Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Inos Kirkutienės ir Jolantos Vėgelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje nuotoliniu būdu žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovėms Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Pretendentų į Lietuvos administracinių ginčų komisijos ir jos teritorinių padalinių narius atrankos komisijai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijai, tretieji suinteresuoti asmenys – M. S., Ž. P., E. B., V. D., R. K., V. K., I. L., dėl sprendimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dalies panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I

II

III

IV

V

VI

VII

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimų motyvus, įvertinęs rašytinę bylos medžiagą ir teismo posėdžio metu pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

konstatuoja:

VIII

Šioje administracinėje byloje, inter alia (lot. be kita ko), nustatyta:

1. Teisingumo ministro 2020 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Pretendentų į Lietuvos administracinių ginčų komisijos ar jos teritorinių padalinių narius atrankos komisijos sudarymo“ sudaryta komisija vykdyti atranką: A. D. – Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Strateginio planavimo ir stebėsenos grupės (duomenys neskelbtini) (komisijos pirmininkas); A. R. – Teisingumo ministerijos Teisminės justicijos ir civilinės teisės grupės (duomenys neskelbtini) (komisijos pirmininko pavaduotojas); E. G. – Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos (duomenys neskelbtini); E. G. – Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (duomenys neskelbtini); J. Ž. – Vyriausybės kanceliarijos Viešojo valdymo grupės (duomenys neskelbtini).

2. Atrankos pokalbiai Teisingumo ministerijoje vyko 2020 m. kovo 3–9 dienomis, o apie atrankos į LAGK narius rezultatus pareiškėjas buvo informuotas 2020 m. kovo 6 d. elektroniniu laišku, t. y. Atrankos komisija 2020 m. kovo 6 d. nusprendė atrinkti į Lietuvos administracinių ginčų komisijos narius E. B., V. D., R. K., V. K., I. L., Ž. P. ir M. S..

3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. kovo 25 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos sudarymo“, kuriuo nutarė: 1. Sudaryti 4 metams Lietuvos administracinių ginčų komisiją: Ž. P. (pirmininkas), E. B. (pirmininko pavaduotoja), V. D., R. K., V. K., I. L., M. S.; 2. Lietuvos administracinių ginčų komisijos teritorinius padalinius: 2.1. Kauno apygardos skyrių: B. P. (pirmininko pavaduotoja teritoriniame padalinyje), L. G., E. J., J. R., K. Z.; 2.2. Klaipėdos apygardos skyrių: I. D. (pirmininko pavaduotoja teritoriniame padalinyje), E. A., V. A.; L. B., D. J.; 2.3. Panevėžio apygardos skyrių: V. Š. (pirmininko pavaduotoja teritoriniame padalinyje), J. M., V. M., A. P., S. Š.; 2.4. Šiaulių apygardos skyrių: R. R. (pirmininko pavaduotoja teritoriniame padalinyje), L. D., G. J., V. P., S. S.; 3. Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. kovo 18 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sudarymo“ su visais pakeitimais ir papildymais; 4. Šis nutarimas įsigaliojo 2020 m. kovo 30 d.

IX

1. Nagrinėjamu atveju ginčas byloje kilo dėl Pretendentų į Lietuvos administracinių ginčų komisijos ar jos teritorinių padalinių narius atrankos komisijos 2020 m. kovo 6 d. sprendimo atrinkti į Lietuvos administracinių ginčų komisijos narius E. B., V. D., R. K., V. K., I. L., Ž. P. ir M. S. bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 25 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Administracinių ginčų komisijos sudarymo“ 1 ir 3 punktų teisėtumo ir pagrįstumo.

2. Pirmiausiai pažymėtina, kad ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, jog skundžiamas aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje yra pripažįstama, jog ši nuostata reiškia, kad ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti administracinį aktą neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmės. Kriterijus, pagal kurį turi būti vertinama procedūros pažeidimo įtaka priimto administracinio akto teisėtumui, yra tikimybė, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-79-624/2016; 2014 m. balandžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-253/2014; kt.).

Teismas pabrėžia, kad asmens, pretenduojančio užimti valstybės tarnautojo (LAGK nario) pareigas, teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą gali būti pažeista, be kita ko, nesilaikant imperatyvių teisės aktuose įtvirtintų taisyklių, reglamentuojančių pretendentų į valstybės tarnautojo (LAGK nario) pareigas konkurso komisijos sudarymo tvarką. Tačiau, kad tai būtų galima konstatuoti, pirmiausiai būtina nustatyti, kad buvo pažeisti teisės aktai. Taip pat būtina nustatyti, kad tokie procedūriniai pažeidimai yra esminiai, t. y. tiesiogiai galėję lemti konkurso į LAGK nario pareigas rezultatus ir pažeisti tokiame konkurse dalyvaujančių pretendentų teises. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad tokio konkurso rezultatų panaikinimas dėl nereikšmingų arba neesminių tokio pobūdžio procedūrinių pažeidimų, tiesiogiai pažeistų asmens, kuris buvo pripažintas tokio konkurso laimėtoju bei paskirtas į atitinkamas pareigas, teises. Dėl to būtų neproporcinga esminiais procedūriniais pažeidimais pripažinti sudarant pretendentų į LAGK nario pareigas konkurso komisiją padarytus pažeidimus, kuriais nėra paneigiama, apribojama ar iškreipiama asmens, turinčio teisę pretenduoti į LAGK nario pareigas, valia. Taip pat šiuo atveju esminiais procedūriniais pažeidimais pripažinti pažeidimus, kurių padarymas konkrečiu atveju neturėjo jokios įtakos asmens, manančio, kad šiais pažeidimais buvo pažeista jo teisė lygiomis sąlygomis kandidatuoti į LAGK nario pareigas, galimybėms užimti minėtas pareigas.

3. Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad LAGK ir jos teritorinių padalinių narių kandidatūras, iš jų ir komisijos pirmininko, komisijos pirmininko pavaduotojo bei komisijos pirmininko pavaduotojų teritoriniuose padaliniuose kandidatūras, Vyriausybei teikia Lietuvos Respublikos teisingumo ministras. Kadangi šis įstatymas nenumatė LAGK narių atrankos tvarkos, Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2020 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. 1R-51 patvirtino aktualų nagrinėjamoje byloje Aprašą, kuris reglamentuoja asmenų, siekiančių tapti LAGK ar jos teritorinių padalinių nariais, atrankos organizavimo tvarką (Aprašo 1 punktas). Atranką vykdo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu sudaryta komisija (nagrinėjamoje administracinėje byloje – atsakovė). Atrankos komisiją sudaro du Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovai, du Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos deleguoti atstovai ir vienas Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės deleguotas atstovas. Teisingumo ministro įsakymu, kuriuo sudaroma atrankos komisija, vienas iš šios komisijos narių skiriamas komisijos pirmininku ir vienas – komisijos pirmininko pavaduotoju. Atrankos komisijos sekretoriumi skiriamas už personalo valdymą atsakingas Teisingumo ministerijos tarnautojas, kuris techniškai aptarnauja atrankos komisiją (Aprašo 3 punktas).

3.1. Aprašo 4.1 papunktyje įtvirtinta, kad atranka skelbiama ne vėliau kaip likus 4 mėnesiams iki LAGK nario kadencijos pabaigos. Skelbimas apie atranką pateikiamas Teisingumo ministerijos interneto svetainėje (Aprašo 5 punktas). Duomenys, kurie turi būti nurodyti aptariamame skelbime, nustatyti Aprašo 6 punkte (6.1 – 6.6. papunkčiuose).

3.2. Atrankos komisijos nariui nušalinimo ir nusišalinimo pagrindai nustatyti Aprašo 15 punkte – jeigu atrankos komisijos narys yra pretendento, siekiančio tapti LAGK nariu, sutuoktinis, artimasis giminaitis ar asmuo, susijęs svainystės ar kitais ryšiais, galinčiais sukelti abejonių dėl atrankos komisijos nario nešališkumo, arba egzistuoja kitų aplinkybių, galinčių sukelti pagrįstų abejonių dėl atrankos komisijos nario nešališkumo ir objektyvumo vertinant šį pretendentą, jis nedelsdamas privalo nusišalinti nuo šio pretendento vertinimo. Apie nusišalinimą pažymima atrankos komisijos posėdžio protokole. Paminėtina, kad iki atrankos komisijos posėdžio dienos pretendentas gali raštu pareikšti motyvuotą nušalinimą atrankos komisijos nariui. Pareikšto nušalinimo klausimas išsprendžiamas per atrankos komisijos posėdį (Aprašo 16 punktas). Svarbu pabrėžti, kad atrankos komisijos posėdyje, prieš pradedant atrankos pokalbį, pretendentai žodžiu supažindinami su atrankos pokalbio eiga, informuojami turintys teisę pateikti motyvuotą nušalinimą atrankos nariui, įspėjami, jog privalo neatskleisti atrankos pokalbio klausimų ir užduočių turinio. Pretendentai turi pasirašyti tokį pasižadėjimą (Aprašo 2 priedas). Paaiškėjus, kad konkretus pretendentas atskleidė atrankos pokalbio klausimus ar užduotis, jis atrankos komisijos sprendimu gali būti pašalintas iš atrankos, o atrankos rezultatai anuliuoti (Aprašo 23 punktas).

3.3. Aprašo 21 punkte reglamentuota, kad pretendentai, atitinkantys Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, kviečiami į atrankos komisijos posėdį, kuriame vyks atrankos pokalbis. Ne vėliau kaip likus 5 darbo dienoms iki atrankos komisijos posėdžio pradžios šiems pretendentams jų prašymuose nurodytais elektroninio pašto ar kitais adresais pranešama apie atrankos komisijos posėdžio datą, laiką ir vietą bei pateikiama informacija, kad atrankos komisijos posėdis vyks Aprašo nustatyta tvarka. Pretendentams, praleidusiems atrankos dokumentų pateikimo terminą, taip pat pranešama apie jų teisę pateikti dokumentus, įrodančius, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, bei kad dėl praleisto termino pratęsimo ir terminą praleidusių pretendentų teisės dalyvauti atrankoje bus sprendžiama per atrankos komisijos posėdį.

