- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-14
- Bylos Nr.
- 2A-1639-945/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-01208-2015-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Bartninkas
- Suinteresuotas asmuo
- A. K., N. V., V. M., V. J.
- Pareiškėjas
- G. S.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuotojo asmens A. K. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. gegužės 21 d. sprendimo ir Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. birželio 11 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos G. S. patikslintą pareiškimą suinteresuotiesiems asmenims A. K., N. V., V. M., V. J. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja patikslintu pareiškimu (4 t., b. l. 129–134) prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė palikimą, atsiradusį po motinos I. J. mirties, faktiškai pradėdama valdyti šias paveldėtas nekilnojamojo turto objektų dalis: ¼ gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ¼ viralinės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ¼ ūkinio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ¼ daržinės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ¼ tvarto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ¼ dalį kitų statinių (inžinerinių) – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r. Patikslintame pareiškime nurodoma, kad pareiškėjos motina, kurios paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta buvo Latvijos Respublikoje, mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėja po motinos mirties pasiėmė visus motinos bute buvusius kilnojamuosius daiktus – buitinę techniką, baldus, papuošalus, 500 latų santaupas. 2014 m. liepos 21 d. pareiškėja Latvijos Respublikos notarui padavė pareiškimą dėl palikimo priėmimo ir prašymą patvirtinti paveldėjimo teisę, o tai rodo, kad ji priėmė savo motinos palikimą Latvijos Respublikoje, faktiškai pradėdama turtą valdyti. Palikėjai mirties dieną nuosavybės teise taip pat priklausė ir nekilnojamasis turtas Lietuvos Respublikoje. Teisei į šį turtą patvirtinti reikalingas juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotasis asmuo A. K. atsiliepimu (4 t., b. l. 142–147) prašė patikslintą pareiškimą atmesti, nes byloje nėra jokių įrodymų, kad pareiškėja po savo motinos mirties palikimą priėmė faktiniu valdymu, pradėdama valdyti visus jos bute buvusius daiktus – baldus, buitinę techniką, papuošalus, 500 latų santaupas. Pareiškėjos 2014 m. rugpjūčio 21 d. Rygos apygardos teismo prisiekusiajam notarui įteiktas pareiškimas paneigia pareiškėjos nurodomą aplinkybę, kad po savo motinos mirties per tris mėnesius ji priėmė palikimą, pradėdama valdyti motinos daiktus. Suinteresuotasis asmuo pažymėjo, kad pareiškėja nuolat keitė paaiškinimų turinį, nurodė prieštaringas aplinkybes: 2015 m. lapkričio 5 d. teismo posėdžio metu ji teigė, kad Rygoje buvusį turtą paveldėjo pagal testamentą, taip pat tvirtino, jog per tris mėnesius po motinos mirties kreipėsi į advokatą, sudarė su juo sutartį, kurią turi namuose. Palikėjos paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), Rygoje, o pareiškėjos brolio V. J. ir dukters N. S. paaiškinimuose nurodoma, kad pareiškėja daiktus ir santaupas pasiėmė iš mamos gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), Rygoje, todėl pareiškėja neįrodė, jog po motinos mirties per tris mėnesius ji faktiškai pradėjo valdyti palikėjos daiktus. Be to, ji nurodė, kad pasiėmė motinos daiktus, nes jos turtas buvo sudegęs, nors teismo posėdžio metu paaiškino, jog gaisras įvyko 2002 m. Esant įrodymams, kad pareiškėja priėmė palikimą 2014 m. rugpjūčio 21 d. pareiškimu notarui Latvijoje, ji savo teisę į po motinos mirties likusias kilnojamųjų daiktų dalis Lietuvoje galėtų realizuoti tik atnaujinus terminą palikimui priimti. (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k. likusiu turtu nesirūpino ir pati palikėja būdama gyva.
3. Suinteresuotasis asmuo V. J. atsiliepimu (5 t., b. l. 3–5) prašė tenkinti patikslintą pareiškimą ir nurodė, kad pareiškėja, kuri yra jo sesuo, nuo pat palikimo atsiradimo momento išreiškė norą priimti jų mamos palikimą, o jis su broliu A. J., kuris mirė (duomenys neskelbtini), dėl to neprieštaravo. Dar esant mamai gyvai jie buvo sutarę, kad po mamos mirties visas turtas atiteks seseriai, o tokia buvo ir mamos valia. Jis su broliu savo dalies atsisakė pareiškėjos naudai.
4. Suinteresuotieji asmenys N. V. ir V. M. atsiliepimu (5 t., b. l. 7–9) prašė tenkinti patikslintą pareiškimą, nurodė, kad testatoriaus A. M. dukra I. J., kurios nuosavybės teisės į šį turtą atsirado (duomenys neskelbtini), paveldėjo turtą. Paveldėjimo liudijimas buvo įregistruotas teisės aktų nustatyta tvarka, todėl pareiškėjos motina tinkamai priėmė palikimą ir nuosavybės teise valdė jai priklausantį turtą iki jos pačios mirties. Pareiškėja laiku priėmė palikimą, kurį sudarė kilnojamasis turtas, lėšos ir kitas palikėjos turtas, kuris buvo Latvijos Respublikoje.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai 2018 m. gegužės 21 d. sprendimu (5 t., b. l. 119–124) pareiškėjos pareiškimą tenkino, nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja po motinos I. J. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldėtą turtą, priteisė pareiškėjai iš suinteresuotojo asmens A. K. 400 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, priteisė iš suinteresuotojo asmens A. K. valstybei 44,45 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimą.
