Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, eA-29-492/2023

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-02-01
Bylos Nr.: eA-29-492/2023
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-04080-2020-9
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: Apeliacinė instancija
Rezultatas: Sprendimas paliktas nepakeistas

Teisėjai: Dainius Raižys (pirm.), Virginija Volskienė (pirm.), Jolanta Malijauskienė
Pareiškėjas: J. K.
Atsakovas: Valstybės tarnybos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai
Trečiasis asmuo: D. J., L. K.

Kategorijos

21.1Priėmimas į valstybės tarnybą

Administracinė byla Nr. eA-29-492/2023Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04080-2020-9Procesinio sprendimo kategorija 21.1 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. vasario 1 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovams Valstybės tarnybos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (nuo 2023 m. sausio 1 d. pavadinimas – Viešojo valdymo agentūra) ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai (tretieji suinteresuoti asmenys – D. J. ir L. K.), dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas J. K. kreipėsi į teismą su patikslintu skundu, kuriuo prašė: 1) panaikinti Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, VTD, Departamentas) (nuo 2023 m. sausio 1 d. pavadinimas – Viešojo valdymo agentūra) Pretendentų vertinimo komisijoje (toliau – ir Komisija) 2020 m. lapkričio 10 d. protokolu Nr. 27L-2402 (toliau – ir Protokolas) priimtą sprendimą dėl konkurso laimėtojų D. J. ir L. K. konkurse į Žemės ūkio ministerijos Bendradarbiavimo su savivaldybėmis ir socialiniais partneriais skyriaus vedėjo (karjeros valstybės tarnautojas) pareigas (konkurso skelbimo numeris: 45090) (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio (toliau – ir atsakovas, ŽŪM) ministro 2020 m. gruodžio 11 d. įsakymą Nr. 3P-394 „Dėl D. J. perkėlimo į kitas valstybės tarnautojo pareigas laimėjus konkursą“ (toliau – ir Įsakymas). Taip pat pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovų visas su bylos nagrinėjimu susijusias patirtas išlaidas.

2. Pareiškėjo patikslintas skundas buvo grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Pareiškėjas dalyvavo viešame konkurse į Žemės ūkio ministerijos Bendradarbiavimo su savivaldybėmis ir socialiniais partneriais skyriaus vedėjo (karjeros valstybės tarnautojas) (toliau – ir Konkursinė pareigybė) pareigas (toliau – ir Konkursas), kuris vyko Pretendentų vertinimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2020 m. lapkričio 9 d. ir 10 d. posėdyje (toliau – ir Posėdis), o apie konkurso rezultatus pareiškėjas buvo informuotas 2020 m. lapkričio 11 d. elektroniniu paštu. Pareiškėjui kilo abejonių dėl atliktos atrankos atitikimo procesiniams reikalavimas ir dėl pačių viešo konkurso rezultatų.

2.2. Pareiškėjas, apžvelgęs Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176 (toliau – ir Aprašas) 3 punkto, 48 punkto nuostatas dėl informacijos apie konkursus pretendentams bei informacijos apie konkurso rezultatus teikimą, taip pat Valstybės tarnybos departamento direktorius 2019 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. 27V-94 patvirtino Asmens duomenų tvarkymo, saugojimo ir šių duomenų subjektų teisių įgyvendinimo Valstybės tarnybos departamente prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 23 punkto nuostatas, pažymėjo, kad VTD nepagrįstai pareiškėjui pateikė tik Protokolo išrašą.

2.3. Kadangi VTD direktoriaus 2020 m. lapkričio 5 d. įsakymas Nr. 27VK-2052 „Dėl pretendentų vertinimo komisijos sudarymo“ (toliau – ir VTD įsakymas) viešai nepaskelbtas, šis įsakymas yra negaliojantis ir negali būti taikomas, o tokiu įsakymu sudaryta Komisija teisės aktų nustatyta tvarka neįteisinta ir neteisėta.

2.4. VTD paskirta Komisijos pirmininkė A. M. pagal jos Pareigų aprašymą neturėjo teisės vertinti pretendentų, kadangi funkcija „Dalyvauja konkursų (atrankų) komisijų darbe“ reiškia, kad gali tik techniškai aptarnauti, tačiau nereiškia, kad turi teisę pretendentus vertinti. Analogiškai tokios teisės neturėjo ir šio skyriaus vyriausioji specialistė Komisijos narė – sekretorė I. A. (Pareigų aprašymo 20 p.), bei Žemės ūkio ministerijos deleguotas Komisijos narys A. S. (Teisės ir personalo skyriaus (duomenys neskelbtini)), nes jo Pareigų aprašyme tokios funkcijos iš viso nėra numatyta. Komisijos nariai neturėjo įgaliojimų priimti ginčijamo Sprendimo.

2.5. Konkurso metu pareiškėjas Komisijos pirmininkei A. M. ir Komisijos narei – sekretorei I. A. pareiškė nušalinimus, tačiau iš Komisijos protokolo matyti, kad šis konkurso eigos faktas nuslėptas ir Protokole nefiksuotas (Aprašo 41 punktas), ir tai leidžia teigti, kad Protokolas yra suklastotas.

2.6. VTD Komisija Protokolu priimto Sprendimo nemotyvavo, nenurodė jokių faktinių duomenų ir teisės aktų normų, taip pat nenurodė ir jo apskundimo tvarkos, todėl ginčijamas Sprendimas naikintinas kaip nepagrįstas ir neaiškus, neatitinkantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatų.

2.7. Pareiškėjas negalėjo įsitikinti, ar visi Konkurse dalyvavę pretendentai atitiko nustatytus Konkursinės pareigybės reikalavimus (Aprašo 18 ir 40 p.), be to, jam nebuvo suteikta informacija, kokie pretendentai dalyvavo Konkurse, kokie buvo jų vertinimo rezultatai ir užimtos vietos.

2.8. Konkurso metu pareiškėjui buvo taikytas dar ir kitas žodinės praktinės užduoties metodas, kai VTD Komisijos atstovės žodžiu reikalavo pačiam pareiškėjui nurodyti su pareigybės aprašymo funkcijomis visiškai nesusijusias praktines užduotis – pateikti pavyzdžius ir nurodyti konkrečias situacijas iš ankstesnio darbo, kokių veiksmų ėmėsi ir kokie jų rezultatai. Pagal visiems pretendentams vienodas konkurso sąlygas Komisijos nariai (-ės) turėtų vertinti kaip kiekvienas pretendentas išspręstų vieną ir tą pačią situaciją. Komisijos narės pakeitė Konkurso sąlygas bei šiurkščiai pažeidė Apraše nustatytus reikalavimus (Aprašo 3, 5, 38, 46.2, 47 p.), o jų vertinimai buvo nenuspėjami, neskaidrūs, šališki ir neobjektyvus, taip sudarant akivaizdžiai nevienodas sąlygas stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą. Skirtingos kiekvienam pretendentui pateiktos žodinės praktinės užduotys ir klausimai buvo aptakūs, nekonkretūs ir iš viso be galimo teisingo atsakymo, todėl atsakymų į minėtus klausimus ir užduotis iš viso nebuvo įmanoma objektyviai, nešališkai ir skaidriai įvertinti.

2.9. Pagal Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2018 m. lapkričio 15 d. sprendimą buvusi Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) L. K. pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo draudimą naudotis pareigomis asmeninei naudai gauti. Šiuo metu Konkursą laimėjusi L. K. dirba Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriuje, o D. J. iš to paties skyriaus patarėjos, laimėjus konkursą, perkelta į (duomenys neskelbtini) pareigas. Todėl Žemės ūkio ministerijos atstovo A. S. vertinimas yra susijęs su iš anksto jau numatytu kolegių ir bendradarbių laimėjimu, ir tą patvirtina netolygus jo balas, nesusiję su Konkursinės pareigybės aprašymu klausimai.

2.10. Komisija neatsižvelgė į pareiškėjo turimas žinias ir jo daug aukštesnes kompetencijas ir nepagrįstai jų nevertino, parodė nevienodą požiūrį į Konkurso dalyvius ir akivaizdų šališkumą pareiškėjo atžvilgiu, bei pažeidė Aprašo 3.2 papunktį ir skaidrumo, objektyvumo bei nešališkumo principus, bei Aprašo 47 punkte numatytą imperatyvų reikalavimą pretendentus vertinti pagal teisingų atsakymų dalį 10 balų skalėje.

2.11. Konkurso metu buvo padarytas esminis procedūrinis pažeidimas, kadangi Komisija prieš tris dienas nebuvo sudariusio vertinimo plano. Nors Komisijos narėms A. M. ir I. A. buvo pareikštas nušalinimas, o ne prašymas nusišalinti, bet A. M. nusprendus nenusišalinti, iš esmės buvo pažeistas Viešojo administravimo įstatyme reglamentuotas pareikšto nušalinimo išsprendimo teisinis reguliavimas. Komisijos nario individualaus vertinimo lentelėje atliktas vertinimas yra ydingas, kadangi joje nėra užfiksuotas individualizuotas įvertinimas į kiekvieną klausimą.

Atsiliepimas

3. Atsakovas VTD atsiliepime į skundą nesutiko su pareiškėjo skundu, prašė jį atmesti bei nurodė tokius atsiliepimo argumentus:

3.1. VTD direktoriaus įsakymas dėl Komisijos sudarymo yra individualus administracinis aktas, skirtas konkrečiam asmeniui ar nurodytai asmenų grupei, todėl neturi būti skelbimas.

3.2. Komisijos narių A. M. ir I. A. viešai skelbiamuose pareigybės aprašymuose nurodyta funkcija – dalyvavimas konkursų (atrankų) komisijos darbe – būtent ir yra pretendentų vertinimo funkcija.

3.3. Komisijos posėdžio protokolas atitinka Apraše nustatytus reikalavimus, kad konkurso protokolas yra skirtas Komisijos posėdžių eigai ir rezultatams fiksuoti.

3.4. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo argumentu, kad buvo nuslėpta Komisijos narėms pareikšto nušalinimo procedūra, kadangi konkurso garso / vaizdo įrašas yra sudedamoji konkurso protokolo dalis, todėl visa informacija dėl pareikšto nušalinimo yra įraše. Pareiškėjas reiškė nušalinimą Komisijos narėms A. M. ir I. A., motyvuodamas tuo, jog pareiškėjas yra teismui padavęs skundą dėl kito konkurso, kurio komisijos narės buvo A. M. bei I. A., tačiau vien toks faktas nereiškia Komisijos narių šališkumo, ar kažkokio priešiško nusiteikimo pareiškėjo atžvilgiu, ką posėdžio metu patvirtino ir Komisijos narės. Komisijos narės dėl joms pareikštų nušalinimų pateikė atskirai kiekviena savo poziciją, ir nei vienas Komisijos narys nesutiko su pareikštu nušalinimu.