Per atrankos pokalbį įvertinamos pretendento žinios ir įgūdžiai, kurių reikia Ginčų komisijos nario funkcijoms atlikti, taip pat gebėjimas panaudoti turimas žinias ir įgūdžius praktikoje. Atrankos pokalbis vykdomas su kiekvienu pretendentu individualiai, kiekvienam iš jų užduodami vienodi klausimai, taip pat gali būti užduodama tikslinamųjų klausimų. Per atrankos pokalbį pretendentui taip pat gali būti žodžiu pateikiama (-os) vienoda (-os) visiems pretendentams užduotis (-ys), kuri (-ios) leidžia prognozuoti pretendento elgesį realiose darbo situacijose, patikrinti jo turimus įgūdžius (Aprašo 25 punktas).

3.4. Atrankos komisija tą pačią dieną, kai baigiasi atrankos komisijos posėdis, apibendrina atrankos rezultatus ir paskelbia atrankos laimėtoją (-us) (Aprašo 30 punktas). Aprašo 31 punkte nurodyta, kad Atrankos rezultatų paskelbimą turi teisę stebėti visi atrankos komisijos posėdyje dalyvavę pretendentai. Skelbiant atrankos rezultatus nedalyvavę pretendentai apie tai informuojami jų prašymuose nurodytais elektroninio pašto ar kitais adresais per 5 darbo dienas nuo atrankos komisijos posėdžio pabaigos. Įvykus atrankai, Teisingumo ministerija parengia ir pateikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei nutarimo projektą dėl pretendento (ų) skyrimo LAGK nariu (-iais) (Aprašo 32 punktas).

4. Nagrinėjamoje byloje būtina įvertinti, ar Teisingumo ministerijos 2020 m. vasario 20 d. įsakymas dėl komisijos sudarymo gali būti laikomas norminiu administraciniu aktu, kadangi pareiškėjas kelia Atrankos komisijos Sprendimo neteisėtumo klausimą tuo aspektu, kad šis įsakymas turėjo būti paskelbtas TAR, o to nebuvo padaryta.

4.1. Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 2 straipsnio 9 dalį norminis administracinis – tai viešojo administravimo subjekto priimtas daugkartinio taikymo teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiai neapibrėžtai asmenų grupei. Norminiams teisės aktams priskiriami rašytine forma išreikšti teisėkūros subjektų sprendimai (oficialūs rašytiniai dokumentai), kuriuose yra teisės normų. Juose įtvirtinti bendro pobūdžio nurodymai tam tikrų visuomeninių santykių dalyviams, orientuoti į ateitį ir numatyti taikyti daug kartų. Šie aktai adresuoti neapibrėžtam asmenų ratui arba adresuoti ratui asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais. Jie visada abstraktūs ir apjungia tipinėmis, rūšinėmis savybėmis panašius visuomeninius santykius, toliau veikia po realizavimo individualiuose santykiuose ir konkrečių asmenų elgesyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-739-662/2017). Teisės aktų priskyrimas prie norminių teisės aktų grupės apibūdina jų taikymo apimtį ir privalomumą (norminiai teisės aktai turi visuotinio privalomumo pobūdį), o administracinių bylų teisenoje – jų teisėtumo tyrimo specialią procesinę tvarką, pasireiškiančią tuo, jog yra ribojamas subjektų, galinčių tiesiogiai kreiptis į teismą dėl norminių aktų teisėtumo, ratas, skirtinga kreipimosi į teismą dėl akto neteisėtumo tvarka, skiriasi akto panaikinimo teisinės pasekmės ir pan. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-63-678/2010, 2015 m. vasario 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-116-858/2015). Teismas, spręsdamas, ar ginčijamas teisės aktas gali būti pripažintas norminiu administraciniu aktu, turi išsiaiškinti šiame teisės akte įtvirtintų elgesio taisyklių pobūdį, subjektų ratą, kuriems taikomas aktas, aktą priėmusio subjekto statusą bei kitas akto priėmimo aplinkybes.

4.2. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, aiškinančia administracinio teisės akto rūšis, galima išskirti šiuos individualaus administracinio akto požymius: 1) teisės normų taikymo aktas, t. y. aktas, kuriame išreikštas teisės normų taikymo rezultatas ne konkrečiam subjektui, turintis įtakos šio subjekto teisiniam statusui (teisėms ir pareigoms), kitaip tariant, jis sukelia konkrečių administracinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą (pvz., 2011 m. rugpjūčio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2780/2011); 2) aktas priimamas viešojo administravimo subjekto, turinčio įstatymo nustatyta tvarka jam suteiktus viešojo administravimo įgaliojimus (pvz., 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-795/2011); 3) aktu nustatomos konkrečios teisės ar pareigos suinteresuotiems asmenims, kaip konkretiems subjektams (pvz., 2009 m. balandžio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-201/2009); 4) vienkartinis (ad hoc (esant konkrečiai situacijai)) taikymas; akto galiojimas nėra tęstinis (pvz., 2011 m. liepos 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-203/2011); 5) skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei (pvz., 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS756-849/2011); 6) privalomas konkrečiam suinteresuotam asmeniui arba jų grupei (pvz., 2012 m. gegužės 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-288/2012); 7) aktui paskelbti ir įsigalioti nėra taikoma norminių teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarka (pvz., 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS756-849/2011).

