Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje O. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vykdo individualią veiklą (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

O. Š. 2022 m. lapkričio 13 d. apie 18.24 val. Alytuje, Naujojoje gatvėje, ties Jazminų gatvės pastatu Nr. 32 A, vairuodama automobilį ,,Toyota Prius“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) pažeisdama Kelių eismo taisyklių 30 punkto reikalavimus, tai yra artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą ,,Pėsčiųjų perėja”, nepraleido ir partrenkė jos važiavimo krypties eismo juosta pėsčiųjų perėja žengiančią pėsčiąją G. S., dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio nukentėjusiajai G. S., dėl kliniškai nustatyto kairio stipinkaulio lūžimo, dešinio žastikaulio didžiojo gumburo lūžimo, dešinio alkūnkaulio lūžimo, dešinio blauzdikaulio lateralinio krumplio lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui, nesunkiai sutrikdė sveikatą.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Motyvuojamoji dalis

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

IV. Teismo išvados O. Š. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

BK 281 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvios baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dviejų metų bausmės.

Kaltinamosios O. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji prisipažino padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamoji O. Š. pateikė prašymą, atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kur pasiūlytas laiduotoju šeimos draugas V. J..

BK 40 straipsnio 1 dalis numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą, esant šio straipsnio dalyje nurodytoms imperatyvios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygoms. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai. Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Svarbu pažymėti, kad teismų praktikoje ne kartą konstatuota, jog tam, kad asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybes pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma, nes tik visų šių sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės.

Priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas turi įvertinti byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą padaryti išvadą, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat, kad pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui. Teismo išvada šiuo aspektu turi būti pagrįsta objektyviais faktais, liudijančiais, kad nusikalstama veika buvo daugiau atsitiktinė kaltininko pasekmė, ar priešingai – polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat būtina įvertinti aplinkybes, apibūdinančias nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikalstamos veikos tikslus ir motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir kt. Sprendžiant klausimą neturi likti neaiškumų ar abejonių dėl to, ar iš tiesų visos aplinkybės yra tokios aiškios, kad galima būtų daryti išvadą, jog yra pagrindas atleisti nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-329/2013)

Teismas, įvertinęs byloje esančius ir aukščiau aptartus įrodymus, daro išvadą, kad yra visi pagrindai atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Pagal teismų praktiką BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta sąlyga – kaltininko pripažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nustatytą veiką yra nuoširdus gailėjimasis laikoma tokia, kai jis savanoriškai, laisva valia pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl patirtų veiksmų. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas tokiais atvejais, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo pripažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką 2K-250-976/2020).

Bylos duomenys patvirtina, jog O. Š. nuo pat proceso pradžios savo kaltę pripažino, bendradarbiavo su pareigūnais, davė nuoseklius parodymus. Teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai, dėl ko buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas.

Pažymėtina, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta sąlyga – pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų yra vertinamojo pobūdžio. Teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais faktais, liudijančiais asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybėmis, apibūdinančiomis veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje. Teismas, priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui. O. Š. yra neteista, iš baudžiamos bylos medžiagos matyti, kad ji yra pensininkė, jokių neigiamai charakterizuojančių ją duomenų byloje nėra, padarytas nusikaltimas, teismo vertinimu, yra atsitiktinis, ji stengiasi laikytis visuomenėje priimtinų elgesio normų, socialiai teisingai gyventi. O. Š. bausta už administracinius pažeidimus (t. 2, b. l. 54-56), tačiau baudos sumokėtos, neteista (t. 2., b. l. 51-53), kas sudaro pagrindą išvadai, kad ji už savo veiksmus atsakomybę prisiima ir neturi polinkio nusikalsti ar kitaip pažeidinėti įstatymus. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog egzistuoja atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga, numatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte.

O. Š. pirmą kartą padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, visiškai pripažino savo kaltę ir labai gailisi nusikaltusi bei išgyvena dėl kilusių pasekmių. Tokiu būdu, yra visi formalūs pagrindai, numatyti BK 40 straipsnio 2 dalyje, atleisti asmenį pagal laidavimą.

Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K‑221‑693/2017, 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-312/2011, 2K-145-895/2018). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K‑305/2011).

Laiduotojas V. J. sutinka laiduoti už kaltinamąją O. Š.. Nurodė, kad yra vertas teismo pasitikėjimo, nes yra neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirbantis ir darbovietės charakterizuojamas teigiamai. V. J. yra kaltinamosios draugas, t. y. jie bendrauja šeimomis. Nurodė, kad su kaltinamąja palaiko glaudų ryšį, ji padeda jam buityje bei padeda slaugyti ir prižiūrėti jo žmoną. Jie kalbasi įvairiomis temomis, įsiklauso į jo pastabas. Nurodė, kad po įvykio kalbėjosi su O. Š., aiškinosi įvykio aplinkybes. Tikina galintis realiai daryti teigiamą įtaką O. Š., dėl to už ją laiduoja.

Pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-82/2010). Pagal baudžiamąjį įstatymą laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi (kasacinė nutartis Nr. 2K-160/2010). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010).

Nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad V. J. yra teismo pasitikėjimo vertas asmuo, kuris byloje gali būti laiduotoju ir turi realias galimybes daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad galima O. Š. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 1 dalyje, perduodant ją pagal laidavimą V. J. atsakomybei. Atsižvelgiant į kaltinamąją charakterizuojančius duomenis, nustatytinas 1 (vienerių) metų laidavimo terminas (BK 40 straipsnio 4 dalis), kuris, manytina yra pakankamas ir adekvatus baudžiamojo įstatymo nustatytiems tikslams pasiekti, netaikant užstato. Taigi, byloje nėra jokių duomenų, draudžiančių taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir O. Š. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, todėl baudžiamoji byla dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, nutrauktina (BPK 303 straipsnio 4 dalis).

V. Dėl civilinio ieškinio

Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

To paties straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nurodyta, jog neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai, o teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Pažymėtina, kad dėl sveikatos sužalojimo priteistinos neturtinės žalos dydžio nustatymo bylose suvienodinti teismų praktikos priteistinos neturtinės žalos dydžio prasme iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2011). Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra akcentavęs, kad, asmeniui veikiant tyčia, padaroma didesnė neturtinė žala nei neatsargios kaltės atveju, todėl, esant šiai kaltės formai, priteistinos neturtinės žalos dydis turėtų būti atitinkamai mažesnis nei tyčinių veikų atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-470/2006

Byloje nukentėjusioji O. Š. pareiškė civilinį ieškinį dėl 185,00 Eur turtinės žalos, ir 22 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 172-173). Teismo posėdžio metu nukentėjusioji palaikė civilinį ieškinį ir prašė, atsižvelgiant į draudimo bendrovės jau sumokėtas sumas, priteisti jai 16 160,00 Eur neturtinės žalos. Šį savo reikalavimą grindė tuo, kad prieš šį eismo įvykį sveikata buvo normali, ji važiuodavo į kaimą padirbėti, lankydavo ligonius. Nurodė, kad po eismo įvykio sveikata pablogėjo ir dirbti negalės. Taip pat nurodė, kad prieš avariją nuo 2008-2009 metų buvo blogai su stuburu. Dėl stuburo 6,5 metus turėjo neįgalumą. 2022 metais rugsėjo mėnesį turėjo reabilitaciją Prieš avariją pati galėjo sau susileisti vaistus, bet dabar dėl blogai sugijusios rankos negali to daryti. Iki avarijos negėrė tokių vaistų, kuriuos reikia gerti dabar. Neįgalumas buvo nustatytas nuo 2009 metų iki 2015 metų. Buvo nustatytas 55 procentų nedarbingumo lygis. Po eismo įvykio atsirado baimė išeiti iš namų dėl kojos skausmo. Negali pati savimi pasirūpinti, negali tvarkytis namų. Maltiečiai padeda tvarkyti namus ir apsirengti.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad O. Š. vairuojamas automobilis buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“ Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

Civilinis atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ pateikė poziciją į ieškinį, nurodė, kad G. S. sumokėta 5 840,00 Eur neturtinės žalos ir 136,33 Eur gydymosi išlaidų, o taip pat 185,00 Eur už sugadintus rūbus. Išmokėta draudimo išmoka dėl neturtinės žalos atitinka tiek teismų praktiką, tiek įvykio aplinkybes, todėl nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo priteisti kokias nors papildomas sumas dėl neturtinės žalos.

Įvertinus nustatytas aplinkybes, t. y. tai, jog žala buvo padaryta asmens sveikatai, tai, jog dėl eismo įvykio pasekmių ieškovas be abejo patyrė fizinį skausmą ir nepatogumus, tačiau šioje byloje svarbu ir tai, kad nukentėjusiosios sveikata iki eismo įvykio nebuvo gera, ji turėjo neįgalumą, leidosi vaistus, byloje nenustatyta, jog dėl eismo įvykio nukentėjusioji be fizinių pasekmių patirtų ir psichologinių pasekmių (pvz., depresija, nemiga ar pan.), pati nukentėjusioji nurodė, kad ir anksčiau vartojo vaistus nuo nemigos, skausmo. Kaip matyti žala padaryta neatsargiais veiksmais, todėl teismas, remdamasis teisingumo ir protingumo principais, vertina, jog draudikas tinkamai įvertino nukentėjusiajai padarytą neturtinę žalą, išmokėdamas 5 840,00 Eur draudimo išmoką, civilinio ieškinio reikalavimą dėl papildomos 16 160,00 Eur draudimo išmokos neturtinei žalai atlyginti atmeta kaip neįrodytą.

