- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-16
- Bylos Nr.
- e2S-3275-933/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03008-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irmantas Šulcas
- Atsakovas
- A. K.
- Ieškovas
- L. A.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Irmantas Šulcas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės A. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. spalio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-9981-892/2021 pagal ieškovo L. A. prašymą atsakovei A. K. dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui pareiškimo dienos. Išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas L. A. prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio teismui pareiškimo prašė nustatyti laikiną nepilnametės dukters L. A. gyvenamąją vietą su tėvu L. A. ir priteisti nepilnamečiui vaikui laikiną išlaikymą iš atsakovės A. K. po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, mokamomis iki einamo mėnesio 10 dienos. Prašymą grindė tuo, kad:
Žemesnės instancijos teismas
1.1. Vilniaus regiono apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu patenkino ieškovu L. A. ir A. K. prašymą nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Sprendimu nepilnamečių vaikų L. A. ir G. A. gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove A. K., taip pat ieškovas moka po 200 Eur išlaikymą periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui.
1.2. Nuo 2021-09-01 dėl nuolatinių konfliktų su mama nepilnametė L. A. atsisakė grįžti gyventi kartu su mama, dukra mamos namuose jaučiasi vieniša, dėl atstumo (apie 25 kilometrai) jai sunku lankyti mokyklą bei (duomenys neskelbtini) Vilniaus mieste, dėl nuolatinių važinėjimų jaučiasi išsekusi. Nuo 2021-09-01 dukra gyvena su tėvu Vilniuje, kur jai patogiau nuvykti į mokyklą bei treniruotes, lieka laiko poilsiui, ieškovas išlaiko dukrą.
1.3. Ieškovas kreipėsi į atsakovę, siūlė jai pakalbėti su dukra ir konfliktą spręsti gražiuoju, tačiau atsakovė atsisakė apie tai bendrauti su dukra, liepė jai grįžti namo bei grasino, dėl ko dukra jaučiasi nesaugi ir palaužta. Ieškovas 2021-09-07 su prašymu kreipėsi į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą, prašė tarpininkauti sprendžiant konfliktinę situaciją. Tarnybos atstovai buvo atvykę į ieškovo namus, bendravo su nepilnamete L. A., užfiksavo jos norą gyventi su tėvu, išsiaiškino priežastis, dėl ko ji nenori grįžti gyventi kartu su motina. Ieškovas ne kartą kreipėsi į atsakovę, prašydamas tinkamai įvertinti susidariusią situaciją bei prisidėti prie vaiko išlaikymo, tačiau ji neteikė lėšų pas tėvą gyvenančios nepilnametės dukros išlaikymui, o kreipėsi į antstolius, pateikdama vykdyti vykdomąjį dokumentą, tikslu išieškoti nepilnametės dukros, šiuo metu gyvenančios pas tėvą, išlaikymą iš ieškovo.
1.4. Pasibaigus privalomos mediacijos procesui ieškovas ketina reikšti ieškinį atsakovei dėl nepilnametės dukros L. A. gyvenamosios vietos nustatymo (pakeitimo), išlaikymo priteisimo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.
2. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba, Skyrius) pateikė išvadą dėl laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio teismui pareiškimo dienos taikymo, kurioje nurodė, kad:
2.1. 2021-09-09 Skyriaus atstovai lankėsi ieškovo gyvenamojoje vietoje ir bendravo su nepilnamete. Ji paaiškino, kad norėtų likti gyventi pas tėvą, kadangi namuose, kur ji gyvena su mama, seserimi ir mamos sugyventiniu, ji jaučiasi vieniša. Nesijaučia išgirsta, kai užsimena apie neigiamas emocijas, kai pasisako, kad jai kažkas netinka ar nepatinka. Ji mamai yra sakiusi, jog ji nejaukiai jaučiasi, kai mama ją pavadina stora. Mama atsakė, kad suprato, bet po kurio laiko kartoja tą patį. Mamos sugyventinis daug rūko. Ji yra sakiusi, kad jai tai nepatinka, bet mama atsakė, jog nieko negali padaryti, ir tenka kentėti. Santykiai su jaunesne seserimi nėra labai geri, nes sesers charakteris panašus į mamos, jaučiasi, kad jos artimesnės, o ji kitokia, todėl sesuo neretai su ja elgiasi grubokai. Nurodė, kad tėvo namuose jai geriau, nes jos puikūs santykiai su tėvu ir jo drauge, jie visada randa bendros veiklos arba ką nors veikia kartu namuose, arba eina pasivaikščioti, ji jaučiasi smagiai, nejaučia vienišumo, kaip mamos namuose. Iš tėvo namų patogiau pasiekti mokyklą, (duomenys neskelbtini) užsiėmimus, aplinkui yra draugių, nereikia gaišti laiko važiavimui autobusais.
