Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2022-11-03 · Administracinė byla Nr. eA-571-463/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-11-03
Bylos Nr.
eA-571-463/2022
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00390-2021-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Sprendimas paliktas nepakeistas
Teisėjai
Dainius Raižys (pirm.), Jolanta Malijauskienė (pirm.), Gintaras Kryževičius
Pareiškėjas
J. K.
Atsakovas
Valstybės tarnybos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos, Valstybės tarnybos departamentas
Trečiasis asmuo
Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos
Administracinė byla Nr. eA-571-463/2022Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00390-2021-0Procesinio sprendimo kategorija 41 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 3 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Jolantos Malijauskienės (pranešėja) ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovui Valstybės tarnybos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas J. K. (toliau – ir pareiškėjas), kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) Pretendentų vertinimo komisijoje 2021 m. sausio 6 d. protokolu Nr. 27L-23 priimtą sprendimą dėl konkurso laimėtojo (-ų) konkurse į Muitinės departamento prie Finansų ministerijos Teisės skyriaus vyriausiojo specialisto (karjeros valstybės tarnautojo) pareigas (toliau – ir Sprendimas) bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjo skundas buvo grindžiamas šiais argumentais:

Šalies argumentai

2.1. Pareiškėjas paaiškino, kad jis dalyvavo viešame konkurse į Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Teisės skyriaus vyriausiojo specialisto (karjeros valstybės tarnautojo) pareigas, kuris įvyko Departamento Pretendentų vertinimo komisijos (toliau – ir Komisija) posėdyje 2021 m. sausio 6 d., o apie konkurso rezultatus pareiškėjas buvo informuotas tą pačią dieną, elektroniniu paštu.

2.2. Kilus abejonių dėl viešo konkurso rezultatų, su tikslu Komisijos protokolinį Sprendimą ginčyti teisme, pareiškėjas 2021 m. sausio 11 d. pateikė prašymą Departamentui pateikti Komisijos 2021 m. sausio 6 d. posėdžio protokolą ir šio posėdžio pilną skaitmeninį garso bei vaizdo įrašą (laikmeną) elektroniniu paštu, o po to ir registruotu paštu nurodytu adresu. Tačiau Departamentas tik po atskiro skundo teismui 2021 m. sausio 27 d. raštu pareiškėjui pateikė tik Komisijos 2021 m. sausio 6 d. protokolo išrašą.

2.3. Kadangi Departamento direktoriaus 2020 m. gruodžio 23 d. įsakymas Nr. 27VK-2450 dėl „Pretendentų vertinimo komisijos sudarymo“ viešai nepaskelbtas, pareiškėjas teigė, kad šis įsakymas yra negaliojantis ir negali būti taikomas, o tokiu įsakymu sudaryta Komisija teisės aktų nustatyta tvarka neįteisinta, dėl ko ir neteisėta. Todėl ir vien tuo pagrindu yra neteisėtas ir ginčijamas Sprendimas.

2.4. Teigė, kad Komisijos pirmininkė (Atrankų skyriaus vyriausioji specialistė) pagal jos Pareigų aprašymą neturėjo teisės pretendentų netgi vertinti, kadangi „Dalyvauja konkursų (atrankų) komisijų darbe“ tai tik techniškai aptarnauja ir visiškai nereiškia pretendentų vertinimo funkcijos ir juo labiau teisės vertinti. Analogiškai tokios teisės neturėjo ir šio skyriaus vyriausiasis specialistas Komisijos narys – sekretorius (Pareigų aprašymo 15 punktas), kaip ir Muitinės departamento Komisijos narė (Teisės skyriaus vedėja), nes jos Pareigų aprašyme tokios funkcijos iš viso nėra numatyta. Komisijos nariai neturėjo įgaliojimų priimti ir pareiškėjui privalomo ginčijamo protokolinio Sprendimo (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 1 ir 2 d.), tai įrodo, kad Departamento direktorius 2020 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 27VK-2450 teisės aktų reikalavimus atitinkančios Komisijos neįteisino.

2.5. Pareiškėjas pažymėjo, kad Departamentas Sprendimo nemotyvavo, nenurodė jokių faktinių duomenų ir teisės aktų normų, taip pat nenurodė ir jo apskundimo tvarkos.

2.6. Pareiškėjas nebuvo informuotas, ar visi pretendentai atitiko nustatytus reikalavimus, ar visi pateikė įrodymą, kad moka kalbas ne žemesniu kaip B2 lygiu ir (ar) kt. Jeigu kiti pretendentai (-as) neatitiko nustatytų reikalavimų, o jiems (-am) buvo leista dalyvauti pretendentų vertinime, tai ginčijamas Sprendimas naikintinas ir vien šiais pagrindais.

2.7. Departamentas neinformavo pareiškėjo, kokie pretendentai (kas) dalyvavo vertinimo komisijoje bei kokie buvo kitų pretendentų vertinimo rezultatai ir jų užimta (-os) vieta (-os), nors, pagal Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 47 punktą, privalėjo, tokiu būdu buvo pažeisti Aprašo 3.2 papunkčio ir 48, 51 bei 52 punktų reikalavimai.

2.8. Konkurso eigoje pakeitus konkurso sąlygas bei taikius ir konkurso sąlygose nenumatytą žodinės praktinės užduoties metodą, jos (konkurso sąlygos) pareiškėjui iš anksto nebuvo žinomos, dėl ko pagal deklaruotas konkurso sąlygas ir sprendimai tapo nenuspėjami, nes tuo pačiu neteisėtai pasikeitė ir vertinimo kriterijai (esminiai Aprašo 5, 32 ir 38 punktų reikalavimų pažeidimai), tokiu būdu buvo pažeisti ir Aprašo 46 bei 47 punktų reikalavimai, skaidrumo, objektyvumo ir nešališkumo principai.

Atsiliepimas

3. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko.

4. Atsakovas atsiliepime nurodė šiuos argumentus:

4.1. Pareiškėjas klaidino teismą dėl 2021 m. sausio 6 d. protokolo Nr. 27L-23 išrašo pateikimo aplinkybių. Konkursas į Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Teisės skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas vyko telekomunikacijų galiniais įrenginiais. Šio konkurso metu Departamentas užtikrino technines galimybes visiems pretendentams stebėti balų skaičiavimą ir rezultatų paskelbimą. Pareiškėjas pats atsisakė pasinaudoti savo teise stebėti balų skaičiavimą ir rezultatų paskelbimą. Taigi, Pareiškėjui 2021 m. sausio 11 d. pateikus prašymą Departamentui, vadovaujantis Aprašo 48 punkte nustatyta tvarka per 5 darbo dienas pateikti protokolo išrašą, Departamentas neturėjo teisinio pagrindo tenkinti tokio prašymo, nes protokolo išrašas, nurodant jame pretendentų vardus, pavardes, užimtas vietas (eiliškumą) ir gautus balus, siunčiamas tik tuomet, kai nėra techninių galimybių stebėti balų skaičiavimą, rezultatų paskelbimą. Apraše nebuvo numatyta galimybė teikti protokolų išrašus, nurodant jame pretendentų vardus, pavardes, užimtas vietas (eiliškumą) ir gautus balus, tais atvejais, kai pretendentas pats savo noru atsisako stebėti balų skaičiavimą ir rezultatų paskelbimą. Tokiais atvejais pretendentas per VATIS informuojamas apie jo, bet ne apie visų konkurse dalyvavusių pretendentų vertinimo komisijoje rezultatą per 5 darbo dienas nuo pretendentų vertinimo komisijoje pabaigos. Pareiškėjas skunde pats patvirtino, kad 2021 m. sausio 6 d. buvo informuotas apie konkurse gautą rezultatą. Departamentas negali būti atsakingas už paties pareiškėjo atsisakymą pasinaudoti jo paties teisėmis.