VI. Baudžiamojo poveikio priemonės

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, šio straipsnio trečiojoje dalyje yra nurodytos baudžiamojo poveikio priemonių rūšys, tarp jų ir uždraudimas naudotis specialia teise, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme. Spręsdamas klausimą dėl tinkamo teisingumo pricipo įgyvendinimo individualizuojant baudžiamosios atsakomybės sąlygas pritaikymo, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis): kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos rūšį – neatsargus nusikaltimas, susijęs su eismo saugumu, nusikaltimo stadiją (baigtas), pobūdį (kaltės forma – neatsargi), tai, kad kaltinamoji praeityje neteista, bausta administracine tvarka, jo veikos motyvus ir tikslus, vieną baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamosios asmenybę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Atsižvelgiant į bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis), bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), klausimą – skirti ar neskirti baudžiamojo poveikio priemonę, taip pat ir uždraudimą naudotis specialiąja teise, kiekvieną kartą svarsto teismas, individualiai įvertindamas kaltininko asmenybę, kaltės formą bei rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, teisingumo principo įgyvendinimą ir kitus reikšmingus bylos duomenis. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-329/2013).

Nagrinėjamu atveju O. Š. nusikaltimą padarė neatsargiai, ji nebuvo apsvaigusi nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, teisę vairuoti transporto priemones turi seniai, administracine tvarka už KET pažeidimus buvo bausta tik du kartus, pažeidimai nebuvo šiurkštūs ir teisė vairuoti transporto priemones jai nebuvo atimta, taigi, padaryta nusikalstama veika yra daugiau atsitiktinio pobūdžio, ji sunkių pasekmių nesukėlė. O. Š. yra pensininkė, iki įvykio dirbo „Bolt“ vairuotoja, šiai veiklai jai reikalinga teisė vairuoti transporto priemones. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad šiuo atveju teisės vairuoti transporto priemones uždraudimas neskirtinas.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, O. Š. paskirtina baudžiamojo poveikio priemonė – 12 MGL, tai yra 600,00 Eur įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

V. D. atstovavimo išlaidų

Nukentėjusioji G. S. prašė priteisti iš kaltinamosios O. Š. 500,00 Eur jos turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, į bylą pateikė šių išlaidų dydį ir jų apmokėjimą advokatui patvirtinančius duomenis (t. 2, b. l. 172-174). BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusio proceso išlaidų priežastis yra kaltinamosios nusikalstama veika. Jeigu ne O. Š. neatsargus elgesys, nukentėjusioji nebūtų patyrusi su procesu susijusių išlaidų. G. S. nukentėjusi nuo nusikalstamos veikos, gali pati laisvai pasirinkti, kokiu būdu gins savo teises. Gali tai daryti per advokatą, ką šiuo atveju nukentėjusioji ir padarė. Ji už susipažinimą su baudžiamosios bylos medžiaga, konsultavimą, civilinio ieškinio surašymą, sumokėjo 500,00 Eur. Iš esmės bendras nukentėjusiosios patirtų išlaidų atlyginimo principas turėtų būti pilnas jų atlyginimas. Nukentėjusiosios patirta atstovavimo išlaidų suma pagrįsta. Todėl teismas sprendžia, kad 500,00 Eur nukentėjusiosios turėtų proceso išlaidų priteisimas iš kaltinamosios būtų teisingas, įstatymą atitinkantis sprendimas.

Kaltinamajai O. Š. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki įsiteisės teismo nuosprendis, o jam įsiteisėjus panaikintina.

Prie bylos pridėtas kompaktinis diskas su vaizdo įrašais paliktinas saugoti prie bylos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304–305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

O. Š., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant ją laiduotojo V. J. atsakomybėn Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 1 (vieneriems) metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti O. Š., kad tuo atveju, jeigu ji, būdama atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. O jeigu ji per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, O. Š. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 12 MGL, tai yra 600,00 Eur įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Teisingumo ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Luminor Bank AB (mokėjimo paskirtyje būtina nurodyti asmens, kuriam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, vardą, pavardę ir asmens kodą).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Priteisti iš O. Š. 500,00 Eur G. S., jos patirtų advokato atstovavimo išlaidų.

G. S. civilinį ieškinį atmesti.

Prie bylos pridėtą kompaktinį diską su vaizdo įrašais palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Išaiškinti, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka.