Kauno apylinkės teismo nutartis

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėjas Gintautas Kaulakis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. K. skundą dėl notaro veiksmų, suinteresuoti asmenys notaras Andrius Bučinskas, V. K., N. V., V. M., G. S. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja A. K. kreipėsi į teismą su skundu dėl notaro veiksmų, prašydama: 1) panaikinti Kaišiadorių rajono savivaldybės 3-ojo notarų biuro notaro Andriaus Bučinsko 2014-08-26 liudijimą, reg. Nr. 2833; 2) atnaujinti terminą šiam skundui paduoti, kadangi apie skundžiamą liudijimą sužinojo tik 2014-11-03 teismo posėdžio civilinėje byloje Nr. 2-1172-840/2014 metu, o patvirtintą jo kopiją iš VĮ Registrų centro gavo tik 2014-11-19 (b.l. 17-19).

Pareiškėja skunde nurodė, kad ji Kaišiadorių rajono apylinkės teisme yra užvedusi civilinę bylą Nr. 2-1172-840/2014 (Nr. 2-10-840/2015) dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, kurioje siekia įgyti nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį į ¼ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su ¼ dalimi priklausinių, esančių (duomenys neskelbtini). Šios civilinės bylos teismo posėdžio metu, kuris vyko 2014-11-03, pareiškėja buvo informuota, kad Kaišiadorių rajono savivaldybės 3-ojo notaro biuro notaras Andrius Bučinskas 2014-08-26 išdavė liudijimą, reg. Nr. 2833, kuriame liudijo, kad A. M., mirusio 1991-01-12, palikimą, į kurio dalį pareiškėja siekia įgyti nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį minėtoje civilinėje byloje, priėmėjo dukra I. J.. Be to, šiame liudijime įrašytos pastabos, kad: 1) vienas šio liudijimo egzempliorius išduodamas I. J., mirusios 2008-05-08, įpėdinės dukros G. S. atstovui V. M., kuris veikia pagal Latvijos Respublikos Rygos apygardos teismo prisiekusiojo notaro patvirtintą įgaliojimą; 2) G. S. Latvijos Respublikos Rygos apygardos teismo prisiekusiajam notarui padavė 2014-08-21 pareiškimą apie palikimo priėmimą ir prašymą patvirtinti paveldėjimo teisę; 3) šis liudijimas išduotas tik pažymų, liudijimų, reikalingų paveldėjimo įteisinimui, gavimui iš visų įstaigų bei organizacijų. Pareiškėja mano, kad liudijimas neteisėtas, todėl todėl naikintinas nes ginčijamame liudijime įrašytos tikrovės neatitinkančios žinios, kad A. M., mirusio 1991-01-12, palikimą priėmė jo dukra I. J.. Iš tiesų, dėl A. M. palikimo priėmimo 1992-07-31 notaro buvo surašytas paveldėjimo teisės liudijimas, kuriame nurodyta, kad šio asmens palikimą lygiomis dalimis priėmė keturi asmenys, tame tarpe ir I. J.. Todėl ginčijamo 2014-08-26 liudijimo įrašas, kad A. M. palikimą priėmė tik jo dukra I. J., neatitinka tikrovės. Be to, nėra jokio teisinio pagrindo dėl jau išduoto paveldėjimo teisės liudijimo išduoti naują liudijimą. Todėl ginčijamo liudijimo dalis, kuria liudijama, kad A. M., mirusio 1991-01-12, palikimą priėmėjo dukra I. J., turėtų būti panaikinta. Ginčijamo liudijimo aukščiau išvardintos pastabos taip pat naikintinos, nes jų pagrindu buvo atlikti neteisėti veiksmai. Po I. J. mirties jos duktė G. S. per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą nesikreipė į notarą dėl jos motinos palikimo priėmimo. Tokiu būdu ji yra praleidusi 3 mėnesių terminą I. J. palikimui priimti ir nėra I. J. turto paveldėtoja. G. S., norėdama priimti savo motinos palikimą, turėtų kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, ko ji nepadarė. Ta aplinkybė, kad G. S. 2014-08-21 padavė pareiškimą apie palikimo priėmimą Latvijoje, nesukelia jai jokių teisinių pasekmių Lietuvoje esančio palikimo – nekilnojamojo turto – atžvilgiu, nes Lietuvos Respublikos CK 1.62 str. 1 d. reglamentuoja, kad nekilnojamojo daikto paveldėjimo santykiams taikoma nekilnojamojo daikto buvimo vietos valstybės teisė. Kadangi G. S. siekia paveldėti Lietuvoje esantį jos motinos nekilnojamąjį turtą, tai šiems teisiniams santykiams taikytina Lietuvos Respublikos teisė. Tokiu būdu, G. S. nesikreipus į Lietuvos teismus dėl jos motinos palikimo priėmimo termino atnaujinimo, ir todėl jai nesant I. J. turto paveldėtoja, ginčijamame liudijime neturėjo būti konstatuota, kad G. S. padavė pareiškimą Latvijos notarui dėl palikimo priėmimo (nes šis dokumentas nesukelia jokių teisinių pasekmių Lietuvoje esančio palikimo – nekilnojamojo turto atžvilgiu) ir jai neturėjo būti išduotas 2014-08-26 notaro Andriaus Bučinsko liudijimas tam, kad G. S. galėtų surinkti pažymas, reikalingas I. J. turto paveldėjimo įteisinimui. Pažymėjo, kad ginčijamas notaro liudijimas buvo panaudotas ne tik pažymų surinkimui, bet ir kitiems G. S. ketinamo paveldėti nekilnojamojo turto tvarkymo veiksmams – G. S. motinos I. J. nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą įregistravimui. Notaras negalėjo išduoti ginčijamo liudijimo ir G. S. atstovui V. M., kadangi G. S. yra šiam asmeniui surašiusi įgaliojimą dėl I. J. turto paveldėjimo bylos tvarkymo, tačiau pati G. S. nėra I. J. turto paveldėtoja. Ginčijamas liudijimas naikintinas, kaip išduotas neturėjusiam teisės jį gauti asmeniui, t. y. išduotas be teisinio pagrindo, išduotas esant galiojančiam ir nepanaikintam 1992-07-31 paveldėjimo teisės liudijimui, be to, jame įrašytos žinios apie I. J. paveldėtą A. M. turto dalį neatitinka 1992-07-31 paveldėjimo teisės liudijimo duomenų, t. y. neatitinka tikrovės.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015-02-05 nutartimi atnaujintas terminas pareiškėjos A. K. skundui dėl notaro veiksmų paduoti (b.l. 47-48).

