- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-05-20
- Bylos Nr.
- eI2-11115-811/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01701-2025-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Violeta Petkevičienė, Saulius Jakaitis, Jovita Einikienė
- Pareiškėjas
- K. R. U.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Sauliaus Jakaičio ir Violetos Petkevičienės (teisėjų kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. R. U. (K. R. U.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas K. R. U. (K. R. U.) Regionų administraciniam teismui pateiktame skunde prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Departamentas) 2024-03-06 sprendimą Nr. 24S73255 (toliau – Sprendimas).
Paaiškina, kad Departamentas, priimdamas Sprendimą, netinkamai taikė Lietuvos Respublikos įstatyme dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – Įstatymas) įtvirtintas teisės normas ir 2018-11-28 Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 2018/1816 dėl SIS sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies keičiamas bei panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006 (toliau – SIS reglamentas). Teigia, kad šiuo metu visiems asmenims, kuriems buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi, yra taikomos tokio pobūdžio priemonės, nepriklausomai nuo priežasčių, dėl kurių buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi.
Atkreipia dėmesį į tai, kad leidimas gyventi gali būti panaikintas įvairiais pagrindais, Įstatymo 133 straipsnyje įtvirtinta atsakovo teisė, bet ne pareiga uždrausti atvykti asmeniui tuo atveju, kai yra panaikindamas leidimas laikinai gyventi. Mano, kad pritaikytos poveikio priemonės yra ne tik neteisingos ir neproporcingos, nes nenustatyti pareiškėjo neteisėti veiksmai.
Teigia, kad Departamentas nenustatė pareiškėjo grėsmės Lietuvai ar kitų svarbių priežasčių, dėl kurių Sprendimas galėtų likti galioti. Nurodo, kad pareiškėjas nesiekė apeiti sistemos ir teisės aktų reikalavimų, siekdamas gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, pateikė tuo metu aktualią informaciją, todėl akivaizdu, kad Sprendimas neproporcingas, Departamentas peržengė diskrecijos ribas.
Vadovaujasi SIS reglamento 21 ir 24 straipsniais ir teigia, kad Departamentas neturėjo teisės priimti Sprendimo dėl perspėjimo įtraukimo dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje), nes nenustatyta grėsmė, kurią galėtų kelti pareiškėjas, kas yra būtina siekiant nustatyti ribojimas judėti ES teritorijoje.
Atsiliepimas
Departamentas atsiliepime nurodo su pareiškėjo skundu nesutinkantis ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškina, kad Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 133 straipsnio 1 dalimi, kurioje nurodoma, kad užsieniečiui, kuriam buvo panaikintas leidimas gyventi, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Sprendimas priimtas po to, kai Departamentas, vykdydamas užsieniečių kontrolę, nustatė, kad pareiškėjas neatvyko dirbti į mažąją bendriją (toliau – MB) „Bionas“, kuri teikė tarpininkavimo raštą dėl pareiškėjo darbo Lietuvoje, taip pat nustačius, kad pareiškėjas, pažeisdamas Įstatymo 62 straipsnio 4 dalies nuostatas, įsidarbino uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „Ema Via“ ir nesikreipė dėl naujo leidimo laikinai gyventi pasikeitus aplinkybėms, lėmusioms leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą. Taip pat buvo nustatyta, kad pareiškėjas pažeidė prašyme dėl leidimo laikinai gyventi numatytą įsipareigojimą per 1 mėnesį nuo išrašyto leidimo laikinai gyventi atsiėmimo dienos deklaruoti gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje. Teigia, kad leidimas laikinai gyventi pareiškėjui buvo įteiktas 2023-10-11, tačiau pareiškėjas įsipareigojimo neįvykdė, gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje nedeklaravo iki Sprendimo panaikinti leidimą laikinai gyventi. Nurodo įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes ir, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu, nusprendė, kad darbo sutartis su pareiškėju nesudaryta, o duomenys, kuriuos jis pateikė kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, todėl Departamentas 2024-01-26 sprendimu Nr. 24S31391 panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Nr. 760284234. Teigia, kad leidimas laikinai gyventi 2024-03-06 paskelbtas negaliojančiu.
Nurodo, kad įvertinus, jog pareiškėjas, gavęs leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu, į kvietusią įmonę neįsidarbino, prašydamas leidimo laikinai gyventi pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, savo nesąžiningais veiksmais, pažeisdamas Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, piktnaudžiavo migracijos procedūromis, pareiškėjui buvo uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką, o įvertinus, kad pareiškėjas gali nesąžiningu būdu ateityje siekti gauti leidimą laikinai gyventi, atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje, nuspręsta pareiškėjo duomenis dėl uždraudimo atvykti ir apsigyventi įtraukti į SIS.
