- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-15
- Bylos Nr.
- 2-904/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alė Bukavinienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Pralita“
- Kategorijos
- 116.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alė Bukavinienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Pralita“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1193-206/2014 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Stiprybė“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Pralita“, dėl vykdymo atidėjimo ir išdėstymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Kauno apygardos teismas 2012 m. vasario 2 d. sprendimu patenkino ieškovo BUAB „Stiprybė“ ieškinį, pripažino negaliojančiomis tarp ieškovo ir atsakovo UAB „Pralita“ sudarytas 39 (trisdešimt devynias) transporto priemonių pirkimo-pardavimo sutartis, taikė restituciją, įpareigojo atsakovą grąžinti ieškovui transporto priemones. Kauno apygardos teismas 2013 m. spalio 23 d. nutartimi iš dalies pakeitė 2012 m. vasario 2 d. sprendimo vykdymo tvarką, nustatydamas, kad vietoje devyniolikos transporto priemonių, kurių neįmanoma grąžinti natūra, atsakovas privalo sumokėti ieškovui 293 617,57 Lt.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Pralita“ 2014-02-19 pateikė prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo ir išdėstymo. Nurodė, kad atsakovas negali įvykdyti teismo sprendimo ir sumokėti ieškovui 293 617,57 Lt, tokios didelės sumos lėšų nei sąskaitoje, nei kasoje neturi. Pradėjus sprendimą vykdyti priverstinai, areštavus įmonės turtą ir į sąskaitą įplaukiančias lėšas, atsakovas nebegalės atsiskaityti su valstybės ir valstybinio socialinio draudimo biudžetais, darbuotojais, bus visiškai paralyžuota įmonės veikla, nes sutriks atsikaitymai pagal einamuosius įsipareigojimus tiekėjams ir klientams, iš esmės įmonė bus priversta prie bankroto, teismo sprendimas realiai nebus įvykdytas. Jei teismo sprendimo vykdymas būtų atidėtas bent 6 mėnesiams ir išdėstytas jo vykdymas periodiniais mokėjimais po 20 000 Lt kas pusę metų, atsakovas galėtų įvykdyti teismo sprendimą, išvengdamas bankroto ir žalos ieškovui. Todėl atsakovas UAB „Pralita“ prašė išdėstyti sprendimo, įpareigojančio sumokėti ieškovui 293 617,57 Lt, įvykdymą, nustatant, kad iki 2021 m. vasario 28 d. atsakovas sumoka ieškovui po 20 000 Lt kas pusę metų, o iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. atsakovas sumoka ieškovui likusią 13 617,57 Lt sumą.
Ieškovas pateikė atsiliepimą į atsakovo prašymą, kuriame nurodė, kad atsakovo prašymas išdėstyti sprendimo vykdymą 8 metams negali būti patenkintas, tačiau sutiko, kad sprendimo vykdymas būtų išdėstytas vieneriems metams, nustatant, kad atsakovas priteistą sumą sumoka lygiomis dalimis kas mėnesį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2014 m. kovo 17 d. nutartimi atsakovo prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo ir išdėstymo tenkino iš dalies, nustatė, kad Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 23 d. nutartimi priteistos 293 617, 57 Lt sumos nesumokėtą 288 617,57 Lt dalį atsakovas privalo ieškovui sumokėti per 12 mėnesių dalimis: po 24 000 Lt kas mėnesį, sumokant iki paskutinės mėnesio dienos, pradedant 2014 m. balandžio mėnesiu, o 2015 m. kovo mėnesį sumokant likusius 24 617,57 Lt. Taip pat teismas panaikino laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartimi – Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1193-260/2012 vykdymo sustabdymą. Teismas nurodė, kad su prašymu atidėti sprendimo vykdymą ir išdėstyti sprendimo vykdymą atsakovas nepateikė apie savo turtinę padėtį jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog atsakovas negali įvykdyti teismo sprendimo – sumokėti ieškovui 293 617,57 Lt. Todėl teismas, vertindamas, kad atsakovui galimai yra sunku iškart įvykdyti sprendimą, atsižvelgė į ieškovo nuomonę, kuris sutiko, kad sprendimo vykdymas būtų išdėstytas vieneriems metams. Teismas netenkino atsakovo prašymo išdėstyti skolos išmokėjimą iki 2021 metų, kadangi ieškovas yra bankrutuojanti įmonė, kuriai bankroto byla iškelta dar 2010 m. liepos 29 d., be to CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtina nuostata, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas UAB ,,Pralita“ atskiruoju skundu prašo Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 17 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – visiškai tenkinti atsakovo prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo. Skunde nurodo, kad sprendimo vykdymo išdėstymas toks, kaip nurodė teismas, nebus pakankamas, nes jį vykdyti atsakovas neturi finansinių galimybių. Pradėjus priverstinai vykdyti šį teismo sprendimą ir areštavus įmonės turtą, įmonė negalės atsiskaityti su valstybės ir valstybinio socialinio draudimo biudžetu, darbuotojais, bus visiškai paralyžuota įmonės veikla. Tokiais neproporcingais veiksmais iš esmės įmonė bus privesta prie bankroto ir teismo sprendimas realiai nebus įvykdytas.
