- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-02-04
- Bylos Nr.
- eA-1388-442/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04369-2025-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Kryževičius, Jolanta Malijauskienė, Dainius Raižys
- Pareiškėjas
- K. R. U.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 8.6.4Draudimas atvykti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Jolantos Malijauskienės ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. R. U. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. R. U. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas K. R. U. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) 2025 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą Nr. 25S173111, kuriuo atsisakyta atšaukti į Šengeno informacinę sistemą (toliau – ir SIS) įtrauktą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (toliau – ir Sprendimas), ir priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad atsakovas priimdamas skundžiamą Sprendimą netinkamai taikė Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) įtvirtintas teisės normas, netinkamai taikė 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1861 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies keičiamas bei panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2021 m. liepos 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/1152 (toliau – ir SIS Reglamentas, Reglamentas (ES) 2018/1861) nuostatas.
3. Pareiškėjo įsitikinimu, atsakovas net neturėjo teisės priimti sprendimo dėl perspėjimo įtraukimo į SIS ir draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje). Departamentas asmenims nepagrįstai taiko vienodo poveikio priemones nepriklausomai nuo to, dėl kokių priežasčių buvo panaikintas asmens leidimas gyventi, nors Įstatymo 133 straipsnio nuostatos įpareigoja Departamentą priimti motyvuotą sprendimą.
4. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje nurodoma, kad vien leidimo gyventi panaikinimas negali būti pagrindas asmeniui nustatyti ribojimus, t. y. uždrausti atvykti į Lietuvą ir įvesti perspėjimą į SIS. Pažymėtina, kad SIS Reglamento 24 straipsnyje nustatytos perspėjimų apie draudimą atvykti ir apsigyventi pateikimo sąlygos, o 21 straipsnis įtvirtina, jog prieš pateikdama perspėjimą, valstybė narė nustato, ar tas atvejis yra adekvatus, atitinkamas ir pakankamai svarbus, kad pateisintų perspėjimo įvedimą į SIS. Nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta jokia grėsmė, kurią galėtų sukelti pareiškėjas, kuri būtų proporcinga nustatytam ribojimui bei Pareiškėjo atžvilgiu nėra priimto jokio atskiro administracinio akto dėl jo grėsmės, kuris yra būtinas, siekiant nustatyti ribojimas judėti Europos Sąjungos teritorijoje.
Šalies argumentai
5. Pareiškėjas pažymėjo, kad Sprendime atsakovas taip pat nurodo, jog negalima panaikinti įspėjimo įtraukimą iš SIS dėl draudimo atvykti ir apsigyventi Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungos nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis teritorijoje nuo 2024 m. kovo 6 d. iki 2027 m. kovo 5 d., kadangi nebuvo nustatyta, jog pareiškėjas gavo kitos Šengeno valstybės vizą arba leidimą laikinai gyventi. Tokių argumentų dėstymas pareiškėjui nėra suprantamas, kadangi jis negali gauti kitos Šengeno valstybės vizos arba leidimo laikinai gyventi, kadangi jis turi draudimą atvykti į šias šalis, todėl jokia šalis negali jam išduoti nei leidimo laikinai gyventi, nei vizos.
Atsiliepimas
6. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
7. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo teiginiai deklaratyvūs, kadangi ginčijamas Sprendimas priimtas ne todėl, kad pareiškėjui buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi, bet todėl, kad nėra nustatyta individualių aplinkybių, dėl kurių atsirastų pagrindas panaikinti perspėjimą SIS. Su pareiškėju susijusios individualios aplinkybės, nustatytos priimant sprendimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, ištirtos ne tik Departamento, bet ir Regionų administracinio teismo (administracinė byla Nr. eI2-11115-811/2025) bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (administracinė byla Nr. eA-2135-624/2025) ir nėra nustatyta naujų aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima vertinti, kad pareiškėjo individuali situacija pasikeitė ir yra pagrindas panaikinti pareiškėjo duomenis SIS. Užsienietis gali teikti motyvuotą prašymą (ir nurodyti svarbias aplinkybes) išbraukti jo duomenis iš Šengeno informacinės sistemos, tačiau, pareiškėjui nenurodžius pagrįstų motyvų, tam nėra pagrindo.
