Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

2024-07-30 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A6.-85-834/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2024-07-30
Bylos Nr.
A6.-85-834/2024
Teisminio proceso Nr.
4-52-3-00043-2024-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Vaida Sinkevičienė
Pažeidėjas
D. Č.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A6.-85-834/2024
Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00043-2024-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3; 7.12; 21.9.10; 21.9.11 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2024 m. liepos 30 d.Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Vaida Sinkevičienė,sekretoriaujant Katažynai Žurienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. Č.,

dalyvaujant Institucijos, atlikusios administracinio nusižengimo tyrimą, atstovei Aleksandrai Bronickai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, naudojant nuotolinės garso ir vaizdo perdavimo priemonės ZOOM išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje D. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

1. D. Č., būdamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), vadovu nuo 2019 m. sausio 19 d., nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje nustatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, t. y. žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi įsiskolinimą valstybės biudžetui ir neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, po mokestinės nepriemokos susidarymo datos, laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 28 d. vykdė atsiskaitymus su kitais žemesnį prioritetą mokėjimo eiliškumo prasme pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnį turinčiais kreditoriais, pažeisdamas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kaip kreditoriaus, teises.

2. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. Č. teismo posėdžio metu paaiškino, kad supranta dėl ko yra kaltinamas. Jis jau yra baustas už tą pačią veiką, VMI pateikti duomenys nuo rugsėjo iki gruodžio mėnesio, jis skolino asmeniškai įmonei pinigus, kad galėtų pasidengti paskolą ir paimti kitą tam, kad nusipirkę produktų perparduotų už didesnę sumą. Kažkokie mokėjimai VMI buvo daromi, bet negali pasakyti kokiomis sumomis, tikrai ne visomis. Jie laukė kontrakto su didele įmone, tas partneris jiems padėtų išvengti kritinių įsipareigojimų ir atsiskaityti su VMI, tas partneris labai didelis ir viskas užtruko. Už VMI pareiškime nurodytą laikotarpį nėra bausti. Tuos laikotarpius pripažįsta, kad buvo daryti banko pavedimai. Spalio 20 d. 10 000 Eur pervesta, nes rugsėjo 26 d. jis 33 000 Eur paskolino įmonei, nes jam asmeniškai buvo sudarytos didelės palūkanos. Buvo mokami nedideli mokėjimai, bet ne tokie dideli, jis stengėsi su VMI sudaryti mokestinę paskolos sutartį argumentuojant būsimais partneriais, VMI nutraukė tas sutartis, nes anksčiau nebuvo iki galo vykdomi įsipareigojimai. Jie (UAB „(duomenys neskelbtini)“) mokėjo VMI, bet netvarkingai, bandymai atrasti rinkas jiems kainuodavo, išleisdavo pinigus ir negalėjo padengti mokėjimų. Jis per 10 dienų persivedė 17 000 eurų. Ten buvo trumpalaikės paskolos, kurias reikėjo grąžinti. Taip pat turėjo sutartį su vaistine, manė, turės pelno atlyginti, išmokėti atlyginimus, laukė, kol jie užsisakys iš jų. Užsakymo iš jų negavo, nuo sausio įmonei iškelta bankroto byla. Su partneriu vedė derybas, jau žinojo, kad nori su jais bendradarbiauti. 2022 metais vedė derybas. Įmonė tikėjosi, kad pavyks sudaryti sutartį su VMI kai bus įgyvendinta sutartis su Vokietijos įmone.

Šalies argumentai

3. Teismo posėdžio metu Institucijos atstovė palaikė pareiškimą bei paaiškino, kad buvo nubaustas už tokio pobūdžio pažeidimą, tačiau pernai, kai VMI kreipėsi į teismą su balandžio 11 d. pareiškimu, buvo patikrintas laikotarpis nuo 2022 m. birželio 21 d. iki rugsėjo 25 d. įmonės išrašai, nes įmonė kreipėsi dėl mokestinės paskolos sudarymo, nagrinėjant jų prašymą buvo pastebėti ir tie kiti pažeidimai, remiantis tuo laikotarpiu buvo pirmas pareiškimas. O šių metų pareiškimu prašo nubausti ne už tą patį laikotarpį, o už vėlesnį, t y. nuo 2022 m. rugsėjo 28 d. iki lapkričio 28 d. teigti, kad tai pagal tuos pačius atsiskaitymus negalima, įrodymai pateikti parodo visai ką kitą. Pats asmuo pripažino nebuvo atsiskaityta su valstybės biudžetu, buvo sudarytos visos sąlygos, kad įmonė galėtų atsiskaityti ir nebankrutuoti, bet jie nebuvo tinkamai vykdomi ar visai vykdomi. Dar padarytas ir kitas, kad vadovas laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kreipėsi į teismą su pareiškimu, nustatė, kad ji nemoki, yra nutartis. Mano, kad nereikia įrodinėti nemokumo fakto, tai konstatuota nutartimi. Įmonė jau 2021 m. buvo nemoki, nes turto turėjo už 26 000 Eur, o įsipareigojimai už 86 000 Eur, įsipareigojimai gerokai viršijo turimą turto vertę. Vadovas nepadarė rimtos išvados. Jų pateikti įrodymai patvirtina, kad D. Č., žinodamas apie įmonės padėtį, turėjo mokestinę nepriemoką ir laikytis atsiskaitymų eilės. Patikrinus pinigų judėjimą, nustatyta, kad vadovas pirmenybę teikė žemesnės eilės kreditoriams nei VMI, pažeidė savo reikalavimo tenkinimą. Todėl už kreditorių reikalavimų ir eilės tvarkos pažeidimą prašo skirti ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą baudos vidurkį.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

4. ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. Tiek iš ANK 120 straipsnio 1 dalies dispozicijos, tiek ir iš teismų praktikos matyti, kad šio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai (Kauno apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-494-485/2017, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-56-468/2017, Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-429-397/2017).

Dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimo

5. Pagal CK 6.930¹ straipsnio 1 dalį, skolininkas – fizinis arba juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šiame straipsnyje nurodyta eile. Fizinis ar juridinis asmuo pirmąja eile privalo atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; antrąja eile atsiskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile privaloma atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

6. Teismų praktikoje pripažįstama, kad CK 6.930¹ straipsnio nuostatos yra imperatyvaus pobūdžio, jose nustatyta privaloma mokėjimų eiliškumo tvarka yra skirta įmonėms, patiriančioms laikinų finansinių sunkumų – neturinčioms pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti; šis reguliavimas nesiejamas su įmonės nemokumu ar situacija, kai yra pagrindas konstatuoti, kad įmonė ne tik šiuo metu negali, bet ir negalės ateityje atsiskaityti su kreditoriais (CK 6.930¹ straipsnio 3 dalis); CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintu reguliavimu siekiama užtikrinti finansinę drausmę ir apsaugoti pirmesnėje eilėje esančių kreditorių teisę lėšas gauti anksčiau už paskesnėje eilėje esančius kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-278-469/2019).

7. Sprendžiant, ar skolininko atliktas mokėjimas pažeidžia CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintą imperatyvą, turi būti nustatyta, kad skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Nustatant šią aplinkybę, būtina įvertinti skolininko turimas lėšas grynaisiais ir negrynaisiais pinigais atlikto ginčijamo atsiskaitymo momentu, taip pat pareikštų reikalavimų skolininkui tuo pačiu momentu apimtį. Be to, turi būti nustatyta, kad skolininkas, esant pirmiau aptartai sąlygai, atliko mokėjimą pažeisdamas CK 6.930¹ straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytą eiliškumą, t. y. turi būti nustatyta, ar egzistuoja pirmesnės eilės kreditoriai, kaip jie įvardijami aptartoje normoje, palyginti su kreditoriumi, kuriam atliktas mokėjimas yra ginčijamas. Tik esant šių dviejų sąlygų visumai, skolininko atliktas mokėjimas gali būti pripažįstamas pažeidžiančiu CK 6.930¹ straipsnio reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-611/2017, 21–24 punktai; 2018 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-458-687/2018, 32 punktas; 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175-403/2018, 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129-695/2019, kt.).

8. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2024 m. kovo 5 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinė nepriemoka sudarė 16 757,24 Eur (iš jos 142,12 E. G. pajamų mokestis ir 38,78 delspinigiai bei 15 874,95 E. P. vertės mokestis bei 694,75 Eur delspinigiai). Pažymėtina, kad Bendrovė su Valstybine mokesčių inspekcija (toliau – ir VMI) prie Finansų ministerijos (toliau – ir FM) buvo sudariusi dvi mokestines paskolos sutartis: 1) 2021 m. gegužės 11 d. mokestinės paskolos sutartį Nr. (23.34-08) 327-27266 dėl Bendrovės 5 932,45 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo, laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 25 d. iki 2022 m. balandžio 25 d. ir 2) 2021 m. rugpjūčio 16 d. mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo, laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 25 d. iki 2022 m. gegužės 25 d., bet Bendrovei neįvykdžius minėtų sutarčių, t. y. nesumokėjus įmokų pagal nustatytus grafikus, VMI prie FM 2022 m. balandžio 7 d. sprendimais Nr. (23.34-08) 327-21022 ir Nr. (23.34-08) 327-21023 mokestines paskolos sutartis nutraukė. Be to, VMI prie FM, siekdama išieškoti mokestinę nepriemoką Bendrovės atžvilgiu taikė Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme numatytus mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmus, t. y. nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki 2023 m. balandžio 6 d. skyrė nurodymus nurašyti mokestines nepriemokas bei 2023 m. balandžio 13 d., 2023 m. birželio 8 d. nusprendė išieškoti mokestinę nepriemoką užsienio valstybėje, tačiau mokestinių nepriemokų išieškoti nepavyko.

