas) aktas arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, neprieštarauja įstatymams ar Konstitucijai. Pagal Aprašo 73 punktą, veiksmai, neveikimas ir (ar) sprendimai, kuriais pažeidžiamos Aprašo nuostatos, gali būti skundžiami Viešojo administravimo įstatymo arba Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Konstitucinis Teismas 2008 m. sausio 22 d. nutarime, aiškindamas aptariamų teisinių santykių (dėl konkursų į valstybės tarnautojų pareigas) pobūdį bei teismo vaidmenį sprendžiant šiuos ginčus, konstatavo, kad teismas, sprendžiantis bylą dėl asmens nepriėmimo į atitinkamas pareigas valstybės tarnyboje, veikia ne kaip „apeliacinė egzaminų komisija“, o kaip jurisdikcinė institucija, sprendžianti, ar nebuvo pažeista konkurso tvarka ir asmens konstitucinė teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą. Konkurso metu pretendento gaunamo įvertinimo objektyvumą ir pagrįstumą užtikrina Apraše įtvirtinta konkurso organizavimo tvarka – reikalavimai komisijos organizavimui, jos darbo kolegialumui, narių nešališkumui bei kompetencijai, numatytas vertinimo organizavimo plano aptarimas, vienodų ar lygiaverčių klausimų uždavimas pretendentams, skiriamų balų vidurkio išvedimas, todėl pareiškėjo argumentai, kad Apraše nenumatyta galimybė jam ir kitiems pretendentams pasinaudoti apeliacijos teise, nesudaro pagrindo vertinti, jog tokia situacija neatitinka pareiškėjo nurodytų Konstitucijos, VTĮ normų ar bendrųjų ir specialiųjų teisės principų.

Pažymėtina, jog pareiškėjas Komisijos Protokolinį sprendimą apskundė teismui, taigi pareiškėjui buvo sudarytos sąlygos jį apskųsti ir įvertinti jo teisėtumą ir pagrįstumą. Šiuo atveju teismui nekyla abejonių dėl šioje byloje taikomų teisės aktų atitikties Konstitucijai, todėl toks pareiškėjo prašymas netenkinamas. Tai, kad pareiškėjas kitaip aiškina ir interpretuoja Aprašo nuostatas, nesudaro pagrindo teismui pritarti pozicijai apie teisinio pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą egzistavimą. Tokios pozicijos laikėsi ir LVAT nagrinėdamas analogišką pareiškėjo prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą 2024 m. rugsėjo 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2131-552/2024.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pareiškėjas teismo prašė priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad skundas atmetamas kaip nepagrįstas, bylinėjimosi išlaidos pareiškėjui nepriteistinos (ABTĮ 40 straipsnis).

Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą V. d. H. prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą H. prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 ? 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo J. K. skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinį teismą.