Byla dėl notaro veiksmų paskirta nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos CPK 443 str. 5 d.). Apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį paskelbta specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt (Lietuvos Respublikos CPK 133 str. 3 d.) (b.l. 47-49).

Pareiškėjai A. K. ir jos atstovei advokatei D. I. V., suinteresuotiems asmenims V. K., N. V., V. M., G. S.. Kaišiadorių rajono savivaldybės 3-ojo notarų biuro notarui Andriui Bučinskui apie šios bylos nagrinėjimą pranešta tinkamai, išsiunčiant 2014-02-05 nutarties kopijas (b.l. 50).

Suinteresuotas asmuo Kaišiadorių rajono savivaldybės 3-ojo notarų biuro notaras Andrius Bučinskas teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į skundą (b.l. 127-129), kuriame nurodė, jog su skundu nesutinka. Pažymėjo, kad liudijimas buvo išduotas atsižvelgiant į G. S. atstovo V. M., veikiančio pagal Latvijos Respublikos Rygos apygardos teismo prisiekusiojo notaro U. B. patvirtintą 2014-07-25 įgaliojimą Nr. 907, 2014-08-26 prašymą dėl liudijimo apie tai, kad I. J. priėmė palikimą po savo tėvo A. M. mirties išdavimo, Lietuvos Respublikos CK 5.11 str. ir 5.50 str. nuostatas bei atsižvelgiant į paveldėjimo bylos Nr. 131/91, pradėtos po A. M. mirties, medžiagą. Nurodė, kad liudijimas yra informacinio pobūdžio ir gali būti išduodamas tiek vieno, tiek kelių asmenų priėmusių palikimą vardu ir suteikia teisę liudijime nurodytam asmeniui ar asmenims gauti pažymas, liudijimus, reikalingus paveldėjimui įteisinti. Šiuo liudijimu nėra nurodomas palikimą priėmusių asmenų skaičius, įpėdinių paveldimos turto dalys ar turtas, kuris turi būti paveldėtas, kadangi tokia informacija nurodoma paveldėjimo teisės liudijime, išduodamame Lietuvos Respublikos CK 5.11 str., 5.66 str. ir 5.67 str. nuostatomis ir toks liudijimas suteikia teisę įpėdiniams įteisinti paveldimo turto dalis nuosavybės teise. Kadangi šių liudijimų negalima tapatinti, pareiškėja klaidingai teigia, kad liudijimas naikintinas kaip išduotas esant nepanaikintam 1992-07-31 paveldėjimo teisės liudijimui. Be to, nors pareiškėja ir nurodo, kad po I. J. mirties jos dukra G. S. per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą nesikreipė į notarą dėl jos motinos palikimo priėmimo, tačiau iš G. S. atstovo V. M. pateiktų dokumentų matyti, kad G. S. Latvijos Respublikos Rygos apygardos teismo prisiekusiajam notarui U. B. padavė pareiškimą apie palikimo priėmimą ir prašymą patvirtinti paveldėjimo teisę, įregistruotą aktų ir paliudijimų registre 2014-07-21 Nr. 883. Iš šio pareiškimo matyti, kad G. S. yra priėmusi palikimą po I. J. mirties, todėl, atsižvelgiant į tai, kad, jeigu palikimą užsienio valstybėje įpėdinis yra priėmęs, tai laikytina, kad jis palikimą yra priėmęs ir Lietuvoje ir todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 5.50 str. nuostatomis ir paveldėjimo bylos Nr. 131/91 medžiaga, ginčijamas liudijimas buvo išduotas teisėtai.