4.3. Norminis administracinis aktas išsiskiria šiais požymiais: 1) aktas sukuria elgesio taisykles – teisės normas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2270/2012); 2) aktas priimamas viešojo administravimo subjekto, vykdančio administracinį reglamentavimą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2002 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-736/2002). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad sprendžiant, ar tam tikras aktas gali būti pripažintas norminiu teisės aktu, reikia nustatyti ne tik tai, ar šis aktas yra priimtas viešojo administravimo subjekto, bet ir tai, ar šis aktas priimtas būtent įgyvendinant viešojo administravimo įgaliojimus, t. y. jį priėmusiam subjektui tiesiogiai realizuojant valstybės valią ir nustatant elgesio taisykles, visuotinai privalomas tam tikrų visuomeninių santykių dalyviams (2007 m. vasario 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I1-1/2007); 3) aktas išdėsto bendro, abstraktaus pobūdžio nuostatas, kurios apjungia tipinėmis, rūšinėmis savybėmis panašius visuomeninius santykius (pvz., 2003 m. kovo 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A5-63/2003); 4) aktas orientuojamas į ateitį, t. y. skirtas taikyti daug kartų; jis toliau veikia po realizavimo individualiuose santykiuose ir konkrečių asmenų elgesyje (pvz., 2011 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-725/2011); 5) adresuotas neapibrėžtam asmenų ratui arba ratui asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais, ir tai, kad galima tam tikru metu nustatyti jų skaičių, nereiškia, kad aktas yra individualus (pvz., 2011 m. kovo 21 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I575-3/2011); 6) aktas yra visuotinai privalomas (pvz., 2010 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1406/2010); 7) aktas paskelbiamas, laikantis nustatytos norminių teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos (pvz., 2011 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-725/2011); (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-1015-520/2017 ir kt.).

4.4. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad kiekvienu atveju teismas, spręsdamas, ar teisės aktas gali būti pripažintas norminiu ar individualiu administraciniu aktu, būtinai reikia išsiaiškinti šiame teisės akte įtvirtintų elgesio taisyklių pobūdį, subjektų ratą, kuriems taikomas aktas, aktą priėmusio subjekto statusą bei kitas akto priėmimo aplinkybes (2006 m. kovo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8-78/2006; 2007 m. vasario 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I1-01/2007; 2017 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-1015-520/2017 ir kt.).

4.5. Nagrinėjamu Teisingumo ministerijos 2020 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) Teisingumo ministras sudarė Atrankos komisiją, taip pat paskyrė jos sekretorę. Įvertinus šį įsakymą pacituotų teisės aktų ir teismų praktikos kontekste vertintina, kad įsakymas negali būti laikomas norminiu administraciniu aktu. Įsakymas sukelia konkrečių administracinių teisinių santykių atsiradimą konkretiems asmenims (įsakyme nurodytiems), o ne neapibrėžtai asmenų grupei, įsakymas yra vienkartinis (ad hoc (lot. esant konkrečiai situacijai)) taikymo aktas, kurio galiojimas nėra tęstinis (t. y. jis negali būti pritaikytas kitiems asmenims; ir (ar) neribotą skaičių kartų). Aptariamas įsakymas priimtas siekiant sureguliuoti situaciją, atsiradusią konkrečiame, apibrėžtame (siaurame) teisės santykyje, jis nenustato bendro, abstraktaus pobūdžio nuostatų, kurios apjungia tipinėmis, rūšinėmis savybėmis panašius visuomeninius santykius. Atitinkamai jis negali būti vertinamas norminiu administracinius aktu. Pripažinus, kad šis įsakymas laikytinas individualiu administraciniu aktu, nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo argumentais, kad, kadangi įsakymas nebuvo paskelbtas TAR, jis neteisėtas ir negaliojantis, o tokiu įsakymu paskirta Atrankos komisija yra neteisėta.

5. Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste primintina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. sausio 22 d. nutarime, aiškindamas piliečių teisę lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą (Konstitucijos 33 str. 1 d.), yra pabrėžęs, kad: sprendžiant dėl pretendentų į atitinkamas pareigas valstybės tarnyboje būtina paisyti asmenų lygiateisiškumo (asmenų lygybės įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams) principo; konstitucinis lygių sąlygų stojant į valstybės tarnybą imperatyvas suponuoja stojančiųjų konkurenciją, taip pat objektyvų, nešališką stojančiųjų į valstybės tarnybą vertinimą ir atranką; piliečiai, siekiantys būti priimti į valstybės tarnybą, negali būti diskriminuojami arba jiems negali būti teikiama privilegijų nei Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalyje expressis verbis nurodytais, nei kitais konstituciškai nepateisinamais pagrindais. Paminėtame nutarime Konstitucinis Teismas, be kita ko, konstatavo, kad teismas, sprendžiantis bylą dėl asmens nepriėmimo į atitinkamas pareigas valstybės tarnyboje, veikia ne kaip kokia nors „apeliacinė egzaminų komisija“, o kaip jurisdikcinė institucija, sprendžianti, ar nebuvo pažeista egzamino (konkurso) tvarka ir asmens konstitucinė teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą.