4.2. Atsakovas teigė, kad Departamento direktoriaus 2020 m. gruodžio 23 d. įsakymas Nr. 27VK-2450 „Dėl konkursų į muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Teisės skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas komisijos sudarymo (skelbimų Nr. 45584, 45585)“ yra vienkartinio taikymo teisės aktas, šiuo įsakymu reglamentuojami konkrečių teisės subjektų konkretūs teisiniai santykiai (komisijos nariai ir konkrečiame konkurse dalyvaujantys konkretūs pretendentai) ir šie požymiai sąlygojo, kad šis įsakymas yra individualus teisės aktas, kuris nėra laikytinas teisės aktų registro objektu, todėl yra teisėtas ir šiuo įsakymu sudaryta Konkurso komisija turėjo teisinį pagrindą organizuoti ir vykdyti pretendentų vertinimą komisijoje.

4.3. Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176, (toliau – ir Pareigybių aprašymo ir vertinimo metodika) 19 punkte nustatyta, kad funkcijos pareigybės aprašyme nustatomos nepažeidžiant VAĮ 7 straipsnio 2 dalies reikalavimų. Funkcijos pareigybės aprašyme formuluojamos apibendrintai ir kiek įmanoma glaustai. Valstybės tarnybos departamento visų valstybės tarnautojų, kurie vykdo pretendentų vertinimą komisijose, pareigybių aprašymuose numatyta, kad jie dalyvauja konkursų (atrankų) komisijų darbe. Dalyvavimas konkursų (atrankų) komisijų darbe nėra laikytina tik techniniu aptarnavimu, tai yra tiesiogiai sietina su pretendentų vertinimo komisijos nario (pirmininko, sekretoriaus) pareigų vykdymu.

Šalies argumentai

4.4. Pareiškėjas, teigdamas, kad nebuvo informuotas, ar kiti pretendentai atitinka nustatytus reikalavimus, nenurodė konkrečios teisės normos, kurią Departamentas pažeidė, neinformuodamas pareiškėjo dėl kitų konkurse pretendentų atitikties reikalavimams. Departamentui teisės aktai nesuteikė pareigos ar teisės informuoti visus pretendentus, įskaitant ir pareiškėją, kad visi konkurse dalyvaujantys pretendentai atitinka specialiuosius reikalavimus. Departamentui nustatyta pareiga užtikrinti, kad pretendentai, dalyvaujantys konkursuose, atitiktų pareigybių aprašymuose nustatytus specialiuosius reikalavimus. Pretendentams, kurie neatitinka pareigybių aprašymuose nustatytų specialiųjų reikalavimų, konkursuose dalyvauti neleidžiama ir apie tai jie yra informuojami per VATIS.

4.5. Atsakydamas į pareiškėjo argumentus, kad Komisija protokolinio Sprendimo dėl konkurso laimėtojo nemotyvavo, nenurodė jokių faktinių duomenų ir teisės aktų normų, atsakovas atkreipė dėmesį, kad, pagal Aprašo 41 punktą, pretendentų vertinimo komisijoje eiga ir rezultatai įforminami protokolu, todėl konkurso protokolas yra skirtas tik pretendentų vertinimo komisijos posėdžio eigai ir rezultatams fiksuoti.

4.6. Konkursų į Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Teisės skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas komisijos sudarymo metu buvo taikytas tik vienas metodas – interviu metodas t. y. individualus pokalbis, per kurį pretendentams individualiai buvo duodami vienodi ar lygiaverčiai klausimai, su galimybe duoti tikslinamuosius klausimus. Apie taikomą vertinimo metodą visi pretendentai buvo informuoti per VATIS sistemą, taip pat apie taikomą vertinimo metodą, pretendentai pakartotinai buvo informuoti ir konkurso metu. Visiems pretendentams buvo sudarytos vienodos konkurso sąlygos. Konkursų metu visiems pretendentams buvo užduoti identiški klausimai, susiję su kompetencijomis ir gebėjimais, kurių reikia pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms tinkamai atlikti, bei tinkamumui eiti valstybės tarnautojo pareigas įvertinti.

II.

5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. birželio 23 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6. Teismas iš byloje pateiktos medžiagos nustatė, kad:

Šalies argumentai

6.1. Pareiškėjas pateikė prašymą dalyvauti ir dalyvavo konkurse į Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Teisės skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas.

6.2. Departamento direktoriaus 2020 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 27VK-2450 buvo sudaryta konkursų į Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Teisės skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas komisija: Departamento Atrankų skyriaus vyriausioji specialistė – komisijos pirmininkė, Departamento Atrankų skyriaus vyriausiasis specialistas – komisijos narys ir sekretorius ir Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Teisės skyriaus vedėja – komisijos narė.

6.3. Konkursai vyko 2021 m. sausio 6 d. vaizdo konferencijos formatu ir surašytas vertinimo Komisijoje protokolas Nr. 27L-23.

6.4. Pareiškėjas atsisakė dalyvauti balų skaičiavime ir rezultatų paskelbime ir apie gautą balą ir užimtą vietą konkurse pareiškėjui buvo pranešta per VATIS. Komisijoje pareiškėjas surinko 5,5 balo, užimta vieta nebuvo skiriama, nes nesurinko 6 balų.

Žemesnės instancijos teismas

7. Pirmosios instancijos teismas, aptaręs ginčui aktualų teisinį reguliavimą, be kita ko, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ), Aprašo nuostatas, taip pat aktualią teismų praktiką, pirmiausiai nurodė, kad teismas tenkino pareiškėjo prašymą išreikalauti iš Departamento protokolą su konkursą laimėjusių asmenų ir pareiškėjo rezultatais. Pareiškėjui minėti duomenys buvo pateikti susipažinti, taigi, pasikreipęs į teismą, pareiškėjas gavo visą informaciją, kuri reikalinga jo teisių gynybai, turėjo galimybę tikslinti skundą. Teismas šiuo aspektu nenustatė jokių pareiškėjo teisių pažeidimų.

8. Teismas nesutiko su argumentais, kad Departamento direktoriaus 2020 m. gruodžio 23 d. įsakymas Nr. 27VK-2450 nebuvo viešai paskelbtas, todėl yra negaliojantis, kadangi Aprašo 22 punkte nustatyta, kad konkursui ar atrankai vykdyti Departamento direktorius ar jo įgaliotas kitas Departamento valstybės tarnautojas sudaro komisiją. Pagal Aprašo 23 punktą, konkurso ar atrankos komisija sudaroma ne mažiau kaip iš 3 narių, kurių daugiau kaip pusę turi sudaryti ne įstaigos, kuriai atrenkamas valstybės tarnautojas, atstovai; konkurso ar atrankos komisijos nariu skiriamas ir į pareigas priimantis asmuo ar jo įgaliotas asmuo (-ys). Teismas pažymėjo, kad įsakymas, kuriuo sudaroma komisija, yra būtinas pagal teisės aktų reikalavimus (Aprašo 22 punktas), jis nepripažintinas norminiu teisės aktu, nes jo požymiai neatitinka VAĮ įtvirtintos norminio teisės akto sąvokos, jis nėra skirtas neapibrėžtam subjektų ratui, priešingai, įsakymas skirtas konkrečiam įvykiui – konkursui, nenustato bendro pobūdžio taisyklių, atlieka organizacinį vaidmenį priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas (konkurso būdu) procedūroje. Taigi, Departamento direktoriaus įsakymas, kuriuo buvo nustatyta konkurso, kuriame dalyvavo pareiškėjas, sudėtis, neprivalėjo būti skelbiamas Teisės aktų registre.

