- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-11
- Bylos Nr.
- e2A-54-413/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-06392-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Atsakovas
- O. B.
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Kauno energija“
- Trečiasis asmuo
- Kauno miesto savivaldybė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės O. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-11923-1026/2020 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ ieškinį atsakovei O. B. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybė.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė AB „Kauno energija“ teismui pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės O. B. 673,17 Eur skolą už patiektą šilumą, 18,76 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 16 Eur žyminį mokestį, 36,30 Eur išlaidų teisinėms paslaugoms, 1,71 Eur išlaidas už duomenų iš Gyventojų ir Nekilnojamojo turto registro gavimą.
2. Ieškinyje nurodė, jog ieškovė tiekė šilumos energiją į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei. Atsakovė butą valdo nuomos teise, yra sudariusi sutartį su ieškove, todėl atsiskaityti už butui suteiktą šilumos energiją pareiga kyla atsakovei. Paaiškino, kad skola paskaičiuota už laikotarpį nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2020 m. vasario 1 d., o už pradelstą mokėti laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. kovo 1 d. priskaičiuoti 18,76 Eur delspinigiai.
Atsiliepimas
3. Atsakovė prašė ieškinį atmesti, kadangi visą skolą už ginčijamąją laikotarpį ieškovei jau yra sumokėjusi.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 16 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priteisė ieškovei AB „Kauno emergija“ iš atsakovės O. B. 673,17 Eur skolą, 18,76 Eur delspinigius, 5 (penkių) procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (691,93 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. balandžio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 54,01 Eur bylinėjimosi išlaidas; valstybei priteisė iš atsakovės 5,01 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
5. Teismas nurodė, kad šalims sudarius rašytinę šilumos tiekimo sutartį, ieškovės patiektą šilumą atsakovė gavo, suteiktomis paslaugomis naudojosi, todėl privalėjo atsiskaityti su ieškove (Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 1 dalis), nes buto savininkei nagrinėjamos bylos atveju prievolė atsiskaityti už ieškovės teikiamas paslaugas nekyla.
6. Iš apyvartos žiniaraščio teismas nustatė, kad atsakovei už šildymą nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2020 m. vasario 1 d. (neįskaičiuojant į sumą vasario mėnesio mokesčio) priskaičiuota 673,17 Eur skola, tačiau atsakovės skolos likutis 2018 m. spalio 1 d. pradžiai buvo 2750, 53 Eur (grafa „Likutis pradžiai“). Tai reiškia, kad atsakovės skola už tiekiamą šilumą buvo susidariusi anksčiau. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1373-945/2014 iš atsakovės ieškovės naudai priteista 7678,69 Lt (2223,90 Eur) skola už tiektą šilumos energiją, 2014 m. birželio 12 d. Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1218-555/2014 sprendimas paliktas nepakeistas. Byloje pateiktas antstolės R. G. patvarkymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo. Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-12883-435/2017 iš atsakovės ieškovės naudai priteista 1932,99 Eur skola už tiektą šilumos energiją laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2017 m. vasario 1 d. Antstolių informacinės sistemos registro duomenimis antstolės R. G. kontoroje vykdomas skolos, delspinigių ir metinių palūkanų išieškojimas. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 29 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-1597-955/2019 iš atsakovės ieškovės naudai priteista 713,75 Eur skola už tiektą šilumos energiją laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2018 m. spalio 1 d. Byloje pateiktas antstolės R. G. patvarkymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo. Tokiu būdu ankstesniais teismų sprendimais ieškovei iš atsakovės priteistos sumos už ankstesnius laikotarpius nuo 2014 m. rugsėjo mėn. iki 2018 m. spalio 1 d. nebuvo visiškai sumokėtos, lėšos toliau išieškomos su antstolio pagalba.
7. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad pagal CK 6.55 straipsnio 1 ir 2 dalis skolininkas, privalantis grąžinti tam pačiam kreditoriui kelias tos pačios rūšies skolas, mokėdamas gali pareikšti, kurią skolą jis grąžina. Jeigu skolininkas nepareiškia, kokiai prievolei įvykdyti skiria įmoką ir nėra kitokio šalių susitarimo, tai laikoma, kad grąžinta skola, kurios grąžinimo terminas suėjęs. Kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, ir nė viena iš jų nėra užtikrinta, laikoma, kad grąžinta seniausia skola. Sąvoka „seniausia skola“ apima ir tas skolas, kurios yra išieškomos vykdant įsiteisėjusius teismo sprendimus dėl jų priteisimo iš skolininko.
8. Iš atsakovės teismui pateiktų mokėjimo nurodymų teismas nustatė, kad atsakovė sumokėjo 1057,53 Eur pagal ieškovės siųstas einamąsias sąskaitas, tačiau senesnių skolų nemokėjo. Ieškovės buto apyvartos žiniaraščio ir mokėjimo priskaičiavimo dokumento duomenimis, atsakovės atlikti mokėjimai ir antstolės išieškotos sumos nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2020 m. vasario 1 d. bendrai sudaro 1691,72 Eur. Ieškovė AB „Kauno energija“ nurodo, kad atsakovei neapmokant susidariusio įsiskolinimo, iš atsakovės gautomis įmokomis pirmiausiai buvo apmokama ankstesnė skola, o einamieji mokesčiai nebuvo dengiami iš viso (grafa „Likutis pradžiai“). Todėl teismas darė išvadą, kad atsakovės mokėtomis įmokomis buvo dengiama ne einamieji mokesčiai laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2020 m. vasario 1 d. (grafa „Priskaičiuota“), o ankstesniais teismo sprendimais priteista atsakovės skola ieškovei (grafa „Likutis pradžiai“), ko pasekmėje susidarė naujas atsakovės įsiskolinimas ieškovei. Atsakovės įmokomis dengiant ankstesnę skolą, atsakovės likutis pabaigai sudaro 1784,20 Eur, o 673,17 Eur nauja skola susidariusi už einamuosius mokesčius laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2020 m. vasario 1 d. (buto apyvartos žiniaraščio grafa „Priskaičiuota“) nėra padengta.
9. Teismas nurodė, kad šalys 2010 m. lapkričio 30 d. šilumos vartojimo pirkimo – pardavimo sutarties 2.7 punkte susitarė, jog vartotojo sumokėti pinigai paskirstomi CK 6.54 ir 6.55 straipsniuose nustatyta tvarka. Atsakovei atliekant einamuosius mokėjimus, tačiau esant besitęsiančiai skolai, ir nenurodant, kokiai prievolei įvykdyti jie skiriami, nepateikiant atskiro pareiškimo dėl skolų įskaitymo eiliškumo, ieškovė pagrįstai ir teisėtai, vadovaudamasi CK 6.55 straipsnio 2 dalimi, atsakovės sumokėtas lėšas paskirstydavo seniausioms skoloms padengti. Anot teismo, nėra pagrindo pripažinti, jog ieškovės skaičiavimai yra klaidingi, kadangi atsakovė ne tik turėjo pareigą dengti įsiskolinimą, tačiau tuo pačiu privalėjo mokėti einamuosius mokesčius už butui teikiamą šilumos energiją, todėl ir susidarė nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2020 m. vasario 1 d. 673,17 Eur skola.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Apeliaciniu skundu atsakovė O. B. (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 16 d. sprendimą, priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Ieškovės priskaičiuotos sumos už ieškinyje nurodytą laikotarpį nuo 2018 m spalio 1 d iki 2020 m vasario 1 d. yra visiškai apmokėtos, įrodymai apie tai pateikti prie 2020 m. birželio 10 d. atsiliepimo į ieškinį pridėtoje lentelėje bei pateiktuose jos prieduose (Nr. 2 – Nr. 17). Jokios ankstesnės skolos, kuriai būtų galima priskirti atliktus mokėjimus pagal CK 6.55 straipsnio 2 dalį, 2018 m spalio 1 dienai nebuvo.
Atsiliepimas
10.2. Teismas vadovavosi ieškovės prie ieškinio pateiktu apyvartos žiniaraščiu, tačiau nepasisakė dėl atsiliepime pateiktų įrodymų, kad žiniaraštis pateiktas su grubiomis finansinėmis klaidomis, nesilaikant, LR buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnio, todėl negali būti vertinamas kaip dokumentas, turintis juridinę galią. Pavyzdžiui, 2019 m vasario 1 dienos sąskaitoje nurodyta, kad ieškovė gavo 19,19 Eur, tačiau iš atsakovės pateikto priedo Nr. 6 matyti, kad ieškovė gavo 98,75 Eur. Ieškovė detaliai nepaaiškino, iš kur ji paėmė pradinį likutį – 2750,53 Eur. Teismas šios aplinkybės priimdamas sprendimą taip pat neįvertino.
Šalies argumentai
10.3. Ieškovės nurodyti faktai iš viso neturėjo būti vertinami, nes 2020 m. birželio 22 d. teismo nutartimi ieškovė buvo įpareigota iki 2020 m liepos 31 d. imtinai pateikti rašytinius paaiškinimus apie atsakovei priskaičiuotas sumas bei poziciją dėl atsakovės nurodytų argumentų, tačiau tą padarė tik 2020 m. rugpjūčio 19 d., todėl šie duomenys neturėtų būti prijungti prie bylos, nes atsakovei buvo užkirsta galimybė atsikirsti.
10.4. Teismas neatkreipė dėmesio, kad įmokos buvo atliekamos mokėjimo paskirtyje nurodant AB „Kauno energija“ einamųjų mokesčių įmokos kodą AB „Swedbank“ sistemoje K: 103093, o ne atliekamos paprastu pavedimu, ką būtų galima vėliau traktuoti pagal CK 6.55 straipsnio 2 dalį, be to, jos buvo atliekamos ne iš atsakovės, o iš kito asmens banko sąskaitos, kas galimai sąlygojo ir permoką, nes kai kuriais mėnesiais buvo vėluojama sumokėti visą priskaičiuotą sumą, o atsiradus galimybei buvo mėginama prisivyti mokėjimų grafiką. Teismas neįvertino, kad įmokos yra sumokėtos vadovaujantis CK 6.55 straipsnio 1 dalimi.
10.5. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovė nepateikė iš antstolio, atliekančio priverstinės skolos išieškojimo funkcijas, įrodymų, jog kažkuri priteista skola yra sumažinta 1057,53 Eur suma, nes ieškovė ją jau gavo atlikdama pati savarankiškai išieškojimo funkcijas lygiagrečiai išieškojimą vykdančiam antstoliui. Antstolis, atlikdamas skolos išieškojimą, išskaičiuoja iš apeliantės įstatymu nustatytą maksimaliai leistiną sumą. Teismas turėjo įvertinti ieškovės nesąžiningumą.
Atsiliepimas
11. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė AB „Kauno energija“ prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliacinio skundo argumentai yra deklaratyvūs, visa apimtimi palaiko teismo sprendimo argumentus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).
13. Bylos duomenimis nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei. Kauno miesto savivaldybė su apeliante O. B. 2010 m. kovo 30 d. yra sudariusi Savivaldybės gyvenamųjų patalpų sutartį Nr. 201-9-137, pagal kurią minėtas butas buvo išnuomotas apeliantei. Šios sutarties pagrindu ieškovė su atsakove 2010 m. lapkričio 30 d. pasirašė Šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį dėl šilumos ir karšto vandens šiam butui tiekimo.
14. Taigi, tarp bylos šalių susiklostę santykiai atitinka energijos pirkimo–pardavimo sutartinius santykius, kurių samprata įtvirtinta CK 6.383 straipsnio 1 dalyje. Nurodytoje teisės normoje nustatyta, kad pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo–pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą.
15. Pagal CK 6.388 straipsnį ir Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 1 dalį abonentas moka už faktiškai sunaudotą energijos kiekį pagal energijos apskaitos prietaisų rodmenis, jeigu sutartis nenustato ko kita. Atsiskaitymo tvarką nustato šalių susitarimas, jeigu teisės aktai nenumato ko kita.
16. Pagal Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1-173 patvirtinto Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo (toliau – Aprašas) 27 punktą, už suvartotą šilumą buitinis šilumos vartotojas moka šilumos tiekėjui pagal atsiskaitomojo šilumos apskaitos prietaiso rodmenis arba Aprašo 21 punkte nurodyta tvarka pagal vartotojui priskirtą suvartotą šilumos kiekį. Buitinis šilumos vartotojas už suvartotą šilumą atsiskaito pagal šilumos tiekėjo pateiktą mokėjimo už šilumą pranešimą ar sąskaitą už šilumą (Aprašo 30 punktas). Aprašo 34 punktas nustato, kad šilumos tiekėjas buitiniam šilumos vartotojui mokėjimo už šilumą pranešimuose arba sąskaitose pateikia mokėtiną sumą, nurodydamas mokėtiną sumą už faktiškai per atsiskaitymo laikotarpį suvartotą šilumą.
17. Remiantis nutarties 14–16 nurodytų teisės aktų nuostatomis, atsakovė, būdama butui, kurį nuomos teise valdo apeliantė, tiekiamos šilumos energijos vartotoja, turi prievolę už suvartotą energiją mokėti atitinkamo dydžio mokestį. Bylos duomenimis nustatyta, kad pagal ieškovės (šilumos energijos tiekėjos) išrašytus mokėjimo pranešimus atsakovei teko pareiga atsiskaityti už patiektą šilumos energiją už laikotarpį nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2020 m. vasario 1 d.
18. Atsakovė nurodo, kad šiuo laikotarpiu ji reguliariai atsiskaitinėjo su ieškove, todėl skolos iš viso nėra, ir priešingai, galima netgi permoka. Pagal ieškovės duomenis, atsakovė už minėtą laikotarpį sumokėjo 1691,72 Eur, o apeliantės skaičiavimais ir pridėtais mokėjimus patvirtinančiais dokumentais – ji sumokėjo 1057,53 Eur. Apeliantė nurodo, kad ieškovė prie atsakovės įmokų galimai pridėdavo iš antstolių pervestas sumas, todėl, anot apeliantės, ieškovės pateiktas apyvartos žiniaraštis yra ydingas, nes realiai atsakovės skolos nėra, tačiau pirmosios instancijos teismas visų šių aplinkybių nesiaiškino ir jų netyrė.
19. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė 2020 m. rugpjūčio 19 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad 2018 m. spalio 1 d. atsakovės skola, priteista teismų sprendimais, siekė 2750,53 Eur, todėl atsakovės 2018 m. spalio 1 d. – 2020 m. vasario 29 d. laikotarpiu sumokėtomis įmokomis buvo dengiamas būtent skolos likutis ir laikoma, kad už šį laikotarpį einamieji mokėjimai nebuvo mokami.
20. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovei iš atsakovės įsiteisėjusiais teismų sprendimais buvo priteistos skolos už tiektą šilumos ir už ankstesnius laikotarpius, t. y. iki 2018 m. spalio 1 d. Pavyzdžiui, Kauno apylinkės teismo priimtu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1597-955/2019 ieškovei iš atsakovės priteista 713,75 Eur skola buvo priteista už laikotarpį iki 2018 m. spalio 1 d. (skola išieškota ir sprendimas įvykdytas iki 2020 m. kovo 10 d., vykdomoji byla Nr. 0090/19/00414 užbaigta). Kitoje civilinėje byloje Nr. 2-1373-945/2014 iš atsakovės priteista 2223,90 Eur skola yra išieškota iki 2019 m. vasario 25 d. (vykdomoji byla Nr. 0090/16/00551 yra užbaigta). Šiai dienai antstolė R. G. vykdo Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 18d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-12883-435/2017 priteistos 1932,99 Eur skolos išieškojimą (vykdomoji byla Nr. 0090/20/00328). Taigi, ieškinio teismui pateikimo dieną apeliantės atžvilgiu buvo vykdomi skolų išieškojimai to paties kreditoriaus naudai.
