Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Algirdo Remeikos, Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. U. ir jo gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2020 m. lapkričio 17 d. nuosprendžio, kuriuo T. U. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 151¹ straipsnio 1 dalyje, 149 straipsnio 3 dalyje, 150 straipsnio 3 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir nubaustas:

- pagal BK 151¹ straipsnio 1 dalį – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 149 straipsnio 3 dalį – 5 (penkių) metų laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 150 straipsnio 3 dalį – 5 (penkių) metų laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 2 punktą – 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo ir apėmimo būdu, griežtesne apimant švelnesnes ir paskirta subendrinta bausmė - 6 (šešeri) metai laisvės atėmimo.

Nukentėjusiajai A. M. iš T. U. priteista 10 000 eurų (dešimt tūkstančių eurų 00 centų) neturtinės žalos atlyginimo, kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestas.

Nukentėjusiosios atstovei pagal įstatymą N. G. iš T. U. priteista 600,00 eurų (šeši šimtai eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteista iš T. U. proceso (pašto) išlaidos – 22,04 Eur (dvidešimt du eurai 4 centai) valstybės naudai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. T. U. nuteistas už tai, kad tenkino savo lytinę aistrą su nepilnamečiu, taip pažeisdamas nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą, o būtent: žinodamas, kad A. M. yra gimusi (duomenys neskelbtini) ir neturi šešiolikos metų amžiaus, laikotarpyje nuo 2016 m. rugpjūčio mėn. pradžios iki 2018 m. liepos 30 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, savo namuose (duomenys neskelbtini), taip pat namo, esančio (duomenys neskelbtini) patalpose, ne mažiau du kartus lytiškai santykiavo su A. M. ir padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 151¹ straipsnio 1 dalyje.

1.1. Taip pat T. U. nuteistas už tai, kad išžagino nepilnametį asmenį, o būtent: žinodamas, kad nukentėjusioji A. M. yra gimusi (duomenys neskelbtini) ir yra nepilnametė, laikotarpyje nuo 2016 m. rugpjūčio mėn. pradžios iki 2018 m. rugpjūčio 28 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, savo namuose (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas A. M. bejėgiška būkle dėl jos negalėjimo pilnai suvokti jos atžvilgiu atliekamų veiksmų esmės, negalėjimo aktyviai pasipriešinti jo veiksmams dėl savo būsenos, t. y. fizinio silpnumo, emocinės priklausomybės, baimės, žeminimo, grasinimų atsiimti savo sutikimą dėl jos kaip globotinės gyvenimo jo ir jo tėvų namuose, taip pat panaudodamas jos atžvilgiu fizinį smurtą – stumdamas ir pargriaudamas nukentėjusiąją, užguldamas ir prispausdamas ją savo kūnu, nenustatytą kiekį kartų, bet ne mažiau vieną kartą, lytiškai santykiavo su nepilnamete A. M. prieš jos valią, t. y. pastarąją išžagino. Tai yra padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 149 straipsnio 3 dalyje.

1.2. Taip pat jis nuteistas už tai, kad seksualiai prievartavo nepilnametį asmenį, o būtent: žinodamas, kad nukentėjusioji A. M. yra gimusi (duomenys neskelbtini) ir yra nepilnametė, laikotarpyje nuo 2016 m. rugpjūčio mėn. pradžios iki 2018 m. rugpjūčio 28 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, savo namuose (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas A. M. bejėgiška būkle dėl jos negalėjimo pilnai suvokti jos atžvilgiu atliekamų veiksmų esmės, negalėjimo aktyviai pasipriešinti jo veiksmams dėl savo būsenos, t. y. fizinio silpnumo, emocinės priklausomybės, baimės, žeminimo, grasinimų atsiimti savo sutikimą dėl jos kaip globotinės gyvenimo jo ir jo tėvų namuose, taip pat panaudodamas jos atžvilgiu fizinį smurtą – savo kūnu prispausdamas nukentėjusiąją, prieš nukentėjusiosios valią įkišdamas savo lytinį organą jai į burną, ne mažiau vieną kartą oraliniu būdu tenkino savo lytinę aistrą su nepilnamete A. M. prieš jos valią, t. y. pastarąją seksualiai prievartavo. Tai yra padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 150 straipsnio 3 dalyje.

1.3. Taip pat jis nuteistas už tai, kad nesunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą, o būtent: laikotarpyje nuo 2016 m. rugpjūčio mėn. pradžios iki 2018 m. liepos 30 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, savo namuose (duomenys neskelbtini), taip pat namo, esančio (duomenys neskelbtini) patalpose lytiškai santykiaudamas su jaunesne nei šešiolikos metų amžiaus A. M., taip pat laikotarpyje nuo 2016 m. rugpjūčio mėnesio pradžios iki 2018 m. rugpjūčio 28 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, savo namuose (duomenys neskelbtini) žagindamas bei seksualiai prievartaudamas bejėgiškoje būklėje dėl negalėjimo pilnai suvokti jos atžvilgiu atliekamų veiksmų esmės, negalėjimo aktyviai pasipriešinti jo veiksmams dėl savo būsenos, t. y. fizinio silpnumo, emocinės priklausomybės, baimės, žeminimo, grasinimų atsiimti savo sutikimą dėl jos kaip globotinės gyvenimo jo ir jo tėvų namuose buvusią nepilnametę A. M., gim. (duomenys neskelbtini), dėl šių savo nusikalstamų veikų įtakos sutrikdė nukentėjusiosios A. M. psichinę sveikatą, padarydamas jai nesunkų sveikatos sutrikdymą, kadangi nukentėjusiajai konstatuotas mišrus nerimo ir depresinis sutrikimas, siejamas su jo nusikalstamais veiksmais. Tai yra padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 2 punkte.

2. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2020 m. lapkričio 17 d. nuosprendyje konstatuota, kad T. U., veikdamas tyčia, lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja prieš jos valią, pasipriešinimui įveikti darydamas psichologinį poveikį nukentėjusiajai, taip pat lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja, jai nesipriešinant, taip tenkindamas lytinę aistrą su jaunesniu negu šešiolikos metų asmeniu, nesant išžaginimo, seksualinio prievartavimo ar privertimo lytiškai santykiauti požymių. Be to, T. U., veikdamas netiesiogine tyčia, neturėdamas sveikatos sutrikimų, būdamas pilnametis, suprato kad jo atlikti seksualinio prievartavimo, išžaginimo, lytinės aistros tenkinimo veiksmai prieš nepilnametę gali sukelti jai psichikos sutrikimą ir nors tokių pasekmių nenorėjo, tačiau sąmoningai leido joms kilti. Jo veiksmai atitinka objektyviuosius ir subjektyviuosius BK 151¹ straipsnio 1 dalyje, 149 straipsnio 3 dalyje, 150 straipsnio 3 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytų nusikaltimų sudėties požymius, todėl jo veikos kvalifikuotos tinkamai ir yra įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma. Be to, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad dėl neteisėtų T. U. veiksmų nukentėjusioji A. M. patyrė neturtinės žalos, todėl jos ieškinys buvo tenkintas iš dalies, priteisiant jai iš nuteistojo 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

3. Nuteistasis T. U. ir jo gynėjas advokatas Vytautas Sirvydis skundžia Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 17 d. nuosprendį, prašo jį panaikinti ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį. Nukentėjusiosios A. M. civilinį ieškinį prašo atmesti kaip nepagrįstą.

3.1. Skunde teigiama, kad skundžiamasis nuosprendis buvo priimtas remiantis prielaidomis, kurių pirmosios instancijos teismas iki galo nepašalino ir tokias nepašalintas prielaidas traktavo nuteistojo nenaudai. Pasak apelianto ir jo gynėjo, itin prieštaringi ir ne kartą pakeisti pačios nukentėjusiosios A. M. parodymai pirmosios instancijos teismo buvo panaudoti T. U. kaltei pagrįsti. Pirmosios instancijos teismas klysta, grįsdamas skundžiamą nuosprendį tokiu motyvu, jog teismas netikėti nukentėjusiosios A. M. parodymais neturi pagrindo, kad jos parodymai buvo nuoseklūs viso ikiteisminio tyrimo metu, kad ji viso proceso metu davė nuoseklius, tarpusavyje neprieštaraujančius ir bylos faktines aplinkybes atitinkančius parodymus. Skunde taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas padarė esmines įrodymų tyrimo ir vertinimo klaidas, nesusiedamas tokių itin prieštaringų pačios nukentėjusiosios parodymų su Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G3367/2018(01), pagal kurią nukentėjusiosios mergystės plėvė nebuvo pažeista (1 t., b. l. 177-178).

3.2. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktą Nr. 103MS-66/2019, kuriame nurodyta, jog A. M. konstatuotas mišrus nerimo ir depresinis sutrikimas F41.2 buvo sukeltas dviejų asmenų – t. y. K. U. ir T. U. (apelianto) veiksmais, tačiau nėra galimybių nustatyti, kurio veiksmai turėjo reikšmingesnės įtakos nukentėjusiosios psichikos sutrikimo susiformavimui. Pasak apelianto ir jo gynėjo, tokia išvada turėjo lemti T. U. išteisinimą dėl BK 138 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytos veikos.

3.3. Nuteistasis T. U. ir jo gynėjas skunde nurodo, jog apylinkės teismas padarė esminį įrodymų tyrimo pažeidimą, teismo posėdyje apklausdamas ne Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadą Nr. G 3367/2018(01) surašiusią specialistę J. G.-D., o visiškai kitą teismo medicinos specialistą Ž. M., kuris komentavo kito specialisto ikiteisminio tyrimo metu teiktą specialisto išvadą.

3.4. Be to, pasak nuteistojo ir jo gynėjo, apylinkės teismas padarė esminę procesinę klaidą, neapklausdamas nukentėjusiosios A. M. rungtyniškame teismo posėdyje, nors jokių objektyvių kliūčių tokiai apklausai nebuvo. Skunde taip pat nurodo, jog atsisakius apklausti A. M. teisme, nuteistasis ir jo gynėjas prarado galimybę užduoti jai klausimus, kas yra esminis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies „d“ punkto pažeidimas, taigi T. U. teisinantys duomenys nebuvo pripažinti įrodymais, neaptarti ir atmesti, taip pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus.

3.5. Skunde nurodoma, jog skundžiamas apkaltinamasis nuosprendis, apelianto teigimu, neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir nėra pagrįstas visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų byloje esančių įrodymų ištyrimu bei įvertinimu, nuosprendyje nepateikta įtikinama duomenų pripažinimo įrodymais analizė, o prieštaringi duomenys įvertinti kaip sudarantys pagrindą T. U. nuteisti itin griežta realia laisvės atėmimo bausme. Apelianto ir jo gynėjo manymu, pirmosios instancijos teismas ignoravo nuteistojo, liudytojų A. U., V. R., R. S., K. U., G. K., iš dalies – J. M. parodymus.

3.6. Skunde pažymima, jog pirmosios instancijos teismas spręsdamas civilinio ieškinio klausimą padarė esminę klaidą neišklausę pačios nukentėjusiosios, kodėl reiškiamas būtent tokio dydžio civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos ir kaip pasireiškė civiliniame ieškinyje nurodyta turtinė žala. Atkreipiamas dėmesys, jog Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-66/2019 nukentėjusiajai konstatuotas mišraus nerimo ir depresinis sutrikimas yra sukeltas dviejų asmenų t.y. K. U. ir T. U., tačiau diferencijuoti kurio veiksmai turėjo reikšmingesnės įtakos nukentėjusiosios psichikos sutrikimui, nėra galimybių.