Mano, kad pareiškėjo teiginiai dėl to, kad visiems asmenims, kam panaikinti leidimai laikinai gyventi, taikomos „tokio pobūdžio priemonės“, yra deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais įrodymais, todėl atmestini. Kaip matyti iš viešai prieinamos informacijos, Departamentas nedažnai priima sprendimus uždrausti atvykti, panaikinus leidimą laikinai gyventi. Ši statistinė informacija yra prieinama Migracijos departamento oficialioje svetainėje https://migracija.lrv.lt./statistika.
Dėl pareiškėjo argumentų, kad nenustatyti pareiškėjo neteisėti veiksmai, kurie sudarytų pagrindą palikti galioti Sprendimą, pažymi, kad pareiškėjas pažeidė migracijos procedūras, todėl leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas būtent dėl migracijos procedūrų pažeidimo, o siekis užkardyti nelegalią migraciją Europos Sąjungoje ir Šengeno erdvėje įgyvendinamas, įtraukiant pranešimą į SIS. Laiko nepagrįstu pareiškėjo teiginį, kad darbo sutarties nesudarymas ir leidimo laikinai gyventi Lietuvoje panaikinimas negali būti absoliutus pagrindas taikyti užsieniečiams judėjimo ribojimus. Pareiškėjas, neteisėtai būdamas Šengeno erdvėje, neįgyja laisvo judėjimo teisės, todėl nėra ir pagrindo teigti, kad jam buvo pritaikyti judėjimo ribojimai.
Nurodo, kad Departamentas pranešė pareiškėjui apie priimtą Sprendimą pareiškėjo nurodytais kontaktais 2024-02-21, todėl pareiškėjas ir anksčiau turėjo galimybę gauti Sprendimą, sužinoti jo turinį bei pasinaudoti teise priimtą Sprendimą apskųsti. Vadovaujasi Įstatymo 133 straipsnio 9 dalimi ir Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-04-20 nutarimu Nr. 436 ,,Dėl Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės) 20 punktu ir teigia, kad pareiškėjui tinkamai buvo įteikta informacija apie Sprendimą.
Pažymi, kad pareiškėjas ne tik neatvyko sudaryti sutarties su tarpininkavimo raštą išdavusiu darbdaviu, įsidarbino pas kitą darbdavį, neturėdamas Departamento leidimo pakeisti darbdavį, bet ir yra kreipęsis dėl leidimo laikinai gyventi Portugalijoje (gauta SIRENE Portugalijos nacionalinio skyriaus N forma, kuria pranešama, kad pareiškėjas kreipėsi dėl leidimo gyventi, ir prašoma nurodyti perspėjimo priežastis (MI/06115/088/PT/25)). Nesant duomenų, kad pareiškėjas teisėtai atvyko į Portugaliją, turėdamas Portugalijos ar kitos valstybės narės išduotą dokumentą, leidžiantį teisėtai būti Šengeno erdvėje, mano, kad pareiškėjas vis dar neteisėtai naudojasi Lietuvoje išduotu leidimu laikinai gyventi, kurio negrąžino ir kuris yra paskelbtas negaliojančiu. Mano, kad pareiškėjas pasinaudojo Lietuvos Respublikos migracijos procedūromis, norėdamas patekti į Šengeno erdvę.
Teigia, kad iš faktinių aplinkybių aiškiai matyti, kad pareiškėjas neketino dirbti Lietuvoje, nes neatvyko dirbti, vėliau išvyko į Portugaliją ir ten siekė gauti leidimą dirbti. Pareiškėjo vertinimas, kad sprendimas neproporcingas, iškreipia Sprendime nurodytus Departamento siekiamus tikslus.
Nurodo, kad pareiškėjas cituoja LVAT praktiką, kurioje pasisakoma dėl perspėjimo įvedimo į SIS proporcingumo, tačiau pažymi, kad LVAT praktika šiuo klausimu nevienareikšmė. LVAT taip pat yra pasisakoma, kad draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką užsieniečiui užkerta kelią nustatytą laiko tarpą veikti priešingai, nei nustato Lietuvos Respublikos įstatymai, bei atlieka prevencinę funkciją kitų asmenų, siekiančių neteisėtai pasinaudoti galimybe gyventi ir/ar dirbti Lietuvos Respublikoje (taip pat kitose Šengeno valstybėse), atžvilgiu – taigi, atmestini skundo argumentai dėl uždraudimo atvykti į visą Šengeno zoną neproporcingumo (žr. LVAT 2024-09-11 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1964-556/2024).