9. Nagrinėjamuoju atveju iš sąskaitų išrašų, nustatyta, kad įmonė, būdama įsiskolinusi valstybės biudžetui, pirmenybę teikė atsiskaitymams su kitais kreditoriais. Atsiskaitymų su kitais kreditoriais datos – 1) 2022 m. rugsėjo 28 d. pervesta 330 E. B. Trustly Group AB (Švedija), kai mokestinė nepriemoką VMI prie FM siekė 11 523,01 Eur, 2) 2022 m. spalio 3 d. iš Bendrovei priklausančios sąskaitos buvo pervesta Bendrovės vadovui D. Č. 10 000 Eur, kai mokestinė nepriemoka siekė 9 753,17 Eur, 3) 2022 m. spalio 4 d. D. Č. buvo pervesta 6 000 Eur. kai mokestinė nepriemoka siekė 9 737,17 Eur, 4) 2022 m. spalio 12 d. D. Č. buvo pervesta 1 500 Eur, kai nemokestinė nepriemoka siekė 9 737, 17 Eur, 5) 2022 m. lapkričio 10 d. buvo pervesta 2 800 Eur SAS PREVOST LABORATORY CONCEPT, kai mokestinė nepriemoka siekė 12 503,89 Eur, 6) 2022 m. lapkričio 23 d. buvo pervesta 4 000 Eur, kai mokestinė nepriemoka siekė 11 614,48 Eur, 7) 2022 m. lapkričio 28 d. buvo atliktas 300 Eur pervedimas MB „Soteros“, kai mokestinė nepriemoka siekė 12 682,48 Eur, 8) 2022 m. lapkričio 28 d. UAB „Etonas“ buvo pervesta 307, kai mokestinė nepriemoka siekė 12 682,48 Eur; 9) 2022 m. lapkričio 28 d. UAB „LIPIKA“ buvo pervesta 200 Eur, kai mokestinė nepriemoka siekė 12 682,48 Eur.

10. Pažymėtina, kad Bendrovės vadovas, VMI prie FM nurodytų atsiskaitymų metu, VMI prie FM nepervedė lėšų, tačiau toliau atsiskaitė su kitais kreditoriais. Tuo atveju, jeigu įmonė turėtų pakankamai lėšų patenkinti visus kreditorių reikalavimus, įmonė nepažeistų atsiskaitymo tvarkos ir tokiu būdu išvengtų atsakomybės. Tačiau minėtuose banko sąskaitų išrašuose esančio finansinės operacijos pagrindžia faktą, kad D. Č. žinodamas apie skolą valstybei ir jos nelikvidavęs, privalėdamas atsiskaityti su VMI, kaip trečios eilės kreditore, atliko atsiskaitymus su paskesnėje eilėje laukiančiais kreditoriais (tiekėjais) t. y. pažeidė Bendrovės kreditorių teises, nes Bendrovė, atsiskaitydama su kreditoriais grynaisiais ir negrynaisiais pinigais, nesilaikė imperatyvaus eiliškumo, nustatyto CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje.

