Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Ugnės Gailiūnienės, Mindaugo Povilansko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedrės Telksnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 1 d. nuosprendžio, kuriuo:

I. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 4 (ketverių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

I. B. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, palikta nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus panaikintina.

Taip pat nuosprendžiu išspręstas daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas.

Tuo pačiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiu nuteistos ir V. M. bei Z. Č., tačiau nuosprendis dėl jų apeliacine tvarka nėra apskųstas.

Netenkintas Valstybės garantuojamos teisinės tarnybos prašymas priteisti iš kaltinamųjų išlaidas už gynėjų dalyvavimą teisme.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. P. instancijos teismo nuosprendžio esmė

1. I. B. pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis neteisėtai disponavo narkotine medžiaga, turėdamas tikslą medžiagą parduoti ar kitaip platinti, o būtent:

jis, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, 2022 m. rugsėjo 7 d., apie 17.50 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iš Z. Č. tolimesniam neteisėtam pardavimui įgijo ne mažiau kaip 0,000209 g narkotinės medžiagos – karfentanilio, po ko minėtą kiekį narkotinės medžiagos – karfentanilio, išnešė į minėto namo laiptinę ir netrukus dalį – 0,000092 g – šios narkotinės medžiagos išplatino, už 25 eurus neteisėtai pardavė V. M., o likusią dalį – ne mažiau kaip 0,000117 g – laikė su savimi, kai tuoj pat buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kurie iš jo paėmė 0,000117 g narkotinės medžiagos – karfentanilio.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai

2. Nuteistasis I. B. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 1 d. nuosprendžio (toliau – ir Skundžiamas nuosprendis) dalį dėl bausmės paskyrimo ir paskirti minimalios trukmės laisvės atėmimo bausmę.

2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines aplinkybes, atsižvelgė į tai, kad apeliantas yra teistas, baustas administracine tvarka ir yra nedirbantis. Taip pat, teisingai nustatytos atsakomybę lengvinanti bei sunkinanti aplinkybės.

2.2. Kartu apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas jam paskyrė artimą minimaliam pagal BK 260 straipsnį 1 dalies sankciją laisvės atėmimo bausmės dydį, tačiau, jo nuomone, tokia bausmė, nors ir atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytas ribas, pagal savo dydį yra aiškiai per griežta. Apelianto teigimu, pirmos instancijos teismas neįvertino arba nepakankamai įvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių, o būtent šio nusikaltimo padarymo tikslo ir motyvo, jo asmenybės bei vaidmens darant nusikaltimą.

2.3. Nuteistasis I. B. apeliaciniame skunde nurodo, kad daug metų serga narkomanija, šį nusikaltimą padaryti jį paskatino nuolatinės intoksikacijos jausmas ir potraukis vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Kartu akcentuoja, kad neturėjo tikslo pasipelnyti ar įtraukti kitą asmenį į narkotikų vartojimą, o savo veiksmus vertina kaip pagalbą sergantiems priklausomybe asmenims. Svaigalus parduodavo keliais eurais brangiau ir taip sutaupydavo dozei sau.

2.4. Taip pat apeliaciniame skunde teigiama, kad nuteistasis supranta savo neteisėtų veiksmų pavojingumą ir pasekmes, nori gydytis ir keisti savo gyvenimo būdą, o jo izoliavimas nuo visuomenės ilgam laikui trukdys kuo greičiau integruotis į visuomenę.

2.5. Apeliantas teisėjų kolegijos prašo atžvelgti į tai, kad savo žinioje turėjo nedidelį narkotinių medžiagų kiekį, narkotine medžiaga disponavo labai trumpą laiko tarpą ir atliko antraeilį, tarpininko vaidmenį. Taip pat, jo teigimu, nusikaltimas buvo atsitiktinio pobūdžio, sprendimas padėti nuteistajai V. M. įsigyti narkotines medžiagas kilo spontaniškai. Kartu nurodoma, kad narkotinė medžiaga į apyvartą nepateko ir žala valstybės saugomoms vertybėms nebuvo padaryta.

3. Atsiliepimu į nuteistojo I. B. apeliacinį skundą Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Rolandas Imbrasas (toliau – ir prokuroras) prašo apelianto apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodant bausmės paskirtį bei bausmės skyrimo pagrindus, teigiama, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė baudžiamojo įstatymo normas, reglamentuojančias bausmės skyrimą, teisingai įvertino kaltininko asmenybę, todėl remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais naikinti arba keisti Skundžiamo nuosprendžio nėra pagrindo.

3.1. Iš Skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę I. B., vadovavosi BK 54 straipsnio nuostatomis, įvertino jo kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį bei tai, kad veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia. I. B. padarė vieną sunkų nusikaltimą, susijusį su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis su tikslu jas platinti. Pirmosios instancijos teismas įvertino atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes, taip pat tai, kad I. B. teistas, nevedęs, nedirba, vartoja narkotines medžiagas, veiką padarė esant neišnykusiam teistumui, taip pat baustas administracine tvarka. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nuteistajam I. B. turi būti paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, arčiau sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui.