2.2. Telefoninio pokalbio metu su atsakove, ši nurodė, kad jau nuo liepos mėnesio jautė, jog dukros elgesys jos atžvilgiu yra pakitęs. Pergyvena, kad, gyvendama pas tėvą atsipalaiduos, nesilaikys griežto tvarkaraščio, o tėvas to ir nebereikalaus. Ji yra įdėjusi daug pastangų į dukters auklėjimą, todėl merginai pavyko pasiekti tokių aukštų rezultatų. Moteris jaudinosi, nurodė, jog kai dukra jai pranešė, kad nebegrįš namo, liks gyventi pas tėvą, ji patyrė šoką.
2.3. Šalių dukra nuo 2021 metų rugsėjo pradžios gyvena su tėvu ir Skyrius neturi duomenų, kad tėvas netinkamai prižiūri vaiką. Vertinant nepilnamečio vaiko aiškiai išsakytą norą likti gyventi su tėvu ir nesant įrodymų, kad toks vaiko noras prieštarauja vaiko interesams, bei atsižvelgiant į tai, kad vaikas šiuo metu pastoviai gyvena su tėvu, Skyriaus manymu, nepilnamečio vaiko laikinosios gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu labiausiai atitinka nepilnamečio vaiko interesams. Kadangi nepilnametis vaikas nuolat gyvena su tėvu, kuris pilnai išlaiko vaiką, Skyrius neprieštarauja dėl ieškovo prašymo priteisti iš atsakovės laikiną išlaikymą dukrai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021-10-12 nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino – nustatė nepilnametės L. A. laikiną gyvenamąją vietą kartu su ieškovu L. A. bei priteisė iš atsakovės A. K. laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai L. A. po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo nutarties priėmimo dienos iki galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo, pinigines lėšas pervedant į ieškovo banko sąskaitą iki kiekvieno mėnesio 10 dienos, taip pat paskyrė ieškovą nepilnametei dukrai priteisto laikino išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise. Teismas įpareigojo ieškovą L. A. pasibaigus privalomajai mediacijai nedelsiant, t. y. per 5 dienas pranešti teismui apie privalomosios mediacijos pabaigą bei nustatė 14 dienų terminą, skaičiuojamą nuo privalomosios mediacijos pabaigos dienos, pateikti ieškinį.
3.1. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas inicijavo privalomąją mediaciją. Privalomoji mediacija taikoma sprendžiant šeimos ginčus, nagrinėjamus ginčo teisena Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Pradėjus ikiteisminę privalomosios mediacijos procedūrą, ieškovas šiuo metu neturi galimybės pateikti teismui ieškinio, tačiau, vadovaujantis CPK 147 straipsnio 3 dalimi, jis gali kreiptis į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Ieškovui prašant nustatyti laikiną nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą, priteisti laikiną išlaikymą, ginant vaiko interesus, yra pagrindas spręsti klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio pateikimo teismui dienos taikymo.
3.2. Ieškovas ir atsakovė turi nepilnametę dukrą L. A., kuri šiuo metu faktiškai gyvena pas tėvą Vilniaus mieste, kur nepilnametė lanko mokyklą bei (duomenys neskelbtini). Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai, 2021-09-09 apsilankė ieškovo namuose ir pabendravo su nepilnamete. Ji išreiškė aiškų norą gyventi pas ieškovą. Tarnyba sutinka, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su tėvu. Atsakovė atsiliepimo į prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemonės nepateikė, prieštaravimų dėl pareikšto prašymo nustatyti laikiną šalių nepilnametės dukters gyvenamąją vietą su tėvu, nepareiškė. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į aplinkybę, kad nepilnametė pati išreiškė norą gyventi su ieškovu, kartu įvertinus aplinkybę, jog ji faktiškai gyvena su tėvu, įvertino, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovas netinkamai rūpintųsi nepilnamečiu vaiku, nėra nustatyta priežasčių, dėl kurių šalių nepilnametės dukters gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu prieštarautų vaiko interesams, todėl teismas tenkino ieškovo prašymą nustatyti laikiną nepilnametės dukters gyvenamąją vietą su juo.
