Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.13; 1.1.8.12; 1.2.7.4.1; 2.1.8; 2.1.16.1.9; 2.1.16.1.10; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2

2025 m. kovo 14 d.

nukentėjusiosios A. S. atstovės pagal įstatymą Kauno savivaldybės vaikų globos namų įgaliotajai atstovei G. N. ir atstovei advokatei Singridai Samoškienei,

neviešame teisiamajame posėdyje, taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę, teistas:

1) Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 4 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 2 dalį ir paskirta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams;

2) Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 4 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta subendrinta 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams;

3) Kauno apylinkės teismo 2013 m. sausio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir paskirta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta subendrinta 1 metų 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams.

Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 6 d. nutartimi, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir pasiųstas atlikti 1 metų 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

4) Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 26 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos) ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta sumažinta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2013 m. sausio 10 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir paskirta subendrinta 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

5) Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 9 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir paskirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta sumažinta 6 mėnesių 20 dienų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 26 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta subendrinta 2 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

6) Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 13 d. nuosprendžiu, pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirta subendrinta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 9 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta subendrinta 3 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

7) Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 9 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirta subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta subendrinta 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

8) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 21 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta sumažinta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 10 d. nutartimi, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir pasiųstas atlikti 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

9) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirta subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 21 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė;

10) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. sausio 25 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta sumažinta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė;

11) Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. sausio 31 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį ir paskirta 45 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta sumažinta 30 parų arešto bausmė;

12) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta sumažinta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, paskirta bausmė subendrinta su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. sausio 31 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta subendrinta 6 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo bausmė;

13) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta sumažinta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

14) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 2 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir paskirta 90 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta sumažinta 60 parų arešto bausmė;

15) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 7 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (2 veikos), 178 straipsnio 2 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu paskirta subendrinta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta sumažinta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 19 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, subendrintos Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 7 d. nuosprendžiu, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 2 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžiu ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 3 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo bausmė;

16) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos), 178 straipsnio 5 dalį (2 veikos), 178 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 65 straipsniu, paskirta subendrinta 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta sumažinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

17) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 31 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (2 veikos), 178 straipsnio 2 dalį (6 veikos) ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 65 straipsniu, paskirta subendrinta 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta sumažinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 19 d. nutartimi nustatyta bausme ir paskirta subendrinta 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

18) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. sausio 27 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirta subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta sumažinta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 19 d. nutartimi nustatyta bausme ir paskirta subendrinta 1 metų 9 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo bausmė;

19) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. vasario 10 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį ir paskirta 21 paros arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta sumažinta 14 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 2 d. ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 31 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, ir paskirta subendrinta 3 metų 3 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimo bausmė;

20) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. kovo 5 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta sumažinta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Nuosprendis neįsiteisėjęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 151¹ straipsnio 1 dalyje (straipsnio redakcija galiojusi nuo 2014 m. kovo 25 d. iki 2025 m. sausio 31 d.).

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B., laikotarpiu nuo 2024 m. kovo 1 d. iki 2024 m. gegužės 31 d. savo gyvenamosiose vietose – butuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad A. S., gim. (duomenys neskelbtini), yra jaunesnė negu šešiolikos metų, nesant išžaginimo, seksualinio prievartavimo ir privertimo lytiškai santykiauti požymių, ne mažiau kaip 10 kartų lytiškai santykiavo su A. S., įvesdamas savo lyties organą jai į makštį, tokiu būdu jis tenkino savo lytinę aistrą, pažeisdamas nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvę ir (ar) neliečiamumą.

Proceso dalyvių parodymai ir bylos nagrinėjimo metu surinkti rašytiniai bei daiktiniai įrodymai

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. B. savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi ir parodė, kad jam A. krito į akį ir jie pradėjo susitikinėti. Jis su nukentėjusiąja iki lytinių santykių bendravo metus. Jos tėvai žinojo, kad jie bendrauja ir nieko nesakydavo. Nuo 2024 m. kovo 1 d. iki 2024 m. gegužės 31 d. jis gyveno (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ir tuo laikotarpiu jie mylėjosi. Tuo metu A. buvo (duomenys neskelbtini) metų ir jis žinojo jos amžių, ji nebuvo baigusi mokyklos. Savo veiksmus vertina blogai, jam tuo metu buvo (duomenys neskelbtini) metai ir sutinka, kad tokiais veiksmais galėjo padaryti žalą, daryti įtaką seksualinio apsisprendimo laisvei. Jis prieš jos valią nieko nedarė. Nežino, kieno iniciatyva vykdavo lytiniai santykiai, jis jos neįkalbinėdavo. Ji būdavo pas jį ir jis teikė jai išlaikymą pinigais, maistu, rūbais. Nukentėjusioji pagimdė dukrą, nėštumas nebuvo planuotas. Apie nėštumą ji pasisakė iš karto. Jis ir jo tėvai siūlė nukentėjusiajai nutraukti nėštumą, bet ji buvo kategoriškai prieš ir norėjo išsaugoti kūdikį. Jis su nukentėjusiąja bendrauja, ji ant jo nepyksta, planuoja kartu ateitį ir sukurti santuoką. Jis šiuo metu atlieka bausmę, įsidarbino ir padės su vaiko išlaikymu, taip pat prisideda ir jo tėvai. Su pareikštu civiliniu ieškiniu sutinka, supranta, kad pinigai bus skirti jo dukrai. Šiai dienai piniginių pajamų jis neturi (b. l. 190–191).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiosios A. S. atstovės pagal įstatymą įgaliotoji atstovė G. N. paaiškino, kad nukentėjusioji gyvena (duomenys neskelbtini) namuose, kur jai buvo teikiama pagalba nėštumo metu ir dabar. Mergaitė yra palikta tėvų, neturėjusi šeimos, kas galbūt darė įtaką bendraujant su vyresniu asmeniu. Ji ir dabar galvoja, kad gyvens, tuoksis. Globos namų atstovai nesutiko, kad būtų pripažinta vaiko tėvystė, kadangi nukentėjusioji yra nepilnametė ir tokiu atveju yra galimybė, kad vaikas gyventų nebe su nukentėjusiąja, todėl mano, kad kol kas geriausius interesus užtikrina įstaiga. Nežino ar nukentėjusioji gaudavo pagalbos iš kaltinamojo. Buvo ne kartą skelbta nukentėjusiosios paieška ir ji buvo rasta pas kaltinamąjį. Nukentėjusioji nėra baigusi vidurinės mokyklos, mokosi (duomenys neskelbtini) nuotoliu ir jai sekasi sunkiai. Nukentėjusioji ankstyvą motinystę vertina gerai, jai atrodo, kad gavosi kaip gavosi (b. l. 191).

Kadangi kaltinamasis kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, po kaltinamojo apklausos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės proceso dalyviams abejonių nekėlė, kaltinamajam, jo gynėjai ir prokurorui sutinkant, įrodymų tyrimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byloje buvo sutrumpintas ir balsu išvardinti ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai.