3.7. Skunde pažymima, kad veikos, dėl kurių apeliantas pripažintas kaltu ir nuteistas, visiškai neapibrėžtos laike: nurodomas nenustatytas laikotarpis nuo 2016 m. rugpjūčio iki 2018 m. liepos 30 d. Nurodoma, kad procesas nuo esą pirmosios veikos (2016 m. rugpjūčio mėn. pradžios) iki nuosprendžio priėmimo truko itin ilgai, tačiau tokios itin reikšmingos aplinkybės, turinčios reikšmės mažų mažiausiai švelnesnės bausmės skyrimui (nors nuteistasis ir kategoriškai neigia padaręs jam inkriminuotas veikas), pirmosios instancijos teismas net nesvarstė. Taip pat, pat pirmosios instancijos teismas neskyrė dėmesio BK 75 straipsnio taikymo galimybėms, nors inkriminuojamos veikos metu galiojo BK 75 straipsnio redakcija, numatanti galimybę taikyti bausmės vykdymo atidėjimą.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis T. U. ir jo gynėjas advokatas Vytautas Sirvydis palaikė apeliacinį skundą jame nurodytais pagrindais ir motyvais, prašė jį tenkinti. Prokurorė ir nukentėjusiosios atstovas advokatas Sigitas Štaraitis prašė apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Apelianto T. U. ir jo gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio apeliacinis skundas atmetamas.

5. Vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius – šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekiant užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismas kruopščiai patikrina apskųsto nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamasis apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų.

Dėl įrodymų vertinimo

6. Kauno apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu T. U. pripažino kaltu dėl BK 151¹ straipsnio 1 dalyje, BK 149 straipsnio 3 dalyje, 150 straipsnio 3 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytų nusikalstamų veikų padarymo.

7. BK 151¹ straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė pilnamečiui asmeniui, kuris lytiškai santykiavo ar kitaip tenkino lytinę aistrą su jaunesniu negu šešiolikos metų asmeniu, jeigu nebuvo išžaginimo, seksualinio prievartavimo ar privertimo lytiškai santykiauti požymių.

8. BK 149 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė asmeniui, kuris lytiškai santykiavo su nepilnamečiu asmeniu prieš šio valią panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, ar pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusio asmens būkle. Asmuo laikomas nepilnamečiu ir veika kvalifikuojama pagal BK 149 straipsnio 3 dalį, jei išžaginimo metu jam nebuvo suėję aštuoniolika metų ir kaltininkas suvokė, kad nukentėjusysis asmuo yra nepilnametis arba pagal bylos aplinkybes turėjo ir galėjo tai suvokti. Minėtos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia lytiniu santykiavimu prieš nepilnamečio asmens valią, esant bent vienam alternatyviam veikos padarymo būdui: 1) panaudojant fizinį smurtą, 2) grasinant tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, 3) kitaip atimant galimybę priešintis, 4) pasinaudojant bejėgiška nukentėjusio asmens būkle. Tais atvejais, kai kaltininkas nukentėjusiojo valiai palaužti naudoja fizinį smurtą, grasinimus arba pasinaudoja bejėgiška nukentėjusiojo būkle, nukentėjusysis gali išoriškai ir neišreikšti savo nesutikimo dėl panaudoto prieš jį smurto, sukelto skausmo ar baimės patirti fizinį smurtą, ar bejėgiškos būklės, tačiau kaltininkas turi suvokti, kad lytiniai santykiai vyksta prieš nukentėjusiojo valią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-199/2013, Nr. 2K-128/2014 ir kt.).

9. BK 150 straipsnio 3 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas tenkino lytinę aistrą su nepilnamečiu asmeniu prieš jo valią, panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimant galimybę priešintis ar pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiojo asmens būkle.

10. BK 138 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato atsakomybę tam kas nesunkiai sužalojo ar susargdino bejėgiškos būklės žmogų.

11. Skunde nesutinkama su teismo nuosprendyje išdėstytu įrodymų vertinimu. Apelianto teigimu, apkaltinamasis nuosprendis neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir nėra pagrįstas visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų byloje esančių įrodymų ištyrimu bei įvertinimu, nuosprendyje nepateikta įtikinama duomenų pripažinimo įrodymais analizė, o prieštaringi duomenys įvertinti kaip sudarantys pagrindą T. U. nuteisti itin griežta realia laisvės atėmimo bausme. Teisėjų kolegija, išanalizavusi apeliacinio skundo argumentus, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, taip pat atlikusi įrodymų tyrimą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog T. U. kaltė padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas yra įrodyta. Pripažindamas T. U. kaltu, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais bei padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismo nuosprendis surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų, BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio nuostatos nepažeistos. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Aukštesnysis teismas konstatuoja, jog ištirtų ir išanalizuotų įrodymų pagrindu T. U. veikos pagal BK 151¹ straipsnio 1 dalį, 149 straipsnio 3 dalį, 150 straipsnio 3 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 2 punktą kvalifikuotos tinkamai, kadangi atitinka šių nusikaltimų požymius. Nuteistojo ir jo gynėjo apeliaciniame skunde nėra argumentų, kurių pagrindu reikėtų naikinti ginčijamą nuosprendį ir priimti naują, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl T. U. kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo prerogatyva. Proceso dalyviai teismui gali teikti tik savo nuomonę, pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais, dėl darytinų išvadų vertinant įrodymus, todėl nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo, savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui.

12. Nuteistojo ir jo gynėjo apeliaciniame skunde keliamas klausimas, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neįvertino visų teisingam šios baudžiamosios bylos išnagrinėjimui reikšmingų aplinkybių, skundžiamas nuosprendis nėra pagrįstas visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų byloje esančių įrodymų ištyrimu. Apeliantų manymu, apeliacinio skundo argumentų dėl netinkamo įrodymų vertinimo patikrinimui, būtina atnaujinti įrodymų tyrimą ir apklausti nukentėjusiąją A. M., iškviesti ir apklausti teismo medicinos konsultacinę specialisto išvadą Nr. 0232/20 surašiusį specialistą P. P., teismo psichologijos ekspertizės aktą Nr. 103MS-66/2019 surašiusias ekspertes S. S. ir A. Š., Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadą Nr. G 3367/2018(01) surašiusią specialistę J. G. – D., taip pat pokalbyje su nukentėjusiąja dalyvavusią Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiąją specialistę L. K. bei tarnybinį pranešimą surašiusią tyrėją A. M.. Siekiant pašalinti apeliaciniame skunde keliamas abejones, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka buvo atliktas įrodymų tyrimas, kurio metu apklausta – nukentėjusioji A. M., specialistas - ekspertas P. P., ekspertas Ž. M., specialistė gydytoja akušerė – ginekologė doc. K. J..

