- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-03
- Bylos Nr.
- 2S-1206-259/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-01709-2014-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arvydas Žibas
- Suinteresuotas asmuo
- G. S., N. V., V. M., notaras A
- Pareiškėjas
- A. K.
- Kategorijos
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.12pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų G. S., N. V. ir V. M. atskirąjį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-336-359/2015 pagal pareiškėjos A. K. skundą dėl notarų veiksmų, suinteresuoti asmenys – notaras A. B., V. K., N. V., V. M., G. S.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja skundu prašė panaikinti Kaišiadorių rajono savivaldybės 3-ojo notarų biuro notaro A. B. 2014-08-26 liudijimą, reg. Nr. (duomenys neskelbtini); atnaujinti terminą šiam skundui paduoti, kadangi apie skundžiamą liudijimą sužinojo tik 2014-11-03 teismo posėdžio civilinėje byloje Nr. 2-1172-840/2014 metu, o patvirtintą jo kopiją iš VĮ Registrų centro gavo tik 2014-11-19. Pareiškėja skunde nurodė, kad ji Kaišiadorių rajono apylinkės teisme yra užvedusi civilinę bylą Nr. 2-1172-840/2014 (Nr. 2-10-840/2015) dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, kurioje siekia įgyti nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį į ¼ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su ¼ dalimi priklausinių, esančių (duomenys neskelbtini). Šios civilinės bylos teismo posėdžio metu, kuris vyko 2014-11-03, pareiškėja buvo informuota, kad Kaišiadorių rajono savivaldybės 3-ojo notaro biuro notaras A. B. 2014-08-26 išdavė liudijimą, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame liudijo, kad A. M., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, į kurio dalį pareiškėja siekia įgyti nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį minėtoje civilinėje byloje, priėmė jo dukra I. J.. Be to, šiame liudijime įrašytos pastabos, kad: 1) vienas šio liudijimo egzempliorius išduodamas I. J., mirusios (duomenys neskelbtini), įpėdinės dukros G. S. atstovui V. M., kuris veikia pagal Latvijos Respublikos Rygos apygardos teismo prisiekusiojo notaro patvirtintą įgaliojimą; 2) G. S. Latvijos Respublikos Rygos apygardos teismo prisiekusiajam notarui padavė 2014-08-21 pareiškimą apie palikimo priėmimą ir prašymą patvirtinti paveldėjimo teisę; 3) šis liudijimas išduotas tik pažymų, liudijimų, reikalingų paveldėjimo įteisinimui, gavimui iš visų įstaigų bei organizacijų. Pareiškėja mano, kad liudijimas neteisėtas, todėl naikintinas nes ginčijamame liudijime įrašytos tikrovės neatitinkančios žinios, kad A. M., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė jo dukra I. J.. Iš tiesų, dėl A. M. palikimo priėmimo 1992-07-31 notaro buvo surašytas paveldėjimo teisės liudijimas, kuriame nurodyta, kad šio asmens palikimą lygiomis dalimis priėmė keturi asmenys, tarp jų ir I. J.. Todėl ginčijamo 2014-08-26 liudijimo įrašas, kad A. M. palikimą priėmė tik jo dukra I. J., neatitinka tikrovės. Be to, nėra jokio teisinio pagrindo dėl jau išduoto paveldėjimo teisės liudijimo išduoti naują liudijimą. Todėl ginčijamo liudijimo dalis, kuria liudijama, kad A. M., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą priėmėjo dukra I. J., turėtų būti panaikinta. Ginčijamo liudijimo aukščiau išvardintos pastabos taip pat naikintinos, nes jų pagrindu buvo atlikti neteisėti veiksmai. Po I. J. mirties jos duktė G. S. per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą nesikreipė į notarą dėl jos motinos palikimo priėmimo. Tokiu būdu ji yra praleidusi 3 mėnesių terminą I. J. palikimui priimti ir nėra I. J. turto paveldėtoja. G. S., norėdama priimti savo motinos palikimą, turėtų kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, ko ji nepadarė. Ta aplinkybė, kad G. S. 2014-08-21 padavė pareiškimą apie palikimo priėmimą Latvijoje, nesukelia jai jokių teisinių pasekmių Lietuvoje esančio palikimo – nekilnojamojo turto – atžvilgiu, nes Lietuvos Respublikos CK 1.62 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad nekilnojamojo daikto paveldėjimo santykiams taikoma nekilnojamojo daikto buvimo vietos valstybės teisė. Kadangi G. S. siekia