6. Kadangi pareiškėja ir palikėja iki mirties gyveno Latvijos Respublikoje, teismas taikė Lietuvos Respublikos, Estijos Respublikos ir Latvijos Respublikos sutartį dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių. Šios tarpvalstybinės sutarties 41 straipsnyje nustatyta, kad kilnojamojo turto paveldėjimo teisę reguliuoja susitariančiosios šalies, kurios teritorijoje palikėjas turėjo paskutinę nuolatinę gyvenamąją vietą, įstatymai, o nekilnojamojo turto paveldėjimo teisę reguliuoja susitariančiosios šalies, kurios teritorijoje yra turtas, įstatymai. Dėl to teismas taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normas, reguliuojančias paveldėjimo santykius.
7. Teismas nurodė, kad pareiškėjos patikslintame pareiškime nurodytas ir teismo posėdžio metu patvirtintas aplinkybes, jog po motinos mirties ji priėmė visus motinos bute buvusius kilnojamuosius daiktus – buitinę techniką, baldus, papuošalus, 500 latų santaupas, ir nebuvo išreiškusi jokios valios atsisakyti priimti motinos I. J. palikimo, kad su mama iki jos mirties nuolat bendravo ir ja rūpinosi, nes jos gyveno tame pačiame mieste, o po mirties – kelių savaičių laikotarpyje pasiėmė visą jai priklausiusį turtą, patvirtino pareiškėjos brolis V. J. raštiškame paaiškinime teismui, patvirtintame Latvijos Respublikos notaro. Paaiškinime suinteresuotasis asmuo V. J. nurodė, kad praėjus keletui dienų po mamos mirties, jiems su broliu neprieštaraujant, visus mamos daiktus ir santaupas iš mamos gyvenamosios vietos pasiėmė pareiškėja. Broliai atsisakė palikimo sesers naudai. Teismas nustatė, kad analogiškas aplinkybes patvirtino ir mirusio pareiškėjos brolio A. J. sutuoktinė S. J.
8. Teismas taip pat rėmėsi į bylą pateiktais notaro patvirtintais liudytojo J. K. paliudijimais, kad po pareiškėjos mamos mirties praėjus keletui savaičių, jis padėjo visus palikėjai priklausiusius baldus pervežti į pareiškėjos namus, bei pareiškėjos dukros N. Š. paliudijimais, kuri taip pat patvirtino, jog savo mamai po močiutės mirties praėjus keletui dienų padėjo į dėžes sukrauti ir išvežti visus močiutės daiktus, kuriuos parvežė į mamos namus. Teismas taip pat nurodė, kad suinteresuotieji asmenys N. V. ir V. M. patvirtino, jog pareiškėja priėmė palikimą faktiniu valdymu.
9. Teismas sprendė, kad suinteresuotojo asmens A. K. nurodomą aplinkybę, jog pareiškėjos 2014 m. rugpjūčio 21 d. Rygos apygardos teismo prisiekusiajam notarui įteiktas pareiškimas rodo, kad pareiškėja negalėjo per tris mėnesius priimti palikimo, paneigia pareiškėjos paaiškinimai. Pareiškėja į Latvijos Respublikos notarą dėl paveldėjimo teisės įregistravimo kreipėsi dėl to, kad pagal suinteresuotojo asmens A. K. pareiškimą buvo iškelta kita civilinė byla dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo, kurioje minėtas asmuo siekė įrodyti, jog jos motina po pareiškėjos motinos mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdama ginčo turtą valdyti. Teismas nenustatė jokių aplinkybių, kurios prieštarautų minėtiems pareiškėjos paaiškinimams, priešingai, teismas padarė išvadą, kad byloje esantys duomenys tik patvirtina, jog po palikėjos I. J. mirties pareiškėja nepraleisdama trijų mėnesių termino jau buvo ne tik išreiškusi valią, tačiau ir priėmusi visą motinai priklausiusį kilnojamąjį turtą, turėdama brolių pritarimą, o jos kreipimasis į notarą yra tik tęstinis palikimo priėmimo veiksmas, siekiant apsaugoti jos, kaip palikimo priėmėjos, interesus.
10. Teismas pažymėjo, kad vien tik pareiškėjos kreipimosi į teismą faktas patvirtina, jog palikėja I. J. nebuvo tinkamai įforminusi savo paskutinės valios, t. y. nesudariusi testamento, dėl ko paveldėtojams kyla problemų, nes kitu atveju paveldėjimo santykiai būtų sprendžiami kitais būdais. Todėl bet kokias šalių interpretacijas apie teismui duotus paaiškinimus dėl testamento teismas laikė nereikšmingomis. Pareiškėjos kreipimasis į advokatą teismui nesuteikė pagrindo šioje byloje nagrinėjamų teisinių santykių vertinti kitaip, nes kiekvienas asmuo turi teisę susidariusias situacijas spręsti teisiniu keliu, konsultuotis su profesionaliu teisininku. Be to, teismas sprendė, kad dėl įvairių priežasčių mirusio asmens po mirties palikti kilnojamieji ir jam priklausę daiktai gali būti palikti ne tik jo deklaruotoje, bet ir kitoje gyvenamoje vietoje, o priežastys, dėl kurių palikimas yra priimamas, nustatant juridinį faktą teisinės reikšmės neturi.
11. Teismas sprendė, kad po palikėjos mirties (duomenys neskelbtini), pareiškėja aiškiai išreiškė savo valią priimti ir priėmė mirusios motinos palikimą faktiniu valdymu per trijų mėnesių terminą.
12. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškimas buvo rengiamas pagal teismų ankstesnėse proceso stadijose pateiktus argumentus, teismas sprendė, kad bylos dokumentų paruošimas ir pasirengimas bylai pareiškėjai nebuvo sudėtingas, todėl pareiškėjai iš suinteresuotojo asmens A. K. priteisė dalį bylinėjimosi išlaidų – 400 Eur.
13. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai 2018 m. birželio 11 d. papildomu sprendimu (5 t., b. l. 136–138) pareiškėjos atstovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkino iš dalies, papildomai priteisė pareiškėjai iš suinteresuotojo asmens A. K. 2 650 Eur išlaidų už advokato pagalbą ankstesnėse proceso stadijose.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
14. Apeliaciniais skundais (5 t., b. l. 141–147, 6 t. 1–4) suinteresuotasis asmuo A. K. (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. gegužės 21 d. sprendimą ir pareiškėjos patikslintą pareiškimą atmesti, panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. birželio 11 d. papildomą sprendimą ir pareiškėjos pareiškimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo atmesti, priteisti apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliaciniai skundai grindžiami šiais argumentais:
1.1. Teismas nurodė, kad nustatydamas juridinę reikšmę turinį faktą vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 17 d. nutartimi, kuria byla grąžinta nagrinėti iš naujo. Šia nutartimi kasacinis teismas tik nurodė, kad tais atvejais, kai palikimą sudaro turtas, esantis skirtingose valstybėse, ir prašoma atnaujinti terminą priimti palikimą pagal Lietuvos Respublikos teisę, teismas turi nustatyti aplinkybes, ar toks pareiškėjas nėra pasinaudojęs teise priimti palikimą pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą kurioje nors valstybėje, ir tik tada spręsti klausimą dėl termino priimti palikimą atnaujinimo. Dėl to teismas turėjo išsiaiškinti, ar pareiškėja yra priėmusi palikimą kitoje valstybėje, o ne formaliai patvirtinti palikimo priėmimo faktiniu valdymu faktą.
1.2. Vadovaujantis trišale Lietuvos Respublikos, Estijos Respublikos ir Latvijos Respublikos sutartimi, ir atsižvelgiant į tai, kad palikėja iki mirties gyveno Latvijos Respublikoje, palikėjos kilnojamųjų daiktų paveldėjimo klausimas turėjo būti išspręstas pagal Latvijos teisę, tačiau pareiškėja nepateikė įrodymų, kad ji pagal Latvijos įstatymus priėmė po motinos mirties likusį palikimą. Teismas, pažeisdamas Trišalės sutarties 41 punkto nuostatas, vadovaudamasis Lietuvos teise sprendė, kad pareiškėja faktiniu valdymu priėmė po jos motinos mirties Latvijoje likusius motinos asmeninius daiktus ir kitus kilnojamuosius daiktus.
1.3. Vadovaujantis kasacinio teismo išaiškinimais, įprastai palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, patalynės, asmeninių daiktų, dokumentų, laiškų, nuotraukų, šeimos suvenyrų ir relikvijų paėmimas kitų įpėdinių sutikimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015). Teismas net nekonkretizavo, kokius daiktus pareiškėja po motinos mirties priėmė.
1.4. Teismas vadovavosi notaro A. B. 2014 m. rugpjūčio 26 d. liudijimu, kad pareiškėjos motina priėmė palikimą. Šis liudijimas buvo panaikintas Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2S-1206-259/2015. Byloje iš viso nebuvo pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad pati palikėja buvo priėmusi palikimą.
1.5. Palikimo priėmimo Latvijoje faktą bylą nagrinėjęs teismas grindė išimtinai pareiškėjos paaiškinimais ir jos į teismo posėdį pateiktais brolio V. J., dukters N. Š. ir šeimos draugo J. M. K. notaro patvirtintais liudijimais. CPK 192 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad tik išimtinais atvejais teismas gali vertinti rašytinius liudytojų parodymus. CPK 192 straipsnio 6 dalis numato šalims teisę užduoti liudytojams klausimus. Nagrinėjamoje byloje apeliantė prieštaravo, kad būtų priimti rašytiniai liudytojų parodymai, nes juos surašė artimi pareiškėjai asmenys, be to, jų parodymai prieštaringi, o ji neturėjo galimybės liudytojams užduoti klausimų. Kaimynas mini skirtingus nei pareiškėja paimtus palikėjos daiktus. Dukra ir brolis iš viso nemini, kokius daiktus paėmė pareiškėja. Palikėja gyveno kartu su vyresniuoju sūnumi A. J., pas kurį ir liko palikėjos daiktai.
Atsiliepimas
1.6. Pareiškėjos pateikti rašytiniai paaiškinimai nepatvirtina palikimo priėmimo faktiniu valdymu fakto, nes jie neįrodo daiktų paėmimo momento, nekonkretizuoja paimtų daiktų. 2018 m. sausio 19 d. atsiliepimą į pareiškėjos prašymą, kuriuo V. J. prašo tenkinti šį prašymą, išsiuntė pati pareiškėja, nes ant voko yra būtent jos parašas, o tai patvirtina, kad pareiškėjos artimi giminaičiai yra suinteresuoti bylos baigtimi, todėl jų paaiškinimai yra subjektyvūs. Be to, nei vienas iš liudytojų nenurodė, kad pareiškėja būtų pasiėmusi mamos santaupas – 500 latų, tačiau, nepaisant to, teismas pripažino, kad ji tokią sumą pasiėmė.