Šalies argumentai
3.3. Ieškovas pateikė prašymą priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui, mokamą periodinėmis išmokomis po 200 Eur per mėnesį, ir nurodė, jog atsakovė dukrai išlaikymo neteikia. Pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-7894-723/2020 patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, ieškovas nepilnamečio vaiko išlaikymui įsipareigojo mokėti 200 Eur dydžio kasmėnesines periodines išmokas. Dėl šios priežasties iš atsakovės priteista tokio paties dydžio kasmėnesinių periodinių išmokų suma, kuri atitinka protingumo kriterijų bei užtikrina vaiko minimalių būtinųjų poreikių tenkinimą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
4. Atsakovė A. K. atskiruoju skundu prašė Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021-10-12 nutartį panaikinti ir ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti, o nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir išlaikymo priteisimo klausimus spręsti iš esmės, kai bus pateiktas ieškinys teismui. Atskirąjį skundą grindė žemiau nurodytais argumentais:
4.1. 2021-10-12 nutartis priimta nepranešus atsakovei ir jai nenurodžius pateikti atsiliepimo dėl pateikto prašymo, todėl nutartis priimta atsižvelgiant tik į ieškovo subjektyviai nurodytą prašymą, neįvertinus svarbių aplinkybių laikinos gyvenamosios vietos nustatymui bei laikinam išlaikymui priteisti.
4.2. Nuo 2020 metų kovo mėnesio, kai šalyje buvo paskelbtas visuotinis karantinas, ieškovas iš viso neprisidėjo papildomai prie vaikų išlaikymo, išskyrus pervesdavo kas mėnesį 400 Eur abiejų vaikų išlaikymui. Labai retai matydavosi su abiem dukromis. Šalių dukra šiuo metu žaidžia (duomenys neskelbtini) sudėtyje, ji yra profesionali (duomenys neskelbtini) ir savo gabumu, darbu bei nuolatiniu gyvenimu tam tikrame rėžime pasiekė rezultatus. Paskelbus Lietuvos Respublikoje visuotinį karantiną, kurio metu buvo leidžiama tęsti treniruotes aukšto meistriškumo (duomenys neskelbtini), siekiant saugumo, vaikas kasdien, o kartais ir du kartus per dieną buvo vežamas į treniruotes ir pasiimamas iš jų. Ieškovas prieštaravo tokiai veiklai ir nėra skyręs lėšų dukters (duomenys neskelbtini) karjerai.
4.3. Ieškovas klaidingai nurodo, kad nuo 2021-09-01 dėl nuolatinių konfliktų su mama mergaitė atsisakė grįžti gyventi kartu su ja. Susirašinėjimai tarp dukters ir mamos patvirtina, kad tarp jų pykčių nėra. Atsakovė su ieškovu nesileido į kalbas, kai pastarasis telefonu agresyviai grasino teismui pateiksiantis negatyvią informaciją apie atsakovę, ją įžeidinėjo, todėl konstruktyvaus pokalbio neįvyko. Iš 2021-10-25 Tarnybos rašto matyti, kad 2021-09-08 gavus ieškovo pranešimą apie galimus vaiko teisių pažeidimus, nenustatytas pagalbos poreikis vaikui bei šeimai.
Atsiliepimas
4.4. Atsakovė su dukra bendrauja. Po to kai dukra nurodė, kad jai sunku emociškai, atsakovė susitarė dėl paslaugų teikimo dukrai bei apmokėjo psichologo konsultacijas. Atsakovei tarpininkaujant dukra pasirašė kontraktą dėl (duomenys neskelbtini). Nuo to laiko, kol dukra neva „gyvena“ pas ieškovą, pastarasis nė karto nebuvo nuvykęs pasiimti jos iš treniruočių, kurios baigiasi 20:30 val. Atsakovė iš karto, vykdydama 2021-10-12 nutartį, pervedė ieškovui nustatyto dydžio įmoką vaiko išlaikymui bei persiuntė psichologės, teikiančios paslaugas sąskaitas, tačiau iš psichologės gavo pranešimą, kad už sąskaitas niekas nemoka. Atsakovė moka už vaiko mobiliojo ryšio telefono išlaidas. Atsakovė, nepaisant to, kad dukra laikinai gyvena pas ieškovą, nenustojo ją rūpintis ir išlaikyti, o ieškovas savavališkai nusprendė, kad nebereikia teikti įmokų vaiko išlaikymui. Pasikonsultavusi su Tarnybos specialistais, ji kreipėsi į antstolius dėl skolos vaikų išlaikymui išieškojimo. Tą pačią dieną, kai ieškovui buvo nuskaičiuoti pinigai, dukra parašė atsakovei iš (duomenys neskelbtini) žinutę, kad ji privalo jai pervesti pinigus jos išlaikymui. Dukra naudojamasi tik pinigams išieškoti, ji yra veikiama, jos nuomonei ir sprendimams daro įtaką šiuo metu ją supantys asmenys.
4.5. Iš atsakovės susirašinėjimų su dukra matyti, kad ji išsikraustė ne dėl nesutarimų su atsakove, o tiesiog, nes jai atrodo, jog gyvenant su tėvu bus patogiau, o į Tarnybą kreipėsi kartu su tėčiu, nes jai buvo pasakyta, kad po tokio kreipimosi ji jau „teisėtai“ galės gyventi su tėčiu. Vaikas buvo klaidinamas ir verčiamas meluoti valstybės institucijoms, tai psichologinis smurtas nepilnamečio vaiko atžvilgiu. Dukra nusprendė iki pilnametystės, t. y. iki 2022-02-22 gyventi pas tėvą dėl to, jog ten jos niekas nekontroliuoja, nėra nustatoma dienotvarkė, niekam nerūpi jos mokslai bei užklasinė veikla. Ieškovas teigė, kad dukra pas jį gyvena nuo 2021-09-01, tačiau iki 2021-10-12 nutarties, dukra neturėjo pasiėmusi šiltų viršutinių drabužių, kitų būtinų daiktų, kuriuos, jos prašymu, atvežė atsakovė. Ieškovui parūpo dukters „priežiūra“ tik po to, kai jis sužinojo, kad ji pasirašė sutartį su (duomenys neskelbtini) klubu ir jam tapo žinoma, kad ji gali pati sau leisti susimokėti už daugelį savo išlaidų. Pats ieškovas nesugeba pasirūpinti dukros pagrindiniais poreikiais bei tinkamai valdyti jos išlaikymui skirtų pinigų.
5. Ieškovas L. A. atsiliepime į atskirąjį skundą prašė pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad:
5.1. Nepilnametė nuo 2021 metų rugsėjo mėnesio faktiškai gyvena kartu su tėvu. Teisinis šios aplinkybės patvirtinimas turėtų didelę reikšmę ginant vaiko teises, tarp jų teisę gauti tėvų išlaikymą. Teisiškai nenustačius vaiko gyvenamosios vietos su tėvu susidarytų situacija, kuomet kartu su tėvu faktiškai gyvenantis vaikas negautų išlaikymo iš motinos, o tėvas vaikui skirtas išlaikymo sumas turėtų mokėti vaiko motinai, su kuria vaikas nebegyvena. Nors atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, nesutikimą bando argumentuoti neva aplinkybėmis dėl ieškovo mokamų periodinių išmokų padidinimo ir neva susidariusios skolos, teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, klausimo dėl ieškovo mokamų periodinių išmokų padidinimo ir neva susidariusios skolos nesprendė ir to daryti neturėjo pagrindo.
Šalies argumentai
5.2. Ieškovas dukrą skatino bendrauti su mama, dukros prašė bandyti kalbėtis su ja. Dukra su mama kažkiek bendravo SMS žinutėmis, kelis kartus buvo susitikusios. Iš atsakovės pateiktų SMS žinučių matyti, kad bendravimas vyko iki rugsėjo 29 d. Tuo metu atsakovė kreipėsi į antstolius dėl išlaikymo išieškojimo iš ieškovo. Kai atsakovė sužinojo, kad iš ieškovo išieškota periodinė išmoka, atsakovė daugiau su dukra nebendravo. Šią dieną atsakovė ryšio su dukra nepalaiko, nesistengia užglaistyti su ja kilusio konflikto. Ieškovas kelis kartus kreipėsi į atsakovę ragindamas konfliktą spręsti gražiuoju, tačiau atsakovė atsisakė. Ji minėjo, kad dukra laikoma pas ieškovą prievarta, dukra neva ieškovo įbauginta, bijo jo ir dėl to nebendrauja su mama, kad dirba rimta teisininkų komanda, kuri dukrą pas atsakovę namo gražins jėga. Tokie atsakovės veiksmai dar labiau paskatino ieškovą kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
5.3. Peržiūrint atsakovės pateiktus išrašus matyti, kad ji rugpjūčio mėnesį turėjo išlaidų už 88,55 Eur. Šie pinigai išleisti rugpjūčio mėnesį, tuo metu formaliai nepilnametė gyveno su mama, kuri uzufrukto teise valdė lėšas skirtas jai išlaikyti, todėl privalėjo šiuos pinigus leisti išlaikymui. Pateikiami du sąskaitos išrašai, kur 2021-09-22 ir 2021-10-05 atsakovė po 40 Eur sumokėjo už psichologo paslaugas, 2021-09-09 už susisiekimo paslaugas sumokėjo 14,40 Eur, 2021-09-15 ir 2021-10-15 po 26,48 Eur sumokėjo už ryšio paslaugas. Taigi nuo 2021-09-01 iki 2021-10-15 atsakovė dukros poreikiams išleido 147,36 Eur. Atsakovės skirta suma yra per maža patenkinti vaiko minimalius poreikius bei ženkliai mažesnė nei ieškovo mokama periodinė išmoka skirta vaikui išlaikyti. Atsakovė siekia suklaidinti teismą, kad neva prisideda prie dukros išlaikymo, pateikė įrodymus, kad laikrodis buvo nupirktas už 299,99 Eur, tačiau pamiršo paminėti, kad laikrodis pirktas įmonės vardu ir už jį atsakovė turi galimybę susigražinti sumokėtą PVM mokestį.