Bylos dėl notaro veiksmų apskundimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 442 str. 6 p., nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka. Ypatingos teisenos bylas teismas nagrinėja pagal CPK taisykles su išimtimis ir papildymais, kuriuos nustato Lietuvos Respublikos CPK V dalis ir kiti įstatymai. Asmens teisė kreiptis į teismą ypatingos teisenos tvarka realizuojama skundo (pareiškimo) institutu. Lietuvos Respublikos CPK XXXI nustatyta tvarka gali būti skundžiamas atliktas notarinis veiksmas ar atsisakymas notarinį veiksmą atlikti. Kitaip tariant, civilinio proceso tvarka teismas nagrinėja skundus dėl notarinių veiksmų ar atsisakymo notarinius veiksmus atlikti (Lietuvos Respublikos CPK 511 str. 1 d.).

Lietuvos Respublikos Notariato įstatymo 26 str. nustato notarų atliekamų notarinių veiksmų sąrašą. Pripažįstama, kad notarine forma patvirtintuose dokumentuose esantys faktai yra nustatyti ir neįrodinėjami, iki šie dokumentai (jų dalys) įstatymų nustatyta tvarka nėra pripažinti negaliojančiais. Nors minėtas notarinių veiksmų sąrašas ir nėra baigtinis, tačiau pagal Notariato įstatymo 40 str., notaras privalo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal Notariato įstatymo 1 ir 2 str. nuostatas notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis įstatymų nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose santykiuose nebūtų neteisėtų dokumentų. Notarui suteikta teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus bei užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Notaro veiklos ypatybes, nustatytas minėtame įstatyme, lemia jam taikomi didesnio atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai ir įpareigoja jį griežtai laikytis įstatymų reikalavimų bei atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų. Tokia notaro funkcijos samprata suponuoja išvadą, kad notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustatinėja ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus. Notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011).

Atsižvelgiant į Notariato įstatymo nuostatas bei nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, darytina išvada, jog notaras privalo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą iš esmės esant net menkiausioms abejonėms dėl tokio veiksmo teisėtumo.

Motyvuojamoji dalis

- Dėl A. M., mirusio 1991-01-12, palikimo priėmimo 1992-07-31 Kaišiadorių m. notarė G. S. išdavė paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, kuriame yra nurodyta, kad A. M. palikimą lygiomis dalimis priėmė keturi asmenys: J. M., I. J., E. B. ir A. M. (b.l. 86-87);

- G. S. Latvijos Respublikos Rygos apygardos teismo prisiekusiajam notarui U. B. padavė pareiškimą apie palikimo priėmimą ir prašymą patvirtinti paveldėjimo teisę, įregistruotą aktų ir paliudijimų registre 2014-07-21 Nr. 883 (b.l. 83-85);