Šalies argumentai
1.7. Pareiškėja 2014 m. rugpjūčio 21 d. pareiškime notarui dėl palikimo priėmimo nurodo, kad palikėjos paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta buvo adresu (duomenys neskelbtini), Rygoje, Latvijoje, tačiau bylos nagrinėjimo metu jau teigė, kad neva kažkokius daiktus ir santaupas po motinos mirties ji pasiėmė iš mamos gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), Rygoje. Šios aplinkybės patvirtina ne tik faktą, kad mirties dieną palikėja iš viso negyveno savo namuose, tačiau ir tai, kad po palikėjos mirties iš jos namų jokių daiktų pareiškėja nepaėmė ir faktiniu valdymu palikimo nepriėmė, tačiau teismas šių aplinkybių neįvertino. Be to, pareiškėja teismo posėdžio metu net nurodė, kad namas (duomenys neskelbtini), Rygoje buvo nugriautas, tačiau negalėjo paaiškinti, ar mamos mirties dieną jis dar stovėjo. Jeigu būtų gauti įrodymai, kad namas jau buvo nugriautas, būtų paneigta pareiškėjos sukurta versija apie daiktų paėmimą nurodomu adresu.
1.8. 2014 m. rugpjūčio 21 d. pareiškimas notarui dėl palikimo priėmimo patvirtina, kad pareiškėja visą palikimą priėmė tik 2014 m. rugpjūčio 21 d., o ne per tris mėnesius po motinos mirties.
1.9. Apeliantės prašymu 2018 m. kovo 30 d. teismas kreipėsi į notarą U. B. su prašymu pateikti pareiškėjos ir kitų palikėjos įpėdinių pareiškimų kopijas, nes jie minimi 2014 m. rugpjūčio 21 d. pareiškime, tačiau 2018 m. balandžio 10 d. notaras atsakė, kad palikėjos paveldėjimo byla yra pas Lietuvos notarą, o Latvijoje paveldėjimo byla iš viso nebuvo pradėta. Šie įrodymai taip pat patvirtina, kad valia paveldėti atsirado tik 2014 m., kai pareiškėja pateikė pareiškimą savo valstybės notarui, o Lietuvoje niekada nebuvo užvesta palikėjos turto paveldėjimo byla.
1.10. Pareiškėja tik sužinojusi, kad yra iškelta civilinė byla dėl turto įgijimo įgyjamosios senaties pagrindu, kreipėsi į Latvijos Respublikos Rygos apygardos teismo prisiekusįjį notarą dėl savo mirusios motinos palikimo priėmimo, tačiau notaras 2014 m. liepos 25 d. išdavė tik įgaliojimą, kuriuo pareiškėja įgaliojo V. M. atstovauti jos interesams realizuojant jai teisę paveldėti po motinos mirties atsiradusį palikimą Lietuvoje. Šio įgaliojimo pagrindu Kaišiadorių rajono 2-o notarų biuro notaras A. B. 2014 m. rugpjūčio 26 d. išdavė pareiškėjai paveldėjimo teisės liudijimą, kad pareiškėjos motina priėmė po tėvo A. M. mirties atsiradusį palikimą. Šis liudijimas įsiteisėjusiu Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-336-359/2015 buvo panaikintas. Tai patvirtina, kad byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad pareiškėja yra pasinaudojusi teise priimti palikimą, todėl bylą nagrinėjęs teismas turėjo spręsti termino palikimui priimti atnaujinimo klausimą ir šio termino neatnaujinti, nes jis praleistas be svarbios priežasties.
1.11. Teismas turėjo į bylą įtraukti visus įpėdinius, bet to nepadarė.
1.12. Pareiškėja buvo pareiškusi pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, o galutiniu sprendimu patenkintas jos pareiškimas dėl juridinio fakto nustatymo, tačiau reikalavimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą pareikštas tik 2017 m. gruodžio 21 d. Pareikšdama reikalavimą dėl juridinio fakto, pareiškėja atsisakė reikalavimo dėl termino palikimo priėmimui atnaujinimo. Atsisakius reikalavimo laikoma, kad ginčas dėl šio reikalavimo yra išspręstas priešingus interesus turinčio asmens naudai, todėl pareiškėja negali reikalauti priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias ji turėjo už atsisakyto reikalavimo parengimą ir atstovavimą nagrinėjant teisme.
Atsiliepimas
15. Atsiliepimais į apeliacinius skundus (6 t., b. l. 18–24, 35–39) pareiškėja prašo skundžiamus sprendimus palikti nepakeistus ir priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pareiškėja pateikė pakankamai įrodymų, kad ji motinos palikimą priėmė faktiniu valdymu. Pareiškėja priėmė ne tik asmeninius palikėjos daiktus, bet ir pinigines lėšas, baldus, buitinę techniką, o tai laikoma palikimo priėmimu. Teismas sprendime tinkamai konkretizavo daiktus, kuriuos paėmė pareiškėja. Apeliantė nebuvo pateikusi prašymo apklausti liudytojus. Pareiškėjos mama paskutiniais gyvenimo mėnesiais gyveno pas pareiškėjos brolį, nes pati negalėjo savimi pasirūpinti. Pareiškėja į notarą kreipėsi 2014 m. rugpjūčio 21 d. tik tam, kad galėtų įforminti paveldėtą turtą Lietuvoje. Teismas tinkamai pritaikė trišalės sutarties nuostatas. Suinteresuotasis asmuo nuolatos skundė visų teismų sprendimus ir nutartis šioje civilinėje byloje ir tik dėl to pareiškėja turėjo tokias dideles bylinėjimosi išlaidas, kurias teismas pagrįstai priteisė papildomu sprendimu. Priešingu atveju, dar 2016 m. balandžio 2 d. būtų įsiteisėjusi pareiškėjai palanki 2016 m. kovo 2d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
17. Kaip matyti iš į bylą surinktų įrodymų, (duomenys neskelbtini) mirė I. J. (E. J.) (1 t., b. l. 16–18), kuri yra pareiškėjos mama. Be pareiškėjos, I. J. turėjo dar du vaikus – V. ir A. (4 t., b. l. 49–54, 68–69; 5 t., b. l. 78–80).