12.1. Apeliacinės instancijos teisme apklausta nukentėjusioji A. M. parodė, jog ikiteisminio tyrimo metu ją apklausinėjo ne vieną kartą. Vadovaujantis BPK 276 straipsniu kolegijos pirmininkui pagarsinus nepilnametės nukentėjusiosios apklausas teisme pas ikiteisminio tyrimo teisėją (t. 2, b. 1. 72-77, 93-99) A. M. patvirtino, jog šiuos parodymus prisimena, apklausų metu sakė tiesą. Kadangi apklausos metu Vilniuje neturėjo galimybės viską pasakyti, tai po to viską išsakė papildomoje apklausoje Kaune. Pasakė viską kaip buvo, kokius santykius atliko T. U., kiek kartų natūraliu būdu, kiek oraliniu. Ji sakė tiesą. Pirmą kartą lytiniai santykiai buvo savo noru, kitus kartus T. U. pavartojo prievartą, grasino. Ji bandė priešintis, tačiau jis grasino, kad nutrauks globą. Jos globėjos vyras (K. U.) užsiėmė netradicine medicina ir jos atžvilgiu atliko neteisėtus veiksmus, glamonėjo. Jai buvo (duomenys neskelbtini)m., tai ji taip suprato. Ją psichologiškai labiau paveikė T. U. lytiniai santykiai. Ji globėjui (K. U.) pasiskundė, kad jai skauda nugarą, todėl jis matomai norėdamas padėti, atliko jai masažą. Po šio masažo ji, kol nebūdavo tetos, bijodavo grįžti į namus. Jai būdavo nemalonu ir ji bijodavo, kad jis ateis į jos kambarį. T. U. jos atžvilgiu vartojo lytinio pobūdžio veiksmus, todėl jo veiksmai jai padarė didesnį poveikį nei K. U. masažas. T. U. atlikti veiksmai ją seka visą gyvenimą, ji dabar neturi pasitikėjimo. Atsakydama į proceso dalyvių klausimus nukentėjusioji parodė, jog pas globėją (A. U.) gyveno nuo 2016 m. liepos 20 d. iki 2018 m. rugpjūčio 28 d. Praėjus mėnesiui po atsikraustymo ji pasiskundė K. U., kad jai skauda nugarą, tada ir prasidėjo veiksmai. Tetai A. apie K. veiksmus nieko nesakė, nes K. sakė, kad būtų gerai, kad teta nesužinotų. K. prisidėjo prie jos auklėjimo, kontroliavo pažymius, žiūrėdavo, kad ji mokytųsi. Į mokyklą dažniausiai vykdavo teta. Ji pradžioje mokėsi (duomenys neskelbtini) raj. kol baigė 8 klases. Į 9 klasę išėjo į gimnaziją (duomenys neskelbtini). Apie K. veiksmus nepasakė nei (duomenys neskelbtini), nei (duomenys neskelbtini), nes pradžioje galvojo, kad jis nori jai padėti, galvojo, kad niekas nepatikės. Kad K. U. veiksmuose yra negeri dalykai suprato tada, kai važiavo spausti sulčių ir jis jos paklausė, kaip ji jautėsi, kai jis jai masažavo krūtis. Nuo to laiko, ji suprato, kad K. U. veiksmai neteisėti. Kiek nuo to praėjo laiko iki kol pasiskundė, neatsimena. Gal praėjo puse metų. K. U. liepdavo jai nesidažyti. Jos elgesys mokykloje dėl vėlavimų nebuvo svarstomas. Svarstomas buvo dėl pažymių. T. U. veiksmai prasidėjo anksčiau, rugpjūčio mėn. pradžioje. Kai ji apsigyveno pas U. iki lytinių santykių su T. U. praėjo grubiai 10 dienų. Tuo metu dar tik buvo ieškoma globėjų, tačiau jau buvo svarstoma dėl A. U. paskyrimo globėja. Po pirmųjų T. U. veiksmų ji bijojo kažkam sakyti, nes ja nepatikėtų. Jai patiko gyventi pas U., patiko A. elgesys su ja, kadangi ją priėmė kaip dukrą. Kai ji pradėjo pasakoti apie K. U. veiksmus, jokių klausimų dėl globos neiškilo. Problemos su globa iškilo, tik tada, kaip pasiskundė mokykloje, kad K. U. prie jos lenda. Apie T. U. veiksmus nieko mokykloje nepasakojo, nes ja niekas nepatikėjo, kaip pasakė ir apie K. U. veiksmus. Ji yra pasakiusi A., kad K. parsivesdavo kitų moterų, tada ji atsakė, kad viską žino. Todėl ji ir papasakojo apie K., o ne apie T. Kaip iškilo bėda dėl globos, A. jos užklausė, ar ji turėjo pirmą kartą lytinių santykių, ji pasimetė, nes negalėjo pasakyti, kad pirmą kartą turėjo su jos sūnumi, todėl ji ir pamelavo A. pasakydama, jog turėjo su A. M.. Kai ją iškvietė pirmai apklausai į policiją, ji tai tiesiog patvirtino, bet tai buvo netiesa. Policija apie A. jau žinojo, nes policijai pasakė A. arba K., nes juos irgi apklausė. K. yra jos dėdė. Su juo susirašinėjo žinutėmis, kalbėjosi telefonu. Kai K. rašė, kad jos nelauktų, pamena, tai buvo kitą dieną kai viskas išaiškėjo dėl K. A. turėjo kitą dieną važiuoti į akių kliniką, todėl norėjo, kad ji liktų pas ją namuose ir liepė jai parašyti tą žinutę. Žinutė K., kuria ji rašė, kad jam sumelavo, buvo parašyta A. iniciatyva. A. jai diktavo šią žinutę, taip pat diktavo ir daugiau žinučių. Žinutė, kurią rašė K., kad tegul būna be teismų yra jos pačios rašyta, kadangi A. jau tuo metu buvo parašiusi jos atsisakymo pareiškimą. Ji K. rašė tokią žinutę, kad nenori teismų, nes toliau norėjau bendrauti su A.. Žinutė, kur K. rašė, kad ne nuo jo priklauso, o ji atrašė, kad jis gali viską nutraukti, buvo sudiktuota A.. A. žinutė rašyta buvo ne viena, ji matė visą žinučių eigą. Lytinių aktų su T. U. skaičiaus įvardinti negali, nes jų tikrai buvo labai daug. Į savaitę buvo 2 kartai. Pirmas kartas buvo dėdės K. name, tą patalpą galima pavadinti sandėliavimo namuku, nes ten buvo laikomi daiktai. Pirmas kartas įvyko tada, kaip jie žiūrėjo kavinėje krepšinio varžybas. Kavinėje buvo T. U., jo brolis, jo sesė su vaikais. Ji jau tada žinojo, kad bus lytiniai santykiai ir ji labai bijojo. Ji A. norėjo pasakyti, kad ten nenori eiti miegoti, bet ji pasakė, kad vaikų ant žemės neguldys. Antras kartas buvo namuose, kai išvažiavo T. sesė. Ir kiti kartai buvo namie, tai tas pats namas kur gyvena globėjai. Kaip namie vykdavo lytiniai santykiai namuose, būdavo kitų žmonių, buvo močiutė, kartais būdavo A. ir K.. Pagalbos nešaukė, nes T. ją buvo prigąsdinęs. Pas teismo ekspertę moterį ginekologę yra buvusi, ji tada neprisipažino, kad pirmą kartą turėjo lytinius santykius su A. sūnumi. Ji ekspertei nepasakė, nes buvo nedrąsu pasakyti. Knygą „Kaip tapti dama“, jai teko skaityti. Ją davė T. sesė, kaip ji dar buvo Vilniuje. Toje knygoje yra scenarijus, kaip mergina išprievartaujama, bet tai neturi nieko bendro su ja. Tą knygą ji skaitė prieš T. veiksmus, su juo dar nebuvo turėjusi lytinių santykių. Duodama parodymus, kad mylėtis sutiko nebent 1 kartą, kaip buvo labai apsvaigusi, sakė teisybę. Su A. ir jo draugais alkoholį taip pat vartojo, tačiau labai mažai ir viską pamena. Duodama parodymus apie A., ji melavo. Patvirtina, kad T. jai sakydavo, kad ji negraži, kad daug makiažo, prie draugų žemino, išnaudodavo žodžiais ir veiksmais. K. veiksmai jos išgyvenimuose, taip pat kažkiek prisidėjo. Jis visą laiką sakydavo, kad jai čia ne vieta, visada užstodavo T.. K. apie T. veiksmus nėra sakiusi. Jos nuomone, A. numatė, kad tai vyksta, kadangi vieną vakarą kai ji gulėjo išgirdo kaip T. ėjo link jos, tada A. įėjo į kambarį ir pasakė, kad gana lysti prie A.. A. jai sakydavo, kad T. išvažiuos ir viskas bus gerai. Kol gyveno tėvų namuose yra panašių veiksmų patyrusi iš tėvo. Ji buvo atsigulusi pas tėtį žiūrėti filmukus, tada jis paprašė pakasyti jam nugarą. Pakasius, paprašė pakasyti pilvą, tada jis paėmė jos ranką ir ranka nuslydo ten kur nederėtų lysti. Ji tada pabėgo iš lovos. Ji apie tai pasakojo (duomenys neskelbtini) mokykloje. Pas Š. tokių atvejų nėra buvę. Š. buvo jos pirmieji globėjai. Juos keisti reikėjo, nes jai trūko dėmesio, ten nelabai pritapo. A. ją daug ko išmokino gerąja prasme, ją labai gerbia, jai išlikę geri jausmai, išskyrus tai kas liečia tos šeimos vyrus. Šiuo metu iš globotojų daugiau bendrauja su G.. Nukentėjusioji atsakydama į kolegijos pirmininko klausimus paaiškino, jog policija iš jos buvo paėmusi telefoną. Ji susirašinėjo su T. žinutėmis. T. žinutėse buvo kalbama apie lytinius santykius. Jis rašė, kad ją padarys ant galinės sėdynės. Rašė, kad abu važiuos į Vokietiją, kai baigs 12 klasių. Jis sakydavo, kad ji surastų jam „pošlesnę“ draugę arba ji jam tą ir tą darys. Siūlė jai pasitenkinti vibratoriumi, tai turėtų būti žinutėse. Jis yra rašęs, kad tokie santykiai yra galimi ir jis net žino tokius pusbrolius, kurie susituokė. Ji nenorėjo su juo važiuoti į Vokietiją, priešingai norėjo, kad T. kuo ilgiau būtų Vokietijoje. Norėjo greičiau sulaukti 18 m. ir iš ten išeiti. Jai U. namuose buvo gera gyventi, nes ja rūpinosi A.. Gyvenant ten T. U. ją prigąsdino, kad čia jau antri jos globėjai ir, kad po šitų globėjų ji atsidurs vaikų namuose. Ji tikrai norėjo išsaugoti tą vietą, norėjo augti šeimoje. Ar 2013 m. ji lankėsi pas vaikų paauglių psichiatrą, neatsimena. Negali pakomentuoti, kodėl t. 2, b. 1. 10 nurodyta, kad ji meluoja, čia turbūt pirmieji globėjai nurodė. Pas ikiteisminio tyrimo teisėją 2018 m. rugsėjo 26 d. apklausoje ji nurodė, kad pati tų lytinių santykių norėjo, tai buvo tada kai T. ją su savo draugais prigirdė, nors jis kaip vyresnis vaikinas, pusbrolis galėjo ją pakontroliuoti (t. 5 b. l. 44 – 47).

12.2. Apeliacinės instancijos teisme apklaustas specialistas Ž. M. atsakydamas į proceso dalyvių užduodamus klausimus paaiškino, jog specialistė J. G.-D., kuri surašė išvadą Nr. G 3367/2018(01) jau nebedirba. Tyrėja jam davė susipažinti su J. G.-D. išvada. Specialistė nurodė, jog buvo galima atlikti lytinį aktą nepažeidžiant mergystės plėvės vientisumo, todėl jo klausė ar galėjo būti atlikti lytiniai santykiai kelis kartus. Jis atsakė, kad jeigu buvo galima atlikti vieną kartą, tai galima atlikti ir kelis kartus. Jis minėtos specialistės išvadoje pakeitimų nedarė. Nebūtinai turi susidaryti kandilomos, jeigu buvo lytiniai santykiai. Jis iš savo praktikos gali pasakyti, kad kaip rašo literatūra, toks variantas galimas, kai mergystės plėvė elastinga. Tuomet galima atlikti lytinius santykius nepažeidžiant mergystės plėvės vientisumo. Tokie santykiai literatūroje yra aprašomi, todėl jie tokias išvadas ir duoda. Jeigu nerandama sužalojimų, tai jie neteigia, kad tokie santykiai buvo, tuomet sakoma, kad jie galėjo būti atlikti. Kaip atliko ekspertizę pirmoji specialistė, viskas yra aprašyta, ji vizualiai žiūrėjo elastingumą, žiedo buvimą - nebuvimą. Jis pats apžiūros neatliko, rėmėsi tuo kas aprašyta. Būna tokių atvejų, kai mergystės plėvė plyšta tik gimdymo metu. Jis negali įrodyti, kad su nukentėjusiąja iki 2018 m. rugsėjo mėn. buvo santykiaujama. Pasaulinės sveikatos organizacijos rekomendacijos teismo medikams rūpinantis seksualinę prievartą patyrusiems asmenims, jis nėra skaitęs. Mergystės plėvė po kelių lytinių aktų gali ir neplyšti. Fiziologinio sekreto gausa, susijaudinimas tam įtakos turi. Po keliasdešimt prievartinių aktų varpos dydis erekcijos metu netiriamas. Gali būti, kad ekspertės 2 pirštai, diametru skiriasi nuo varpos dydžio erekcijos metu. Jie varpos dydžio netiria, bet akušerinis ginekologinis tyrimas atliekamas įvedant 2 pirštus. Yra tokia prielaida, kad jeigu praleidžia 2 pirštus, tai gali praleisti ir varpą. Be mergystės plėvės plyšimo daigiau niekaip negali teigti apie kitus požymius, kad buvo lytiniai santykiai. Mergystės plėvę galima sužaloti ir kitu buku daiktu, ne tik varpa. Jeigu yra švieži plyšimai, ar seni plyšimai, tai sakoma, kad neatmestina galimybė, kad buvo lytiniai santykiai. Pasitaiko, kad seksualinio išnaudojimo bylose būna neplyšusi mergystės plėvė. Kaip tai pasitaiko dažnai procentais negali pasakyti, bet taip yra. Šis atvejis nėra vienetinis. Jo praktikoje nėra buvę atvejo, kad būtų keliasdešimt prievartinių santykių vaginalinių, jis tokio atvejo negirdėjęs (t. 5 b. l. 47 – 48).

12.3. Kartu su apeliaciniu skundu į bylą buvo pateikta ir konsultacinė specialisto išvada Nr. 0232/20, kurią surašė teismo medicinos gydytojas P. P.. Minėtoje išvadoje nurodyta, jog A. M. apžiūros metu sužalojimo žymių išorinių lytinių organų srityje, išeinamosios angos srityje ir jos aplinkoje nėra, mergystės plėvėje pažeidimų nėra. Atsižvelgiant į A. M. mergystės plėvės anatominę sandarą (elastinga, nejuntamas suspaudimo žiedas), galimybė atlikti lytinius santykius, nepažeidžiant jai mergystės plėvės vientisumo, nėra atmetama (t. 5 b. l. 13-20). Kolegijos pirmininkui perskaičius minėtą specialisto išvadą, teismo medicinos ekspertas P. P., apklaustas apeliacinės instancijos teisme, ją patvirtino visa apimtimi ir atsakydamas į proceso dalyvių užduodamus klausimus parodė, jog savo išvadoje ir kolegos Ž. M. paaiškinimuose prieštaravimų nemato. Pagal pasaulinės sveikatos organizacijos rekomendacijas turi duomenis, kada galima įžvelgti prievartą, kada randami tam tikri pakitimai. Jeigu nėra pakitimų negalima kalbėti ar buvo lytiniai santykiai. Jie neturi duomenų dėl prievartos. Nagrinėjamu atveju, duomenų patvirtinančių apie buvusius lytinius santykius, nėra. Ekspertai vertina tik tada, kaip yra sužalojimai. Tačiau yra mediciniškai galimybė nesužaloti plėvės. Pasaulinės sveikatos organizacijos rekomendacijos medikams yra girdėtos. Jis taip pat rėmėsi ir „Akušerijos ir ginekologijos praktikos vadovu“. Šiaip nepilnamečius jie tiria su nepilnamečių akušeriu ginekologu. Dviejų pirštų ir standžios varpos diametro jie negali palyginti ir išvadų negali daryti. Sujaudinimo metu padidėja sekrecija, tai turi įtakos pažeidimų nebuvimui ir elastingumui. Teoriškai prievartinių santykių metu mergystės plėvė turėtų labiau plyšti (t. 5 b. l. 48 – 49).

