- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-12
- Bylos Nr.
- 2A-1218-555/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-18211-2013-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Rudzinskas (pirm.), Egidijus Tamašauskas (pran.), Evaldas Burzdikas
- Atsakovas
- O. B.
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Kauno energija“
- Kategorijos
- 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Arūno Rudzinsko (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Tamašausko (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės O. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 16 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. 2-1373-945/2013 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ ieškinį atsakovei O. B. dėl energijos pirkimo-pardavimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
AB „Kauno energija“ butui, esančiam (duomenys neskelbtini), tiekia šilumos energiją pagal 2010 m. lapkričio 30 d. sudarytą šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį. Butas nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei, o atsakovė yra šio buto nuomininkė. Pagal sudarytą sutartį atsakovė privalo už patiektą šilumos energiją mokėti nustatytais terminais, o už nesavalaikį atsiskaitymą mokėti delspinigius, tačiau už patiektą šilumos energiją susidariusi 7 678,69 Lt skola. Kadangi atsakovė laiku neatsiskaito už šilumos energiją, jai priskaičiuoti delspinigiai – 498,26 Lt.
Šalies argumentai
Nurodytų aplinkybių pagrindu ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti 7678,69 Lt įsiskolinimą už patiektą šilumos energiją, 498,26 Lt delspinigių, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 245 Lt sumokėto žyminio mokesčio bei 5,90 Lt bylinėjimosi išlaidų už duomenų gavimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. sausio 16 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai, priteisė ieškovės AB „Kauno energija” naudai iš atsakovės 7 678,69 Lt įsiskolinimą už patiektą šilumos energiją, 498,26 Lt delspinigių, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2013-11-12 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 245 Lt sumokėto žyminio mokesčio bei 5,90 Lt bylinėjimosi išlaidų už duomenų gavimą. Teismas išdėstė sprendimo vykdymą dalimis 18 mėnesių, skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį atsakovei ieškovui sumokant ne mažiau kaip po 468,21 Lt (paskutinį mėnesį - 468,28 Lt).
Teismas nurodė, kad atsakovė susidariusios skolos neginčija, todėl pripažino aplinkybes dėl skolos susidarymo ir dydžio įrodytomis.
Spręsdamas klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo teismas įvertino atsakovės materialinę padėtį, kuri yra sunki (gaunamos pajamos sudaro apie 800 - 1 000 Lt per mėnesį), tačiau atkreipė dėmesį ir į ieškovės interesus, todėl sprendė, kad yra sąžininga, protinga ir teisinga teismo sprendimo įvykdymą išdėstyti dalimis 18 mėnesių.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinius skundus teisiniai argumentai
Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 16 d. sprendimą ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo.
Skunde nurodo, kad atsakovu byloje nebuvo patraukta Kauno miesto savivaldybė, nors yra buto savininkė, kuri prie buto išlaikymo niekada neprisidėjo, nors nuomos mokestis yra pastoviai didinamas. Taip pat apeliantė nurodo, kad neturi galimybių mokėti priteistos sumos, nes dirba už minimalų darbo užmokestį, turi išlaikyti du nepilnamečius vaikus.
Atsiliepimas
Atsakovė AB „Kauno energija“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad teismas atsižvelgė tiek į atsakovės sunkią materialinę padėtį, tiek ir į ieškovės interesus, todėl priėmė pagrįstą teismo sprendimą.
Trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovės argumentas dėl Kauno miesto savivaldybės procesinės padėties, taip pat tos aplinkybės, kad savivaldybė neprisidėjo prie buto išlaikymo nenagrinėtinas apeliacinės instancijos teisme, kadangi atsakovė šių klausimų nekėlė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Atsakovė sutartimi įsipareigojo sudaryti sutartis su komunalinių paslaugų tiekėjais ir mokėti jiems už patarnavimus. Sudarydama tokias sutartis atsakovė prisiėmė įsipareigojimus laisva valia, kuriuos privalo vykdyti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teisme nenustatyta absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis).
Visų rūšių energijos pirkimo – pardavimo teisinius santykius reglamentuoja Civilinio kodekso normos dėl energijos pirkimo – pardavimo sutarčių (CK 6.383–6.391 straipsniai), o šilumos energijos pirkimą – pardavimą – ir specialiosios teisės normos: Šilumos ūkio įstatymas, bei jį detalizuojantys teisės aktai, t. y. Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu patvirtintos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu patvirtintos Šilumos pirkimo – pardavimo sutarčių standartinės sąlygos.