9. Teismas atkreipė dėmesį, kad priėmimą į valstybės tarnybą reglamentuojantys teisės aktai nenumato kandidatų teisės būti informuotiems apie kitų kandidatų atitiktį specialiems reikalavimams. Departamentui nustatyta pareiga užtikrinti, kad pretendentai dalyvaujantys konkursuose atitiktų pareigybių aprašymuose nustatytus specialiuosius reikalavimus. Pretendentams, kurie neatitinka pareigybių aprašymuose nustatytų specialiųjų reikalavimų, konkursuose dalyvauti neleidžiama ir apie tai jie yra informuojami per VATIS. Departamentas, laikydamasis teisės aktų nustatytos tvarkos ir suteiktų įgaliojimų ribose patikrino visų konkursuose į Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Teisės skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas dalyvavusių pretendentų atitiktį bendriesiems ir specialiesiems reikalavimams, dėl ko jiems ir buvo leista dalyvauti pretendentų vertinimo komisijoje.

10. Teismas nenustatė pagrindo naikinti protokolo dėl to, kad jame nenurodyta jo apskundimo tvarka. Teismas kritiškai vertino aplinkybę, kad protokole nenurodyta jo apskundimo tvarka, tačiau atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas teismui sėkmingai apskundė protokolą šis trūkumas nelaikytinas esminiu Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 3 punkto prasme, t. y. sutrukdžiusiu pareiškėjui savo teises ginti kreipiantis teisminės gynybos. Teismas pažymėjo, kad ginčijamas protokolas atitinka teisės aktų reikalavimus dėl motyvavimo, nes protokole suformuluotas sprendimas pripažinti laimėtoją, nurodomas tokio sprendimo motyvas – asmuo surinko daugiausiai balų iš visų pretendentų (nurodomi konkretūs balai). Teismas nepasisakė dėl komisijos narių vertinimų, nes teismas veikia ne kaip kokia nors „apeliacinė egzaminų komisija“, o tik patikrina, ar nebuvo pažeista konkurso tvarka ir asmens konstitucinė teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą. Teismo kompetencijai, nagrinėjant šio pobūdžio bylas, nėra priskirta teisė vertinti klausimų turinio ar jų sudėtingumo ir atsakymų į juos teisingumo, kai šie klausimai iš esmės yra atitinkantys tą valstybės tarnybos sritį, į kurią yra organizuojamas konkursas. Šiuo atveju teismas konkurso teisėtumą revizuoja tik konkurso organizavimo tvarkos aspektu.

11. Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad konkurso metu buvo taikytas ne tik interviu, bet ir žodinės praktinės užduoties metodas, konkurso dalyviams buvo užduoti skirtingi klausimai, todėl buvo pažeisti konkurso skaidrumo ir objektyvumo principai – teismo įsitikinimu, Departamento siekis išsiaiškinti galimą pareiškėjo elgesio modelį ar veiksmų pobūdį yra galimas įgyvendinti taikant interviu metodą. Tai, kad pareiškėjui pokalbio metu buvo pasiūlyta pateikti praktinių situacijų, su kuriomis jis susidūrė, pavyzdžių, nereiškia, kad Komisija pritaikė kitą metodą. Visiems pretendentams buvo užduoti bendri ir vienodi klausimai, o priklausomai nuo jų atsakymų skyrėsi patikslinantys klausimai. Teismas itin teigiamai vertino Komisijos prisitaikymą prie kiekvieno pretendento atsakymų ir jų paminėtų temų plėtojimą, užduodant patikslinančius klausimus, vėliau grįžtant prie visiems vienodų klausimų. Tai, teismo manymu, rodo, kad Komisijos nariai ne tik skaitė paruoštus visiems vienodus klausimus, o reagavo, uždavė patikslinančius klausimus, siekė atskleisti individualias kiekvieno pretendento savybes, gilinosi į kiekvieno pretendento situaciją. Teismas pažymėjo, kad konkursų metu buvo taikytas tik interviu metodas t. y. individualus pokalbis, per kurį pretendentams individualiai buvo užduodami vienodi ar lygiaverčiai klausimai, su galimybe duoti tikslinamuosius klausimus. Apie taikomą vertinimo metodą visi pretendentai buvo informuoti per VATIS sistemą, taip pat apie taikomą vertinimo metodą pretendentai pakartotinai buvo informuoti ir konkurso metu. Visiems pretendentams buvo sudarytos vienodos konkurso sąlygos.

12. Atsakydamas į teiginius, kad Departamentas neinformavo pareiškėjo, kokie pretendentai dalyvavo vertinimo komisijoje bei kokie buvo kitų pretendentų vertinimo rezultatai ir jų užimta vieta, nors privalėjo, teismas nurodė, kad balų skaičiavimą, rezultatų paskelbimą turi teisę stebėti visi pretendentai ir stebėtojai, išskyrus atvejus, kai pretendentų vertinimas komisijoje vyksta telekomunikacijų galiniais įrenginiais. Kai pretendentų vertinimas komisijoje vyksta telekomunikacijų galiniais įrenginiais ir nėra techninių galimybių pretendentams, o konkurso atveju – ir stebėtojams, stebėti balų skaičiavimą ir rezultatų paskelbimą, jų prašymu, Departamentas, per 5 darbo dienas nuo šio prašymo gavimo pateikia protokolo išrašą, nurodydamas jame pretendentų vardus, pavardes, užimtas vietas (eiliškumą) ir gautus balus. Susipažinę su protokolo išrašu, stebėtojai ir pretendentai jį turi sunaikinti. Nagrinėjamu atveju vaizdo įrašas patvirtino, kad pareiškėjas atsisakė stebėti rezultatų paskelbimą ir pageidavo, kad apie konkurso rezultatus jam būtų pranešta per VATIS. Todėl teismas konstatavo, kad Aprašo 48 punktas nebuvo pažeistas, pareiškėjas pats atsisakė stebėti rezultatų skaičiavimą ir paskelbimą, jis buvo tinkamai informuotas per VATIS ir el. paštu 2021 m. sausio 6 d.

13. Atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismas darė išvadą, kad Departamentas iš esmės teisingai taikė teisės normas, teisės aktų nustatyta tvarka organizavo konkursą, priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą. Skundžiamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, juo teisingai įforminti skaidraus konkurso rezultatai. Teismas, susipažinęs su tiesioginiu konkurso įrodymu garso įrašo dalimi, susijusia su pareiškėju, darė išvadą, kad konkursas vyko laikantis teisės aktuose nustatytos tvarkos, atitiko skaidrumo principą ir nepažeidė pareiškėjo teisių.

III.

14. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kurį patikslinęs prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą bei pareiškėjo skundą patenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo atlyginti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

15. Pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

15.1. Nagrinėjant pareiškėjo skundą administracinėje byloje Nr. eI3-574-541/2021 teisėjas G. U. nusišalino. Vėliau tos pačios teismo sudėties nagrinėjamojoje administracinėje byloje pareiškėjas buvo pareiškęs nušalinimą minėtam teisėjui, tačiau kitų dviejų teisėjų 2020 m. gruodžio 9 d. nutartimi pareiškėjo pareiškimas buvo atmestas ir nutarta teisėjo nenušalinti, posėdžio metu, nors pareiškėjas teisėjui siūlė nusišalinti, tačiau teisėjas atsisakė. Kadangi šiuo atveju buvo akivaizdžios abejonės dėl teisėjo šališkumo, pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas.