12.4. Apeliacinės instancijos teisme apklausta gydytoja akušerė ginekologė doc. K. J., kolegijos pirmininkui perskaičius specialisto išvadą (t. 1, b. l. 174-175) ir konsultacinę specialisto išvadą (t. 5, b. l. 13-20) bei atsakydama į proceso dalyvių užduodamus klausimus, parodė, jog gali būti, kad mergystės plėvė yra nepažeista ir turėjus ne vienkartinius lytinius santykius. Dėl vertinimo, tai pagal medicinos normas yra vertinama teismo ekspertų. Jie akušeriai-ginekologai nėra apmokyti, kaip reikia vertinti pagal teismo ekspertizes, todėl dalyvauja labai retai. Tačiau įvertinus, kad buvo stebėtas fibrininis apnašas, tai ji abejotų, kad visai nieko nebuvo, nebent ta mergaitė susižalojo kažkur kitur. Nes fibrinas reiškia, kad buvo kažkokia žaizda. Ji vertindama kaip ekspertas teoretikas gali pasakyti, kad ir pagal PSO negalima vertinti kandilomų buvimo arba nebuvimo, arba po ilgalaikių santykių ar yra žalojimai, ar nėra žalojimų. Kalbant apie pirmą lytinį aktą, tai net iki 95 procentų sužalojimų gali būti nerandama. Vienas iš akivaizdžių tyrimų, dabar jau yra atlikta ir sisteminių apžvalgų, visi jie patvirtina, kad nuo 70 iki 95 procentų gali nebūti. Ir vienas iš tų tyrimų, kuris labai akivaizdus, t. y. ištyrus 36 nėščias paaugles, kurios patyrė prievartą, tai iš jų tik dviem buvo aptikti fiziniai sužalojimai lytiniuose organuose. Jai ypatingai keistas vertinimas mergystės plėvės tamprumo, nes mergystės plėvė neturi raumenų. Raumenis turi makštis, tai galima vertinti makšties susitraukimą, bet ne mergystės plėvės tamprumą. Yra rusų Salomičenko medicinos ekspertų knyga, kurioje vertinama aukštis, plotis, elastingumas, tamprumas, bet tos ribos yra labai plačios ir jos negali būti pritaikomos, kaip vienas, vienintelis ir teisingas įrodymas. Netgi ir mergystės plėvės apvadas 1 mm, kurį rašė daktarė, tai 20 procentų gali jo neturėti visai. Lytinis aktas moters lytiniuose organuose gali palikti pėdsaką, tai nebent spermą. Bet fizinio sužalojimo ne. Jokios įtakos neturi, kad jai tuo metu buvo (duomenys neskelbtini)m. Tačiau, kaip ji jau minėjo, gali būti, kad didžiąja dalimi atvejų nebūna jokių sužalojimų t.y iki 95 procentų. Nebūna apskritai ir po pirmo ir iš visų kitų. Tik 5 procentai atvejų yra matomi sužalojimai (t. 5 b. l. 63 – 64).

13. Kaip pagristai konstatavo pirmosios instancijos teismas, šioje nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pagrindinis ir tiesioginis T. U. kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo įrodymų šaltinis yra nukentėjusiosios A. M. parodymai. Nors nuteistojo ir jo gynėjo apeliaciniame skunde yra kritikuojami nukentėjusios duoti parodymai, teigiant, jog jie yra itin prieštaringi, nepatikimi, nenuoseklūs, ne kartą pakeisti pačios nukentėjusiosios, dėl ko jais negalima tikėti, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pripažindamas nuteistąjį T. U. kaltu, pagrįstai rėmėsi nukentėjusiosios parodymais, kurie nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios buvo nuoseklūs ir sutampantys esminėmis detalėmis, be to, juos patvirtino kiti byloje esantys ir ištirti įrodymai. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje išdėstė motyvus ir argumentus, kodėl remiasi nukentėjusiosios parodymais, su šiais argumentais sutinka ir aukštesnysis teismas. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliacinės instancijos teisme, nebuvo nustatyta jokių reikšmingų aplinkybių dėl kurių nukentėjusioji būtų suinteresuota duoti neteisingus parodymus prieš T. U., tokiu būdu siekdama jį apklabėti bei melagingai apkaltinti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jokių procesinių pažeidimų ar kitų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą nesivadovauti ar abejoti nukentėjusiosios A. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apeliacinės instancijos teisme duotais parodymais, nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta.

14. Iš nukentėjusiosios A. M. apklausos protokolų duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui (t. 2 b. l. 72-77, 93-99), nukentėjusiosios parodymų duotų apeliacinės instancijos teisme, įvykio vietos apžiūros protokolų (t. 1 b. l. 97 – 111, 112 -121), savanoriško daiktų pateikimo protokolo, kuriuo apžiūrėtos iš „Messenger“ programos užfiksuotos A. M. ir T. U. susirašinėjimo žinutės (t. 1 b. l. 124 -151, 152), Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-66/2019 (t. 2 b. l. 9 - 25), Nepilnamečio galimai nukentėjusio nuo seksualinės prievartos įvertinimo išvados (t. 1 b. l. 182 -184) ir kitos rašytinės medžiagos matyti, kad nukentėjusioji iš esmės viso proceso metu nuosekliai ir ne vienoje apklausoje teigė, kad T. U. ją išžagino bei seksualiai prievartavo, jos paaiškinimai dėl pačio fakto ir įvykio aplinkybių buvo nuoseklūs, išsamūs, detalėse sutampantys su kitais bylos įrodymais, o būtent: iš 2018 m. rugsėjo 26 d. nepilnamečio nukentėjusiojo apklausos protokolo matyti, kad kai nukentėjusioji A. M. pradėjo gyventi pas tetą A. U., jos vyras K. U. jai darė masažus, lietė jos krūtinę. Be to, pradėjus gyventi pas U. su jų sūnumi T. U. turėjo lytinius santykius. Kai buvo atvykusi tetos A. dukra su vaikais bei broliai M. ir T., sugalvojo važiuoti žiūrėti krepšinį. Kai grįžo nuėjo su T. U. miegoti viename kambaryje. Anksčiau yra kalbėję, kad tokie santykiai yra galimi. Ji sakė, kad nepasiruošusi, bet T. ją pakėlė ir paguldė ant žemės, kad nesimatytų kraujo. Tai buvo 2016 m. rugpjūčio mėn., po jos (duomenys neskelbtini) gimtadienio. T. tuo metu galėjo būti 20 metų, jis žinojo, kiek jai metų, ji jam yra sakiusi ir jų gimtadienis skiriasi tik viena diena. T. tą sykį paguldė ją ant grindų, kur buvo tamsiai raudonas kilimas, ji buvo su naktiniais, T. numovė jai apatinius, sakė, kad viskas bus gerai. T. tuo metu buvo tik su apatiniais, jis įkišo savo lytinį organą jai į moterišką lytinį organą du kartus, ji pasakė, kad baigtų, nes jai skauda ir nuėjo miegoti į savo lovą, o T. nuėjo į kitą lovą. T. atsitraukė, kai ji pasakė, kad nustotų, jai skaudėjo ten, kur įkišo T.. Jis jai vis primindavo, kad tokie santykiai yra galimi. Būdavo, kad T. ateidavo pas ją į lovą ir darydavo tai, jis sakydavo, kad viskas bus gerai, aiškino jai, kad antrą kartą neskaudės. Su T. lytiniai santykiai būdavo kas trečią naktį, paskutinį kartą tai buvo rugpjūčio mėn. pradžioje. T. ateidavo pas ją į lovą, atsiguldavo, ji būdavo apačioje, jis ant viršaus ir tai darydavo. Ji kelis kartus jam buvo nugarą sudraskius, bet jis nereagavo. Kiekvieną sykį ji galvodavo, kad tas kartas bus paskutinis, kad daugiau taip nebus, niekam apie tai nepasakojo, tikėjosi, kad greitai praeis tie metai ir ji ten negyvens. T. buvo pasirašęs dokumentus, kad jis yra už ją atsakingas ir sakė, kad gali atsiimti tą lapą, jai buvo baisu, kad ten nebegalės gyventi. Ji pamelavo, kad nekaltybę prarado su visai kitu vaikinu, kad ją girtą vedė jos draugas ir tyrėjai ji pasakė, kad su juo prarado nekaltybę. Jos ir teta yra klausus ar turėjo lytinius santykius, ji pasakė, kad turėjo ir nurodė, kad jie buvo su vaikinu A., nes nenorėjo sakyti, kad su jos sūnumi. Pirmi santykiai su T. buvo A. brolio K. name, o kiti kartai buvo tetos A. name. Kai būdavo lytiniai santykiai, teta, močiutė ir dėdė būdavo kitame kambaryje. T. ateidavo naktį, jis buvo už ją stambesnis ir ji neturėjo jėgų jam kažką padaryti, yra porą kartų įkandusi į lūpą, pradrėskusi veidą, bei sudraskiusi jo nugarą. T. nerūpėjo jos nuomonė, kai ji sakydavo, kad nenori, jis nekreipdavo dėmesio ir darydavo ką nori, po santykių žymių ant jos kūno neliko. T. jai yra rašęs, kad kai ji baigs 12 klasių, važiuos pas jį į Vokietiją, kad ją pasiims, sakydavo, kad nors jie ir pusbrolis su pussesere, bet gali tuoktis, to niekas nedraudžia. Tai jis rašė per „Messenger“ programą, ji savo telefone turi kelias žinutes. Tvirtina, kad pirmi lytiniai santykiai su T. jau buvo po jos (duomenys neskelbtini) gimtadienio, nes ji savo gimtadienį šventė Vilniuje, iki gimtadienio ji buvo Vilniuje, o T. buvo Vokietijoje. Kai grįžo iš Vilniaus, tuo metu tik T. grįžo iš Vokietijos, buvo rugpjūčio mėn., po jos (duomenys neskelbtini) gimtadienio. Kai T. grįždavo iš Vokietijos, jis miegodavo jos kambaryje, tik kitoje lovoje. Apie lytinius santykius su T. niekam nepasakojo, nes kai pasakė apie dėdę, ja netikėjo, todėl pagalvojo, kad jeigu pasakys apie T. bus viskas taip pat, be to jai buvo gėda. T. ir šiaip su ja grubiai elgdavosi, pašaipiai kalbėdavo, jos galvą dauždavo į sieną. Ji manė, kad jeigu turi (duomenys neskelbtini) metų, tai lytiniai santykiai yra nieko tokio jau, kad galima. Pati lytinių santykių norėjo, o vėliau jau buvo šlykštu ir nenorėjo, yra T. pasakius ne, bet jis nekreipdavo dėmesio (t. 2 b. l. 72 – 77); iš 2018 m. spalio 29 d. nepilnamečio nukentėjusiojo apklausos protokolo matyti, kad 2016 m. liepos pabaigoje nukentėjusioji pradėjo gyvenanti U. namuose, bet globa dar nebuvo priskirta. T. U. iš Vokietijos grįžo 2016 m. rugpjūčio mėn., ji tuo metu buvo Vilniuje pas tetos A. U. dukrą. Kai ji dar negyveno pas U., T. jai pasiūlė padėti, kad ji gyventų pas juos. Su T. susirašinėjo per Messenger Facebook paskyrą. Ji parašė, kad būtų gerai, kad jis pasikalbėtų su mama ir T. U. įkalbinėjo, kad jie paimtų globą, kad ji galėtų gyventi pas juos. Dar neapsigyvenus pas juos, atvažiavo A. U., pasakė kad nenori, kad ji grįžtų į vaikų namus, ji labai apsidžiaugė, parašė T., kad nori gyventi pas juos. T. pradėjo rašyti apie santykius, rašė, kad buvo toks įvykis, kad pusseserė su pusbroliu susituokė, turėjo vaikų ir tokie santykiai galimi, tai buvo kai ji dar negyveno pas juos. Jai buvo labai keista, iš pradžių pagalvojo turės vyresnį draugą, nesuprato, kad yra kažkas blogai. T. rašė apie lytinius santykius, kad savo nekaltybę prarado 13 metų, užsiminė, kad ir ji galėtų prarasti nekaltybę. Ji iš pradžių galvojo, kad nieko blogo. T. iš Vokietijos grįžo rugpjūčio 1 d. „(duomenys neskelbtini)“ per televizorių transliavo krepšinį, grįžus iš krepšinio jai teta A. pasakė su T. eiti į K. (A. brolio) namą, kuriame niekas negyvena, ji tetai sakė, gal galima kitaip miegoti, bet teta sakė dukters su vaikais ten neguldys. Ji nujautusi, kad bus lytiniai santykiai. Tame name yra dvi lovos, prie sienos viena ir prie kito galo kita. Ji atsigulė prie sienos, girdėjo, kad kažkas ateina. T. pasakė pabandom, ją pakėlė, paguldė ant žemės, kad nesimatytų jeigu kraujas bėgs, viskas prasidėjo. Ji galvojo nieko tokio, jis jai apie tai rašė, galvojo gal žino. Ji gulėjo ant žemės, jis ant jos ir viskas įvyko. Gulėjo ant kilimo, jis užlipo ant jos, įkišo savo lytinį organą, jai skaudėjo, sakė nedaryk, jis sakė antrą kartą neskaudės. Aktas truko apie 7 min., ji prašė baigti ir jis baigė. Po akto jautėsi šlykščiai, teigė neturėjusi galimybės pasipriešinti, jis už ją žymiai stambesnis. Tada jai buvo (duomenys neskelbtini) metų ir T. tai žinojo. Antras kartas buvo kai išvažiavo tetos dukra R., tai vyko kambaryje kur ji miegojo, jis sakė antras kartas bus geras, neskaudės, ji buvo naivi, viskuo tikėjo, jis viskam vadovavo. Kai su T. susipykdavo, jis minėdavo, kad jo name gyvena, visi sakė, kad nebus pas ką eiti, ji visų klausė, kad tik viskas būtų gerai. Kai T. būdavo Lietuvoje, į savaitę du kartus būdavo santykiai, mylėdavosi taip pat kaip ir pirmais kartais, ji visą laiką galvojo, kad tas kartas paskutinis. T. visą laiką laukdavo kol visi užmigs. Sakydavusi T., kad nenori, bet jis negirdėdavo jos. Būdavo, kad apsipyksta, jam kažkas netinka, būdavo buitiniai konfliktai, susimušdavo, jis yra žvakę į ją paleidęs, yra pasakęs, kad ji negražiai pasidažė ir panašiai. Ji nebent vieną kartą sutiko mylėtis, kai buvo apsvaigusi ir jai buvo "dzin". Taip pat nurodė, kad kartą vasarą, ji norėjo išeiti, buvo apsirengusi sijoną, baltą palaidinę, T. ją pastūmė, ji nukrito ant lovos, pradėjo per prievartą, pakėlė sijoną, ji gulėjo sustingusi, buvo susinervinusi, norėjo jam kažką padaryti, bet neturėjo jėgų, jis praskyrė apatinius, įkišo savo lytinį organą į jos, ji pradėjo rėkti, kad nenori, kad baigtų, bet jam buvo neįdomu. T. visada darydavo kas jam šaudavo į galvą. Nurodė, kad buvo ir oralinis seksas, ji bijojo, T. buvo girtas, paėmė ją už plaukų, pradėjo tempti, sakė čiulpsi. Viskas vyko ant jo lovos, kur ji gyvena. Iš pradžių jis paėmė už plaukų, ji sėdėjo ant savo lovos, jis ją tempė už plaukų, ji sakė ne, pradėjo rėkti, atėjo A., klausė kas vyksta, T. sakė pyksta, kad telefoną sudaužė ir A. išėjo. Atėjus vakarui ji gulėjo, T. atėjo į jos kambarį, užlipo, pritūpė, uždėjo savo kelius ir bandė įkišti į burną, ji sukando lūpas, jis pradėjo ją per prievartą versti, ji bandė įkasti, jam pavyko savo lytinį organą įkišti. Ji pasakė, kad viską papasakos, tada T. gąsdino, kad ji daugiau ten negyvens. Tvirtina, kad su T. buvo vaginaliniai ir oraliniai santykiai. Oraliniai santykiai buvo vieną kartą, nors bandymų buvo daugiau. Vaginaliniai santykiai paskutinį kartą buvo 2018 m. rugpjūčio pradžioje. Po paskutinio lytinio akto, gal po savaitės ji iš ten išsikraustė. T. jaučia pyktį, jis išnaudodavo ją veiksmais ir žodžiais, sakydavo negraži, daug makiažo, prie draugų žemindavo, draugės akivaizdoje jos galvą trenkdavo į sieną, juokdavosi, agresyviai sakydavo tu čia negyvensi, jai būdavo baisu. Visi lytiniai santykiai, išskyrus pirmą kartą, būdavo tetos A. namuose (t. 2 b. l. 93-99); apklausta apeliacinės instancijos teisme nukentėjusioji A. M. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus ir vadovaujantis BPK 276 straipsniu pagarsinus parodymus. Nurodė, jog apklausų metu sakė tiesą, papasakojo viską kaip buvo, kokius santykius atliko T. U., kiek kartų natūraliu būdu, kiek oraliniu (t. 5 b. l. 44 – 47).

14.1. Kaip matyti, nukentėjusiosios apklausų metu ir apeliacinės instancijos teisme duoti paaiškinimai buvo nuoseklūs, nekintantys, papildantys vieni kitus, neprieštaraujantys tarpusavyje, o tai, kad nukentėjusioji duotose parodymuose įvykio aplinkybes nurodė ne pažodžiui, dėl ko galėjo skirtis tik tam tikros neesminės aplinkybės, nesudaro pagrindo teismui jos parodymus vertinti kaip nenuoseklius ar prieštaringus, taip pat nesudaro pagrindo ir jais netikėti. Tai, kad kaip teigiama apeliaciniame skunde, nukentėjusioji A. M. iki jos apsigyvenimo pas A. U. buvo pakeitusi keletą globėjų (rūpintojų), kad tarp A. M. ir ankstesnės rūpintojos V. Š. buvo kilę asmeninių pobūdžio nesutarimų ir tai, kad iki A. M. apsigyvenimo A. U. šeimoje A. U. buvo paskirta A. M. sesers J. M. globėja, kuri nurodė, jog gyvenant A. U. šeimoje nei T. U., nei K. U. prie jos seksualiai nepriekabiavo, o dėl nukentėjusiosios pasakojimo, kad ją išprievartavo T. U. nurodė, jog negali pasakyti, ar ji tiesą sakė, kadangi ji mėgsta pameluoti ir galėjo pameluoti (t. 4, b. l. 58), nesudaro pagrindo teigti, jog nukentėjusioji turi polinkį meluoti. Nors skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, jog A. M. giminaičiui R. K. nurodydama apie K. U. elgesį absoliučiai jokių duomenų apie galimą prievartinį T. U. lytinį santykiavimą su ja nenurodė, taip pat ji to nenurodė ir 2018 m. rugsėjo 11 d., vykusiame pokalbyje dalyvaujant psichologei J. A. ir Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiajai specialistei L. K., kuris buvo aprašytas Kauno AVPK Kėdainių rajono PK Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos A. M. tarnybiniame pranešime (t. 2., b. l. 33-34), priešingai nurodant jog nukentėjusiosios manymu, ji turėjo lytinių santykių su kitu asmeniu, tačiau kaip nurodė apeliacinės instancijos teisme apklausta A. M., ji po pirmųjų T. U. veiksmų bijojo kažkam sakyti, nes ja nebūtų patikėję. Jai patiko gyventi pas U., patiko A. elgesys su ja. Gyvenant ten T. ją prigąsdino, kad čia jau antri jos globėjai ir, kad po šitų globėjų ji atsidurs vaikų namuose. Ji norėjo išsaugoti tą vietą, norėjo augti šeimoje, todėl apie lytinius santykius su T. niekam nesakė. Nukentėjusiosios teigimu, problemos su globa iškilo, tik tada, kaip pasiskundė mokykloje, kad K. U. prie jos lenda. Apie T. U. veiksmus nieko mokykloje taip pat nepasakojo, nes ja niekas nebūtų patikėję, kaip nepatikėjo pasakius ir apie K. veiksmus. Kai iškilo bėda dėl globos, A. U. jos užklausė, ar ji turėjo pirmą kartą lytinių santykių, ji pasimetė, nes negalėjo pasakyti, kad pirmą kartą turėjo su jos sūnumi, todėl ji ir pamelavo A. pasakydama, jog turėjo su A. M.. Kai ją iškvietė pirmai apklausai į policiją, ji apie lygtinius santykius su A. tiesiog patvirtino, bet tai buvo netiesa. Pažymėtina, jog apie tai, kad nukentėjusioji buvo prigrasinta niekam nesakyti apie lytinius santykius su T. U., nukentėjusioji nurodė ir teismo medicinos apžiūros metu. Apžiūros metu specialistei A. M. nurodė, jog ji su T. U. turėjo lytinius santykius, kad pirmą kartą ją pasiguldė ant grindų, sakydamas, kad ji tam jau pasiruošusi, kad gali santykiauti, kad ji niekam nesakė apie tai, kadangi buvo prigrasinta, kad jeigu kam pasakys, jeigu nesileis, tai jis padarys taip, kad ji ten negyvens (t. 1 b. l. 174-175). Teismo psichologinės-psichiatrinės ekspertizės akto Nr. 103MS-66/2019 tiriamojoje dalyje taip pat nurodyta, kad nukentėjusioji ekspertams pasakojo, jog pirmieji lytiniai santykiai su T. U. buvo K. (A. U. brolio) name, ant grindų, kai grįžo žiūrėję krepšinį, tada buvo atvažiavusi T. U. sesuo. Ji neturėjo galimybės pasipriešinti. Apie santykius su T. niekam nepasakojo, nes buvo gėda, kadangi jis buvo pusbrolis, be to, kai buvo pasakiusi apie dėdę K., niekas netikėjo ja. Nukentėjusiosios teigimu, T. grasino, jog atsiims sutikimą ir ji nebegalės gyventi pas juos namuose. Todėl, kad ja nepatikėjo dėl dėdės K. veiksmų jos atžvilgiu, suprato, kad ja nepatikės ir dėl T. U. veiksmų, todėl pamelavo A. U., kad turėjo lytinių santykių su kitu žmogumi. Minėtoje išvadoje nurodyta, kad nukentėjusioji galėjo įsiminti konkrečias faktines aplinkybes, jas atgaminti ir duoti apie tai parodymus. Jai nenustatyta jokių individualių ypatumų - padidinto įtaigumo, polinkio fantazuoti, dėl kurių ji negalėtų suprasti su ja atliekamų veiksmų, jų įsiminti ir apie tai duoti parodymus (t. 2 b. l. 9 – 25). Pažymėtina ir tai, jog, globos namų „(duomenys neskelbtini)“ pateiktoje Nepilnamečio, galimai nukentėjusio nuo seksualinės prievartos, įvertinimo išvadoje, nurodyta, kad šių globos namų specialistams nukentėjusioji A. M. taip pat nurodė turėjusi lytinių santykių būtent su T. U., kad jai buvo gėda apie tai pasakyti, kad pergyvena nekaltai apkalbėjusi kitą asmenį (t. 1, b. l. 182-184).