3.5. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad jis nebuvo tinkamai informuotas apie užimtą vietą Konkurse, kiek buvo pretendentų, kokie buvo surinkti balai. Konkurso garso įrašas patvirtina, kad pareiškėjas pageidavo informaciją apie surinktą balą ir vietą gauti per VATIS sistemą. 2020 m. lapkričio 11 d. pareiškėjas per VATIS sistemą buvo informuotas apie Komisijos narių atliktą vertinimą ir jo vidurkį.

3.6. Vadovaujantis Aprašo 46 punktu, pretendentų vertinimui komisijoje gali būti taikomi tokie metodai: interviu; praktinė užduotis; esė; testas; namų darbų užduotis ir jos pristatymas. Nagrinėjamu atveju klausimai, kuriuos pareiškėjui ir kitiems pretendentams pateikė Komisijos nariai, yra susiję su kompetencijomis ir gebėjimais, kurių reikia pareigybės aprašyme numatytoms funkcijoms tinkamai atlikti, bei tinkamumui eiti pareigas įvertinti.

3.7. Per VATIS pateikti pranešimai patvirtina, jog pareiškėjas buvo informuotas apie pretendentų vertinimo Komisijoje dieną, laiką, jog vertinimas vyks nuotoliniu būdu, bus taikomas interviu metodas. Pareiškėjas taip pat buvo informuotas, jog vertinimo Komisijoje kriterijai apima kompetencijas ir gebėjimus, kurių reikia pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms tinkamai atlikti, ir šios aplinkybės patvirtina, kad pretendentų vertinimo komisija negali pakeisti pretendentų vertinimo kriterijų. Pretendentų vertinimo planas nagrinėjamu atveju buvo aptartas Komisijos narių žodžiu.

4. Atsakovas ŽŪM pateiktame atsiliepime nesutiko su pareiškėjo skundu, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą bei nurodė tokius atsiliepimo argumentus:

4.1. ŽŪM Teisės ir personalo skyriaus (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2013 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 3P-52, 7 punkte nustatyta, kad šias pareigas einantis asmuo „Įstaigos vadovui pavedus, atstovauja įstaigai santykiuose su kitomis įstaigomis, organizacijomis bei fiziniais asmenimis“, 16 punkte – kad šias pareigas einantis asmuo „<...> atstovauja ministerijai <...>, kitose valstybės institucijose, įstaigose bei organizacijose.“, 21 punkte – šias pareigas einantis asmuo „Vykdo kitus nenuolatinio pobūdžio su struktūrinio padalinio veikla susijusius pavedimus“. ŽŪM vadovybės žodinis pavedimas atstovauti ministerijai minėtame konkurse A. S. buvo duotas, o minėti pareigybės aprašymo punktai pagrindžia jo teisėtą dalyvavimą Komisijos veikloje.

Šalies argumentai

4.2. Pareiškėjo skunde nurodyti teiginiai, kad viešojo konkurso dalyviams buvo pateiktos žodinės praktinės užduotys, kurios nesusijusios su pareigybės aprašymo funkcijomis ir kad per Konkurso eigą pakeitus Konkurso sąlygas bei taikius ir Konkurso sąlygose nenumatytą žodinės praktinės užduoties metodą, jos (Konkurso sąlygos) pareiškėjui iš anksto nebuvo žinomos, dėl ko pagal deklaruotas Konkurso sąlygas ir sprendimai tapo nenuspėjami, nes tuo pačiu neteisėtai pasikeitė ir vertinimo kriterijai, yra nepagrįsti.

4.3. A. S. visiems dalyviams uždavė vienodo pobūdžio klausimus, kurie buvo susiję su Bendradarbiavimo su savivaldybėmis ir socialiniais partneriais skyriaus, į kurio vedėjo pareigas pretendavo Konkurso dalyviai, nuostatais. Bendradarbiavimo su savivaldybėmis ir socialiniais partneriais skyriaus vedėjas turėtų žinoti skyriaus, kuriam ruošiasi vadovauti, nuostatus ir su jais susijusius klausimus. Turimais duomenimis, Komisijos nariai bendrai vertino tik Konkurso dalyvių motyvaciją, o likęs vertinimas buvo tik pagal savo užduotus klausimus.

II.

5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 14 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6. Teismas byloje nustatė tokias aplinkybes:

6.1. Pareiškėjas dalyvavo viešame konkurse į Žemės ūkio ministerijos Bendradarbiavimo su savivaldybėmis ir socialiniais partneriais skyriaus vedėjo (karjeros valstybės tarnautojas) pareigas, kuris vyko Komisijos 2020 m. lapkričio 9 ir 10 d. posėdyje. Komisiją sudarė: A. M. – Departamento Vadovų atrankos ir planavimo skyriaus (duomenys neskelbtini) (Komisijos pirmininkė); I. A. – Departamento Vadovų atrankos ir planavimo skyriaus (duomenys neskelbtini) (Komisijos narė ir sekretorė); A. S. – Žemės ūkio ministerijos Teisės ir personalo skyriaus (duomenys neskelbtini) (Komisijos narys).

6.2. 2020 m. lapkričio 8 d. per VATIS sistemą pareiškėjui buvo pateikta informacija, kad pretendentų vertinimo komisijoje kriterijai yra kompetencijos ir gebėjimai, kurių reikia pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms tinkamai atlikti, ir tinkamumas eiti valstybės tarnautojo pareigas. Buvo nurodyta, kad posėdžio metu bus taikomas interviu metodas, kurio metu pretendentai turės pateikti atsakymus į Komisijos narių užduodamus klausimus.

6.3. 2020 m. lapkričio 11 d. pareiškėjas per VATIS buvo informuotas, kad jis vykusiame konkurse į Žemės ūkio ministerijos Bendradarbiavimo su savivaldybėmis ir socialiniais partneriais skyriaus vedėjo pareigas surinko 5 balus.

Šalies argumentai

6.4. Pareiškėjas 2020 m. lapkričio 16 d. kreipėsi į Departamentą, prašydamas pateikti Pretendentų vertinimo komisijos 2020 m. lapkričio 9 ir 10 d. posėdžio protokolą ir visą šio posėdžio skaitmeninį garso ir vaizdo įrašą. Departamentas 2020 m. lapkričio 20 d. raštu Nr. 27D-2727 pareiškėjui pateikė Pretendentų vertinimo komisijos 2020 m. lapkričio 10 d. protokolo Nr. 27L-2402 išrašą, kuriame nurodyta, kad pareiškėjo rezultatas yra 5 balai.

Žemesnės instancijos teismas

7. Teismas byloje vadovavosi Valstybės tarnybos įstatymo 11 ir 12 straipsnių, Aprašo nuostatomis, aktualia Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika.

8. Teismas nesutiko su pareiškėjo skundo argumentais dėl VTD įsakymo, kuriuo buvo sudaryta Komisija, negaliojimo jo viešai nepaskelbus, ir atsižvelgdamas aktualių teisės aktų nuostatas, padarė išvadą, kad šis įsakymas nepripažintinas norminiu teisės aktu, nes jo požymiai neatitinka Viešojo administravimo įstatymo įtvirtintos norminio teisės akto sąvokos, todėl VTD įsakymas neprivalėjo būti skelbiamas Teisės aktų registre, be to, Komisijos sudarymas įsakymu yra tik vienas iš priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas proceso elementų, kuris atlieka tik pagalbinį, tarpinį vaidmenį priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas (konkurso būdu) procedūroje.

9. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus, jog Komisijos nariai negalėjo būti paskirti į Komisiją, nes neturėjo kompetencijos ir negalėjo vykdyti pretendentų atrankos, įvertino Komisijos narių A. M., I. A. ir A. S. pareigybių aprašymuose nurodytas funkcijas ir padarė išvadą, kad Komisiją sudarė asmenys, kurie pagal savo pareigybės aprašymus galėjo būti paskirti Komisijos nariais.

10. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo skundo argumentų, jog Protokole neužfiksavus pareiškėjo pareikšto nušalinimo Komisijos pirmininkei A. M. ir Komisijos narei – sekretorei I. A., Protokolas buvo suklastotas, vadovaudamasis Aprašo 47 punkto nuostatomis dėl skaitmeninis garso (ir) ar vaizdo įrašo darymo pretendentų vertinimo komisijoje eigai fiksuoti ir vertinimo objektyvui užtikrinti, pažymėjo, kad visa informacija apie pareiškėjo pareikštus nušalinimus Komisijos nariams yra užfiksuota Konkurso garso / vaizdo įraše, ir ši aplinkybė negali būti vertinama kaip nuslėpta.

11. Teismas akcentavo, kad Aprašas reglamentuoja tik nusišalinimo atvejus (26 p.), tačiau nušalinimo procedūra jame nereglamentuota, todėl tokiu atveju pagal analogiją gali būti taikoma VAĮ 24 straipsnio 2 dalis, pagal kurią sprendimą dėl pareigūno, valstybės tarnautojo, kito įstatymų nustatytą specialų statusą turinčio fizinio asmens ar darbuotojo nušalinimo nuo dalyvavimo administracinėje procedūroje priima viešojo administravimo subjekto vadovas ar jo įgaliotas asmuo.

12. Teismas iš byloje esančio Konkurso vaizdo / garso įrašo nustatė, kad pareiškėjas reiškė nušalinimą Komisijos narėms A. M. ir I. A., nurodydamas, jog jis yra padavęs skundą teismui dėl kito konkurso, kurio vertinimo komisijos narėmis buvo A. M. ir I. A.. Teismas nustatė, kad pareiškėjo pareikštas nušalinimas Komisijos narei I. A. buvo išspręstas Komisijos pirmininkės A. M. ir kito Komisijos nario – A. S., nusprendžiant nenušalinti I. A.. Pareiškėjo pareikštas nušalinimas Komisijos pirmininkei A. M. buvo išspręstas kitų Komisijos narių – I. A. ir A. S., jiems nesutikus su pareikštu nušalinimu. Tokią nušalinimo sprendimo procedūrą teismas laikė tinkama, nes vertino, jog Departamento direktorius, VTD įsakymu sudarydamas konkretaus konkurso pretendentų vertinimo komisiją, kartu šiai komisijai delegavo ir įvairių komisijos darbo metu kylančių procesinių klausimų, tarp jų – ir pareikšto komisijos nariams nušalinimo klausimo, išsprendimą.