Atsiliepimas
5.4. Atsakovės teiginiai, kad ieškovas nesugeba tinkamai išlaikyti savo dukros yra deklaratyvūs ir neatitinka realios situacijos. Tokie jos teiginiai įrodo, kad atsakovė nesidomi dukros gerove bei dabartine jos situacija, ji nežino kokias dukros išlaidas apmoka ieškovas. Ieškovas sąskaitas apmokėjo iškarto kai jas gavo. Ieškovo namuose lankėsi ir Tarnybos atstovė, kuri bendravo su nepilnamete dukra ir nepastebėjo, kad jos atžvilgiu būtų vartojamas koks nors smurtas.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
7. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
8. Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti nepilnamečio šalių vaiko laikiną gyvenamąją vietą su ieškovu ir priteisti iš atsakovės laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
9. Atsakovė su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – pašto siuntos sekimo išrašą dėl 2021-10-12 nutarties įteikimo (el. b. l. 83); (duomenys neskelbtini) sprendimą, kuriuo nutraukta ieškovo ir atsakovės santuoka (el. b. l. 84-87); duomenis apie dukters dalyvavimą (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 88-89); susirašinėjimo su trenere kopiją (el. b. l. 90, 102-103); susirašinėjimo su dukra kopiją (el. b. l. 91-101); pavedimų ieškovui ir kitoms dukters išlaidoms kopijas (el. b. l. 104-107); (duomenys neskelbtini) asociacijos 2021-03-15 pažymą Nr. 44 (el. b. l. 108); pranešimą el. paštu apie atvejo vadybos posėdį (el. b. l. 109); susirašinėjimą su vaiko psichologe dėl apmokėjimo už paslaugas (el. b. l. 110-112); dukters sutarties su klubu kopiją (el. b. l. 113-115); Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sprendimą dėl mediatoriaus paskyrimo (el. b. l. 116-117); Tarnybos 2021-10-25 kreipimąsi (el. b. l. 118-119).
10. CPK 338 straipsnyje nurodyta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 301–333 straipsniai), išskyrus CPK XVI skyriaus 2 skirsnio (CPK 334–338 straipsniai) skirsnyje numatytas išimtis. Kadangi CPK XVI skyriaus 2 skirsnis nenumato išimčių, susijusių su naujų įrodymų prijungimu apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant atskirąjį skundą, vadovaujamasi bendrosiomis CPK XVI skyriaus taisyklėmis (CPK 301–333 straipsniai).
11. Bendroji taisykle ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314, 338 straipsniai). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-06-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, nutarties 37–38 punktai).
12. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su atsakovės pateiktais naujais įrodymais, sprendžia, kad jos teikiami nauji įrodymai yra susiję su byloje sprendžiamu klausimu dėl byloje pareikštų reikalavimų, įrodymai yra nedidelės apimties, kita šalis turėjo galimybę susipažinti su šiais įrodymais, todėl pateiktus įrodymus prijungia prie bylos medžiagos.
Dėl esminių faktinių aplinkybių, reikšmingų atskirojo skundo nagrinėjimui
13. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-7894-723/2019 tenkinus prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu buvo nutraukta ieškovo L. A. ir atsakovės A. K. santuoka ir patvirtinta jų (duomenys neskelbtini) sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių (el. b. l. 41-44). Sprendimo rezoliucinės dalies 4 punkte nustatyta ieškovo ir atsakovės nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, numatyta jų išlaikymo tvarka bei bendravimo su skyriumi gyvenančiu tėvu tvarka – nepilnamečių vaikų L. A., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. A., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakove A. K. (4.1 punktas); nustatyta, kad ieškovas teiks išlaikymą nepilnamečiams vaikams periodinėmis įmokomis po 200 Eur kiekvienam iš vaikų kas mėnesį iki jų pilnametystės (4.2 punktas) (el. b. l. 42).
