- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-11-06
- Bylos Nr.
- eI2-16762-776/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04369-2025-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Erminijus Baziulis, Eglė Mauricė, Giedrė Kairienė
- Pareiškėjas
- K. R. U.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erminijaus Baziulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedrės Kairienės ir Eglės Mauricės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. R. U. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Pareiškėjas K. R. U. (toliau – ir Pareiškėjas) kreipėsi į Regionų administracinį teismą prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, ir Atsakovas) 2025 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą Nr. 25S173111, kuriuo nuspręsta atsisakyti atšaukti į Šengeno informacinę sistemą (toliau – ir SIS) įtrauktą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (toliau – ir Sprendimas); 2) priteisti iš Atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad Atsakovas priimdamas skundžiamą Sprendimą netinkamai taikė Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir UTPĮ, ir Įstatymas) įtvirtintas teisės normas, netinkamai taikė SIS reglamentą. Atsakovas net neturėjo teisės priimti sprendimą dėl perspėjimo įtraukimo dėl draudimo Pareiškėjui atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje), kadangi nebuvo nustatyta jokia grėsmė, kurią galėtų sukelti Pareiškėjas, kuri būtų proporcinga nustatytam ribojimui bei Pareiškėjo atžvilgiu nėra priimto jokio atskiro administracinio akto dėl jo grėsmės, kuris yra būtinas, siekiant nustatyti ribojimas judėti ES teritorijoje.
Pareiškėjas teigia, jog Atsakovas taip pat nurodo, kad negalima panaikinti įspėjimo įtraukimą iš Šengeno informacinės sistemos dėl draudimo atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungos nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis teritorijoje nuo 2024-03-06 iki 2027-03-05, kadangi nebuvo nustatyta, kad Pareiškėjas gavo kitos Šengeno valstybės vizą arba leidimą laikinai gyventi. Tokių argumentų dėstymas Pareiškėjui nėra suprantamas, kadangi Pareiškėjas negali gauti kitos Šengeno valstybės vizos arba leidimo laikinai gyventi, kadangi jis turi draudimą atvykti į šias šalis, todėl jokia šalis negali jam išduoti nei leidimo laikinai gyventi nei vizos.
Migracijos departamentas su Pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo teismo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodo, kad pareiškėjo teiginiai deklaratyvūs ir neturi racionalaus pagrindo, kadangi ginčijamas Sprendimas priimtas ne todėl, kad pareiškėjui buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi, bet todėl, kad nėra nustatyta individualių aplinkybių, dėl kurių atsirastų pagrindas panaikinti perspėjimą SIS. Su Pareiškėju susijusios individualios aplinkybės, nustatytos priimant sprendimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, ištirtos ne tik Migracijos departamento, bet ir Regionų administracinio teismo (administracinė byla Nr. eI2-11115-811/2025) bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (administracinė byla Nr. eA-2135-624/2025) ir nėra nustatyta naujų aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima vertinti, kad pareiškėjo individuali situacija pasikeitė ir yra pagrindas panaikinti pareiškėjo duomenis SIS. Užsienietis gali teikti motyvuotą prašymą (ir nurodyti svarbias aplinkybes) išbraukti jo duomenis iš Šengeno informacinės sistemos, tačiau, pareiškėjui nenurodžius pagrįstų motyvų, tam nėra pagrindo.
Atsakovas pažymėjo, kad prašant leidimo laikinai gyventi ir esant įvestam perspėjimui į SIS, valstybės narės vykdo konsultavimosi procedūrą. SIS Reglamento 27 str. a punktas nustato, jog prieš išduodama leidimą gyventi ar ilgalaikę vizą arba pratęsdama to leidimo ar vizos galiojimą, išduodančioji valstybė narė konsultuojasi su perspėjimą pateikusia valstybe nare, ir kai išduodančioji valstybė narė perspėjimą pateikusiai valstybei narei praneša apie ketinimą išduoti leidimą gyventi ar ilgalaikę vizą arba pratęsti to leidimo ar vizos galiojimą arba kad ji nusprendė tai padaryti, perspėjimą pateikusi valstybė narė ištrina atitinkamą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (SIS Reglamento 27 str. f punktas). Taigi, priėmus Portugalijai sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą gyventi ar vizą, Portugalija būtų informavusi Lietuvą apie priimtą sprendimą, o tokiu atveju Lietuva turėtų pareigą panaikinti įvestą perspėjimą į SIS, bet galėtų palikti sprendimą uždrausti atvykti į Lietuvą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2025 m. rugpjūčio 1 d. Sprendimo Nr. 25S173111, kuriuo nuspręsta atsisakyti atšaukti į Šengeno informacinę sistemą įtrauktą perspėjimą dėl draudimo Pareiškėjui atvykti ir apsigyventi, teisėtumo ir pagrįstumo.