paveldėti Lietuvoje esantį jos motinos nekilnojamąjį turtą, tai šiems teisiniams santykiams taikytina Lietuvos Respublikos teisė. Tokiu būdu, G. S. nesikreipus į Lietuvos teismus dėl jos motinos palikimo priėmimo termino atnaujinimo, ir todėl jai nesant I. J. turto paveldėtoja, ginčijamame liudijime neturėjo būti konstatuota, kad G. S. padavė pareiškimą Latvijos notarui dėl palikimo priėmimo (nes šis dokumentas nesukelia jokių teisinių pasekmių Lietuvoje esančio palikimo – nekilnojamojo turto atžvilgiu) ir jai neturėjo būti išduotas 2014-08-26 notaro A. B. liudijimas tam, kad G. S. galėtų surinkti pažymas, reikalingas I. J. turto paveldėjimo įteisinimui. Pažymėjo, kad ginčijamas notaro liudijimas buvo panaudotas ne tik pažymų surinkimui, bet ir kitiems G. S. ketinamo paveldėti nekilnojamojo turto tvarkymo veiksmams – G. S. motinos I. J. nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą įregistravimui. Notaras negalėjo išduoti ginčijamo liudijimo ir G. S. atstovui V. M., kadangi G. S. yra šiam asmeniui surašiusi įgaliojimą dėl I. J. turto paveldėjimo bylos tvarkymo, tačiau pati G. S. nėra I. J. turto paveldėtoja. Ginčijamas liudijimas naikintinas, kaip išduotas neturėjusiam teisės jį gauti asmeniui, t. y. išduotas be teisinio pagrindo, išduotas esant galiojančiam ir nepanaikintam 1992-07-31 paveldėjimo teisės liudijimui, be to, jame įrašytos žinios apie I. J. paveldėtą A. M. turto dalį neatitinka 1992-07-31 paveldėjimo teisės liudijimo duomenų, t. y. neatitinka tikrovės.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015 m. kovo 2 d. nutartimi pareiškėjos skundą patenkino – panaikino Kaišiadorių rajono 2-ojo notarų biuro notaro A. B. 2014 m. rugpjūčio 26 d. išduotą liudijimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini).
Teismas nurodė, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015-02-05 nutartimi atnaujintas terminas pareiškėjos A. K. skundui dėl notaro veiksmų paduoti (b. l. 47-48). Nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs ne dėl paveldėjimo teisės santykių ar išduotų paveldėjimo teisės liudijimų, tačiau dėl skundžiamo notaro veiksmo – 2014-08-26 liudijimo, išduoto tik pažymų, liudijimų reikalingų paveldėjimo įteisinimui gavimui iš visų įstaigų ir organizacijų, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), išdavimo. Teismas sutiko su pareiškėjos skunde išdėstytais argumentais, jog nekilnojamojo turto, esančio Lietuvoje, paveldėjimo santykiams taikoma Lietuvos Respublikos teisė (CK 1.62 str. 1 d.). Pareiškimo padavimas kitos valstybės (Latvijos Respublikos) notarui dėl palikimo, kurį sudaro nekilnojamas turtas Lietuvos Respublikos teritorijoje, priėmimo nėra tinkamas palikimo priėmimas. Todėl duomenų apie I. J. nekilnojamąjį turtą Lietuvoje surinkimui notaras negalėjo išduoti liudijimo įpėdiniui, kuris yra praleidęs Lietuvos Respublikos CK 5.50 str. 3 d. nustatytą terminą pareiškimui apie palikimo priėmimą pateikti ir teismas nėra jam to termino atnaujinęs. Teismas sutiko ir su pareiškėjos išdėstyta nuomone, jog ginčijamame notaro išduodame 2014-08-26 liudijime turėjo būti įrašyta išlyga, kad jis išduodamas tik pažymų, liudijimų, reikalingų paveldėjimo įteisinimui, išskyrus nekilnojamąjį turtą, gavimui iš visų įstaigų bei organizacijų, tačiau ne paveldėjimui skirtų pažymų, liudijimų ir kt. dokumentų surinkimui dėl nekilnojamojo turto, esančio Lietuvos Respublikoje. Teismas konstatavo, kad G. S. liudijimas negalėjo būti išduotas dėl to, kad ji yra praleidusi CK 5.50 str. 3 d. nustatytą terminą kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo ir iki šios dienos nei pareiškėja, nei kiti suinteresuoti asmenys nepateikė į bylą jokių duomenų, jog ji būtų kreipusis į teismą dėl šio termino atnaujinimo, todėl ji nėra laikytina I. J. nekilnojamojo turto Lietuvoje paveldėtoja. Teismas pažymėjo, kad iš prie skundo dėl notaro veiksmų pridėtų dokumentų matyti, jog ginčijamo 2014-08-26 liudijimo pagrindu VĮ Registrų centre netgi buvo atlikti turto registracijos veiksmai, t.y. nors nurodyta, kad įregistravimo pagrindas yra 1992-07-31 Paveldėjimo teisės liudijimas, Nr. 1-4661, tačiau įrašas apie tai galioja tik nuo 2014-08-29 (b. l. 27-30). Teismo vertinimu, neatnaujinus G. S. termino I. J. palikimui – nekilnojamajam turtui Lietuvoje, priimti, G. S. negali būti laikoma I. J. nekilnojamojo turto paveldėtoja, o pagal ginčijamą 2014-08-26 liudijimą, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), paveldėjimo teisės liudijimas G. S. į I. J. Lietuvos Respublikoje esantį nekilnojamąjį turtą nėra išduotas, todėl šiuo metu nėra ir dokumento, kuris galėtų būti ginčijamas.