Žemesnės instancijos teismas

13. Teismas atmetė skundo argumentus dėl galimo Komisijos nario A. S. nešališkumo ir galimybės dalyvauti Komisijos darbe dėl to, kad jį ir kitas pretendentes – L. K. ir D. J. – siejo bendradarbių statusas, byloje nenustatęs, kad Komisijos narys A. S. būtų buvęs minėtų pretendenčių tiesioginis vadovas ar kitaip suinteresuotas asmuo, bei nesant kitų objektyvių galimą nešališkumą patvirtinančių aplinkybių.

Atsiliepimas

14. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo argumentus dėl to, kad jam nežinoma, ar visi pretendentai atitiko reikalavimus pareigybei užimti, atsižvelgdamas į Aprašo 18, 58 punktų nuostatas, taip pat į Departamento atsiliepime nurodytus argumentus dėl pretendentų dokumentų vertinimo, bei įvertinęs atsakovo į bylą pateiktus trečiųjų suinteresuotųjų asmenų D. J. ir L. K. Konkursui pateiktus asmens duomenis, padarė išvadą, kad minėtos pretendentės atitiko Konkursinei pareigybei keliamus reikalavimus. Teismas pažymėjo, kad pagal Aprašo nuostatas pareiškėjui negali būti suteikti kitų pretendentų duomenys, bei nurodė, kad pareiškėjo iškeltos abstrakčios abejonės dėl kitų pretendentų atitikties reikalavimams nesuteikia pagrindo teismui vertinti visų Konkurse dalyvavusių pretendentų atitiktį reikalavimams.

Žemesnės instancijos teismas

15. Teismas, vertindamas pareiškėjo nurodytą esminį procedūrinį pažeidimą, t. y. kad nebuvo sudarytas pretendentų vertinimo organizavimo planas (toliau – ir Planas), vadovavosi Aprašo 32 ir 39 punktų, aktualiomis Valstybės tarnybos departamento direktoriaus 2019 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 27V-204 patvirtinto Pretendentų vertinimo komisijos darbo reglamento (toliau – ir Reglamentas) nuostatomis, įvertino atsakovo nurodytą informaciją, kad atsižvelgiant į Reglamentą, pareiškėjui buvo suformuotas pranešimas per VATIS, o vertinimo planas buvo aptartas pretendentų vertinimo komisijos narių žodžiu. Teismas pažymėjo, kad teisės aktai įsakmiai nenurodo, jog komisija vertinimo planą privalo sudaryti raštu. Teismas sprendė, jog tuo atveju, kai konkurse naudojamas vienas vertinimo metodas, kaip šiuo atveju – interviu, yra tinkama situacija, kad komisijos nariai vertinimo planą suderina žodžiu. Teismas iš VATIS sistemos duomenų, garso įrašo ir užduotų pretendentams klausimų padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju pretendentų vertinimo planas buvo aptartas žodžiu ir vykdomas Konkurso metu, Konkurso vertinimo kriterijai buvo suformuluoti ir paskelbti tiek pareiškėjui, tiek ir kitiems Konkurso dalyviams. Teismas pažymėjo, kad formalaus Plano neužfiksavimas raštu nelaikytinas esminiu procedūriniu pažeidimu, kadangi garso įrašas patvirtina, kad toks planas buvo sudarytas ir aptartas žodžiu, o vertinimo kriterijai visiems pretendentams buvo paskelbti ir aiškūs.

16. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo teiginius dėl Protokolo nemotyvavimo faktinėmis aplinkybėmis, teisės normomis ir kt., įvertinęs Protokolo turinį Aprašo 41 punkto kontekste, padarė išvadą, kad Protokolas atitinka teisės aktų reikalavimus dėl motyvavimo, kadangi jame nurodyti Konkurso laimėtojai, tokio sprendimo motyvas yra aiškus – jie surinko daugiausiai balų iš visų pretendentų (nurodomi konkretūs balai). Teismas pažymėjo, kad nors Protokole nėra nurodytos konkurso apskundimo tvarkos, tačiau atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas teismui apskundė protokolinį sprendimą, teismas šio trūkumo nelaikė esminiu, t. y. sutrukdžiusiu pareiškėjui savo teises ginti kreipiantis teisminės gynybos.

17. Teismas, vertindamas skundo argumentus, jog Konkurso metu buvo taikytas ne tik nurodytas interviu, bet ir žodinės praktinės užduoties metodas, Konkurso dalyviams buvo užduoti skirtingi klausimai, pretendentų nurodytos situacijos buvo ne vienodos, todėl buvo pažeisti konkurso skaidrumo ir objektyvumo principai, vadovavosi Aprašo 43, 46 punktų, Reglamento 7 punkto nuostatomis, taip pat Departamento direktoriaus 2020 m. liepos 16 d. patvirtintomis rekomendacijomis Nr. 27L-1472, kurios skirtos konkursų ir atrankų komisijų nariams, bei įvertino pareiškėjui per VATIS sistemą teiktų pranešimų turinį, taip pat Komisijos vaizdo / garso įrašą dėl Konkurso eigos, pretendentams pateiktų klausimų ir kt. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas per VATIS ir Konkurso metu buvo informuotas dėl pretendentų vertinimo kriterijų (kompetencijos ir gebėjimai, motyvacija, tinkamumas užimti Konkursinę pareigybę), vertinimo metodo (interviu), buvo supažindintas su Komisijos sudėtimi, vertinimo metodu (interviu), vertinimo kriterijais – gebėjimai ir kompetencija bei motyvacija, pareiškėjui buvo paaiškinta, kad jis turės į klausimus atsakyti žodžiu, bus vertinami jo atsakymai žodžiu; Konkurso metu pareiškėjui buvo sudaryta galimybė prisistatyti, akcentuojant gebėjimus / patirtį, kurie būtų aktualiausi pareigybei į kurią pretenduojama.

18. Teismas, apžvelgęs Konkurso metu pretendentams užduotus klausimus, prašant pateikti konkrečius pavyzdžius (elgesio klausimus), kitus klausimus, susijusius su Konkursinės pareigybės funkcijomis, kaip nepagrįstus vertino pareiškėjo skundo argumentus, jog užduodami elgesio tipo klausimai yra šališki ir neskaidrūs, nes pretendentų pateiktos situacijos buvo skirtingos, todėl nieko patikrinti ir įvertinti buvo neįmanoma bei, kad tokie klausimai nesusiję su pretendentų kompetencijomis ir gebėjimais pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms tinkamai vykdyti. Teismas pažymėjo, kad tiek pareiškėjui, tiek kitiems pretendentams buvo užduoti klausimai, susiję su pareigybės, kurią pretenduojama užimti, kompetencijomis, tarp jų – ir elgesio tipo klausimai. Teismo įsitikinimu, konkurso metu taikytas interviu metodas buvo tinkamas siekiant išsiaiškinti galimą pareiškėjo elgesio modelį ar veiksmų pobūdį. Tai, kad pareiškėjui ir kitiems pretendentams pokalbio metu buvo pasiūlyta pateikti praktinių situacijų, su kuriomis jie susidūrė, pavyzdžių, nereiškia, kad Komisija pritaikė kitą metodą – praktinės užduoties metodą. Visiems pretendentams buvo užduoti bendri ir vienodi klausimai, o priklausomai nuo jų atsakymų skyrėsi patikslinantys klausimai.

19. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo argumentus dėl Komisijos narės I. A. netinkamai formuluotų klausimų, ir kt., įvertinęs Posėdžio garso įrašą, pažymėjo, kad Komisijos narių klausimai buvo užduodami suprantamai ir korektiškai, nebuvo juntamas susierzinimas ar nepasitenkinimas. Teismas nenustatė, kad Komisijos narės A. M. ir I. A. būtų išreiškusios išankstinį nusistatymą pareiškėjo atžvilgiu, ar kad jų klausimai būtų buvę nekorektiški, o vertinimai būtų buvęs neobjektyvūs. Tai, kad kiekvieno pretendento nurodyta situacija iš ankstesnio darbo ar nurodyta hipotetinė situacija buvo skirtinga, teismo nuomone visiškai nereiškia, kad pretendentų atsakymų nebuvo įmanoma įvertinti, ar kad tokia užduotis yra nesusijusi su pareigybės aprašyme išvardintomis funkcijomis. Teismas atkreipė dėmesį, kad pretendentės L. K. ir D. J. suprato užduodamus klausimus ir pateikė atitinkamas situacijas.

20. Teismas, atsižvelgdamas į Konkursinės pareigybės aprašyme nustatytas veiklos sritis, pareigybės specializaciją, funkcijas, bendrąsias ir specifines kompetencijas ir jų reikalaujamus lygius, nustatė, kad pretendentams Konkurso metu užduoti klausimai buvo susiję su kompetencijomis ir gebėjimais, kurių reikia minėtai pareigybei užimti ir esminėmis šios pareigybės funkcijoms atlikti, todėl atmetė skundo argumentus, kad konkurso eigoje buvo pakeistos konkurso sąlygos dėl ko pasikeitė ir vertinimo kriterijai, tuo pažeidžiant skaidrumo bei objektyvumo ir nešališkumo principus. Teismas, vadovaudamasis aktualia teismų praktika, pabrėžė, kad įstatymų leidėjas teisę tikrinti pretendentų į valstybės tarnybą gebėjimus atlikti valstybės tarnautojo pareigybės, dėl kurios vyksta konkursas, aprašyme nustatytas funkcijas bei nuspręsti, kuris iš kandidatų yra tinkamesnis atitinkamoms valstybės tarnautojo pareigoms užimti, suteikė pretendentų vertinimo komisijai. Teismas neturi teisės vykdyti pretendentų vertinimo komisijos funkcijas ir vertinti bei nustatyti konkurso laimėtoją.

21. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo skundo argumentų, jog Departamentas neinformavo pareiškėjo apie tai, kokie pretendentai (kas) dalyvavo vertinimo komisijoje bei kokie buvo kitų pretendentų vertinimo rezultatai ir jų užimta vieta, nors privalėjo, įvertinęs Posėdžio garso įrašą, pažymėjo, kad pareiškėjas atsisakė stebėti rezultatų paskelbimą ir pageidavo, kad apie Konkurso rezultatus jam būtų pranešta per VATIS. Aprašo 48 punktas nebuvo pažeistas, pareiškėjas pats atsisakė stebėti rezultatų skaičiavimą ir paskelbimą, jis buvo tinkamai informuotas per VATIS.