14. Tarnybos 2019-09-13 Vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad nuo 2021 m. rugsėjo mėnesio nepilnametė L. A. faktiškai gyvena kartu su tėvu L. A. (ieškovu) (el. b. l. 45-58).
15. Atsakovė A. K. antstoliui Irmantui Gaideliui pateikė vykdyti vykdomąjį dokumentą Nr. e2YT-7894-723/2019 dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui nuo 2021-09-12 išieškojimo (el. b. l. 25-26), kurio pagrindu iš ieškovo buvo išieškota 527,06 Eur skola ir vykdymo išlaidos (el. b. l. 27-29).
16. 2021-09-20 ieškovas pateikė prašymą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriui dėl privalomosios meditacijos vykdymo (el. b. l 37-38). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos 2021-10-18 sprendimu šalių ginče dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir kitų susijusių klausimų išsprendimo buvo paskirtas mediatorius (el. b. l. 116-117).
17. 2021-11-29 pranešimu ieškovas informavo pirmosios instancijos teismą apie privalomosios meditacijos pabaigą (el. b. l. 127), pateikė 2021-11-26 mediatoriaus pažymą dėl meditacijos pabaigos, kurioje nurodoma, kad mediacija pasibaigė nesudarius taikos sutarties (el. b. l. 128).
18. 2021-12-10 ir pakartotinai 2021-12-15 ieškovas pateikė pirmosios instancijos teismui ieškinį atsakovei dėl nepilnametės L. A. gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu bei išlaikymo dukrai priteisimo, tačiau šios nutarties priėmimo metu ieškinio priėmimo klausimas nėra išspręstas (el. b. l. 132).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo (ne)pagrįstumo
19. Atsakovės atskirojo skundo objektas – Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021-10-12 nutarties, kuria tenkintas ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, su ieškovu nustatant laikiną šalių nepilnametės dukros gyvenamąją vietą bei priteisiant iš atsakovės laikiną išlaikymą jų nepilnametei dukrai, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
20. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kaip įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą (CPK 144 straipsnis). Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.65 straipsnis yra speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, t. y. turi egzistuoti tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės.
21. CPK 144 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje. Asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio padavimo dienos, privalo nurodyti teismui, dėl kokių priežasčių ieškinys nebuvo paduotas iš karto, ir pateikti įrodymus, patvirtinančius tam tikrą grėsmę pareiškėjo interesams (CPK 147 straipsnio 3 dalis). Taigi, šios priemonės gali būti taikomos nustačius, kad ieškinys dėl pateisinamų priežasčių negali būti paduotas iš karto, įrodymais yra patvirtinta grėsmė pareiškėjo (šiuo atveju – nepilnamečio vaiko) interesams (CPK 144 straipsnio 1 dalis).
22. Dėl atsakovės atskirojo skundo argumento, kad pirmosios instancijos teismo nutartis buvo priimta nepranešus atsakovei ir nenurodžius pateikti atsiliepimo dėl pateikto prašymo, ir dėl to neįvertinus svarbių aplinkybių laikinos gyvenamosios vietos nustatymui bei laikinam išlaikymui priteisti, nurodytina, jog CPK 147 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendžia rašytinio proceso tvarka, nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Išimtiniais atvejais, kai būtina surinkti papildomus sprendimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priimti reikalingus duomenis, teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendžia per septynias darbo dienas nuo jo gavimo dienos. Kai teismas mano, kad tai būtina, apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą yra pranešama atsakovui.
23. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas vertino, jog vien ieškovo prašymo ir kartu su juo pateiktų įrodymų nepakako išspręsti klausimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl teismas išsiuntė atsakovei ir išvadą teikiančiai institucijai pranešimą apie gautą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir 2021-10-12 paskirtą šio prašymo nagrinėjimo datą, nurodydamas, kad atsakovė turi teisę pateikti atsiliepimą į prašymą, o išvadą teikianti institucija privalo pateikti išvadą iki 2021-10-11 (el. b. l. 60-62). Tarnybai pateikus išvadą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kurioje, be kita ko, buvo fiksuota tiek atsakovės, tiek šalių nepilnamečio vaiko pozicija nagrinėjamu klausimu, pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nors ir negavęs atsakovės atsiliepimo į prašymą. Taigi, atsakovės argumentas, jog sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas nebuvo aktyvus ir neištyrė visų svarbių aplinkybių, būtinų klausimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išspręsti, laikytinas nepagrįstu.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių – nepilnamečio gyvenamosios vietos
24. Pagal CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas teismas šeimos bylose, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas, ir nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų. Ši laikinoji apsaugos priemonė skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Laikinas nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas yra laikinoji apsaugos priemonė skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Ši teisinius santykius laikinai sureguliuojanti laikinoji apsaugos priemonė sudaro sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2018-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-2708-653/2018). Kiekvienu atveju sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, taip pat ir tuomet, kai toks gyvenamosios vietos nustatymas yra laikinojo pobūdžio ir taikomas kaip apsaugos priemonė iki teismas išnagrinės bylą iš esmės, būtina įvertinti aplinkos, kurioje vaikas gyvena procesinio sprendimo priėmimo metu, tinkamumą jo fizinei, psichologinei bei socialinei raidai ir priimti pamatuotą sprendimą, ar vaikui įprastos aplinkos keitimas yra būtinas ir neišvengiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008).
25. Atsakovė atskirajame skunde nurodo, kad dukra išsikraustė gyventi pas tėvą, kadangi jai atrodo, jog gyvenant su tėvu bus patogiau, ji buvo klaidinama ir verčiama meluoti valstybinėms institucijoms, be to, pas tėvą namuose jos niekas nekontroliuoja, nėra nustatoma dienotvarkė, niekam nerūpi jos mokslai bei užklasinė veikla. Atsakovė iš esmės nesutinka su nustatyta vaiko laikina gyvenamąja vieta dėl to, kad, atsakovės vertinimu, ieškovas negeba pasirūpinti šalių dukra.
26. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad šalių nepilnametė dukra nuo 2021 m. rugsėjo mėnesio gyvena su ieškovu, mergaitė pati išreiškė valią gyventi su tėvu ir savarankiškai persikėlė pas jį gyventi. Tarnybos išvadoje patvirtinama, kad nepilnametė faktiškai gyvena su ieškovu. Išvadoje taip pat nurodoma, kad pati mergaitė socialiniams darbuotojams nurodė, kad jai tėvo namuose geriau, nes jos santykiai su tėvu ir jo drauge yra puikūs, jie visuomet randa bendros veiklos, ji nejaučia vienišumo kaip mamos namuose. Mergaitei itin svarbu, kad iš tėčio namų daug lengviau galima pasiekti mokyklą, (duomenys neskelbtini) užsiėmimus, aplinkui yra daug draugų, jai nereikia laiko gaišti važiavimui autobusais ir kėlimuisi labai anksti. Tarnyba nurodė, kad duomenų, jog vaiko tėvas netinkamai nepilnametę prižiūri, neturi, o gyvenamosios vietos nustatymas labiausiai atitinka nepilnametės interesus.
27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš ankščiau aptartų duomenų šioje proceso stadijoje, kai yra sprendžiamas tik klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, byloje pakanka duomenų padaryti išvadą, kad dukrai gyvenant su tėvu (ieškovu), jis geba tinkamai užtikrinti saugią, nepilnamečio vaiko normaliam vystymuisi reikalingą aplinką dabartinėje jos gyvenamojoje vietoje. Gi atsakovės nurodytos aplinkybės dėl netinkamo rūpinimosi šalių dukra yra deklaratyvios – atsakovė nepateikė tai pagrindžiančių įrodymų.
28. Nagrinėjamu atveju sprendžiant klausimą dėl nustatytos laikinos gyvenamosios vietos svarbu atsižvelgti į tai, jog šalių nepilnametė dukra L. A., yra gimusi (duomenys neskelbtini), ir ji nutarties priėmimo metu yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, geba išreikšti savo nuomonę gyvenimo su vienu iš tėvų klausimu. Šiuo aspektu paminėtina, kad kai abu tėvai yra vienodai tinkami rūpintis vaiku ir vaikas, atsižvelgiant į jo amžių ir brandą, gali suformuluoti ir išreikšti savo nuomonę, vaiko norai dėl to, su kuriuo iš tėvu gyventi, turi būti gerbiami (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2016-01-19 sprendimas G. B. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 36137/13). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nepilnametė yra išreiškusi aiškų norą gyventi su ieškovu, tad šiuo atveju nepilnametės valios nepaisymas, juolab kai šalių dukra jau faktiškai gyvena su ieškovu, gali sukelti didesnę ar mažesnę socialinę bei psichologinę žalą, vaiko išgyvenimus, o šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas.