Atsiliepimas
Teismas taip pat sutiko su notaro A. B. atsiliepime į skundą išdėstytais argumentais, kad ginčijamu liudijimu nėra nurodomas palikimą priėmusių asmenų skaičius, įpėdinių paveldimos turto dalys ar turtas, kuris turi būti paveldėtas, kadangi tokia informacija nurodoma paveldėjimo teisės liudijime, išduodamame Lietuvos Respublikos CK 5.11 str., 5.66 str. ir 5.67 str. nuostatomis ir tik toks liudijimas suteikia teisę įpėdiniams įteisinti paveldimo turto dalis nuosavybės teise, o jo išduotas liudijimas yra tik skirtas informacijos surinkimui ir neturėjęs sukurti naujų teisinių santykių. Teismo nuomone, pareiškėjos argumentas notaro išduoto liudijimo teisėtumui ir pagrįstumui iš tiesų neturi jokios įtakos, I. J. pagal 1992-07-31 notaro išduotą paveldėjimo teisės liudijimą buvo viena iš mirusio A. M. paveldėtoja, todėl šioje dalyje notaras liudijime nenurodė iš esmės neteisingos informacijos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuoti asmenys G. S., N. V. ir V. M. prašo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 2 d. nutartį panaikinti, priteisti iš pareiškėjos apeliantų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantai nurodo, kad nutartis naikintina dėl šių motyvų:
1. Teismas neįvykdė pareigos informuoti byloje dalyvaujančius asmenis apie teismo posėdžio laiką ir vietą. Aplinkybė, jog suinteresuotam asmeniui V. M. nebuvo tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir jis šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą, pripažįstama absoliučiu pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindu remiantis CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktu, todėl byla turėtų būti grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Šalies argumentai
2. Teismas netinkamai kvalifikavo 2014-08-26 notaro A. B. išduotą liudijimą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) Lietuvos Respublikos notariato įstatymo prasme. Notaras liudijime nurodė, kad jis šį liudijimą išduoda vadovaujantis CK 5.50 str., kuris reglamentuoja palikimo priėmimo tvarką ir būdus, o ne remiantis CK 5.66 str., kuriame yra reglamentuota prašymo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą tvarka. Teismas notaro išduotą liudijimą faktiškai prilygino paveldėjimo teisės liudijimui, kuris sukurtų teisines pasekmes paveldėti konkretų turtą suinteresuotam asmeniui G. S.. Priešingai, šis notaro išduotas liudijimas nesukūrė jokių naujų teisinių santykių, o tik suteikė galimybę įregistruoti turtą I. J. vardu pagal 1992 m. liepos 31 d. paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 1-4661. Iš paveldėjimo bylos matyti, kad I. J. (G. S. motina) palikimą priėmė, tik šis juridinis faktas dėl nežinomų priežasčių nebuvo įregistruotas VĮ Registrų centras. I. J. gyveno ir mirė Latvijos Respublikoje, todėl jos dukra G. S. priėmė palikimą vadovaujantis Latvijos Respublikos teise, nepažeidžiant nustatytų terminų. Tuo tarpu CK 5.51 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą, todėl G. S. paveldėjusi savo mamos turtą po jos mirties, laikytina priėmusia visą jos palikimą, tame tarpe esantį ir Lietuvos Respublikoje. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ar į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Remiantis CK 5.66 straipsnio 1 dalimi, įpėdiniai, paveldėję pagal įstatymą arba testamentą, turi teisę, bet ne pareigą prašyti palikimo atsiradimo vietos notaro išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Todėl apeliantai nesutinka su teismo išvada, jog notaras privalėjo atsisakyti atlikti ginčijamą notarinį veiksmą, vadovaudamasis Notariato įstatymo 40 straipsniu, kadangi priešingai nei teismas, notaras, išduodamas ginčijamą liudijimą, tinkamai ir išsamiai įsigilino į 1992 m. paveldėjimo bylą.