Pažymi, kad tiek sprendimas uždrausti atvykti pareiškėjui į Lietuvą, tiek sprendimas įtraukti pranešimą į SIS buvo priimti įvertinus, kad pareiškėjas piktnaudžiavo migracijos procedūromis. Šis vertinimas buvo atliktas priimant Departamento 2024-01-26 sprendimą Nr. 24S31391 panaikinti leidimą laikinai gyventi, kurio pareiškėjas neskundė, todėl Migracijos departamentas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjas sprendimui neprieštaravo. Teigia, kad iš naujo analizuojant Departamento 2024-01-26 sprendimo Nr. 24S31391 panaikinti leidimą laikinai gyventi aplinkybes iš esmės ginčijamos šio įsiteisėjusio sprendimo nustatytos faktinės aplinkybės ir konstatuoti Įstatymo pažeidimai.
Nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-04-20 nutarimu Nr. 436 patvirtintų Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių (toliau – Taisyklės) 28 ir 32 punktus pareiškėjas gali teikti motyvuotą prašymą (ir nurodyti svarbias aplinkybes) išbraukti jo duomenis iš nacionalinio sąrašo ar SIS. Priimtas Sprendimas dėl draudimo atvykti nereiškia, kad draudimo atvykti terminas nebus peržiūrimas esant pagrindams. Teigia, kad pareiškėjas Taisyklių nustatyta tvarka nėra pateikęs prašymo išbraukti iš nacionalinio sąrašo ar SIS duomenis apie jį.
Mano, kad Sprendime tinkamai pagrįstas taikomos poveikio priemonės proporcingumas, taip pat laiko savo Sprendimą pakankamai motyvuotu, priimtu individualiai įvertinus svarbias aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
nagrinėjant bylą nustatyta, kad pareiškėjas yra Bangladešo Respublikos pilietis, gim. (duomenys neskelbtini), kuris 2023-06-07 pateikė Departamentui prašymą išduoti jam leidimą laikinai gyventi Nr. 2305-LLG-8786, nes ketino dirbti pagal darbo sutartį MB „Bionas“. Departamentas 2023-09-29 sprendimu nusprendė Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintu pagrindu išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Nr. 760284234, galiojusį iki 2024-11-09, kuris įteiktas pareiškėjui 2023-10-11 per Departamento pasirinktą išorės paslaugų teikėją Indijoje.
MB „Bionas“ 2023-10-30 pranešimu apie pasikeitusius užsieniečio duomenis Nr. 2310-PRNŠ-4258 pranešė Departamentui, kad pareiškėjas neatvyko dirbti, todėl prašė panaikinti jam išduotą leidimą laikinai gyventi. Departamentas 2024-01-23 sprendimu Nr. 24S31391, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktais bei 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nusprendė panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi, galiojusį iki 2024-11-09, nes duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitiko tikrovės, taip pat dėl to, kad su pareiškėju nesudaryta darbo sutartis. Pareiškėjas šio Departamento sprendimo neskundė.
Departamentas 2024-03-06 skundžiamu Sprendimu vadovaudamas Įstatymo 133 straipsnio 1 dalimi, SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punktu bei 2 dalies c punktu, Taisyklių 15 punktu ir Departamento direktoriaus 2014-04-14 įsakymu Nr. 3K-33 patvirtintos Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos (toliau – Kriterijų vertinimo tvarka) 11 ir 14 punktais nusprendė uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus) ir įtraukti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus).
Byloje ginčas kilo dėl Sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo.
Įstatymo 133 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti kelionės leidimą ar jis buvo panaikintas ar atšauktas dėl vienos ar kelių priežasčių, nustatytų Reglamento (ES) 2018/1240 37 straipsnio 1 dalies a–e punktuose, arba kuriam buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, ar atšaukta Šengeno viza, arba kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, užsieniečiui, kuris buvo neįleistas į Lietuvos Respubliką, įpareigotas išvykti iš Lietuvos Respublikos, grąžintas į užsienio valstybę, perduotas užsienio valstybei pagal Lietuvos Respublikos sudarytą tarptautinę sutartį dėl neteisėtai esančių asmenų grąžinimo (readmisijos) arba bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos ar išvyko iš jos, arba užsieniečiui, kuris neturi teisės gyventi Lietuvos Respublikoje ir nevykdo įsipareigojimų muitinei, nesumokėjo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos (skirtų) baudos (baudų) arba nepateikė bent vienos iš privalomų teikti mokesčių deklaracijų, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui.