Remiantis administracinės bylos medžiaga nustatyta, kad Pareiškėjas yra Bangladešo Liaudies Respublikos pilietis.
2024-01-26 Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. 24S31391 panaikinti Pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi, vadovaujantis UTPĮ 50 str. 1 d. 2 p., UTPĮ 35 str. 1 d. 2 p. ir UTPĮ 50 str. 1 d. 6 p., nes buvo nustatyta, kad kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi, asmuo pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės (gavęs leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu, kvietusioje įmonėje neįsidarbino), ir darbo sutartis su juo nesudaryta, bei pažeisdamas UTPĮ 62 str. 4 d. įsidarbino pas kitą darbdavį.
2024-03-06 Migracijos departamentas, atsižvelgęs į leidimo laikinai gyventi panaikinimo priežastis, priėmė sprendimą uždrausti Pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką ir įtraukti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 36 mėnesiams (3 metams). Pareiškėjas šį Migracijos departamento sprendimą apskundė.
2025-05-20 Regionų administracinis teismas atmetė Pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą (administracinė byla Nr. eI2-11115-811/2025). Pareiškėjas šį sprendimą apskundė. 2025-06-25 LVAT nutartimi Pareiškėjo skundą atmetė, 2025-05-20 Regionų administracinio teismo sprendimą paliko nepakeistą (administracinė byla Nr. eA-2135-624/2025).
Pareiškėjas 2025-07-11 per MIGRIS užpildė prašymą atšaukti perspėjimą SIS dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. Pareiškėjas prašyme nurodė, kad draudimas galioja jau ilgą laiką, o jis jokių nusikalstamų veikų nepadarė, todėl mano, kad draudimas yra neteisingas. Pareiškėjas teigia, kad jo draugams, kuriems taip pat buvo įtrauktas SIS perspėjimas dėl tokių pačių priežasčių kaip ir jam, LVAT nurodė, kad toks perspėjimas yra neteisėtas ir jiems perspėjimai buvo panaikinti. Pareiškėjas mano, kad jis iki šiol turi draudimą atvykti į Europos Sąjungą išskirtinai tik dėl jo atžvilgiu nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių. Lietuva negali reguliuoti jo judėjimo Europos Sąjungoje, ypatingai tuo atveju, jeigu kitos Europos Sąjungos šalys sutinka jam išduoti vizas arba leidimus laikinai gyventi ir pan., kadangi jis jokių nusikaltimų nepadarė, siekdamas gauti leidimą laikinai gyventi nepateikė jokių suklastotų dokumentų, taip pat yra žmogus ir gali pasirinkti darbdavį, todėl yra įsitikinęs, kad nėra pažeidęs jokių teisės aktų dėl kurių šiuo metu galėtų likti galioti įspėjimas SIS sistemoje. Kartu su prašymu Pareiškėjas pateikė 2025-06-30 Lisabonoje advokato patvirtintą Bangladešo Liaudies Respublikos piliečio paso EN0015759 kopiją.
Migracijos departamentas 2025-08-01 priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriuo nusprendė atsisakyti atšaukti į SIS įtrauktą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, nes: nenustatyta, kad nebeliko SIS reglamente nurodyto pagrindo taikyti perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi; nenustatyta, kad asmuo turi (gavo) vienos iš Šengeno valstybių narių išduotą galiojantį leidimą gyventi arba nacionalinę vizą.
Pareiškėjas, nesutikdamas su 2025-08-01 Sprendimu, kreipėsi į teismą.
Dėl atsisakymo atšaukti į SIS įtrauktą perspėjimą.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“; užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-04-20 nutarimu Nr. 436 (toliau – ir Taisyklės); Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas (toliau – ir VAĮ) bei kiti teisės aktai.