14.2. Be to, pagrindą tikėti nukentėjusiosios nurodytomis aplinkybėmis apie T. U. elgesį bei lytinius santykius su juo, suteikia ir pirmosios instancijos teisme apklaustų liudytojų, N. G., R. M., G. K., R. K., J. M. parodymai, ikiteisminio tyrimo metu apklaustos liudytojos K. G. parodymai. Pirmosios instancijos teisme liudytoja apklausta N. G. patvirtino, jog A. M. pasakojo jai, kad du metus ji su T. U. lytiškai santykiavo, kad jis skriaudė ją, kad su žvake per ranką trenkė, kad smurtavo prieš ją. Pirmieji jos lytiniai santykiai buvo su T. U. name šalia jo tėvų namo, kadangi tuo metu buvo svečių ir ji į tą namą globėjos liepimu ėjo su T. miegoti. Santykių būdavo ir daugiau, T. U. grįždavo iš Vokietijos ir lįsdavo, bet kiek dažnai pasakyti negali. A. sakė, kad T. naudojo smurtą, žemindavo ją žodžiais. Ji bijojo prarasti vietą, todėl ilgai tylėjo. Lytiniai santykiai vykdavo naudojant prievartą, A. nenorint - pastumdavo, užguldavo ir prievarta santykiaudavo. Apie oralinį sužinojo tik Kaune, kai A. sakė, kad organas buvo prieš jos valią kišamas jai į burną. A. taip pat pasakojo, jog pradžioje apie pirmus lytinius santykius su kažkokiu vaikinu iš kaimo ji sakė netiesą, kad iš tikrųjų pirmieji jos lytiniai santykiai buvo su T. U. (t. 4 b. l. 40 – 42). Liudytoja pirmosios instancijos teisme apklausta R. M. patvirtino vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu pagarsintus jos parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu ir parodė, jog nukentėjusioji jai pasakojo, kaip jos pusbrolis, nežino kelintos eilės, globėjų sūnus ją tvirkino, prievartavo ir pasakojo kai kurias detales. A. pasakojo kada vykdavo lytiniai santykiai ir kur vykdavo, tai automobilyje, tai namuose jos kambaryje vykdavo lytiniai santykiai. Būdavo atvejų, kai liepdavo jai tylėti, nes teta buvo namuose, todėl ji negalėjo nei rėkti, nei šaukti. A. nedetalizavo kiek laiko tai vyko, bet tai vyko pakankamai ilgą laiką, kaip supranta visą devintos klasės laiką. Pasakojant ji virpėjo, verkė. Yra linkusi A. tikėti, nes ji nėra nei karto apgavusi ir nėra praradusi jos pasitikėjimo. Lytiniai santykiai vykdavo ne A. iniciatyva. Klausė A., kodėl leidosi, kodėl tai toleravo, kodėl nepasakė niekam iš suaugusiųjų, kodėl tik dabar prabilo, ir vienintelis jos atsakymas, daugybę kartų ji kartojo, jog nenorėjo prarasti namų, nenorėjo prarasti globėjos. Tai buvo viena iš priežasčių kodėl ji sutiko, kodėl ji taikstėsi, nes ji nenorėjo vėl pakeisti globėjos, nes ji jautėsi tuose namuose saugi tam tikra prasme su globėja, kuri ja rūpinosi ir ji nenorėjo prarasti tų namų. A. apie tai nepasakė globėjai, nes tai yra globėjos sūnus, bijodama, kad ja nepatikės (t. 2, b. l. 153-154; t. 4 b. l. 56 – 58). Liudytoja apklausta J. M. patvirtino vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu pagarsintus jos parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu ir parodė, kad sesuo A. M. jai sakė, jog ją prievartavo T. U.. Pradžioje nukentėjusioji sakė, kad lygtai A. ją išprievartavo. Po to atėjusi pas ją į kambarį, apsiverkė ir pradėjo pasakoti, kad ją išprievartavo ne A., o T. U. ir ji bijojo sakyti tiesą. Sakė, kad ją išprievartavo ne pagrindiniame name, kur gyvena, o kuris yra šalia. Nežino ar tai vienas kartas buvo, neklausė, nes ji verkė ir nenorėjo kalbėti (t. 2 b. l. 159-160; t. 4 b. l. 58 – 59). Liudytoja apklausta G. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausta pirmosios instancijos teisme parodė, kad būdavo tokių atvejų, kad T. U. nukentėjusiąją vadino necenzūriniais žodžiais, tačiau jų neprisimena. A. jam atkirsdavo retkarčiais, bet ne visada. Liudytojos teigimu tie žodžiai, tas pyktis A. atveju, tai T. nenormalus elgesys ir jo nepateisina. Atrodydavo, jog T. nenorėjo, kad ji bendrautų su A.. Jai T. U. elgesys nepatiko, nes jis labai nepagarbiai bendravo su A. ( t. 2, b. l. 162 – 163; t. 4 b. l. 59 – 60). Liudytoju pirmosios instancijos teisme apklaustas R. K. patvirtino, jog jam nukentėjusioji yra pasakojusi, jog daug kartų turėjo lytinius santykius su T. U., kad pirmi santykiai buvo name šalia U. namo, kai buvo grįžusi U. dukra ir nebuvo kur miegoti, kad nukentėjusioji bijojusi pasipriešinti, nes buvo prigąsdinta. Paklausus A. kiek tų kartų buvo, ji atsakė, kad N.. kartų. Matė žinutę „tai ką, pasimylėsime mašinoje?“, o ji atsakė „Ne“. A. jam buvo atvira, rodė savo žinutes, kur susirašinėjo su T. U.. Labai tiki ta mergaite ir nėra prasmės galvoti, fantazuoti, nes mato jos visą atvirumą. A. taip pat sakė, kad buvo vartojamas smurtas jos atžvilgiu - su žvakide leido link jos, galvą trenkė sėdėjusiai ant fotelio ir su šakėmis vijosi per kiemą, bet atginė U. (t. 4 b. l. 60 – 63). Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 2 dalimi, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojos K. G. parodymai duoti 2019 m. rugpjūčio 22 d. ikiteisminio tyrimo teisėjui, kurių metu nepilnametė liudytoja parodė, kad iš nukentėjusiosios A. M. žino, jog ši turėjo lytinius santykius su T. U., jog tai vyko šalia esančiame namelyje, ar lytiniai santykiai vyko vieną kartą, ar daugiau, nukentėjusioji liudytojai nesakė, tik nurodė, jog su T. U. santykiai buvo pirmieji, jis „nuėmė jai nekaltybę“. Kaip suprato iš A. žodžių, tai nebuvo jos noras, ji to nenorėjo, to norėjo T. U.. Ji parodė mačiusi, kaip nuo T. U. suduoto smūgio nukentėjusioji galva atsitrenkė į sieną, matė pas ją kraujosruvas, kurios kaip sakė nukentėjusioji, atsirado nuo į ją mestos žvakidės, taip pat nuo T. kandžiojimų, girdėjo T. U. grasinimą, kad A. ten daugiau negyvens (t. 2 b. l. 183-188). Teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau aptartų liudytojų parodymai, viso baudžiamojo proceso metu buvo nuoseklūs ir detalūs, sutapo tarpusavyje bei, kaip matyti iš aukščiau aptartų duomenų visumos, atitiko ir nukentėjusiosios duotus parodymus bei kitus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus. Minėtų liudytojų suinteresuotumas nagrinėjamos baudžiamosios bylos baigtimi nenustatytas. Esant šiems duomenims, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi liudytojų N. G., R. M., G. K., R. K., J. M., K. G. parodymais, spręsdamas T. U. kaltės klausimą nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje.

14.3. Pažymėtina, jog bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme taip pat liudytojais buvo apklausti A. U., K. U., R. S., V. R., kurie davė nuteistajam T. U. palankius parodymus, teigdami, jog nukentėjusioji su T. U. niekada viename kambaryje nemiegojo, kad nukentėjusioji viską išsigalvojo, manydama, kad galima iš to pasidaryti pinigų, tačiau pirmosios instancijos teismas vertindamas šių liudytojų parodymus, nagrinėjamos bylos kontekste, atsižvelgė į tai, kad minėti liudytojai yra artimi T. U. giminaičiai, šeimos nariai, jie yra suinteresuoti bylos baigtimi, todėl pagrįstai jų parodymais nesivadovavo.

15. Apeliaciniame skunde akcentuojama, jog savo apklausose pas ikiteisminio tyrimo teisėją nukentėjusioji nurodo itin prieštaringus duomenis, kadangi pirminėje apklausoje nukentėjusioji nurodė, jog ji pati norėjo lytinių santykių, o vėliau jau jai buvo šlykštu ir nenorėjo, tačiau pakartotinės apklausos metu nurodė, jog nebent vieną kartą sutiko mylėtis, kaip buvo apsvaigusi ir jai buvo dzin. Pažymėtina, jog apklausta apeliacinės instancijos teisme A. M. patvirtino, jog minėtoje pirminėje apklausoje ji kalbėjo būtent apie pirmus lytinius santykius, tuomet kai T. ją su savo draugais prigirdė. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai kad nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo teisėjo 2018 m. rugsėjo 26 d. apklausoje konkrečiai neįvardino, kuriuo metu vykusių lytinių santykių su nuteistuoju ji pati norėjo, nesudaro pagrindo jos parodymus vertinti kaip prieštaringus ir nenuoseklius.

16. Apeliaciniame skunde taip pat kritikuojami ir nukentėjusiosios parodymai dėl nurodomo itin didelio lytinių santykių skaičiaus, tačiau, kaip pagrįstai nurodyta ir skundžiamame nuosprendyje, nors nukentėjusioji ir negalėjo įvardinti kiek tiksliai kartų nuteistasis T. U. su ja lytiškai santykiavo, išskyrus oralinius santykius, kurie jos teigimu buvo vieną kartą, tačiau akivaizdu, jog ji buvo nepilnametė ir tokių faktų niekur nefiksavo. Kaip nurodyta teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte, nukentėjusioji ekspertams – psichiatrams nurodė, jog įvykiai jai susimaišė, jai nejauku apie tai kalbėti, jaučia norinti viską pasakyti, atgamindama praeities įvykius, nukentėjusioji pasakoja aiškiai, nuoširdžiai, realiai, nori daug papasakoti ir minčių seka stokoja nuoseklumo. Minėtos ekspertizės išvadoje nurodyta, kad nukentėjusioji galėjo įsiminti konkrečias faktines aplinkybes, jas atgaminti duoti apie tai parodymus; jai nenustatyta tokių individualių psichologinių ypatumų dėl kurių ji negalėtų suprasti su ja atliekamų veiksmų, visa tai įsiminti, vėliau atgaminti ir duoti apie tai parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Nepilnamečio, galimai nukentėjusio nuo seksualinės prievartos, įvertinimo išvadoje nurodyta, jog nukentėjusiosios pasakojimas apie patirtą prievartą nuoseklus, pamažu atskleisdama ji pasako vis daugiau detalių, kurios sutampa su anksčiau išsakytomis užuominomis. Aukštesniojo teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi nukentėjusiosios duotais parodymais, kadangi kaip jau minėta juos patvirtina ir kiti byloje esantys ir teismo ištirti įrodymai.

17. Kaip pagrįstai nurodyta ir skundžiamame nuosprendyje, nukentėjusiosios duotus parodymus patvirtina ir T. U. jai rašytos ir jos telefone išsaugotos žinutės (t. 1 b. l. 128 – 151), kuriose T. U. rašo apie tai, kad nukentėjusiajai sulaukus pilnametystės, ją pasiims į Vokietiją, kad nori jos, kad tėvams apie tai pasakys, klausia ar pasimylės mašinoje ir panašiai. T. U. logiškai paaiškinti šių žinučių rašymo priežasties negalėjo, teigė, jog tokiu būdu jis norėjo atsikratyti nukentėjusiosios, kad ji jo nesekiotų, tačiau priešingai nuteistojo nurodytoms aplinkybėms, jo rašytų žinučių turinys patvirtina būtent nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes bei jos duotus parodymus.

18. Nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes apie patirtą prievartą taip pat patvirtina ir byloje esanti globos namų „(duomenys neskelbtini)“ Nepilnamečio, galimai nukentėjusio nuo seksualinės prievartos, įvertinimo išvada, kurioje nurodyta, kad šių globos namų specialistams nukentėjusioji A. M. pasakojo, kad turėjo lytinius santykius su globėjų sūnumi T., santykiai įvyko prieš jos valią ir tęsėsi iki pat merginos išvykimo iš globėjų šeimos. Santykius su T. A. pristato kaip šaltus, pasakoja apie T. kaip apie „pasipūtusį“, „žiūrintį tik savęs“, „šlykštų“ (mini, kad jis šlapindavosi pro langą, yra prišlapinęs į jos sesers rūbus ir pan.). Kalbantis apie patirtis stebimi jausmai bei reakcijos adekvačios pasakojamam turiniui, sietinos su trauminiais patyrimais (A. graudinasi, reiškiasi stipri įtampa, pakartotinai iškyla kaltės, gėdos jausmai). Minėtoje išvadoje nustatyta, jog tikėtina, jog dėl intensyvių reakcijų mergina iki šiol nebuvo pajėgi atskleisti visų prievartos detalių. A. prisimena apklausos metu pas tyrėją (duomenys neskelbtini) apie lytinius santykius su T. neprisipažinusi („man buvo taip gėda sakyti, ką T. darė, kad kitą vaikiną dėl to apkaltinau visai nekaltą“). Konsultacijų metu nuolat susijaudinusi kalba apie nerimą dėl to, ar dabar ja patikės, „ar įmanoma dar viską atitaisyti“. Prieš apklausą stebimas itin didelis nerimas - A. nuolat kartoja, kad norėtų viską išspręsti „be teismų“. Elgiasi bendradarbiaujančiai, siekia palaikymo. Prieš apklausą į konsultaciją atsineša telefonu darytas pokalbių su globėjų sūnumi T. nuotraukas, kuriose užfiksuotas jų susirašinėjimas, klausia, ar tai galėtų būti jųdviejų bendravimo įrodymas, tariasi dėl šių nuotraukų išsaugojimo svarbos. A. pasakojimas apie patirtą prievartos situaciją nuoseklus, pamažu atsiskleisdama ji pasako vis naujų detalių, kurios papildo pasakojimą, sutampa su ankstesnėmis užuominomis ar papasakotais epizodais. Konsultacijų metu stebimos reakcijos signalizuoja apie turėtas traumines patirtis, jos yra adekvačios pasakojamam turiniui bei tikėtinai susijusios su tęstine, skirtingo pobūdžio bei iš skirtingų šaltinių galimai patirta seksualine prievarta globėjų šeimoje. (t. 1, b. l. 182-184). Taip pat ir Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-66/2019 išvada, kurioje nurodyta, kad: 1. A. M., atsižvelgiant į jai būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, jos protinio išsivystymo lygį, jos psichikos būseną, galėjo suprasti konkrečias faktines byloje nagrinėjamas aplinkybes, jas įsiminti, vėliau atgaminti ir duoti apie tai parodymus. 2. A. M., atsižvelgiant į jai būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, jos psichikos būseną, jos protinio išsivystymo lygį bei turimas žinias, iki byloje tiriamų įvykių negalėjo pilnai suvokti jos atžvilgiu atliekamų veiksmų esmės (suprato pobūdį, tačiau ribotai - reikšmę), todėl ji negalėjo laiku numatyti K. U. ir T. U. ketinimų, prognozuoti įvykių eigos bei adekvačiai tiems veiksmams priešintis. A. M. pavėluotai supratusi K. U. veiksmus, jiems pradėjo aktyviau priešintis, tačiau įtariamojo T. U. veiksmams aktyviau priešintis ji negalėjo dėl savo būsenos (fizinio silpnumo, emocinės priklausomybės, įtariamojo baimės, įtariamojo grasinimų ir kt.). 3. A. M. nenustatyta tokių individualių psichologinių ypatumų (padidintas įtaigumas, padidintas polinkis fantazuoti ar kt.), dėl kurių ji negalėtų suprasti su ja atliekamų veiksmų, visa tai įsiminti, vėliau atgaminti ir duoti apie tai parodymus ikiteisminio tyrimo metu. 4. A. M. konstatuojamas mišrus nerimo ir depresinis sutrikimas, kuris siejamas su byloje tiriamomis nusikalstamomis veikomis jos atžvilgiu (byloje tiriamais įtariamojo T. U. ir specialiojo liudytojo K. U. veiksmais) ir vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. A. M. rekomenduojama individuali, ilgalaikė psichologinė pagalba, orientuota į psichotraumuojančios patirties įveiką, savivertės stiprinimą, pilnavertį asmenybės vystymąsi bei formavimąsi. 5. A. M. toliau dalyvauti (iki)teisminio tyrimo veiksmuose ir teismo posėdžiuose nerekomenduojama dėl byloje nagrinėjamų įvykių sukelto ir ekspertizės metu konstatuoto mišraus nerimo ir depresijos sutrikimo. 6. A. M. padidintas polinkis fantazuoti nenustatytas (t. 2, b. l. 9-25).

19. Kaip matyti iš byloje esančios Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 3367/2018(01), joje nurodyta, kad A. M. apžiūros metu sužalojimo žymių išorinių lytinių organų srityje, išeinamosios angos srityje ir jos aplinkoje nėra, A. M. apžiūros metu mergystės plėvėje pažeidimų nėra. Atsižvelgiant į A. M. mergystės plėvės anatominę sandarą (elastinga, nejuntamas suspaudimo žiedas), galimybė atlikti lytinius santykius, nepažeidžiant jai mergystės plėvės vientisumo, nėra atmetama (t. 1, b. l. 174-175). Pirmosios instancijos teisme apklaustas specialistas, teismo medicinos gydytojas Ž. M. parodė, kad susipažinęs su VTMT Vilniaus skyriaus specialistės J. G. - D. – pateikta specialisto išvada Nr. G 3367/2018(01), gali paaiškinti, kad pagal A. M. nustatytą mergystės plėvės anatominę sandarą galimi daugkartiniai lytiniai santykiai nepažeidžiant mergystės plėvės vientisumo, kadangi nustatyta, kad mergystės plėvė elastinga, laisvai praleidžia į makštį du eksperto pirštus, susitraukimo žiedas nejuntamas. Nepriklausomai nuo lytinių santykių skaičiaus atsakymas tas pats. Specialisto teigimu, praktikoje jam yra tekę susidurti su panašiu atveju ir gana neretas atvejis, kad lytinių santykių metu neplyšta mergystės plėvė. Lytinių santykių skaičius, negali pakeisti mergystės plėvės struktūros, jei yra sužalojimas, tuomet plėvė plyšta (t. 4 b. l. 126).

20. Nors apeliaciniame skunde keliamas klausimas, jog pirmosios instancijos teismas padarė esmines įrodymų tyrimo ir vertinimo klaidas, nesusiedamas prieštaringų pačios nukentėjusiosios parodymų su Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G3367/2018(01), pagal kurią nukentėjusiosios mergystės plėvė nebuvo pažeista, tačiau aukštesnysis teismas pažymi, jog tai, kad minėta specialisto išvada nebuvo nustatyti nukentėjusiosios mergystės plėvės pažeidimai, nepaneigia fakto, jog su nukentėjusiąja buvo atliekami lytiniai aktai, taip pat nepaneigia nukentėjusiosios duotų parodymų bei neturi esminės įtakos nuteistojo T. U. nusikalstamų veikų kvalifikavimui. Pažymėtina, jog aptariamoje specialisto išvadoje nurodyta, jog atsižvelgiant į A. M. mergystės plėvės anatominę sandarą galimybė atlikti lytinius santykius, nepažeidžiant jai mergystės plėvės vientisumo, neatmetama. Šias aplinkybes patvirtino ir pirmosios instancijos teismo posėdyje apklaustas teismo medikas specialistas Ž. M.. Analogiškas aplinkybes minėtas specialistas patvirtino ir apklaustas apeliacinės instancijos teisme (t. 5 b. l. 47). Tai, kad nemato prieštaravimų specialisto Ž. M. paaiškinimuose ir savo surašytoje Teismo medicinos konsultacinėje specialisto išvadoje Nr. 0232/20 (t. 5 b. l. 13 – 20), patvirtino ir apeliacinės instancijos teisme apklaustas teismo medicinos ekspertas P. P.. Eksperto teigimu, nagrinėjamu atveju, duomenų patvirtinančių apie buvusius lytinius santykius, nėra, kadangi ekspertai vertina tik tada, kaip yra sužalojimai, tačiau mediciniškai vertinant yra galimybė nesužaloti mergystės plėvės (t. 5 b. l. 48). Tai, kad gali būti, jog mergystės plėvė yra nepažeista ir turėjus ne vienkartinius lytinius santykius, patvirtino ir apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu apklausta gydytoja akušerė – ginekologė doc. K. J. (t. 5 b. l. 63 – 64).

21. Nors nuteistasis T. U. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu savo kaltės nei dėl vieno jam inkriminuojamo nusikaltimo nepripažino, teigdamas, jog jokių lytinių santykių su nukentėjusiąja jis niekada nėra turėjęs, kad nukentėjusioji jį melagingai iš keršto ir dėl dėmesio stokos kaltina nebūtais dalykais, tačiau pirmosios instancijos teisme išsamiai ištirti įrodymai, ikiteisminio tyrimo metu apklaustos nukentėjusiosios A. M. parodymai, pirmosios instancijos teisme apklaustų liudytojų N. G., R. M., J. M., R. K. parodymai, ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklaustos K. G. parodymai, apeliacinės instancijos teisme ištirti bei įvertinti aukščiau aptarti nukentėjusiosios A. M., ekspertų Ž. M., P. P., gydytojos akušerės – ginekologės K. J. parodymai bei kitų byloje esančių rašytinių duomenų visuma, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, neabejotinai leidžia daryti išvadą, jog kaltinimai lytinės aistros tenkinimu pažeidžiant nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvę ir (ar) neliečiamumą (BK 151¹ straipsnio 1 dalis), nepilnamečio asmens išžaginimu (BK 149 straipsnio 3 dalis), seksualiniu nepilnamečio prievartavimu (BK 150 straipsnio 3 dalis) ir nesunkaus žmogaus sveikatos sutrikdymu (138 straipsnio 2 dalies 2 punktas) vis tik T. U. pasitvirtino.

22. Byloje surinktais duomenimis patikimai nustatyta ta aplinkybė, kad nuteistasis T. U. žinojo, kad A. M. yra nepilnametė. Tai patvirtina pačio nuteistojo 2016 m. rugpjūčio 19 d. rašytas sutikimas dėl nukentėjusiosios gyvenimo jo tėvų namuose, kur jis nurodė nukentėjusios gimimo datą (duomenys neskelbtini) (t. 3 b .l. 74). Be to, ir pats teisme patvirtino, jog kai nukentėjusioji atėjo gyventi pas jo tėvus, jam tuomet buvo apie (duomenys neskelbtini) metų, o A. turėjo būti apie (duomenys neskelbtini) metų. Iš nukentėjusiosios parodymų matyti, kad pirmieji lytiniai santykiai tarp jos ir T. U. įvyko jai sutinkant, kadangi ji manė, kad jau galinti tai daryti. Apie prievartą, jos nesutikimą santykiauti pirmuosius kartus, išsakytą T. U., nukentėjusioji nenurodė. Taigi, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad T. U. būdamas suaugęs, normalaus protinio išsivystymo žmogus, suprato, kad nusikalstamos veikos padarymo metu A. M. buvo nepilnametė, jis nenustatytą skaičių kartų, bet ne mažiau kaip du kartus, lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja, jai nesipriešinant, taip tenkindamas lytinę aistrą su jaunesniu negu šešiolikos metų asmeniu, nesant išžaginimo, seksualinio prievartavimo ar privertimo lytiškai santykiauti požymių, todėl jo padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 151¹ straipsnio 1 dalį.