21. Pagal CK 6.55 straipsnio 1 ir 2 dalis skolininkas, privalantis grąžinti tam pačiam kreditoriui kelias tos pačios rūšies skolas, mokėdamas gali pareikšti, kurią skolą jis grąžina. Jeigu skolininkas nepareiškia, kokiai prievolei įvykdyti skiria įmoką ir nėra kitokio šalių susitarimo, tai laikoma, kad grąžinta skola, kurios grąžinimo terminas suėjęs. Kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, ir nė viena iš jų nėra užtikrinta, laikoma, kad grąžinta seniausia skola. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sąvoka „seniausia skola“ aptariamojoje teisės normoje, be kita ko, apima ir tas seniausias skolas, kurios yra išieškomos vykdant įsiteisėjusius teismo sprendimus dėl jų priteisimo iš skolininko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-969/2017).
22. CK 6.55 straipsnyje nustatytos kelių skolų dengimo eiliškumo taisyklės taikomos, kai nėra kitokį eiliškumą nustatančio šalių susitarimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2013).
23. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys 2010 m. lapkričio 30 d. sutarties 2.7 punkte numatė, kad vartotojo sumokėti pinigai paskirstomi pagal CK 6.54, 6.55 straipsniuose nurodytą tvarką. CK 6.55 straipsnyje įtvirtinta skolininko teisė pareikšti, kurią skolą jis grąžina, suponuoja išvadą, kad pareiškimas gali būti ir vienašalis skolininko valinis veiksmas, todėl susitarimas dėl įmokų paskirstymo nėra būtinas. Skolininko pareiškimo, kurią iš skolų mokėdamas įmoką jis grąžina kreditoriui, pakanka įmokai įskaityti į skolininko nurodomą skolą. Įstatymas taip pat nenustato jokių formos reikalavimų dėl šio skolininko valios pareiškimo, tačiau akivaizdu, kad jis turi būti toks, kad vėliau, kilus ginčui, skolininkas galėtų įrodyti, kad kreditorius apie pareiškimą buvo tinkamai ir laiku informuotas. Kilus ginčui teismas, ištyręs įrodymus, vertina, ar prieš sumokėdamas įmoką ar ją mokėdamas skolininkas pareiškė kreditoriui, kurią skolą jis grąžina.
24. Nagrinėjamu atveju esminę reikšmę nustatant, ar atsakovė pareiškė kreditorei apie įmokų įskaitymą į jos nurodomą skolą, turi įrodymų vertinimas, ar kas mėnesį atliekami atsakovės mokėjimai kreditorei gali būti vertinami kaip valios pareiškimas atlikti einamuosius mokėjimus padengiant vėliausias skolas.
25. Iš apeliantės pateiktų mokėjimo dokumentų matyti, kad ginčo laikotarpiu atsakovė atliko tokius mokėjimus: 2018 m. spalio 31 d. pervedė ieškovei 4,08 Eur; 2018 m. lapkričio 29 d. – 26,06 Eur; 2018 m. gruodžio 26 d. – 62,23 Eur; 2019 m. sausio 30 d. – 81,09 Eur; 2019 m. vasario 25 d. – 98,75 Eur; 2019 m. kovo 24 d. – 72,70 Eur; 2019 m. balandžio 30 d. – 35,39 Eur; 2019 m. gegužės 31 d. – 89,08 Eur; 2019 m. birželio 30 d. – 116,93 Eur; 2019 m. liepos 29 d. – 126,82 Eur; 2019m. rugpjūčio 31 d. – 74,43 Eur; 2019 m. rugsėjo 30 d. – 53,91 Eur; 2019 m. spalio 31 d. – 10,71 Eur; 2019 m. gruodžio 27 d. – 80,60 Eur; 2020 m. sausio 28 d. – 61,38 Eur. Taigi, pagal ginčo laikotarpiu atliktus mokėjimus, atsakovė sumokėjo ieškovei iš viso 994,16 Eur. Tačiau pažymėtina, kad mokėdama atitinkamas įmokas atsakovė nepateikė ieškovei atskiro pareiškimo dėl skolų įskaitymo eiliškumo. Mokėjimo nurodymuose buvo nurodoma tik sumokėtos įmokos suma. Taigi, iš atsakovės mokėjimų nurodymų nematyti, jog šilumos energijos tiekėja buvo informuojama apie mokėjimo paskirtį, konkretų jos dydį ir kuriai iš skolų padengti mokėjimai yra skirti.