8. Atsakovas pažymėjo, kad prašant leidimo laikinai gyventi ir esant įvestam perspėjimui į SIS, valstybės narės vykdo konsultavimosi procedūrą. SIS Reglamento 27 straipsnio a punkte nustatyta, jog prieš išduodama leidimą gyventi ar ilgalaikę vizą arba pratęsdama to leidimo ar vizos galiojimą, išduodančioji valstybė narė konsultuojasi su perspėjimą pateikusia valstybe nare, ir kai išduodančioji valstybė narė perspėjimą pateikusiai valstybei narei praneša apie ketinimą išduoti leidimą gyventi ar ilgalaikę vizą arba pratęsti to leidimo ar vizos galiojimą arba kad ji nusprendė tai padaryti, perspėjimą pateikusi valstybė narė ištrina atitinkamą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (SIS Reglamento 27 str. f p.). Taigi, priėmus Portugalijai sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą gyventi ar vizą, Portugalija būtų informavusi Lietuvą apie priimtą sprendimą, o tokiu atveju Lietuva turėtų pareigą panaikinti įvestą perspėjimą į SIS, bet galėtų palikti sprendimą uždrausti atvykti į Lietuvą.
II.
9. Regionų apygardos administracinis teismas 2025 m. lapkričio 6 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.
10. Teismas nustatė šias faktines aplinkybes:
10.1. Departamentas priėmė 2024 m. sausio 26 d. sprendimą Nr. 24S31391 panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi, vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktais, 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kadangi buvo nustatyta, kad kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi, asmuo pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės (gavęs leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu, kvietusioje įmonėje neįsidarbino), darbo sutartis su pareiškėju nesudaryta, pažeisdamas Įstatymo 62 straipsnio 4 dalį pareiškėjas įsidarbino pas kitą darbdavį.
10.2. Departamentas, atsižvelgęs į leidimo laikinai gyventi panaikinimo priežastis, 2024 m. kovo 6 d. priėmė sprendimą uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką ir įtraukti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 36 mėnesiams (3 metams). Pareiškėjas šį Departamento sprendimą apskundė.
10.3. Regionų administracinis teismas 2025 m. gegužės 20 d. atmetė pareiškėjo skundą (administracinė byla Nr. eI2-11115-811/2025). Pareiškėjas šį sprendimą apskundė, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. birželio 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2135-624/2025 pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė, o Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 20 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
10.4. Pareiškėjas 2025 m. liepos 11 d. pateikė prašymą atšaukti perspėjimą SIS dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. Pareiškėjas prašyme nurodė, kad draudimas galioja jau ilgą laiką, o jis jokių nusikalstamų veikų nepadarė, todėl mano, kad draudimas yra neteisingas; pareiškėjo draugams, kuriems taip pat buvo įtrauktas į SIS perspėjimas dėl tokių pačių priežasčių kaip ir jam, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, kad toks perspėjimas yra neteisėtas ir jiems perspėjimai buvo panaikinti. Pareiškėjas mano, kad jis iki šiol turi draudimą atvykti į Europos Sąjungą išskirtinai tik dėl jo atžvilgiu nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių. Lietuva negali reguliuoti jo judėjimo Europos Sąjungoje, ypatingai tuo atveju, jeigu kitos Europos Sąjungos šalys sutinka jam išduoti vizas arba leidimus laikinai gyventi ir pan., kadangi jis jokių nusikaltimų nepadarė, siekdamas gauti leidimą laikinai gyventi nepateikė jokių suklastotų dokumentų, taip pat yra žmogus ir gali pasirinkti darbdavį, todėl yra įsitikinęs, kad nėra pažeidęs jokių teisės aktų dėl kurių šiuo metu galėtų likti galioti įspėjimas SIS sistemoje. Kartu su prašymu Pareiškėjas pateikė 2025 m. birželio 30 d. Lisabonoje advokato patvirtintą Bangladešo Liaudies Respublikos piliečio paso EN0015759 kopiją.