15.2. 2021 m. gegužės 26 d., 09:15 val. prasidėjus teismo posėdžiui pareiškėjo atstovas neprisijungė (neatvyko į teismo posėdį), todėl pareiškėjas teismo prašė be jo atstovo bylos nenagrinėti, bylos nagrinėjimą atidėti ir užtikrinti pareiškėjui įstatyminę teisę turėti atstovą ir bylą teisme vesti per advokatą. Tačiau teismas argumentu, kad jau pasitarė prieš teismo posėdį (neaišku, kaip sužinojo, kad atstovas neatvyks), šio pareiškėjo prašymo netenkino ir nutarė bylą nagrinėti toliau pareiškėjo atstovui nedalyvaujant. Tuo teismas pažeidė proceso normas, neužtikrino pareiškėjo teisės į teisingą procesą ir pažeidė pareiškėjo teises į gynybą bei paneigė ir suvaržė pareiškėjo teisę turėti advokatą. Be to, teisių proceso šalims teismas nutarė neišaiškinti, proceso dalyvių teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai bei nurodyti argumentai, kaip ir pareiškėjo išdėstyti baigiamojoje kalboje, nevertinti visai ir dėl jų teismo sprendime nepasisakyta iš viso, įskaitant ir šiam ginčui aktualius argumentus dėl Komisijos narių įgaliojimų neturėjimo, pretendentų vertinimo plano (ne) sudarymo, dėl motyvacijos įvertinimui suteikiamo svorio ir individualių klausimų įvertinimui suteikiamo svorio nenustatymo, dėl dokumentų, patvirtinančių pretendentų reikalavimus byloje nebuvimo, kaip ir Departamento atstovės teismo posėdyje esminiai patvirtinimai, kad pretendentams buvo užduoti skirtingi ir nevienodi klausimai, įrodantys, kad pretendentai buvo nevienodose sąlygose, o konkursas buvo neskaidrus.

15.3. Kaip teisme patvirtino Departamento atstovė, pretendentų dokumentų, kurie patvirtintų pretendentų atitikimą keliamiems reikalavimas, į bylą nebuvo pateikta. Kadangi Departamento neįrodė, o teismas pretendentų atitikimo keliamiems reikalavimas patikrinti negalėjo ir nepatikrino, toks teismo sprendimas naikintinas. Be to, Departamentui nepateikus į bylą, o pareiškėjui negalėjus susipažinti su kitų pretendentų pateiktais dokumentais (jų byloje nėra), jam buvo suvaržyta ir teisė pateikti savo argumentus dėl kitų pretendentų atitikimo nustatytiems reikalavimams.

15.4. Nagrinėjamojoje byloje Departamentas į bylą pateikė ir teismo posėdyje buvo išklausyti 3 konkurso garso įrašai, kurie yra susiję išimtinai tik su pareiškėjo vykusia apklausa, ką teisme patvirtino ir Departamento atstovė. Kadangi Departamentas pateikė ir teismo posėdyje bylą nagrinėjant iš esmės buvo ištirtas tik pareiškėjo apklausos konkurse įrašas (teismo sprendimas gali būti pagrindžiamas tik šiais įrodymais), todėl teismas padarė netinkamas išvadas, kad visiems pretendentams buvo užduoti bendri ir vienodi ar lygiaverčiai klausimai, o priklausomai nuo jų atsakymų skyrėsi patikslinantys klausimai, nes byloje nėra įrodymų, kokie klausimai buvo užduoti kitiems pretendentams. Be to, pareiškėjui įrodinėjant buvus nevienodus klausimus visiems pretendentams ir kitas faktines aplinkybes iš esmės pažeidus konkurso skaidrumo, objektyvumo ir nešališkumo principus, teismas tokių įrodymų pateikimą blokavo ir pareiškėjo prašymą apklausti prašomus liudytojus atmetė.

15.5. Iš sprendimo matyti, kad teismas, susipažinęs su tiesioginiu konkurso įrodymu garso įrašo dalimi, susijusia su pareiškėju, tik padarė išvadas, kad konkursas vyko laikantis teisės aktuose nustatytos tvarkos, atitiko skaidrumo principą ir nepažeidė pareiškėjo teisių. Visiems pretendentams buvo užduoti bendri ir vienodi ar lygiaverčiai klausimai, o priklausomai nuo jų atsakymų skyrėsi patikslinantys klausimai. Tačiau teismas nepasisakė ir nevertino, kokių teisės aktuose nustatytų reikalavimų buvo laikomasi, kokie buvo tie visiems pretendentams užduoti bendri ir ar lygiaverčiai vienodi klausimai, kokie buvo skirtingi patikslinantys klausimai, kokie klausimai ir su kuriomis vyriausiojo specialisto pareigomis ir funkcijomis buvo susiję, iš kokių įrašo duomenų teismas padarė tokias išvadas.

15.6. Taip pat neaišku, kokias įrodymais remiantis teismas nustatė, kad visiems pretendentams buvo užduoti bendri ir vienodi ar lygiaverčiai klausimai, o priklausomai nuo jų atsakymų skyrėsi patikslinantys klausimai.

Žemesnės instancijos teismas

15.7. Teismas nepasisakė dėl svarbių pareiškėjo nurodytų aplinkybių, be kita ko, dėl to, kad Komisijos nariai neturėjo įgaliojimų priimti pareiškėjo ginčijamo protokolinio Sprendimo. Taip pat pareiškėjas buvo nurodęs, kad Komisijos narys konkurso metu nesugebėjęs užduoti klausimų parodė visišką nekompetenciją išreikštą savo ambicijomis ir išankstinę nuomonę dėl būsimo vertinimo du kartus teigiant, „atsakinėsit ar atsisakote atsakyti“ nežinia į ką bei jo trigubai mažesniu netolygiu vertinimu. Tokius faktus įrodo ir teisme ištirtas (išklausytas) konkurse pareiškėjo apklausos dalies įrašas, tą pareiškėjas akcentavo teismo posėdyje teikdamas ir paaiškinimus, kad pastabos Departamento Komisijos nariams sukėlė ypatingą jų pasipiktinimą, tačiau teismas dėl to nepasisakė.

15.8. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę pretendentų vertinimo plano sudarymą byloje turėjo įrodyti atsakovas. Be to, Komisijos narių diskrecijos teisė vertinti pretendentus nėra beribė, o privalo atitikti tai reglamentuojančių teisės aktų nustatytus reikalavimus, visų pirma savo pačių sudarytą planą. Be to, teismas vadovavosi netinkama administracinių teismų praktika, nes nurodomose bylose konkursai vyko pagal visai kitą teisinį reguliavimą (atitinkamai Vietos savivaldos įstatymą ir Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 966 patvirtintą Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašą), nei pagal kurį vyko konkursas nagrinėjamojoje byloje.

15.9. Teismas faktinių aplinkybių ir dėl plano sudarymo taip pat nenagrinėjo, netyrė ir dėl jų nepasisakė, o tokį faktą patikrinti neįmanoma ir kitais bylos objektyviais įrodymais, kadangi atsakovas tokių įrodymų į bylą nepateikė. Ir priešingai, ką Komisijos nariai apsitarė plane teismo posėdyje Departamento atstovė atsakyti negalėjo, negalėjo atsakyti ir koks plane buvo nusistatytas motyvacijos vertinimo svoris, patvirtino, kad vertinimo svoris nebuvo aptartas, ir negalėjo atsakyti, kuris iš klausimų buvo įsisijęs su kuria pareigybės aprašymo funkcija. Be to, atsakovas nepateikė į bylą įrodymų, kada ir koks planas buvo sudarytas, nepateikta įrodymų, kad Komisijos nariai iš viso organizavo parengiamąjį posėdį (pasitarimą) dėl esminių su vertinimu susijusių aspektų ir kitų plane privalomų klausimų. Nagrinėjamu atveju nebuvo vertinama, ar toks planas iš viso buvo sudaromas. Taigi, Komisijos nariai suteikė sau neribotą kompetenciją (vertinimo diskreciją), taip neužtikrinant nešališko ir objektyvaus vertinimo, nors pretendentų vertinimo planas privalėjo būti sudaromas.

15.10. Teismas nevertino vertinimo balų skaičiavimo procedūros, atsakymo įvertinimo pagal rekomenduojamą skalę, nepatikrino, kaip atsakymų į klausimus vertinimas buvo proporcingai perskirstytas ir kitų bylos išsprendimui reikšmingų aplinkybių.

15.11. Teismas taip pat neatsižvelgė į sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3-660-789/2021, nors teismui jis buvo nurodytas posėdžio metu. Identišku atveju Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. balandžio 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-251-520/2021 jau yra įvertinęs Aprašo 41, 47 ir 48 punktų nuostatas ir konstatavęs, jog kai pretendentų vertinimas komisijoje vyksta telekomunikacijų galiniais įrenginiais, jų prašymu Valstybės tarnybos departamentas per 5 darbo dienas nuo šio prašymo gavimo, pateikia protokolo išrašą, nurodydamas jame pretendentų vardus, pavardes, užimtas vietas (eiliškumą) ir gautus balus, o Valstybės tarnybos departamento nurodomi argumentai, kad pareiškėjas pats nusprendė nestebėti nuotoliniu būdu vykusio Konkurso balų skaičiavimo ir rezultatų paskelbimo yra teisiškai nereikšmingi, kadangi Aprašo 48 punkte iš esmės nėra detalizuota, dėl kokių priežasčių pretendentas neturėjo (neteko) techninių galimybių stebėti aptariamą Konkurso etapą. Todėl teismas, pažymėdamas, kad pasikreipęs į teismą, pareiškėjas gavo Departamento Protokolą su konkursą laimėjusių asmenų ir pareiškėjo rezultatais, dėl ko teismas šiuo aspektu nenustatė jokių pareiškėjo teisių pažeidimų, taip pat padarė netinkamą išvadą ir nukrypo nuo suformuotos administracinių teismų praktikos, nes tokius duomenis Departamentas pareiškėjui privalėjo pateikti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo pateikimo dienos. Taip pat, kadangi pareiškėjas neatsisakė stebėti rezultatų paskelbimo, ko nepatvirtina joks įrašas (kaip klausė, taip atsakė), todėl teismas ir šią aplinkybę nustatė netinkamai bei nepagrįstai konstatavo, kad Aprašo 48 punktas nebuvo pažeistas.

15.12. Dėl nemotyvuoto Protokolo, teismas pasisakė tik dėl jame nenurodytos apskundimo tvarkos (Sprendimo 12 punktas), tačiau visiškai nevertino jo atitikimo VAĮ 10 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytiems imperatyviems reikalavimas (nenurodė motyvų), dėl ko ir dėl Protokolo motyvuotumo padarė netinkamas išvadas.

15.13. Atsakovas į bylą pateikė tik su pareiškėju susijusį įrašą, o Komisijos nariams reikalavus prisiminti ir nurodyti iš ankstesnės darbo patirties situacijas, kokias nurodė kiekvienas pretendentas teismas netyrė, nevertino ir dėl jų nepasisakė. Tačiau ir ištirti neįmanoma, nes byloje nėra įrodymų, kokias situacijas nurodė kiti pretendentai.

15.14. Konkurso sąlygose ir prieš pradedant vertinimą Komisijoje, pareiškėjas buvo informuotas, kad bus taikomas tik interviu (pokalbis žodžiu) metodas, ką nustatė ir teismas. Tuo tarpu bylos duomenys įrodo, kad konkurso metu pretendentams, įskaitant ir pareiškėjui, buvo taikytas dar ir kitas, žodinės praktinės užduoties metodas (Aprašo 46.2 papunktis), kai Komisijos nariai žodžiu nurodė kelias (ne vieną) praktines užduotis, t. y. reikalavo pareiškėjo iš darbinės patirties prisiminti situacijas. Taigi, pakeitus konkurso sąlygas ir pritaikius žodinės praktinės užduoties metodą pareiškėjas buvo ir suklaidintas (kardinalus Aprašo 3.2. papunkčio pažeidimas). Be to, jau konkurso metu iš esmės pakeitus konkurso sąlygas buvo iš esmės pažeisti ir Aprašo 5 ir 32 punkto reikalavimai.

Atsiliepimas

16. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

17. Atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie argumentai:

17.1. Pareiškėjas ir jo atstovas buvo tinkamai informuoti apie posėdžio vietą, laiką ir datą, atitinkamai turėjo visas galimybes dalyvauti teismo posėdyje, pareiškėjas nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių ir argumentų, dėl ko jo atstovas nedalyvavo teismo posėdyje. Pareiškėjo atstovo procesinis elgesys, kai be svarbių priežasčių nedalyvaujama bylos nagrinėjime, iš esmės sietinas su piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis ir proceso vilkinimu, prieštarauja proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principams. Teismas, bylą nagrinėdamas teismo posėdyje nedalyvaujant pareiškėjo atstovui, nepažeidė procesinių normų ir neapribojo galimybių pareiškėjui realizuoti savo teisių.

17.2. Procesinės teisės šalims buvo išaiškintos siunčiant teismo šaukimus ir prasidėjus bylos nagrinėjimui, teismas pakartotinai tai pažymėjo. Proceso dalyviai, įskaitant ir pareiškėją, neprieštaravo ir neteikė teismui jokių papildomų prašymų, susijusių su procesinių teisių išaiškinimu. Be to, proceso šalys, taip pat ir pareiškėjas, yra teisininkai ir žino visas procesines teises.

17.3. Atsakovas nesutinka, kad Departamento atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad pretendentams buvo užduoti skirtingi klausimai. Pareiškėjas klaidinančiai interpretuoja Departamento atstovės pasisakymus, kadangi ji kalbėjo ne apie Komisijos narių užduotus skirtingus klausimus, o apie Komisijos narių, Komisijos darbo organizavimo metu pasirengtus skirtingus Komisijos narių klausimus, siekiant įvertinti skirtingas pretendentų kompetencijas ir jokių pareiškimų ir patvirtinimų, dėl pretendentams užduodamų skirtingų klausimų, nebuvo.

17.4. Pirmosios instancijos teismas neprivalėjo pasisakyti dėl kiekvieno deklaratyvaus pareiškėjo teiginio. Teismas visapusiškai ištyrė bylos įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

17.5. Pareiškėjas nenurodė konkrečios teisės normos, kurią pažeidė Departamentas, neinformuodamas pareiškėjo dėl kitų konkurse dalyvavusių asmenų atitikties specialiesiems reikalavimas. Departamentui teisės aktai nenustato pareigos ar teisės informuoti visus pretendentus, kad visi konkurse dalyvaujantys pretendentai atitinka specialiuosius reikalavimus.

17.6. Departamentas nesutinka su pareiškėju, kad Komisijos nariai neturėjo kompetencijos ir negalėjo vertinti, nesilaikė teisės aktų tvarkos, kas lėmė neskaidrų vertinimą ir be jokių kriterijų, kadangi priėmimas į valstybės tarnautojo pareigas vyksta vadovaujantis Aprašo 47 punktu, 2 priedu, Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimo Nr. 1176, nuostatomis ir kitais teisės aktais.

17.7. Departamentas aiškiai, detaliai ir motyvuotai pasisakė dėl Komisijos darbo plano sudarymo. Pareiškėjas buvo informuotas apie pretendentų vertinimą Komisijoje datą, laiką, kad bus taikomas interviu metodas, taip pat informuotas, kad pretendentų vertinimo komisijoje kriterijai yra kompetencijos ir gebėjimai, kurių reikia pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms tinkamai atlikti ir tinkamumas eiti valstybės tarnautojo pareigas. Komisija negali nuspręsti pakeisti pretendentų vertinimo kriterijų. Atsižvelgiant į Komisijos darbo reglamentą, buvo suformuotas pranešimas per VATIS, o vertinimo planas buvo aptartas Komisijos narių žodžiu. Teisės aktai įsakmiai nenurodo, kad Komisijos vertinimo planai būtų sudaryti raštu. Pretendentų vertinimo planas buvo aptartas ir vykdomas konkurso metu. Konkurso vertinimo kriterijai buvo suformuoti ir paskelbti pareiškėjui ir kitiems konkurso dalyviams. Taigi, formalaus plano neužfiksavimas raštu negali būti laikomas esminiu procedūriniu pažeidimu ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punkto prasme, nes vertinimo kriterijai buvo aiškūs ir paskelbti pareiškėjui.