22. Teismas padarė išvadą, kad Departamentas iš esmės teisingai taikė teisės normas, teisės aktų nustatyta tvarka tinkamai organizavo Konkursą, priėmė pagrįstą ir teisėtą protokolinį Sprendimą, kuriuo teisingai įforminti skaidraus Konkurso rezultatai, todėl atmetė pareiškėjo prašymą dėl Sprendimo ir Įsakymo panaikinimo. Teismas taip pat netenkino pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

23. Teismas atmetė kitus pareiškėjo skundo argumentų, konstatavęs, jog jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados.

III.

24. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti ir panaikinti Sprendimą ir Įsakymą; arba panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovų visas jo patirtas išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

25. Pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

25.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, padarė nepagrįstas išvadas bei nukrypo ir nuo suformuotos administracinių teismų ir teismų praktikos.

25.2. Nagrinėjamoje byloje egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, nurodytas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalies 1 punkte, t. y. bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties ir šališkas teismas, kuris jau nagrinėjo analogišką bylą tarp tų pačių šalių (t. y. administracinę bylą Nr. eI3-1518-1047/2021), ir teisėjų kolegijos veiksmai minimoje byloje buvo apskųsti, be to, nagrinėjamoje byloje buvo pareikštas nušalinimas teisėjams, kuris nebuvo tenkintas. Teisėjų šališkumą patvirtina aplinkybės dėl pareiškėjo pertraukinėjimo teismo posėdžio metu, jo baigiamosios kalbos nutraukimo, teisėjų atsisakymas nusišalinti šioje byloje, procesinių prašymų netenkinimas. Kilus abejonių dėl teismo šališkumo, skundžiamas teismo sprendimas turi būti naikinamas kaip priimtas neteisėtos sudėties teismo.

25.3. Tokios pačios sudėties teismas anksčiau nagrinėjo identišką administracinę bylą Nr. eI3-1518-1047/2021, todėl skundžiamas teismo sprendimas vertintinas kaip minimoje administracinėje byloje priimto sprendimo kopija. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neatliko savarankiško realaus bylos aplinkybių tyrimo, todėl skundžiamas teismo sprendimas yra šališkas ir nemotyvuotas.

25.4. Pirmosios instancijos teismas pažeidė pareiškėjo teisę byloje būti atstovaujamam atstovo, kadangi pareiškėjo atstovui advokatui 2021 m. rugpjūčio 24 d. neatvykus į bylą (neprisijungus prie nuotolinio teismo posėdžio), pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino advokato neatvykimo priežasčių, bei netenkino pareiškėjo prašymo atidėti bylos nagrinėjimą.

25.5. Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo prašymo atidėti bylą, nes į ją neatvyko tretieji suinteresuotieji asmenys, nors byloje nėra duomenų, kad jiems apie buvo tinkamai pranešta apie posėdį, taip neužtikrindamas pareiškėjo teisės užduoti tretiesiems asmenims klausimų, be to, pareiškėjui nebuvo išaiškintos jo teisės.

25.6. Skundžiamame teismo sprendime nėra pasisakyta dėl proceso dalyvių posėdžio metu duotų paaiškinimų, argumentų, nėra pasisakyta dėl pareiškėjo argumentų ir motyvų dėl Konkurse pretendentų motyvacijos įvertinimui suteikiamo svorio ir individualių klausimų įvertinimui suteikiamo svorio nebuvimo, netolygaus Komisijos nario A. S. vertinimo, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas, jame neatsakyta į visus esminius šalių keltus klausimus.

Šalies argumentai

25.7. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Komisijos narių pareigybių aprašymuose nurodytos funkcijos leido Komisijos nariams dalyvauti Komisijos darbe, kadangi į bylą nėra pateikti Komisijos narių pareigybių aprašymai, ir jie nebuvo ištirti bylos nagrinėjimo metu, todėl pirmosios instancijos teismo išvados nepagrįstos bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais.

25.8. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl kitų Konkurse dalyvavusių pretendentų atitikties Konkurso reikalavimams, pareiškėjui neleido susipažinti su kitų pretendentų duomenimis, kurie nebuvo pripažinti neviešais, taip suvaržydamas jo teisę pateikti savo argumentus šiuo aspektu. Teismo posėdžio metu pagarsintas trečiojo asmens D. J. gyvenimo aprašymas patvirtina, jog ji neatitinka reikalavimo turėti 5 metų patirtį žemės ūkio srityje, ir šios aplinkybės patvirtina skundžiamo teismo sprendimo nemotyvuotumą. Be to, pirmosios instancijos teismas nevertino, kokie Reikalavimai pretendentams buvo nustatyti, kokie pretendenčių duomenys juos patvirtino ir pan.

25.9. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu buvo perklausyta tik ta Konkurso garso ir vaizdo įrašo dalis, kuri susijusi su pareiškėjo vertinimu, todėl, teismo posėdžio metu neišklausius šio įrašo dalies su Konkurso laimėtojų ir pretendenčių vertinimu, visos pirmosios instancijos teismo išvados ir argumentai, padaryti Konkurso garso įrašo pagrindu, yra neteisėti.

25.10. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl Komisijos narėms pareikšto nušalinimo, nepagrįstai vadovavosi ABTĮ 45 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl teisėjų nušalinimo, nes nagrinėjamu atveju taikytinos VAĮ 24 straipsnio 4 dalies nuostatos, todėl nepagrįstai sprendė, jog VTD įsakymu Komisijai buvo deleguotas Komisijos narių nušalinimo klausimo sprendimas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog Komisijos narių nušalinimo klausimas buvo sprendžiamas kitų dviejų Komisijos narių, nes teismo posėdžio garso įrašas patvirtina, jog šis klausimas dėl nusišalinimo Komisijos narių buvo sprendžiamas vienasmeniškai, viršijant turimus įgaliojimus, todėl Komisijos darbas po pareikšto ir neteisingai išspręsto nušalinimo Konkurso metu buvo neteisėtas.

25.11. Pirmosios instancijos teismas nenustatė ir neįvertino visų teisiškai reikšmingų bylos faktinių ir teisinių aplinkybių, nes nevertino galimo Komisijos nario A. S. šališkumo, pasireiškusio netolygiu (dvigubai mažesniu) pareiškėjo vertinimu lyginant su VTD atstovių vertinimu.

25.12. Pirmosios instancijos teismas visiškai neatskleidė Komisijos posėdžio garso įrašo turinio, jo nevertino pareiškėjo skunde nurodytais aspektais, todėl padarė klaidingas išvadas, kad visiems pretendentams buvo užduoti bendri ir vienodi klausimai, o patikslinamieji klausimai skyrėsi atsižvelgiant į pateiktus atsakymus, o Komisijos nariai, vertindami pareiškėją, nebuvo šališki, be to, teismas nenustatė, kokie konkretūs reikalavimai turėjo būti taikomi Konkursui, netyrė pareiškėjo skundo argumentų dėl jo diskriminavimo pagal amžių, neanalizavo Komisijos narių užduotų patikslinamųjų klausimų susietumo su ketinamomis užimti pareigoms ir kt. Be to, pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo prašymo apklausti liudytojus (Komisijos narius), taip suvaržydamas pareiškėjo teises teikti įrodymus, užduoti klausimus ir kt. Teismui tinkamai neįvertinus Komisijos posėdžio garso įrašo, pagal LVAT praktiką toks sprendimas pripažįstamas neteisėtu (žr., pvz., LVAT 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4553-968/2020).

25.13. Pirmosios instancijos teismas padarė nemotyvuotą išvadą, kad Komisija sudarė pretendentų vertinimo organizavimo planą, jį aptarė žodžiu ir vykdė Konkurso metu, kadangi byloje nėra jokių tokias išvadas patvirtinančių įrodymų. Be to, teismas vadovavosi neaktualia teismų praktika, neatitinkančia dabartinio teisinio reguliavimo. Nesudarius Plano, neaptarus vertinimo lyginamojo svorio, nebuvo užtikrintas pretendentų nešališkas ir objektyvus vertinimas, todėl buvo pažeistas skaidrumo principas, teisės aktų nuostatos.

25.14. Pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino, kokiu būdu buvo vertinami Komisijos narių užduodami klausimai, koks buvo motyvacijos pagrindimo įvertinimo svoris, ir pan., nevertino, ar atsakymų į klausimus vertinimas buvo proporcingai paskirstytas, koks vertinimo svoris balais buvo skiriamas kiekvienam Apraše numatytam kriterijui ir klausimui, kaip Komisijos nariai vertino pretendentų, įskaitant ir pareiškėjo, atsakymus į konkrečius klausimus, todėl konstatavus, kad Komisijos vertinimas buvo neskaidrus ir neaiškus, šališkas ir nepagrįstas, teismas padarė nepagrįstas išvadas dėl tinkamo pretendentų vertinimo. Be to, teismas nepatikrino ir nevertino, kokie pretendentams užduoti klausimai priskirtini kiekvienam iš Aprašo 38 punkte nurodytų kriterijų įvertinti, ir kaip pagal šiuos kriterijus vertinti pretendentai.

25.15. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė, ar į bylą yra pateiktos individualios pretendentų vertinimo lentelės, taip pat nepasisakė dėl jų privalomumo, nevertino ir to, ar Konkurso metu užduodami klausimai buvo susieti su pretendento kompetencijomis ir gebėjimais bei jo tinkamumu eiti atitinkamas pareigas valstybės tarnyboje, ar tai atsispindi Plane ir individualiose pretendentų vertinimo lentelėse. Teismas nenustatinėjo, kaip buvo įvertintas konkretus pareiškėjo atsakymas į klausimus, ar visi Komisijos nariai naudojo vienodą vertinimo metodiką vertindami visų pretendentų atsakymą į konkretų klausimą, kaip nagrinėjamu atveju pareiškėjas buvo įvertintas pagal skirtingus kriterijus ir skirtingus jam užduotus klausimus.

25.16. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo teismų praktika analogiško pobūdžio bylose (pvz., Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 31 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-660-789/2021), todėl padarė nepagrįstas išvadas dėl to, kad VTD pateikiant pareiškėjui Protokolo išrašą tik su jo duomenimis, Aprašo 48 punktas nebuvo pažeistas.