SIS Reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyta, kad valstybės narės įveda perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, kai tenkinama viena iš šių sąlygų: a) valstybė narė, remdamasi individualiu vertinimu, kuris apima atitinkamo trečiosios šalies piliečio asmeninių aplinkybių vertinimą bei draudimo atvykti ir apsigyventi padarinius, yra nusprendusi, kad to trečiosios šalies piliečio buvimas jos teritorijoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui, ir todėl valstybė narė, laikydamasi savo nacionalinės teisės, yra atitinkamai priėmusi teismo ar administracinį sprendimą drausti atvykti ir apsigyventi bei yra pateikusi nacionalinį perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. Šio straipsnio 2 dalies c punkte nustatyta, kad situacijos, kurioms taikomas 1 dalies a punktas, susidaro, kai trečiosios šalies pilietis apėjo ar bandė apeiti Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ir buvimo joje.
Taisyklių 15 punkte nustatyta, kad duomenys iš sąrašo teikiami C. SIS, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į sąrašą, atitinka 2006-12-20 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos SIS (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais SIS reglamento 24 ir 25 straipsniuose, SIS reglamento, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2021-07-07 Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/1152, 24 ir 25 straipsniuose nustatytus pagrindus.
Kriterijų vertinimo tvarkos 11 punkte nustatyta, kad priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimas gyventi) ar jis buvo panaikintas, atsižvelgiama į: 11.1 pagrindą, dėl kurio buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas; 11.2 esamus šeiminius, socialinius, ekonominius ir kitus užsieniečio ryšius su Lietuvos Respublika; 11.3 tai, ar per pastaruosius vienerius metus iki sprendimo atsisakyti išduoti leidimą gyventi ar jį panaikinti priėmimo dienos: 11.3.1 jau buvo atsisakyta užsieniečiui išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas; 11.3.2 užsieniečiui buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, jis buvo neįleistas, įpareigotas išvykti, grąžintas, išsiųstas ar neteisėtai išvyko. Kriterijų vertinimo tvarkos 14 punkte nustatyta, kad užsieniečiui, kurio leidimas gyventi buvo panaikintas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1, 2 (pagal 35 straipsnio 1 dalies 2 arba 8 punktą), 3 punkte arba 54 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytais pagrindais, nustatomas 3 metų draudimo atvykti laikotarpis.
Nagrinėjamuoju atveju Departamentas 2024-01-23 sprendime Nr. 24S31391, panaikindamas pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi, konstatavo, kad pareiškėjas neturi ilgalaikių ekonominių, šeiminių ryšių su Lietuvos Respublika. Tai buvo konstatuota ir prašomame panaikinti Sprendime, kuriame taip pat nurodyta, kad pareiškėjas neturi pakankamai lėšų ir negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, ir šių aplinkybių pareiškėjas neginčija. Pareiškėjo leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindas – duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, pareiškėjas nesudarė darbo sutarties (su MB „Bionas“). Iš šių aplinkybių darytina išvada, kad pareiškėjas bandė apeiti nacionalinę teisę dėl atvykimo į Lietuvos teritoriją ir būvimo joje. Įvertinęs tai, Departamentas padarė išvadą, kad pareiškėjas ir ateityje gali siekti piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, būvimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje, todėl pagrįstai Sprendimu uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką ir įtraukė į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje).
Kadangi pareiškėjo leidimas gyventi panaikintas vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktais bei 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pagrįstai nustatytas Kriterijų vertinimo tvarkos 14 punkte įtvirtintas 3 metų draudimo atvykti ir įtraukimo į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi laikotarpis.
Pareiškėjo nurodyti argumentai, susiję su tai, kad jis nekelia grėsmės, nėra svarbūs nagrinėjamuoju atveju, nes pagal nurodytus teisės aktus Departamentas neturėjo pareigos nustatyti šią aplinkybę.
Departamentas Sprendime detaliai, išsamiai ir aiškiai išdėstė reikšmingas faktines aplinkybes, nurodė konkrečias taikytinas teisės normas ir jas pagrįstai taikė pareiškėjo atveju. Tiek teisiniai, tiek faktiniai Sprendimo motyvai yra aiškūs, Sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus, yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas nenustatė kitų Sprendimo panaikinimo pagrindų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnis), todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133–134 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi, teismas
nusprendžia:
pareiškėjo K. R. U. (K. R. U.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.