Žemesnės instancijos teismas

17.8. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais kartojami pirminiame skunde išdėstyti argumentai, kuriuos pirmosios instancijos teismas įvertino. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos.

Šalies argumentai

17.9. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas, galbūt, piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Pareiškėjas paprastai po kiekvieno įvykusio konkurso Departamentui pateikia prašymą dėl duomenų gavimo apie konkursą, po to atsakymą apskundžia teismui ir pateikia skundą teismui dėl konkurso teisėtumo. Visose bylose dominuoja pagrindinis pareiškėjo reikalavimas – pateikti ne Departamento tvarkomus paties pareiškėjo duomenis, o kitų asmenų duomenis. Tikėtina kad pareiškėjas, inicijuodamas teisminius procesus, siekia ne jo galbūt pažeistų teisių gynybos, o siekia išsamiai susipažinti su kitų pretendentų (ypatingai su laimėjusių konkursus) elgesio, žinių ir kompetencijų demonstravimu vertinimo metu ir tokiu būdu įgyti pranašumą prieš kitus pretendentus, dalyvaujant konkursuose. Pareiškėjo elgesys suponuoja išvadą, kad pareiškėjas naudoja teismą ne teisių gynybai, o kaip įrankį asmeninių tikslų įgyvendinimui, nes galimybę peržiūrėti vaizdo įrašus, kuriuose matyti laimėjusių konkursą pretendentų vertinimo procesą, galima įgyvendinti tik inicijavus procesą teisme. Pareiškėjas ir toliau dalyvauja konkursuose, toliau reikalauja duomenų apie kitus pretendentus. Pareiškėjas net naudojasi tarnybine padėtimi, siekdamas gauti informaciją apie kitus pretendentus, nurodydamas kaip pagrindą duomenims gauti leidimą dirbti ir susipažinti su slapta informacija.

17.10. Pareiškėjas taip pat nepagrįstai prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas, kadangi jis piktnaudžiauja procesu. Pareiškėjas yra buvęs Lietuvos administracinių ginčų komisijos narys, turintis keliolikos metų praktikuojančio advokato patirtį ir puikiai išmano administracinių bylų nagrinėjimo ypatumus. Pagal pareiškėjo skundus dėl Departamento organizuojamų konkursų šiuo metu yra nagrinėjama 17 administracinių bylų. Be to, byla nebuvo išskirtinai sudėtinga faktinių aplinkybių nustatymo ir įrodymų vertinimo aspektais, nebuvo keliama sudėtingų teisės klausimų, ar reikalaujančių specialių teisės žinių, kurių pareiškėjas neturėtų. Taip pat tenkinus pareiškėjo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, ir toliau bus sudaromos palankios sąlygos pareiškėjui piktnaudžiauti jam priklausančiomis procesinėmis teisėmis ir skųsti bet kurį viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą ir taip paralyžiuoti valstybės institucijų darbą, nes pareiškėjui žinant, kad, bet kokiu atveju (tiek laimėjimo, tiek pralaimėjimo) nereikės atlyginti atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų, jis būtų suinteresuotas skųsti sprendimus ir vilkinti tam tikras procedūras ir sprendimų vykdymą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

18. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl konkurso į Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teisės skyriaus Vyriausiojo specialisto pareigas, kuriame dalyvavo ir pareiškėjas, rezultatų, įformintų Departamento Komisijos protokoliniu Sprendimu, teisėtumo ir pagrįstumo.

19. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs ginčo šalių argumentus bei įvertinęs ginčui aktualias aplinkybes ir įrodymus, konstatavo, kad konkursas vyko laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų, todėl pareiškėjo skundą atmetė.

20. Pareiškėjas apeliaciniame skunde su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka ir laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, netinkamai vertino įrodymus, buvo šališkas, pažeidė proceso teisės normas, nukrypo nuo administracinių teismų praktikos, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

21. Pirmiausiai pažymėtina, kad, pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.). Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai gali tikrinti bylą tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017).

22. Pareiškėjas teigia, kad egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, nurodytas ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 1 punkte, t. y. bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, kadangi bylą nagrinėjęs teisėjas nenusišalino nuo bylos nagrinėjimo, nors kitoje byloje teisėjas nusišalino.

23. Pažymėtina, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo minimas teisėjas nusišalino kitoje byloje, kadangi kitoje byloje buvo sprendžiami klausimai, susiję su asmenimis, su kuriais teisėjas anksčiau dirbo, tai, kaip nurodyta Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eI3-574-541/2021 (procesinio sprendimo Nr. 3-61-3-00967-2020-9) galėjo sudaryti šališkumo regimybę proceso dalyviams. Nagrinėjamu atveju, gi, tokių aplinkybių nenustatyta, jų nenurodė ir pareiškėjas, todėl byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių bylą nagrinėjusio teismo suinteresuotumą bylos baigtimi, tendencingumą, išankstinį nusistatymą prieš pareiškėją, todėl nėra pagrindo ir daryti išvadą dėl teismo sudėties šališkumo. Vien subjektyvi pareiškėjo nuomonė apie bylą nagrinėjusių teisėjų darbą kitoje pareiškėjo inicijuotoje byloje nėra pakankamas pagrindas laikyti juos šališkais visose pareiškėjo inicijuotose bylose.

24. Taip pat pareiškėjas nurodė, kad teismo posėdyje nedalyvavo jo advokatas. Pasisakant dėl šių argumentų pažymėtina, kad pareiškėjas ir jo atstovas 2021 m. gegužės 21 d. pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą dėl teismo posėdžio organizavimo žodinio proceso tvarka. Pareiškėjas pažymėjo, kad byloje savo reikalavimus grindė bei faktines aplinkybes įrodinės ir savo paaiškinimais, taip pat turi klausimų ir atsakovui, tačiau pareiškėjas ir pareiškėjo atstovas advokatas dalyvauti teismo posėdyje nuotoliniu būdu neturi techninės galimybės, įskaitant ir tai, kad neturi ir tam reikalingos įrangos. Todėl pareiškėjui nekeičiant skundo pozicijos, siekiant išsamaus, pilno ir objektyvaus aplinkybių ištyrimo ši administracinė byla nagrinėtina žodinio proceso tvarka pareiškėjui ir jo atstovui dalyvaujant teisme. Taigi, tiek pareiškėjas, tiek ir jo atstovas nurodė, kad nori dalyvauti teismo posėdyje, kadangi neturi techninių galimybių teismo posėdyje nuotolinių būdu, kitų aplinkybių rašte nebuvo nurodyta. Savo ruožtu pirmosios instancijos teismas 2021 m. gegužės 25 d. raštu „Dėl prašymo atidėti teismo posėdį“ pareiškėjui ir jo atstovui nurodė, kad neturint techninių galimybių dalyvauti nuotoliniame teismo posėdyje, Vilniaus apygardos administraciniame teisme jiems bus skirta atskira patalpa dalyvauti teismo posėdyje. Taip pat teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme dieną (2021 m. gegužės 26 d.) gautas pareiškėjo atstovo advokato 2021 m. gegužės 25 d., 21.23 val. pasirašytas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kuriame buvo prašoma patenkinti pareiškėjo skundą ir atlyginti pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Taigi, pareiškėjo atstovas advokatas neinformavo pirmosios instancijos teismo apie savo nedalyvavimą teismo posėdyje, o pareiškėjas nesiaiškino savo advokato nedalyvavimo priežasčių, taip pat neieškojo kito atstovo. Taigi, teigti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso normas neatidėdamas bylos nagrinėjimo dėl advokato neprisijungimo prie posėdžio, nėra teisinio pagrindo. Be to, ABTĮ 47 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad proceso šalys savo interesus teisme gina pačios arba per atstovus, o pareiškėjas dalyvavo pirmosios instancijos teismo posėdyje, aktyviai teikė savo paaiškinimus, atitinkamai nurodytos aplinkybės neleidžia vertinti, jog pareiškėjo teisės šiuo aspektu kaip nors buvo pažeistos. Taip pat, kaip nurodė atsakovas, teisės ir pareigos ginčo šalims buvo išaiškintos šaukimuose. Šių argumentų kontekste taip pat pažymėtina, kad pareiškėjas turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, keliolikos metų advokato praktiką, patirties dirbant Lietuvos administracinių ginčų komisijoje.