11. Teismas pažymi, kad pagal CK 6.930¹ straipsnio 1 dalį nepakanka nustatyti vien to, kad skolininkas neturi pakankamai pajamų atsiskaitymams su visais kreditoriais, bet būtina nustatyti ir tai, jog vykdant atsiskaitymus buvo pažeistas kreditorių eiliškumas. Teismo posėdžio metu D. Č. pripažino, jog nepadengė turimų įsiskolinimų, nes pirmenybę teikė kitiems atsiskaitymams, kad galėtų vykdyti veiklą, be to, tikėjosi įgyvendinti įmonės planus su partneriais, taip gaudamas pelną būtų grąžinęs susidariusią skolą. Iš surinktos bylos medžiagos matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo žinojo dėl įsiskolinimų VMI per FM, bet turėdamas skolą valstybei, prioritetą teikė kitiems kreditoriams. Be to, D. Č. nurodė, kad įmonė susidūrė su finansiniais sunkumais, tačiau iš teisinio reguliavimo akivaizdu, kad CK 6.930¹ straipsnyje nustatyta privaloma mokėjimų eiliškumo tvarka yra skirta bendrovėms, patiriančioms laikinų finansinių sunkumų – neturinčioms pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Taip pat CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintu reguliavimu siekiama užtikrinti finansinę drausmę ir apsaugoti pirmesnėje eilėje esančių kreditorių teisę lėšas gauti anksčiau už paskesnėje eilėje esančius kreditorius (Vilniaus apygardos teismo nutartis byloje Nr. AN2-205-312/2022). Šiuo atveju pažymėtina, kad pirmąja ir antrąja eile tenkinami tokie kreditorių reikalavimai, kurie kildinami iš sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, išlaikymo prievolės, darbo ir autorinių sutarčių, kurie yra perėję jų pagrįstumo kontrolę ir dėl jų yra priimtas atitinkamas ginčą išnagrinėjusio subjekto sprendimas (2020 m. lapkričio 26 d. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis byloje Nr. e3K-3-319-969/2020).

12. Pagal ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusižengimo esmę kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia, t. y. kai asmuo, sąmoningai nesilaikydamas kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, pažeidžia kreditorių teises. Išdėstytų aplinkybių visuma pagrindžia D. Č. tyčinius veiksmus. D. Č. mokėjimus atliko savo rizika ir kaip vadovas turėjo suprasti bei įvertinti, jog dėl to jam gresia atsakomybė. Nors D. Č. teigė, jog jau yra nubaustas už ta patį nusižengimą, tačiau šiuo atveju pažymėtina, jog ankstesniu 2023 m. birželio 13 d. nutarimu D. Č. buvo baustas už laikotarpį nuo 2022-08-31 iki 2022-09-09 ( b.l.101–103 ). Taip pat pažymėtina, jog vien tai, kad D. Č. vykdė atsiskaitymus tam, kad galėtų tęsti įmonės veiklą bei gerinti finansinę įmonės padėtį ir tokiu būdu teikė atsiskaitymams su kitais kreditoriais, nešalina jo atsakomybės pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį. Be to, kaip matyti, pirmoje eilėje atlikti mokėjimai visgi nebuvo vienareikšmiškai nukreipti išimtinai įmonės veiklos tęstinumui, be to, byloje nebuvo pateikta duomenų apie tai, kad šiais mokėjimais būtų mėginta atsiskaityti su tiekėjais, nuo kurių iš esmės priklausė Bendrovės veikla. Be to, kaip matyti pavedimai buvo daromi ir pačiam D. Č.. Taigi, atsižvelgus į aptartų aplinkybių visumą, teismas konstatuoja, kad išdėstyti ir teismo ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad buvo pažeistos CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatos, todėl D. Č. veika atitinka administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

13. Pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo, aplinkybės išdėstytos nuosekliai, jos yra išsamios, neprieštaringos, atitinka byloje esančią kitą medžiagą, todėl jomis abejoti nėra teisinio pagrindo. Taigi nėra pagrindo netikėti pareiškime nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis.

Dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimo ar pavėluoto pateikimo teismui

14. Ši administracinė teisena taip pat pradėta pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl to, kad D. Č., būdamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), vadovu nuo 2019 m. sausio 19 d., žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, nesant galimybei atsiskaityti su kreditoriumi, privalėdamas inicijuoti nemokumo procesą, vėliausiai nuo 2023 m. balandžio 13 d. šios pareigos neįvykdė ir tokiu būdu pažeidė Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 5 straipsnio 1 punkte ir 6 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimus.

15. VMI pateikė teismui 2024 m. liepos 12 d. raštą dėl informacijos pateikimo, kuriuo prašo vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. liepos 10 d. nutartyje pateiktu išaiškinimu dėl administracinės atsakomybės taikymo pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį už pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą teismui ir nurodo, kad VMI nepalaiko savo 2024 m. kovo 8 d. pareiškimo dalyje dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimo ar pavėluoto pateikimo teismui ir prašo bylą toje dalyje D. Č. atžvilgiu nutraukti.

16. ANK 120 straipsnio dispozicijoje ir kituose ANK straipsniuose nėra apibrėžti pagrindai ir sąlygos, kuriems esant atsakingas asmuo turi pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nemokiam juridiniam asmeniui. Ši teisės norma yra blanketinė ir netiesiogiai nukreipia į kitus teisės aktus, reglamentuojančius kreditorių teises ir juridinių asmenų bankrotą (nemokumą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT- 26- 719/2020, 2AT-2-303/2021), nagrinėjamu atveju – Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymą (toliau – ir JANĮ).