Remiantis šia konstitucine doktrina, teismų praktikoje padaryta išvada, kad, nagrinėjant šio pobūdžio bylas, teismo kompetencijai nėra priskirta teisė vertinti klausimų turinio ar jų sudėtingumo ir atsakymų į juos teisingumo, kai šie klausimai iš esmės yra atitinkantys tą valstybės tarnybos sritį, į kurią yra organizuojamas konkursas. Šiuo atveju teismas konkurso teisėtumą revizuoja tik konkurso organizavimo tvarkos aspektu, kuri (tvarka), vykdant Tvarkos aprašo reikalavimus, turi užtikrinti vienodas galimybes visiems asmenims dalyvauti šiame konkurse bei būti įvertintiems pagal vienodas visiems iš anksto žinomas sąlygas (LVAT 2013 m. spalio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1163/2013). Teisė tikrinti pretendentų į valstybės tarnautojo pareigas gebėjimus atlikti valstybės tarnautojo pareigybės, dėl kurios vyksta konkursas, aprašyme nustatytas funkcijas bei nuspręsti, kuris iš pretendentų yra tinkamesnis eiti atitinkamas valstybės tarnautojo pareigas, suteikta pretendentų į valstybės tarnautojo pareigas konkurso komisijai. LVAT yra konstatavęs, kad atsakymų į pateiktus klausimus pokalbio būdu atliekamas žinių patikrinimas yra kiekvieno konkurso komisijos nario diskrecija (2011 m. gruodžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-3241/2011). Taigi, pagal suformuotą LVAT praktiką, teismas, spręsdamas dėl konkurso rezultatų, nevertina, ar pretendentas teisingai atsakė į komisijos narių užduotus klausimus.

6. Pareiškėjas teigia, kad atrankos metu buvo užduodami klausimai, galimai nesusiję su LAGK veikla. Tačiau teismui suprantama ir nekelia abejonių, kad atrankos metu klausimai galimai buvo formuluojami taip, kad atsakymai į juos iliustruotų ne tik pretendento teisines žinias (įstatyminį pagrindą), tačiau ir gebėjimus argumentuoti, konstruoti logines-teisines sekas, domėjimąsi įstatymų ir teisės aktų naujovėmis. Aplinkybė, kad klausimai galėjo būti formuluojami ne griežtai, kaip nurodoma įstatyme, negali būti vertinama kaip neteisėtumo pagrindas, kadangi visa atranka buvo siekiama, be kita ko, įvertinti pretendento tinkamumą (jo žinias ir gebėjimus) būti LAGK nariu. Šiame kontekste pastebėtina, kad atsakymai turėjo būti paremti aktualių teisės aktų nuostatomis, o ne informacija, nurodyta LAGK interneto puslapyje, kuris, objektyviai, galėjo būti pasenęs. Iš esmės, kolegijos vertinimu, nėra pagrindo reikalauti atrankos organizatorių pateikti universalų šaltinį, kuriame bus nurodyta visa informacija, kurios pagrindu bus sudaryti visi klausimai. Šiuo atveju pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad klausimai nebuvo sudaromi iš LAGK veiklai aktualių teisės aktų, nurodytų šios įstaigoje interneto puslapyje, negali būti vertinama kaip Atrankos komisijos įpareigojimas atrankai ruoštis būtent iš minėto šaltinio. Šiuo atveju ši rekomendacija vertintina kaip gairė, nukreipianti į teisinę sritį, iš kurios ir bus (buvo) rengiami klausimai pretendentams. Be to, pats pareiškėjas patikino, kad puslapyje buvo nurodyti teisės aktai, o, teismo vertinimu, šiuo atveju LAGK negali būti perkeliama pareiga įsitikinti, kad pretendentai atrankai bus pasiruošę pagal aktualios redakcijos teisės aktus. Taip pat paminėtina, kad Atrankos komisijos nariai pagal Aprašo nuostatas turėjo teisę užduoti patikslinančius klausimus, susijusius su LAGK veikla. Taip pat pažymėtina, kad teisėjų kolegijai susipažinus su Atrankos konkurso garso įrašo matyti, kad visiems pretendentams į LAGK narius, kurie dalyvavo 2020 m. kovo 6 d. pokalbiuose, buvo užduoti 5 vienodi klausimai, taip pat užduoti tikslinamieji klausimai. Visi užduoti klausimai, teisėjų kolegijos vertinimu, buvo susiję su pretendentų kompetencijomis ir gebėjimais, reikalingais tinkamai vykdyti Ginčų komisijos nario funkcijas. Dėl nurodyto, teismas neturi pagrindo vertinti, kad pareiškėjui atrankos metu buvo sudarytos nevienodos ar net blogesnės sąlygos nei kitiems atrankoje dalyvavusiems pretendentams. Teismas daro išvadą, kad Atrankos komisijos nariai jiems suteiktą diskreciją vertinti pretendentų žinias ir įgūdžius, kurių reikia Ginčų komisijos nario funkcijoms atlikti naudojo pagal paskirtį ir objektyviai. Minėta, kad pagal suformuotą LVAT praktiką, teisėjų kolegija, spręsdama dėl konkurso rezultatų, nevertina, ar pareiškėjas ir kiti pretendentai teisingai atsakė į komisijos narių užduotus klausimus.

7. Pareiškėjas nurodo, kad Teisingumo ministerijos interneto svetainėje informacinis pranešimas dėl prašymų priėmimo skirti LAGK nariu buvo paskelbtas ir užbaigtas dar iki Aprašo patvirtinimo, todėl Aprašo tvarka negalėjo būti taikoma atgaline data. Atkreiptinas dėmesys, kad Aprašas TAR paskelbtas 2020 m. vasario 20 d., o atrankos pokalbiai vyko 2020 m. kovo 3–9 dienomis. Šiuo atveju, teismo įsitikinimu, Aprašas buvo taikomas tik tiems teisiniams santykiams, kurie vyko po Aprašo patvirtinimo ir paskelbimo TAR. Aplinkybė, kad skelbimas apie atranką buvo paskelbtas iki Aprašo priėmimo nesuponuoja, kad atrankos procedūros, vykusios po Aprašo priėmimo, negalėjo būti vykdomos vadovaujantis Aprašo nuostatomis, priešingai – kadangi tuo metu Aprašas buvo priimtas ir paskelbtas TAR, atrankos procedūros privalėjo būti vykdomos vadovaujantis būtent Aprašu. Pažymėtina, kad pareiškėjas nenurodė, kokios procedūros buvo įvykdytos neteisėtai, o tik teigė, kad „<...> Aprašo tvarka negalėjo būti taikoma atgaline data <...>“. Šiuo atveju „atrankos procedūra“ galima įvardyti informacinio pranešimo paskelbimą, tačiau, kaip minėta anksčiau, jis nebuvo (negalėjo būti) paskelbtas vadovaujantis Aprašu.

Šiame kontekste pasisakytina, kad Aprašo 4.1 papunktyje reglamentuota, jog atranka skelbiama ne vėliau kaip likus 4 mėnesiams iki LAGK nario kadencijos pabaigos. Tačiau, kaip minėta, atranka buvo paskelbta dar 2019 m., kai Aprašo nebuvo įsigaliojęs, todėl aptariama teisės norma neturėjo (negalėjo) būti taikoma). Nepaisant to, šiuo atveju atranka buvo paskelbta anksčiau, nei 5 mėn. iki LAGK nario kadencijos pabaigos, t. y. nebuvo pažeistas ir Aprašo (kuris įsigaliojo vėliau) 4.1 punktas, nei pareiškėjo interesai. Be to, pareiškėjas taip pat nurodo, kad paskelbtame informaciniame pranešime nebuvo nurodyta atrankos tikslas (pagal Aprašo 6.1 punktą). Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas, prieštaraudamas savo argumentams dėl Aprašo taikymo ginčo atveju, tikina, jog atranka negalėjo būti vykdoma pagal Aprašo reikalavimus, nepaisant to, pareiškėjas Atrankos komisijos veiksmų neteisėtumą grindžia būtent Aprašu. Kaip minėta, atranka buvo paskelbta iki Aprašo priėmimo, todėl Aprašo, kuris įsigaliojo 2020 m. vasario 20 d., nuostatos (be kita ko, 6.1 punktas), tvarka negalėjo (neturėjo) būti taikoma.

8. Nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo argumentais, kad informacinis pranešimas apie skelbiamą atranką buvo neinformatyvus, t. y. nebuvo nurodyta, kiek ir į kokias pozicijas galima pretenduoti, dėl to pareiškėjas buvo suklaidintas ir pažeistos jo teisės. Susipažinus su informacinio pranešimo turiniu matyti, kad skelbime apie atranką buvo nurodyta, jog prašyme dalyvauti atrankoje turi būti nurodyta LAGK ar kuris nors konkretus jos teritorinis padalinys, į kurio narius kandidatas pretenduoja. Be to, iš Atrankos komisijos posėdžio garso įrašo nustatyta, jog atrankos (pokalbio) pradžioje Atrankos komisijos pirmininkas klausė pareiškėjo, į kokias pareigybes pastarasis kandidatuoja. Pareiškėjas nurodė, kad jis kandidatuoja į Lietuvos administracinių ginčų komisijos nario, pirmininko pavaduotojo, pirmininko pareigybę. Esant nustatytoms aplinkybėms, nėra pagrindo sutikti, kad pareiškėjas buvo klaidinamas ir tuo apribotos jo teisės dalyvauti konkursuose į LAGK teritorinius poskyrius.

9. Pareiškėjas taip pat teigia, kad Atrankos komisijos nariai A. D. (komisijos pirmininkas) ir A. R. (pirmininko pavaduotojas) privalėjo nusišalinti, kadangi į LAGK narius pretendavo Teisingumo viceministras Ž. P., kuris buvo siūlomas į LAGK pirmininko pareigas. Be to, pareiškėjas teigia, kad Ž. P. ir E. B. dirba vienoje universiteto katedroje (jiems taip pat, galimai, buvo žinomi klausimai, kurie bus užduoti atrankos metu). Kaip minėta, nusišalinimo pareiga ir pagrindai nustatyti Aprašo 15 punkte – jeigu atrankos komisijos narys yra pretendento, siekiančio tapti LAGK nariu, sutuoktinis, artimasis giminaitis ar asmuo, susijęs svainystės ar kitais ryšiais, galinčiais sukelti abejonių dėl atrankos komisijos nario nešališkumo, arba egzistuoja kitų aplinkybių, galinčių sukelti pagrįstų abejonių dėl atrankos komisijos nario nešališkumo ir objektyvumo vertinant šį pretendentą, jis nedelsdamas privalo nusišalinti nuo šio pretendento vertinimo. Apie nusišalinimą pažymima atrankos komisijos posėdžio protokole.

9.2. Pareiškėjas paminėtų Atrankos komisijos narių šališkumą sieja su tuo, kad pretendentas buvo Teisingumo viceministru. Pažymėtina, kad Teisingumo ministras 2019 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-238, be kita ko, patvirtino Teisingumo viceministrų veiklos sričių sąrašą. Šio įsakymo 2.4.1 papunkčiu nustatyta, kad Strateginio planavimo ir stebėsenos grupė (kurios (duomenys neskelbtini) buvo Atrankos komisijos pirmininkas) buvo pavaldi Teisingumo ministrui, o ne Teisingumo viceministrui. Savo ruožtu Teisminės justicijos ir civilinės teisės grupė (kurios (duomenys neskelbtini) buvo Atrankos komisijos pirmininko pavaduotojas) taip pat buvo pavaldi Teisingumo ministrui, o ne Teisingumo viceministrui. Aplinkybė, kad Atrankos komisijos nariai, pareiškėjo teigimu, neigiamai sureagavo į jo klausimus, nesudaro pagrindo vertinti, kad jie buvo šališki. Taip pat argumentai, kad Ž. P. ir E. B. dirba vienoje katedroje, nesudaro pagrindo šališkumo regimybei, ypač atsižvelgiant į tai, kad tai paneigiančių argumentų pareiškėjas nepateikė, o tik teigė minėtą faktą. Tai, kad klausimai galėjo būti susiję su minėtų asmenų straipsniais, nesudaro pagrindo abejoti Atrankos komisijos narių nešališkumu, kadangi klausimai galėjo (buvo) susiję su LAGK, jos veikla, administracine teise. Aplinkybė, kad asmenys rašė straipsnius susijusiomis temomis, negali būti vertinama kaip įrodymas, kad klausimai jiems iš anksto buvo žinomi. Be to, pareiga neatskleisti klausimų nustatyta Aprašo 17.2 papunktyje. Pareiškėjas nepateikė pagrįstų įrodymų, kad Atrankos komisijos nariai ar pretendentai į LAGK narius nesilaikė teisės aktų reikalavimų, t. y. neįrodė, kad pretendentai iš anksto žinojo klausimus. Įvertinus tai, kad pareiškėjo minėti Atrankos komisijos nariai nebuvo tiesiogiai pavaldūs Teisingumo viceministrui, o kitų aplinkybių, pagrindžiančių, kad jie buvo šališki, pareiškėjas nepateikė, nėra pagrindo vertinti atitinkamų komisijos narių šališkumo dėl jų tiesioginio pavaldumo atrankoje dalyvavusiam pretendentui.

9.3. Pareiškėjo pateikti bylos nagrinėjimo metu nauji įrodymai ir argumentai dėl galimo Atrankos komisijos narės E. G. šališkumo, kolegijos vertinimu, taip pat nepagrindžia, kad pastaroji buvo neobjektyvi ir šališka. Vien ta aplinkybė, kad E. G. LAGK pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini) (karjeros valstybės tarnautoja) nepraėjus vienų metų nuo Atrankos komisijos 2020 m. kovo 6 d. sprendimų priėmimo, tiesiogiai susijusių su LGAK narių, įskaitant pirmininko Ž. P. ir pavaduotojos E. B., paskyrimu, nėra objektyvus, besąlygiškas pagrindas vertinti, kad E. G. buvo neobjektyvi, vertindama pareiškėją ir kitus atrankos dalyvius. Vien tai, kad Atrankos komisijos narė LGAK pirmininku paskirtą Ž. P. ir pirmininko pavaduotoją E. B. įvertino aukščiausiu balu, savaime nereiškia, nesant byloje jokių kitų objektyvių įrodymų, kad ši Atrankos komisijos narė buvo neobjektyvi ir šališka. Pareiškėjo į bylą pateiktas Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – ir STT) 2021 m. gegužės 17 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą patvirtina, jog STT negavo ir nenustatė jokių konkrečių faktinių duomenų apie E. G. bei kitų asmenų, susijusių su atranka į LAGK narius, galimai nusikalstamą veikimą, t. y. neteisėtus susitarimus, bandymą juos papirkti, daryti įtaką ar poveikį, siekiant palankių sprendimų ir kt. Pareiškėjo nurodyti argumentai dėl E. G. galimų Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų įstatymo pažeidimo nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teismas dėl jų nepasisako.