Iš sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsinto nukentėjusiosios A. S. apklausos protokolo nustatyta, kad nukentėjusioji A. S. ikiteisminio tyrimo metu apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, jog jai (duomenys neskelbtini) metų. Pažada sakyti tiesą. Daug dalykų vyksta jos gyvenime. Kiek žino, ji čia dėl nėštumo, kad išsiaiškinti, kaip tai atsitiko. Padarė vaiką ir viskas. Nebuvo jokių prievartinių požymių, viskas buvo abipusiu susitarimu. Abu norėjo ir gavosi tas nėštumas. Tai buvo vienkartinis kartas be apsaugų ir gavosi taip, kad atsirado tas vaikas. Jie mylėjosi ir tiek. Yra nėščia 3–4 mėnesius, tiksliai laiko pasakyti negali. Kūdikio tėvas stengiasi, labai nori vaiko. Iš pradžių buvo šokas, bet paskui jis parodė, kad nori to vaiko. Smagu, kad rodo iš savo pusės teigiamą emociją. Faina, kad stengiasi, rodo daug pozityvių ženklų, nori, kad gimtų sveikas vaikas. Jis sakė mesti jai rūkyti, ji metė rūkyti. Jis labai geras žmogus. Vaiko tėvas – V. B., jam (duomenys neskelbtini) metai. Su V. susipažino labai keistai. Su drauge nusprendė eiti į lauką. Pabuvo lauke, nuėjo į vietą, kur ši buvo susitarusi susitikti su draugu. Jis elgėsi keistai, buvo piktas. Jis pasakė, kad ji jam patinka. Ji jam pasakė, kad jis nepatiko. Tos dienos vakare jis susižeidė ranką, važiavo iš namų į ligoninę. Paskui jis pradėjo jai patikti. Paskui susitiko lauke, pasakė draugei, kad jis jai patinka. Praėjus dar kuriam laikui nuėjo parūkyti su drauge ir jai pasakė, kad jis jai patinka. Draugė pasakė, kad jam pasakytų apie tai. Ji bijojo, kad ją atstums. Paskui pradėjo draugauti, pradėjo daugiau leisti laiko kartu. Jis pradėjo dirbti, mažiau vaikščiojo su draugais. Dažniau būdavo kartu, tai atsirado kūdikis. Kai jie susipažino, jai buvo (duomenys neskelbtini) metų. Jie draugauja metus laiko. Jis žinojo, kiek jai metų. Iš pradžių buvo momentas, kad jis nenorėjo jaunesnių, bet paskui pradėjo bendrauti ir gavosi, kad atsirado jausmai. Jis visą laiką žinojo kiek jai metų. Kai susipažino, jis klausė kiek jai metų, ji jam pasakė, kad (duomenys neskelbtini) metų. Su V. buvo susitikusi prieš mėnesį. Jie kalbėjosi telefonu, sakė jam, kad važiuos į pokalbį, jis palinkėjo sėkmės, sakė, kad važiuoja į darbą. Jie susitikdavo pas jį namuose, būdavo ir pas jį. Jie dažniausiai kalbėdavo, būdavo lauke su draugais, namuose žiūrėdavo „tik-toką“, kalbėdavo apie prisiminimus. Kartais būdavo pas jos tėvus, pabendraudavo ir su tėvais. Eidavo į kiną. Kartu pasidarydavo valgyti. Jis gyveno pas savo mamą dažniausiai, bet jis gyveno atskirai. Kai būdavo pas ją namuose, jis pabendraudavo su tėvais, su jos broliu. Jis dabar gyvena vienas. Ji nenori sakyti jo adreso. Ji nori palaikyti jo ramią vietą. Jei jis norės – pats pasakys adresą. Lytiniai santykiai buvo žiemos pabaigoje, gal kovo mėnesį. Gavosi taip, kad atėjo tas momentas, kada taip aistringai jautėsi ir taip atsitiko. Jie kalbėjo, gulėjo ir taip atsitiko. Su V. kada susipažino – tiksliai neprisimena, 2023 m. vasaros pradžioje. Kai susipažino su V., buvo su drauge D., kurios pavardės neprisimena. V. buvo su draugu, pravarde V.. D. pažįsta nuo „(duomenys neskelbtini)“ laikų. Kai buvo „(duomenys neskelbtini)“ – susipažino. Paskui po 4 metų vėl susitiko „(duomenys neskelbtini)“ ir pradėjo draugauti. Jos telefono numerio neturi, šiuo metu jos nebendrauja. Lytinių santykių buvo nedaug, gal 10 kartų. Lytiniai santykiai buvo jų namuose. Jie turėjo savo nuosavus namus. Tuose namuose jie gyveno dviese. Adreso nesakys. Pirmus lytinius santykius turėjo kovo mėn., o paskutinius – gegužės mėnesį. Dėl lytinių santykių iniciatyvą rodė abu. Nebūdavo, kad ji ką nors darytų, jei to nenori. Kartą kalbėjo, kad dėl lytinių santykių reiktų palaukti, bet gavosi taip. Anksčiau nėra turėjusi lytinių santykių. Apie lytinius santykius sužinojo mokykloje. Jie naudodavo apsaugos priemones, vienas kartas buvo be apsaugos priemonių. Jie patys nusipirkdavo apsaugos priemones, jei vienas neturėtų, tai, kad kitas turėtų. Apie amžiaus skirtumą kalbėjosi. Jis pradėjo jai patikti toks, koks yra. Jis iš pradžių gal galvojo ar verta. Ji dėl amžiaus skirtumo blogai nesijaučia. Ji nekreipė dėmesio į apkalbas. Jis visą laiką turėjo savo amžiaus merginas ir jo mama netikėjo, kad jie bus kartu. Su V. lytiniai santykiai gavosi savaime, jie sprendė kada jie bus. Su V. vengė lytinių santykių ir kalbėjo apie tai, kad geriau atsisakyti lytinių santykių dėl jos amžiaus ir palaukti iki jos 18 metų. Alkoholį yra porą kartų gėrę. Ji vieną „miksą“ išgėrė. Taip nebuvo, kad prisigerti. Lytinių santykių išgėrusi neturėjo. Jie galvojo, kad gyvens kartu, planuoja ateitį, turėti savo atskirą vietą. Dabar vaikui reikia erdvės, atskiro kambario. Tuoktis dar neišeina dėl jos amžiaus. V. dirba statybose, darbovietės nenori sakyti, apie jį jokios informacijos nesakys. Ji pati nusprendė nesakyti apie jį informacijos. Apie vaiko išlaikymą kalbėjosi, reikia susipirkti vaikui daiktus. Ji nežino, kad V. turi problemų su policija. Su V. turėjo pirmus lytinius santykius ir jis buvo vienintelis jos partneris (1 t., b. l. 37–39).