3. Teismo motyvuojamoje dalyje yra dėstomi motyvai ir analizuojami paveldėjimo teisiniai santykiai G. S. atžvilgiu, tačiau teismas skundžiama nutartimi panaikino notaro išduotą liudijimą, kurio pagrindu net nebuvo prašoma VĮ Registrų centras įregistruoti nuosavybės teisių G. S. vardu, o tik pateiktas prašymas įregistruoti nuosavybės teisę į G. S. motinai I. J. priklausiusį nekilnojamąjį turtą 1992 m. liepos 31 d. paveldėjimo teisės liudijimo Nr. 1-4661 pagrindu. Be to, teisine prasme neturi būti svarbu, nuo kada VĮ Registrų centras galioja įrašas apie nuosavybės teisės įregistravimo pagrindą, kai nuosavybės teisė I. J. atsirado priėmus palikimą, o tai patvirtinantis dokumentas yra 1992 m. liepos 31 d. paveldėjimo teisės liudijimas Nr. 1-4661. Apeliantams nėra suprantama teismo nuostaba, kad notaro liudijimo pagrindu buvo atlikti turto registracijos veiksmai, kadangi nuosavybės teisė yra įregistruota ne G. S. vardu, o jos motinos I. J. vardu. Apeliantai taip pat pažymi, kad notaro išduotam liudijimui ar jo teisėtumo klausimui spręsti ir nagrinėti negali būti taikoma 1992 m. lapkričio 11 d. Lietuvos Respublikos, Estijos Respublikos ir Latvijos Respublikos sutartis „Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių“ bei CK 1.62 straipsnio 1 dalis, kuri nustato tarptautinės privatinės teisės reguliuojamus paveldėjimo teisės santykiams taikytinos teisės klausimus.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėja A. K. prašo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 2 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos motyvus:
Atsiliepimas
1. Apeliantų minima CK 5.51 straipsnio 1 dalis, reglamentuojanti, jog įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmęs ar visą palikimą, turėtų būti taikoma sistemiškai su CK 1.62 straipsniu ir jokiu būdu nepanaikina pastarosios normos galiojimo užsienio įpėdiniui. Pareiškėjo nuomone, tuomet liudijimas surinkti duomenis apie I. J. turtą negalėjo būti išduotas G. S. dar ir šiuo pagrindu, nes ji jokio I. J. turto (nei kilnojamo, nei nekilnojamo) Lietuvoje nepradėjo valdyti. Be to, byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad G. S. būtų pradėjusi valdyti kokį nors I. J. turtą ir Latvijoje.
2. Atskirojo skundo motyvas, kad panaikintasis liudijimas nėra paveldėjimo teisės liudijimas ir jokių naujų teisinių santykių nesukūrė, nėra teisingas. Išdavus ginčo liudijimą G. S., ji šiuo notaro veiksmu buvo pripažinta I. J. viso turto paveldėtoja. Tačiau teisės paveldėti I. J. nekilnojamąjį turtą Lietuvoje, praleidusi nustatytą palikimo priėmimo terminą ir teismo keliu šio termino neatnaujinus, G. S. neturi.