23. Kaip matyti iš bylos medžiagos nukentėjusioji iš esmės viso proceso metu nuosekliai, kategoriškai teigė, kad T. U. ją išžagino bei seksualiai prievartavo, jos paaiškinimai dėl pačio fakto ir įvykio aplinkybių buvo nuoseklūs, juos patvirtino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir pirmosios instancijos teisme apklaustų ir aukščiau aptartų liudytojų parodymai, specialisto išvados bei kiti byloje esantys rašytiniai duomenys. Nors kaip pagrįstai nurodoma ir skundžiamame nuosprendyje, ikiteisminio tyrimo metu nepavyko nustatyti konkretaus laiko ir kiek kartų T. U. lytiškai santykiavo su nukentėjusiąją prieš jos valią, tačiau neginčijamai nustatyta, kad nuteistasis ne mažiau vieną kartą lytiškai santykiavo su nepilnamete A. M., pasinaudodamas jos bejėgiška būkle, panaudodamas fizinį smurtą jos atžvilgiu - stumdamas, pargriaudamas ir užguldamas ją savo kūnu, taip pat ne mažiau vieną kartą ją seksualiai prievartavo. Byloje surinkti ir ištirti duomenys patvirtina kaltinime įvardintas aplinkybes apie nukentėjusiosios atžvilgiu daromą psichologinį poveikį ir rodo, kad lytiniai santykiai vyko prieš nukentėjusiosios valią. Aukštesniojo teismo vertinimu T. U. padarytos nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 149 straipsnio 3 dalį ir 150 straipsnio 3 dalį.

24. Teisėjų kolegijos vertinimu, T. U. nusikalstami veiksmai pagrįstai kvalifikuoti ir pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Kaip matyti iš Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr.103MS-66/2019, jame nukentėjusiajai A. M. konstatuotas mišrus nerimo ir depresinis sutrikimas, kuris siejamas su byloje tiriamomis nusikalstamomis veikomis jos atžvilgiu – tiriamais kaltinamojo T. U. veiksmais ir vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusiajai rekomenduojama individuali, ilgalaikė psichologinė pagalba (t. 2, b. l. 9-25). Byloje neginčytinai nustatyta, jog T. U. darydamas BK 149 straipsnio 3 dalyje ir BK 150 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, pasinaudojo nukentėjusiosios bejėgiška būkle, todėl pritartina skundžiamame nuosprendyje padarytai išvadai, jog nukentėjusiajai nustatytas mišrus nerimo ir depresinis sutrikimas, atsirado tiesioginiu priežastiniu ryšiu dėl T. U. seksualinio prievartavimo, išžaginimo, lytinės aistros tenkinimo ir vertinamas kaip nukentėjusiajai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 2 punkte.

Dėl bausmės ir dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo

25. Apeliaciniame skunde teigiama, jog T. U. buvo nuteistas nepagrįstai griežta, realia laisvės atėmimo bausme, be to, pirmosios instancijos teismas neskyrė dėmesio BK 75 straipsnio taikymo galimybėms, nors inkriminuojamos veikos metu galiojo BK 75 straipsnio redakcija, numatanti galimybę taikyti bausmės vykdymo atidėjimą.

25.1. Bausmė turi būti teisinga. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Be to, ji turi neprieštarauti teismų praktikai atitinkamos kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausioji Teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-303/2018). Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją baudžiamajame įstatyme nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes ir taikydamas baudžiamąjį įstatymą, galėtų individualizuoti bausmes, skiriamas konkrečiam asmeniui už konkrečią nusikalstamą veiką (Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarimas). Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį.

25.2. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 2 dalimi, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.

25.3. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas, priimdamas T. U. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį paskyrė nepagrįstai griežtą bausmę, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju negalima daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam T. U. laisvės atėmimo bausmę ir nustatydamas jos dydį, pažeidė nurodytus baudžiamojo įstatymo reikalavimus. Iš skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio matyti, kad, skirdamas nuteistajam bausmę apylinkės teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų sunkumą, pobūdį ir pavojingumo laipsnį – T. U. padarė keturis: vieną nesunkų, vieną apysunkį, du sunkius tyčinius nusikaltimus, nusikalstamos veikos baigtos. Atsižvelgė į tai, kad T. U. neteistas, administracine tvarka baustas, dirba, psichiatrinio gydymo ir priklausomybės ligų gydymo įskaitose neregistruotas, turi gyvenamąją vietą, mažametį vaiką. Taip pat atsižvelgė į nuteistojo atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į nusikalstamomis veikomis sukeltas pasekmes – nepilnametei padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, padaryta nukentėjusiajai žala, kuri neatlyginta. Teismas įvertinęs aukščiau paminėtas aplinkybes, taip pat atsižvelgęs į tai, jog T. U. neprisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kad jokios jo veiksmus lengvinančios ar švelninančios ar kitos išskirtinės aplinkybės nėra nustatytos, padarė išvadą, kad T. U. nėra pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies arba BK 62 straipsnio nuostatas bei sprendė, kad jam už padarytas nusikalstamas veikas turi būti skirtinos inkriminuojamų straipsnių (BK 149 straipsnio 3 dalyje, 150 straipsnio 3 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir 151¹ straipsnio 1 dalyje), sankcijose numatytos griežčiausios bausmės rūšys - laisvės atėmimo bausmės artimos sankcijos vidurkiui. Teisėjų kolegijos vertinimu, T. U. už jam inkriminuotų nusikaltimų padarymą paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, visiškai atitinka tiek jo padarytas nusikalstamas veikas, tiek jo asmenybę, tiek ir paskirta bausme siekiamų tikslų įgyvendinimą, todėl skirti švelnesnę bausmę nėra pagrindo.

25.4. Taip pat pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas T. U. skirtinos bausmės klausimą, visiškai pagrįstai sprendė, jog taikyti jam BK 75 straipsnio 1 dalies, 3 dalies nuostatas ir atidėti paskirtos bausmės vykdymą, įvertinus visas byloje esančias aplinkybes, nei teisinio, nei faktinio pagrindo nėra, taip pat nėra pakankamo pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina, jog nuteistasis skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu už keturis nusikaltimus, tame tarpe už du sunkius nusikaltimus, padarytus 2016 m. rugpjūčio – 2018 m. rugpjūčio mėn. laikotarpyje. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, BK 75 straipsnio nuostatos dėl šio įstatymo taikymo už sunkius nusikaltimus galiojo iki 2017 m. spalio 6 d. ir tik tuo atveju, jeigu bausmė neviršija 4 metų laisvės atėmimo. Nei vėlesnėje iki 2020 m. liepos 1 d. galiojusioje BK 75 straipsnio redakcijoje, nei nuosprendžio priėmimo metu ir šiuo metu galiojančioje BK 75 straipsnio redakcijoje nebuvo ir nėra numatyta galimybė taikyti bausmės vykdymo atidėjimą asmeniui nuteistam už sunkų nusikaltimą 6 metų laisvės atėmimo bausme.

Dėl civilinio ieškinio

26. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas ir dėl nepagrįstai priteisto neturtinės žalos dydžio, teigiant, jog pirmosios instancijos teismas padarė esminę klaidą neišklausęs pačios nukentėjusiosios, kodėl reiškiamas būtent tokio dydžio civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos ir kaip pasireiškė civiliniame ieškinyje nurodyta turtinė žala. Taip pat atkreipiamas dėmesys, jog ekspertizės išvada nukentėjusiajai konstatuotas mišraus nerimo ir depresinis sutrikimas yra sukeltas dviejų asmenų t.y. K. U. ir T. U., tačiau diferencijuoti kurio veiksmai turėjo reikšmingesnės įtakos nukentėjusiosios psichikos sutrikimui, nėra galimybių.

27. Pagal BPK 109 straipsnio nuostatas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnis). BPK 115 straipsnio 1 dalis numato, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį ar jį atmeta.

28. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nors nuteistasis ir jo gynėjas nesutinka su apylinkės teismo nuosprendžiu dėl priteistos nukentėjusiajai A. M. 10000 eurų dydžio neturtinės žalos, kadangi T. U. nepadarė jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, tačiau pripažinus, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl T. U. kaltės padarius nusikalstamas veikas numatytas BK 151¹ straipsnio 1 dalyje, BK 149 straipsnio 3 dalyje, BK 150 straipsnio 3 dalyje ir BK138 straipsnio 2 dalies 2 punkte yra pagrįstos, konstatuotina, kad ir civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo iš nuteistojo yra priteistas esant teisiniam pagrindui. Vertindamas priteistos neturtinės žalos dydį, aukštesnysis teismas pritaria apylinkės teismo nuosprendyje padarytomis išvadoms ir sutinka, kad nustatydamas nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgė į ginamos vertybės specifiką, į nukentėjusiosios patirtą emocinį stresą dėl T. U. veiksmų, į tai, kad dėl prieš ją naudotos seksualinės prievartos ji patyrė dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, pažeminimą, kad liekamuosius vaikystėje, paauglystėje patirtos seksualinės prievartos reiškinius/padarinius nukentėjusioji gali jausti ir ateityje, kad ekspertų jai rekomenduojama individuali, ilgalaikė psichologinė pagalba, orientuota į psichotraumuojančios patirties įveiką, savivertės stiprinimą, pilnavertį asmenybės vystymąsi bei formavimasi. Kaip šios žalos dydžio apskaičiavimo kriterijais teismas pagrįstai vadovavosi byloje esančiomis ir nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, patvirtinančiomis šios žalos pasireiškimą, jas išanalizavo ir motyvuotai pagrindė jų reikšmę nustatant konkretų neturtinės žalos dydį. Nors apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, jog ekspertizės išvada nukentėjusiajai konstatuotas mišraus nerimo ir depresinis sutrikimas yra sukeltas dviejų asmenų t.y. K. U. ir T. U. ir diferencijuoti, kurio veiksmai turėjo reikšmingesnės įtakos nukentėjusiosios psichikos sutrikimui, nėra galimybių, tačiau pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teisme apklausta nukentėjusioji patvirtino, jog būtent T. U. lytinio pobūdžio veiksmai jai padarė didesnį poveikį nei K. U. masažas. Nukentėjusiosios teigimu, T. U. atlikti veiksmai ją seka visą gyvenimą. Apibendrinant aukščiau išdėstytą, konstatuojama, jog spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai klausimą, pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, vadovavosi teisingumo ir protingumo principais, o priteista neturtinės žalos atlyginimo suma užtikrino protingą pusiausvyrą tarp realios kompensacijos už patirtą fizinį bei dvasinį skausmą ir žalą padariusio asmens interesų paisymo. Nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinio skundo argumentai nėra pakankami keisti apylinkės teismo sprendimą dėl nukentėjusiajai A. M. priteistos neturtinės žalos atlyginimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

29. Nukentėjusiosios A. M. atstovas advokatas Sigitas Štaraitis bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme prašė, priteisti nukentėjusiosios patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro 550 eurų. Į bylą pateiktas 2021 m. sausio 11 d. pinigų priėmimo kvitas Serija LAT Nr. 1005059, kuriame nurodyta, kad nukentėjusioji A. M. advokatui Sigitui Štaraičiui sumokėjo 550 eurų už teisinių paslaugų suteikimą. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog minėtos nuostatos galioja taip pat nagrinėjant bylą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-303/2014, 2K-8-696/2015, 2K-84-699/2015). Šiuo konkrečiu atveju svarbu tai, kad baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistojo T. U. ir jo gynėjo apeliacinį skundą, kuris šia nutartimi atmetamas. Įvertinus minėtas aplinkybes, taip pat atsižvelgus į tai, kad nukentėjusiosios atstovo nurodytos turėtos išlaidos – 550 eurų už teisinių paslaugų suteikimą yra pagrįstos byloje esančiais rašytiniais duomenimis, jos priteistinos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo T. U. ir jo gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti iš nuteistojo T. U. nukentėjusiajai A. M. – 550 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt eurų) išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.