17. Juridinio asmens nemokumas JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Nemokumo procesą inicijuoti privalo juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus (JANĮ 5 straipsnio 1 punktas). Juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo: 1) nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą; 2) nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą; 3) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti (toliau – susitarimas dėl pagalbos) yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą; 4) vykdyti šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytas pareigas (JANĮ 6 straipsnio 2 dalis). Nemokumo proceso inicijavimą, kai jį inicijuoja juridinis asmuo, reglamentuoja JANĮ 8 straipsnis, numatantis, jog: 1. Juridinio asmens vadovas ar likvidatorius nemokumo procesą inicijuoja registruotu laišku, per antstolius ar pasiuntinių paslaugų teikėjus pateikdamas pranešimą kreditoriams jų gyvenamosios vietos ar buveinės adresu, arba pateikdamas pranešimą elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu užtikrinamas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti asmens tapatybę. <...>; 2. Pranešime nurodoma juridinio asmens neįvykdyta prievolė ir pažymima, kad, jeigu per šiame pranešime nurodytą terminą nebus sudarytas susitarimas dėl pagalbos arba priimtas sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, juridinis asmuo kreipsis į teismą dėl restruktūrizavimo arba bankroto bylos iškėlimo. Pagal JANĮ 16 straipsnio 1 dalies 1–4 punktus, teisė kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo atsiranda nuo: 1) termino, skirto prievolei įvykdyti, susitarimui dėl pagalbos sudaryti ar sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti, pabaigos; 2) kreditoriaus ar juridinio asmens pranešimo apie inicijuojamą nemokumo procesą įteikimo, jeigu anksčiau sudarytas susitarimas dėl pagalbos yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas; 3) likvidatoriaus pranešimo apie inicijuojamą bankroto procesą kreditoriams įteikimo; 4) kreditoriaus pranešimo apie inicijuojamą bankroto procesą juridiniam asmeniui įteikimo, jeigu antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus, nes juridinis asmuo neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti tenkinami reikalavimai. Taigi, matyti, kad juridinio asmens nemokumo proceso inicijavimas suprantamas ne vien kaip nemokumo bylos iškėlimas teisme, bet kaip visuma veiksmų, kurie turi būti atliekami, siekiant iškelti nemokumo (bankroto ar restruktūrizavimo) bylą teisme (įskaitant bankroto procesą ne teismo tvarka). Neatlikęs įstatyme įtvirtintos juridinio asmens nemokumo proceso ikiteisminės procedūros, juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo neturi teisės kreiptis į teismą dėl bankroto bylos proceso pradėjimo. Taigi, teisė kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo atsiranda nuo tam tikrų juridinių faktų atsiradimo momento.

18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad JANĮ 5 straipsnio 1 punkto bei 6 straipsnio 2 dalies 2 punkto pažeidimai neatitinka ANK 120 straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos – pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimo ar pavėluoto pateikimo teismui – sudėties objektyviųjų požymių, kadangi ANK 120 straipsnio 1 dalyje nėra nustatyta administracinė atsakomybė už nemokumo proceso neinicijavimą. Kadangi D. Č. buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena, be kita ko, už tai, kad jis laiku neinicijavo nemokumo proceso, t. y. neįvykdė JANĮ 5 straipsnio 1 punkte ir 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintų pareigų, remiantis analizuotomis teisės normomis bei formuojama teismų praktika, D. Č. negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn už pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui.

Dėl nuobaudos skyrimo

19. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei atgrasyti nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis). Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Darydamas pažeidimą asmuo prisiima galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką.

20. Nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą nusižengimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso ir kitų aktų dėl administracinių nusižengimų, skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

21. ANK 120 straipsnio 1 dalyje už jame numatyto nusižengimo padarymą numatyta bauda nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

22. Skiriant nuobaudą D. Č. teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, kaltės formą – tiesioginę tyčią, tai yra asmuo suvokė, jog nesilaiko atsikaitymų eiliškumo tvarkos, į tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas D. Č. kaltę pripažino ir dėl to gailisi (į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes D. Č. už padarytą administracinį nusižengimą yra skirtina straipsnio sankcijose numatyta minimali administracinė nuobauda – 1400 Eur dydžio bauda.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

D. Č. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam – 1400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti, kad paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: AB banke „Swedbank“ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300. Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo bylos numerį Nr. A6.-85-834/2024.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismą Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja Vaida Sinkevičienė