3. Teismas teisingai nustatė, kad ginčijamo liudijimo įrašas, jog I. J. priėmė A. M. palikimą, neatitinka tikrovės. Iš tiesų, kaip matyti iš 1992 m. paveldėjimo teisės liudijimo, A. M. palikimą lygiomis dalimis po ¼ dalį paveldėjo keturi asmenys, o ne viena I. J.. Apeliantai teigia, kad ginčijamu liudijimu net nebuvo prašoma įregistruoti nuosavybės teisės į turtą G. S., tačiau šio liudijimo pagalba G. S. veikė kaip I. J. nekilnojamojo turto Lietuvoje paveldėtoja, nors tokios teisės - paveldėti I. J. nekilnojamąjį turtą Lietuvoje, neturi. Tarptautinėmis sutartimis teismas pasirėmė pagrįstai, tokiu būdu pasisakydamas dėl LR notariato įstatymo 55 straipsnio nuostatų.
Daugiau atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Byloje kilo ginčas dėl notaro atlikto notarinio veiksmo – 2014-08-26 liudijimo, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto tik pažymų, liudijimų reikalingų paveldėjimo įteisinimui gavimui iš visų įstaigų ir organizacijų, išdavimo teisėtumo.
Byloje nustatyta, kad dėl A. M., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimo priėmimo Kaišiadorių m. notarė G. S. 1992-07-31 išdavė paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, kuriame nurodyta, kad A. M. palikimą lygiomis dalimis priėmė J. M., I. J., E. B. ir A. M. (t. 1, b. l. 86-87). G. S. Latvijos Respublikos Rygos apygardos teismo prisiekusiajam notarui U. B. padavė pareiškimą apie palikimo priėmimą ir prašymą patvirtinti paveldėjimo teisę, įregistruotą aktų ir paliudijimų registre 2014-07-21 Nr. 883, kad priima visą savo motinos I. J., mirusios (duomenys neskelbtini), paliktą palikimą (b. l. 83-85). Latvijos Respublikos Rygos apygardos teismo prisiekusysis notaras U. B. 2014-07-25 išdavė įgaliojimą, įregistruotą aktų ir pažymėjimų registre Nr. 907, kuriuo G. S. įgaliojo V. M. atstovauti jos teisėtiems interesams ir vesti jos vardu paveldėjimo bylas po jos motinos I. J. mirties (mirusios 2008-05-08) visose Lietuvos Respublikos valstybinėse, teismų, administracinėse, savivaldybės įstaigose, notarų ir antstolių biuruose, valstybinėje žemės tarnyboje, žemės registro skyriuose, komercinėse įstaigose ir bankuose, civilinės būklės aktų registravimo įstaigose, archyvuose ir kitose įstaigose, susijusiose su jai priklausančio paveldėjimo priėmimu ir paveldėjimo teisės patvirtinimu pagal įstatymą arba testamentą, priimti paveldėjimą, gauti paveldėjimo pažymėjimą, pateikti, užsakyti ir gauti visus reikiamus dokumentus; atstovauti jos interesus, vedant bylas dėl paveldėto nekilnojamojo turto įregistravimo žemės registro skyriuje, sudaryti sutartį ar susitarimus su kitais paveldėtojais dėl paveldėjimo padalijimo ir dėl šių dalykų pateikti ir gauti visus reikiamus dokumentus visose įstaigose, pasirašyti patvirtinamąjį prašymą ir jos vardu gauti nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus (b. l. 79-82). Kaišiadorių rajono savivaldybės 3-ojo notaro biuro notaras A. B. 2014-08-26 išdavė liudijimą, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad A. M., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą priėmėjo jo dukra I. J.. Šio liudijimo pastabose nurodyta, kad: 1) vienas šio liudijimo egzempliorius išduodamas I. J., mirusios (duomenys neskelbtini), įpėdinės dukros G. S., gim. (duomenys neskelbtini), atstovui V. M., gim. (duomenys neskelbtini), kuris veikia pagal Latvijos Respublikos Rygos apygardos teismo prisiekusiojo notaro U. B. patvirtintą 2014-07-25 įgaliojimą, įregistruotą aktų ir pažymėjimų registre Nr. 907; 2) G. S., gim. (duomenys neskelbtini), Latvijos Respublikos Rygos apygardos teismo prisiekusiajam notarui U. B. padavė 2014-07-21 pareiškimą apie palikimo priėmimą ir prašymą patvirtinti paveldėjimo teisę, įregistruotą aktų ir paliudijimų registre Nr. 883; 3) šis liudijimas išduotas tik pažymų, liudijimų, reikalingų paveldėjimo įteisinimui, gavimui iš visų įstaigų bei organizacijų.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos A. K. skundą dėl notaro veiksmų, 2015 m. kovo 2 d. nutartimi panaikino notaro A. B. 2014-08-26 išduotą liudijimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), konstatavęs, jog G. S. liudijimas negalėjo būti išduotas dėl to, kad ji yra praleidusi terminą kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo ir į bylą nėra pateikta jokių duomenų, jog ji būtų kreipusis į teismą dėl šio termino atnaujinimo, todėl ji nėra I. J. nekilnojamojo turto Lietuvoje paveldėtoja.
Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje suinteresuoti asmenys G. S., N. V. ir V. M. ginčija pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą, esminiai atskirojo skundo argumentai yra susiję su tomis aplinkybėmis, jog G. S. yra priėmusi palikimą po I. J. mirties Latvijos Respublikoje, todėl, atsižvelgiant į tai, kad, jeigu palikimą užsienio valstybėje įpėdinis yra priėmęs, tai laikytina, kad jis palikimą yra priėmęs ir Lietuvoje, todėl, apeliantų nuomone, vadovaujantis CK 5.50 straipsnio nuostatomis, ginčijamas liudijimas buvo išduotas teisėtai.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nepriklausomai nuo to, kur yra palikėjo paskutinė gyvenamoji vieta, nekilnojamojo daikto paveldėjimo santykiams taikoma nekilnojamojo daikto buvimo vietos valstybės teisė (CK 1.62 str. 1 d.). Ši teisės norma įtvirtina taisyklę, kad palikimą sudarantis nekilnojamasis daiktas visais atvejais paveldimas pagal jo buvimo valstybės teisę. Tai reiškia, jog pagal galiojantį teisinį reglamentavimą Lietuvos Respublikoje esantys nekilnojamieji daiktai visais atvejais paveldimi pagal Lietuvos Respublikos teisę. Tokia nuostata įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos, Estijos Respublikos ir Latvijos Respublikos 1992 m. lapkričio 11 d. trišalės Sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių 41 straipsnyje, kuriame numatyta, jog kilnojamojo turto paveldėjimo teisę reguliuoja Susitariančiosios Šalies, kurios teritorijoje palikėjas turėjo paskutinę nuolatinę gyvenamąją vietą, įstatymai, tačiau nekilnojamojo turto paveldėjimo teisę reguliuoja Susitariančiosios Šalies, kurios teritorijoje yra turtas, įstatymai.
Paveldėjimo teisiniai santykiai reglamentuojami CK penktosios knygos šeštajame skyriuje, kurio 5.50 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. To paties straipsnio 3 dalyje nustatytas 3 mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos terminas palikimui priimti.
LR CK 5.4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikimo atsiradimo vieta laikoma paskutinė palikėjo nuolatinė gyvenamoji vieta (LR CK 2.12 str.).
Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad šio įstatymo nustatytais atvejais ir notarinių veiksmų atlikimui nustatyta tvarka atskirus notarinius veiksmus gali atlikti Lietuvos Respublikos konsuliniai pareigūnai. Pavyzdinis Lietuvos Respublikos konsulinių pareigūnų atliekamų notarinių veiksmų sąrašas yra nurodytas šio įstatymo 27 straipsnyje.