10.5. Departamentas 2025 m. rugpjūčio 1 d. priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriuo nusprendė atsisakyti atšaukti į SIS įtrauktą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, nes: nenustatyta, kad nebeliko SIS Reglamente nurodyto pagrindo taikyti perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi; nenustatyta, kad asmuo turi (gavo) vienos iš Šengeno valstybių narių išduotą galiojantį leidimą gyventi arba nacionalinę vizą.
Žemesnės instancijos teismas
11. Teismas vadovavosi Įstatymo 133 straipsnio 7 ir 8 dalimis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 patvirtintomis Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo (toliau – ir Nacionalinis sąrašas) sudarymo ir tvarkymo taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės). Teismas analizavo Taisyklių 32 punkte nustatytas sąlygas, kada Departamentas priima sprendimą atšaukti įspėjimą dėl užsieniečio neįsileidimo pagal SIS Reglamento 24 arba 25 straipsnį ar perspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi pagal SIS Reglamento 24 arba 25 straipsnį.
12. Įvertinęs pareiškėjo argumentus ir kitus byloje esančius įrodymus, teismas konstatavo, kad pareiškėjas nepagrįstai kelia reikalavimą dėl išbraukimo iš SIS, kadangi nenurodo pagrįstų motyvų tokio sprendimo priėmimui, pateikdamas tik subjektyvų jau anksčiau susiklosčiusios situacijos vertinimą. Buvo pastebėta, kad pareiškėjo skunde kartojami argumentai dėl ankstesnio Departamento sprendimo uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką ir įtraukti perspėjimą į SIS jau yra išnagrinėti teisme ir atmesti.
13. Dėl pareiškėjo pozicijos, kad jis negali gauti kitos Šengeno valstybės vizos arba leidimo laikinai gyventi, kai jis turi draudimą atvykti į šias šalis, teismas atkreipė pareiškėjo dėmesį, kad kita Šengeno valstybė nėra varžoma Lietuvos įvesto perspėjimo į SIS, priešingai – Lietuva, kitai Šengeno valstybei priėmus sprendimą išduoti leidimą gyventi arba vizą, turėtų pareigą įvestą perspėjimą pašalinti, kadangi SIS įvestas draudimas atvykti ir apsigyventi neužkerta kelio kitai Šengeno valstybei po konsultacijų su Departamentu išduoti asmeniui leidimą gyventi ar nacionalinę vizą.
14. Nurodęs, kad kiti išdėstyti argumentai vertintini kaip neturintys reikšmės, teismas darė išvadą, kad Departamentas Sprendime detaliai, išsamiai ir aiškiai išdėstė reikšmingas faktines aplinkybes, nurodė konkrečias taikytinas teisės normas. Teismas konstatavo, kad tiek teisiniai, tiek faktiniai Sprendimo motyvai yra aiškūs, Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus, yra teisėtas ir pagrįstas.
III.
15. Pareiškėjas K. R. U. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2025 m. lapkričio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, t. y. pareiškėjo skundą tenkinti ir priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
16. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja faktines aplinkybes ir argumentus, kuriuos jis buvo nurodęs pirmosios instancijos teismui teiktame skunde dėl uždraudimo atvykti ir perspėjimo įvedimo į SIS nepagrįstumo ir neproporcingumo. Formuojant skirtingą teismų praktiką analogiškose bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. lapkričio 6 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2378-575/2024; kt.) yra pažeidžiama asmenų teisė į teisingą teismą, teisė tampa sėkmės dalyku t. y. vieniems pareiškėjams pasiseka laimėti bylas, o kitiems analogiškose bylose – ne, todėl toks teisės taikymas taip pat yra žalingas pačiai teisės sistemai ir nesuderinamas su teisingumo vykdymu.