25. Kitos pareiškėjo abejonės pirmosios instancijos teismo procesiniais veiksmais, iš esmės, yra mažareikšmės, neturinčios įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui bei procesinei bylos baigčiai.

26. Iš pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų matyti, jog pareiškėjas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nustatant faktines bylos aplinkybes. Šiuo aspektu pažymėtina, kad kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56 str. 7 d.) turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).

27. Teisėjų kolegija, patikrinusi pareiškėjo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą minėtais procesiniais aspektais, konstatuoja, kad teismas šių taisyklių laikėsi, tikrindamas pareiškėjo skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje surinktus įrodymus ir jais patvirtintas reikšmingas faktines aplinkybes, nurodė sprendimo motyvus, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas visiškai atitinka ABTĮ 86–87 straipsniuose nustatytus reikalavimus. Vien tai, kad pareiškėjas įrodymus bei bylai reikšmingas aplinkybes vertina kitaip ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas ir padarė bylos faktais ir galiojančiomis teisės normomis nepagrįstas išvadas dėl ginčo esmės.

28. Byloje nustatyta, kad 2021 m. sausio 6 d. vyko Komisijos organizuotas konkursas Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Teisės skyriaus vyriausiojo specialisto pareigoms užimti. Posėdis vyko vaizdo konferencijos formatu: Departamente, Muitinės departamente prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir kiekvieno dalyvaujančio pretendento individualioje prisijungimo vietoje, naudojant telekomunikacijų galinius įrenginius. Komisijoje konkurso eigai fiksuoti buvo daromas skaitmeninis garso ir vaizdo įrašas, kuris, anot pareiškėjo, pirmosios instancijos teismo buvo pripažintas pagrindiniu ir tiesioginiu įrodymu, tačiau teismo posėdyje nebuvo ištirtas visas, neatskleistas jo turinys, netinkamai vertinti kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai.

29. Teismas, nesutikdamas su šia aplinkybė, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo šias pareiškėjo nurodomas aplinkybes ir argumentus, savo argumentus grindė aktualių teisės aktų nuostatų kontekste, o aplinkybė, jog konkurso garso ir vaizdo įrašas nebuvo visas peržiūrėtas ir perklausytas teismo posėdžio metu, nereiškia, kad teisėjų kolegija su juo nesusipažino ir negalėjo remtis jo turiniu, priimdama sprendimą ypač įvertinus aplinkybę, kad šių argumentų pareiškėjas apeliaciniame skunde išdėstytais teiginiais, teismo įsitikinimu, nepaneigė.

30. Pareiškėjas tvirtina, kad Komisijos nariai neturėjo teisės priimti pareiškėjo skundžiamo Sprendimo, kad jie neturėjo tinkamos kompetencijos. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad Aprašo 23 punkte įtvirtinta, jog konkurso ar atrankos komisija sudaroma ne mažiau kaip iš 3 narių, kurių daugiau kaip pusę turi sudaryti ne įstaigos, kuriai atrenkamas valstybės tarnautojas, atstovai. Konkurso ar atrankos komisijos nariu skiriamas ir į pareigas priimantis asmuo ar jo įgaliotas asmuo (-ys). Pažymėtina, kad Departamento direktorius 2020 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 27VK-2450 sudarė konkursų į Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Teisės skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas Komisiją, kurios nariais buvo Valstybės tarnybos departamento Atrankų skyriaus vyriausioji specialistė – komisijos pirmininkė, Valstybės tarnybos departamento Atrankų skyriaus vyriausiasis specialistas – komisijos narys ir sekretorius – Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Teisės skyriaus vedėja – komisijos narė. Atitinkamai nėra pagrindo vertinti, kad Komisija neturėjo teisės įvertinti pretendentų ir (ar) priimti protokolinio sprendimo, kuriuo buvo išrinktas konkursą laimėjęs asmuo. Pareiškėjo argumentai dėl Komisijos narių nekompetencijos, ambicijų ar neigiamo požiūrio į pareiškėją grįsti hipotetinio pobūdžio teiginiais, todėl taip pat atmestini. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo skundo argumentus, be kita ko, susijusius su nenustatytais konkrečiais pretendentų vertinimo kriterijais, plačia Komisijos narių diskrecija spręsti dėl pretendentų tinkamumo, atsižvelgė į galimus taikyti pretendentų vertinimo metodus ir atsakymo vertinimo kriterijus ir kitas aktualias aplinkybes. Teismo įsitikinimu, tai, kad, kaip nurodė atsakovas, pretendentų vertinimo planas buvo aptartas žodžiu, ir formalus planas nebuvo užfiksuotas raštu, nagrinėjamu atveju negali būti laikoma esminiu procedūriniu pažeidimu, nes teismui užteko įrodymų įsitikinti, kad pretendentų vertinimo planas buvo aptartas ir vykdomas konkurso metu. Ši išvada visiškai atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, formuojamą tokio pobūdžio bylose, kurioje, įvertinus ir nagrinėjamai bylai aktualų teisinį reglamentavimą (Aprašo 32, 39 p., Reglamento 7.4 p.) pateiktas išaiškinimas, jog Komisija pretendentų vertinimo organizavimo plano neprivalo sudaryti atskirame rašytiniame dokumente, Komisija Aprašo 32 punkte nurodytą vertinimo organizavimo plane aptartiną informaciją gali aptarti žodžiu, ne visa Komisijos aptarta pretendentų vertinimo organizavimo planą sudaranti informacija privalo būti raštu perteikta pretendentams. Vadinasi nėra pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju Komisija pretendentų vertinimo rezultatų nustatymo procese, raštu atskirame dokumente neužfiksavusi pretendentų vertinimo organizavimo plano per se (savaime) procedūrines teisės normas, reglamentuojančias pretendentų vertinimo organizavimo plano sudarymą. Šiuo aspektu teisėjų kolegija akcentuoja, kad nėra jokio pagrindo teigti, jog vien dėl to, kad pretendentų vertinimo organizavimo planas nėra surašomas atskirame dokumente, gali būti pažeidžiama asmens konstitucinė teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3082-968/2021).