- Latvijos Respublikos Rygos apygardos teismo prisiekusysis notaras U. B. 2014-07-25 išdavė įgaliojimą, įregistruotą aktų ir pažymėjimų register Nr. 907, kuriuo G. S. įgaliojo V. M. atstovauti jos teisėtiems interesams ir vesti jos vardu paveldėjimo bylas po jos motinos I. J. mirties (mirusios 2008-05-08) visose Lietuvos Respublikos valstybinėse, teismų, administracinėse, savivaldybės įstaigose, notarų ir antstolių biuruose, valstybinėje žemės tarnyboje, žemės registro skyriuose, komercinėse įstaigose ir bankuose, civilinės būklės aktų registravimo įstaigose, archyvuose ir kitose įstaigose, susijusiose su jai priklausančio paveldėjimo priėmimu ir paveldėjimo teisės patvirtinimu pagal įstatymą arba testament, priimti paveldėjimą, gauti paveldėjimo pažymėjimą, pateikti, užsakyti ir gauti visus reikiamus dokumentus; atstovauti jos interesus, vedant bylas dėl paveldėto nekilnojamojo turto įregistravimo žemės registro skyriuje, sudaryti sutartį ar susitarimus su kitais paveldėtojais dėl paveldėjimo padalijimo ir dėl šių dalykų pateikti ir gauti visus reikiamus dokumentus visose įstaigose, pasirašyti patvirtinamąjį prašymą ir jos vardu gauti nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus (b.l. 79-82);

- Kaišiadorių rajono savivaldybės 3-ojo notaro biuro notaras Andrius Bučinskas 2014-08-26 išdavė liudijimą, reg. Nr. 2833, kuriame nurodyta, kad A. M., mirusio 1991-01-12, palikimą priėmėjo jo dukra I. J.. Šio liudijimo pastabose nurodyta, kad: 1) vienas šio liudijimo egzempliorius išduodamas I. J., mirusios 2008-05-08, įpėdinės dukros G. S., gim. (duomenys neskelbtini), atstovui V. M., gim. (duomenys neskelbtini), kuris veikia pagal Latvijos Respublikos Rygos apygardos teismo prisiekusiojo notaro U. B. patvirtintą 2014-07-25 įgaliojimą, įregistruotą aktų ir pažymėjimų registre Nr. 907; 2) G. S., gim. 1957-02-01, Latvijos Respublikos Rygos apygardos teismo prisiekusiajam notarui U. B. padavė 2014-08-21 pareiškimą apie palikimo priėmimą ir prašymą patvirtinti paveldėjimo teisę, įregistruotą aktų ir paliudijimų registre Nr. 883; 3) šis liudijimas išduotas tik pažymų, liudijimų, reikalingų paveldėjimo įteisinimui, gavimui iš visų įstaigų bei organizacijų.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja A. K. neginčija nei suinteresuoto asmens G. S. 2014-08-21 pareiškimo dėl savo mirusios motinos I. J. palikimo priėmimo, paduoto Rygos apygardos teismo prisiekusiam notarui, nei 1992-07-31 paveldėjimo teisės liudijimo, pagal kurį G. S. motina I. J. paveldėjo nekilnojamąjį turtą Lietuvoje, tačiau pareiškėja skunde ginčija notaro veiksmą, kad jis duomenų apie I. J. turtą surinkimui G. S. įgaliotam asmeniui V. M. išdavė liudijimą, t.y. nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs ne dėl paveldėjimo teisės santykių ar išduotų paveldėjimo teisės liudijimų, tačiau dėl skundžiamo notaro veiksmo – 2014-08-26 liudijimo, išduoto tik pažymų, liudijimų reikalingų paveldėjimo įteisinimui gavimui iš visų įstaigų ir organizacijų, reg. Nr. 3-2833, išdavimo.

Pareiškėja skunde dėl notaro veiksmų nurodė, kad paveldėjimui skirtų pažymų, liudijimų ir kt. dokumentų surinkimui G. S. įgaliotam atstovui V. M. 2014-08-26 liudijimas negalėjo būti išduotas dėl to, kad ji yra praleidusi terminą kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo ir nesikreipė į teismą dėl šio termino atnaujinimo, todėl ji nėra I. J. nekilnojamojo turto Lietuvoje paveldėtoja.

Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, reglamentuojančius paveldėjimo teisinius santykius, mirusio asmens įpėdiniai per 3 mėnesius kreipiasi į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo pagal įstatymą ar testamentą. Nustatęs, kad įpėdinis turi teisę paveldėti turtą, notaras jam išduoda liudijimą duomenų apie paveldimą turtą surinkimui. Įpėdiniui šio liudijimo pagalba gavus duomenis apie mirusiojo turtą iš įvairių įstaigų ir organizacijų, tokie duomenys pateikiami notarui. Šių duomenų pagrindu notaras išduoda paveldėjimo teisės liudijimus, kuriuose nurodo, kokį turtą įpėdinis paveldėjo. Jei įpėdiniai yra praleidę įstatymo nustatytą terminą kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo, notaras jų pareiškimų dėl palikimo priėmimo nepriima ir paveldėjimo bylos neužveda. Šį terminą gali atnaujinti teismas, jei nustato, kad termino praleidimo priežastys yra svarbios. Paveldėtojas laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai paveldėtojas padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Palikimui taikomi įstatymai yra tos šalies, kurioje mirties dieną buvo mirusiojo nuolatinė gyvenamoji vieta, tačiau išimtis yra taikoma nekilnojamajam turtui, kuriam galioja įstatymai tos valstybės, kurioje randasi minėtas turtas. Lietuvos įstatymai pasirinkti taikytinos teisės neleidžia (Lietuvos Respublikos CK 5.50 str. 1-2 d., 5.3 str. 1 d., 1.62 str. 1 d.).

Notariato įstatymo 28 str. numato, kad notariniai veiksmai gali būti atliekami pas bet kurį notarą, išskyrus turto paveldėjimo atvejus. Minėto įstatymo 55 str. nurodyta, kad jeigu tarptautinė sutartis arba susitarimas, kuriame dalyvauja Lietuvos Respublika, nustato kitokias notarinių veiksmų taisykles negu tos, kurios yra Lietuvos Respublikos įstatymuose, atliekant notarinius veiksmus taikomos tarptautinės sutarties arba susitarimo taisyklės.

Lietuvos Respublikos, Estijos Respublikos ir Latvijos Respublikos 1992-11-11 priimtoje ir 1994-04-03 įsigaliojusioje trišalės Sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių 41 str. taip pat numatyta, jog kilnojamojo turto paveldėjimo teisę reguliuoja Susitariančiosios Šalies, kurios teritorijoje palikėjas turėjo paskutinę nuolatinę gyvenamąją vietą, įstatymai, tačiau nekilnojamojo turto paveldėjimo teisę reguliuoja Susitariančiosios Šalies, kurios teritorijoje yra turtas, įstatymai.

Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus ir Lietuvos Respublikos bei tarptautinį teisinį reglamentavimą, teismas sutinka su pareiškėjos skunde išdėstytais argumentais, jog nekilnojamojo turto, esančio Lietuvoje, paveldėjimo santykiams taikoma Lietuvos Respublikos teisė (CK 1.62 str. 1 d.). Pareiškimo padavimas kitos valstybės (Latvijos Respublikos) notarui dėl palikimo, kurį sudaro nekilnojamas turta Lietuvos Respublikos teritorijoje, priėmimo nėra tinkamas plikimo priėmimas. Todėl duomenų apie I. J. nekilnojamąjį turtą Lietuvoje surinkimui notaras negalėjo išduoti liudijimo įpėdiniui, kuris yra praleidęs Lietuvos Respublikos CK 5.50 str. 3 d. nustatytą terminą pareiškimui apie palikimo priėmimą pateikti, ir teismas nėra jam to termino atnaujinęs, todėl teismas sutinka ir su pareiškėjos išdėstyta nuomone, jog ginčijamame notaro išduodame 2014-08-26 liudijime turėjo būti įrašyta išlyga, kad jis išduodamas tik pažymų, liudijimų, reikalingų paveldėjimo įteisinimui, išskyrus nekilnojamąjį turtą, gavimui iš visų įstaigų bei organizacijų, tačiau ne paveldėjimui skirtų pažymų, liudijimų ir kt. dokumentų surinkimui dėl nekilnojamojo turto, esančio Lietuvos Respublikoje. Konstatuotina, G. S. liudijimas negalėjo būti išduotas dėl to, kad ji yra praleidusi terminą kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo ir iki šios dienos nei pareiškėja, nei kiti suinteresuoti asmenys nepateikį į bylą jokių duomenų, jog ji būtų kreipusis į teismą dėl šio termino atnaujinimo, todėl ji nėra laikytina I. J. nekilnojamojo turto Lietuvoje paveldėtoja. Pažymėtina, kad iš prie skundo dėl notaro veiksmų pridėtų dokumentų matyti, jog ginčijamo 2014-08-26 liudijimo pagrindu VĮ Registrų centre netgi buvo atlikti turto registracijos veiksmai, t.y. nors nurodyta, kad įregistravimo pagrindas yra 1992-07-31 Paveldėjimo teisės liudijimas, Nr. 1-4661, tačiau įrašas apie tai galioja tik nuo 2014-08-29 (b.l. 27-30). Neatnaujinus G. S. termino I. J. palikimui – nekilnojamajam turtui Lietuvoje, priimti, G. S. negali būti laikoma I. J. nekilnojamojo turto paveldėtoja, o pagal ginčijamą 2014-08-26 liudijimą, reg. Nr.2833, paveldėjimo teisės liudijimas G. S. į I. J. Lietuvos Respublikoje esantį nekilnojamąjį turtą nėra išduotas, todėl akivaizdu, kad šiuo metu nėra ir dokumento, kuris galėtų būti ginčijamas.