Šalies argumentai
17. Pareiškėjas teigia, kad Departamentas netinkamai taikė Įstatymo nuostatas, suabsoliutino savo teisę priimti tokio pobūdžio sprendimus visais atvejais, kai asmeniui yra panaikinamas leidimas laikinai gyventi. Atsakovas net nenustatė pareiškėjo grėsmės Lietuvai ar kitų svarbių aplinkybių, dėl kurių atsakovo sprendimas galėtų likti galioti. Todėl akivaizdu, kad Skundžiamas Sprendimas turi būti panaikintas.
18. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad jis nesiekė apeiti sistemos ir teisės aktų reikalavimų siekdamas gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje; siekiant gauti leidimą laikinai gyventi buvo pateikta tuo metu aktuali informacija. Šiuo metu pareiškėjas negali gauti kitos ES valstybės leidimo laikinai gyventi arba vizos, kadangi kitos šalys mato Lietuvoje įvestą draudimą atvykti į ES, todėl pirmosios instancijos teismo teiginiai, kad pareiškėjas net ir esant minėtam draudimui gali gauti kitos ES šalies leidimą laikinai gyventi, yra neteisingi. Pareiškėjo įsitikinimu, ginčijamas Sprendimas nėra proporcingas, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sutiko su Departamento argumentais ir paliko galioti įvestą Draudimą atvykti į ES.
Atsiliepimas
19. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
20. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde kartoja argumentus, kurie buvo nurodyti skunde, taip pat teikia argumentus, kurie susiję ne su ginčijamu Sprendimu, o su Departamento 2024 m. kovo 6 d. sprendimo Nr. 24S73255, kurio pareiškėjas nenuginčijo teismine tvarka.
21. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog kita ES šalis negali išduoti vizos ar leidimo laikinai gyventi dėl Lietuvos įvesto į SIS perspėjimo. Šie teiginiai prieštarauja SIS reglamento 27 straipsnio nuostatoms, pagal kurias priėmus kitai valstybei narei sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą gyventi arba vizą, kita valstybė būtų informavusi Lietuvą apie priimtą sprendimą, o Lietuva turėtų pareigą panaikinti įvestą perspėjimą į SIS.
22. Atsakovas pabrėžia, kad perspėjimo įvedimo į SIS teisėtumas buvo konstatuotas nagrinėjant pareiškėjo skundą dėl Departamento sprendimo uždrausti atvykti ir įvesti į SIS perspėjimą. Taip pat nagrinėjant pareiškėjo prašymą, Departamentas nenustatė, kad kita Šengeno valstybė būtų pradėjusi konsultacijas dėl ketinimo asmeniui išduoti leidimą gyventi ar vizą, todėl, Departamento vertinimu, nėra pagrindo priimti sprendimą atšaukti perspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi, nes nenustatyta, kad nebeliko SIS Reglamente nurodyto pagrindo taikyti perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, o taip pat nenustatyta, kad pareiškėjas turi (gavo) vienos iš Šengeno valstybių narių išduotą galiojantį leidimą gyventi arba nacionalinę vizą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
23. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento Sprendimo, kuriuo atsisakyta atšaukti į SIS įtrauktą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, teisėtumo ir pagrįstumo.
24. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
25. Byloje nustatyta ir dėl šių aplinkybių ginčo nėra, kad Departamento 2024 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. 24S31391 buvo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kadangi buvo nustatyta, kad kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi, asmuo pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės (gavęs leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu, kvietusioje įmonėje neįsidarbino), ir darbo sutartis su juo nesudaryta, bei pažeisdamas Įstatymo 62 straipsnio 4 dalį įsidarbino pas kitą darbdavį (Įstatymo 50 str. 1 d. 2 ir 6 p., 35 str. 1 d. 5 p.). Atsižvelgdamas į pareiškėjui išduoto leidimo panaikinimo pagrindus, Departamentas 2024 m. kovo 6 d. sprendimu Nr. 24S73255 pareiškėjui uždraudė atvykti į Lietuvos Respubliką ir įvedė perspėjimą į SIS dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 36 mėnesiams (3 metams). Aptariami Migracijos departamento sprendimai yra teisėti ir galiojantys, kadangi Departamento 2024 m. sausio 26 d. sprendimo Nr. 24S31391 pareiškėjas teismine tvarka neginčijo, o pareiškėjo skundą dėl Departamento 2024 m. kovo 6 d. sprendimo Nr. 24S73255 Regionų administracinis teismas 2025 m. gegužės 20 d. sprendimu atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. birželio 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2135-624/2025 pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.
26. Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kuriais tvirtinama, kad jam taikomi draudimai neproporcingi, taip pat kad Departamentas piktnaudžiauja savo diskrecija ir neturėjo jokio pagrindo apriboti pareiškėjo judėjimą Europos Sąjungoje (uždrausti atvykti ir apsigyventi pagal SIS Reglamentą), pirmiausia pažymi, kad Departamento sprendimas dėl leidimo panaikinimo, taip pat sprendimas uždrausti atvykti į Lietuvą ir įtraukti SIS perspėjimą yra įsiteisėję ir nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
27. Vadovaujantis ABTĮ 57 straipsnio 2 dalimi, faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. birželio 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2135-624/2025, be kita ko, konstatavo, kad, atsižvelgiant į draudimo atvykti į šalį ir perspėjimo dėl draudimo atvykti ir apsigyventi įvedimo į SIS pagrindus (leidimas laikinai gyventi panaikintas ir dėl to, kad duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės; apėjo nacionalinę teisę dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ir buvimo joje), tiek į galimą bei taikytą draudimo terminą, sprendimo dėl uždraudimo laikyti neproporcingu ar nepakankamai adekvačiu, atitinkamu ir svarbiu, kad perspėjimas būtų įvestas į SIS, pagal kriterijus, aptartus Reglamento (ES) 2018/1861 21 straipsnio 2 dalyje ir 24 straipsnio 2 dalyje, nėra pagrindo.
28. Taigi, nurodytoje administracinėje byloje įsiteisėjusiais procesiniais teismų sprendimais nustatyti faktai iš naujo neįrodinėtini nagrinėjant šią bylą, kurioje dalyvauja tie patys asmenys. Todėl teisėjų kolegija nevertina pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kuriais jis kvestionuoja Departamento sprendimą ir atsakovo diskrecijos teisę taikyti užsieniečiams draudimus atvykti ir įvesti perspėjimą į SIS. Šios faktinės aplinkybės, nustatytos įsiteisėjusiu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesiniu sprendimu, pagal ABTĮ 57 straipsnio 2 dalį yra privalomos nagrinėjant šią bylą ir negali būti peržiūrimos ar vertinamos iš naujo.
29. Akcentuotina ir tai, kad pareiškėjo kreipimasis (prašymas) į Departamentą pagal specialią tvarką, kuri numato galimybę, pasikeitus aplinkybėms, prašyti atšaukti draudimą ir / ar SIS perspėjimą, neturėtų būti suprantamas kaip Departamento pareiga iš naujo vertinti visą situaciją, tačiau atskira tokio prašymo nagrinėjimo tvarka suponuoja, kad Departamentas turėtų priimti individualizuotą sprendimą ir motyvuotai nuspręsti dėl to, ar yra / nėra pagrindas tokį pareiškėjo prašymą tenkinti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. spalio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2631-602/2025).
30. Šioje byloje ginčijamas Sprendimas, kuriuo atsisakyta atšaukti į SIS įtrauktą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, buvo priimtas vadovaujantis Įstatymo 133 straipsnio 7 ir 8 dalimis ir Taisyklių 32 punktu.