Įstatymo 133 straipsnio 7 ir 8 dalyse nustatyta, kad Nacionalinį sąrašą sudaro, tvarko ir duomenis iš Nacionalinio sąrašo SIS teikia, sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priima Migracijos departamentas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Pagal Taisyklių 32 punktą, duomenis iš sąrašo, pateiktus SIS, šioje sistemoje sprendimą dėl uždraudimo atvykti priėmusios įstaigos sprendimu atšaukti įspėjimą dėl užsieniečio neįsileidimo pagal SIS II reglamento 24 arba 25 straipsnį ar perspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi pagal SIS reglamento 24 arba 25 straipsnį panaikina Migracijos departamentas. Sprendimas atšaukti įspėjimą dėl užsieniečio neįsileidimo pagal SIS II reglamento 24 arba 25 straipsnį ar perspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi pagal SIS reglamento 24 arba 25 straipsnį priimamas: 32.1. jeigu kita Šengeno valstybė po konsultacijų su Lietuvos Respublika užsieniečiui išduoda leidimą gyventi arba nacionalinę vizą arba jeigu šis jau turi vienos iš Šengeno valstybių išduotą galiojantį leidimą gyventi arba nacionalinę vizą; 32.2. jeigu duomenys apie užsienietį, kurio duomenys iš sąrašo pateikti SIS, išbraukiami iš sąrašo; 32.3. jeigu užsienietis, dėl kurio paskelbtas įspėjimas SIS, arba taisyklių 9 punkte nurodyta valstybės institucija ar įstaiga pateikia motyvuotą prašymą sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priėmusiai įstaigai ir ji nustato, kad nebeliko SIS II reglamento 24 arba 25 straipsnyje ar SIS reglamento 24 arba 25 straipsnyje nurodyto pagrindo taikyti įspėjimą dėl užsieniečio neįsileidimo į Šengeno erdvę, tačiau išlieka pagrindas drausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką.
Įvertinęs pareiškėjo pateiktus dokumentus ir argumentus, patikrinęs Pareiškėjo atžvilgiu nustatytas faktines aplinkybes, teismas konstatuoja, kad Pareiškėjas nepagrįstai kelia reikalavimą dėl išbraukimo iš SIS, nes net nenurodo pagrįstų motyvų tokio sprendimo priėmimui, pateikdamas tik subjektyvų jau anksčiau susiklosčiusios situacijos vertinimą. Pareiškėjo skunde kartojami argumentai dėl Migracijos departamento 2024-03-06 sprendimo Nr.24S73255 uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką ir įtraukti perspėjimą į SIS, jau yra išnagrinėti tiek pirmos instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismų bei atmesti.
Dėl Pareiškėjo teiginio, kad jam nesuprantama, kaip jis gali gauti kitos Šengeno valstybės vizą arba leidimą laikinai gyventi, kai jis turi draudimą atvykti į šias šalis, atkreiptinas Pareiškėjo dėmesys, jog kita Šengeno valstybė nėra varžoma Lietuvos įvesto perspėjimo į SIS, priešingai – Lietuva, kitai Šengeno valstybei priėmus sprendimą išduoti leidimą gyventi arba vizą, turėtų pareigą įvestą perspėjimą pašalinti, kadangi SIS įvestas draudimas atvykti ir apsigyventi neužkerta kelio kitai Šengeno valstybei po konsultacijų su Migracijos departamentu išduoti asmeniui leidimą gyventi ar nacionalinę vizą, po ko Lietuva ir turėtų pareigą įvestą perspėjimą pašalinti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2055-575/2025).
Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėsto daugiau argumentų, tačiau teismas dėl jų nepasisako, nes jie neturi esminės įtakos galutinei teismo išvadai. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimą Van de H. prieš Nyderlandus, 1997-12-19 sprendimą H. prieš Suomiją; LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).
Migracijos departamentas Sprendime detaliai, išsamiai ir aiškiai išdėstė reikšmingas faktines aplinkybes, nurodė konkrečias taikytinas teisės normas ir jas pagrįstai taikė Pareiškėjo atveju. Tiek teisiniai, tiek faktiniai Sprendimo motyvai yra aiškūs, Sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus, yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas nenustatė kitų Sprendimo panaikinimo pagrindų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnis), todėl Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Pareiškėjas prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje sprendimas priimtas ne Pareiškėjo naudai, prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkintinas. Atsakovas prašymų ir įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, tad jų atlyginimo klausimas nesvarstytinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 2 punktu, 4 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo K. R. U. skundą atmesti.
Pareiškėjo K. R. U. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinti.
Sprendimas per 14 (keturiolika) dienų nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.