18. Kaip matyti iš nekilnojamojo turto registro duomenų (1 t., b. l. 74–77, 145–149; 4 t., b. l. 149–152), I. J. vardu yra įregistruotos nuosavybės teisės į pareiškime nurodytą nekilnojamąjį turtą – 1/4 gyvenamojo namo, viralinės, ūkinio pastato, daržinės, tvarto, kitų statinių (inžinerinių) – kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r. Šį turtą pagal (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimą I. J. paveldėjo po A. M. mirties (1 t., b. l. 10–15, 32, 78–80; 2 t., b. l. 32). Šie duomenys nėra nuginčyti įstatyme nustatyta tvarka (2 t., b. l. 158–160; 4 t., b. l. 42–48), todėl laikomi teisingais (CK 4.262 straipsnis). Apeliantės nurodoma Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-336-359/2015 (1 t., b. l. 38–43, 81–93) buvo nuginčytas ne palikimo priėmimo faktas, bet notaro 2014 m. rugpjūčio 26 d. liudijimas (1 t., b. l. 31), kad I. J. priėmė A. M. palikimą. Kaip matyti iš teismo nutarties turinio, paveldėjimo teisės liudijimas buvo panaikintas tik dėl tos priežasties, kad jis po I. J. mirties buvo išduotas pareiškėjai, kuri neįrodė esanti I. J. teisių perėmėja. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia atmesti kaip nepagrįstą apeliacinio skundo argumentą, kad pareiškėja neįrodė, jog turtas, į kurį pretenduoja pareiškėja, jos motinai priklausė nuosavybės teise. Apeliantės nurodoma aplinkybė, kad ginčo turtu po A. M. mirties naudojosi jos motina (1 t., b. l. 94–95), negali būti vertinamas kaip turintis įtakos viešajame registre įregistruotoms I. J. nuosavybės teisėms (CK 4.69 straipsnio 3 dalis).
19. Byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja, kaip pirmosios eilės įpėdinė, priėmė po I. J. mirties likusį palikimą pradėdama jį sudarantį turtą valdyti.
20. Vertindamas pareiškėjos kasacinį skundą dėl šioje byloje išnagrinėjus pradinį pareiškėjos prašymą dėl įstatyme nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo (1 t., b. l. 4–9) Kauno apygardos teismo apeliacine tvarka priimtos 2016 m. birželio 3 d. nutarties (3 t., b. l. 60–70), Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. sausio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-706/2017 (3 t., b. l. 126–132) išaiškino, kad, mirusiajai gyvenus Latvijos Respublikoje, o daliai palikimą sudarančio turto esant Lietuvos Respublikoje, ginčo santykiui taikytina teisė nustatoma vadovaujantis trišalė Lietuvos Respublikos, Estijos Respublikos ir Latvijos Respublikos sutartimi dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių. Kasacinis teismas nurodė, kad, vadovaujantis nurodytos sutarties 41 straipsniu, 44 straipsnio 3 dalimi, į palikimo sudėtį įeinančio nekilnojamojo turto, esančio Lietuvos Respublikoje, paveldėjimo klausimus yra kompetentingi spręsti Lietuvos Respublikos notarai ir Lietuvos Respublikos teismai, taikydami Lietuvos Respublikos teisę. Nurodytas teisinis reglamentavimas paneigia apeliacinio skundo argumento, kad reikšmingas bylai faktines aplinkybes teismas turėjo nustatinėti taikydamas Latvijos Respublikos teisę, pagrįstumą.
21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. sausio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-706/2017 vertino pradinio pareiškėjos prašymo dėl termino palikimui priimti atnaujinimo pagrįstumo klausimą ir išaiškino, kad toks prašymas gali būti tenkinamas tik nusprendus, jog palikimas nėra priimtas įstatyme nustatyta tvarka. Vadovaujantis CK 5.50 straipsniu, palikimas priimamas, jeigu įpėdinis per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (palikėjo mirties) faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Kaip minėta nutarties 17 pastraipoje, palikėja turėjo 3 pirmosios eilės įpėdinius (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Byloje nekilo ginčo dėl to, kad nei vienas iš jų per 3 mėnesius po palikėjos mirties nesikreipė į Lietuvos Respublikos notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo.
22. Pareiškėja patikslintu pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimą ji priėmė kitu įstatyme įtvirtintu būdu – pradėdama turtą faktiškai valdyti. Vadovaujantis CK 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. sausio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-706/2017 išaiškino, kad šioje normoje yra įtvirtintas universalumo principas, pagal kurį palikimo priėmimas apima visą palikimą, nepriklausomai nuo to, kokios formos ir kur jis būtų. Kai palikimą sudaro turtas, esantis skirtingose valstybėse, laikytina, kad įpėdinis palikimą priėmė faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pagal Lietuvos Respublikos teisę, jeigu įpėdinis per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pradėjo faktiškai valdyti turtą kurioje nors vienoje iš valstybių.
23. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad pareiškėja po palikėjos mirties nevaldė Lietuvos Respublikoje esančio palikėjai priklausiusio nekilnojamojo turto ir juo nesinaudojo. Pareiškėja įrodinėja, kad ji faktiniu valdymu priėmė po palikėjos mirties Latvijos Respublikoje likusį jos turtą. Būtent šią aplinkybę pakartotinai nagrinėdamas bylą pirmosios instancijos teismas ir nustatinėjo. Dėl šios priežasties kaip nepagrįstas atmetamas apeliacinio skundo argumentas, kad ginčijamu sprendimu buvo formaliai vadovautasi kasacinio teismo pateikta teisės aiškinimo taisykle, neanalizuojant bylai reikšmingų faktinių aplinkybių.