31. Įstatymo 133 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą sudaro, tvarko ir duomenis iš šio sąrašo skelbia ir centrinei antrosios kartos Šengeno informacinei sistemai teikia Departamentas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Įstatymo 133 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priima Valstybės sienos apsaugos tarnyba, jeigu ji priėmė šio Įstatymo 127 straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą, arba Departamentas. Draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką trukmė nustatoma kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgus į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes.
32. Pagal Taisyklių 32 punktą sprendimas atšaukti perspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi pagal SIS reglamento 24 arba 25 straipsnį priimamas: 32.1 jeigu kita Šengeno valstybė po konsultacijų su Lietuvos Respublika užsieniečiui išduoda leidimą gyventi arba nacionalinę vizą arba jeigu šis jau turi vienos iš Šengeno valstybių išduotą galiojantį leidimą gyventi arba nacionalinę vizą; 32.2. jeigu duomenys apie užsienietį, kurio duomenys iš sąrašo pateikti C.SIS, išbraukiami iš sąrašo; 32.3. jeigu užsienietis, dėl kurio paskelbtas įspėjimas C.SIS, arba taisyklių 9 punkte nurodyta valstybės institucija ar įstaiga pateikia motyvuotą prašymą sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priėmusiai įstaigai ir ji nustato, kad nebeliko SIS II reglamento 24 arba 25 straipsnyje ar SIS reglamento 24 arba 25 straipsnyje nurodyto pagrindo taikyti įspėjimą dėl užsieniečio neįsileidimo į Šengeno erdvę, tačiau išlieka pagrindas drausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką.
33. Skundžiamas Sprendimas priimtas išnagrinėjus pareiškėjo 2025 m. liepos 11 d. prašymą Departamentui panaikinti į SIS įtrauktą perspėjimą dėl draudimo jam atvykti ir apsigyventi Europos Sąjungos ir Šengeno erdvės valstybių teritorijoje, kadangi, pareiškėjo teigimu, ribojimai taikomi pakankamai ilgą laiką, jie neproporcingi, pareiškėjas jokių nusikalstamų veikų nepadarė, tačiau negali gauti leidimo gyventi ar vizos jokioje Europos Sąjungos valstybėje.
34. Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą Sprendimu atsisakė atšaukti į SIS įtrauktą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir pasigyventi, kadangi nenustatė, jog nebeliko SIS reglamente nurodyto pagrindo taikyti perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, taip pat nenustatė, kad asmuo turi (gavo) vienos iš Šengeno valstybių narių išduotą galiojantį leidimą gyventi arba nacionalinę vizą. Departamentas Sprendime pažymėjo, kad asmuo, atsiėmęs Lietuvos Respublikos išduotą leidimą laikinai gyventi per Departamento išorės paslaugų teikėją Indijoje, pas kvietusį darbdavį neįsidarbino, buvo įsidarbinęs kitoje įmonėje, o vėliau išvyko į Portugaliją ir kreipėsi dėl leidimo laikinai gyventi gavimo minėtoje šalyje. Prašymo nagrinėjimo metu nenustatyta, jog kita Šengeno valstybė būtų pradėjusi konsultacijas su Departamentu dėl pareiškėjo; jeigu kita Šengeno valstybė po konsultacijos su Lietuvos Respublika asmeniui (t. y. pareiškėjui) išduotų leidimą gyventi arba nacionalinę vizą, Departamentas, vadovaudamasis Taisyklių 32.1 papunkčiu, priimtų sprendimą atšaukti perspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi pagal SIS reglamento 24 arba 25 straipsnius.
35. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartą teisinį reguliavimą ir nustatytas bylos faktines aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą ir atšaukti perspėjimą, įvestą į SIS. Byloje nepaneigta, kad pareiškėjas jam išduoto ir po to panaikinto leidimo laikinai gyventi Lietuvoje negrąžino Departamentui ir juo toliau naudojasi judėdamas po ES teritoriją (į bylą pateiktoje pareiškėjo paso kopijoje nėra Šengeno erdvės valstybių sienos kirtimo spaudų).
36. Byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą vertinti, kad pareiškėjas, pasinaudodamas Lietuvos institucijų išduotu leidimu laikinai gyventi išvyko į kitą ES valstybę (Portugaliją), pareiškėjas neturi kito teisėtą buvimą ES teritorijoje patvirtinančio dokumento, taigi, asmuo kelia nelegalios migracijos grėsmę ir piktnaudžiauja procedūromis. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad prašymo dėl įvesto perspėjimo į SIS nagrinėjimo metu pareiškėjas nepateikė ir nebuvo nustatyta naujų aplinkybių, kurios leistų atšaukti perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi pagal SIS reglamentą. Pareiškėjo teiginiai, kad jis jokių teisės pažeidimų nedarė, nekelia grėsmės ir pan. yra deklaratyvūs ir atmestini.
37. Vertindama pareiškėjo teiginius, kad būtent dėl Departamento nustatytų draudimų jis negalės gauti leidimo gyventi (vizos) jokiose ES valstybėse, teisėjų kolegija pažymi, kad Įstatymo 26 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog Departamentas konsultuoja kitas Šengeno valstybes dėl leidimo gyventi ar nacionalinės vizos išdavimo užsieniečiui, kai įspėjimą dėl jo neįsileidimo pagal Reglamento (EB) Nr. 1987/2006 nuostatas, perspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi pagal Reglamento (ES) 2018/1861 nuostatas arba perspėjimą dėl užsieniečio grąžinimo pagal Reglamento (ES) 2018/1860 nuostatas kartu su draudimu atvykti yra pateikusi Lietuvos Respublika. Jeigu kita Šengeno valstybė po konsultacijų su Lietuvos Respublika užsieniečiui išduoda leidimą gyventi ar nacionalinę vizą arba jeigu šis jau turi vienos iš susitariančiųjų šalių išduotą galiojantį leidimą gyventi ar galiojančią nacionalinę vizą, įspėjimas dėl neįsileidimo pagal Reglamento (EB) Nr. 1987/2006 nuostatas ar perspėjimas dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi pagal Reglamento (ES) 2018/1861 nuostatas ištrinamas iš SIS.
38. Kaip nurodyta SIS reglamento 27 straipsnio e dalyje, išduodančioji valstybė narė praneša apie savo sprendimą perspėjimą pateikusiai valstybei narei ir f dalyje – kai išduodančioji valstybė narė perspėjimą pateikusiai valstybei narei praneša apie ketinimą išduoti leidimą gyventi ar ilgalaikę vizą arba pratęsti to leidimo ar vizos galiojimą arba kad ji nusprendė tai padaryti, perspėjimą pateikusi valstybė narė ištrina atitinkamą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. Taigi SIS reglamento 27 straipsnyje yra įtvirtinta nuostata, kad galutinį sprendimą – ar išduoti leidimą gyventi, ar ilgalaikę vizą – trečiosios šalies piliečiui priima išduodančioji valstybė narė. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjas nepagrįstai kelia Departamentui reikalavimą dėl išbraukimo iš SIS nesant tam pagrindo, nes Ispanija šiuo atveju nėra varžoma Lietuvos įvesto perspėjimo į SIS, priešingai – Lietuva, Ispanijai priėmus sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą gyventi arba nacionalinę vizą, turėtų pareigą įvestą perspėjimą pašalinti (šiuo aspektu žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2055-575/2025; 2025 m. spalio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2631-602/2025).
39. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo vertinti, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, kadangi pareiškėjo nurodytoje administracinėje byloje buvo ginčijamas Departamento sprendimas, kuriuo uždrausta užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką ir įtrauktas SIS perspėjimas, todėl nurodytos bylos ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) nesutampa.
40. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
41. Kadangi pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo K. R. U. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.