Iš sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsinto liudytojos A. A. apklausos protokolo nustatyta, kad liudytoja A. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog nuo 2023 m. kovo 8 d. dirba Kauno miesto savivaldybės vaikų globos namuose, socialine darbuotoja. Pagrindinės jos darbo funkcijos yra rūpintis vaikų gerove, lydėti juos į gydymo įstaigas, registruoti pas specialistus, užtikrinti vaiko poreikius, jų užimtumo organizavimas, aišku, be jokios abejonės pats svarbiausias yra bendravimas su pačiais vaikais, jų paruošimas savarankiškam gyvenimui, jų socialinių įgūdžių ugdymas. Taip pat atstovauti vaikus įvairiose įstaigose, dar viena iš pagrindinių funkcijų yra bendradarbiavimas su švietimo įstaigomis, kurias lanko jų nepilnamečiai vaikai. Kauno savivaldybės vaikų globos namų globotiniai vaikai patys pasirenka „savą asmenį“, t. y. patys išsirenka socialinį darbuotoją, kuris juo rūpinsis ir padės jam (tačiau taip yra tik ant popieriaus, realiai visais vaikais rūpinasi bendrai, pasikeisdamos). Ji pati turi tris globojamus vaikus, kuriais rūpinasi, padeda jiems. A. S. yra pasirinkusi kaip atsakingą už ją asmenį jos kolegę A. S. (šiuo metu ji atostogauja). A. S. pažino nuo tada, kai ši įsikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini). Į šį būstą A. įsikėlė 2023 m. liepos mėnesį, jeigu gerai pamena. Tačiau ši dažnai būdavo paieškose, kadangi nesilaikė elgesio taisyklių, negrįždavo naktimis miegoti. Tuo adresu gyvena 6 įstaigos globojami vaikai, jie visi yra nepilnamečiai, tačiau vaikai nuolatos yra prižiūrimi jų įstaigos darbuotojų (dieną vaikus prižiūri jos – socialinės darbuotojos bei individualios priežiūros darbuotoja, pasikeisdamos, bei nakčiai visada ateina individualios priežiūros darbuotoja, kuri yra už juos atsakinga). Pastaruoju metu A. dažnokai negrįždavo į namus po kelias dienas. Bandydavo susisiekti per internetinę programėlę, ieškodavo pas mamą (mama visada sakydavo, kad nežino kur yra jos dukra, nors, kaip vėliau paaiškėdavo, A. būdavo pas ją). Išsiaiškino, kad mergaitė laiką dažnai leisdavo su savo draugu (kiek buvo žinoma, jo vardas – V., A. to niekada neatskleidė). Dabar tiksliai datos įvardinti negali, tačiau 2024 m. birželio mėnesį, kai A. grįžo namo po ilgesnio laiko tarpo (buvo negrįžusi į butą daugiau nei vieną parą, buvo paieškoje), ji pastebėjo, kad mergaitė nenaudoja higieninių paketų, pradėjo jos klausti kodėl nenaudoja (sekė šios mėnesinių ciklą, kadangi joms buvo žinoma, kad ši turi vyresnį draugą, buvo įtarimas, kad gali pastoti). Tačiau A. visad surasdavo priežastį kodėl nenaudoja, sakė, kad jai paketų duoda mama arba, kad jau sirgo mėnesinėmis, tik jos nepastebėjo. Dar didesnis įtarimas kilo 2024 m. liepos pradžioje, kai pati A. atėjo ir pasiprašė, kad ją užregistruotų pas ginekologę, neva jai skauda nugarą, pilvo apačią. Tuomet ji paprašė, kad A. pasidarytų nėštumo testą. 2024 m. liepos 8 dieną ji nupirko nėštumo testą ir vakare A. jį pasidarė. Atsakymas buvo teigiamas, labai ryškus ir aiškus, nekilo abejonių, kad A. nėščia. Pamačius, kad ši laukiasi vaikelio, paklausė ar pati tai žinojo, taip pat klausė ar vaikelio tėtis yra A. dabartinis draugas (kurio duomenų, kaip jau ir sakė, ši niekada niekam nesakė, nei vardo nei pavardės, juo labiau slėpė jo amžių). Tačiau tada A. nuleido akis, nieko nekalbėjo. Ji šios neklausinėjo, leido nurimti. Su A. pasikalbėti jai pavyko tik kitą dieną. Paprašius papasakoti kaip čia taip nutiko, kad pastojo, A. pradėjo sakyti, kad tai įvyko netyčia, kad tai „netyčiukas“, tačiau nei kas tėvas, nei jo duomenų neatskleidė (pasakyti griežtai atsisakė). Tada dar paklausė ar ši kažkam yra pasisakiusi apie savo nėštumą, tačiau ši pasakė, kad nei mamai, nei draugui dar nesakė. Kadangi nėštumo testas buvo teigiamas, A. iškart buvo užregistruota pas ginekologą. Ginekologė patvirtino 10 savaičių nėštumą. Ji (A. A.) kas vyko toliau nežino, kadangi nuo 2024 m. liepos 16 d. išėjo atostogų (realiai darbe nebuvo nuo 14 d.), o grįžo po atostogų tik apklausos dieną. Todėl šiuo laikotarpiu su A. nebendravo, bendravo jos kolegė A. Prieš apklausą teko su A. šiek tiek pabendrauti, kadangi lydėjo šią pas gydytojus. Pastaroji pasakojo savo ateities planus, kad tiek ji, tiek jos draugo (kaip vėliau iš kolegės A. sužinojo, kad jo vardas yra V. B.) šeima labai džiaugiasi dėl jos nėštumo. Visi kartu planuoja vestuves, bendrą gyvenimą kartu ir panašiai. Bendrai apibūdinant, A. atrodė su nuotaika, linksma, bendraujanti. Minėjo, kad dėl nėštumo ją kartais pykina, pasigyrė, kad pradėjo daugiau valgyti, daugiau miegoti, ilsėtis. Taip pat pasakojo, kad buvo Vilniuje (buvo užregistruota į globos namus „(duomenys neskelbtini)“ pagalbos centrą psichologiniam vertinimui), pasakojo apie psichologus, kurie atlikinėjo jos apklausą. Buvo pasipiktinusi, kad jie neturi ką veikti, kišasi į jos gyvenimą, klausinėjo ko nereikia, kas nėra svarbu. A. apibūdintų kaip ramaus charakterio, mėgstančią daug kalbėti, bendrauti. A. nėra konfliktiška nei su darbuotojais, nei su kartu gyvenančiais bendraamžiais. Mergaitė yra visada mandagi, paprašius jos pagalbos, ši visada noriai sutinka padėti. Šiek tiek sudėtingiau sekasi su tvarka kambaryje, ši nėra linkusi tvarkytis, todėl yra poreikis jai padėti šiuo klausimu. Taip pat buvo problemų su mokyklos lankymu, A. buvo sudėtinga nuvykti į mokyklą, joje išbūti visas pamokas, todėl kontaktuodavo su mokytoja ir glaudžiai bendradarbiavo dėl pažangumo. A. yra linkusi pameluoti, pafantazuoti, tačiau nepiktybiškai. Tas nuolatinis pabėgimas iš namų rodo, kad šiai buvo sunku laikytis numatytų elgesio taisyklių. Šiuo metu mergaitei užtikrinama sveikatos priežiūra (šeimos gydytojo, ginekologo). A. teikiama psichologo pagalba (1 t., b. l. 140–142).

Iš sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsinto liudytojos A. M. apklausos protokolo nustatyta, kad liudytoja A. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog ji gyvena su vyru D. M. ir sūnumi E. S. (jam (duomenys neskelbtini) metų). Turi iš viso tris vaikus – sūnų E., kuris gyvena su ja, sūnų D. S. (jam (duomenys neskelbtini) metų, jis gyvena atskirai, turi sukūręs savo šeimą) ir dukrą A. S., kuriai šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metų. Dukra A. negyvena jų šeimoje jau apie 4 metus, kadangi A., būdama paauglė, pradėjo maištauti, lankė dienos centrą ir centro darbuotojams pasisakė, kad namuose yra neprižiūrima, kad tiek ji, tiek jos sutuoktinis nuolatos vartoja alkoholinius gėrimus (nors taip nebuvo, A. nepatiko gyventi griežtoje aplinkoje, kur reikia tvarkytis ir atlikti tam tikrus namų ruošos darbus). Dėl šios priežasties jų šeima buvo stebima institucijų ir A., kaip nepilnametė, ir sūnus E. (tuo metu buvo dar nepilnametis) buvo paimti iš jų šeimos, motyvuojant, kad jų namai nebuvo saugi aplinka augti vaikams. Abu vaikai kurį laiką gyveno „(duomenys neskelbtini)“, vėliau juos pasiėmė globoti jos vyriausias sūnus D. Praėjus kažkuriam laikui, kai jos sūnui E. suėjo 18 metų, jis grįžo gyventi pas ją ir jos sutuoktinį D., o kadangi A. nesutarė su jos sūnaus D. žmona, D. ją tiesiog išvarė iš namų ir ji pateko į Kauno savivaldybės vaikų globos namus (į vadinamuosius butus). A. iki šiol gyvena vaikų globos namuose (kokiu tiksliai adresu – nežino, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)). Jos motinystės teisės į A. yra apribotos. Visų trijų vaikų tėvas V. S. yra miręs. Jais rūpinosi viena, kaip galėdama. A., kad ir negyveno su ja, tačiau visada palaikydavo ryšį, bendraudavo tiek telefonu, tiek ir susitikdamos. Jau apie metus laiko jos dukra A. draugauja su vaikinu, kuriam, kiek jai žinoma, yra (duomenys neskelbtini) metai, jo vardas ir pavardė yra V. B.. Jį pažįsta todėl, kad A. atsivesdavo jį pas ją į svečius, jie kartu pasidarydavo valgyti, žiūrėdavo televizorių (dienos metu). A. su V. nėra niekada likę pas ją namuose miegoti nakčiai. Apie tai, kad jiedu turi lytinius santykius, jai A. niekada nesakė, pati taip pat nematė. Iš pradžių, kai A. supažindino ją V., jis atrodė geras vaikinas, mandagus, bendraujantis, gražiai elgėsi su jos dukra. Šiek tiek gąsdino tik tas jų per didelis amžiaus skirtumas, tačiau laikui bėgant apsiprato. Praėjus keliems mėnesiams jų draugystės, A. pradėjo jai skųstis, kad prisibijo V., kad jis su ja pradėjo šiurkščiau elgtis, lygtais buvo kažkada ranką užsukęs (pati asmeniškai to nematė, prie jos V. elgdavosi visada gražiai). Nepaisant to, jiedu toliau draugavo. Bendravimas su A. nutrūko 2024 metų birželio – liepos mėnesį (tiksliai įvardinti negali, nepamena konkrečios datos). Bendravimas nutrūko, kai A. pabėgo iš globos namų ilgesniam laikui ir, kiek jai žinoma, ši buvo su V., gyveno su juo. Kai A. buvo rasta (liepos mėnesį, tikslios dienos nepamena), ši jai pati paskambinusi pasigyrė, kad laukiasi vaikelio. Pasakė, kad vaikelio tėvas yra V. B., kad yra apie 3 mėnesiai nėštumas. Pokalbio metu ši buvo laiminga, patenkinta, džiaugėsi, kad turės vaikelį ir, kad vaikelio tėvas yra V. Tada ji pradėjo A. aiškinti, kad V. turės prisiimti atsakomybę, turės auginti vaikelį ir būti jam tėvas. Prašė, kad pasakytų, kur šiuo metu yra V., tačiau ši pradėjo jį slėpti, nieko apie jį nepasakojo nei jai, nei institucijų darbuotojams. Dėl šios priežasties realiai ir nutrūko jos bendravimas su dukra. Dabar bendrauja tik su vaikų globos namų darbuotojais. Kur V. gyvena, jai nėra žinoma, A. jai nieko nesako, telefono jo taip pat nežino. V. nematė jau apie pusantro, gal du mėnesius. Jai žinoma, kad jis slapstosi nuo policijos, bijo atsakomybės. Kiek žino iš socialinių darbuotojų, A. kasdien išeina iš „buto“, visą dieną jos nebūna namuose, ji grįžta tik permiegoti (faktas, kad būna tikriausiai pas V. B., tačiau kur, kokiu adresu, jai nėra žinoma). A. jai nekelia ragelio (nebendrauja su ja, tiek ją tiek jos sutuoktinį D. pasiuntė toli toli...). Jai žinomas tik šis vienas A. vaikinas, t. y. V. daugiau jokių kitų vaikinų ši nėra jai nei atvedusi susipažinti, nei pasakojusi, kad draugauja su kažkuo. Kad turėjo lytinių santykių su kažkuo kitu – tikrai netiki. Mano, kad V. B. yra vienintelis vyras, su kuriuo jos dukra A. turėjo lytinius santykius (1 t., b. l. 144–146).