3.2. Kartu prokuroras nurodo, kad apeliantas yra teistas už panašias nusikalstamas veikas, kas iš esmės patvirtina jo asmenybės pavojingumą ir nenorą laikytis teisės aktų reikalavimų, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde. Pažymima, kad ankstesni nuteistojo teistumai patvirtina aplinkybę, jog padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinė ir priešingas teisei veikas jis daro sistemingai. Nuteistasis I. B. daug kartų baustas administracine tvarka už smulkias vagystes, naudojimąsi viešuoju transportu be bilieto, įtariant jį naudojus narkotines medžiagas, o skirtos baudos nesumokėtos. Šiuo metu nuteistasis I. B. nedirbantis, spręstina, kad nuteistasis neturi legalaus pragyvenimo šaltinio. Apeliacinio skundo argumentus, kad dėl paskirtos ne minimalios laisvės atėmimo bausmės, nuteistasis patirs tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, prokuroras laiko nepagrįstais. Teigiama, kad šie argumentai savaime neleidžia vertinti, kad paskirta bausmė netinkama.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo I. B. apeliacinis skundas atmestinas.

4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, Skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl to asmens, kuris padavė apeliacinį skundą ar dėl kurio toks skundas buvo paduotas. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar dėl jų skundas gautas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai ir nutartys nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-248-689/2018).

5. Nagrinėjamu atveju iš I. B. apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas neginčija kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo bei jos kvalifikacijos, nustatytų nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo jam už šią veiką paskirta galutine 3 metų laisvės atėmimo bausme ir prašo skirti minimalios trukmės laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, neįžvelgusi esminių BPK pažeidimų, Skundžiamą nuosprendį patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neišeidama už apeliacinio skundo ribų.

Dėl bausmės individualizavimo

6. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-156-487/2020, Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-129-626/2023).

7. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl bausmės individualizavimo nuteistajam I. B., pažymi, kad pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, įtvirtinančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 7 d. nuosprendis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1A-135-579/2022; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. spalio 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-213-719/2020).

8. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino visas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, o būtent šio nusikaltimo padarymo tikslo ir motyvo, jo asmenybės bei vaidmens darant nusikaltimą. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu apelianto vertinimu, kadangi iš Skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nurodė bausmės jam skyrimo motyvus, atsižvelgė į jo padarytų nusikalstamų veikų sunkumo ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltės formą, į tai, kad buvo nustatyta jo atsakomybę lengvinanti bei sunkinanti aplinkybės. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad nuteistasis I. B. visiškai prisipažino įvykdęs minėtą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Taip pat, iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino ir nuteistąjį I. B. charakterizuojančias savybes, o būtent tai, kad jis yra nedirbantis, vartojantis narkotines medžiagas, teistas, baustas administracine tvarka.

9. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistasis I. B. ir anksčiau yra atlikęs nusikalstamas veikas, susijusias su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis, už minėtas ankstesnes nusikalstamas veikas, buvo baustas švelnesnėmis, nei laisvės atėmimas bausmėmis, taip pat buvo baustas ir laisvės atėmimo bausme, kurios dydis buvo artimas minimaliam bausmės dydžiui. Įvertinusi šiais aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais dėl nuteistojo I. B. asmenybės pavojingumo ir nenoro laikytis teisės aktų reikalavimų. Pažymėtina, kad nuteistasis I. B. nusikalstamą veiką atliko dar neišnykus teistumui, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistasis nėra linkęs keisti gyvenimo būdo, anksčiau skirtos švelnesnės bausmės teigiamos įtakos nuteistojo elgesio pokyčiams neturėjo, nebuvo veiksmingos, nemotyvavo apelianto pasitaisyti ir ateityje laikytis įstatymų bei visuomenės gyvenimo normų. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliantui nepadarius reikiamų išvadų ir nenustojus elgtis nusikalstamai, sprendimas paskirti jam mažesnį bausmės dydį neužtikrintų BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų bausmės skyrimo tikslų įgyvendinimo.

10. Pažymėtina, kad BK 260 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji, todėl nusikaltimas laikomas baigtu, kai asmuo padaro bent vieną iš įstatymo dispozicijoje numatytų veikų, turėdamas tikslą narkotines ar psichotropines medžiagas parduoti arba kitaip platinti. Apelianto teigimu, nedideliu kiekiu narkotinių medžiagų jis disponavo labai trumpą laiką, atliko tarpininko vaidmenį, neturėjo tikslo pasipelnyti ir savo veiksmus vertina kaip pagalbą sergantiems priklausomybe asmenims. Kartu apeliaciniame skunde nurodoma, kad sumanymas atlikti nusikalstamą veiką kilo spontaniškai. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu aplinkybių vertinimu ir pastebi, kad BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos pavojingumas siejamas ne su konkrečiu narkotinės ar psichotropinės medžiagos minimaliu kiekiu, o su tikslo platinti tokias medžiagas turėjimu. Nustatyta, kad nuteistasis I. B. įsigijo narkotines medžiagas turėdamas tikslą dalį jų perduoti nuteistajai V. M., o dalį, kaip atlygį, pasilikti sau, todėl nusikaltimas laikomas baigtu. Nuteistasis ir anksčiau yra padaręs panašaus pobūdžio veikas ir už tai teistas, todėl kylančios neigiamos teisinės pasekmės jam buvo žinomos. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam I. B. skyrė bausmę, kurios dydis yra mažesnis nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, kurią BK 64¹ straipsnio pagrindu sumažino vienu trečdaliu.

11. Naujų ir reikšmingų aplinkybių, galinčių turėti įtakos nuteistojo teisinės padėties švelninimui, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, I. B. apeliaciniame skunde nenurodė, tokių aplinkybių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Procesinis sprendimas dėl apeliantui paskirtos bausmės dydžio yra teisingas ir priimtas įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes, paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta ir atitinka tiek nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, tiek jo asmenybę.

12. Įvertinus visa, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 1 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti nuteistojo apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo I. B. apeliacinį skundą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.