- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-09-06
- Bylos Nr.
- AS-739-662/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-21141-2017-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir perduota nagrinėti iš naujo.
- Teisėjai
- Ramūnas Gadliauskas, Veslava Ruskan, Audrius Bakaveckas
- Pareiškėjas
- J. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Veslavos Ruskan,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovui Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas J. K. (toliau – ir pareiškėjas) 2017 m. gegužės 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, prašydamas įpareigoti atsakovą Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją (toliau – ir Komisija) atlikti uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ papildomai gautų 462 800 Eur pajamų, nurodytų Komisijos 2017 m. vasario 28 d. nutarimo Nr. O3-67 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ šilumos kainos dedamųjų vienašališko nustatymo“ 5 punkte, perskaičiavimą.
Žemesnės instancijos teismas
Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2017 m. birželio 21 d. nutartimi byla perduota Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. liepos 19 d. nutartimi nutarė atsisakyti priimti pareiškėjo J. K. skundo dalį, kurioje prašoma įpareigoti atsakovą Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją atlikti UAB „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ papildomai gautų 462 800 Eur pajamų, nurodytų Komisijos 2017 m. vasario 28 d. nutarimo Nr. O3-67 5 punkte, perskaičiavimą, bei nustatyti pareiškėjui terminą iki 2017 m. liepos 31 d. pašalinti nutartyje nurodytus skundo kitoje dalyje trūkumus.
Teismas nustatė, kad pareiškėjas nesutiko su pajamų kurui ir pirktai šilumai įsigyti apskaičiavimo būdu, t. y. nesutiko su Komisijos nutarimo Nr. O3-67 5 punktu, kuriame nutarta paskirstyti 12 mėnesių laikotarpiui šilumos kainos dedamųjų galiojimo metu (2014 m. spalio 1 d. – 2015 m. gruodžio 31 d.) dėl faktinių ir į šilumos kainą įskaičiuotų kuro kainų skirtumo susidariusias 462 800 Eur papildomai gautas pajamas, mažinant šilumos kainą 0,413 ct/kWh. Teismas pastebėjo, jog šio nutarimo nuostatos buvo orientuotos į ateitį, nevienkartinio pobūdžio, juo įtvirtintos bendro pobūdžio privalomos elgesio taisyklės, o subjektai, kuriems skirtas šis nutarimas, neapibūdinti individualiais požymiais, todėl šis nutarimas, teismo vertinimu, laikytinas norminiu administraciniu aktu.
Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 112 ir 113 straipsniuose nustatyti subjektai, kurie gali teikti teismui pareiškimus (prašymus) ištirti norminių administracinių teisės aktų teisėtumą. Pareiškėjas nebuvo tinkamas subjektas paduoti prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą. Be to, pareiškėjas nekėlė klausimo dėl ginčijamo nutarimo dalies atitikimo teisės aktams, o tik nesutiko su pajamų kurui ir pirktai šilumai įsigyti skaičiavimo būdu. Todėl pripažinta, kad šį pareiškėjo skundo dalis nenagrinėtina teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).
Teismas iš pareiškėjo skundo turinio taip pat nustatė, kad jis nesutiko su Komisijos atsakymais į jo 2017 m. sausio 2 d. ir 2017 m. vasario 7 d. raštus, bet šių atsakymų neprašė panaikinti, teismui minėtų atsakymų nepateikė ir neprašė atnaujinti terminą skundui paduoti. Teismas pareiškėjui nustatė terminą iki 2017 m. liepos 31 d. šiems skundo trūkumams pašalinti.
III.
Pareiškėjas J. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 19 d. nutartį ir išnagrinėti jos skundą iš esmės.
Pareiškėjas, susipažinęs su 2017 m. balandžio mėn. paskelbta Komisijos 2016 m. veiklos ataskaita ir Komisijos tinklalapyje 2016 m. paskelbtais nutarimais, teigia, kad Komisija nutarimų dėl kainų ir tarifų bei jų skaičiavimo nepriskiria norminių teisės aktų kategorijai. Nors Komisija taiko ilgalaikį kainų ir tarifų reguliavimą, nukreiptą į ateitį, ginčijamas nutarimas nėra bendro pobūdžio, jis yra individualus ir galioja tik UAB „Litesko“ filialui „Druskininkų šiluma“, o kitų subjektų bandymai remiantis šiuo nutarimu priimti sprendimus neturėtų juridinės galios. Pareiškėjo nuomone, metodai, kuriais buvo apskaičiuotos UAB „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ papildomai gautos pajamos, neatitiko įprastos Komisijos praktikos. Komisija, atlikdama skaičiavimą, padarė matematinę klaidą, kurios nepanoro ištaisyti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas J. K. siekė, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija perskaičiuotų UAB „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ papildomai gautų pajamų dydį, nes Komisijos 2017 m. vasario 28 d. nutarimo Nr. O3-67 5 punkte padaryta matematinė klaida, netinkamai pasirinkus skaičiavimo metodą.
Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo įpareigoti Komisiją atlikti UAB „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ papildomai gautų 462 800 Eur pajamų, nurodytų Komisijos 2017 m. vasario 28 d. nutarimo Nr. O3-67 5 punkte, perskaičiavimą, pripažino nenagrinėtina teismų, nustatęs, kad šis Komisijos nutarimas yra norminis administracinis aktas; kitoje skundo dalyje nustatė terminą trūkumams pašalinti.
Pareiškėjas nesutinka, kad Komisijos 2017 m. vasario 28 d. nutarimas Nr. O3-67 yra norminis administracinis aktas, ir prašo jo skundą išnagrinėti iš esmės.
Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (lot. – įskaitant) laikytis reikalavimų subjektui, turinčiam teisę kreiptis į administracinį teismą su prašymu ištirti, ar norminis administracinis aktas (jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-775-438/2016, 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-95-602/2017), ir įstatymo numatytų kreipimosi į teismą terminų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1381-525/2015, 2016 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-17-492/2016).
Teisėjų kolegija akcentuoja, kad, kadangi pareiškėjas skunde nereiškė jokio kito reikalavimo, susijusio konkrečiai su pažeistomis jo teisėmis, jo reikalavimas laikytinas abstrakčiu pareiškimu ištirti norminio administracinio akto teisėtumą. ABTĮ 112 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreiptis į administracinį teismą prašydami ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą, turi teisę Seimo nariai, Seimo kontrolieriai, vaiko teisių apsaugos kontrolierius, lygių galimybių kontrolierius, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės pareigūnai, bendrosios kompetencijos ir specializuoti teismai, prokurorai ir profesinės savivaldos asociacijos, įsteigtos pagal įstatymą vykdyti viešąsias funkcijas.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas iš esmės nesutinka, kad Komisijos 2017 m. vasario 28 d. nutarimas Nr. O3-67 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ šilumos kainos dedamųjų vienašališko nustatymo“ yra norminis administracinis aktas.
Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 10 punktą, norminis administracinis aktas – tai teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiai neapibrėžtai asmenų grupei. Norminiams teisės aktams priskiriami rašytine forma išreikšti teisėkūros subjektų sprendimai (oficialūs rašytiniai dokumentai), kuriuose yra teisės normų. Juose įtvirtinti bendro pobūdžio nurodymai tam tikrų visuomeninių santykių dalyviams, orientuoti į ateitį ir numatyti taikyti daug kartų. Šie aktai adresuoti neapibrėžtam asmenų ratui arba adresuoti ratui asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais. Jie visada abstraktūs ir apjungia tipinėmis, rūšinėmis savybėmis panašius visuomeninius santykius, toliau veikia po realizavimo individualiuose santykiuose ir konkrečių asmenų elgesyje. Teisės aktų priskyrimas prie norminių teisės aktų grupės apibūdina jų taikymo apimtį ir privalomumą (norminiai teisės aktai turi visuotinio privalomumo pobūdį), o administracinių bylų teisenoje – jų teisėtumo tyrimo specialią procesinę tvarką, pasireiškiančią tuo, jog yra ribojamas subjektų, galinčių tiesiogiai kreiptis į teismą dėl norminių aktų teisėtumo, ratas, skirtinga kreipimosi į teismą dėl akto neteisėtumo tvarka, skiriasi akto panaikinimo teisinės pasekmės ir pan. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-678/2010, 2015 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-116-858/2015).
Pagal Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 9 punktą, individualus administracinis aktas – tai vienkartis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam asmeniui ar nurodytai asmenų grupei. Individualus administracinis teisės aktas yra įstatymo normų ar kitų hierarchiškai aukštesnės pakopos norminių teisės aktų normų taikymo priemonė tuo atžvilgiu, kad šis aktas turi būti pagrįstas inter alia teisės aktų normomis (Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d.), o norminis administracinis aktas yra įstatymo normų taikymo aktas todėl, kad juo iš esmės nustatomi atitinkamo įstatymo normų įgyvendinimo tvarka ir sąlygos. Skiriamasis jų bruožas yra tas, kad norminiu administraciniu aktu, nepaisant minėto jo taikomojo pobūdžio, yra nustatomos teisės normos, o individualiu administraciniu aktu teisės normos yra išimtinai tik taikomos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-566/2013, 2016 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-539-552/2016).
Teisėjų kolegija, įvertinusi Komisijos 2017 m. vasario 28 d. nutarimo Nr. O3-67 turinį, daro išvadą, jog šis aktas nelaikytinas norminiu administraciniu aktu, kadangi šiame akte individualiam subjektui – UAB „Litesko“ filialui „Druskininkų šiluma“ – suformuotos kainos dalies (dedamųjų) apskaičiavimo taisyklės. Tai, kad šis aktas yra individualus administracinis aktas ir jo apskundimui netaikomi ABTĮ 112 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti apribojimai, patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje apskųsti analogiško pobūdžio aktai (žr., pvz., 2012 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-2672/2012, 2014 m. rugsėjo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-740/2014, 2014 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1898/2014). Taigi, pirmosios instancijos teismas šiuo pagrindu nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl Komisijos 2017 m. vasario 28 d. nutarimo Nr. O3-67 5 punkto panaikinimo.
Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas skundą dėl Komisijos nutarimo, priimto 2017 m. vasario 28 d., pateikė tik 2017 m. gegužės 24 d. (žyma ant voko, b. l. 52). ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Pagal ABTĮ 30 straipsnio 1 dalį, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1-8 punktuose. Todėl nagrinėjamoje byloje būtina nustatyti, ar pareiškėjas nepraleido termino skundui dėl Komisijos 2017 m. vasario 28 d. nutarimo Nr. O3-67 paduoti ir, jei pareiškėjas pateiks prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti, termino praleidimo priežastis ir jas patvirtinančius įrodymus, įvertinti, ar pareiškėjo nurodytos termino skundui paduoti praleidimo priežastys yra pakankamai svarbios, objektyvios ir nepriklausiusios nuo jo valios, kad šis terminas būtų atnaujintas.
Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl neteisingai kvalifikavo skundžiamą aktą ir tuo pagrindu nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama. Tačiau nagrinėjamoje byloje būtina nustatyti kitas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo skundo priimtinumu, kurių vertinimas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka etape galėtų būti nesuderinamas su pareiškėjo teise į apeliaciją, dėl to šis klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo J. K. atskirąjį tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 19 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.