Iš Kauno savivaldybės vaikų globos namų pranešimo dėl galimo nusikaltimo žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi yra paskirti A. S. nuolatiniais globėjais. 2024 m. liepos 9 d. tarnybiniu pranešimu socialinė darbuotoja A. informavo administraciją, kad globotinė A. S. galimai yra nėščia, kadangi atlikus nėštumo testą, gautas teigiamas atsakymas. Mergaitė buvo užregistruota pas gydytojus nėštumui patvirtinti ir 2024 m. liepos 19 d. buvo gautas medicininis išrašas, kuris patvirtino 10 savaičių nėštumą. A. S. savavališkų pasišalinimų iš namų metu, dienos ir nakties metu, dažniausiai laiką leidžia su pilnamečiu draugu V. B., gyv. (duomenys neskelbtini), penktame aukšte (tikslus buto numeris nežinomas). Socialiniame tinkle „Facebook“ jo anketa vadinasi „(duomenys neskelbtini)“. A. yra prasitarusi, kad dažniausiai laiką leidžia pas jį namuose. Iš šio adreso mergaitę ne kartą buvo suradę bei į namus parvežę policijos pareigūnai. Manoma, kad V. B. galėjo seksualiai santykiauti su nepilnamete A. S., kas sąlygojo nepilnametės nėštumą (pažymėtina, kad mergaitei, gydytojo paskyrimu, buvo perkamos kontraceptinės priemonės). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ir vadovaujantis BPK 166 straipsnio 1 dalies 1 punktu, prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimo nusikaltimo žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui (1 t., b. l. 1–2).

Iš 2024 m. rugpjūčio 2 d. globos namų „(duomenys neskelbtini)“ raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktos vaiko, galimai nukentėjusiojo nuo seksualinės prievartos, įvertinimo išvados nustatyta, kad A. S. išvaizda atitinka jos biologinį amžių. Tikėtina, jog šeimoje nepatenkintus emocinius poreikius A. mėgina patenkinti santykyje su vyresniais, tėvišką figūrą atstojančiais vaikinais ir kitais asmenimis už šeimos ribų. Vertinimo metu atsiskleidžia su A. trauminiais raidos laikotarpio išgyvenimais sietini jos patiriami psichologiniai sunkumai. Išryškėja silpni merginos savirefleksijos gebėjimai – jai sunku diferencijuoti ir įvardyti savo emocines būsenas, tiksliau suprasti savo vidinius išgyvenimus. Taip pat atsiskleidžia A. patiriami sunkumai santykiuose su bendraamžiais („neturiu nei vieno artimo draugo“), merginai sudėtinga kurti artimą, lygiavertį ir stabilų ryšį. Su iš turimų trauminių patirčių kylančiu pažeidžiamumu sietini ir A. būdingi emociniai sunkumai, probleminis elgesys (ji pasakoja apie dažną pamokų praleidimą, pabėgimus iš globos namų). Turimais duomenimis, A. šiuo metu laukiasi kūdikio, jo tėvas yra vyras, su kuriuo ji palaiko santykius apytikriai metus. Mergina atvyko į Pagalbos centrą išsamesniam psichologinės būsenos ir situacijos įvertinimui. Kalbantis su A. apie atvykimo į Pagalbos centrą aplinkybes, ji teigia esanti nėščia ir nurodo, kad kūdikio tėvas yra (duomenys neskelbtini) m. amžiaus vyras vardu V. B.. Mergina pasakoja su juo bendraujanti ilgiau nei metus, pabrėžia, kad lytiniai santykiai visada vykdavo abipusiu sutikimu, teigia nesijaučianti nukentėjusi nuo seksualinės prievartos. Atsižvelgiant į tai, kad yra numatytas A. liudijimas teisinėje apklausoje, vertinimo metu detaliau apie šią situaciją ji nebuvo klausiama. Pastebima, jog apie V. B. mergina yra linkusi atsiliepti vienpusiškai pozityviai, idealizuodama jųdviejų santykius, ji išsako šiltus jausmus vyrui bei lūkesčius artimoje ateityje susituokti, kartu apsigyventi ir auginti vaiką. Atsiskleidžia, kad A. stinga gebėjimo kritiškai įvertinti situaciją (pavyzdžiui, ženklų jų amžiaus bei interesų skirtumą), keltina prielaida, jog į šiuos santykius mergina įsitraukė, bandydama patenkinti artimoje aplinkoje neatlieptus emocinio artumo, ryšio, rūpesčio, šilumos poreikius. Tyrimo metu taip pat išryškėja A. noras apsaugoti V. B., susirūpinimas dėl jam pareikštų įtarimų ir teisinių procesų baigties, dėl ko apie patirtis jųdviejų santykiuose mergina kalba atsargiai, dalies jų neišsakydama. Kalbantis su A. apie lytiškumą ir jos patirtis, daugiau asmenų, nuo kurių mergina galėjo nukentėti, neatsiskleidžia, ji neigia turėjusi kitų negatyvių intymaus pobūdžio patyrimų (1 t., b. l. 74–76).

Iš 2024 m. rugpjūčio 13 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus rašto Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad A. S. motinos A. M. šeima vaiko teisių apsaugos tarnybai žinoma nuo 2007 m. balandžio 6 d. dėl socialinių įgūdžių stokos ir vaikų nepriežiūros. 2009 m. spalio 20 d., išnykus priežastims, dėl kurių šeima buvo įtraukta į rizikos šeimų apskaitą, A. M. šeima iš šios apskaitos buvo išbraukta. Nuo 2018 m. birželio 27 d. A. M. vėl buvo įrašyta rizikos šeimų apskaitą dėl girtavimo. Po vaiko teisių apsaugos sistemos reformos, nuo 2018 m. liepos 20 d. šeimai pradėta taikyti atvejo vadyba Kauno miesto socialinių paslaugų centre. Nesikeičiant situacijai A. M. šeimoje, nepilnamečiams jos vaikams E. S. ir A. S. buvo nustatyta laikinoji globa jų brolio D. S. šeimoje (nuo 2018 m. spalio 15 d. iki 2018 m. gruodžio 14 d.), antrą kartą – Vaikų gerovės centre „(duomenys neskelbtini)“ (nuo 2020 m. sausio 8 d. iki 2020 m. kovo 26 d.), ir trečią kartą – D. S. gyvenimo draugės K. A. šeimoje (nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. sausio 10 d.). 2022 m. sausio 10 d. Kauno apylinkės teismas neterminuotai apribojo motinos valdžią abiejų vaikų – E. ir A. atžvilgiu, vaikams buvo nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) ir nuolatine globėja (rūpintoja) paskirta K. A.. Vėliau, 2023 m. liepos 13 d., atsižvelgiant į A. ir rūpintojos nuomones, A. S. nuolatiniu rūpintoju buvo paskirti Kauno savivaldybės vaikų globos namai. A. M. nėra išreiškusi noro kreiptis į teismą dėl motinos valdžios apribojimo panaikinimo. Teisės aktų numatyta tvarka vykdant globos (rūpybos) priežiūrą ir bendraujant su vaikais buvo išsiaiškinta, kad vaikai nuolatos palaikė ryšį su motina. A. pasakodavo, kad daug laiko praleisdavo motinos namuose, liūdėdavo dėl blogėjančios jos sveikatos, labai pykdavo, kad mama vis dar vartoja alkoholį ir būna neblaivi (1 t., b. l. 85–86).