Atsiliepimas

26. Atsakovas ŽŪM atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, bei nurodo, kad pareiškėjo reikalavimai nepagrįsti, prieštarauja teismų praktikai, nes pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Atsakovas prašo vadovautis atsiliepime pirmosios instancijos teismui nurodytais argumentais.

27. Atsakovas VTD pateiktame atsiliepime nesutinka su apeliaciniu skundu ir prašo jį atmesti, bei nurodo tokius atsiliepimo argumentus:

27.1. Atsakovas nesutinka, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nukopijavo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3-1518-1047/2021, ir pažymi, jog administraciniuose teismuose nagrinėjami 8 pareiškėjo skundai su analogiškais skundo motyvais, kas ir sąlygoja teismų sprendimų panašumą.

27.2. Trečiųjų suinteresuotų asmenų nedalyvavimas teismo posėdyje neturėjo įtakos teismo sprendimo priėmimui, visoms bylos šalims apie posėdžio vietą ir laiką buvo pranešta tinkamai, o pareiškėjo atstovas advokatas nepranešė apie neatvykimo į posėdį priežastis.

Šalies argumentai

27.3. Pareiškėjas savaip interpretuoja VTD atstovo teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus dėl individualių klausimų įvertinimo lyginamojo svorio ir motyvacijos įvertinimo svorio, dėl nevienodų klausimų, kadangi posėdžio metu buvo paaiškinta, jog pagal atsakymus į interviu klausimus motyvacijos pagrindimo įvertinimui paprastai suteikiamas 20-30 proc. svoris, o individualių klausimų įvertinimui – atitinkamai 70-80 proc. svoris; posėdžio metu taip pat buvo nurodyta, kad visi klausimai pretendentams buvo vienodi, tačiau jų atsakymai buvo skirtingi.

Atsiliepimas

27.4. Atsakovas nesutinka, kad pretendentės D. J. ir L. K. neatitiko Konkursinės pareigybės aprašyme nurodytų šiai pareigybei keliamų specialiųjų reikalavimų, t. y. turėti ne mažiau kaip 5 metus patirties žemės ūkio srityje, ir pažymi, jog abi pretendentės atitiko minėtus reikalavimus, kadangi šis specialusis reikalavimas yra labai abstraktus, t. y. darbinė patirtis, susijusi su bet kokia veikla žemės ūkio srityje.

27.5. Atsakovas nesutinka, kad A. S. pagal jo užimamos pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas negalėjo dalyvauti Komisijos darbe, ir pažymi, jog į pretendentų vertinimo komisiją gali būti deleguojamas bet kuris valstybės tarnautojas, be to, pareigybės aprašyme paprastai nustatoma funkcija, susijusi su nenuolatinio pobūdžio pavedimų, susijusių su įstaigos padalinio ir (ar) įstaigos veikla, vykdymu, taigi ir su dalyvavimu konkursuose ir atrankose.

27.6. Atsakovas, vadovaudamasis atsiliepime pirmosios instancijos teismui nurodytais argumentais, nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog Komisijos narių nušalinimo klausimas buvo išspręstas netinkamai, ir pažymi, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė Komisijos nario A. S. šališkumo.

27.7. Atsakovas nesutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl Plano nesudarymo, ir pažymi, jog Komisijos darbas buvo detaliai suplanuotas ir tinkamai organizuotas, o Vilniaus apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad Komisija yra teisėta; visi pretendentai atitiko specialiuosius reikalavimus; vertinimo metu buvo taikomas vienas vertinimo metodas – interviu metodas; visiems pretendentams buvo užduodami vienodi klausimai; pretendentai buvo vertinami nuo 1 iki 10 balų skalėje, t. y. pretendentų vertinimas vyko teisės aktuose nustatyta tvarka.

27.8. Atsakovas pažymi, jog pagal Reglamento 7.4.2 punkto nuostatas Komisijos nariai vertino pretendentų atsakymus tik į savo užduotus klausimus, išskyrus klausimus, susijusius su motyvacija – juos vertino visi Komisijos nariai individualiai, integruodami į savo balą. Komisija prieš posėdį apsitaria tik galimas klausimų formuluotes, o klausimų konkrečias formuluotes komisijos nariai turi parengti savarankiškai ir aptarti juos gali su kitais komisijos nariais komisijos susitikimo metu ne anksčiau kaip vertinimo dieną. Prieš posėdį konkrečiai yra apsitariama tik dėl motyvacijos klausimų, tačiau jokios pageidautinų atsakymų gairės nėra nustatomos, nes tokių gairių objektyviai neįmanoma nustatyti, kadangi iš anksto nėra žinoma, kokie bus kiekvieno pretendento atsakymai.

27.9. Konkurso metu pretendentams buvo taikomas interviu metodas, visiems pretendentams buvo užduodami vienodi klausimai, kurie yra susiję su kompetencijomis ir gebėjimais, kurių reikia pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms tinkamai atlikti, bei tinkamumui eiti pareigas įvertinti. Klausimai, kuriuos pareiškėjas įvardijo kaip praktinę žodinę užduotį, yra skirti pamatuoti pretendento turimas kompetencijas, elgesį.

27.10. Konkurso metu kiekvienas komisijos narys individualiai vertino pretendentų atsakymus tik į savo užduotus klausimus, todėl kiekvienas komisijos narys sau individualiai nusistatė, koks jo kiekvieno klausimo-atsakymo lyginamasis svoris ir kokio atsakymo į kiekvieną klausimą jis tikisi, vadovaudamasis patvirtintais vertinimo kriterijais. Jokių tarpinių balų skaičiavimo / nurodymo už kiekvieną užduotą klausimą-atsakymą nėra nustatyta Apraše ir Reglamente. Byloje pagrįstai nustatyta, kad kiekvienas pretendentų vertinimo komisijos narys, laikydamasis teisės aktuose nustatytos tvarkos ir teisės aktuose nustatytos leistinos vertinimo diskrecijos ribose (vertinti pretendentus skiriant balą nuo 1 iki 10), neviršydami teisės aktuose suteiktų įgaliojimų, pretendentų individualų vertinimą vykdė maksimaliai objektyviai, nešališkai, skaidriai ir atitinkamai nepažeidė pretendentų vertinimo komisijoje procedūros.

27.11. Pareiškėjas tendencingai vadovaujasi teismų bylomis dėl informacijos apie konkursų rezultatus pateikimą, kadangi administraciniai teismai kitose bylose yra pasisakę, jog Valstybės tarnybos departamentas teisingai ir teisėtai pateikė pareiškėjui tik su juo susijusius duomenis dėl konkursų. Visa informacija pareiškėjui buvo suteikta tinkamai.

27.12. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo prašymu priteisti bylinėjimosi išlaidas, nes, atsakovo nuomone, pareiškėjas piktnaudžiauja procesu.

Šalies argumentai

28. Pareiškėjas 2023 m. sausio 16 d. pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, prašydamas netaikyti Lietuvos Respublikos Konstitucijai prieštaraujančių nurodytų teisės aktų nuostatų, sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176 „Dėl Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas tvarkos patvirtinimo“ (suvestinė redakcija nuo 2020 m. rugpjūčio 6 d.) patvirtinta Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarka ta apimtimi, kuria nebuvo nustatyta teisė į pretendentų įvertinimo apeliaciją, inter alia (be kita ko) pretendentų į valstybės tarnautojo pareigas konkurso komisijos narių klausimus ir pretendentų atsakymus raštu, ar žodžiu, ar ir raštu, ir žodžiu, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 33 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 daliai, 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (suvestinė redakcija nuo 2020 m. liepos 8 d.) 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam valstybės tarnybos teisingumo principui.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

29. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pretendentų vertinimo komisijos 2020 m. lapkričio 10 d. protokolu Nr. 27L-2402 priimto sprendimo dėl Konkurso laimėtojų D. J. ir L. K. konkurse į Žemės ūkio ministerijos Bendradarbiavimo su savivaldybėmis ir socialiniais partneriais skyriaus vedėjo (karjeros valstybės tarnautojas) pareigas ir dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2020 m. gruodžio 11 d. įsakymo Nr. 3P-394 „Dėl D. J. perkėlimo į kitas valstybės tarnautojo pareigas laimėjus konkursą“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Žemesnės instancijos teismas

30. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs ginčo šalių argumentus bei įvertinęs ginčui aktualias aplinkybes ir įrodymus, konstatavo, kad Konkursas vyko laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų, todėl pareiškėjo skundą atmetė.

31. Pareiškėjas apeliaciniame skunde su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka ir laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, netinkamai vertino įrodymus, buvo šališkas, pažeidė proceso teisės normas, nukrypo nuo administracinių teismų praktikos, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

32. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos. Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant į apeliaciniame skunde akcentuojamus aspektus.

33. Pareiškėjas teigia, kad egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, nurodytas ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 1 punkte, t. y. bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, kadangi bylą nagrinėjusi teisėjų kolegija nenusišalino nuo bylos nagrinėjimo, nors ta pati teisėjų kolegija nagrinėjo analogiško pobūdžio ginčą tarp tų pačių šalių, ir teisėjų kolegijos veiksmai minimoje byloje buvo skundžiami.

34. Pažymėtina, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas nagrinėjamoje byloje 2021 m. birželio 15 d. pareiškė nušalinimą bylą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai tuo pagrindu, kad ši teisėjų kolegija nagrinėjo administracinę bylą Nr. eI3-1518-1047/2021, ir pareiškėjas minimoje byloje pateikė skundą dėl teisėjų veiksmų, todėl pareiškėjas abejoja bylą nagrinėjančios teisėjų kolegijos objektyvumu ir šališkumu. Šis pareiškėjo prašymas buvo išspręstas Vilniaus apygardos administracinio teismo pirmininkės 2021 m. birželio 17 d. nutartimi, kuria nebuvo nustatyta pagrindų nušalinti teisėjų kolegiją nuo administracinės bylos Nr. eI3-1473-982/2021 nagrinėjimo, ir pareiškėjo prašymas dėl nušalinimo netenkintas.

35. Pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 24 d. vykusio pirmosios instancijos teismo posėdžio metu taip pat siūlė bylą nagrinėjusiai teisėjų kolegijai nusišalinti, atsižvelgdamas į užprogramuotą konfliktą dėl anksčiau šios kolegijos nagrinėtos analogiško pobūdžio bylos, kurioje teisėjų veiksmai buvo skundžiami. Pareiškėjo teigimu, galimą konfliktą patvirtina teisėjų kolegijos procesiniai veiksmai nagrinėjamoje byloje.

36. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, patvirtinančias bylą pirmosios instancijos teisme išnagrinėjusios teisėjų kolegijos galimą šališkumą (pareiškėjo pertraukinėjimą, nenusišalinimą, baigiamosios kalbos nutraukimą, procesinių prašymų netenkinimą), pažymi, jog šios aplinkybės nesudaro pagrindo daryti išvados dėl bylą nagrinėjusio teismo suinteresuotumo bylos baigtimi, tendencingumo, išankstinio nusistatymo prieš pareiškėją, ar konflikto buvimo. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismo šališkumą iš esmės grindžia teismo procesine veikla, tačiau teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teismo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas (žr., pvz., LVAT 2018 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3072-520/2018). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad 2021 m. rugpjūčio 24 d. vykusio posėdžio metu pareiškėjo pareikštas siūlymas teisėjų kolegijai nusišalinti buvo reiškiamas tuo pačiu pagrindu, kaip ir 2021 m. birželio 15 d., todėl pirmosios instancijos kolegija pagrįstai atsisakė nusišalinti (ABTĮ 44 str. 7 d.). Atsižvelgus į paminėtas aplinkybes, konstatuotina, jog nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo daryti išvados dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, kadangi vien subjektyvi pareiškėjo nuomonė apie bylą nagrinėjusių teisėjų darbą kitoje pareiškėjo inicijuotoje byloje ar nepasitenkinimas teismo atliktais procesiniais veiksmais nėra pakankamas pagrindas laikyti juos šališkais visose pareiškėjo inicijuotose bylose.

37. Pareiškėjas nurodė, kad teismo posėdyje nedalyvavo jo advokatas, taip pažeidžiant pareiškėjo teisę turėti atstovą. Teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjas ir jo atstovas 2021 m. balandžio 9 d. pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą dėl teismo posėdžio organizavimo žodinio proceso tvarka, pareiškėjui ir jo atstovui dalyvaujant teisme, kadangi pareiškėjo atstovas advokatas neturi techninių galimybių dalyvauti nuotoliniame teismo posėdyje. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. balandžio 27 d. nutartimi skyrė bylą nagrinėti teismo posėdyje 2021 m. birželio 15 d. 13.30 val. žodinio proceso tvarka mišriuoju (nuotoliniu ir fiziniu) būdu. 2021 m. birželio 17 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas skyrė bylą nagrinėti teismo posėdyje 2021 m. rugpjūčio 24 d. 13.30 val. žodinio proceso tvarka mišriuoju (nuotoliniu ir fiziniu) būdu. Teisėjų kolegija pažymi, jog iki bylos nagrinėjimo dienos (2021 m. rugpjūčio 24 d.) pareiškėjo atstovas advokatas neinformavo pirmosios instancijos teismo apie savo nedalyvavimą teismo posėdyje, o pareiškėjas nesiaiškino savo advokato nedalyvavimo priežasčių, taip pat neieškojo kito atstovo. Taigi, teigti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso normas, neatidėdamas bylos nagrinėjimo dėl advokato neprisijungimo prie posėdžio, nėra teisinio pagrindo. ABTĮ 47 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad proceso šalys savo interesus teisme gina pačios arba per atstovus. Pareiškėjas dalyvavo pirmosios instancijos teismo posėdyje, aktyviai teikė savo paaiškinimus, todėl nurodytos aplinkybės neleidžia vertinti, jog pareiškėjo teisės šiuo aspektu buvo kaip nors pažeistos. Pažymėtina, kad pareiškėjas turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, keliolikos metų advokato praktiką, patirties dirbant Lietuvos administracinių ginčų komisijoje, todėl manytina, kad jis galėjo pakankamai kokybiškai save atstovauti. Proceso šalims pagrindinės procesinės teisės ir pareigos jau buvo išaiškintos teismo šaukime, todėl teismas, vadovaudamasis ABTĮ 81 straipsnio 4 dalimi, pakartotinai teismo posėdyje galėjo jų ir neišaiškinti. Pasisakant dėl trečiųjų asmenų nedalyvavimo teismo posėdyje, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nurodė, kad tretiesiems asmenims apie posėdžio datą ir laiką buvo pranešta tinkamai, prašymų dėl bylos atidėjimo iš jų negauta, be to, pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė, kokių konkrečių klausimų negalėjo užduoti tretiesiems asmenims, kokių aplinkybių negalėjo išsiaiškinti, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog byloje nedalyvavus tretiesiems asmenims buvo netinkamai išnagrinėta byla.

38. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra motyvuotas, o yra tik Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 5 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eI3-1518-1047/2021 kopija, nors bylų faktinės aplinkybės skiriasi. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su šiuo pareiškėjo abstrakčiu teiginiu, nesudarančiu teisinio pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje, nes, nors abu pirmosios instancijos teismo sprendimai panašūs, tačiau teigti, kad vertinamasis pirmosios instancijos teismo sprendimas yra be motyvų, nėra pagrindo. Teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjas apeliaciniame skunde nepagrįstai vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-64-916/2021 pateiktais išaiškinimais, nes nagrinėjamos bylos ir pareiškėjo nurodomos bylos ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) iš esmės skiriasi.

39. Teisėjų kolegija, susipažinusi su 2021 m. rugpjūčio 24 d. teismo posėdžio garso įrašu, nenustatė jokių esminių teismo posėdžio vedimo tvarkos pažeidimų. Kitos pareiškėjo abejonės pirmosios instancijos teismo procesiniais veiksmais iš esmės yra mažareikšmės, neturinčios įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui bei procesinei bylos baigčiai.

40. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nustatant faktines bylos aplinkybes. Šiuo aspektu pažymėtina, kad kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56 str. 7 d.) turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).

41. Teisėjų kolegija, patikrinusi pareiškėjo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą minėtais procesiniais aspektais, konstatuoja, kad teismas šių taisyklių laikėsi, tikrindamas pareiškėjo skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje surinktus įrodymus ir jais patvirtintas reikšmingas faktines aplinkybes, nurodė sprendimo motyvus, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas visiškai atitinka ABTĮ 86–87 straipsniuose nustatytus reikalavimus. Vien tai, kad pareiškėjas įrodymus bei bylai reikšmingas aplinkybes vertina kitaip ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas ir padarė bylos faktais ir galiojančiomis teisės normomis nepagrįstas išvadas dėl ginčo esmės.

42. Byloje nustatyta, kad 2020 m. lapkričio 9–10 d. vyko konkursas Žemės ūkio ministerijos Bendradarbiavimo su savivaldybėmis ir socialiniais partneriais skyriaus vedėjo (karjeros valstybės tarnautojas) pareigoms užimti. Pretendentų vertinimo komisijoje konkurso eigai fiksuoti buvo daromas skaitmeninis garso ir vaizdo įrašas, kuris, anot pareiškėjo, pirmosios instancijos teismo buvo pripažintas pagrindiniu ir tiesioginiu įrodymu, tačiau teismo posėdyje nebuvo ištirtas visas, neatskleistas jo turinys, netinkamai vertinti kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai. Pažymėtina, kad tiek administracinės bylos medžiaga, tiek 2021 m. rugpjūčio 24 d. vykusio teismo posėdžio garso įrašas patvirtina, kad bylos šalys su konkurso garso ir vaizdo įrašu bei kitais byloje esančiais įrodymais buvo susipažinę dar prieš teismo posėdį, teismo posėdžio metu įrodymų tyrimo stadijoje buvo pagarsinti pareiškėjo nurodyti dokumentai, perklausyta Konkurso garso ir vaizdo įrašo dalis, susijusi su pareiškėjo vertinimu Komisijoje. Atkreiptinas dėmesys, jog skundžiamas teismo sprendimas yra grindžiamas ne tik Konkurso garso ir vaizdo įrašu, bet ir kitais byloje esančiais įrodymais, be kita ko, VTD direktoriaus 2020 m. lapkričio 5 d. įsakymu, Protokolu, VATIS pranešimais, įrodymais, patvirtinančiais trečiųjų suinteresuotų asmenų atitiktį Konkursinei pareigybei keliamiems reikalavimams ir pan., kurie yra tinkamai ištirti ir įvertinti. Teisėjų kolegija, susipažinusi su Konkurso garso ir vaizdo įrašu, kuris yra pridėtas prie bylos, pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendime nurodomos aplinkybės, kurios grindžiamos minėtu įrašu, atitinka jo turinį. Apelianto nurodoma aplinkybė, kad Konkurso garso ir vaizdo įrašas nebuvo visas peržiūrėtas ir perklausytas teismo posėdžio metu, laikytina neturinčia įtakos ginčijamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

43. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat kvestionuoja ŽŪM Teisės ir personalo skyriaus (duomenys neskelbtini) A. S. kompetenciją būti paskirtam Komisijos nariu, nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nebuvo susipažinta su šio Komisijos nario pareigybės aprašymu. Aprašo 23 punkte įtvirtinta, kad konkurso ar atrankos komisija sudaroma ne mažiau kaip iš 3 narių, kurių daugiau kaip pusę turi sudaryti ne įstaigos, kuriai atrenkamas valstybės tarnautojas, atstovai. Konkurso ar atrankos komisijos nariu skiriamas ir į pareigas priimantis asmuo ar jo įgaliotas asmuo (-ys). Kadangi Konkurso metu pareiškėjas pretendavo užimti Žemės ūkio ministerijos Bendradarbiavimo su savivaldybėmis ir socialiniais partneriais skyriaus vedėjo (karjeros valstybės tarnautojas) pareigas, todėl VTD direktoriaus 2020 m. lapkričio 5 d. įsakymu į Komisijos sudėtį pagrįstai ir teisėtai įtrauktas atsakovo ŽŪM paskirtas įgaliotas atstovas Teisės ir personalo skyriaus (duomenys neskelbtini) A. S.. Pažymėtina, jog A. S. pareigybės aprašymo nuostatos, patvirtinančios jam pavestas funkcijas atstovauti įstaigai kitose valstybės institucijose, įstaigose bei organizacijose, vykdyti kitus pavedimus, buvo nurodytos atsakovo ŽŪM pateiktame atsiliepime pirmosios instancijos teismui, taip pat aptartos teismo posėdžio metu, o pirmosios instancijos teismo sprendime galbūt padarytas rašymo apsirikimas nurodant A. S. pareigybės aprašymo punktus, atsižvelgiant į Aprašo 23 punkte išdėstytą reglamentavimą, nesudaro pagrindo kitaip nei pirmosios instancijos teismas vertinti A. S. tinkamumo eiti Komisijos nario pareigas aspektą. Taip pat pažymėtina, kad kitos Komisijos narės dirbo VTD padalinyje – Vadovų atrankos ir planavimo skyriuje, jų pareigybių aprašymuose yra nustatyta funkcija – dalyvauti konkursų komisijų darbe (ši aplinkybė buvo nurodyta ir pareiškėjo patikslintame skunde). Įgaliojimai atlikti funkcijas vykdant aktualią atranką yra suteikti Departamento direktoriaus įsakymu sudarant Komisiją, taigi, nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad Komisijos nariai veikė be įgaliojimų ar juos peržengdami.

44. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tai, ar visi nelaimėję konkurso pretendentai atitinka keliamus reikalavimus, nėra susiję su pareiškėjo ginamomis subjektinėmis teisėmis ir su teismo priimtais reikalavimais. Apeliantas nenurodė konkrečios teisės normos, kurią Valstybės tarnybos departamentas pažeidė, neinformuodamas pareiškėjo dėl kitų konkurse pretendentų atitikties specialiesiems reikalavimams. Tokia teisės aiškinimo ir taikymo praktika yra formuojama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse panašiose bylose (žr., pvz., 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-525-575/2022) (ABTĮ 15 str. 1 d.).

45. Teisėjų kolegija, vertindama apeliacinio skundo argumentus, jog Konkursą laimėję pretendentai (tretieji suinteresuotieji asmenys) neatitiko keliamų reikalavimų jų patirties (turėti ne mažiau kaip 5 metų darbo patirtį žemės ūkio srityje) aspektu, įvertinusi į bylą pateiktus trečiųjų suinteresuotųjų asmenų duomenis, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad trečiųjų suinteresuotų asmenų eitos pareigos, jų atliktos funkcijos visiškai tenkina patirties žemės ūkio srityje reikalavimą.

46. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su nušalinimo Komisijos nariams pareiškimu ir jo išsprendimu, pažymi, kad Aprašas konkurso dalyvių pareikšto nušalinimo Komisijos nariams išsprendimo tvarkos nereglamentuoja, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė teisės normas, reglamentuojančias panašius santykius, t. y. VAĮ 24 straipsnį, reglamentuojantį pareigūno, valstybės tarnautojo, kito įstatymų nustatytą specialų statusą turinčio fizinio asmens ar darbuotojo nušalinimą. Pažymėtina, jog skirtingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas byloje nesivadovavo ABTĮ 45 straipsnio nuostatomis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, kad pagrįstos abejonės dėl komisijos nario veiksmų skaidrumo ir nešališkumo, išreiškiamos konkurso dalyvio žodžiu arba raštu, privalo būti vertinamos kitų komisijos narių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-349-552/2022, 2022 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-707-415-2022). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad būtent Komisijai, sudarytai VTD direktoriaus 2020 m. lapkričio 5 d. įsakymu, buvo pavesta vykdyti Konkursą, taigi ir priimti visus su jo tinkamu organizavimu susijusius sprendimus, įskaitant ir išspręsti pretendento pareikšto nušalinimo Komisijos nariui klausimą. Nors Protokole nušalinimo klausimo sprendimas nebuvo užfiksuotas, tačiau byloje esantis Komisijos posėdžio garso ir vaizdo įrašas, esantis sudedamąja Konkurso Protokolo dalimi, neabejotinai patvirtina, kad pareiškėjo pareikšto nušalinimo klausimas buvo sprendžiamas dalyvaujant visiems Komisijos nariams. Komisijos nariai išsamiai ir motyvuotai pasisakė nesant Aprašo 26 punkte įtvirtintų pagrindų, kuomet komisijos narys turėtų nusišalinti ar būti nušalintas, ir nesutiko su kitų Komisijos narių nušalinimu, todėl pagrįstai buvo priimtas bendras sprendimas pareiškėjo pareikšto nušalinimo netenkinti. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo sutikti su pareiškėjo vertinimu, kad Komisijos darbas ir Konkursas buvo neteisėtas dėl netinkamai išspręsto nušalinimo klausimo.

47. Teisėjų kolegija, vertindama apeliacinio skundo argumentus dėl pretendentų vertinimo organizavimo plano ir jo laikymosi, pažymi, jog pagal Reglamento 7.4 punkto nuostatas, Komisija pretendentų vertinimo organizavimo plano neprivalo sudaryti atskirame rašytiniame dokumente, nes Komisija Aprašo 32 punkte nurodytą vertinimo organizavimo plane aptartiną informaciją gali aptarti žodžiu, be to, ne visa Komisijos aptarta pretendentų vertinimo organizavimo planą sudaranti informacija privalo būti raštu perteikta pretendentams (žr., pvz., LVAT 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3082-968/2021, 2022 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-707-415-2022). Byloje atsakovas nurodo, kad pretendentų vertinimo planas buvo aptartas (sudarytas) pretendentų vertinimo komisijos narių žodžiu, o pareiškėjas tai paneigiančių įrodymų nepateikė.

48. Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal Aprašo 32 ir 39 punktų nuostatas, Departamentas ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki pretendentų vertinimo komisijoje pradžios per VATIS privalo pretendentams suteikti informaciją apie: 1) pretendentų vertinimą komisijoje datą, laiką ir vietą; 2) pretendentų vertinimo organizavimo plano turinį, t. y. naudotinus vertinimo kriterijus ir metodus, o tuo atveju, jeigu bus naudojamas daugiau nei vienas vertinimo metodas – vertinimo balų skaičiavimo procedūrą; taip pat informuoti, ar pretendentai bus vertinami telekomunikacijų galiniais įrenginiais (žr., pvz., LVAT 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3082-968/2021).

49. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad Departamentas per VATIS pareiškėjui pateiktais pranešimais tinkamai įgyvendino Aprašo 39 punkte įtvirtintą reikalavimą pateikti informaciją apie pretendentų vertinimo organizavimo plano turinį. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nagrinėjamu atveju Komisija prieš posėdį buvo žodžiu aptarusi Aprašo 32 punkte nurodytą vertinimo organizavimo plane aptartiną informaciją, todėl šiuo aspektu Komisija nepadarė esminių konkurso organizavimo procedūros reikalavimų pažeidimų. Akcentuotina, kad nėra jokio pagrindo teigti, jog vien dėl to, kad pretendentų vertinimo organizavimo planas nėra surašomas atskirame dokumente, gali būti pažeidžiama asmens konstitucinė teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą (žr., pvz., LVAT 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3082-968/2021, 2022 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-349-552/2022 ir kt.).

50. Vertinant pareiškėjo skundo argumentus, be kita ko, susijusius su nenustatytais konkrečiais pretendentų vertinimo kriterijais, plačia Komisijos narių diskrecija spręsti dėl pretendentų tinkamumo, pažymėtina, jog pretendentų vertinimą komisijoje reglamentuoja Aprašo VII skyrius. Pagal Aprašo 38 punktą, pretendentų vertinimo komisijoje kriterijai yra kompetencijos ir gebėjimai, kurių reikia pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms tinkamai atlikti, ir tinkamumas eiti valstybės tarnautojo pareigas. Aprašo 46 punkte įtvirtinti pretendentų vertinimui komisijoje taikomi vertinimo metodai, be kita ko, interviu (struktūruotas ar pusiau struktūruotas, individualus ar grupinis pokalbis, per kurį pretendentams individualiai ar jų grupei duodami vienodi ar lygiaverčiai klausimai, su galimybe duoti tikslinamuosius klausimus, ar pateikiami pagrindiniai klausimai su galimybe duoti papildomus klausimus) (46.1 p.). Aprašo 47 punkte nustatyta, kad pretendentų vertinimo komisijoje metu kiekvienas komisijos narys pretendentų kompetencijas ir gebėjimus, kurių reikia pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms atlikti, bei tinkamumą eiti valstybės tarnautojo pareigas vertina individualiai pagal atskirą (-us) vertinimo metodą (-us), išskyrus testą, – nuo 1 iki 10 balų vadovaudamiesi Aprašo 2 priedu ir užpildydami individualaus vertinimo lentelę. Jeigu pretendentų vertinimui naudojamas vienas vertinimo metodas, išskyrus testą, kiekvienam pretendentui individualaus vertinimo metu skirti balai susumuojami ir dalijami iš komisijos darbe dalyvaujančių komisijos narių skaičiaus. Jeigu pretendentų vertinimui komisijoje naudojamas daugiau nei vienas vertinimo metodas, komisijos sprendimu gali būti nustatomas taikyto vertinimo metodo lyginamasis svoris kitų pretendentų vertinimui komisijoje taikomų vertinimo metodų atžvilgiu, kai vertinimo metu naudojamais vertinimo metodais galima nustatyti skirtingą tikrinamų gebėjimų ir kompetencijų kiekį. Kiekvieno komisijos nario vertinimo balai pagal atskirą vertinimo metodą sudedami ir padalijami iš komisijos narių skaičiaus, o jeigu yra nustatytas vertinimo metodo lyginamasis svoris, gautas balas dauginamas iš komisijos vertinimo metodui nustatyto koeficiento. Jeigu yra nustatytas vertinimo metodo lyginamasis svoris, gauti balai susumuojami. Jeigu vertinimo metodo lyginamasis svoris nenustatomas, gauti balai susumuojami ir dalinami iš vertinimo metu naudotų vertinimo metodų skaičiaus. Vertinimo balai apvalinami iki šimtosios dalies. Aprašo 2 priede pateikta Kompetencijų ir gebėjimų, kurių reikia pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms atlikti, bei tinkamumo eiti valstybės tarnautojo pareigas vertinimo skalė.