31. Atsakant į kitus pareiškėjo skundo argumentus, pažymėtina, kad pretendentų vertinimą komisijoje reglamentuoja Aprašo VII skyrius. Pagal Aprašo 38 punktą, pretendentų vertinimo komisijoje kriterijai yra kompetencijos ir gebėjimai, kurių reikia pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms tinkamai atlikti, ir tinkamumas eiti valstybės tarnautojo pareigas. Aprašo 46 punkte įtvirtinti pretendentų vertinimui komisijoje taikomi vertinimo metodai, be kita ko, interviu (struktūruotas ar pusiau struktūruotas, individualus ar grupinis pokalbis, per kurį pretendentams individualiai ar jų grupei duodami vienodi ar lygiaverčiai klausimai, su galimybe duoti tikslinamuosius klausimus, ar pateikiami pagrindiniai klausimai su galimybe duoti papildomus klausimus) (46.1 p.). Aprašo 47 punkte nustatyta, kad pretendentų vertinimo komisijoje metu kiekvienas komisijos narys pretendentų kompetencijas ir gebėjimus, kurių reikia pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms atlikti, bei tinkamumą eiti valstybės tarnautojo pareigas vertina individualiai pagal atskirą (-us) vertinimo metodą (-us), išskyrus testą, – nuo 1 iki 10 balų vadovaudamiesi Aprašo 2 priedu ir užpildydami individualaus vertinimo lentelę. Jeigu pretendentų vertinimui naudojamas vienas vertinimo metodas, išskyrus testą, kiekvienam pretendentui individualaus vertinimo metu skirti balai susumuojami ir dalijami iš komisijos darbe dalyvaujančių komisijos narių skaičiaus. Jeigu pretendentų vertinimui komisijoje naudojamas daugiau nei vienas vertinimo metodas, komisijos sprendimu gali būti nustatomas taikyto vertinimo metodo lyginamasis svoris kitų pretendentų vertinimui komisijoje taikomų vertinimo metodų atžvilgiu, kai vertinimo metu naudojamais vertinimo metodais galima nustatyti skirtingą tikrinamų gebėjimų ir kompetencijų kiekį. Kiekvieno komisijos nario vertinimo balai pagal atskirą vertinimo metodą sudedami ir padalijami iš komisijos narių skaičiaus, o jeigu yra nustatytas vertinimo metodo lyginamasis svoris, gautas balas dauginamas iš komisijos vertinimo metodui nustatyto koeficiento. Jeigu yra nustatytas vertinimo metodo lyginamasis svoris, gauti balai susumuojami. Jeigu vertinimo metodo lyginamasis svoris nenustatomas, gauti balai susumuojami ir dalinami iš vertinimo metu naudotų vertinimo metodų skaičiaus. Vertinimo balai apvalinami iki šimtosios dalies. Aprašo 2 priede pateikta Kompetencijų ir gebėjimų, kurių reikia pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms atlikti, bei tinkamumo eiti valstybės tarnautojo pareigas vertinimo skalė.

32. Kaip matyti iš byloje pateiktos medžiagos, kad pareiškėjas 2020 m. gruodžio 23 d. per VATIS sistemą buvo informuotas, kad pretendentų vertinimo Komisijoje kriterijai yra kompetencijos ir gebėjimai, kurių reikia pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms tinkamai atlikti, ir tinkamumas eiti valstybės tarnautojo pareigas; bus vykdomas interviu, kurio metu pareiškėjas turės pateikti atsakymus į Komisijos narių užduodamus klausimus.

33. Konkurso vaizdo įraše užfiksuota, kad pretendentams Komisijos pirmininkė paaiškino, jog jie turės į klausimus atsakyti žodžiu, bus vertinami tik jų atsakymai žodžiu, tinkamumas eiti valstybės tarnautojo pareigas, motyvacija užimti konkurso pareigas. Taip pat pateikta informacija, jog kiekvienas Komisijos narys pretendentą vertina individualiai nuo 1 iki 10 balų. Juos Komisijos nariai vertins visi nuo 1 balo iki 10 balų, 6 yra praeinamas balas. Buvo pristatytas ir galutinio rezultato skaičiavimo procesas. Taip pat pretendentai Komisijos nariams nepateikė nušalinimų, klausimų neturėjo. Be to, pareiškėjas interviu pabaigoje taip pat nurodė, kad rezultatus jis sutinka gauti per VATIS sistemą.

34. Taigi, priešingai nei apeliaciniame skunde teigia pareiškėjas, byloje nustatyti pretendentų vertinimo Komisijoje kriterijai, aptartas atsakymų, motyvacijos vertinimas. Kadangi aptariamu atveju buvo pasirinktas vienas vertinimo metodas – interviu, tai, vadovaujantis minėta Aprašo 47 punkto nuostata, nebuvo būtina parengti atsakymų vertinimo gairių (vadovaujamasi Aprašo 2 priedu) ar nustatyti atsakymo lyginamojo svorio. Klausimų turinio ar jų sudėtingumo ir atsakymų į juos vertinimas, kai šie klausimai iš esmės yra atitinkantys tą valstybės tarnybos sritį, į kurią yra organizuojamas konkursas, nepriskirtini teismo kompetencijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1163/2013; 2015 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2875/2015; 2017 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3506-756/2017). Byloje esančios Komisijos narių individualaus vertinimo lentelių kopijos tik įrodo, kad Komisijos darbas buvo organizuojamas tinkamai ir vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, todėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, susiję su pretendentų vertinimo procedūra Komisijoje, pripažintini nepagrįstais.

35. Išdėstytų argumentų kontekste taip pat pabrėžtina, kad, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, teismas, sprendžiantis bylą dėl asmens nepriėmimo į atitinkamas pareigas valstybės tarnyboje veikia kaip jurisdikcinė institucija, sprendžianti, ar nebuvo pažeista egzamino (konkurso) tvarka ir asmens konstitucinė teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą. Nagrinėjant šio pobūdžio bylas teismo kompetencijai nėra priskirta teisė vertinti klausimų turinio ar jų sudėtingumo ir atsakymų į juos teisingumo, kai šie klausimai iš esmės yra atitinkantys tą valstybės tarnybos sritį, į kurią yra organizuojamas konkursas, atitinkamai su tuo susiję pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai (kad atsakymai buvo netinkamai įvertinti ar kad kiti pretendentai netinkamai atsakė į užduotus klausimus ar jiems buvo nepagrįstai suteikta per daug balų) atmestini ir plačiau dėl jų nepasisakoma. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad atsakymų į pateiktus klausimus pokalbio būdu atliekamas žinių patikrinimas yra kiekvieno konkurso komisijos nario diskrecija (2011 m. gruodžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-3241/2011).

36. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai vertino, kad aplinkybė, jog pareiškėjui pokalbio metu buvo pasiūlyta pateikti praktinių situacijų, su kuriomis jis susidūrė, pavyzdžių, nereiškia, kad Komisija pritaikė kitą metodą – praktinės užduoties metodą, kadangi, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, Komisijos nariai siekė atskleisti individualias kiekvieno pretendento savybes, gilinosi į situaciją bei, teismo įsitikinimu, siekė tinkamai įvertinti pretendentų atsakymus.

37. Likusieji pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai (pvz., dėl atsakovo pateikto Protokolo išrašo) arba neturi reikšmės bylai teisingai išspręsti, nes teismo proceso metu buvo gauta visa reikalinga informacija ir pareiškėjas turėjo galimybę tikslinti skundą, arba yra akivaizdžiai nepagrįsti (pvz., dėl to, kad teismas nepasisakė, kokie teisės aktai nebuvo pažeisti ir (ar) dėl to, kad pareiškėjui nebuvo nurodyta, ar kiti pretendentai atitiko reikalavimus), nes juos paneigia byloje esantys ir šioje nutartyje jau aptarti įrodymai arba juos, kaip nepagrįstus, jau yra teisėtai atmetęs pirmosios instancijos teismas (dėl protokolinio Sprendimo motyvuotumo), o pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė pagrįstų motyvų, kodėl tokios pirmosios instancijos teismo išvados turėtų būti pripažintos neteisėtomis ir nepagrįstomis.

38. Įvertinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pareiškėjas apeliacinio skundo argumentais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 23 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

39. Pareiškėjas taip pat prašė atlyginti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Tačiau atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, jam bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo J. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras KryževičiusJolanta MalijauskienėDainius Raižys