Iš 2024 m. rugpjūčio 5 d. Kauno savivaldybės vaikų globos namų rašto Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad vaikų globos namuose gyvenančiai A. S. nuo jos apgyvendinimo bute, adresu (duomenys neskelbtini), buvo suplanuota 12 psichologo konsultacijų, iš kurių įvyko 6. Pirmos konsultacijos 2023 m. rugpjūčio 8 d. metu globotinė bendravo oficialiai, atsargiai rinkosi žodžius į užduotus klausimus abstrakčiai pasakojo apie save ir džiaugėsi vaikų globos namų jaukia aplinka, kuri jai patiko, pasakojo čia susiradusi draugę D., kuri, jos teigimu, atstojo tikrą sesę. Kontaktui užmegzti 2023 m. rugpjūčio 22 d. buvo paskirtas susitikimas, kurio metu globotinė mažiau kalbėjo apie save teigdama, kad šiuo metu jai viskas gerai, jokių problemų neįvardino. Trečias susitikimas įvyko 2023 m. rugsėjo 5 d. po konflikto su kartu gyvenančia globotine D. Pasak A., D. su ja elgėsi nedraugiškai, konflikto metu ji suprato, kad nebenorinti su ja gyventi, prašė, kad būtų iškelta į kitą butą. Išklausius globotinės esamas problemas, įvertinus jos psichologinę būseną, skubiai spręstas klausimas dėl mergaitės perkėlimo į kitą gyvenamą vietą – butą, adresu (duomenys neskelbtini). Tačiau A. savavališkai pasišalino ir jai buvo paskelbta policijos paieška. Kadangi globotinė apie du mėnesius negrįžo, psichologinė pagalba tuo metu jai nebuvo teikiama. Ketvirtas susitikimas įvyko 2023 m. gruodžio 5 d., jau kitame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Susitikimo metu mergaitės psichologinė būsena atrodė rami. A. vėl džiaugėsi naujo buto jaukia namų aplinka, pasakojo, kad jokių ryšių nepalaiko su D., džiaugėsi gerais santykiais su buto darbuotojais, problemų neįvardino, o pabėgimą iš vaikų globos namų vertino kaip neatsakingą savo poelgį, teisinosi, kad buvo įpratusi taip gyventi mamos namuose, problemų dėl to nekilo. A. nuotaika buvo gera, priėmė psichologinę pagalbą, suplanuotas sekantis susitikimas 2023 m. gruodžio 20 d. Psichologei A. 2023 m. gruodžio 20 d. atvykus į penktą susitikimą, A. pagalbos atsisakė, teigdama, kad jokių sunkumų nėra, o smulkias problemas galinti išsispręsti ir pati. Gerbiant A. išsakytą nuomonę apie psichologinės pagalbos poreikį, psichologinės konsultacijos kurį laiką nebuvo teikiamos. Vėliau, esant poreikiui, prašant buto socialiniams darbuotojams, buvo numatytos dar 5 konsultacijos: 2024 m. sausio 12 d., 2024 m. sausio 19 d., 2024 m. vasario 2 d., 2024 m. vasario 15 d., 2024 m. vasario 22 d. A. S. į 4 konsultacijas sutartu laiku negrįžo, apie jas buvo priminta, o paskutinės konsultacijos metu mandagiai atsisakė psichologinės pagalbos. Nuo 2024 m. vasario 22 d. iki 2024 m. liepos 9 d. psichologinė pagalba A. buvo teikiama pavieniais kartais, atvykstant vaikų globos psichologei, radus mergaitę namuose, sekant jos nuotaikas, nusiteikimą, kartais neišbūnant viso konsultacijos laiko. Vyr. socialinio darbuotojo pranešimu apie A. S. nėštumą, 2024 m. liepos 9 d. įvyko susitikimas su globotine, kurio metu A. nuotaika atrodė gera, papasakojo apie laukiamą vaikelį, išsakė teigiamas laukimo emocijas. Pasiūlius psichologinę pagalbą, globotinė reagavo ramiai, teigdama, kad apie psichologinės pagalbos poreikį ji praneš pati. Apibendrinant, galima daryti išvadą, kad susitikimų metu stebimas A. nepatiklumas, ji vengianti akių kontakto, intravertiška, kartais galimai išsisukinėjanti iš užduotų jai nepalankių ar nepatogių klausimų, truputį galimai linkusi pameluoti. A. vengianti gilesnio kontakto, slepianti realybę, viską pateikianti kuo paprasčiau arba linkusi pagražinti esamą situaciją. Kiek susitikimų įvyko, visi buvo inicijuoti psichologės ir darbuotojų. Psichologinės pagalbos tikslas užmegzti kontaktą ir išsiaiškinti svarbiausias problemas, kurios globotinei trukdo laikytis vaikų globos namų taisyklių, tinkamai lankyti mokyklą ir t. t. Kadangi A. buvo linkusi pasišalinti iš vaikų globos namų ir negrįžti laiku, pagal grafiką nesilankydavo numatytose visose psichologinėse konsultacijose, kurias jai buvo stengiamasi suteikti, nenorėdavo įvardinti problemų, du kartus atsisakė psichologinės pagalbos, nebuvo pilnos galimybės prieiti terapiniam kontaktui. Iš susitikimų, kurie įvyko, galima teigti, kad A. elgesys daugiau asocialus, nesilaiko vaikų globos namų taisyklių, ne laiku grįžta į vaikų globos namus, neaišku kur būna, kaip leidžia laiką, be pateisinamos priežasties praleidžia pamokas, viskam randa sau pateisinimą. Nors mergaitė bendrauja mandagiai, emocijų kontrolė nėra apsunkinta, nuotaika rami, tačiau pastebėtas itin stipriai išreikštas noras neigti savo sunkumus. Stebimas A. nepasitikėjimas aplinkos atžvilgiu, nesaugumas, slopinimas bei išstūmimas „blogų jausmų ir emocijų“, stebimi bejėgiškumo, menkavertiškumo jausmai. Konfliktinėse ar frustruojančiose situacijose daugiau užima stebėtojos vaidmenį, nesivelianti į konfliktus. Galimai neigiamos patirtys, išgyventos biologinėje šeimoje, nuoseklaus, saugaus, emociniais poreikius atliepiamo ryšio su artimaisiais stygius (mergaitė bendrauja ir palaiko ryšius su mama) siejasi su jos išgyvenamais emociniais sunkumai, formuoja neigiamą savęs vertinimą apsunkina santykių su kitais žmonėmis kūrimą. Galima teigti, kad artimoje aplinkoje buvo nepakankamai patenkinti globos, meilės, saugumo poreikiai, todėl A. siekia tarsi visa tai kompensuoti, įsitraukdama į artimus santykius su vaikinais, kuriuose ieško emocinės paramos (1 t., b. l. 106–107).

Iš 2024 m. rugsėjo 18 d. Kauno suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centro rašto Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad A. S. centre mokosi nuo 2023 m. spalio 6 d. Mokinė mokosi (duomenys neskelbtini) klasėje, pagal pritaikytą pagrindinio ugdymo programą. 2024-2025 m. A. S. mokėsi kasdiene mokymosi forma, tačiau dėl nėštumo mokinė keičia mokymosi formą į nuotolinę, mokysis per „Moodle“ sistemą. A. S. pamokų lankomumas praeitais mokslo metais pasitaisė: mokinė vėluodavo į pirmas pamokas, tačiau į mokyklą ateidavo, nueidavo į pamokas. A. neturėjo nei vienos drausmės pažeidimo pažymos, mokinė gebėjo ir geba tinkamai bendrauti su bendraklasiais ir Centro darbuotojais. A. yra draugiška, „šilta“ mokinė, empatiška kitų žmonių atžvilgiu. Mokinė visada turi mokymuisi reikalingas priemones. Esant poreikiui, A. S. apsilanko pas mokyklos psichologę. Klasės auklėtoja palaiko ryšį su A. atstovaujančiais socialiniais darbuotojais iš vaikų globos namų ir su pačia mokine, kuri domisi jai rūpimais klausimais, konsultuojasi su klasės auklėtoja (1 t., b. l. 111).