Ginčo santykių atsiradimo metu galiojusių Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 19 punkte nustatyta, kad šilumos pirkimo – pardavimo sutartis sudaroma tarp šilumos tiekėjo ir pastato (buto ar kitų patalpų) savininko – šilumos vartotojo, o 19.2 punkte nurodyta, kad šilumos pirkimo-pardavimo sutartis šilumos tiekėjas, esant pastato savininko raštiškam sutikimui, gali sudaryti ne tik su pastato savininkais, bet ir su pastato nuomininkais. Taigi sprendžiant dėl asmens pareigos atlyginti už tiekiamą šilumos energiją būtina nustatyti, ar jį su šilumos tiekėju sieja sutartiniai santykiai. Įstatyme nustatyta, kad šilumos pirkimo –pardavimo sutartis turi būti sudaryta pagal standartines sutarčių sąlygas, tvirtinamas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos (Šilumos ūkio įstatymo 19 straipsnis), t. y. raštu.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini) savininkė yra Kauno miesto savivaldybė (b. l. 13-14). Atsakovė O. B. bute gyvena pagal 2010 m. kovo 30 d. sudarytą buto nuomos sutartį (b. l. 44-46). Šilumos energijos pirkimo – pardavimo sutartis raštu sudaryta tarp šilumos tiekėjo bei buto nuomininkės - šios bylos atsakovės (b. l. 7-10). Šilumos tiekėjo ir buto nuomininkės sudarytoje sutartyje nustatyta, kad buitinis šilumos vartotojas pagal Šilumos tiekėjo pateiktą mokėjimo sąskaitą sumoka Šilumos tiekėjui ne vėliau kaip iki einamo mėnesio paskutinė dienos.
Kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes, vadovaudamasi pirmiau nurodytais šilumos energijos pirkimą – pardavimą reglamentuojančiais teisės aktais bei šiuo klausimu suformuota kasacinio teisimo praktika, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad sudarius rašytinę šilumos tiekimo sutartį, kad ieškovės patiektą šilumą, bei karštą vandenį atsakovė gavo, suteiktomis paslaugomis naudojosi, todėl privalėjo atsiskaityti ieškovei „Kauno energija“ už šildymą ir energiją vandens pašildymui, nes buto savininkei prievolė nagrinėjamos bylos atveju atsiskaityti už ieškovės teikiamas paslaugas nekyla.
Apeliaciniame skunde atsakovė pripažindama, kad nors ir yra sudaryta šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis, kad šiluma yra teikiama į jos nuomojamas patalpas, teigia, kad bylą nagrinėjęs teismas nepagrįstai priteisė iš jos skolą, neatsižvelgdamas į jos galimybes sumokėti reikalaujamas sumas.
Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti, išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą yra aktualūs lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai. Jų taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į skolininko (atsakovo), bet ir į išieškotojo (ieškovo) interesus. Nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą taip pat atsižvelgtina į tai, ar išdėsčius teismo sprendimo vykdymą skolininko (atsakovo) nurodytu būdu, bus užtikrintas tinkamas teismo sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas ir ar nebus pažeisti išieškotojo (ieškovo) lūkesčiai.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti. Tačiau vien turtinė padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo būtino išdėstymo. Teismas taip pat turi nustatyti, ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai (Lietuvos aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004; 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006, Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-904/2014).
Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apie atsakovės galimybę sumokėti priteistą įsiskolinimą, vertino atsakovės turtinę padėtį, taikė sprendimo vykdymo atidėjimo institutą ir priteistą įsiskolinimą išdėstė 18 mėnesių (CPK 284 straipsnis). Su apeliaciniu skundu nėra pateikta duomenų, įgalinančių spręsti, kad apeliantė dėl turtinės padėties negali vykdyti teismo sprendimo. Be to, kaip minėta, vien turtinė padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo būtino išdėstymo, teismas privalo įvertinti ir ieškovo interesus.
Kolegija atkreipia dėmesį, jog socialinės paramos teikimo principus, finansavimo šaltinius, piniginę socialinę paramą gaunančių asmenų teises ir pareigas, taip pat piniginės socialinės paramos rūšis, jų dydžius ir teikimo sąlygas nustato Socialinės paramos įstatymas bei kiti teisės aktai, skundai dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmų (neveikimo) nagrinėjami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, todėl apeliacinio skundo argumentai, jame išdėstytos aplinkybės dėl atsakovės turtinės padėties, nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo sprendimą.
Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė, gavusi ir vartojusi tiekiamą šilumos energiją, nustačius, kad paslaugos buvo tiekiamos rašytinės sutarties pagrindu, turėjo prievolę atsiskaityti už suvartotą šilumos energijos kiekį (Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 1 dalis).
Bylą nagrinėjęs teismas, teisėjų kolegijos vertinimu, nustatė visas reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai ištyręs ir įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą bei jų pagrindu priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais naikinti ar keisti nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, teismo sprendimas paliktinas galioti (CPK 329 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.