24. Nagrinėjant bylą buvo nustatyta, kad kiti įpėdiniai palikimo nepriėmė ir į jį nepretenduoja. Šią aplinkybę raštu patvirtino suinteresuotuoju asmeniu į bylą įtrauktas V. J. (4 t., b. l. 55–59) ir mirusio pareiškėjos brolio A. J. sutuoktinė S. J. (5 t., b. l. 81–92). Tiek šiuose notaro akivaizdoje pateiktuose patvirtinimuose, tiek ir pareiškėjos dukters N. Š. (4 t., b. l. 63–67) bei šeimos draugo J. K. (4 t., b. l. 60–62) rašytiniuose paaiškinimuose nurodyta, kad pareiškėja su savo broliais susitarė, jog po motinos mirties likę asmeniniai daiktai ir kitas turtas atiteks pareiškėjai, N. Š. ir J. K. padėjo šį turtą pervežti į pareiškėjos namus. Skirtingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, šiuose parodymuose yra įvardinti ir konkretūs daiktai, kuriuos pasiėmė pareiškėja: namų apstatymo daiktai (kilimai, spintos, valgomasis stalas, buitinė įranga, kėdės), taip pat į dėžes sukrauti asmeniniai palikėjos daiktai. Pareiškėja taip pat nurodė, kad jai liko ir I. J. santaupos.
25. Keldama abejones dėl daiktų paėmimo faktą patvirtinusių asmenų rašytinių parodymų patikimumo apeliantė nurodė, kad nesutampa paskutinė palikėjos gyvenamoji vieta ((duomenys neskelbtini), Rygoje) (1 t., b. l. 19–23; 5 t., b. l. 93–95) ir V. J. bei N. Š. nurodyta vieta, iš kurios buvo paimti palikėjos daiktai ((duomenys neskelbtini), Rygoje). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad duomenys, jog paskutinė deklaruota palikėjos gyvenamoji vieta buvo kitu adresu, nei palikėjos artimųjų nurodyta jos gyvenamoji vieta, iš kurios buvo paimti palikėjai priklausę daiktai, negali būti vertinami nei kaip paneigiantys susitarimą dėl to, jog daiktus perims pareiškėja, nei kaip patvirtinantys parodymų nepatikimumą. Pati apeliantė raštu pateiktoje baigiamojoje kalboje (5 t., b. l. 107) patvirtino, kad palikėja ilgą laiką gyveno adresu (duomenys neskelbtini), Rygoje, o adresu (duomenys neskelbtini), Rygoje gyveno jos vyriausiasis sūnus A., su kuriuo palikėja gyveno prieš mirtį. Pareiškėja teismo posėdžio metu patvirtino (2018 m. gegužės 3 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 29 min. 00 sek. iki 34 min. 30 sek.), kad palikėja tik paskutinę savaitę prieš mirtį, pablogėjus sveikatai, buvo perkelta gyventi pas pareiškėjos brolį. Pareiškėja papildomai paaiškino, kad palikėjos gyvenamoji vieta brolio gyvenamosios vietos adresu buvo registruota dar nurodyto socialinio būsto suteikimo metu, tačiau į šį būstą palikėja gyventi po paskyrimo nepersikėlė, kadangi bute gyveno pareiškėjos brolis su šeima. Tiek pareiškėja įrodinėjo, tiek ir rašytinius paaiškinimus pateikę asmenys patvirtino, kad pareiškėja pasiėmė visus palikėjai priklausiusius daiktus, buvusius jos faktinėje gyvenamojoje vietoje, atlaisvindama gyvenamąją patalpą.
26. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ginčijamo sprendimo motyvu, kad 2014 m. liepos 21 d. pareiškimas Latvijos Respublikos Rygos apygardos teismo prisiekusiajam notarui U. B. dėl palikimo priėmimo ir prašymas patvirtinti paveldėjimo teisę po motinos I. J. mirties (1 t., b. l. 19–23) yra tęstinis veiksmas, patvirtinantis pareiškėjos valią įforminti palikimo priėmimą. Šią valią papildomai patvirtina pareiškėjos išduotas įgaliojimas formalumams, susijusiems su palikimo priėmimu Lietuvos Respublikoje, sutvarkyti (1 t., b. l. 24–27). Apeliantės nurodomas pareiškėjos veiksmų nenuoseklumas yra susijęs su tuo, kad pareiškėja nežinojo procedūrų, kurios turi būti atliktos jos, kaip įpėdinės, teisėms įforminti. Būtent dėl šios priežasties pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama atnaujinti terminą palikimui priimti. Ir tik kasaciniam teismui nurodžius, kad pirmiausia turi būti išsiaiškinta, ar pareiškėja nepriėmė palikimo faktiniu jį sudariusio turto, buvusio Latvijos Respublikoje, priėmimu, buvo surinkti šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai. 2014 m. liepos 21 d. pareiškimas notarui, vadovaujantis CK 5.50 straipsniu, gali būti vertinamas kaip nesėkmingas bandymas palikimo priėmimą įforminti kreipiantis į notarą, bet nepaneigia palikimo priėmimo faktiniu valdymu.
27. Įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, kad rašytinius paaiškinimus pateikę asmenys yra artimais santykiais ar giminystės ryšiais susiję su pareiškėja, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šie asmenys patvirtino ne tik faktą, kad pareiškėja priėmė palikimą, bet ir aplinkybę, kad kiti I. J. įpėdiniai atsisakė palikimo pareiškėjos naudai. Kitaip tariant, šie asmenys galėjo būti suinteresuoti palikimą priimti patys, tačiau atsisakė savo, kaip įpėdinių, teisių, kurios, atmetus pareiškėjos reikalavimą, liktų neįgyvendintos. Apeliacinės instancijos teismas sutinka ir su pareiškėjos atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstyta pozicija, kad apeliantė bylos nagrinėjimo metu nereiškė reikalavimo asmenis, kurie pateikė rašytinius paaiškinimus, apklausti liudytojais. Kaip matyti iš apeliantės atsiliepimo į patikslintą pareiškimą turinio, apeliantė kritikavo notaro patvirtintų parodymų, kaip rašytinių įrodymų, patikimumą, akcentuodama parodymus teikusių asmenų nepatikimumą. Šią aplinkybę apeliantė nurodė dar apeliaciniame skunde dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 12 d. sprendimo (4 t., b. l. 92–94). Bylos nagrinėjimo metu apeliantė neteikė prašymo nurodytus asmenis apklausti. Nebuvo teiktas ir prašymas V. J. dalyvavimą teismo posėdyje pripažinti būtinu, o palikimo priėmimo faktą teismo posėdžio metu patvirtino ne tik pareiškėja, bet ir suinteresuotieji asmenys N. V. ir V. M.. Prašymai dėl rašytinius paaiškinimus pateikusių asmenų apklausos nebuvo pateikti ir apeliaciniame skunde. Nurodytos aplinkybės patvirtina apeliantės argumento formalumą. Vien dėl to, kad šie asmenys nebuvo apklausti teismo posėdžio metu, negalima abejoti jų raštu teiktų parodymų patikimumu, o pasirinktą įrodinėjimo priemonę nulėmė ne siekis išvengti jų apklausos, bet faktas, kad procesas vyko kitoje valstybėje. Apibendrindamas nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės yra pagrįstos posėdžio metu dalyvavusių asmenų paaiškinimais bei į bylą surinktais rašytiniais įrodymais, todėl kaip labiausiai tikėtina vertinama aplinkybė, jog pareiškėja po mamos mirties priėmė valdyti jai priklausiusius daiktus (CPK 185 straipsnis).
28. Apeliaciniame skunde nurodžiusi, kad į bylą nebuvo įtraukti visi I. J. įpėdiniai, apeliantė tokios savo pozicijos nemotyvavo. Be to, kaip nurodyta nutarties 21, 24 pastraipose, pareiškėja buvo pirmosios eilės įpėdinė kartu su dviem broliais, kurių vienas (V.) bylos nagrinėjimo metu patvirtino palikimo atsisakęs, o kitas brolis A. yra miręs, jo sutuoktinė patvirtino, kad A. su V. ir pareiškėja susitarė, jog palikimas atiteks pareiškėjai. Reikšminga teismas pripažįsta ir tą aplinkybę, kad į bylą nebuvo pateikta jokių duomenų, kurie leistų spręsti, jog juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galėtų turėti kokios nors įtakos kitų I. J. įpėdinių teisėms, kadangi joks kitas asmuo nėra priėmęs palikimo įstatyme nustatyta tvarka. Kasacinis teismas savo nuosekliai formuojamoje praktikoje yra išaiškinęs, kad nusprendimas turi būti suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-61-684/2015). Ginčijamu sprendimu nebuvo pasisakyta dėl galimų potencialių įpėdinių, kurie savo teisių neįgyvendino įstatyme nustatyta tvarka, teisių ir pareigų. Viena vertus, į bylą nepateikta įrodymų, kad egzistuoja kiti asmenys be pareiškėjos, kurie pretenduoja į I. J. palikimą. Kita vertus, juridinę reikšmę turinčio fakto, kad palikimą priėmė pareiškėja, nustatymas savaime nėra kliūtis kitiems potencialiems įpėdiniams įrodinėti faktą, kad palikimą priėmė ir jie.
29. Apibendrindamas nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad priimdamas sprendimą dėl ginčo esmės pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino į bylą surinktus įrodymus, tinkamai pritaikė ginčo santykiui taikytinas teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
30. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama tris kartus. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai 2018 m. gegužės 21 d. sprendimu paskirstė išlaidas, kurias pareiškėja turėjo bylą pirmosios instancijos teisme nagrinėjant trečią kartą, priteisdamas dalį išlaidų sumos – 400 Eur. Ginčo dėl šios sprendimo dalies nekilo (CPK 320 straipsnis).
31. Po sprendimo priėmimo pareiškėja pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad bylą nagrinėjant iš esmės pirmuosius du kartus ji turėjo 3 100 Eur atstovavimo išlaidų, kurios nebuvo paskirstytos priimant sprendimą, dėl to yra pagrindas byloje priimti papildomą sprendimą. Būtent šio prašymo pagrįstumas buvo vertinamas priimant apeliaciniu skundu ginčijamą Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. birželio 11 d. papildomą sprendimą, kuriuo pareiškėjai iš suinteresuotojo asmens A. K. papildomai priteista 2 650 Eur išlaidų už advokato pagalbą. Tiek skundo turinys, tiek ir įstatyme įtvirtintas terminas papildomam sprendimui priimti (CPK 277 straipsnio 2 dalis) leidžia spręsti, kad apeliacijos ribas, vadovaujantis CPK 320 straipsniu, sudaro būtent atstovavimo išlaidų, turėtų bylą pirmus du kartus nagrinėjant iš esmės, paskirstymo teisėtumo patikrinimas.