Atsiliepimas
Ieškovas BUAB ,,Stiprybė“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 17 d. nutartį palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad pagal teismų praktiką teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtinais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro nepalankios aplinkybės jį įvykdyti. Šiuo atveju neegzistuoja tokios ekstraordinarios aplinkybės, dėl kurių būtų galima teismų sprendimų vykdymą išdėstyti net aštuonių metų laikotarpiui. Ieškovas yra bankrutuojanti įmonė, todėl šioje byloje turi būti apginti ne tik ieškovo, bet ir visų jo kreditorių interesai. Teismas pagrįstai konstatavo, kad sprendimo vykdymo išdėstymas gali būti ne ilgesniam kaip 12 mėnesių laikotarpiui. Toks išdėstymas atitinka abiejų šalių interesus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo argumentai
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d. 338 str.).
CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu realizuojamas teismo priimtas sprendimas. Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti, išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą yra aktualūs lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai. Jų taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į skolininko (atsakovo), bet ir į išieškotojo (ieškovo) interesus. Nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą taip pat atsižvelgtina į tai, ar išdėsčius teismo sprendimo vykdymą skolininko (atsakovo) nurodytu būdu, bus užtikrintas tinkamas teismo sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas ir ar nebus pažeisti išieškotojo (ieškovo) lūkesčiai. Jeigu dėl tam tikros sumos priteisimo yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kreditoriaus teisėti lūkesčiai siejami su teismo sprendimo privalomumu, kuris reiškia, kad įsiteisėję teismo sprendimai turi būti vykdomi įstatymų nustatyta tvarka (CPK 18 str.).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti. Tačiau vien turtinė padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo būtino išdėstymo. Teismas taip pat turi nustatyti, ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai (Lietuvos aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004; 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006).
Nagrinėjamu atveju atsakovas UAB „Pralita“ prašė išdėstyti sprendimo, įpareigojančio sumokėti ieškovui 293 617,57 Lt, įvykdymą, nustatant, kad iki 2021 m. vasario 28 d. atsakovas sumoka ieškovui po 20 000 Lt kas pusę metų, o iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. atsakovas sumoka ieškovui likusią 13 617,57 Lt sumą. Tokį prašymą motyvavo tuo, kad negali įvykdyti teismo sprendimo, nes tokios didelės sumos lėšų nei sąskaitoje, nei kasoje neturi. Sunkios turtinės padėties atsakovas neįrodė ir neįrodinėjo, tik nurodė, kad pradėjus sprendimą vykdyti priverstinai, areštavus įmonės turtą ir pinigines lėšas, bus paralyžuota įmonės veikla ir įmonė bus priversta prie bankroto.
Kaip jau minėta, teismo sprendimo įvykdymas, siekiant išlaikyti abiejų šalių (skolininko ir išieškotojo) interesų balansą, gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (aplinkybės, susijusios su sunkia turtine skolininko padėtimi, kurioms esant yra sutrikusi skolininko normali veikla).
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs skolos dydį bei atsižvelgdamas į ieškovo nuomonę dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, pagrįstai atsakovo prašymą tenkino iš dalies ir sprendimo vykdymą išdėstė 12 mėnesių laikotarpiui.
Atmestinas apelianto argumentas, kad sprendimo vykdymo išdėstymas toks, kaip nurodė teismas, nėra pakankamas ir proporcingas. Išieškotojas (ieškovas) nagrinėjamu atveju yra bankrutuojanti įmonė, kuriai akivaizdžiai svarbus bankroto procedūrų spartumas. Šiuo atveju patenkinus apelianto prašymą ir išdėsčius teismo sprendimo vykdymą iki 2021 metų, būtų pažeisti ne tik ieškovo, bet ir jo kreditorių turtiniai interesai, nukrypta nuo šalių lygiateisiškumo principo, įtvirtinto CK 1.2 straipsnyje, nepaisoma teisėtų ieškovo interesų kuo greičiau atgauti skolą, taip pat būtų sumenkintas pats teismo sprendimas, kuriuo skola priteista ir nukrypstama nuo formuojamos teismų praktikos, kad pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį ilgam laikotarpiui sprendimo vykdymo išdėstymas galimas tik išimtiniais atvejais. Taigi pirmosios instancijos teismas teisingai vertino atsakovo sprendimo įvykdymo galimybių bei išieškotojo turtinių interesų gynimo termino proporcingumą.
Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis ir nurodytais argumentais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde išsakytais motyvais nėra pagrindo. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų taip pat nenustatyta (CPK 329 str., 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 17 d. nutartį palikti nepakeistą.