9.4. Taip pat pabrėžtina, kad, kaip minėta, iki atrankos komisijos posėdžio dienos pretendentas gali raštu pareikšti motyvuotą nušalinimą atrankos komisijos nariui. Pareikšto nušalinimo klausimas išsprendžiamas per atrankos komisijos posėdį (Aprašo 16 punktas). Pareiškėjo nurodomos aplinkybės, jo manymu, sudarančios pareigą Atrankos komisijos nariams nusišalinti, pareiškėjui turėjo būti žinomos ir suprantamos atrankos (pokalbio) metu. Pareiškėjas nepateikė konkrečių, pagrįstų argumentų, kodėl jis abejones dėl Atrankos komisijos narių kelia ex post facto (lot. įvykiui pasibaigus), t. y. po to, kai Atrankos komisija neišrinko jo į pareigas.

10. VAĮ 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintas objektyvumo principas reiškia, kad viešojo administravimo subjekto sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs. Laikantis objektyvumo principo, viešojo administravimo subjekto sprendimai turi atitikti tikrąsias faktines aplinkybes, kurios nustatomos išaiškinus visas aplinkybes, turinčias reikšmės priimant sprendimą ir kritiškai, nešališkai vertinant įrodymus (žr., pvz., LVAT 2010 m. lapkričio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-1486/2010, 2014 m. balandžio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A662-1010/2014). Įstatymo viršenybės, kuris įtvirtintas VAĮ 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte, ir objektyvumo principai lemia viešojo administravimo subjekto pareigą priimant sprendimus veikti pagal teisės aktuose jiems nustatytas teises ir pareigas, bei savo sprendimą pagrįsti taip, jog nekiltų abejonių dėl šio sprendimo rezultato (žr., pvz., LVAT 2015 m. rugsėjo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2494-438/2015).

11. Įvertinus pareiškėjo pateiktus argumentus, ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, teismo posėdžio metu išsakytus argumentus bei pastebėjimus, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas neįrodė Atrankos komisijos veiksmų neteisėtumo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atranka į LAGK narius vyko teisėtai, nepažeidžiant procedūrinių reikalavimų, atitinkamai sprendimai ir veiksmai, kuriais buvo atrinkti nauji LAGK nariai, yra teisėti ir pagrįsti. Atitinkamai pareiškėjo nurodytais argumentais nėra pagrindo panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) sudarytos Pretendentų į Lietuvos administracinių ginčų komisijos ar jos teritorinių padalinių narius atrankos komisijos 2020 m. kovo 6 d. sprendimo atrinkti į Lietuvos administracinių ginčų komisijos narius E. B., V. D., R. K., V. K., I. L., Ž. P., M. S.. Atitinkamai nėra pagrindo panaikinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 25 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Administracinių ginčų komisijos sudarymo“ 1 ir 3 punktų, kadangi byloje nenustatyta, kad priimant Vyriausybės nutarimą būtų padaryti procedūriniai pažeidimai, sąlygojantys Nutarimo neteisėtumą, taip pat Vyriausybės nutarimo 1 ir 3 punktai neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams bei Vyriausybės nutarimą priėmė kompetentingas subjektas.

12. Atsižvelgiant į tai, kad ne Vyriausybės kanceliarija priėmė ginčijamą teisės aktą – Vyriausybės nutarimą, taip pat neatliko jokių kitų veiksmų ir/ar nepriėmė su šios bylos ginču susijusių kitų teisės aktų, kurie galėtų būti vertinami kaip galimai pažeidę pareiškėjo teises, konstatuotina, kad Vyriausybės kanceliarija nėra tinkama atsakove šioje administracinėje byloje, todėl pareiškėjo skundas šiuo pagrindu minėtos atsakovės atžvilgiu atmestinas (ABTĮ 53 straipsnis).

13. Pareiškėjas taip pat pateikė prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas jam nepriklauso.

14. Teismo pareiga motyvuoti sprendimą (nutartį) nustatyta ABTĮ 86 straipsnio 2 dalyje ir 87 straipsnio 4 dalyje. Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimą byloje Hirvisaari prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 49684/99)). Teismų pareiga argumentuoti baigiamuosius aktus akcentuojama Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimuose: baigiamasis teisės aktas neturi būti toks, kuris verstų šalis, kitus proceso dalyvius, kitus asmenis spėlioti, kodėl, dėl kokių tikrųjų motyvų buvo priimtas būtent toks, o ne kitoks teismo sprendimas (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2007 m. liepos 5 d. nutarimą). Pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. EŽTT 1994 m gruodžio 9 d. sprendimą byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 18390/91) ir 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimą byloje Hiro Balani prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 18064/91); 1998 m. vasario 19 d. sprendimą byloje Higgins ir kt. prieš Prancūziją (peticijos Nr. 204124/92)). Teismas privalo pateikti sprendimo motyvus, kad sudarytų galimybę bylos šalims efektyviai pasinaudoti teise į apeliaciją.

Ginčo šalys procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, be to, ginčo šalių pateikti kiti argumentai nekeičia šiame teismo sprendime padarytų išvadų, atitinkamai teismas detaliau dėl jų nepasisako, nors ir vertino juos visų pareiškėjo pateiktų aplinkybių kontekste (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo J. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.