32. Apeliantė nurodo, kad pareiškėja buvo pareiškusi prašymą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, o galutiniu sprendimu patenkintas jos pareiškimas dėl juridinio fakto nustatymo. Šis reikalavimas pareikštas tik 2017 m. gruodžio 21 d. Jį reikšdama pareiškėja atsisakė reikalavimo dėl termino palikimo priėmimui atnaujinimo. Atsisakius reikalavimo laikoma, kad ginčas dėl šio reikalavimo yra išspręstas priešingus interesus turinčio asmens naudai, todėl pareiškėja negali reikalauti priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias ji turėjo už atsisakyto reikalavimo parengimą ir atstovavimą nagrinėjant teisme. Apeliacinės instancijos teismas tokią apeliantės poziciją vertina kaip iš dalies pagrįstą.
33. Teismas pažymi, kad pareiškėja pateikė duomenis apie 1 300 Eur (2 t., b. l. 2–10) atstovavimo išlaidas už pradinio pareiškimo dėl termino palikimui priimti atnaujinimo parengimą ir dalyvavimą teismo posėdžiuose, kuriuose šis pareiškimas buvo patenkintas, taip pat 500 Eur išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties surašymą (3 t., b. l. 31–32). Šioje proceso stadijoje apeliantė turėjo 800 Eur atstovavimo išlaidų (2 t., b. l. 12–13, 3 t., b. l. 11–13, 106–108). Grąžindamas bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas sprendė, kad pareiškimo pagrįstumas priklauso nuo to, ar pareiškėja nėra priėmusi palikimo faktiškai pradėdama turtą valdyti. Teismo sprendimas išnagrinėjus bylą iš esmės, kad pareiškėja buvo priėmusi palikimą, patvirtina apeliantės poziciją, kad pradinis pareiškimas teismui dėl termino palikimui priimti atnaujinimo buvo pareikštas nepagrįstai. Šis reikalavimas, kaip alternatyvus patenkintajam, pripažįstamas nepagrįstu, todėl pareiškėja, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, negali pretenduoti į išlaidų už netinkamu pagrindu inicijuotą procesą, atlyginimą. Ir, priešingai, apeliantės ginantis nuo nepagrįstai pareikšto reikalavimo turėtos atstovavimo išlaidos (800 Eur) turi būti jai atlyginamos.
34. Pakartotinai nagrinėjant bylą buvo vertinamas reikalavimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pagrįstumas. Išnagrinėjus bylą priimtas Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 12 d. sprendimas (4 t., b. l. 81–87) Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartimi (4 t., b. l. 112–118) buvo panaikintas tik dėl to, kad teismas išnagrinėjo reikalavimą, kuris nebuvo pareikštas dokumente, kuriuo inicijuotas procesas, neįpareigojęs pareiškėjos tinkamai įforminti bylos nagrinėjimo metu žodžiu pareikšto reikalavimo. Todėl šioje proceso stadijoje turėtos 1 300 Eur atstovavimo išlaidos (4 t., b. l. 23–26, 38–41, 109–110) negali būti vertinamos kaip nesusijusios su byloje patenkinto reikalavimo nagrinėjimu. Pirmosios instancijos teismas atlygintinų išlaidų dydį už šią stadiją sumažino 450 Eur suma iki 850 Eur atsižvelgdamas į tai, kad byla nagrinėjama pakartotinai, proporcingumo principo aspektu įvertinęs faktą, kad pareiškėjai buvo priteista ženkli išlaidų pirmą kartą nagrinėjant bylą atlyginimo suma. Šiuo aspektu papildomą sprendimą keisdamas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad 1 300 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimo suma, atsižvelgiant į atliktų procesinių veiksmų apimtį ir pobūdį, nėra per didelė.
35. Vadovaudamasis ekonomiškumo principu teismas sprendžia, kad, priepriešines sumas įskaičius tarpusavyje, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 443 straipsnio 6 dalimi, 93 straipsnio 4 dalimi, taikydamas papildomo sprendimo institutą turėjo pagrindą papildomai priteisti pareiškėjai 500 Eur (1 300 Eur (pareiškėjos išlaidos bylą nagrinėjant antrą kartą) – 800 Eur (apeliantės išlaidos bylą nagrinėjant pirmą kartą) = 500 Eur) atstovavimo išlaidų atlyginimą. Nurodytą išvadą teismas vertina kaip pagrindą papildomam sprendimui pakeisti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
36. Apeliacinį skundą dėl teismo sprendimo, kuriuo byla išnagrinėta iš esmės, atmetus, pareiškėjai iš apeliantės priteisiamas 500 Eur išlaidų už atsiliepimo į skundą parengimą atlyginimas (6 t., b. l. 45, 47) (CPK 93, 98 straipsniai). Apeliacinį skundą dėl papildomo teismo sprendimo patenkinus iš dalies, pareiškėjai priteisiamas atmestų reikalavimų daliai proporcingas (500 Eur / 2 650 Eur = 19 proc.) išlaidų atsiliepimui į skundą (300 Eur; 6 t., b. l. 46, 48) atlyginimas – 57 Eur (300 Eur * 19 proc.). Iš viso pareiškėjai priteisiamas 557 Eur išlaidų apeliaciniame procese atlyginimas.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. gegužės 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. birželio 11 d. papildomą sprendimą pakeisti, sumažinant šiuo papildomu sprendimu pareiškėjai G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš suinteresuotojo asmens A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistą išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo sumą nuo 2 650 Eur (dviejų tūkstančių šešių šimtų penkiasdešimties eurų) iki 500 Eur (penkių šimtų eurų).
Priteisti pareiškėjai G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš suinteresuotojo asmens A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 557 Eur (penkių šimtų penkiasdešimt septynių eurų) atstovavimo išlaidų apeliaciniame procese atlyginimą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.