Iš 2024 m. liepos 26 d. Kauno miesto poliklinikos Šilainių padalinio raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktų A. S. medicininių dokumentų elektroninių nuorašų nustatyta, kad 2024 m. liepos 19 d. A. S. konstatuotas 10 sav. +4 d. nėštumas (1 t., b. l. 117–136).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Be to, duomenys tikrinami tarpusavyje lyginant iš skirtingų šalių gautus duomenis. Teisėjas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Atitinkamos išvados gali būti daromos įvertinus tiek kiekvieną įrodymą atskirai, tiek ir įrodymų visumą (BPK 20 straipsnis).

Pagal BK 151¹ straipsnio 1 dalį (straipsnio redakcija galiojusi nuo 2014 m. kovo 25 d. iki 2025 m. sausio 31 d.) atsako pilnametis asmuo, lytiškai santykiavęs ar kitaip tenkinęs lytinę aistrą su jaunesniu negu šešiolikos metų asmeniu, jeigu nebuvo išžaginimo, seksualinio prievartavimo ar privertimo lytiškai santykiauti požymių. Šios normos tikslas – užtikrinti harmoningą vaiko vystymąsi ir apsaugoti nesubrendusių asmenų seksualinį neliečiamumą, net ir tais atvejais, kai jaunesni nei 16 metų asmenys, nesuvokdami socialinės lytinių santykių ir seksualinės prievartos prasmės, sutinka (neišreiškia prieštaravimo) lytiškai santykiauti su pilnamečiu, socialiai brandžiu asmeniu. Todėl būtent pilnamečiam socialiai brandžiam asmeniui, turinčiam daugiau gyvenimiškos patirties, kyla pareiga neinicijuoti lytinių santykių su jaunesniu negu šešiolikos metų asmeniu arba jų atsisakyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2023 m. gegužės 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-1073/2023). BK 151¹ straipsnio 6 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodyti veiksmai nelaikomi nusikaltimu, jeigu tarp veiksmų dalyvių nėra didelio amžiaus, dvasinės ir fizinės brandos skirtumo.

Kaltinamasis V. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir parodė, kad jis su A. S. iki lytinių santykių bendravo metus. Nuo 2024 m. kovo 1 d. iki 2024 m. gegužės 31 d. jis gyveno (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ir tuo laikotarpiu su nukentėjusiąja turėjo lytinių santykių. Tuo metu A. buvo (duomenys neskelbtini) metų ir jis žinojo nukentėjusiosios amžių. Nukentėjusiosios neįkalbinėjo užsiimti lytiniais santykiais ir prieš jos valią nieko nedarė. Jam tuo metu buvo (duomenys neskelbtini) metai. Tokiais veiksmais galėjo padaryti žalą nukentėjusiajai. Nukentėjusioji pagimdė dukrą, nėštumas nebuvo planuotas. Apie nėštumą nukentėjusioji pasisakė iš karto. Be paties kaltinamojo V. B. visiško prisipažinimo, jo kaltę padarius nusikalstamą veiką patvirtina ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsinti nukentėjusiosios A. S. ir liudytojų A. A. bei A. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kiti byloje esantys rašytiniai ir daiktiniai įrodymai. Nukentėjusioji A. S. parodė, kad kaltinamasis padarė vaiką. Nebuvo jokių prievartinių požymių, viskas buvo abipusiu susitarimu. Abu norėjo ir gavosi tas nėštumas. Tai buvo vienkartinis kartas be apsaugų ir gavosi taip, kad atsirado tas vaikas. Jie mylėjosi ir tiek. Yra nėščia 3–4 mėnesius, tiksliai laiko pasakyti negali. Vaiko tėvas – V. B., jam (duomenys neskelbtini) metai. Kai jie susipažino, jai buvo (duomenys neskelbtini) metų. Jie draugauja metus laiko. Kaltinamasis žinojo, kiek jai metų, kai susipažino, kaltinamasis klausė kiek jai metų, ji V. B. pasakė, kad (duomenys neskelbtini) metų. Lytiniai santykiai buvo žiemos pabaigoje, gal kovo mėnesį. Gavosi taip, kad atėjo tas momentas, kada taip aistringai jautėsi ir taip atsitiko. Su V. kada susipažino – tiksliai neprisimena, 2023 m. vasaros pradžioje. Lytinių santykių buvo nedaug, gal 10 kartų. Lytiniai santykiai buvo jų namuose. Jie turėjo savo nuosavus namus. Tuose namuose jie gyveno dviese. Pirmus lytinius santykius turėjo kovo mėnesį, o paskutinius – gegužės mėnesį. Dėl lytinių santykių iniciatyvą rodė abu. Nebūdavo, kad ji ką nors darytų, jei to nenori. Su V. turėjo pirmus lytinius santykius ir jis buvo vienintelis jos partneris. Liudytoja A. A. parodė, jog 2024 m. birželio mėnesį, kai A. grįžo į globos namus po ilgesnio laiko tarpo pastebėjo, kad mergaitė nenaudoja higieninių paketų, pradėjo jos klausti kodėl nenaudoja, tačiau A. visada surasdavo priežastį kodėl nenaudoja, sakė, kad jai paketų duoda mama arba, kad jau sirgo mėnesinėmis, tik jos nepastebėjo. 2024 m. liepos pradžioje pati A. atėjo ir pasiprašė, kad ją užregistruotų pas ginekologę, neva jai skauda nugarą, pilvo apačią. Tuomet ji paprašė, kad A. pasidarytų nėštumo testą. 2024 m. liepos 8 d. nupirko nėštumo testą ir vakare A. jį pasidarė. Atsakymas buvo teigiamas, labai ryškus ir aiškus, nekilo abejonių, kad A. nėščia. Pamačius, kad mergaitė laukiasi vaikelio, tą vakarą A. nieko nepasakojo, nuleido akis. Kitą dieną A. pradėjo sakyti, kad tai įvyko netyčia, kad tai „netyčiukas“, tačiau nei kas tėvas, nei jo duomenų neatskleidė. Tada dar paklausė ar ši kažkam yra pasisakiusi apie savo nėštumą, tačiau ši pasakė, kad nei mamai, nei draugui dar nesakė. A. buvo užregistruota pas ginekologę, kuri patvirtino 10 savaičių nėštumą. Nukentėjusioji pasakojo savo ateities planus, kad tiek ji, tiek jos draugo (kaip vėliau iš kolegės A. sužinojo, kad jo vardas yra V. B.) šeima labai džiaugiasi dėl jos nėštumo. Liudytoja A. M. parodė, jog jau apie metus laiko jos dukra A. draugauja su vaikinu, kuriam, kiek jai žinoma, yra (duomenys neskelbtini) metai, jo vardas ir pavardė yra V. B.. A. atsivesdavo kaltinamąjį pas ją į svečius, jie kartu pasidarydavo valgyti, žiūrėdavo televizorių. A. su V. nėra niekada likę pas ją namuose miegoti nakčiai. Apie tai, kad jiedu turi lytinius santykius, jai A. niekada nesakė, pati taip pat nematė. Iš pradžių, kai A. supažindino ją V., jis atrodė geras vaikinas, mandagus, bendraujantis, gražiai elgėsi su jos dukra. Šiek tiek gąsdino tik tas jų per didelis amžiaus skirtumas, tačiau laikui bėgant apsiprato. Bendravimas su A. nutrūko 2024 m. birželio – liepos mėnesį, kai A. pabėgo iš globos namų ilgesniam laikui ir, kiek jai žinoma, A. buvo su V., gyveno su juo. Kai A. buvo rasta, paskambinusi pasigyrė, kad laukiasi vaikelio. Pasakė, kad vaikelio tėvas yra V. B., kad yra apie 3 mėnesių nėštumas. Pokalbio metu ši buvo laiminga, patenkinta, džiaugėsi, kad turės vaikelį ir, kad vaikelio tėvas yra V. Jai žinomas tik šis vienas A. vaikinas, t. y. V., daugiau jokių kitų vaikinų ši nėra jai nei atvedusi susipažinti, nei pasakojusi, kad draugauja su kažkuo. Kad turėjo lytinių santykių su kažkuo kitu – tikrai netiki. Mano, kad V. B. yra vienintelis vyras, su kuriuo jos dukra A. turėjo lytinius santykius. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad globos namų socialinė darbuotoja informavo administraciją, kad A. S. galimai yra nėščia, kadangi atlikus nėštumo testą, gautas teigiamas atsakymas. 2024 m. liepos 19 d. buvo gautas medicininis išrašas, kuris patvirtino 10 savaičių nėštumą. A. S. savavališkų pasišalinimų iš namų metu, dienos ir nakties metu, dažniausiai laiką leidžia su pilnamečiu draugu V. B., gyvenančiu (duomenys neskelbtini), penktame aukšte. A. yra prasitarusi, kad dažniausiai laiką leidžia pas jį namuose. Iš šio adreso mergaitę ne kartą buvo suradę bei į namus parvežę policijos pareigūnai. Manoma, kad V. B. galėjo seksualiai santykiauti su nepilnamete A. S., kas sąlygojo nepilnametės nėštumą. Iš vaiko, galimai nukentėjusiojo nuo seksualinės prievartos, įvertinimo išvados nustatyta, kad turimais duomenimis, A. šiuo metu laukiasi kūdikio, jo tėvas yra vyras, su kuriuo ji palaiko santykius apytikriai metus. Mergina atvyko į Pagalbos centrą išsamesniam psichologinės būsenos ir situacijos įvertinimui. Kalbantis su A. apie atvykimo į Pagalbos centrą aplinkybes, ji teigia esanti nėščia ir nurodo, kad kūdikio tėvas yra (duomenys neskelbtini) m. amžiaus vyras vardu V. B.. Mergina pasakoja su juo bendraujanti ilgiau nei metus, pabrėžia, kad lytiniai santykiai visada vykdavo abipusiu sutikimu, teigia nesijaučianti nukentėjusi nuo seksualinės prievartos. Atsižvelgiant į tai, kad yra numatytas A. liudijimas teisinėje apklausoje, vertinimo metu detaliau apie šią situaciją ji nebuvo klausiama. Pastebima, jog apie V. B. mergina yra linkusi atsiliepti vienpusiškai pozityviai, idealizuodama jųdviejų santykius, ji išsako šiltus jausmus vyrui bei lūkesčius artimoje ateityje susituokti, kartu apsigyventi ir auginti vaiką. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamajam buvo (duomenys neskelbtini) metai, o nukentėjusiajai A. S. – (duomenys neskelbtini) metų. Nukentėjusioji nebuvo baigusi mokyklos. Vertinimo išvados duomenimis nukentėjusiajai stinga gebėjimo kritiškai įvertinti situaciją (pavyzdžiui, ženklų jos bei kaltinamojo amžiaus bei interesų skirtumą), į šiuos santykius nukentėjusioji galimai įsitraukė bandydama patenkinti artimoje aplinkoje neatlieptus emocinio artumo, ryšio, rūpesčio, šilumos poreikius.

Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji nebuvo nei bendraamžiai, nei bendramoksliai ir jų amžiaus, dvasinės bei fizinės brandos skirtumai negali būti pripažįstami nedideliais. Byloje esanti įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis nenaudojo prievartos nukentėjusiosios atžvilgiu, lytiniai santykiai vyko abipusiu sutikimu. Visgi ta aplinkybė, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji bendravo apie metus laiko, lytiškai santykiavo abipusiu sutarimu, kaltinamasis nukentėjusiosios nevertė lytiškai santykiauti ir jos neįkalbinėjo, nesuteikia pagrindo taikyti BK 151¹ straipsnio 6 dalies nuostatas, kadangi tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios yra dideli amžiaus, dvasinės ir fizinės brandos skirtumai. Teismas vertina, kad išvardinti byloje esantys įrodymai esmingai sutampa tarpusavyje, įrodymų, prieštaraujančių išvardintiems, baudžiamojoje byloje nėra. Byloje taip pat nėra duomenų, kad šie įrodymai būtų gauti neteisėtais būdais ar nesilaikant baudžiamojo proceso įstatymo nustatytos tvarkos.

Kaltinamojo V. B. kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, o veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 151¹ straipsnio 1 dalyje (straipsnio redakcija galiojusi nuo 2014 m. kovo 25 d. iki 2025 m. sausio 31 d.) požymius ir ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuota teisingai, kadangi V. B., laikotarpiu nuo 2024 m. kovo 1 d. iki 2024 m. gegužės 31 d. savo gyvenamosiose vietose – butuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad A. S., gim. (duomenys neskelbtini), yra jaunesnė negu šešiolikos metų, nesant išžaginimo, seksualinio prievartavimo ir privertimo lytiškai santykiauti požymių, ne mažiau kaip 10 kartų lytiškai santykiavo su A. S., įvesdamas savo lyties organą jai į makštį, tokiu būdu jis tenkino savo lytinę aistrą, pažeisdamas nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvę ir (ar) neliečiamumą.

2024 m. lapkričio 7 d. priimtas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3, 60, 99, 100, 100¹, 100², 100³, 103, 107, 108, 109, 123, 124, 125, 126, 127, 128, 129, 131, 132, 134, 135, 136, 137, 138, 139, 140, 142, 143, 145, 146, 147, 147¹, 147², 148, 149, 150, 151, 151¹, 152, 152¹, 156, 157, 159, 160, 161, 162, 169, 170, 170¹, 170², 172, 173, 174, 175, 176, 178, 180, 181, 182¹, 185, 188, 189, 189¹, 191, 192, 193, 194, 196, 197, 198, 198¹, 198², 202, 206, 207, 208, 209, 210, 213, 214, 215, 217, 218, 224, 229, 231, 232, 233, 234, 236, 238, 249¹, 250, 250², 250⁴, 250⁵, 251, 256, 256¹, 257, 257¹, 258, 259, 262, 265, 267, 267¹, 267², 267³, 268, 270, 270², 270³, 273, 274, 275, 276, 276¹, 276², 276³, 277, 278, 279, 280, 281, 283, 285, 286, 287, 288, 289, 292, 292¹, 294, 295, 296, 297, 299, 300, 301, 302, 302¹, 303, 304, 306, 306¹, 306², 307, 308, 309, 310, 311, 312 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymas Nr. XIV-3060 (toliau – ir Įstatymas). Šis Įstatymas įsigaliojo 2025 m. vasario 1 d.

Atsižvelgiant į tai, kad 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusi nauja BK 151¹ straipsnio 1 dalies redakcija sunkina kaltinamojo teisinę padėtį, straipsnio sankcijoje nebenumatyta kaip alternatyvi galima skirti baudos bausmė, švelniausia galima skirti bausmė yra laisvės apribojimas, todėl teismas vertina, kad 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusi nauja paminėto straipsnio redakcija nešvelnina kaltinamojo teisinės padėties, todėl nusikalstama veika neperkvalifikuotina.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamojo V. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltininko prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis, pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei kaltininkas pripažino padaręs nusikaltimą bylos tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, o nuoširdus gailėjimasis įvyko iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo. Kartu tai reiškia, kad kaltės neprisipažinimas ikiteisminio tyrimo metu, neeliminuoja teisės tai padaryti baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu. Nagrinėjamu atveju, kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio bylos nagrinėjimo metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nurodė besigailintis dėl savo veiksmų, kritiškai vertino savo elgesį, paaiškino veikos padarymo aplinkybes. Byloje nenustatyta, kad kaltinamojo prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nėra kaltinamojo asmeninės valios aktas. Ta aplinkybė, kad kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu pirmosios apklausos metu atsisakė duoti parodymus, nesudaro pagrindo kategoriškai teigti, kad esmines kaltinamajam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes vėlesnėje ikiteisminio tyrimo stadijoje ir teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis pripažino tik dėl surinktų įrodymų byloje.

Kaltinamasis nusikalstamą veiką, numatytą BK 151¹ straipsnio 1 dalyje (straipsnio redakcija galiojusi nuo 2014 m. kovo 25 d. iki 2025 m. sausio 31 d.), padarė būdamas pilnametis, iki tol būdamas teistas dešimt kartų, turėdamas neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą. Kaltinamasis yra teisiamas dvidešimt pirmą kartą, realių išvadų dėl savo elgesio nedaro, linkęs pažeisti įstatymus ir daryti nusikalstamas veikas, todėl teismas pripažįsta, kad kaltinamasis yra recidyvistas ir ši aplinkybė pripažįstama sunkinančia jo atsakomybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Skiriant kaltinamajam V. B. bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra: į padarytos nusikalstamos veikos rūšį, – padarytas apysunkis nusikaltimas; į kaltės formą ir rūšį, – nusikalstama veika padaryta esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromos veikos pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų BK numatyti pavojingi padariniai; į nusikalstamos veikos stadiją, – veika baigta; kaltinamojo asmenybę ir socialinį statusą, – teistas, teistumas neišnykęs (1 t., b. l. 175–201), baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nesumokėjęs, turi galiojančių nuobaudų (1 t., b. l. 162–174), gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų įskaitose neįrašytas (1 t., b. l. 158, 161), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes.