26. Bylos medžiaga patvirtina, kad už laikotarpį nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2020 m. vasario 1 d. ieškovės bendra išrašytų sąskaitų suma yra 673,17 Eur (ieškovė į skolos sumą neįtraukė 52,22 Eur sumos už 2020 m. vasario mėnesį), apeliantė per nurodytą laikotarpį sumokėjo 994,16 Eur, tačiau ieškovė visas gautas įmokas įskaitė seniausioms skoloms padengti.
27. Teismas taip pat atmeta kaip nepagrįstą apeliantės argumentą, kad ieškovės pateiktas į bylą apyvartos žiniaraštis yra ydingas, kadangi jame nurodytos sumos nesutampa su apeliantės atliktais mokėjimais.
28. Iš ieškovės pateikto mokėjimų sąrašo matyti, kad ieškovei nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2020 m. vasario 1 d. mokėjimus atlikdavo tiek antstolė R. G., tiek atsakovė (atsakovės sutuoktinis). Palyginus šiuos mokėjimus su ieškovės kartu su ieškiniu pateiktu apyvartos žiniaraščiu ir su atsakovės pateiktais mokėjimo dokumentais, matyti, jog yra nesutapimų. Mokėjimų sąraše yra nurodytos gautos iš atsakovės sumos, kurios neatsispindi ieškovės apyvartos žiniaraštyje ir atsakovės mokėjimo dokumentuose, tačiau atlikus matematinius skaičiavimus, duomenys sutampa. Iš įrašų už 2019 m. sausio mėn. matyti, kad ieškovė gavo iš atsakovės 11,42 Eur ir 69,67 Eur, iš viso – 81,09 Eur, t. y. tokia pačią sumą, kuri nurodyta ieškovės žiniaraštyje ir atsakovės mokėjimo dokumente. Iš 2019 m. vasario mėn. gautų sumų matyti, kad ieškovė į sąrašą įtraukė 38,01 Eur, 17 Eur, 24,55 Eur, 19,19 Eur sumas, iš viso – 98,75 Eur, t. y. tokią pačią sumą, kurią nurodo atsakovė, nors ieškovės žiniaraštyje nurodyta tik 19,19 Eur suma.
29. Iš mokėjimų sąrašo taip pat nustatyta, kad antstolė R. G. ginčo laikotarpiu į ieškovės sąskaitą pervedė tokias pinigų sumas: 96,53 Eur, 32 Eur, 58,93 Eur, 117,52 Eur, 90,80 Eur, 150,20 Eur, 72,78 Eur, 115,24 Eur, 109 Eur, 10,66 Eur, 12,85 Eur. Šios sumos pervestos vykdant prieš tai minėtus teismo sprendimus. Taigi, ieškovei pavedimus atlikdavo tiek antstolė, vykdydama teismo sprendimus, tiek pati atsakovė, tačiau atsakovė mokėjimo pavedimuose nenurodydavo, už kurį laikotarpį atliekamas mokėjimas arba mokama skola. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė neįrodė aplinkybės, jog atlikdama mokėjimus ieškovei būtų pareiškusi, kurią skolą grąžina (CPK 178 str.).
30. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad šalys nesudarė susitarimo, kuriuo būtų numačiusios kitokią, negu nustatyta CK 6.55 straipsnio 1 ir 2 dalyse įmokų paskirstymo kelioms skoloms padengti eiliškumo tvarką, skolininkė (atsakovė) nepareiškė kreditorei (ieškovei), kurią įmokos sumą ji skiria ankstesnei skolai padengti, todėl kreditorė turėjo teisę CK 6.55 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka įskaityti įmokas į seniausias skolas.
31. Remiantis nurodytu, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovės įmokas įskaičius į seniausias skolas, liko neapmokėta vėliausia 673,17 Eur skola už laikotarpį nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2020 m. vasario 1 d.
Dėl procesinės bylos baigties
32. Apibendrinant tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamam ginčui spręsti pirmosios instancijos teismas teisingai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį panaikinti ar pakeisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
33. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia galutinio teismo sprendimo rezultato. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.