Be to, pareiškėje skunde nurodo, jog ginčijamame liudijime dėl dokumentų surinkimo iš tikrųjų įrašytos teisybės neatitinkanti informacija, kad A. M., mirusio 1991-01-12, palikimą priėmė jo dukra I. J., kadangi iš tikrųjų dėl A. M. palikimo priėmimo 1992-07-31 notaro buvo surašytas paveldėjimo teisės liudijimas, kuriame nurodyta, kad šio asmens palikimą priėmė lygiomis dalimis keturi asmenys, tame tarpe ir I. J., todėl ginčijamo 2014-08-26 liudijimo įrašas, kad A. M. palikimą priėmė tik jo dukra I. J., neatitinka tikrovės. Pažymėjo, kad šio liudijimo pagrindu buvo įregistruota nuosavybė mirusiam asmeniui VĮ Registrų centre ir šio liudijimo pagrindu G. S. buvo teismo įtraukta į minėtą Kaišiadorių rajono apylinkės teismo civilinę bylą Nr. 2-1172-840/2014 trečiuoju asmeniu ir dabar toje byloje ginčija pareiškėjos A. K. pareiškimą įgyti turtą pagal įgyjamąją senatį.

Šioje skundo dalyje teismas sutinka su notaro Andriaus Bučinsko atsiliepime į skundą išdėstytais argumentais, kad ginčijamu liudijimu nėra nurodomas palikimą priėmusių asmenų skaičius, įpėdinių paveldimos turto dalys ar turtas, kuris turi būti paveldėtas, kadangi tokia informacija nurodoma paveldėjimo teisės liudijime, išduodamame Lietuvos Respublikos CK 5.11 str., 5.66 str. ir 5.67 str. nuostatomis ir tik toks liudijimas suteikia teisę įpėdiniams įteisinti paveldimo turto dalis nuosavybės teise, o jo išduotas liudijimas yra tik skirtas informacijos surinkimui ir neturėjęs sukurti naujų teisinių santykių. Teismo nuomone, aukščiau išdėstytas pareiškėjos argumentas notaro išduoto liudijimo teisėtumui ir pagrįstumui iš tiesų neturi jokios įtakos, I. J. pagal 1992-07-31 notaro išduotą paveldėjimo teisės liudijimą buvo vieną iš mirusio A. M. paveldėtoja, todėl šioje dalyje notaras liudijime nenurodė iš esmės neteisingos informacijos, todėl šis pareiškėjos laikytinas teisiškai nereikšmingu ir teismas plačiau dėl jo nepasisako.

Įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus rašytinius įrodymus, šalių procesinius dokumentus, teismas sprendžia, jog notaras Andrius Bučinskas iš tiesų liudijimą išdavė asmeniui, neturėjusiam teisės jį gauti - G. S. atstovui V. M., nepagrįstai ir be teisinio pagrindo, pripažinęs ją I. J. nekilnojamojo turto Lietuvos Respublikoje paveldėtoja, notaras negalėjo išduoti liudijimo įpėdinei – G. S., atstovaujamai V. M., kadangi ji buvo praleidusi Lietuvos Respublikos CK 5.50 str. 3 d. nustatytą terminą pareiškimui apie palikimo priėmimą pateikti ir teismas nėra to termino atnaujinęs, atisžvelgiant į tai, konstatuotina, jog notaro Andriaus Bučinsko išduotas 2014-08-26 liudijimas pripažintinas kaip neteisėtas, todėl naikintinas, o pareiškėjos A. K. skundas dėl notaro veiksmų yra pagrįstas ir tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjos A. K. skundą dėl notaro veiksmų tenkinti - panaikinti Kaišiadorių rajono 2-ojo notaro biuro notaro Andriaus Bučinsko 2014-08-26 išduotą liudijimą, notarinio registro Nr. 3-2833.

Nutartis per 7 dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.