Kaip jau minėta, Lietuvos Respublikoje esančio nekilnojamojo turto paveldėjimas vyksta pagal Lietuvos Respublikos teisę. Tam, kad įvyktų turto savininko pasikeitimas, t. y. kad nuosavybės teisę į palikimą įgytų palikėjo įpėdiniai, palikimas turi būti priimtas. Vienas iš palikimo priėmimo būdų – kreipimasis į palikimo atsiradimo vietos notarą. Kadangi, apeliantų teigimu, palikėjos I. J. paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta buvo Latvijos Respublikoje, palikimo atsiradimo vieta taip pat laikytina ši užsienio valstybė. Dėl šios priežasties apeliantė G. S., norėdami tinkamai išreikšti valią dėl palikimo priėmimo, turėjo kreiptis į Lietuvos Respublikos konsulinę įstaigą Latvijos Respublikoje, kuri pagal savo kompetenciją gali atlikti notarinius veiksmus. Atkreiptinas dėmesys, kad veiksmai, kurie turi būti atliekami po to, kai paveldėtojas Lietuvos Respublikos konsulinėje įstaigoje išreiškia valią priimti Lietuvos Respublikoje esantį palikimą, nėra reglamentuoti Lietuvos Respublikos notariato įstatyme, Lietuvos Respublikos konsuliniame statute ir poįstatyminiuose teisės aktuose. Todėl susiklosčius tarpvalstybinei paveldėjimo situacijai, atsižvelgiant į analogiškų teisinių santykių reglamentavimą nesant tarpvalstybinės paveldėjimo situacijos, Lietuvos Respublikos paveldėjimo teisės tradiciją, protingumo bei ekonomiškumo principus, darytina išvada, kad paveldėjimu suinteresuoti asmenys, siekdami sukelti jų pageidaujamas teisines pasekmes Lietuvos Respublikoje esančio nekilnojamojo turto atžvilgiu, be Lietuvos Respublikos konsulinės įstaigos taip pat gali kreiptis tiesiogiai į Lietuvos Respublikos notarą, kuris nustatytinas taikant LR CK 5.4 straipsnį. Nagrinėjamu atveju, G. S. dėl palikimo priėmimo kreipėsi į Latvijos Respublikos Rygos apygardos teismo prisiekusįjį notarą, t. y. instituciją, neturinčią jurisdikcijos Lietuvos Respublikoje esančio nekilnojamojo turto atžvilgiu, todėl konstatuotina, kad apeliantė netinkamu būdu išreiškė valią dėl palikimo priėmimo nekilnojamojo turto atžvilgiu (LR CK 5.50 str. 2 ir 3 dalys).
Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus ir Lietuvos Respublikos bei tarptautinį teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad duomenų apie I. J. nekilnojamąjį turtą Lietuvoje surinkimui notaras negalėjo išduoti liudijimo įpėdiniui, kuris yra praleidęs Lietuvos Respublikos CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą pareiškimui apie palikimo priėmimą pateikti, ir teismas nėra jam to termino atnaujinęs, dėl ko jis nėra laikytinas I. J. nekilnojamojo turto Lietuvoje paveldėtoju.
Apeliantai atskirajame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvykdė pareigos informuoti byloje dalyvaujančius asmenis apie teismo posėdžio laiką ir vietą, todėl skundžiama nutartis turėtų būti panaikintina ir CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Pažymėtina, kad bylos dėl notarų veiksmų nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka CPK XXV skyriuje nustatyta tvarka (CPK 442 str. 6 p.). Šiame skyriuje nurodytos bylos nagrinėjamos raštinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai CPK V dalyje nurodoma kitaip (CPK 443 str. 5 d.). Iš bylos duomenų matyti, kad byla 2015 m. vasario 19 d. 14 val. posėdžiui, kuriame ji buvo išnagrinėta iš esmės pirmosios instancijos teisme, paskirta 2015 m. vasario 5 d. nutartimi, kurioje be kita ko, nurodyta ją nagrinėti rašytinio proceso tvarka (t. 1, b. l. 47). CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai byla nagrinėjama iš esmės rašytinio proceso tvarka, apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį skelbiama specialiame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki teismo posėdžio dienos. Rašytinio bylos nagrinėjimo atvejais dalyvaujantys byloje asmenys į teismo posėdį nekviečiami ir teismo posėdis vyksta jiems nedalyvaujant. Taigi, pagal šį CPK įtvirtintą teisinį reglamentavimą, pirmosios instancijos teismas neprivalėjo byloje dalyvaujantiems asmenims siųsti rašytinių pranešimų ar šaukimų apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad specialiajame interneto tinklalapyje 2015 m. vasario 5 d. buvo pranešta apie bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme 2015 m. vasario 19 d. 14 val. teismo posėdyje (t. 1, b. l. 49), todėl konstatuotina, jog atskirojo skundo argumentai neteikia pagrindo pripažinti, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas pažeidė pareigą informuoti byloje dalyvaujančius asmenis apie teismo posėdžio laiką ir vietą.
Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos apeliacine tvarka skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.
Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, susijusias su notaro veiklos kompetencija, teisingai įvertino notaro atliktus veiksmus, todėl konstatuoja, kad priimta nutartis yra teisėta ir pagrįsta, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 2 d. nutartį palikti nepakeistą.