29. Kadangi laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai bei turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo, yra svarbu laikinai sureguliuoti kilusią ginčo situaciją ir taip apsaugoti nepilnamečio vaiko interesą gyventi poreikius atitinkančioje aplinkoje, todėl įvertinus šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją, byloje pateiktą išvadą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu, nepilnamečio vaiko nuomonę, kuri užfiksuota išvadoje, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos medžiagą ir pagrįstai nustatė šalių nepilnamečio vaiko laikiną gyvenamąją vietą su ieškovu.
30. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad didžioji dalis atskirojo skundo argumentų susiję su tuo, kad atsakovė vertina, jog ji gali geriau užtikrinti ir atliepti dukters poreikius. Šiuo atveju pažymėtina, kad nepaisant to, su kuriuo iš tėvų nustatyta vaiko laikina gyvenamoji vieta, abu tėvai išsaugo lygias teises ir pareigas savo vaiko atžvilgiu. Nors ir faktiškai tas iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, turi didesnes galimybes auklėti jį, tačiau tai nesumažina kito tėvo teisės dalyvauti vaiko auklėjime ir neatleidžia jo nuo šios pareigos, abu tėvai vienodai turi ir gali rūpintis vaiku, maksimaliai su juo bendrauti (CK 3.170 straipsnis).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių – nepilnamečio laikino išlaikymo
31. Iš atskirojo skundo matyti, kad atsakovė taip pat nesutinka su laikino išlaikymo iš atsakovės priteisimu nepilnametės dukters naudai. Atsakovė nurodo, kad dukra naudojamasi tik pinigams gauti.
32. Laikinas išlaikymo priteisimas vaikui (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 3.196 straipsnio 2 dalis, CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas) yra laikinoji apsaugos priemonė, skirta vaiko interesams civilinės bylos nagrinėjimo metu apsaugoti, nes vaiko išlaikymas iš esmės skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti, o civilinės bylos, kurioje sprendžiamas išlaikymo vaikui priteisimo klausimas, nagrinėjimas gali trukti tam tikrą laiką, kurio metu vaiko interesai turi būti apsaugoti.
33. Turtą, kuris yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, tvarko jų tėvai uzufrukto teisėmis (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Ištuokos ar gyvenimo skyrium atveju, nepaisant to, kad tėvų valdžią vaikui paprastai išsaugo abu tėvai, turto tvarkymo teisė priklauso tam iš tėvų, su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta (CK 3.190 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju nepilnamečio vaiko laikina gyvenamoji vieta nustatyta su ieškovu.
34. Išlaikymas, kaip ir laikinas išlaikymas, priteisiamas vaikui, o ne jo įstatyminiam atstovui (tėvams ar globos institucijai, jei vaikas globojamas valstybės), o tėvų gyvenimo skyriumi atveju, tas iš tėvų, kuris paskirtas priteisto (laikino) išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise, turi pareigą kito tėvo teikiamą išlaikymą nepilnamečiams vaikams naudoti išimtai nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti. Šiuo atveju tėvams gyvenant skyrium, nepilnametės faktinei gyvenamajai vietai esant kartu su ieškovu, būtent ieškovas rūpinasi kasdieniais dukters poreikiais, patiria išlaidas susijusias su dukters išlaikymu, taigi būtent ieškovui neišvengiamai tenka visa dukters kasdienės priežiūros, jos visapusiško aprūpinimo našta. Duomenų, kad ieškovas vaikui skiriamus išlaikymo pinigus naudoja ne vaiko interesais apeliacinės instancijos teismas nenustatė, o byloje tokių duomenų nėra pateikta.
35. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad siekiant užtikrinti geriausius nepilnamečio vaiko interesus, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nepilnametė šalių dukra faktiškai gyvena su ieškovu ir būtent jam tenka kasdienės dukters išlaikymo išlaidos, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones – priteisdamas iš atsakovės laikiną išlaikymą, užtikrino stabilų iš abiejų tėvų teikiamą išlaikymą nepilnamečiui vaikui (CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis), todėl atskirojo skundo argumentais naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties nėra pagrindo.
36. Kiti (likę) atskirajame skunde nurodyti argumentai skundžiama nutartimi priimto teisinio rezultato neįtakoja. Įvertinęs aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovės atskirajame skunde nurodyti argumentai šiame bylos etape nepaneigia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo, t. y. būtinybės užtikrinti šalių nepilnamečiui vaikui stabilią gyvenamąją vietą bei teisę į reguliarų reikalingą išlaikymą (CPK 144 straipsnio 1 dalis, CK 3.65 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 2, 4 punktai).
37. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 42 punktas).
38. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą nutartį, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista, o atsakovės atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. spalio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.