51. Kaip matyti iš pareiškėjui per VATIS sistemą teiktų pranešimų ir Komisijos posėdžio garso ir vaizdo įrašo, pareiškėjas 2020 m. spalio 8 d. per VATIS sistemą buvo informuotas, kad pretendentų vertinimo Komisijoje kriterijai yra kompetencijos ir gebėjimai, kurių reikia pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms tinkamai atlikti, ir tinkamumas eiti valstybės tarnautojo pareigas; vertinimas vykdomas interviu būdu, kurio metu pareiškėjas turės pateikti atsakymus į Komisijos narių užduodamus klausimus. 2020 m. lapkričio 9 d. Konkurso garso ir vaizdo įraše užfiksuota, kad pretendentams Komisijos pirmininkė A. M. paaiškino, jog jie pretendentų vertinimo metu turės į klausimus atsakyti žodžiu, bus užduodami kelių tipų klausimai, pvz., elgesio klausimai, hipotetiniai klausimai, bus vertinama ne tik atitikimas bendriesiems Konkursinės pareigybės reikalavimams (vadyba, lyderystė), bet ir motyvacija pagal Konkursinei pareigybei keliamus reikalavimus. Atsakymus į motyvacinius klausimus vertins visi Komisijos nariai, o atsakymus į individualius Komisijos narių klausimus vertins kiekvienas Komisijos narys į savo užduotus klausimus. Motyvaciniai klausimai sudarys 30 proc. vertinimo rezultato, o individualūs – 70 proc. Taip pat pateikta informacija, jog kiekvienas Komisijos narys pretendentą vertina individualiai nuo 1 iki 10 balų, išskyrus klausimus apie motyvaciją. Juos Komisijos nariai vertins visi nuo 1 balo iki 10 balų. Buvo pristatytas ir galutinio rezultato skaičiavimo procesas. Taigi, priešingai nei apeliaciniame skunde teigia pareiškėjas, byloje nustatyti pretendentų vertinimo Komisijoje kriterijai, aptartas atsakymų, motyvacijos vertinimas, jų lyginamasis svoris bendrame vertinimo rezultate. Kadangi aptariamu atveju buvo pasirinktas vienas vertinimo metodas – interviu, tai, vadovaujantis minėta Aprašo 47 punkto nuostata, nebuvo būtina parengti atsakymų vertinimo gairių (vadovaujamasi Aprašo 2 priedu).

52. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pretendentų vertinimo organizavimo plano laikymosi vertinant pretendentus, įvertinusi byloje esančius įrodymus, tarp jų ir skaitmeninėse laikmenose esančius konkurso vaizdo įrašus, konstatuoja, jog nekyla abejonių, kad Komisija (visi jos nariai) atrankos metu pretendentams taikė tą patį interviu metodą, uždavė vienodus, tiesiogiai su kompetencijų ir gebėjimų, kurių reikia Žemės ūkio ministerijos Bendradarbiavimo su savivaldybėmis ir socialiniais partneriais skyriaus vedėjo esminėmis funkcijos atlikti, patikrinimu susijusius klausimus, kurie buvo įvertinti laikantis dešimties balų sistemos. Pažymėtina, jog byloje esančios Komisijos nario individualaus vertinimo lentelės tik įrodo, kad Komisijos darbas buvo organizuojamas tinkamai ir vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, todėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, susiję su pretendentų vertinimo procedūra Komisijoje, pripažintini visiškai nepagrįstais. Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vadovautis pareiškėjo nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 5 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2014 suformuota praktika, kadangi nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad nebuvo nustatyti konkretūs pretendentų vertinimo kriterijai Konkurso metu.

53. Byloje nustatyta, kad Konkurso metu kiekvienas Komisijos narys individualiai vertino pretendentų atsakymus tik į savo užduotus klausimus, išskyrus motyvacinius klausimus, todėl kiekvienas Komisijos narys sau individualiai nusistatė, koks jo kiekvieno klausimo ir atsakymo į jį lyginamasis svoris ir kokio atsakymo į kiekvieną klausimą jis tikisi, t. y. pasirengė sau asmeniškai vertinimo gaires. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, jog Komisijos narys A. S. pareiškėją įvertino dvigubai mažesniu įvertinimu, nei kiti Komisijos nariai (VTD atstovai), pažymi, jog, kiekvienam Komisijos nariui vertinus atsakymus į savo pateiktus klausimus, minima aplinkybė nepatvirtina Komisijos ar atskirų jos narių šališkumo. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas apeliacinio skundo argumentais neįrodė, kad klausimai pretendentams buvo nevienodi, pretendentai buvo vertinami netolygiai, į Konkurso dalyvius buvo žiūrima nevienodai, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad konkurso skaidrumo, objektyvumo ir nešališkumo principai nebuvo pažeisti, o Konkurso metu nebuvo taikytas kitoks, iš anksto nenurodytas vertinimo metodas.

54. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas byloje vadovavosi netinkama praktika, suformuota esant kitokiam konkursų į valstybės tarnybą teisiniam reglamentavimui. Šiuo aspektu pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotomis bendromis nuostatomis dėl konkurso rezultatų nepanaikinimo dėl nereikšmingų arba neesminių procedūrinių pažeidimų (LVAT 2021 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-77-968/2021); taip pat bendrosiomis nuostatomis dėl komisijos narių diskrecijos vertinti pretendentų gebėjimus atlikti pareigybės, dėl kurios vyksta konkursas, funkcijas (LVAT 2011 m. gruodžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-3241/2011); taip pat nuostatomis, apibrėžiančiomis teismo vaidmenį vertinant konkursų rezultatus (LVAT 2012 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1623/2012, 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2667/2012), kurios aktualios ir šiuo metu.

55. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą yra konstatuota, kad teismo kompetencijai nagrinėjant šio pobūdžio bylas priskirta patikrinti, ar nebuvo pažeista konkurso tvarka ir asmens konstitucinė teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą (žr., pvz., LVAT 2022 m. spalio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-516-463/2022). Klausimų turinio ar jų sudėtingumo ir atsakymų į juos vertinimas, kai šie klausimai iš esmės yra atitinkantys tą valstybės tarnybos sritį, į kurią yra organizuojamas konkursas, nepriskirtini teismo kompetencijai (žr., pvz., LVAT 2013 m. spalio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1163/2013; 2015 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2875/2015; 2017 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3506-756/2017). Taigi, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi šios nutarties 54 punkte paminėta teismų praktika.

56. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl galimos pareiškėjo diskriminacijos dėl amžiaus, pažymi, jog Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo 4 straipsnyje nurodyta, kad teismuose ar kitose kompetentingose institucijose nagrinėjant fizinių, juridinių asmenų, kitų organizacijų ir jų padalinių skundus, pareiškimus, prašymus, pranešimus ar ieškinius dėl diskriminacijos lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu, pareiškėjui nurodžius aplinkybes, leidžiančias daryti prielaidą dėl tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos buvimo, preziumuojama, kad tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos, priekabiavimo ar nurodymo diskriminuoti faktas buvo. Skundžiamas asmuo turi įrodyti, kad lygių galimybių principas nebuvo pažeistas. Nagrinėjamu atveju įrodinėjimo pareiga nepersikėlė atsakovui, nes pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių, leidžiančių daryti prielaidą dėl tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos buvimo, tik deklaratyviai nurodė šį argumentą. Pareiškėjo teiginiai dėl diskriminacijos yra subjektyvaus pobūdžio ir visiškai nepagrįsti, todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas Konkurso metu buvo diskriminuojamas dėl amžiaus.

57. Vertinant apeliacinio skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl visų pareiškėjo skunde nurodytų argumentų ar teismo posėdžio metu teiktų paaiškinimų, pažymėtina, kad, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Nagrinėjamu atveju negalima teigti, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas, ar iš sprendimo turinio neaišku, kuo vadovaudamasis teismas padarė išvadas, suformuluotas teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje (t. y. atmesti pareiškėjo skundą), kadangi pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl esminių pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, arba jos buvo aptartos apeliacinės instancijos teismo, ir apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vertinti kitaip pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl skundžiamų Sprendimo ir Įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo.

58. Likusieji pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai (pvz., dėl VTD pareiškėjui nepateikto Protokolo išrašo) arba neturi reikšmės bylai teisingai išspręsti, nes teismo proceso metu buvo gauta visa reikalinga informacija ir pareiškėjas turėjo galimybę tikslinti skundą, arba yra akivaizdžiai nepagrįsti (pvz., dėl taikyto žodinės praktinės užduoties metodo, dėl pareiškėjo nurodytos teismų praktikos taikymo), nes juos paneigia byloje esantys ir šioje nutartyje jau aptarti įrodymai.

59. Pareiškėjas nagrinėjamoje byloje taip pat prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176 „Dėl Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas tvarkos patvirtinimo“ (suvestinė redakcija nuo 2020 m. rugpjūčio 6 d.) patvirtinta Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarka ta apimtimi, kuria nebuvo nustatyta teisė į pretendentų įvertinimo apeliaciją, inter alia (be kita ko) pretendentų į valstybės tarnautojo pareigas konkurso komisijos narių klausimus ir pretendentų atsakymus raštu, ar žodžiu, ar ir raštu, ir žodžiu, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 33 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 daliai, 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (suvestinė redakcija nuo 2020 m. liepos 8 d.) 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam valstybės tarnybos teisingumo principui.

60. Teisėjų kolegija pažymi, jog ABTĮ 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Vadinasi, pareiga kreiptis į Konstitucinį Teismą atsiranda tik tuo atveju, jei teismas bylos nagrinėjimo metu suabejoja byloje taikytino įstatymo ar kito teisės akto atitiktimi Konstitucijai. Ši teismo teisė nėra siejama su atitinkamais proceso dalyvių prašymais ar reikalavimais, o palikta paties teismo nuožiūrai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-548-858/2015, 2016 m. lapkričio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3833-520/2016; 2018 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1650-502/2018).

61. Aprašo (skundžiamo Sprendimo priėmimo metu galiojusi redakcija) 67 punktas nustato, kad veiksmai, neveikimas ir (ar) sprendimai, kuriais pažeidžiamos Aprašo nuostatos, gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo arba Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Konstitucinis Teismas 2008 m. sausio 22 d. nutarime, aiškindamas aptariamų teisinių santykių (dėl konkursų į valstybės tarnautojų pareigas) pobūdį bei teismo vaidmenį sprendžiant šiuos ginčus, konstatavo, kad teismas, sprendžiantis bylą dėl asmens nepriėmimo į atitinkamas pareigas valstybės tarnyboje, veikia ne kaip „apeliacinė egzaminų komisija“, o kaip jurisdikcinė institucija, sprendžianti, ar nebuvo pažeista konkurso tvarka ir asmens konstitucinė teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegijai nekyla pagrįstų abejonių dėl Aprašo nuostatų konstitucingumo, todėl pareiškėjo prašymas netenkinamas.

62. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismas, netenkindamas pareiškėjo skundo reikalavimų, priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

63. Kadangi procesinis sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, jis, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo J. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Jolanta MalijauskienėDainius RaižysVirginija Volskienė