BK 151¹ straipsnio 1 dalies (straipsnio redakcija galiojusi nuo 2014 m. kovo 25 d. iki 2025 m. sausio 31 d.) sankcijoje numatytos baudos, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki penkerių metų bausmės.

Kaltinamasis inkriminuojamo nusikaltimo padarymo metu buvo teistas dešimt kartų, šiuo metu V. B. teistas dvidešimt kartų, teistumas neišnykęs, atlieka laisvės atėmimo bausmę. Kaltinamajam anksčiau skiriamos arešto ir laisvės atėmimo bausmės, vykdymą atidedant, jokio poveikio kaltinamajam nepadarė. Kaltinamasis laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu paskirtų įpareigojimų nevykdė, todėl buvo siunčiamas atlikti realią laisvės atėmimo bausmę. Akivaizdu, kad anksčiau skiriamos bausmės nesulaikė kaltinamojo nuo priešingo teisei elgesio, todėl įvertinus išdėstytas aplinkybes teismas sprendžia, kad kaltinamajam skirtina straipsnio sankcijoje numatyta griežčiausia – laisvės atėmimo bausmė, jos dydį parenkant nežymiai didesnį nei sankcijos minimumas – 1 (vienerius) metus.

Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

Kadangi byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino kaltu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir kaltinamajam V. B. skirtina galutinė sumažinta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, jog kaltinamojo atžvilgiu priimtas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. kovo 5 d. nuosprendis yra neįsiteisėjęs, todėl, įvertinus tai, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 19 d. nutartimi nustatyta bausmė buvo subendrinta tiek su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 31 d. nuosprendžiu paskirta bausme (kuri vėliau buvo subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. vasario 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme), tiek ir su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. sausio 27 d. nuosprendžiu paskirta bausme, siekiant išvengti dvigubo bausmių bendrinimo, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė su ankstesniais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis nebendrinama. Tą bus galima padaryti vykdymo procese.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo V. B. faktinio sulaikymo pagal įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. S. atstovės pagal įstatymą įgaliotoji atstovė G. N. pareiškė civilinį ieškinį dėl 8 000 Eur neturtinės žalos ir 5 procentų metinių palūkanų atlyginimo nukentėjusiosios A. S. naudai. Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad žala pasireiškia ne tik harmoningo A. S. vystymosi sutrikdymu, bet ir bendravimo su bendraamžiais galimybių sumažėjimu, išgyvenimais – baime, nerimu, pasimetimu – tiek dėl neplanuoto ir itin ankstyvo nėštumo, tiek ir gimdymo, vaiko priežiūros ir auginimo. Nusikalstama veika V. B. padarė nepilnametei nukentėjusiajai A. S. didelę neturtinę žalą. Aplinkybės, kad nukentėjusiosios atžvilgiu nebuvo naudojamas fizinis smurtas, nukentėjusiajai nebuvo padaryti fiziniai sužalojimai, kaltinamojo atsakomybės nešalina. Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, neturtinė žala A. S. padaryta tyčiniais suaugusio ir jau subrendusio asmens nusikalstamais veiksmais, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios yra itin didelis amžiaus, dvasinės ir fizinės brandos skirtumas (2 t., b. l. 184–186).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnyje įtvirtintą prezumpciją neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio. Įstatyme numatyta pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Teisingos kompensacijos, kaip vieno iš esminių neturtinės žalos atlyginimo tikslų, nustatymo svarbą yra ne kartą pabrėžęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra ne kartą pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum), objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, reiškia tokios piniginės satisfakcijos parinkimą, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusio asmens patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-103/2009).

Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Jie apibrėžiami konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Kaltinamasis V. B. savo sąmoningais veiksmais pažeidė nukentėjusiosios A. S. seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą, sukėlė neigiamus padarinius, t. y. dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, sumažino realias galimybes tinkamai integruotis į visuomenę, taigi nukentėjusioji neabejotinai patyrė neturtinę žalą. Nukentėjusioji gyvena vaikų globos namuose, nėra baigusi vidurinės mokyklos, mokosi suaugusiųjų mokymo centre, šiuo metu mokytis jai sekasi sunkiai, nes turi rūpinti kūdikiu. Nukentėjusioji neturi realios galimybės užsidirbti pragyvenimui ir vaiko išlaikymui, dėl ko gali atsirasti negrįžtami neigiami padariniai jos psichinei būsenai, kuri dar tik formuojasi. Visgi, duomenų, kad nukentėjusiajai šiuo metu būtų reikalinga psichologo pagalba, ar ji vartotų medikamentus, byloje nėra. Nukentėjusiosios atstovės pagal įstatymą įgaliotoji atstovė patvirtino, kad nukentėjusioji ankstyvą motinystę pati vertina gerai, tikisi ateityje sukurti šeimą su kaltinamuoju. Tuo tarpu kaltinamasis taip pat bendrauja su nukentėjusiąja, prisideda prie vaiko išlaikymo, ketina ateityje kurti ateitį su nukentėjusiąja. Teismas taip pat pažymi, kad V. B. nusikalstama veika nebuvo susijusi su tiesiogine seksualine prievarta, fiziniu smurtu ar grasinimais, nukentėjusiajai nenustatytas konkretus sveikatos sutrikdymas.

Teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 151¹ straipsnyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 500 eurų iki 2 000 eurų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. balandžio 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-58-942/2021, Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. spalio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-475-312/2021). Pažymėtina, kad didesnis neturtinės žalos dydis paprastai siejamas su atvejais, kuomet BK 151¹ straipsnyje numatyta nusikalstama veika padaroma panaudojant psichologinį poveikį nukentėjusiajai, taip pat kartu padaromas ir tam tikras sveikatos sutrikdymas (Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. balandžio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-134-397/2021). Tokio pobūdžio padarinių šioje baudžiamojoje byloje nenustatyta. Šiuo atveju būtina atsižvelgti ir į kaltinamojo gaunamas pajamas bei galimybę priteistą žalą padengti. Kaltinamasis yra sveikas ir darbingas, tačiau atlieka laisvės atėmimo bausmę, teigė pradėjęs dirbti kalėjime, tačiau atlyginimo dar negavo.

Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, siekdamas protingos kaltinamojo ir nukentėjusiosios skirtingų interesų pusiausvyros, konstatuoja, kad priteistinos neturtinės žalos dydis nukentėjusiajai mažintinas iki 2 000 eurų. Toks neturtinės žalos dydis bus proporcingas padarytai nusikalstamai veikai ir dėl jos atsiradusioms pasekmėms ir neprieštarauja teismų praktikai baudžiamosiose bylose, kuriose asmenys nukentėjo nuo analogiškų arba labai panašių nusikalstamų veikų.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje. Paminėtos palūkanos priteisiamos esant dviem sąlygoms: 1) civilinis ieškovas yra pareiškęs reikalavimą priteisti tokias palūkanas; 2) civilinis ieškinys dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo priteisimo yra tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2022 m. vasario 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-4-628/2022). Civiliniame ieškinyje prašoma nukentėjusiosios naudai priteisti procesines palūkanas. Šis prašymas yra pagrįstas, todėl tenkinamas.

Kadangi kaltinamasis V. B. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (2 t., b. l. 123–125, 126–128), panaikintinos paskelbus nuosprendį.

Daiktas turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, skaitmeninė laikmena (1 vnt.), supakuota į voką, saugoma baudžiamojoje byloje (2 t., bylos galinis viršelis), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina baudžiamojoje byloje.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 ir 305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 151¹ straipsnio 1 dalyje (straipsnio redakcija galiojusi nuo 2014 m. kovo 25 d. iki 2025 m. sausio 31 d.) ir skirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir kaltinamajam V. B. paskirti galutinę sumažintą 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo V. B. faktinio sulaikymo pagal įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. S. atstovės pagal įstatymą Kauno savivaldybės vaikų globos namų įgaliotosios atstovės G. N. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo V. B. nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. S. naudai 2 000 Eur (du tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Pripažinti V. B. recidyvistu.

Kaltinamajam paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, panaikinti paskelbus nuosprendį.

Daiktą turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, skaitmeninę laikmeną (1 vnt.), supakuotą į voką, saugomą baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos, o laisvės atėmimo bausmę atliekančio kaltinamojo – nuo nuosprendžio įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Išaiškinti kaltinamajam, kad jis turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti, jog pageidauja, kad byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.